fac53fe6-d729-471a-aaa1-0ce3cf8cf682 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-5447-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-00105-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. Å . (A. Å .), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas A.

Å . skundu (b. l. 1), kurį papildė (b. l. 180), kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 3 600 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – Ligoninė) PravieniÅ¡kių padalinyje kamerų tipo patalpose, kuriose buvo Å¡alta, drėgna, trÅ«ko oro. PareiÅ¡kėjas taip pat pažymėjo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, apÅ¡vietimas neatitiko nustatytų reikalavimų, į antro aukÅ¡to gultus nebuvo kopėtėlių, patys gultai buvo senoviniai.

PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose jam teko mažesnis plotas, nei nustato teisės aktai. Jis buvo kalinamas netinkamomis sÄ lygomis, patirdavo priežiÅ«rÄ atliekančių pareigÅ«nų provokacijas. Nurodė, kad toks elgesys su juo pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų nacionalinių teisės aktų nuostatas, jis patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ prašė priteisti iÅ¡ atsakovo.Atsakovo atstovas Ligoninė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 123–125) su skundu nesutiko ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų asmenų, Ligoninė neveda ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimų. Vasaros laikotarpiu vienas kameros lango rėmas yra iÅ¡imamas tam, kad bÅ«tų užtikrintas kameros vėdinimas. Kiekvienoje kameroje yra langai, pritaikyti vėdinimui, ir yra ventiliacinė vėdinimo Å¡achta, kuri užtikrina oro cirkuliacijÄ ir vėdinimÄ patalpoje.

Palatose bei kamerų tipo patalpose temperatÅ«ra ir apÅ¡vietimas yra įrengtas atsižvelgiant į į Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 iÅ¡duotÄ leidimÄ â€“ higienos pasÄ , kuris įrodo, kad Ligoninės patalpos atitinka higienos normų reikalavimus. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į įstaigos administracijÄ su praÅ¡ymais nesikreipė. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, neužtikrinus tinkamų gyvenimo sÄ lygų Ligoninės PravieniÅ¡kių padalinyje laikotarpiu nuo 2013 m. kovo mėnesio iki 2013 m. rugsėjo mėnesio.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr.

LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr. LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.).

Tačiau svarbu pažymėti, kad Å¡i įrodinėjimo taisyklė nėra besÄ lyginė. Pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kalinimo sÄ lygų atitiktį teisės aktų reikalavimams atsakovui nekyla, jeigu pareiÅ¡kėjas nepakankamai konkrečiai apibÅ«dina galbÅ«t padarytÄ pažeidimÄ (LVAT 2015-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015). Hipotetinio (deklaratyvių teiginių, nesietinų su konkrečiomis, apibrėžtomis individualiomis aplinkybėmis) pobÅ«džio svarstymų teismas nenagrinėja, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (žr., pvz., LVAT 2013-08-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013, 2013-09-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1174/2013 ir kt.).PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad jo buvimo Ligoninės PravieniÅ¡kių padalinyje metu kamerose jam teko mažesnis plotas nei nustato teisės aktai.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), 111.4 punktas (redakcija, galiojusi pareiškėjo buvimo Ligoninėje metu) numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Atsakovas atsiliepime į skundÄ pateikė duomenis (b. l. 123), kad pareiÅ¡kėjas buvo gydomas Ligoninėje nuo 2013-03-23 iki 2013-03-24 baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 2 (plotas 15,8 kv. m., 1 lova) (toliau – kamera Nr. 2), nuo 2013-03-25 iki 2013-04-09 baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 3 (plotas 15,40 kv. m., 1 lova) (toliau – kamera Nr.

3) ir nuo 2013-04-09 iki 2013-09-08 kamerų tipo palatoje Nr. 9 (plotas 14,95 kv. m., 1 lova) (toliau – kamera Nr. 9). Atsakovo atstovas nurodė, kad duomenų, kiek asmenų buvo gydoma Å¡iose palatose kartu su pareiÅ¡kėju, pateikti negali, informavo (b. l. 124), kad pareiÅ¡kėjas jo laikymo laikotarpiu į Ligoninės administracijÄ su skundais nesikreipė. PareiÅ¡kėjas teigė (b. l. 180), kad kameroje Nr. 2 buvo 6 lovos, jis Å¡ioje kameroje buvo laikomas vienas, kameroje Nr. 3 buvo 6 lovos, Å¡ioje kameroje buvo laikomi du asmenys, o kameroje Nr. 9 buvo 6 lovos ir joje buvo laikomi keturi asmenys, nurodė kartu buvusių asmenų vardus ir pavardes.

Atsakovo atstovas teismo buvo įpareigotas pateikti duomenis apie tai, kokiose patalpose buvo laikomi pareiÅ¡kėjo nurodyti asmenys laikotarpiu nuo 2013-04-09 iki 2013-09-08, tačiau tokių duomenų nepateikė (b. l. 189). Atsižvelgdamas į įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ taikomÄ tokio pobÅ«džio bylose, atsakovo atstovui nepateikus įrodymų apie kartu su pareiÅ¡kėju laikytų asmenų skaičių, teismas neturi pagrindo netikėti pareiÅ¡kėjo teiginiais apie su juo kartu buvusių asmenų skaičių.

IÅ¡ Ligoninės pateiktų kamerų nuotraukų (b. l. 157–163) matyti, kad minėtose kamerose anksčiau buvo įrengta daugiau lovų, nei atsiliepime į skundÄ nurodo atsakovo atstovas. Todėl konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 3, kurios plotas 15,40 kv. m., 2013-03-25 iki 2013-04-09 buvo laikomas su dar vienu asmeniu ir Å¡iuo laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 7,7 kv. m. ir atitiko Vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatytÄ reikalavimÄ , o kameroje Nr. 9, kurios plotas 14,95 kv. m. laikotarpiu nuo 2013-04-09 iki 2013-09-08 buvo laikomi 4 asmenys, vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 3,7 kv. m. ir neatitiko Vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatytų reikalavimų.

Todėl pripažintina, kad pareiškėjas Ligoninėje iš viso 153 paras buvo laikomas pažeidžiant teisės aktais nustatytus minimalius ploto reikalavimus.Pareiškėjas skunde teigė, kad Ligoninės patalpose buvo šalta, drėgna, trūko oro. Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, galiojusios iki 2015-11-01 (toliau – ir HN 76:2010) 26 punktas nustatė, kad oro judėjimo greitis kameroje šiltuoju laikotarpiu turi būti 0,15-0,25 m/s, šaltuoju – 0,05-0,15 m/s, santykinė oro drėgmė kameroje šiltuoju laikotarpiu turi būti – 35–65 proc., šaltuoju – 35–65 proc., kamerų temperatūra šiltuoju laikotarpiu turi būti 18–28 °C, šaltuoju 18–22 °C.

HN 76:2010 24 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. IÅ¡ pateiktų į bylÄ kamerų nuotraukų (b. l. 68–70, 74–78) matyti, kad kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, yra langai. Atsakovo atstovas į bylÄ pateikė Kauno visuomenės sveikatos centro 2015-06-08 patikrinimo aktÄ (b. l. 147–155), iÅ¡ kurio matyti, jog kameroje Nr. 2 yra langas, tačiau nėra nustatyta, kad vėdinimas vyko per jį, iÅ¡matuotas oro judėjimo greitis buvo 0,07/0,06 m/s ir neatitiko nustatytų reikalavimų, oro drėgmė buvo 28,2/48,5 procentų ir atitiko nustatytus reikalavimus.

Išmatuota temperatūra buvo 21,4/21,5 °C ir atitiko nustatytus reikalavimus. Todėl teismas laiko įrodytu, kad pareiškėjo laikymo Ligoninės kameroje Nr. 2 laikotarpiu nuo 2013-03-23 iki 2013-03-24 jam nebuvo užtikrinama tinkama kameros ventiliacija.Pareiškėjas teigė, kad Ligoninės kamerose, kuriose jis buvo laikomas, apšvietimas neatitiko nustatytų reikalavimų. HN 76:2010 22 punktas nustatė, kad natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., o mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx.

Lietuvos higienos normos HN 47:2011 ,,Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737, 41 punktas nustato, kad sveikatos priežiūros įstaigų palatų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Iš Kauno visuomenės sveikatos centro 2015-06-08 patikrinimo akto (b. l. 147–155) matyti, kad kameroje Nr. 2 buvo skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas – 0,595 proc., dirbtinė dieninė apšvieta buvo 120 lx ir neatitiko nustatytų reikalavimų.

Todėl pareiškėjo teiginiai dėl to, kad Ligoninės kameroje Nr. 2 laikotarpiu nuo 2013-03-23 iki 2013-03-24 buvo netinkamas apšvietimas, laikytini įrodytais.Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerų gultai buvo senoviniai, į antro aukšto gultus nebuvo kopėtėlių. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato, kokios konstrukcijos lovos turi būti įrengiamos Ligoninės kamerose.

Teismas iš Ligoninės pateiktų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nuotraukų (b. l. 157–163) negali nustatyti, kokie gultai jose buvo pareiškėjo laikymo jose metu, taip pat ar buvo įrengtos kopėtėlės į antro aukšto gultus. Pareiškėjas jo laikymo Ligoninėje metu dėl netinkamos gultų būklės nesiskundė (b. l. 124). Todėl šiuo metu atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti pareiškėjo teiginius dėl kopėtėlių į antro aukšto gultus neįrengimo ir teismas šiuos pareiškėjo teiginius laiko neįrodytais.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad patirdavo priežiÅ«rÄ atliekančių pareigÅ«nų provokacijas. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Ligoninės pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjo nekankino ir jo orumo nežemino, prieÅ¡ingai, jam buvo suteikta medicininė pagalba ir iÅ¡raÅ¡ant iÅ¡ Ligoninės jo savijauta pagerėjo (b. l. 124). Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs kokio nors pobÅ«džio skundus dėl Ligoninės pareigÅ«nų veiksmų, kad jų veiksmus (neveikimÄ ) bÅ«tų skundęs teisės aktų nustatyta tvarka Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar kitoms institucijoms.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A14-225/2007, A575-662/11). Todėl teismas pareiÅ¡kėjo teiginius patirtų Ligoninės pareigÅ«nų provokacijų vertina kaip abstrakčius ir neįrodytus. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje (PravieniÅ¡kių padalinyje) laikotarpiu nuo 2013-04-09 iki 2013-09-08 (iÅ¡ viso 153 paras) buvo laikomas pažeidžiant teisės aktais nustatytus minimalius ploto reikalavimus, kameroje Nr. 2 laikotarpiu nuo 2013-03-23 iki 2013-03-24 buvo laikomas neužtikrinant higienos normų nustatytų reikalavimų kameros vėdinimui, apÅ¡vietimui.

Todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį. Konstatuotina, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo laikomas neužtikrinant teisės aktais nustatyto minimalaus ploto, neužtikrinant higienos normų nustatytų reikalavimų kameros vėdinimui, apÅ¡vietimui, jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sÄ raÅ¡as:

žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013). Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo žymus ir nuolatinio pobÅ«džio, į Ligoninės veiklos pobÅ«dį bei tai, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo laikomas dėl sveikatos sutrikimų.

Tačiau pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo Ligoninės elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma 3 600 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiÅ¡kėjo patirtiems neturtiniams praradimams.

Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviÄ ja prasme) neigiamiems veiksniams.Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visÄ parÄ , 2016 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų, 2016 m. kovo 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-707-662/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 130 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytoje Ligoninės palatoje 13 parų), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 1 500 Eur sumos priteisimas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais (2000 m. rugsėjo 19 d.

įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ iÅ¡ dalies tenkinti.Priteisti pareiÅ¡kėjui A. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1 500 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ .LikusiÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                 Marius Bajoras