fac34c8a-751e-4235-83ea-4313c08f6e94 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-2138-241/2015Proceso Nr. 2-55-3-02119-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.2.8. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 1 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektra visiems“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Toplit“ įgalioto asmens R.

G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria patvirtintas M. P. 123 992,92 Eur finansinis reikalavimas ir V. D. 94 084,45 Eur finansinis reikalavimas atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektra visiems“ bankroto byloje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsakovui UAB „Elektra visiems“ iÅ¡kelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Toplit“.

M. P. ir V. D. pateikė administratoriui prašymus patvirtinti jų finansinius reikalavimus, užtikrintus įkeitimu – visų piniginių esamų ir būsimų UAB „Elektra visiems“ reikalavimų teisių į visas pinigines lėšas, gautinas pagal visas UAB „Elektra visiems“ su trečiaisiais asmenimis sudarytas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, įkeitimu. Administratorius pareiškė prieštaravimus, nurodydamas, kad su pareikštais finansiniais reikalavimais sutinka iš dalies.

Administratorius neginčija finansinių reikalavimų dydžio, tačiau nesutinka su tuo, kad reikalavimai yra užtikrinti įkeitimu ir jie yra priskiriami prie kreditorių, kurių reikalavimai yra tenkinami Ä®BÄ® 34 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patvirtino M. P. 123 992,92 Eur ir V. D. 94 084,45 Eur finansinius reikalavimus atsakovo bankroto byloje ir Å¡iuos kreditorius įtraukė į hipoteka ir įkeitimu užtikrintų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä .

Teismas sprendė, kad ginčo teisiniams santykiams nėra taikytinas Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymas (toliau – FUSĮ), nes įkeitimo sutartis sudarė fiziniai asmenys (FUSĮ 3 str.). Teismas pažymėjo, kad CK 4.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įkeitimo objektu gali būti bet koks esamas ar būsimas kilnojamasis turtas ir turtinės teisės. Teismas nustatė, kad UAB „Elektra visiems“ pareiškėjams įkeitė visas esamas ir būsimas savo reikalavimo teises į turtines teises – pinigines lėšas, gautinas pagal visas UAB „Elektra visiems“ su trečiaisiais asmenimis sudarytas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis.

Teismas pripažino nepagrįstais administratoriaus argumentus, kad esant įkeistoms turtinėms teisėms pareiÅ¡kėjai praranda teisę patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus kreditorius (CK 4.198 str. 4 d.). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Bankroto administratorius praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pripažinti, kad pareiÅ¡kėjų finansiniai reikalavimai nėra užtikrinti įkeitimu (hipoteka) ir jie nėra tenkinami Ä®BÄ® 34 straipsnyje nustatytomis sÄ lygomis.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. UAB „Elektra visiems“ suteiktas reikalavimo teisių (piniginių lėšų) įkeitimas nėra laikomas finansinio užtikrinimo priemone, todėl pareiÅ¡kėjų finansiniai reikalavimai negali bÅ«ti laikomi užtikrintais įkeitimu po nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 2009 m. liepos 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2009, pateikė iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti skolininkui bankroto bylÄ , hipoteka ar įkeitimas kreditoriui suteikia prioritetÄ prieÅ¡ kitus kreditorius tik tuo atveju, jeigu yra daiktinių teisių įkeitimas, tačiau kai įkeistos yra turtinės teisės ar piniginės lėšos, toks įkeitimas neturi realaus realizavimo bankroto atveju ir jis galimas tik tuo atveju, jeigu toks įkeitimas yra pripažįstamas finansinio užtikrinimo priemone.

Nesant tokio Å¡alių susitarimo, Å¡alių sudaryta sutartis gali bÅ«ti pripažįstama tik kaip pagal CK ketvirtosios knygos XII skyriaus nuostatas sudaryta įkeitimo sutartis, kuriai taikomos Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos, draudžiančios įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.2. PareiÅ¡kėjų finansiniai reikalavimai galėtų bÅ«ti tenkinami pirmiau už kitus kreditorius tik tuo atveju, jeigu įkeitimas bÅ«tų pripažintas finansinio užtikrinimo priemone.

Tačiau įkeitimas pareiÅ¡kėjams negali bÅ«ti pripažįstamas finansinio užtikrinimo priemone, kadangi grynieji pinigai negali bÅ«ti finansinio užtikrinimo susitarimo objektu, FUSÄ® netaikomas, jeigu bent viena iÅ¡ susitarimo Å¡alių yra fizinis asmuo, be to, Å¡alys aiÅ¡kiai, nedviprasmiÅ¡kai nesusitarė, kad jų sudaryta sutartis dėl finansinio užtikrinimo susitarimo be nuosavybės teisės perdavimo yra sudaroma pagal FUSÄ® ir užstato turėtojas turi teisę finansinį užstatÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai realizuoti susitarime nustatytomis sÄ lygomis net ir esant priverstinio vykdymo įvykiui.

PareiÅ¡kėjai praÅ¡o administratoriaus skundo netenkinti, teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:1. PareiÅ¡kėjų su UAB „Elektra visiems“ sudarytos sutartinio įkeitimo sutartys buvo patvirtintos notaro, nebuvo ginčijamos nei BUAB „Elektra visiems“ kreditorių, nei kitų asmenų, todėl sutartys yra teisėtos ir galiojančios.2. Ä®BÄ® 34 straipsnis įtvirtina, kad įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ kreditoriaus naudai nustatytas įkeitimas ar hipoteka iÅ¡lieka galioti iki tol, kol bankroto procese tam tikra tvarka yra realizuojamas bankrutuojančiai įmonei priklausantis įkeistas turtas, nagrinėjamos bylos atveju – BUAB „Elektra visiems“ reikalavimo teisės į visas pinigines lėšas, gautinas iÅ¡ trečiųjų asmenų pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis.3.

ĮBĮ 34 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas taikomas įkeitimu (ar hipoteka) užtikrintiems bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams, nepriklausomai nuo įkeitimo objekto ar įkaito turėtojo teisinio statuso, todėl pareiškėjai negali prarasti CK 4.198 straipsnio 4 dalyje nustatytos teisės patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus atsakovo kreditorius vien tuo pagrindu, kad jie yra fiziniai asmenys, o įkeitimo objektas – bankrutuojančiai įmonei priklausančios reikalavimo teisės į kitus asmenis.4.

Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pareiškėjų finansiniai reikalavimai galėtų būti patenkinti tik pardavus kitiems asmenims įkeistas reikalavimo teises į visas pinigines lėšas, gautinas pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. BUAB „Elektra visiems“ reikalavimo teisės į trečiuosius asmenis gali būti realizuojamos bankroto procese ne tik jas parduodant, bet ir paskirstant iš trečiųjų asmenų pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis gautas pinigines lėšas įkaito turėtojams.5.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad esant įkeistoms atsakovui priklausančioms turtinėms teisėms pareiškėjai nepraranda teisės patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus bankrutuojančios įmonės kreditorius (CK 4.198 str. 4 d.). Pagal CK 4.198 straipsnio 1 dalį įkeistos gali būti bet kokios turtinės teisės, o ne vien kylančios iš finansinių susitarimų, sudarytų laikantis FUSĮ reikalavimų.6. Apelianto nurodomas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas nėra taikomas.

Aplinkybė, kad finansiniai reikalavimai į bankrutuojančiÄ Ä¯monę yra užtikrinti įkeitimais, nesudaro kliÅ«ties finansinius reikalavimus patenkinti specialia turto realizavimo tvarka, t. y. vadovaujantis Ä®BÄ® 34 straipsnio nuostatomis. Apelianto pozicija, kad įkeitimas pasibaigė po teismo nutarties iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo, o įkeitimo sutarčių vykdymas pažeistų Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktÄ , yra nepagrįsta. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Byloje kyla CK 4.198 straipsnio 4 dalies taikymo ir aiÅ¡kinimo klausimas. Kreditorių prievolių pagal su atsakovu sudarytas paskolos sutartis įvykdymas buvo užtikrintas visų atsakovo esamų ir bÅ«simų reikalavimo teisių į visas pinigines lėšas, gautinas pagal visas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, atsakovo sudarytas su trečiaisiais asmenimis.

Administratorius, vadovaudamasis FUSÄ® ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2009, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, teigia, kad pareiÅ¡kėjų finansiniai reikalavimai negali bÅ«ti tenkinami pirmiau už kitus kreditorius, kadangi įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti skolininkui bankroto bylÄ , hipoteka ar įkeitimas kreditoriui suteikia prioritetÄ prieÅ¡ kitus kreditorius tik tuo atveju, jeigu yra daiktinių teisių įkeitimas, tačiau kai įkeistos turtinės teisės ar piniginės lėšos, toks įkeitimas neturi realaus realizavimo bankroto atveju ir jis galimas tik tuo atveju, jei įkeitimas pripažįstamas finansinio užtikrinimo priemone.Teisėjų kolegija su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad administratorius tarp šalių kilusiam ginčui nepagrįstai taiko FUSĮ bei nepagrįstai vadovaujasi nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais. FUSĮ reglamentuoja finansinio užtikrinimo ir užskaitos susitarimus ir jų vykdymo ypatumus (FUSĮ 1 str. 1 d.). Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas taikomas finansinio užtikrinimo susitarimams, pagal kuriuos užstato davėjas ir užstato gavėjas yra šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai.

Å ių susitarimų objektas yra finansinis užstatas, atitinkantis Å¡io įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Ä®statymo 3 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti subjektai, kurie gali įgyti Å¡iame įstatyme įtvirtintas teises ir pareigas. Fiziniams asmenims Å¡is įstatymas nėra taikomas, todėl apeliantas nepagrįstai vadovaujasi nurodytame įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu. Apelianto cituojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-291/2009 pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai taip pat nėra taikomi nagrinėjamoje byloje, kadangi kasacinis teismas aiÅ¡kino bÅ«tent FUSÄ® tam tikrų nuostatų taikymÄ .

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , kreditorių reikalavimų įvykdymas užtikrintas įkeitimu lieka galioti ir, ar jis tenkinamas pirmiau už kitus kreditorius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar bankas, sudaręs su juridiniu asmeniu sÄ skaitos kreditavimo sutartį ir Å¡ios pagrindu – sÄ skaitoje esančių lėšų įkeitimo sutartį, turi teisę, remdamasis FUSÄ® nuostatomis, patenkinti savo finansinius reikalavimus, nuraÅ¡ydamas nuo to asmens sÄ skaitos lėšas tuo metu, kai juridiniam asmeniui jau iÅ¡kelta bankroto byla.

Nurodytoje byloje buvo keliamas priverstinio vykdymo klausimas, t. y. ar skolininkui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , užstato turėtojas turi teisę finansinį užstatÄ realizuoti vienaÅ¡aliÅ¡kai, nelaukdamas, kol turtÄ realizuos bankroto administratorius. Nagrinėjamoje byloje vienaÅ¡aliÅ¡ko turto realizavimo klausimas nekyla, kreditoriai kreipėsi į teismÄ dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo praÅ¡ydami įtraukti juos į kreditorių sÄ raÅ¡Ä , kurių reikalavimai tenkinami pirmiau už kitus kreditorius.

Taigi nagrinėjamos ir apelianto cituojamos bylos ratio decidendi nesutampa, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2009 pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai Å¡iai bylai nėra aktualÅ«s. Tarp Å¡alių kilusiam ginčui taikomos CK IV knygos XII skyriaus įkeitimo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovui yra iÅ¡kelta bankroto byla – ir Ä®BÄ® normos. Pagal CK 4.198 straipsnio 1 dalį įkeitimas, tai daiktinė teisė į svetimÄ kilnojamÄ jį turtÄ ir turtines teises, kuria užtikrinamas esamo ar bÅ«simo turtinio įsipareigojimo įvykdymas.

CK 4.198 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, įkeitimo kreditorius turi teisę patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus kreditorius. PareiÅ¡kėjai ir atsakovas 2011 m. lapkričio mėnesį sudarė paskolos sutartis, kuriomis M. P. suteikė UAB „Elektra visiems“ 400 000 Lt , o V. D. – 300 000 Lt paskolÄ su 2,1 procentų metinėmis palÅ«kanomis, paskolos grÄ Å¾inimÄ užtikrinant atsakovo visų esamų ir bÅ«simų reikalavimo teisių į visas pinigines lėšas, gautinas pagal visas su trečiaisiais asmenimis sudarytas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis.

Ä®keitimo kaip daiktinės teisės bruožas yra tas, kad įkeitimu užtikrintas reikalavimas turi pirmumo patenkinimo teisę prieÅ¡ kitus kreditorius. Å i pirmumo teisė nėra siejama su konkrečiu įkeitimo objektu. Pagal CK 4.201 straipsnio 1 dalį įkeitimo objektu gali bÅ«ti bet koks esamas ar bÅ«simas kilnojamasis turtas ir turtinės teisės. CK 4.204 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įkeitimo objektu gali bÅ«ti teisės į žemę, miÅ¡kÄ , kitus daiktus, t. y. naudojimo teisė, nuomos teisė ir kitos turtinės teisės, iÅ¡skyrus teises, neatskiriamai susijusias su įkeičiamo daikto savininko asmeniu, taip pat teises, kurias perleisti draudžia įstatymai ar sutartis.

Be to, įkeitimo objektu gali bÅ«ti turtinės teisės, kurias įkaito davėjas įgis ateityje (CK 4.204 str. 2 d.). Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas įkeisti iÅ¡ bet kokių teisinių santykių atsirandančias turtines (tiek daiktines, tiek prievolines) teises, jeigu jos atlieka užtikrinamÄ jÄ funkcijÄ , iÅ¡skyrus teises, susijusias su įkeičiamo daikto savininko asmenybe, taip pat teises, kurias perleisti draudžia įstatymai ar sutartis. Kadangi turtinių teisių sÄ voka plati, tai dėl įkeitimo susitariančios Å¡alys galėjo spręsti tiek dėl konkrečios teisės, tiek dėl kelių teisių įkeitimo pagal sÄ raÅ¡Ä , taip pat gali bÅ«ti įkeičiamos turtinės teisės, kurias įkaito davėjas įgis ateityje.

Aplinkybė, kad įkeitimo objektu yra reikalavimo teisės į pinigines lėšas, atsakovo gautinas pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartis, nereiÅ¡kia, kad atsakovui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ pareiÅ¡kėjų pirmumo teisė gauti patenkinimÄ prieÅ¡ kitus kreditorius yra pasibaigusi. CK 4.224 straipsnyje įtvirtinti įkeitimo teisės pabaigos atvejai. Jame nenurodyta, kad įkeitimas pasibaigia, jeigu atsakovui iÅ¡keliama bankroto byla ir kreditorių įkeitimo objektas yra turtinės teisės. Pagal CK 4.220 straipsnio 1 dalį, kai įkeitimo objektas yra turtinės teisės, įkeitimo objektas realizuojamas perleidžiant kreditoriui iÅ¡ įkeistos turtinės teisės atsirandančius įkaito davėjo reikalavimus ar jų dalį, atitinkančiÄ skolinio įsipareigojimo dydį, arba perduodant kreditoriui teisę administruoti turtines teises ir iÅ¡ gautų lėšų tenkinti savo reikalavimÄ .

Ä®BÄ® 34 straipsnyje reglamentuota, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iÅ¡ lėšų, gautų pardavus įkeistÄ Ä¯monės turtÄ , arba perduodant įkeistÄ turtÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje dėl Ä®BÄ® 34 straipsnyje įtvirtintų nuostatų aiÅ¡kinimo yra pabrėžiama, kad Ä®BÄ® 34 straipsnyje įtvirtintos hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisės gauti savo reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ lėšų, gautų pardavus įkeistÄ Ä¯monės turtÄ , paskirtis yra tokia, kad kiti kreditoriai negali pretenduoti į lėšas, gautas pardavus įkeistÄ turtÄ , tol, kol iÅ¡ pardavus įkeistÄ turtÄ gautų lėšų nebus patenkintas įkeitimu (hipoteka) užtikrintas kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011);

įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus reikalavimas tiek, kiek jis užtikrintas įkeitimu (hipoteka), nepatenka į kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nustatytÄ Ä®BÄ® 35 straipsnyje; įkeitimu (hipoteka) užtikrintas reikalavimas iÅ¡ įkeisto turto tenkinamas be eilės (Ä®BÄ® 34, 35 str., CPK 754 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2012). Taigi Ä®BÄ® 34 straipsnio paskirtis yra nurodyti, kad kiti kreditoriai negali pretenduoti į lėšas, gautas pardavus įkeistÄ turtÄ , tol, kol iÅ¡ pardavus įkeistÄ turtÄ gautų lėšų nebus patenkintas įkeitimu (hipoteka) užtikrintas kreditoriaus reikalavimas.

Tai, kad Ä®BÄ® 34 straipsnyje kalbama tik apie turto realizavimÄ ir nėra nuorodos apie turtinių teisių realizavimÄ , nereiÅ¡kia, kad turtinių teisių įkeitimo objekto atveju netaikomas CK 4.198 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas prioritetas gauti patenkinimÄ pirmiau už kitus kreditorius. Nagrinėjamu atveju Ä®BÄ® 34 straipsnio nuostatos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kartu su CK IV knygos, reglamentuojančios įkeitimo teisinius santykius, nuostatomis, o apelianto cituojami Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, 11 straipsnio 5 dalies 23 punktas, 14 straipsnio 1 dalis nepaneigia CK 4.198 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos įkaito turėtojo pirmumo teisės savo reikalavimÄ patenkinti pirmiau už kitus kreditorius.Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino ginčo santykiams aktualias įkeitimÄ reglamentuojančias materialiosios teisės normas, pagrįstai sprendė, jog pareiÅ¡kėjų reikalavimai tenkinami pirmiau už kitus kreditorius, ir pagrįstai jų reikalavimus įtraukė į hipoteka ir įkeitimu užtikrintų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjos                                                    Danutė GasiÅ«nienė                                                     Romualda Janovičienė                                                     Dalia Kačinskienė