Court allows debt claim for unreturned cash based on oral custody agreement despite missing written form.
Legislator summary
AI generatedThe court upheld the first-instance judgment ordering the defendant to return 20,130 EUR to the plaintiff. Although the defendant argued the oral agreement for cash custody was invalid due to lack of a written contract, the court found the defendant had accepted the money and failed to return it upon request. The appellate court ruled that while the written form requirement was technically violated, the defendant's conduct established a binding custody obligation that must be fulfilled.
Legislator headnote
AI generatedCK 6.830 straipsnis; CK 6.831 straipsnio 1 dalis; CK 6.844 straipsnio 1 dalis: An oral agreement for the temporary custody of cash exceeding 1,500 EUR is valid if the custodian accepts the funds and fails to return them upon demand, creating a legal obligation to repay.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. e2A-935-430/2018Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00561-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.3.1.; 2.6.15.; 3.3.1.14.VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjÅ«Äio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Loretos BraždienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Henricho Jaglinskio ir Virginijaus KaireviÄiaus, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovÄs R.
M. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Trakų rÅ«mų (buvusio Trakų rajono apylinkÄs teismo) 2017 m. liepos 14 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs A. J. ieÅ¡kinį atsakovei R. M. dÄl skolos priteisimo.              TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovÄs 20 130 Eur skolos, 5 proc. dydžio įstatymines metines palÅ«kanas nuo bendros priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
IeÅ¡kinyje nurodÄ, kad 2016 m. gruodžio 27 d. ieÅ¡kovÄ kartu su dukra (atsakove) ir žentu P. M. nuvyko į AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) (toliau â AB (duomenys neskelbtini) bankas), norÄdama iÅ¡ dviejų banko sÄ skaitų pasidaryti vienÄ sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovÄ, pasitikÄdama savo dukra, pasiraÅ¡Ä banko darbuotojos jai pateiktus pasiraÅ¡yti dokumentus, nors Å¡ių dokumentų esmÄs nesuprato. TÄ paÄiÄ dienÄ atsakovÄ su savo vyru taip pat pasiÄmÄ ieÅ¡kovÄs namuose turÄtus 6 630 Eur grynuosius pinigus ir pasakÄ ieÅ¡kovei, kad juos pasaugos.
KitÄ dienÄ ieÅ¡kovÄ suprato, kad pinigai (13 505,61 Eur), buvÄ jos banko sÄ skaitoje, pervesti į atsakovÄs banko sÄ skaitÄ , dÄl to ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į atsakovÄ, praÅ¡ydama, kad Å¡i grÄ Å¾intų pinigus. AtsakovÄ atsisakÄ pinigus grÄ Å¾inti, todÄl ieÅ¡kovÄ kreipÄsi su pareiÅ¡kimu į policijÄ , praÅ¡ydama iÅ¡kelti atsakovei baudžiamÄ jÄ bylÄ . Policijos tyrÄjos 2017 m. sausio 19 d. nutarimu buvo atsisakyta pradÄti ikiteisminį tyrimÄ . IeÅ¡kovÄs manymu, jos dukra neteisÄtai pasisavino 20 130 Eur, kuriuos vengia grÄ Å¾inti, dÄl to praÅ¡Ä ieÅ¡kinį tenkinti.
AtsakovÄ atsiliepimu į ieÅ¡kinį sutiko su ieÅ¡kiniu iÅ¡ dalies ir praÅ¡Ä jį atmesti. AtsakovÄ nurodÄ, kad visos ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybÄs yra neatitinkanÄios tikrovÄs. AtsakovÄ nuolat rÅ«pinosi savo motina ir nepertraukiamai su ja bendravo. Be atsakovÄs, ieÅ¡kovÄ turi dar 3 dukras: B. V., L. J. ir D. L.. Mirus tÄvui J. J., jų Å¡eimoje buvo susitarta, kad tÄvo namas priklausys L. J. ir D. L., butas priklausys B. V., o pinigai priklausys jai, dÄl Å¡ios priežasties seserys atsisakÄ savo palikimo dalies motinos naudai.
IeÅ¡kovÄ praneÅ¡Ä atsakovei, jog nori atsakovei padovanoti savo banko sÄ skaitoje turimus pinigus ir pabrÄžÄ, kad pinigai bet kuriuo atveju pagal Å¡eimos susitarimÄ priklauso atsakovei. AtsakovÄ neprieÅ¡taravo tokiam ieÅ¡kovÄs sprendimui, dÄl to 2016 m. gruodžio 27 d. kartu su buvusiu vyru P. M. nuveÅ¾Ä ieÅ¡kovÄ Ä¯ bankÄ , kuriame buvo atliktas pinigų pervedimas. Tokiu bÅ«du atsakovei buvo padovanota 13 505,61 Eur ir atsakovÄ nÄra skolinga ieÅ¡kovei. PraÄjus kelioms dienoms, ieÅ¡kovÄ pasakÄ atsakovei, kad namuose ji turi dar 6 630 Eur grynaisiais, taÄiau bijo, jog Å¡iuos pinigus gali paimti L.
J.. Apie tai sužinojusi atsakovÄ, pasiÅ«lÄ ieÅ¡kovei pasidÄti pinigus į banko sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovÄ sutiko su tokiu atsakovÄs pasiÅ«lymu, padavÄ atsakovei pinigus, kurie buvo padÄti į banko sÄ skaitÄ . AtsakovÄ neneigia Å¡ių faktinių aplinkybių ir sutinka, kad 6 630 Eur yra ieÅ¡kovÄs ir ji niekada neketino minimos pinigų sumos pasisavinti. IeÅ¡kovÄs duktÄ L. J., sužinojusi apie Å¡iÄ situacijÄ , pradÄjo reikalauti iÅ¡ atsakovÄs pinigų, reikalavo atvykti į bankÄ ir pervesti visus pinigus atgal į motinos banko sÄ skaitÄ , o vÄliau dar apÅ¡meiÅ¾Ä atsakovÄ darbovietÄje ir nepagrįstai paraÅ¡Ä pareiÅ¡kimÄ policijoje.
AtsakovÄ bandÄ pasikalbÄti su ieÅ¡kove, taÄiau paaiÅ¡kÄjo, kad L. J. iÅ¡siveÅ¾Ä motinÄ (ieÅ¡kovÄ) į Vilnių ir neleidžia su ja pasikalbÄti. Atsakovei pavyko slapta pasikalbÄti su ieÅ¡kove ir Å¡i pasakÄ, kad nieko nežino apie teismui pateiktÄ ieÅ¡kinį, yra įbauginta dukters L. J., todÄl atsakovÄ Ä¯sitikinusi, kad pinigus ketina susigrÄ Å¾inti ne ieÅ¡kovÄ, o L. J.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2017 m. liepos 14 d. sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai.
Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad tarp Å¡alių kilo ginÄas dÄl pinigų sumos nuosavybÄs ir jų perdavimo teisinio pagrindo. Byloje apklausti liudytojai nepatvirtino aplinkybių, jog ieÅ¡kovÄ vyko į bankÄ su ketinimu padovanoti pinigus atsakovei. AtsakovÄ 2017 m. sausio 12 d. paaiÅ¡kinime policijai nurodÄ, kad ji paÄmÄ 13 506,61 Eur pasaugoti motinai sutikus. DÄl Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovÄs teiginiai apie gautÄ iÅ¡ motinos dovanÄ , atsirado tik ieÅ¡kovei padavus ieÅ¡kinį teismui.
Teismas konstatavo, kad atsakovÄ neįrodÄ byloje, jog 13 505,61 Eur buvo jai padovanota, todÄl teismas laikÄ, jog atsakovÄ Ä¯gijo Å¡iuos pinigus be teisÄto pagrindo. Teismas nustatÄ, kad atsakovÄ teisme pripažino aplinkybes, jog 6630 Eur jai buvo perduoti pasaugoti, Å¡ie pinigai priklauso ieÅ¡kovei, todÄl ieÅ¡kovei reikalaujant grÄ Å¾inti Å¡iuos pinigus, reikalavimas patenkinamas, o priežastys ir motyvai, kodÄl atsakovÄ Å¡ių pinigų iki Å¡iol negrÄ Å¾ino, nÄra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi.
Teismas pažymÄjo, kad atsakovÄs ir jos seserų tarpusavio ginÄų ir nesutarimų sprendimas užvaldant motinos turtÄ prieÅ¡ jos valiÄ ar palenkiant motinos valiÄ savo naudai yra ne tik nesuderinami su teise, bet ir prieÅ¡tarauja gerai moralei. III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai AtsakovÄ pateikÄ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Trakų rÅ«mų (buvusio Trakų rajono apylinkÄs teismo) 2017 m. liepos 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti.
ApeliantÄ nurodÄ, kad teismo sprendimas yra neteisÄtas, prieÅ¡taringas ir nemotyvuotas, nes teismas sprendime nenurodÄ, kuo remiantis priteisÄ ieÅ¡kovei pinigus iÅ¡ atsakovÄs, o tik konstatavo, kad Å¡ie pinigai buvo gauti be teisinio pagrindo. Apeliantei nesuprantama teismo sprendimo nuostata ir pareigos primetimas, kad atsakovÄ turi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei pinigus vien todÄl, kad to reikalauja jos motina. ApeliantÄ nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tarp ieÅ¡kovÄs ir apeliantÄs nesusiklostÄ dovanojimo santykiai, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovÄ minÄtus pinigus atsakovei padovanojo, nors ir neatitinka formos reikalavimų, bet Å¡ie pinigai gauti teisÄtai.
AtsakovÄs manymu, teismas neturÄjo remtis policijoje duotais jos paaiÅ¡kinimais, nes ji tuomet teikÄ paaiÅ¡kinimus nedalyvaujant atstovui ir buvo labai susijaudinus, nes jai buvo praneÅ¡ta, kad ji pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovÄs pavogÄ. Gavusi ieÅ¡kinį, apeliantÄ pateikÄ iÅ¡samius ir teisingus paaiÅ¡kinimus, kuriais teismas turÄjo vadovautis. Å iame paaiÅ¡kinime atsakovÄ nuoÅ¡irdžiai pripažino, jog 6 630 Eur yra ieÅ¡kovÄs ir ji Å¡iÄ sumÄ paÄmÄ tik pasaugoti, o tai rodo jos sÄ Å¾iningumÄ .
IeÅ¡kovÄ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nesutiko su apeliaciniu skundu, praÅ¡Ä jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimÄ nepakeistÄ . IeÅ¡kovÄ teigÄ, kad apeliacinis skundas pateiktas nepagrįstai ir piktnaudžiaujant procesinÄmis teisÄmis. NurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ ne kartÄ praÅ¡Ä atsakovÄs geranoriÅ¡kai grÄ Å¾inti pinigus, taÄiau atsakovÄ atsisakÄ tai padaryti ir nurodo, jog dabar jų negrÄ Å¾ina, nes ieÅ¡kovÄ neatsiima ieÅ¡kinio.
Be to, paÄios atsakovÄs paaiÅ¡kinimai teisme prieÅ¡tarauja jos paÄios kitiems anksÄiau duotiems paaiÅ¡kinimais, nes policijoje ji nurodÄ vienas aplinkybes, o teisme jau kitas. Visos Å¡ios aplinkybÄs patvirtina, kad atsakovÄ yra nesÄ Å¾ininga ir piktnaudžiauja teise. IeÅ¡kovÄ pažymi, kad atsakovÄ klaidina teismÄ , nurodydama, jog ieÅ¡kovÄ padovanojo jai 13 505,61 Eur, nes tokių įrodymų atsakovÄ teismui nepateikÄ, o pati ieÅ¡kovÄ tokių ketinimų niekada neturÄjo. Å ie pinigai buvo ieÅ¡kovÄs gyvenimo santaupos, reikalingi gydymui ir kitų jos poreikių tenkinimui, nes likusi be pinigų, ieÅ¡kovÄ jauÄiasi nesaugiai.
IeÅ¡kovÄs manymu, teismas pagrįstai nusprendÄ byloje taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje numatytas taisykles, nes Å¡iuo atveju atsakovÄ gavo iÅ¡ ieÅ¡kovÄs pinigus be teisinio pagrindo, o niekas negali praturtÄti svetimo nuostolio sÄ skaita, todÄl Å¡ios piniginÄs lÄÅ¡os turi bÅ«ti grÄ Å¾intos ieÅ¡kovei. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.
ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nÄra. TeisÄjų kolegija nenustatÄ absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nagrinÄjamoje byloje, todÄl pasisako dÄl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 27 d. AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovÄs banko sÄ skaitos į atsakovÄs banko sÄ skaitÄ atliktas 13 505,61 Eur pavedimas. GinÄo dÄl to, kad ieÅ¡kovÄ perdavÄ atsakovei namuose turÄtas 6 630 Eur grynÄ sias pinigines lÄÅ¡as, nÄra. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad 6 630 Eur perduota atsakovei pasaugoti, o dÄl 13 505,61 Eur pervedimo atsakovÄ jÄ apgavo, nes ieÅ¡kovÄs tikslas buvo sumažinti banke esanÄių sÄ skaitų skaiÄių (iÅ¡ dviejų sÄ skaitų padaryti vienÄ ), ir ji nesuprato, jog pasiraÅ¡ydama banke mokÄjimo dokumentÄ , savo pinigus perveda atsakovei.
IeÅ¡kovÄ praÅ¡Ä Å¡iuos pinigus geranoriÅ¡kai grÄ Å¾inti, taÄiau atsakovÄ atsisakÄ tai padaryti, dÄl to ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į policijÄ . Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ElektrÄnų policijos komisariato Veiklos skyrius 2017 m. sausio 19 d. priÄmÄ nutarimÄ atsisakyti pradÄti ikiteisminį tyrimÄ , konstatavÄs, jog atsakovÄ Å¡iuos pinigus į savo sÄ skaitÄ pervedÄ paÄios ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymu ir atsakovÄs veiksmuose nebuvo apgaulÄs siekiant užvaldyti svetimÄ turtÄ , o pinigai perduoti atsakovei pasaugoti.
Policijos tyrÄja taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad asmenų turtiniai santykiai ir su Å¡iais santykiais susijÄ asmeniniai neturtiniai santykiai, taip pat Å¡eimos santykiai yra civilinÄs teisÄs reguliavimo dalykas (e. b. l. 4â6). Taigi, nagrinÄjamoje byloje nustatyta ir Å¡alys to neginÄija, kad reikalavimo dalyku esanÄios 6 630 Eur piniginÄs lÄÅ¡os ieÅ¡kovÄs atsakovei buvo perduotos ieÅ¡kovÄs valia pasaugoti, o atsakovÄ Å¡iuos pinigus priÄmÄ. AtsakovÄ nepripažįsta, jog ieÅ¡kovÄ praÅ¡Ä Å¡iuos pinigus grÄ Å¾inti.
DÄl kitų piniginių lÄšų (13 505,61 Eur) tarp Å¡alių ginÄas vyksta dÄl to, kokia buvo Å¡alių valia Å¡ių pinigų perdavimo metu â ar pinigai perduoti neatlygintinai, ir ar turÄs bÅ«ti grÄ Å¾inti. AtsakovÄ teigia, kad 13 505,61 Eur jai yra padovanoti, taÄiau dovanojimo sandorio esmÄ ta, kad turto savininkas valingai, nesavanaudiÅ¡kai, neatlygintinai perduoda savo turtÄ ar suteikia kitokiÄ Ä¯statyme numatyta turtinÄ naudÄ kitam asmeniui, o pastarasis asmuo Å¡iÄ turtinÄ naudÄ sÄ moningai (valingai) priima.
Dovanojimo sandoris yra dviÅ¡alis. Jam sudaryti reikalinga tiek turtÄ perduodanÄio, tiek jį priimanÄio asmenų suderinta valia. CK 6.469 straipsnio 1 dalis nustatyta, kad sutartis, kai dovanojama didesnÄ kaip vieno tÅ«kstanÄio penkių Å¡imtų eurų suma, turi bÅ«ti raÅ¡ytinÄs formos. NagrinÄjamu atveju raÅ¡ytinÄ pinigų (13 505,61 Eur) dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta, o atsakovÄs teigimu, Å¡alis siejo žodinÄ dovanojimo sutartis. PažymÄtina, kad raÅ¡ytinÄs dovanojimo sutarties formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisÄ, kai kyla ginÄas dÄl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, teisme remtis liudininkų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).
CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinÄjimo tikslas â teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esanÄių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybÄs, susijusios su ginÄo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginÄui iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertÄ nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ .
Vertindamas konkreÄioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžianÄių padaryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nÄra esminių prieÅ¡taravimų, paneigianÄių tokias iÅ¡vadas. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. rugpjÅ«Äio 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
NagrinÄjamoje byloje atsakovÄ nepateikÄ teismui įrodymų, kurie galÄtų patvirtinti jos nurodomas aplinkybes dÄl piniginių lÄšų dovanojimo sutarties sudarymo fakto. Nors įrodinÄjant tokias aplinkybes (dovanojimo sutarties sudarymo faktÄ ), atsakovÄ negalÄjo remtis liudytojų parodymais, taÄiau ir byloje apklausti liudytojai P. M. ir I. J. nepatvirtino atsakovÄs byloje įrodinÄjamų aplinkybių, jog ieÅ¡kovÄ kartu su atsakove į bankÄ vyko ketindama padovanoti pinigus atsakovei. 2017 m. sausio 12 d. paaiÅ¡kinime policijai, atsakovÄ taip pat nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄs pinigus paÄmÄ tik pasaugoti, apie dovanojimo sutartį policijai nieko nepaminÄjo.
ApeliacinÄs instancijos teismas nesutinka su atsakovÄs skundo argumentais, jog teismas negali kaip įrodymu remtis atsakovÄs pateiktu paaiÅ¡kinimu policijai dÄl to, kad atsakovÄ tuomet buvo susijaudinusi ir neva galÄjo policijai nurodyti netikslias aplinkybes. Teismas, siekdamas teisingo bylos iÅ¡nagrinÄjimo, privalo įvertinti visus byloje pateiktus įrodymus, o šį paaiÅ¡kinimÄ atsakovÄ teikÄ teisÄsaugos institucijai, juo rÄmÄsi policijos tyrÄja suraÅ¡ydama nutarimÄ dÄl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, todÄl toks įrodymas turi didesnÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ, teismų praktikoje pirminiai paaiÅ¡kinimai laikomi net tikslesniais nei vÄlesni to paties asmens paaiÅ¡kinimai.
DÄl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai rÄmÄsi atsakovÄs paaiÅ¡kinimu kaip įrodymu. AtsakovÄ taip pat nurodÄ, kad tarp Å¡eimos narių po tÄvo mirties buvo susitarimas ir ieÅ¡kovÄ pažadÄjo, jog po tÄvo mirties piniginÄs lÄÅ¡os turi atitekti jai, taÄiau pažymÄtina, kad pažadas padovanoti turtÄ ar turtinÄ teisÄ arba atleisti nuo turtinÄs pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 straipsnio 2 dalis). Sutiktina su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad nors ieÅ¡kovÄ, padalinusi savo turtÄ kitiems vaikams, ir žadÄjo padovanoti pinigus, taÄiau tai nepagrindžia dovanojimo sandorio sudarymo fakto.
Ä®vertinus nurodytus motyvus, apeliacinÄs instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovÄ neįrodÄ 13505,61 Eur dovanojimo fakto, teisiÅ¡kai pagrįsta. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyÄia ar dÄl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalÄjo ir neturÄjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡ios kodekso nustatytas iÅ¡imtis. Vienas pagrindinių civilinÄs teisÄs principų â niekas negali praturtÄti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo.
Nepagrįsto praturtÄjimo ar turto gavimo institutas, kaip iÅ¡aiÅ¡kintina kasacinio teismo praktikoje, taikomas tada, kai yra Å¡ios sÄ lygos:
1) nÄra įstatymo ar sandorio, iÅ¡ kurių atsiranda prievolÄ;
2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ , yra teisÄti;
3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );
4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir rizika (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-534/2011). Byloje nÄra duomenų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų sprÄsti apie piniginÄ ieÅ¡kovÄs prievolÄ atsakovei ar jas siejanÄius sutartinius santykius, todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 13 500 Eur priteisÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovÄs CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu. DÄl 6 630 Eur piniginių lÄšų atsakovÄ pripažino, kad Å¡ie pinigai priklauso ieÅ¡kovei, o ieÅ¡kovÄ juos davÄ pasaugoti. Pirmosios instancijos teismas priteisÄ Å¡ias pinigines lÄÅ¡as ieÅ¡kovei CK 4.95 straipsnio (vindikacijos) pagrindu. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, pasisakydamas dÄl vindikacijos instituto aiÅ¡kinimo, yra nurodÄs, kad ieÅ¡kovas turi įrodyti Å¡ias aplinkybes:
1) jis turÄjo nuosavybÄs (valdymo) teisÄ Ä¯ daiktÄ iki jį neteisÄtai užvaldant atsakovui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti daiktÄ , ir turi ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu;
2) daiktas yra natūra;
3) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai;
4) daiktÄ valdo atsakovas;
5) daiktÄ atsakovas valdo neteisÄtai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015). ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, pagrįstu Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir bylos raÅ¡ytinių įrodymų visetu, nagrinÄjamoje byloje neįrodytos visos CK 4.95 straipsniui taikyti bÅ«tinos sÄ lygos. Byloje nustatyta, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas dÄl pinigų pasaugojimo, todÄl pirmosios instancijos teismas Å¡ioje teismo sprendime dalyje netinkamai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius ir nepagrįstai taikÄ CK 4.95 straipsnį, todÄl Å¡is teismo motyvas paÅ¡alinamas iÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies.
PažymÄtina tai, kad teisinÄ ginÄo kvalifikacija, teisÄs normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginÄo teisiniams santykiams yra bylÄ nagrinÄjanÄio teismo prerogatyva, todÄl sprÄsdamas ginÄÄ pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas priimtÄ sprendimÄ pagrindžia nustatytus teisinius santykius reglamentuojanÄiomis materialiosiomis teisÄs normomis. IeÅ¡kovei nurodant, kad ji davÄ 6630 Eur atsakovei pasaugoti, o atsakovei Å¡ias aplinkybes pripažįstant, tokie teisiniai santykiai turÄtų bÅ«ti kvalifikuojami kaip pasaugos teisiniai santykiai (faktinÄ situacija atitinka pinigų laikino pasaugojimo santykius) (CK 6.830 straipsnis).
CK 6.831 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų pasaugos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinÄ, jeigu daikto (daiktų) vertÄ virÅ¡ija 1500 Eur, taÄiau paprastos raÅ¡ytinÄs formos nesilaikymas nedaro susitarimo negaliojanÄio. GinÄo dÄl to, kad ieÅ¡kovÄ perdavÄ atsakovei 6630 Eur, o atsakovÄ Å¡iuos pinigus priÄmÄ, nÄra. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad atlyginimo dukrai už pinigų saugojimÄ nebuvo numatyta, nenustatytas saugojimo terminas, todÄl laikytina, jog atsakovÄ turÄjo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei saugomus pinigus Å¡iai pareikalavus (CK 6.844 straipsnio 1 dalis).
Nors atsakovÄ skunde teigÄ, kad ieÅ¡kovÄ jos nepraÅ¡Ä pinigų grÄ Å¾inti, taÄiau jau vien ieÅ¡kinio pateikimo faktas rodo, jog atsakovÄ negrÄ Å¾ina pinigų ieÅ¡kovei pareikalavus. Kadangi atsakovÄ savo prievolÄs grÄ Å¾inti saugomus pinigus neįvykdÄ, todÄl negrÄ Å¾inta pinigų suma pagrįstai priteista iÅ¡ atsakovÄs. Kiti apeliacinio skundo motyvai skundžiamo teismo sprendimo teisÄtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Atsižvelgdama į tai, teisÄjų kolegija sprendžia, nors skundžiamo teismo sprendimo motyvų dalis buvo neteisinga, taÄiau iÅ¡ esmÄs pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendÄ bylÄ , todÄl nÄra pagrindo naikinti ar keisti teismo sprendimÄ , kuomet Å¡is pažeidimas paÅ¡alintas apeliacinÄs instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Trakų rajono apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              IÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies paÅ¡alinti teismo motyvus dÄl CK 4.95 straipsnio taikymo.          TeisÄjai                                                                                            Loreta BraždienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Henrichas Jaglinskis                                                                                                                           Virginijus KaireviÄius