Legislator Case Law & Legislation
fabeba5d-d948-43ea-a6ec-92650f36bd0a AI generated

Court allows debt claim for unreturned cash based on oral custody agreement despite missing written form.

Case Number fabeba5d-d948-43ea-a6ec-92650f36bd0a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Allowed / Granted

Legislator summary

AI generated

The court upheld the first-instance judgment ordering the defendant to return 20,130 EUR to the plaintiff. Although the defendant argued the oral agreement for cash custody was invalid due to lack of a written contract, the court found the defendant had accepted the money and failed to return it upon request. The appellate court ruled that while the written form requirement was technically violated, the defendant's conduct established a binding custody obligation that must be fulfilled.

Legislator headnote

AI generated

CK 6.830 straipsnis; CK 6.831 straipsnio 1 dalis; CK 6.844 straipsnio 1 dalis: An oral agreement for the temporary custody of cash exceeding 1,500 EUR is valid if the custodian accepts the funds and fails to return them upon demand, creating a legal obligation to repay.

Keywords

AI generated
oral custody agreement cash debt recovery written form requirement custodial liability appellate review standard

Cited Legislation

AI generated
CK 6.830 straipsnis
Ieškovei nurodant, kad ji davė 6630 Eur atsakovei pasaugoti, o atsakovei šias aplinkybes pripažįstant, tokie teisiniai santykiai turėtų būti kvalifikuojami kaip pasaugos teisiniai santykiai (faktinė situacija atitinka pinigų laikino pasaugojimo santykius) (CK 6.830 straipsnis).
CK 6.831 straipsnio 1 dalis
CK 6.831 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų pasaugos sutartis turi būti rašytinė, jeigu daikto (daiktų) vertė viršija 1500 Eur, tačiau paprastos rašytinės formos nesilaikymas nedaro susitarimo negaliojančio.
CK 6.844 straipsnio 1 dalis
IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad atlyginimo dukrai už pinigų saugojimÄ nebuvo numatyta, nenustatytas saugojimo terminas, todėl laikytina, jog atsakovė turėjo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei saugomus pinigus Å¡iai pareikalavus (CK 6.844 straipsnio 1 dalis).
CPK 329 straipsnio 1 dalis
CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-935-430/2018Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00561-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.3.1.; 2.6.15.; 3.3.1.14.VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų (buvusio Trakų rajono apylinkės teismo) 2017 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. J. ieÅ¡kinį atsakovei R. M. dėl skolos priteisimo.              Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 20 130 Eur skolos, 5 proc. dydžio įstatymines metines palÅ«kanas nuo bendros priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2016 m. gruodžio 27 d. ieÅ¡kovė kartu su dukra (atsakove) ir žentu P. M. nuvyko į AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) (toliau – AB (duomenys neskelbtini) bankas), norėdama iÅ¡ dviejų banko sÄ skaitų pasidaryti vienÄ sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovė, pasitikėdama savo dukra, pasirašė banko darbuotojos jai pateiktus pasiraÅ¡yti dokumentus, nors Å¡ių dokumentų esmės nesuprato. TÄ pačiÄ dienÄ atsakovė su savo vyru taip pat pasiėmė ieÅ¡kovės namuose turėtus 6 630 Eur grynuosius pinigus ir pasakė ieÅ¡kovei, kad juos pasaugos.

KitÄ dienÄ ieÅ¡kovė suprato, kad pinigai (13 505,61 Eur), buvę jos banko sÄ skaitoje, pervesti į atsakovės banko sÄ skaitÄ , dėl to ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydama, kad Å¡i grÄ Å¾intų pinigus. Atsakovė atsisakė pinigus grÄ Å¾inti, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi su pareiÅ¡kimu į policijÄ , praÅ¡ydama iÅ¡kelti atsakovei baudžiamÄ jÄ bylÄ . Policijos tyrėjos 2017 m. sausio 19 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ . IeÅ¡kovės manymu, jos dukra neteisėtai pasisavino 20 130 Eur, kuriuos vengia grÄ Å¾inti, dėl to prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį sutiko su ieškiniu iš dalies ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad visos ieškinyje nurodytos aplinkybės yra neatitinkančios tikrovės. Atsakovė nuolat rūpinosi savo motina ir nepertraukiamai su ja bendravo. Be atsakovės, ieškovė turi dar 3 dukras: B. V., L. J. ir D. L.. Mirus tėvui J. J., jų šeimoje buvo susitarta, kad tėvo namas priklausys L. J. ir D. L., butas priklausys B. V., o pinigai priklausys jai, dėl šios priežasties seserys atsisakė savo palikimo dalies motinos naudai.

IeÅ¡kovė pranešė atsakovei, jog nori atsakovei padovanoti savo banko sÄ skaitoje turimus pinigus ir pabrėžė, kad pinigai bet kuriuo atveju pagal Å¡eimos susitarimÄ priklauso atsakovei. Atsakovė neprieÅ¡taravo tokiam ieÅ¡kovės sprendimui, dėl to 2016 m. gruodžio 27 d. kartu su buvusiu vyru P. M. nuvežė ieÅ¡kovę į bankÄ , kuriame buvo atliktas pinigų pervedimas. Tokiu bÅ«du atsakovei buvo padovanota 13 505,61 Eur ir atsakovė nėra skolinga ieÅ¡kovei. Praėjus kelioms dienoms, ieÅ¡kovė pasakė atsakovei, kad namuose ji turi dar 6 630 Eur grynaisiais, tačiau bijo, jog Å¡iuos pinigus gali paimti L.

J.. Apie tai sužinojusi atsakovė, pasiÅ«lė ieÅ¡kovei pasidėti pinigus į banko sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovė sutiko su tokiu atsakovės pasiÅ«lymu, padavė atsakovei pinigus, kurie buvo padėti į banko sÄ skaitÄ . Atsakovė neneigia Å¡ių faktinių aplinkybių ir sutinka, kad 6 630 Eur yra ieÅ¡kovės ir ji niekada neketino minimos pinigų sumos pasisavinti. IeÅ¡kovės duktė L. J., sužinojusi apie Å¡iÄ situacijÄ , pradėjo reikalauti iÅ¡ atsakovės pinigų, reikalavo atvykti į bankÄ ir pervesti visus pinigus atgal į motinos banko sÄ skaitÄ , o vėliau dar apÅ¡meižė atsakovę darbovietėje ir nepagrįstai parašė pareiÅ¡kimÄ policijoje.

Atsakovė bandė pasikalbėti su ieÅ¡kove, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad L. J. iÅ¡sivežė motinÄ (ieÅ¡kovę) į Vilnių ir neleidžia su ja pasikalbėti. Atsakovei pavyko slapta pasikalbėti su ieÅ¡kove ir Å¡i pasakė, kad nieko nežino apie teismui pateiktÄ ieÅ¡kinį, yra įbauginta dukters L. J., todėl atsakovė įsitikinusi, kad pinigus ketina susigrÄ Å¾inti ne ieÅ¡kovė, o L. J.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 14 d. sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp Å¡alių kilo ginčas dėl pinigų sumos nuosavybės ir jų perdavimo teisinio pagrindo. Byloje apklausti liudytojai nepatvirtino aplinkybių, jog ieÅ¡kovė vyko į bankÄ su ketinimu padovanoti pinigus atsakovei. Atsakovė 2017 m. sausio 12 d. paaiÅ¡kinime policijai nurodė, kad ji paėmė 13 506,61 Eur pasaugoti motinai sutikus. Dėl Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės teiginiai apie gautÄ iÅ¡ motinos dovanÄ , atsirado tik ieÅ¡kovei padavus ieÅ¡kinį teismui.

Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė byloje, jog 13 505,61 Eur buvo jai padovanota, todėl teismas laikė, jog atsakovė įgijo Å¡iuos pinigus be teisėto pagrindo. Teismas nustatė, kad atsakovė teisme pripažino aplinkybes, jog 6630 Eur jai buvo perduoti pasaugoti, Å¡ie pinigai priklauso ieÅ¡kovei, todėl ieÅ¡kovei reikalaujant grÄ Å¾inti Å¡iuos pinigus, reikalavimas patenkinamas, o priežastys ir motyvai, kodėl atsakovė Å¡ių pinigų iki Å¡iol negrÄ Å¾ino, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi.

Teismas pažymėjo, kad atsakovės ir jos seserų tarpusavio ginčų ir nesutarimų sprendimas užvaldant motinos turtÄ prieÅ¡ jos valiÄ ar palenkiant motinos valiÄ savo naudai yra ne tik nesuderinami su teise, bet ir prieÅ¡tarauja gerai moralei. III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų (buvusio Trakų rajono apylinkės teismo) 2017 m. liepos 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliantė nurodė, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, prieÅ¡taringas ir nemotyvuotas, nes teismas sprendime nenurodė, kuo remiantis priteisė ieÅ¡kovei pinigus iÅ¡ atsakovės, o tik konstatavo, kad Å¡ie pinigai buvo gauti be teisinio pagrindo. Apeliantei nesuprantama teismo sprendimo nuostata ir pareigos primetimas, kad atsakovė turi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei pinigus vien todėl, kad to reikalauja jos motina. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tarp ieÅ¡kovės ir apeliantės nesusiklostė dovanojimo santykiai, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovė minėtus pinigus atsakovei padovanojo, nors ir neatitinka formos reikalavimų, bet Å¡ie pinigai gauti teisėtai.

Atsakovės manymu, teismas neturėjo remtis policijoje duotais jos paaiÅ¡kinimais, nes ji tuomet teikė paaiÅ¡kinimus nedalyvaujant atstovui ir buvo labai susijaudinus, nes jai buvo praneÅ¡ta, kad ji pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovės pavogė. Gavusi ieÅ¡kinį, apeliantė pateikė iÅ¡samius ir teisingus paaiÅ¡kinimus, kuriais teismas turėjo vadovautis. Å iame paaiÅ¡kinime atsakovė nuoÅ¡irdžiai pripažino, jog 6 630 Eur yra ieÅ¡kovės ir ji Å¡iÄ sumÄ paėmė tik pasaugoti, o tai rodo jos sÄ Å¾iningumÄ .

IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nesutiko su apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimÄ nepakeistÄ . IeÅ¡kovė teigė, kad apeliacinis skundas pateiktas nepagrįstai ir piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ne kartÄ prašė atsakovės geranoriÅ¡kai grÄ Å¾inti pinigus, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti ir nurodo, jog dabar jų negrÄ Å¾ina, nes ieÅ¡kovė neatsiima ieÅ¡kinio.

Be to, pačios atsakovės paaiÅ¡kinimai teisme prieÅ¡tarauja jos pačios kitiems anksčiau duotiems paaiÅ¡kinimais, nes policijoje ji nurodė vienas aplinkybes, o teisme jau kitas. Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė yra nesÄ Å¾ininga ir piktnaudžiauja teise. IeÅ¡kovė pažymi, kad atsakovė klaidina teismÄ , nurodydama, jog ieÅ¡kovė padovanojo jai 13 505,61 Eur, nes tokių įrodymų atsakovė teismui nepateikė, o pati ieÅ¡kovė tokių ketinimų niekada neturėjo. Å ie pinigai buvo ieÅ¡kovės gyvenimo santaupos, reikalingi gydymui ir kitų jos poreikių tenkinimui, nes likusi be pinigų, ieÅ¡kovė jaučiasi nesaugiai.

IeÅ¡kovės manymu, teismas pagrįstai nusprendė byloje taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje numatytas taisykles, nes Å¡iuo atveju atsakovė gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės pinigus be teisinio pagrindo, o niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita, todėl Å¡ios piniginės lėšos turi bÅ«ti grÄ Å¾intos ieÅ¡kovei. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nagrinėjamoje byloje, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 27 d. AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos į atsakovės banko sÄ skaitÄ atliktas 13 505,61 Eur pavedimas. Ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė perdavė atsakovei namuose turėtas 6 630 Eur grynÄ sias pinigines lėšas, nėra. IeÅ¡kovė nurodė, kad 6 630 Eur perduota atsakovei pasaugoti, o dėl 13 505,61 Eur pervedimo atsakovė jÄ apgavo, nes ieÅ¡kovės tikslas buvo sumažinti banke esančių sÄ skaitų skaičių (iÅ¡ dviejų sÄ skaitų padaryti vienÄ ), ir ji nesuprato, jog pasiraÅ¡ydama banke mokėjimo dokumentÄ , savo pinigus perveda atsakovei.

IeÅ¡kovė prašė Å¡iuos pinigus geranoriÅ¡kai grÄ Å¾inti, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti, dėl to ieÅ¡kovė kreipėsi į policijÄ . Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyrius 2017 m. sausio 19 d. priėmė nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , konstatavęs, jog atsakovė Å¡iuos pinigus į savo sÄ skaitÄ pervedė pačios ieÅ¡kovės praÅ¡ymu ir atsakovės veiksmuose nebuvo apgaulės siekiant užvaldyti svetimÄ turtÄ , o pinigai perduoti atsakovei pasaugoti.

Policijos tyrėja taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad asmenų turtiniai santykiai ir su Å¡iais santykiais susiję asmeniniai neturtiniai santykiai, taip pat Å¡eimos santykiai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (e. b. l. 4–6). Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta ir Å¡alys to neginčija, kad reikalavimo dalyku esančios 6 630 Eur piniginės lėšos ieÅ¡kovės atsakovei buvo perduotos ieÅ¡kovės valia pasaugoti, o atsakovė Å¡iuos pinigus priėmė. Atsakovė nepripažįsta, jog ieÅ¡kovė prašė Å¡iuos pinigus grÄ Å¾inti.

Dėl kitų piniginių lėšų (13 505,61 Eur) tarp Å¡alių ginčas vyksta dėl to, kokia buvo Å¡alių valia Å¡ių pinigų perdavimo metu – ar pinigai perduoti neatlygintinai, ir ar turės bÅ«ti grÄ Å¾inti. Atsakovė teigia, kad 13 505,61 Eur jai yra padovanoti, tačiau dovanojimo sandorio esmė ta, kad turto savininkas valingai, nesavanaudiÅ¡kai, neatlygintinai perduoda savo turtÄ ar suteikia kitokiÄ Ä¯statyme numatyta turtinę naudÄ kitam asmeniui, o pastarasis asmuo Å¡iÄ turtinę naudÄ sÄ moningai (valingai) priima.

Dovanojimo sandoris yra dviÅ¡alis. Jam sudaryti reikalinga tiek turtÄ perduodančio, tiek jį priimančio asmenų suderinta valia. CK 6.469 straipsnio 1 dalis nustatyta, kad sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų suma, turi bÅ«ti raÅ¡ytinės formos. Nagrinėjamu atveju raÅ¡ytinė pinigų (13 505,61 Eur) dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta, o atsakovės teigimu, Å¡alis siejo žodinė dovanojimo sutartis. Pažymėtina, kad raÅ¡ytinės dovanojimo sutarties formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, teisme remtis liudininkų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ .

Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jos nurodomas aplinkybes dėl piniginių lėšų dovanojimo sutarties sudarymo fakto. Nors įrodinėjant tokias aplinkybes (dovanojimo sutarties sudarymo faktÄ ), atsakovė negalėjo remtis liudytojų parodymais, tačiau ir byloje apklausti liudytojai P. M. ir I. J. nepatvirtino atsakovės byloje įrodinėjamų aplinkybių, jog ieÅ¡kovė kartu su atsakove į bankÄ vyko ketindama padovanoti pinigus atsakovei. 2017 m. sausio 12 d. paaiÅ¡kinime policijai, atsakovė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovės pinigus paėmė tik pasaugoti, apie dovanojimo sutartį policijai nieko nepaminėjo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės skundo argumentais, jog teismas negali kaip įrodymu remtis atsakovės pateiktu paaiÅ¡kinimu policijai dėl to, kad atsakovė tuomet buvo susijaudinusi ir neva galėjo policijai nurodyti netikslias aplinkybes. Teismas, siekdamas teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, privalo įvertinti visus byloje pateiktus įrodymus, o šį paaiÅ¡kinimÄ atsakovė teikė teisėsaugos institucijai, juo rėmėsi policijos tyrėja suraÅ¡ydama nutarimÄ dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, todėl toks įrodymas turi didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, teismų praktikoje pirminiai paaiÅ¡kinimai laikomi net tikslesniais nei vėlesni to paties asmens paaiÅ¡kinimai.

Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovės paaiÅ¡kinimu kaip įrodymu. Atsakovė taip pat nurodė, kad tarp Å¡eimos narių po tėvo mirties buvo susitarimas ir ieÅ¡kovė pažadėjo, jog po tėvo mirties piniginės lėšos turi atitekti jai, tačiau pažymėtina, kad pažadas padovanoti turtÄ ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 straipsnio 2 dalis). Sutiktina su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad nors ieÅ¡kovė, padalinusi savo turtÄ kitiems vaikams, ir žadėjo padovanoti pinigus, tačiau tai nepagrindžia dovanojimo sandorio sudarymo fakto.

Ä®vertinus nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovė neįrodė 13505,61 Eur dovanojimo fakto, teisiÅ¡kai pagrįsta. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡ios kodekso nustatytas iÅ¡imtis. Vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo.

Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas, kaip iÅ¡aiÅ¡kintina kasacinio teismo praktikoje, taikomas tada, kai yra Å¡ios sÄ lygos:

1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė;

2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ , yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011). Byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie piniginę ieškovės prievolę atsakovei ar jas siejančius sutartinius santykius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 13 500 Eur priteisė ieškovei iš atsakovės CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu. Dėl 6 630 Eur piniginių lėšų atsakovė pripažino, kad šie pinigai priklauso ieškovei, o ieškovė juos davė pasaugoti. Pirmosios instancijos teismas priteisė šias pinigines lėšas ieškovei CK 4.95 straipsnio (vindikacijos) pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad ieškovas turi įrodyti šias aplinkybes:

1) jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktÄ iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti daiktÄ , ir turi ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu;

2) daiktas yra natūra;

3) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai;

4) daiktÄ valdo atsakovas;

5) daiktÄ atsakovas valdo neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstu Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir bylos raÅ¡ytinių įrodymų visetu, nagrinėjamoje byloje neįrodytos visos CK 4.95 straipsniui taikyti bÅ«tinos sÄ lygos. Byloje nustatyta, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl pinigų pasaugojimo, todėl pirmosios instancijos teismas Å¡ioje teismo sprendime dalyje netinkamai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius ir nepagrįstai taikė CK 4.95 straipsnį, todėl Å¡is teismo motyvas paÅ¡alinamas iÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies.

Pažymėtina tai, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas priimtÄ sprendimÄ pagrindžia nustatytus teisinius santykius reglamentuojančiomis materialiosiomis teisės normomis. IeÅ¡kovei nurodant, kad ji davė 6630 Eur atsakovei pasaugoti, o atsakovei Å¡ias aplinkybes pripažįstant, tokie teisiniai santykiai turėtų bÅ«ti kvalifikuojami kaip pasaugos teisiniai santykiai (faktinė situacija atitinka pinigų laikino pasaugojimo santykius) (CK 6.830 straipsnis).

CK 6.831 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų pasaugos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu daikto (daiktų) vertė virÅ¡ija 1500 Eur, tačiau paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas nedaro susitarimo negaliojančio. Ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė perdavė atsakovei 6630 Eur, o atsakovė Å¡iuos pinigus priėmė, nėra. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad atlyginimo dukrai už pinigų saugojimÄ nebuvo numatyta, nenustatytas saugojimo terminas, todėl laikytina, jog atsakovė turėjo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei saugomus pinigus Å¡iai pareikalavus (CK 6.844 straipsnio 1 dalis).

Nors atsakovė skunde teigė, kad ieÅ¡kovė jos neprašė pinigų grÄ Å¾inti, tačiau jau vien ieÅ¡kinio pateikimo faktas rodo, jog atsakovė negrÄ Å¾ina pinigų ieÅ¡kovei pareikalavus. Kadangi atsakovė savo prievolės grÄ Å¾inti saugomus pinigus neįvykdė, todėl negrÄ Å¾inta pinigų suma pagrįstai priteista iÅ¡ atsakovės. Kiti apeliacinio skundo motyvai skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, nors skundžiamo teismo sprendimo motyvų dalis buvo neteisinga, tačiau iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ , todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti teismo sprendimÄ , kuomet Å¡is pažeidimas paÅ¡alintas apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              IÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies paÅ¡alinti teismo motyvus dėl CK 4.95 straipsnio taikymo.          Teisėjai                                                                                            Loreta Braždienė                                                                                                                           Henrichas Jaglinskis                                                                                                                           Virginijus Kairevičius