2021-01-13 Nr. AB-1108-3-61-3-00446-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-6-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00446-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.2.1; 14.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Visorių slėnio gyventojų bendruomenė“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentui, uždarajai akcinei bendrovei „Infraplanas“, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (juridinis asmuo Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pasibaigė dėl reorganizavimo), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriui ir savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas asociacija „Visorių slėnio gyventojų bendruomenė“ (toliau – ir Bendruomenė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. (28.7)-A4-149 „Dėl planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste galimybių“ (toliau – ir Sprendimas) ir perduoti Planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą (toliau – ir PAV ataskaita, Ataskaita) Agentūrai nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) direktoriaus 2014 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 30-1079 yra pradėtas rengti apie 26,16 ha teritorijos detalusis planas Mykolo Lietuvio gatvei tiesti. Mykolo Lietuvio gatvė kaip B1 kategorijos gatvė yra numatyta šiuo metu galiojančio miesto bendrojo plano susisiekimo tinklo plėtros sprendiniuose, o jos raudonosios linijos iš esmės sutampa su žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribomis. Suinteresuota visuomenė išreiškė susirūpinimą dėl planuojamos gatvės keliamo triukšmo bei taršos ir paprašė įvertinti galimą kitą jos užsakymu parengtą pasiūlymą kaip alternatyvą, t. y. apie 50 m perkeliant planuojamos gatvės raudonąsias linijas nuo minėtų žemės sklypų ribų. 2017 m. birželio 29 d. buvo paskelbta informacija apie parengtą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, vėliau ši ataskaita pakoreguota. Pareiškėjas, nesutikdamas su koreguota PAV ataskaita, atsakovui pateikė skundą dėl galbūt padarytų pažeidimų nustatant, apibūdinant ir įvertinant galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai. Atsakovas nutarė įvertinti Bendruomenės pastabas ir poveikio aplinkos vertinimo (toliau – ir PAV) dokumentų rengėjui nurodė papildyti ir pataisyti ataskaitą. Vėliau pareiškėjas gavo pranešimą, kad Agentūra priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nurodyta, jog planuojama ūkinė veikla, t. y. Mykolo Lietuvio gatvės tiesimas, įvertinus jos pobūdį, poveikį gamtinei aplinkai, visuomenės sveikatai ir socialinei aplinkai pagal parengtą PAV ataskaitą, įgyvendinus PAV ataskaitoje numatytas aplinkosaugines priemones, įvykdžius šio Sprendimo 10 punkte nustatytas sąlygas, yra leistina pagal pirmą ir antrą veiklos alternatyvas.

1.2. PAV ataskaitoje buvo netinkamai įvertintas triukšmo poveikis. Nėra aišku, kokiu pagrindu pasikeitė Planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programoje (toliau – ir PAV programa) ir PAV ataskaitoje nurodytas prognozuojamas eismo intensyvumas. Eismo intensyvumo pokytis reikšmingas, nes šis parametras svarbus modeliuojant duomenis kompiuterinėse programose, o esant tokiam skirtumui rezultatai gali svariai skirtis. Bendruomenės užsakymu UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“ atlikto akustinio triukšmo įvertinimo ataskaitoje nustatyta, kad pagal atliktus triukšmo sklaidos modeliavimo rezultatus matyti, jog perspektyvaus transporto srauto keliamas triukšmas gyvenamųjų pastatų aplinkoje viršys ribines normas visais paros laikotarpiais. Šie skaičiavimai, kurie buvo atlikti naudojant tą pačią programinę įrangą ir metodiką, buvo pateikti kartu su suinteresuotos visuomenės pasiūlymais, tačiau PAV ataskaitos rengėjas jų nevertino ir dėl jų išsamiai ir argumentuotai nepasisakė, todėl nebuvo pašalintos abejonės dėl PAV ataskaitoje vertinto triukšmo poveikio visuomenės sveikatai pagrįstumo. Dėl to manytina, kad PAV ataskaita parengta netinkamai įvertinus vieną iš esminių aplinkos veiksnių visuomenės sveikatai. Be to, pagal Savivaldybės administracijos informaciją projektuojamoje gatvėje bus leistinas sunkiojo transporto eismas, tačiau atliekant tiek eismo intensyvumo, tiek triukšmo, tiek oro taršos skaičiavimus, duomenys apie sunkųjį transportą buvo eliminuoti ir neįvertinti. PAV ataskaitoje numatytos rekomenduojamos priemonės triukšmo poveikiui sumažinti (tylioji asfalto danga, kuri efektyvi tik esant didesniam automobilių greičiui) yra nepakankamos ir turėjo būti numatytos papildomos apsaugos priemonės, pvz. akustinės sienutės.

1.3. Pareiškėjo nuomone, netinkamai įvertintas ir oro taršos poveikis. Nei PAV ataskaitoje, nei Sprendime nėra aiškiai nurodyta, kurio laikotarpio meteorologiniai duomenys buvo naudojami. Vietovės meteorologiniai duomenys gali būti naudojami trejus kalendorinius metus, einančius po penkerių metų, kurių duomenys pateikti, laikotarpio. PAV ataskaitos dalyje „7.6.4 Teršalų poveikis žmonių sveikatai. Rizikos vertinimas“ apskritai nenurodyta, kad oro taršai turi įtakos meteorologiniai duomenys, bet nurodyta, jog teršalų iš autotransporto emisija priklauso nuo įvairių faktorių: eismo intensyvumo, srauto sudėties, autotransporto greičio ir parko, teritorijos. Kadangi eismo intensyvumo skaičiavimai kelia abejonių, nes iš jų buvo eliminuotas sunkiojo transporto veiksnys, skaičiuojant oro taršos rodiklius, srauto sudėtis tikėtina taip pat buvo vertinta be sunkiojo transporto duomenų, o tai kelia abejonių PAV ataskaitos duomenų teisingumu.

1.4. PAV ataskaitoje ir jos 7 priede pateikti skaičiavimai yra netikslūs. Nėra aiškus teritorijos mastelis, nėra tiksliai pagrįsta, kodėl ir kokiu metodu paskaičiuotas būtent toks padidėjęs visuomenės reikmėms paimamo valstybinio miško plotas. Neturint detalių grunto tyrimų teigiama, kad turi būti išvežamas visas nukastas gruntas, t. y. 96 000 kub. m, dėl to antrosios alternatyvos atveju padidėja projekto įgyvendinimo sąnaudos. UAB „Kitos pusės projektai“ projektiniuose pasiūlymuose pateiktais skaičiavimais turėtų būti iškasta 75 800 kub. m grunto, o išvežta – 54 000 kub. m. Šie skaičiavimai buvo atlikti detaliai įvertinus planuojamos tiesti gatvės pjūvius bei vietos aukščių skirtumus. Projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad dalis grunto gali būti panaudota vietoje, supilant sankasą (paaukštėjimą), tačiau PAV ataskaitoje nebuvo analizuojamos nukasto grunto panaudojimo galimybės. Bendruomenės teiktuose siūlymuose buvo argumentuotai pagrįsta ir paskaičiuota, kad atliekant ekonominį pagrindimą nebuvo tinkamai įvertinti visi aspektai, dėl kurių gatvės antrosios alternatyvos atveju statybos kaštai sumažėtų (trumpesnis trasos ilgis, mažesnė mažatriukšmės dangos atkarpa, mažesnis valstybinio miško plotas ir kt.). Patikslintos PAV ataskaitos trūkumai ir netikslumai akivaizdūs, tendencingai pateikti, siekiant nepagrįstai padidinti gatvės antrosios alternatyvos tiesimo kaštus.

1.5. Patikslintoje PAV ataskaitoje nei į jos, nei į atsakovo teiktas pastabas neatsižvelgta, joje nurodoma informacija apie antrąją alternatyvą nėra tiksli ir pernelyg abstrakti, nepateikiami konkretūs atstumai. Iki Sprendimo priėmimo nebuvo tinkamai įvykdytas ankstesnis PAV proceso etapas, t. y. atsakovo reikalavimai patikslinti Ataskaitą pagal konkrečias pastabas neįgyvendinti visa apimtimi. Tą patvirtina ir tai, jog Ataskaita patikslinta tik per 10 dienų. Suinteresuotos visuomenės teisė gauti informaciją apie planuojamą ūkinę veiklą pažeidžiama ne tik neteikiant visos apimties dokumentų, bet ir nesvarstant klausimo dėl pakartotinio visuomenės viešo supažindinimo su patikslinta PAV ataskaita. Sprendimas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas. Todėl atsakovas Sprendime turėjo nurodyti vieną veiklos alternatyvą, pagal kurią planuojama ūkinė veikla leistina nagrinėjamoje teritorijoje. Be to, Agentūra turėjo įvertinti kitų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas. Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento išvada negalėjo būti sąlyginė. Esant neatitikimams, PAV ataskaitos rengėjas turėjo kreiptis į minėtą išvadą teikusį PAV subjektą, o atsakovas, matydamas akivaizdžius išvados ir PAV ataskaitos prieštaravimus, privalėjo arba teikti motyvuotus reikalavimus papildyti (pataisyti) PAV ataskaitą, arba spręsti, kad planuojama ūkinė veikla leistina tik pagal antrąją veiklos alternatyvą.

2. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. PAV programoje nurodytos eismo intensyvumo prognozės bus patikslintos SĮ „Vilniaus planas“ atlikus papildomus eismo intensyvumo tyrimus Mykolo Lietuvio gatvėje ir aplinkinėse gatvėse, kartu atsižvelgiant į Vilniaus vakarinį aplinkkelį, patikslinus eismo prognozavimo modelį. PAV ataskaitoje pateikiama eismo intensyvumo prognozė po SĮ „Vilniaus planas“ 2017 m. atlikto papildomo eismo intensyvumo tyrimo. SĮ „Vilniaus planas“ eismo intensyvumą fiksavo dronu, gauti duomenys buvo išanalizuoti pagal eismo manevrus ir transporto srautų sudėtį, patikslintas vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (toliau – ir VMPEI), privedimo koeficientas nuo rytinės valandos apkrovimo iki VMPEI. Patikslinus koeficientą, gautas patikslintas VMPEI. Iš PAV ataskaitos 8 lentelės matyti, kad, įgyvendinus projektą pagal pirmąją ir antrąją alternatyvas 2025 m. Mykolo Lietuvio gatvėje bendras eismo intensyvumas bus 17 200 aut./parą, sunkiojo transporto eismo intensyvumas bus 230 aut./parą ir bus taikomas sunkiojo transporto priemonių (>3,5 t bendrosios masės) eismo ribojimas, leidžiant tik visuomeninio (autobusai) ir aptarnaujančio transporto eismą. PAV pateiktas perspektyvinis 2025 m. rytinės piko valandos apkrovimas nepakito (1 890 aut./val.), tačiau pasikeitė VMPEI. Taigi PAV programoje nurodytas eismo intensyvumo srautas 23 100 aut./parą buvo gautas naudojant tą patį perspektyvinį 2025 m. rytinės piko valandos eismo intensyvumą 1 890 aut./val., bet kitą koeficientą. Atsakovas 2017 m. lapkričio 14 d. raštu, atsižvelgdamas į pareiškėjo teiktus siūlymus ir pastabas, PAV ataskaitos svarstymo susirinkimo rezultatus, kreipėsi į PAV dokumentų rengėją ir gavo atsakymus į pateiktas pastabas bei papildytą PAV ataskaitą. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad PAV ataskaitos rengėjas neatsižvelgė į Bendruomenės pastabas ir pasiūlymus yra deklaratyvūs.

2.2. Atliekant triukšmo vertinimą, nustatyta didžiausia triukšmo poveikio zona – Lvakaro. Detalūs visų analizuojamų situacijų triukšmo sklaidos žemėlapiai pateikti PAV ataskaitos 4 priede. Tiek PAV ataskaitoje, tiek Sprendime nurodoma, kad šiuo metu dėl Mykolo Lietuvio gatve važiuojančių transporto priemonių keliamo triukšmo nėra viršijami ribiniai dydžiai, tačiau įgyvendinus vieną iš alternatyvų, nutiesus naują 4 eismo juostų gatvę, prognozuojamas vietinės akustinės aplinkos pablogėjimas. Prognozuojama, jog įgyvendinus vieną iš projekto alternatyvų į didesnio, nei leidžiama triukšmo zoną, patektų atitinkamai 18 ir 14 saugotini objektai. Sprendime pažymėta, kad didesnis gyvenamųjų aplinkų skaičius į viršnorminę triukšmo zoną patektų įgyvendinus pirmąją alternatyvą. Sprendime pažymima, kad pasirinkus antrąją alternatyvą (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojams triukšmas būtų mažesnis visu paros metu. Didžiausias triukšmo lygis prognozuojamas gyvenamojoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Pagrindinė priežastis – transporto priemonių variklių keliamas triukšmo lygis ties sankryža su šviesoforu. Nei pagal pirmąją alternatyvą, nei pagal antrąją alternatyvą (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojams kitu paros metu, nei Lvakaro, transporto priemonių keliamas triukšmas neviršija ribinių verčių. Ginčo gatvėje bus taikomas sunkiojo transporto priemonių (>3,5 t bendrosios masės) eismo ribojimas, leidžiant tik visuomeninio (autobusai) ir aptarnaujančio transporto eismą. Agentūrai buvo pateikti triukšmo modeliavimui svarbūs įvesties duomenys, į kuriuos priimant Sprendimą buvo atsižvelgta. Atsižvelgus, jog įgyvendinus projektą bus viršijamos transporto priemonių keliamo triukšmo ribinės vertės, buvo pasiūlytos 3 priemonės: triukšmą mažinanti kelio danga SMA 8 TM, funkciniai želdiniai ir vidaus aplinką (miegamieji ir kt.) izoliuojantys akustiniai langai ir durys. Remiantis prof. A. V. atsiųsta medžiaga, gyventojų pastebėjimas, kad mažatriukšmės kelių dangos yra efektyvios tik esant didesniam nei 70 km/h greičiui, yra klaidingas. Akustinių sienučių įgyvendinimo galimybė buvo apsvarstyta, tačiau jos atsisakyta, nes daugelyje vietų triukšmo lygio viršijimo dydis yra mažesnis kaip 5 dB(A). Todėl triukšmo mažinimas taikant tylesnę kelio dangą yra racionaliausias pasirinkimas.

2.3. PAV ataskaitos 5 priede pateiktoje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymoje buvo pateikta informacija apie 2010–2014 m. meteorologinius duomenis. Teršalų pažemio koncentracijų skaičiavimai buvo atliekami remiantis Agentūros interneto svetainėje pateiktais duomenimis. PAV ataskaitos 105 psl. yra pateikiami duomenys, kurių pagrindu buvo atlikti oro taršos skaičiavimai, atliktas modeliavimas, nurodant, kad buvo remiamasi autotransporto eismo intensyvumo duomenimis, eismo sudėties ir srauto greičiu. Agentūra atliko oro taršos modeliavimą ir patikrino PAV ataskaitos rengėjo pateiktų duomenų tikrumą.

2.4. Bendruomenės pasiūlymai buvo pateikti PAV dokumentų rengėjui, kuris juos registravo ir įvertino bei pateikė patikslintą PAV ataskaitą, pateikė papildytą informaciją dėl antrosios alternatyvos, transporto intensyvumo ir jo apskaičiavimo, triukšmo duomenų, patikslinant triukšmo šaltinius ir pateikiant pagrindimą dėl triukšmo mažinimo priemonių pasirinkimo, nuotekų tvarkymo sprendinių, galimos erozijos poveikio aplinkinėms teritorijoms, šviesos poveikio. Gatvės tiesimo kaštų įvertinimas pateiktas SĮ „Vilniaus planas“ planuojamos Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste ekonominiame pagrindime.

Grunto kasimo ir panaudojimo klausimas buvo spręstas 2017 m. lapkričio 7 d. susirinkime, dokumentų rengėjo atstovas nurodė, kad iškastas gruntas yra netinkamas sankasų panaudojimui, šis klausimas bus tikslinamas techninio projekto metu. Kertamo miško plotų pagal antrąją alternatyvą pagrindimas pateiktas ginčijamo Sprendimo 5 puslapyje. Kertamo miško plotai buvo apskaičiuoti pagal Valstybinių ir privačių miškų plotų ribas, šiai dienai duomenys buvo patikslinti pagal miškų urėdijų pateiktus taksacinius miško duomenis, tikslūs kertami miško plotai ir kertamų medžių kiekiai bus žinomi rengiant techninį projektą.

Kertamo miško plotų pasikeitimui tiesiogiai darys įtaką alternatyvų pasirinkimas. Sprendime nustatyta sąlyga, kad veiklos vykdymo metu, paaiškėjus daromam didesniam poveikiui aplinkai už PAV ataskaitoje pateiktus arba teisės aktų nustatytus rodiklius, veiklos vykdytojas privalės taikyti poveikį aplinkai mažinančias priemones, be to, planuojamos ūkinės veiklos užsakovas privalo savo lėšomis įgyvendinti Sprendimo 6 punkte numatytas priemones. Agentūra, išnagrinėjusi PAV dokumento rengėjo pateiktą ataskaitą, atsižvelgusi į PAV subjektų išvadas, padarė išvadą, kad planuojama ūkinė veikla yra leistina pagal pirmąją ir antrąją alternatyvas.

Dvi projekto alternatyvos yra lygiavertės, teisės aktais nėra nustatyta, kad sprendime turėtų būti parinkta tik viena alternatyva, aplinkosauginiu požiūriu sprendime yra svarbu aptarti abi alternatyvas. Siekdama pašalinti visas abejones dėl projekto poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, Agentūra papildomai kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Vilniaus departamentą, pateikusį išvadą pritarti PAV programai ir PAV ataskaitai pagal antrąją alternatyvą, ir prašė nurodyti tokios išvados pateikimo motyvus.

Agentūros pagal kompetenciją atliko visus teisės aktuose nustatytus veiksmus ir priėmė Sprendimą tik įsitikinusi, kad nėra jokių abejonių dėl PAV ataskaitos teisėtumo ir pagrįstumo.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą arba atmesti.

3.1. Pareiškėją tenkina antroji gatvės tiesimo alternatyva, kuri leistina pagal ginčijamą Sprendimą, todėl pareiškėjo teisės nėra ir negali būti pažeistos, o ir tenkinus skundą jo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, taigi PAV ataskaita ir Sprendimas pareiškėjo teisių nepažeidžia. Pareiškėjas nenurodo, kad būtų pažeidžiamos jo, kaip juridinio asmens teisės ar įstatymų saugomi interesai, be to, nėra pateikta ir jokių atstovaujamųjų įgaliojimų, įstatų ar kitų įrodymų, kad pareiškėjas veikia atstovaudamas savo narių teisėms ir interesams, turi teisę ginti viešąjį interesą ar bendruomenių interesus į sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas. Abejotina, ar pareiškėjas laikytinas suinteresuota visuomene. Skunde nėra pateikta nei įtikinamų argumentų, nei pakankamai įrodymų, kad skundžiama ūkinė veikla (konkrečiai pirmoji trasos alternatyva) neigiamai veiks aplinką, terš ją, gadins bei kenks kraštovaizdžiui ir visa tai būtų reikšminga visuomenei. Priešingai, planuojant ginčo teritoriją, projektuojant ir tiesiant Mykolo Lietuvio gatvę būtų įgyvendinamas viešasis interesas.

3.2. Pareiškėjas iš esmės gina tik siauros grupės – išimtinai kelių asmenų (akcentuojami žemės sklypai adresu (duomenys neskelbtini) privatų interesą, nors visuomenės viešąjį interesą, jo apsaugą labiau atspindi pirmosios alternatyvos Mykolo Lietuvio gatvės trasa. Pagal pirmąją alternatyvą padidinto pralaidumo Mykolo Lietuvio gatvė būtų tiesiama esamos D kategorijos gatvės, kuri didžiąja dalimi nėra asfaltuota, vietoje. Pati trasa pagal pirmąją alternatyvą yra jau susiformavusi, ja vyksta judėjimas, todėl tam tikroje vietoje keičiant trasos trajektoriją nuo šiuo metu jau esančios gatvės, būtų giliau skverbiamasi į miško žemę.

Jau esančios gatvės vietoje nebūtų įmanoma atkurti natūralios gamtinės aplinkos (miško, paklotės ir pan.). Antroji alternatyva ties Bajorų mišku numato gatvės trasos atitraukimą nuo gatvės pietų pusėje esančių gyvenamųjų namų į šiaurę miško žemės sąskaita. Pirmosios alternatyvos įgyvendinimo atveju planuojama, kad teks kitomis naudmenomis paversti ir iškirsti apie 2,9 ha miško žemės. Pasirinkus antrąją alternatyvą reikėtų iškirsti daugiau nei pusantro karto didesnį plotą (4,42 ha), taigi antroji alternatyva yra mažiau patraukli gamtinei aplinkai.

Planuojama rekonstruoti gatvė taip pat patenka į regioninės svarbos vidinio stabilizavimo urbanizuojamą gamtinio karkaso arealą ir vietinės reikšmės migracijos koridorių. Be to, priklausomai nuo pasirinktos Mykolo Lietuvio gatvės alternatyvos, jos statybos kaštai preliminariais skaičiavimais gali sudaryti nuo 11,216 mln. Eur (pirmoji alternatyva) iki 12,568 mln. Eur (antroji alternatyva). Šalia projektuojamos gatvės esančių individualių namų gyventojų interesai taip pat būtų apsaugoti, būtų taikomos triukšmą mažinančios priemonės, kurios būtų tikslinamos techninio projekto rengimo metu.

Mykolo Lietuvio gatvė kaip B1 kategorijos yra numatyta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane iki 2015 metų, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemoje, patvirtintoje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91. Tai, kad pirmosios trasos alternatyvos vietoje turi būti gatvė, buvo nurodyta ir patvirtintuose atskirų sklypų detaliuosiuose planuose.

Pirminiai žemės sklypų savininkai buvo supažindinti su tvirtinto detaliojo plano sprendiniais, be kita ko, ir su numatyta ginčo gatvės vieta.

3.3. Keičiantis esamos gatvės trasos vietai, keistųsi ir įvažiavimo į šalia kelio esančius sklypus galimybės, numatytos galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose, galbūt būtų reikalingos papildomos jungtys (įsiterpiančios ir į mišką) tarp atsirasiančios gatvės trasos (jei tai būtų pagal antrąją alternatyvą) ir įvažiavimo į privačius gyvenamuosius namus ir pan. Suinteresuotos visuomenės funkcija poveikio aplinkai vertinime laikytina patariamąja, todėl nors kiekviename sprendime, susijusiame su neigiamu poveikiu aplinkai, turi atsispindėti visuomenės dalyvavimo rezultatai, įstatymai nesuteikia suinteresuotai visuomenei teisės galutinai nuspręsti nei dėl planuojamos ūkinės veiklos pobūdžio, nei dėl jos vykdymo vietos. Tai yra planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus teisė, nes būtent pastarasis poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvis planuoja ūkinę veiklą ir savo lėšomis atlieka poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (toliau – ir NVSC Vilniaus departamentas), atsiliepime prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad išnagrinėjo PAV ataskaitą kaip subjektas, atsakingas už sveikatos apsaugą, todėl pritarė antrajai Mykolo Lietuvio gatvės alternatyvai, atsižvelgdamas į tai, kad atitraukus gatvės trasą toliau nuo gyventojų, bus keliamas mažesnis triukšmas gyvenamojoje aplinkoje, o tai pagerins gyvenamosios aplinkos kokybę, lyginant su pirmąja Mykolo Lietuvio gatvės alternatyva.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo Bendruomenės skundą atmetė.

6. Pareiškėjas Bendruomenė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo NVSC Vilniaus departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjo Bendruomenės apeliacinį skundą tenkino – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados negrindžiamos byloje ištirtų įrodymų analize, teisės aktų nuostatomis, o prielaidomis paremtas teismo sprendimas negalimas. Ginčijamame Sprendime, o taip pat PAV programoje ir PAV ataskaitoje, planuojama ūkine veikla nurodyta planuojama tiesti Mykolo Lietuvio gatvė Vilniaus mieste, kaip nauja B1 kategorijos (pagrindinės miesto gatvės) gatvė. Nagrinėjamu atveju planuojamai ūkinei veiklai apibrėžti, laikantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAVĮ) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. lapkričio 1 d.) 2 straipsnio 9 dalyje sprendimui keliamų reikalavimų, reikšmingas teisės aktas Aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR 2.06.04:2014), kuris nustato visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus. Atsižvelgiant į šio statybos techninio reglamento 33 punkto pagrindinių gatvių techninių parametrų 10 lentelę ir 35 punkte nustatytas pėsčiųjų ir atskirų transporto rūšių eismo sąlygas motorizuoto eismo gatvėse, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad planuojamos B1 kategorijos gatvės projektinis greitis yra 70 km/h, minimalus eismo juostų skaičius yra 4, o maksimalus – 6 (kuris prireikus gali būti padidintas), eismo juostų plotis – nuo 3,25 m iki 3,50 m, B1 kategorijos gatvėje galimas bet kurių krovininio transporto priemonių, ratinių savaeigių mechanizmų eismas. Todėl pagal šiame teisės akte nustatytus techninius reikalavimus turi būti vertinama planuojama ūkinė veikla – gatvės tiesimas – ir atliekama Sprendimo teisminė patikra. Šalių pareiškimai dėl jų subjektyvaus požiūrio į numatomus planuojamos ūkinės veiklos parametrus su teisiniu reguliavimu nekonkuruoja.

12. LVAT pabrėžė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimo atskiromis pozicijomis, vertinimais ir skaičiavimais, pateikė teismui MB „Traficus“ parengtą ataskaitą „Planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste eismo srautų tyrimai ir vidutinio metinio paros eismo intensyvumo (VMPEI) 2025 metams prognozavimas“ ir UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“ atliktą akustinio triukšmo įvertinimo ataskaitą, kurių duomenys skyrėsi nuo PAV ataskaitoje naudotų duomenų, tačiau pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodinėjimo procesą reguliuojančias taisykles, šių įrodymų netyrė ir nevertino, nesprendė klausimo dėl specialiųjų žinių turinčių ekspertų pasitelkimo nustatytiems prieštaravimams šalinti. Nepagrįstos byloje ištirtais ir įvertintais leistinais įrodymais ir teismo išvados dėl prognozuojamo eismo intensyvumo skaičiavimo pasikeitimų bei oro taršos poveikio.

13. Apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad dėl procesinės teisės normų, reguliuojančių įrodinėjimą, ir materialinės teisės netinkamo taikymo teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, turi būti naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14. Pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad LVAT 2020 m. gegužės 13 d. nutarties išvados patvirtina, jog yra būtina atlikti naują planuojamos ūkinės veiklos, t. y. Mykolo Lietuvio gatvės tiesimo Vilniaus mieste, vertinimą, o iki šiol atlikto PAV pagrindu šiai ūkinei veiklai negali būti pritarta.

15. Atsakovas Agentūra pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad, siekiant pašalinti pareiškėjo abejones dėl atliktų skaičiavimų teisingumo, kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. eA-4809-502/2018 teismui pateikė turimus triukšmo ir oro įvesties duomenis. Skirti šioje byloje ekspertizės nėra pagrindo, teismas pagrįstas išvadas gali padaryti įvertinęs visus bylos duomenis.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Savivaldybės administracija pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. A30-1195/20 „Dėl apie 26,16 ha teritorijos detaliojo plano tvirtinimo Mykolo Lietuvio gatvei tiesti” buvo patvirtintas apie 26,16 ha teritorijos detalusis planas Mykolo Lietuvio gatvei tiesti (toliau – ir Detalusis planas). Minėtą įsakymą pats pareiškėjas taip pat yra apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui su reikalavimu jį panaikinti.

Detaliojo plano transporto dalies brėžiniuose aiškiai pažymėta, kad: „transporto dalies brėžiniuose pateikti gatvės geometriniai parametrai bei eismo organizavimo sprendiniai yra rekomendaciniai ir gali būti koreguojami rengiant statybos projektą“. Būtent rengiant statybos projektą, tikslinant transporto eismo organizavimo ypatumus planuojamoje tiesti gatvėje, tiksliausiai bus įmanoma įvertinti oro taršos, triukšmo poveikį eismo intensyvumo apskaičiavimo aspektu. Todėl ir specialių žinių turinčio eksperto pasitelkimas nagrinėjant šią administracinę bylą prieštaravimams šalinti (MB „Traficus” parengtos ataskaitos „Planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste eismo srautų tyrimai ir vidutinio metinio paros eismo intensyvumo (VMPEI) 2025 metams prognozavimas“ ir UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“ atliktos akustinio triukšmo įvertinimo ataskaitos duomenys skyrėsi nuo PAV ataskaitoje naudotų duomenų) nėra tikslingas.

Realų pasirinktos gatvės trasos alternatyvos galimą poveikį aplinkai tiksliausiai įmanoma bus nustatyti inžinerines bei kitas triukšmo, taršos ir eismo saugos priemones papildomai konkretizavus ir patikslinus tolesnėse projektavimo stadijose – projektinių pasiūlymų bei statybos projekto rengimo metu, atlikus transporto srautų modeliavimą. PAV metu nėra nustatomi konkretūs detaliojo plano sprendiniai, taip pat PAV metu nėra tikslo išnagrinėti ir techninius sprendinius (kaip, pvz., sunkiojo transporto eismą, į ką ypatingai koncentruojamasi šioje administracinėje byloje), o tik įvertinama PAV ataskaitoje nurodyta planuojama ūkinė veikla ir jos poveikis aplinkai.

Detaliojo planavimo procese negali būti jokio reikalavimo besąlygiškai ir tiesiogiai taikyti STR 2.06.04:2014. NVSC pritarė Detaliojo plano sprendiniams ir pateikė išvadą, kad Detalusis planas atitinka visuomenės sveikatos teisės aktų reikalavimus. Šioje administracinėje byloje PAV ataskaita ir ginčijamas Sprendimas patys savaime pareiškėjo teisių nepažeidžia.

17. Pareiškėjas Bendruomenė pateikė prašymą priteisti atlyginti 6 486,74 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme.

18. Atsakovas Agentūra pateikė rašytinius paaiškinimus (nuomonę dėl pareiškėjo prašymo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas), kuriuose nurodė, kad pareiškėjo prašoma priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliu – ir Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius. Pareiškėjas faktiškai nepagrindė visų prašyme nurodytų patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėjo prašoma priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra nepagrįsta ir turėtų būti mažinama.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, panaikino Agentūros 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. (28.7)-A4-149 „Dėl planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste galimybių“, įpareigojo atsakovą nagrinėti iš naujo Planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą bei iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisė 3 590 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

20. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. (28.7)-A4-149 „Dėl planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste galimybių“ teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 30-1079 „Dėl apie 26,16 ha teritorijos detaliojo plano rengimo Mykolo Lietuvio gatvei tiesti“ pradėtas rengti Apie 26,16 ha teritorijos detalusis planas Mykolo Lietuvio gatvei tiesti. Detalųjį planą pavesta rengti SĮ „Vilniaus planas“. Kadangi buvo nustatyta, jog planuojamai tiesti Mykolo Lietuvio gatvei privalomas poveikio aplinkai vertinimas, PAV dokumentų rengėjas UAB „Infraplanas“ parengė planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste poveikio aplinkai vertinimo programą. Pagal rengiamą detalųjį planą Mykolo Lietuvio gatvė, kaip B1 kategorijos gatvė (pagrindinės miesto gatvės), yra numatyta šiuo metu galiojančio bendrojo plano susisiekimo tinklo plėtros sprendiniuose ir būtų tiesiama šiuo metu esamos D kategorijos Mykolo Lietuvio gatvės vietoje. Be to, suinteresuotos visuomenės prašymu yra svarstomas ir antras gatvės tiesimo variantas, apie 50 m perkeliant planuojamos gatvės raudonąsias linijas nuo arčiausiai gatvės esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje žemės sklypų ribų į miško žemę.

22. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis PAV programa, buvo parengta PAV ataskaita, su kuria susipažinęs, pareiškėjas pateikė savo pasiūlymus ir pastabas iš esmės siekdamas, jog būtų pritarta tik antrajam Mykolo Lietuvio gatvės tiesimo variantui. Atsakovas, atsižvelgdamas į pareiškėjo teiktus siūlymus ir pastabas, PAV ataskaitos svarstymo susirinkimo rezultatus, 2017 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. (28.7)-A4-l 1613 kreipėsi į PAV dokumentų rengėją UAB „Infraplanas“, nurodydamas pastabas dėl PAV ataskaitos ir prašydamas ją papildyti bei patikslinti pagal nurodytas pastabas.

UAB „Infraplanas“ 2017 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. S-2017-170 „Dėl planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės PAV ataskaitos“ pateikė Agentūrai atsakymus į jos pateiktas pastabas bei atitinkamai papildytą PAV ataskaitą. Agentūra 2018 m. sausio 5 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (28.7)-A4-149 „Dėl planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste galimybių“, kuriame konstatavo, kad Mykolo Lietuvio gatvės tiesimas, įvertinus jos pobūdį, poveikį gamtinei aplinkai, visuomenės sveikatai ir socialinei aplinkai pagal parengtą PAV ataskaitą, įgyvendinus PAV ataskaitoje numatytas aplinkosaugines priemones, įvykdžius Sprendime nustatytas sąlygas, yra leistinas pagal abi gatvės tiesimo alternatyvas.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas, spęsdamas dėl PAV ataskaitoje nurodomos veiklos teisėtumo ir pagrįstumo, pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti skaičiavimai negali būti taikomi, nes, vertindamas triukšmą, pareiškėjas naudojo duomenis ir apie sunkiasvorį transportą. Dėl šios priežasties teismas pažymėjo, kad oro taršos poveikio vertinimas eismo intensyvumo apskaičiavimo aspektu taip pat buvo tinkamas. Visgi pareiškėjo apeliacinį skundą išnagrinėjęs LVAT 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartyje (50 ir 51 nutarties punktai) teisėjų kolegija pažymėjo, jog PAV ataskaitoje ir Sprendime nurodyta planuojama ūkinė veikla – tai planuojama tiesti nauja B1 kategorijos (pagrindinė miesto) gatvė. Šiai planuojamai ūkinei veiklai apibrėžti reikšmingas STR 2.06.04:201, todėl pagal šiame teisės akte nustatytus techninius reikalavimus turi būti vertinama planuojama ūkinė veikla. Taip pat pažymėjo, jog teismas netyrė ir nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų (MB „Traficus“ parengtos ataskaitos „Planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste eismo srautų tyrimai ir vidutinio metinio paros eismo intensyvumo (VMPEI) 2025 metams prognozavimas“ ir UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“ atlikto akustinio triukšmo įvertinimo ataskaitos), kurių duomenys skyrėsi nuo PAV ataskaitoje naudotų duomenų.

23. Teismas iš pareiškėjo skundo turinio sprendė, kad Agentūros Sprendimo neteisėtumas iš esmės grindžiamas tuo, jog PAV ataskaitoje neteisingai apskaičiuotas prognozuojamas eismo intensyvumas, neįvertintas pareiškėjo teiktas akustinio triukšmo skaičiavimas, neįvertintas sunkiojo transporto eismas ir pasirinktos nepakankamos triukšmą mažinančios priemonės. Nustatant triukšmo poveikį atliekami prognoziniai triukšmo lygio skaičiavimai, sklaidos modeliavimas. PAV ataskaitoje turi būti vertinami veiksniai, nuo kurių priklauso transporto generuojamas triukšmo lygis (eismo intensyvumas, eismo sudėtis, važiavimo greitis) ir aplinkos veiksniai, nuo kurių priklauso triukšmo sklidimas aplinkoje (reljefas, absorbcinės savybės, pastatų aukštingumas, inžineriniai statiniai, meteorologinės sąlygos). Triukšmo lygio skaičiavimų metu nustatomas planuojamos ūkinės veiklos skleidžiamo triukšmo atitikimas ribinėms vertėms.

24. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog rengiant PAV ataskaitą buvo laikomasi nuostatos, kad planuojamoje Mykolo Lietuvio gatvėje bus taikomas sunkiojo transporto priemonių (>3,5 t bendrosios masės) eismo ribojimas ir leidžiamas tik visuomeninio (autobusų) ir aptarnaujančio transporto eismas, todėl Agentūra, vertindama PAV dokumentus, sprendė, jog rengiant PAV ataskaitą pagrįstai buvo nevertintas sunkiojo transporto eismas, o skaičiavimai atlikti vertinant, jog planuojamas maksimalus leistinas greitis – 50 km/h. Pagal šiuos PAV ataskaitoje pateiktus skaičiavimus transporto priemonių keliamas triukšmas vakaro metu viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – ir HN 33:2011) ribines vertes, todėl PAV ataskaitoje numatyta taikyti triukšmą mažinančias priemones.

25. Teismas pastebėjo, kad tiek PAV programoje, tiek PAV ataskaitoje yra nurodyta, jog planuojama Mykolo Lietuvio gatvė būtų B1 kategorijos (pagrindinė miesto gatvė). Savivaldybės administracijos atsiliepime nurodyta, jog planuojamos veiklos vietoje B1 gavės kategorija yra numatyta ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519. Pažymėjo, jog gatvių kategorijos ir jų parametrai pateikiami STR 2.06.04:2014. Minėtame teisės akte (10 lentelėje), be kita ko, numatyta, jog šios B1 kategorijos gatvės projektinis greitis yra 70 km/h ir joje galimas bet kurių krovininio (sunkiojo) transporto priemonių, ratinių savaeigių mechanizmų eismas.

26. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“ atlikto akustinio triukšmo įvertinimo ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys skiriasi nuo PAV ataskaitoje pateikiamų duomenų. Minėtoje ataskaitoje nustatyta, kad pagal atlikto triukšmo sklaidos modeliavimo rezultatus (duomenys neskelbtini) gatvėje perspektyvinio transporto srauto keliamas triukšmas gyvenamųjų pastatų (namų) aplinkoje viršys ribines vertes visais paros laikotarpiais. Apskaičiuotas suminis paros triukšmo rodiklis LDVN viršija 65 dBA vertę gyvenamojoje aplinkoje, esančioje arčiausiai planuojamos Mykolo Lietuvio gatvės (duomenys neskelbtini), ties gyvenamosios aplinkos sklypų ribomis, prie Mykolo Lietuvio gatvės pusės, paros triukšmo rodiklis siekia iki 71,3 dBA.

27. Teismas pažymėjo, jog laikantis pozicijos, kad eismo greitis planuojamo gatvėje bus 50 km/h bei joje bus ribojamas sunkiojo transporto eismas, buvo atlikti ne tik triukšmo, bet ir oro taršos bei eismo intensyvumo skaičiavimai. Pareiškėjo pateiktoje MB „Traficus“ parengtoje ataskaitoje „Planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste eismo srautų tyrimai ir vidutinio metinio paros eismo intensyvumo (VMPEI) 2025 metams prognozavimas“ pateikti perspektyviniai (2025 m.) Mykolo Lietuvio gatvės eismo srautų skaičiavimai į juos įtraukiant ir sunkųjį transportą. Ataskaitos išvadose nurodyta, jog prognozuojama, kad 2025 m. VMPEI Mykolo Lietuvio gatvėje sudarys 20 620 aut./parą, iš jų 1 560/parą – krovininiai automobiliai (atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) ir 23 040 aut./parą, iš jų 1 740 aut./parą – krovininiai automobiliai (atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini). Skaičiavimuose buvo taikytas vidutinis Vilniaus miesto rytinio piko koeficientas Kpr = 12,66, kai PAV ataskaitoje 2025 m. Mykolo Lietuvio gatvėje bendras eismo intensyvumas planuojamas 17 200 aut./parą, tarp jų leidžiamas autobusų ir aptarnaujančio transporto intensyvumas – 230 aut./ parą.

28. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad, siekiant įvykdyti LVAT 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje suformuluotus įpareigojimus nustatytiems prieštaravimams šalinti, teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartyje byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlė teikti paaiškinimus, prašymus ir papildomus įrodymus, tačiau planavimo organizatorius Savivaldybės administracija pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, jog jau yra patvirtintas Detalusis planas, atlikti naujus planuojamos gatvės triukšmo ir oro taršos skaičiavimus ir vertinimus nėra būtinybės. Tiek Agentūra, tiek Savivaldybės administracija nurodė, jog pasitelkti ekspertus prieštaravimams byloje šalinti nėra tikslinga.

29. Atsižvelgdamas į tai, kad LVAT nurodė, jog ginčijamas Sprendimas turi būti patikrintas pagal STR 2.06.04:2014 nustatytus techninius reikalavimus, t. y. vertindamas tai, jog šioje gatvėje leidžiamas sunkiasvorio transporto judėjimas, o projektinis greitis yra 70 km/h, o ne 50 km/h, kaip buvo vertinta atliktų PAV skaičiavimų metu, teismas sprendė, kad pareiškėjo surinkti ir į bylą pateikti įrodymai (akustinio triukšmo įvertinimo ataskaita, kurioje skaičiavimai atlikti įvertinus ir sunkųjį transportą) leidžia teigti, jog planuojamos veiklos vietoje bus viršyti triukšmo ribiniai dydžiai. Be to, atlikti oro taršos ir eismo intensyvumo skaičiavimai taip pat neatspindi faktinės padėties planuojamos veiklos vietoje, todėl teismas nusprendė naikinti Agentūros Sprendimą ir įpareigoti Agentūrą iš naujo nagrinėti Planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, pareikalaujant iš planavimo organizatoriaus pateikti gatvės triukšmo, oro taršos skaičiavimus pagal B1 kategorijos gatvei STR 2.06.04:2014 nustatytus parametrus ir priklausomai nuo gautų rezultatų po pakartotinių PAV subjektų išvadų gavimo (PAVĮ 9 str. 7 d.) spręsti dėl PAV ataskaitoje parinktų triukšmo mažinimo priemonių pakankamumo, užtikrinant, kad nebūtų viršytos triukšmo ribinės vertės, taip pat dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pagal pirmąją ir (ar) antrąją veiklos alternatyvas.

30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijomis, pareiškėjui iš atsakovo priteisė 3 575 Eur išlaidų teisinei pagalbai, taip pat 15 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 3 590 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 31. Atsakovas Agentūra padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo:

31.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, objektyviai nevertino ir neatsižvelgė į visus Agentūros procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir motyvus, nesigilino ir neišsamiai nevertino PAV ataskaitoje pateiktų duomenų apie planuojamą ūkinę veiklą ir padarė klaidingą išvadą, kad Agentūros Sprendimas turi būti panaikintas. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

31.2. LVAT 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje ir skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, kad planuojama ūkinė veikla turi būti vertinama ir PAV atliekamas atsižvelgiant į STR 2.06.04:2014 nustatytus techninius reikalavimus projektiniam gatvės greičiui ir įvertinus sunkiojo transporto eismą, tačiau teismas skundžiamame sprendime nepateikė aiškaus vertinimo, motyvų ir argumentų, kodėl planuojama ūkinė veikla turėtų būti vertinama pagal minėtus techninius reikalavimus.

31.3. Vadovaujantis PAVĮ 9 straipsnio 6 punktu, 10 straipsnio 1 dalimi, Agentūra atlieka planuojamos ūkinės veiklos PAV procedūras vertindama dokumentų rengėjo PAV ataskaitoje pateiktą informaciją ir kitus duomenis apie planuojamą ūkinę veiklą, PAV subjektų išvadas. PAV dokumentai yra PAV programa ir PAV ataskaita, todėl ir nustatant, ar bus leidžiamas ir sunkiojo transporto eismas, ar ne, koks bus gatvės projektinis greitis, turi būti vertinami minėtų dokumentų duomenys, tačiau ne prielaidomis pagrįsti pareiškėjo argumentai ar motyvai apie planuojamą ūkinę veiklą, kiti gauti tarpiniai įvairių subjektų raštai.

31.4. Pagal PAV ataskaitos duomenis Mykolo Lietuvio gatvė, kaip B1 kategorijos gatvė, yra numatyta šiuo metu galiojančio bendrojo plano susisiekimo tinklo plėtros sprendiniuose. Pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius planuojamoje Mykolo Lietuvio gatvėje sunkiojo transporto eismas nėra numatytas. Mykolo Lietuvio gatvėje iš anksto numatyta riboti sunkiojo transporto eismą (bus taikomas sunkiojo transporto priemonių (>3,5 t bendrosios masės) eismo ribojimas, leidžiant tik visuomeninio (autobusai) ir aptarnaujančio transporto eismą), ir tai bus fiksuojama kelio ženklais. Planuojamas maksimalus leistinas greitis – 50 km/h. Atsižvelgiant į šiuos gatvės parametrus, buvo atlikti triukšmo, oro taršos bei eismo intensyvumo skaičiavimai.

31.5. PAV ataskaitos 8 lentelėje matyti, kad, įgyvendinus projektą pagal pirmąją ir antrąją alternatyvas, 2025 m. Mykolo Lietuvio gatvės bendras eismo intensyvumas bus 17 200 aut./parą (įtraukiant ir sunkiojo transporto autobusų, aptarnaujančio transporto eismo intensyvumą – 230 aut./parą). Kadangi 2017 m. rengiant PAV ataskaitą jau buvo pilnai užbaigtas ir atidarytas transporto eismui visas Vilniaus miesto vakarinis aplinkkelis (skirtingai nuo tos situacijos, kuri buvo rengiant PAV programą), atsirado galimybė ištirti šioje gatvėje automobilių eismus ir patikslinti šių transporto srautų poveikį gretimoms gatvėms. Atsižvelgiant į tai, UAB „Infraplanas“ 2017 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. S-2017-170 pateikė išsamesnį transporto srautų tyrimo aprašymą, nurodydamas, kad perspektyvinis 2025 m. rytinės piko valandos apkrovimas nepakito – 1 890 aut./h, privedimo koeficientas nuo rytinės valandos apkrovimo Kpr. = 9,09, pasikeitė VMPEI 1890 x 9,09=17 180 aut./parą.

31.6. Pagal PAV dokumentuose pateiktą informaciją, planuojamos ūkinės veiklos svarstymo metu pateiktus paaiškinimus, PAV dokumentų rengėjo teiktus paaiškinimus, kurie yra sudedamoji šios planuojamos ūkinės veiklos PAV proceso dalis, eismo intensyvumo, oro, triukšmo skaičiavimai įvertinami pagal maksimalų leistinas greitį – 50 km/h ir atsižvelgiant į tai, kad planuojama Mykolo Lietuvio gatve sunkiojo eismo transportas nenumatomas. Teismas nevertino, kad pagal PAV ataskaitos duomenimis sunkiojo transporto eismo srautai bus nukreipiami į kitas gatves (Ateities g.), t. y. sunkiojo transporto eismas bus negalimas, todėl Agentūra neturėjo pagrindo abejoti PAV ataskaitoje pateikta informacija, dokumentų rengėjo teiktais paaiškinimais.

31.7. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi pareiškėjo pateiktų MB „Traficus“ ir UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“ ataskaitų duomenimis, kurie gauti įtraukiant sunkųjį transportą, bei padarė išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos vietoje bus viršyti triukšmo ribiniai dydžiai visais paros laikotarpiais, tačiau teismas nevertino, kad pareiškėjo pateikti duomenys iš esmės skiriasi nuo PAV ataskaitoje pateiktų duomenų, nevertino priežasčių, kodėl atsirado šie skirtumai. Pareiškėjo duomenimis vadovaujamasi tik todėl, kad, teismo vertinimu, PAV procedūrų metu planuojama ūkinė veikla turi būti vertinama pagal STR 2.06.04:2014 nustatytus techninius reikalavimus.

31.8. Teismas nemotyvavo, kodėl atlikus PAV procedūras pagal užsakovo parengtą PAV ataskaitą ir vadovaujantis PAV ataskaitos duomenimis apie planuojamą ūkinę veiklą įvertinus poveikį aplinkai, turėtų būti iš naujo atliekami eismo intensyvumo, oro, triukšmo skaičiavimai, vertinant planuojamą ūkinę veiklą pagal STR 2.06.04:2014 nustatytus techninius reikalavimus. Agentūra negali keisti planuojamos ūkinės veiklos sprendinių ir numatyti prievolės PAV ataskaitoje įvertinti kitos veiklos parametrus, kurios užsakovas neplanuoja. Teismas negali vadovautis MB „Traficus“ ir UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“ ataskaitų duomenimis kaip pagrindu panaikinti Agentūros Sprendimą, kadangi jos parengtos įvertinus sunkųjį krovininį transportą ir atitinkamai taikant kitą Kpr. Koeficientą, nei yra nurodyta PAV dokumentuose.

31.9. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka pagal kompetenciją tikrina Agentūra. Agentūra Sprendimą priėmė išnagrinėjusi PAV dokumento rengėjo pateiktą PAV ataskaitą, atsižvelgusi į PAV subjektų išvadas ir įvertinusi planuojamą ūkinę veiklą pagal PAVĮ nustatytus kriterijus. Atsižvelgiant į PAVĮ 4 straipsnyje nurodytus PAV tikslus, PAV proceso metu įvertinama, ar planuojama ūkinė veikla atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus. PAV procedūrų metu Agentūra nevertina, nederina statinio projektų, jų sprendinių, todėl planuojama ūkinė veikla neturi būti vertinama pagal STR 2.06.04:2014 nustatytus projektavimo techninius reikalavimus.

31.10. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 5 priedo 8 punktu Agentūrai nustatyta kompetencija tikrinti statinio projektus, kai planuojamai veiklai pagal PAVĮ nuostatas turi būti atlikta atranka dėl PAV ar PAV. Prieš pradedant veiklą, planuojamai ūkinei veiklai turi būti gautas statybos leidimas, taigi pagal Statybos įstatymo nuostatas Agentūra iki statybos leidimo išdavimo turės įvertinti statinio projektų sprendinių atitiktį aplinkosauginiams teisės aktams.

31.11. Techninio projekto rengimo metu planuojamos ūkinės veiklos sprendiniai gali būti tikslinami, ir tokiu atveju, derinant techninio projekto sprendinius, būtų pareikalauta atlikti naujus oro, triukšmo, eismo intensyvumo vertinimus pagal Mykolo Lietuvio B1 gatvės projektinius reikalavimus, nurodytus STR 2.06.04:2014. Agentūra, įvertinusi, kad planuojama ūkinė veikla neatitinka teisės aktų reikalavimų, spręstų dėl neigiamą poveikį aplinkai mažinančių priemonių pasirikimo ir taikymo. Vėlesnėse projekto vertinimo etapuose, vertinant statinio projekto sprendinius, esant statinio sprendinių neatitikimams Agentūros Sprendimui, Agentūra statinio projekto nederintų, teisės aktų nustatyta tvarka reikalautų atlikti atrankos dėl PAV procedūras iš naujo, pagal PAVĮ 2 priedo 14 punktą įvertintų veiklos keitimą, plėtimą ar pan.

31.12. Teismo sprendimas panaikinti Agentūros Sprendimą priimtas remiantis prielaida, kad turi būti taikomi STR 2.06.04:2014 nustatyti techniniai reikalavimai, t. y. vertinant, kad Mykolo Lietuvio gatvėje transporto eismo greitis bus 70 km/h ir vyks sunkiojo transporto eismas, tačiau remiantis ne faktiniais PAV dokumentuose pateiktais planuojamos ūkinės veiklos duomenimis.

31.13. Agentūros Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Agentūros veiksmai atitiko teisės aktais suteiktus įgaliojimus, gero administravimo principą ir viešojo administravimo principus.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo Savivaldybės administracija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, o pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nurodo:

32.1. Mykolo Lietuvio gatvė, kaip B1 kategorijos gatvė, yra numatyta galiojančio bendrojo plano susisiekimo tinklo plėtros sprendiniuose ir būtų tiesiama šiuo metu esamos D kategorijos Mykolo Lietuvio gatvės vietoje. Pati trasa pagal pirmąją alternatyvą yra jau susiformavusi, ja vyksta judėjimas, todėl tam tikroje vietoje keičiant trasos trajektoriją nuo šiuo metu jau esančios gatvės, būtų giliau skverbiamasi į miško žemę, o jau esančios gatvės vietoje nebūtų įmanoma atkurti natūralios gamtinės aplinkos (miško, paklotės ir pan.).

32.2. Antroji alternatyva ties Bajorų mišku numato gatvės trasos atitraukimą nuo gatvės pietų pusėje esančių gyvenamųjų namų į šiaurę, miško žemės sąskaita. Pirmosios alternatyvos įgyvendinimo atveju planuojama, kad teks kitomis naudmenomis paversti ir iškirsti apie 2,9 ha miško žemės. Pasirinkus antrąją alternatyvą reikėtų iškirsti daugiau nei pusantro karto didesnį plotą (4,42 ha), todėl antroji alternatyva yra mažiau patraukli gamtinei aplinkai. Pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sudėtyje esančią Miesto ir apylinkių gamtinio karkaso schemą planuojama rekonstruoti gatvė taip pat patenka į regioninės svarbos vidinio stabilizavimo urbanizuojamą gamtinio karkaso arealą ir vietinės reikšmės migracijos koridorių. PAV ataskaitoje nurodoma, kad, nagrinėjant ekologinę vietovės struktūrą regioniniu mastu, pabrėžtina, kad tai yra takoskyrinė S2 teritorija – regioninės svarbos vidinio stabilizavimo arealas, kuriame turi būti palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas.

32.3. Teismas visiškai neanalizavo, kad ypatingai svarbu įvertinti ne tik kelių privačių asmenų poreikius, bet numatomos gatvės poveikį kraštovaizdžiui, kertamam miškui, dėl ko reikalinga vadovautis Vilniaus miesto bendruoju planu, o esminių aplinkybių ginčo situacijoje neįvertinimas, neanalizavimas tokių aplinkybių pagrįstumo ar nepagrįstumo sudaro prielaidas abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu iš esmės.

32.4. Detaliuoju planu planuojama teritorija yra šiaurinėje Vilniaus miesto dalyje, Fabijoniškių ir Verkių seniūnijų ribose. Planuojamos teritorijos plotas – apie 26,16 ha. Detaliuoju planu numatoma nuo Vakarinio aplinkkelio ir Ukmergės gatvės sankirtos iki Mokslininkų ir Noragiškių gatvių sankirtos nutiesti naują apie 2,7 km ilgio Mykolo Lietuvio gatvę, t. y. keturių eismo juostų su žalia skiriamąja juosta, dviračių taku, įrengiant šaligatvius, viešojo transporto stoteles ir kitą reikiamą inžinerinę infrastruktūrą. Gatvė priskirtina B1 kategorijai, t. y. pagrindinėms miesto gatvėms. Mykolo Lietuvio gatvė, jungianti Ukmergės gatvę su Santariškėmis ir Geležinio Vilko gatve, jau net ir šiuo metu turėtų atlikti svarbų vaidmenį transporto srautų pasiskirstyme, todėl jos nerekonstravus negalima būtų baigti suformuoti ir įgyvendinti pagrindinio Vilniaus miesto gatvių tinklo koncepcijos. Mykolo Lietuvio gatvės projektu siekiama suformuoti padidinto pralaidumo gatvę greito eismo gatvės – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio – tęsinyje rytų kryptimi, taip padidinant magistralinių gatvių tinklo tankumą ir rišlumą, o kartu suformuoti naują urbanistinę ašį Bajorų gyvenamajame rajone. Mykolo Lietuvio gatvės įjungimas į miesto šiaurinės dalies infrastruktūros tinklą leistų išspręsti jau esančias susisiekimo problemas: perskirstyti esamus transporto srautus, mažinti avaringumą ir padidinti transporto srautų greitį, taip pat atsirastų galimybė realizuoti naujus, optimalesnius visuomeninio transporto maršrutus, suformuoti planuojamoje teritorijoje urbanistinę ašį. Užbaigus Vilniaus miesto vakarinį aplinkkelį, kurio sprendiniais dalis transporto srauto nukreipiama į naujai numatomą Ukmergės-Mykolo Lietuvio gatvių reguliuojamą sankryžą, tai reikalauja naujos kokybiškos gatvės. Esama Mykolo Lietuvio gatvė yra didžiąja dalimi neasfaltuota (žvyrkelis), stipriai duobėta, todėl neįrengus Mykolo Lietuvio gatvės, transporto srautai Vilniaus miesto vakariniame aplinkkelyje gali nepasiekti planuojamo pajėgumo ir atsipirkimo. Projektuojamos gatvės tikslas – tenkinti viešąjį interesą, kartu įvertinant poveikį šalia esančiam miškui (kuo mažiau darant jam žalos) ir visam kraštovaizdžiui bei aplinkai.

32.5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis dėl viešojo intereso, nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti suteiktas viešajam interesui – Mykolo Lietuvio gatvės planavimui, projektavimui ir statybai. Taip būtų pagerinta ekologinė situacija bei išplėtota susisiekimo infrastruktūra mieste.

32.6. Pareiškėjas, traktuodamas save kaip suinteresuotą visuomenę, nepagrįstai, nepaisydamas viešojo intereso prioriteto, siekia užtikrinti suinteresuotiems asmenims išskirtinai privačius interesus. Teismas nurodytų aspektų neanalizavo ir nepagrindė, kodėl keliems asmenims išskirtinių sąlygų užtikrinimas ir tendencingas siekis patenkinti privačių asmenų poreikį, kuris gali būti užtikrinamas ir kitais teisėtais būdais, turi viršenybę viešojo intereso atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas skundą, gina tik siauros grupės (tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu ne kartą yra išskirti ir ypač akcentuojami žemės sklypai adresais (duomenys neskelbtini) privatų interesą, siekiant, jog būtų pritarta tik antrajam Mykolo Lietuvio gatvės tiesimo variantui, kuriuo siekiama dar pagerinti akustinę aplinką 6 gyvenamiesiems pastatams ir jų gyventojams (duomenys neskelbtini) gatvėje, nors šios priemonės papildomai kainuos apie 1,3 mln. Eur, ir antroji alternatyva yra mažiau patraukli gamtinei aplinkai.

32.7. Teismas absoliučiai nevertino Detaliojo plano, kurio rengimo metu buvo atliktos poveikio vertinimo procedūros, tikslų ir uždavinių. PAV vertinimas pirmiausia sietinas su nustatytais tikslais, o ne siekiu jau teritorijų planavimo metu parengti techninius sprendinius su visais technines parametrais. Eismo organizavimas nėra sprendžiamas teritorijų planavimo procese ir Detaliojo plano sprendiniais, esminės sąsajos su Detaliojo plano Mykolo Lietuvio gatvei tiesti tikslais teismo neanalizuotos, o koncentruotasi jau ne į teritorijų planavimo proceso metu, o kitame etape atliekamus veiksmus.

32.8. PAVĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad PAV turi būti atliekamas iki įstatymuose įtvirtinto leidimo išdavimo, todėl detaliojo plano gatvei tiesti rengimui tęsiantis ilgesnį laiką, pagrįstai ir tikslingai Detaliojo plano transporto dalies brėžiniuose aiškiai pažymėta, kad transporto dalies brėžiniuose pateikti gatvės geometriniai parametrai bei eismo organizavimo sprendiniai yra rekomendaciniai ir gali būti koreguojami rengiant statybos projektą. Būtent rengiant statybos projektą, tikslinant transporto eismo organizavimo ypatumus planuojamoje tiesti gatvėje, tiksliausiai bus įmanoma įvertinti oro taršos, triukšmo poveikį eismo intensyvumo apskaičiavimo aspektu.

32.9. LVAT 2020 m. gegužės 13 d nutartyje išskyrė STR 2.06.04:2014 įtaką ginčo situacijai. Svarbu įvertinti STR 2.06.04:2014 taikymo sritį: jis yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas. Teismas, vienareikšmiškai teigdamas, kad pagal STR 2.06.04:2014 nustatytus techninius reikalavimus turi būti vertinamas PAV, sudaro priešpriešą kitiems to paties teismo skundžiamame sprendime nurodytiems teiginiams, kad nustatant triukšmo poveikį atliekami prognoziniai triukšmo lygio skaičiavimai, sklaidos modeliavimas; PAV ataskaitoje turi būti vertinami veiksniai, nuo kurių priklauso transporto generuojamas triukšmo lygis (eismo intensyvumas, eismo sudėtis, važiavimo greitis), ir aplinkos veiksniai, nuo kurių priklauso triukšmo sklidimas aplinkoje (reljefas, absorbcinės savybės, pastatų aukštingumas, inžineriniai statiniai, meteorologinės sąlygos).

32.10. Ginčo atveju reikšmingi yra įvesties duomenys (sunkiojo transporto skaičius, srauto intensyvumas, vidutinis greitis ir pan.). Siekiant užtikrinti maksimalų rezultatų tikslumą, vertinami analizuojamai teritorijai būdingi parametrai. HN 33:2011 18.3 punkte nustatyta, kad Ldvn, Ldienos, Lvakaro ir Lnakties vertės skaičiavimais nustatomos taikant šias su 2003 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/613/EB dėl gairių pramonės, orlaivių, kelių ir geležinkelių transporto keliamo triukšmo patikslintiems tarpiniams skaičiavimo metodams ir su emisija susijusių duomenų (OL 2003 L 212, p. 49) suderintas metodikas: Kelių transporto triukšmas: Prancūzijos nacionalinė skaičiavimo metodika „NMPB-Routes-96“ (SETRA-CERTU-LCPC-CSTB), nurodyta Prancūzijos Respublikos aplinkos ministro 1995 m. gegužės 5 d. įsakyme dėl kelių infrastruktūros triukšmo. Oficialus leidinys, 1995 m. gegužės 10 d., 6 straipsnis („Arrêté du 5 mai 1995 relatif au bruit des infrastructures routières, Journal Officiel du 10 mai 1995, Article 6“), ir Prancūzijos standartas „XPS 31-133“. Šiuose dokumentuose spinduliuojamojo triukšmo įvesties duomenys gaunami vadovaujantis „Sausumos transporto triukšmo vadovas, triukšmo lygių prognozavimas, CETUR 1980“ („Guide du bruit des transports terrestres, fascicule prévision des niveaux sonores, CETUR 1980“) nurodymais.

32.11. PAV ataskaitoje (7.4.1 p.) nurodyta, kad: „nagrinėjamo kelių/gatvių tinklo aplinkoje atliktas aplinkos triukšmo vertinimas skaičiavimo/modeliavimo būdu. Taikyta kompiuterinė programa CADNA A 4.0. Skaičiavimo būdu, taikant Prancūzijos nacionalinę skaičiavimo metodiką XPS 31-133, nustatytos Ldvn, Ldienos, Lvakaro ir Lnakties rodiklių vertės. Įvertintas pastatų aukštingumas, reljefas, vietovės triukšmo absorbcinės savybės, esamų ir prognozinių triukšmo šaltinių duomenys - kelių geometriniai parametrai (kelio važiuojamosios dalies plotis, ašies padėtis, kelio gradientas), dangos tipas, eismo duomenys (vidutinio metinio paros eismo intensyvumo, sunkiasvorių ir lengvųjų automobilių santykio bei vidutinio važiavimo greičio duomenys, šviesoforų buvimas).“ Cituotoje HN 33:2011 nurodoma, kad kelių (gatvių) transporto triukšmui įvertinti naudojama Prancūzijos nacionalinė skaičiavimo metodika. Prancūzijos nacionalinė skaičiavimo metodika yra integruota į programinę įrangą CADNA A., kurioje, kaip pradinis duomuo turi būti įvedamas apskaičiuotas dienos, vakaro ir nakties periodų vidutinis metinis eismo intensyvumas. Geroji triukšmo vertinimo praktika remiasi detaliu konkretaus objekto triukšmo modeliavimu pagal prognozuojamą eismo intensyvumą. Joks triukšmo vertinimo vadovas nenurodo, kad reikia naudoti eismo duomenis pagal gatvės kategorijas (tokiu atveju triukšmas būtų vienodas tos kategorijos gatvėse).

32.12. Nei pats pareiškėjas, nei teismas taip pat neįvardijo konkrečių teisės aktų nuostatų, kurių pagrindu neginčijamai triukšmo, oro taršos skaičiavimai vis dėl to turėtų būti atliekami taikant statybos techninių reglamentų reglamentuojamus maksimalius parametrus, o ne vertinant faktinę ir prognozuojamą padėtį planuojamos veiklos teritorijoje. Teismo išvada, kad planuojamos veiklos vietoje bus viršyti triukšmo ribiniai dydžiai, nepagrįsta nei jokiais neginčijamais įrodymais, nei teisės aktų normomis. Tokiu atveju svarstytina, ar apskritai mieste bet kokio mažesnio greičio, nei STR 2.06.04:2014 reglamentuotas projektinis greitis, numatymas pagal kelių eismo taisykles yra teisėtas. Pripažįstant, kad šioje byloje ginčijami skaičiavimai būtų atliekami pagal gatvių kategorijas ir jų maksimalius parametrus, pateikiamus STR 2.06.04:2014, paneigiama ir pati PAV esmė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijama sprendimą nurodytais motyvais, neįvertino, kad jei PAV kiekvienu atveju būtų atliekamas pagal STR 2.06.04:2014 maksimalius gatvės kategorijų parametrus, tokiais atvejais pakaktų įsivertinti tik susisiekimo linijų pagrindinių kategorijų gatvių pagal maksimalius projektinius greičius. PAV objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai.

32.13. Teismo argumentai dėl netinkamo poveikio aplinkai vertinimo atlikimo gatvės triukšmo, oro taršos aspektais nukreipti į eismo valdymo priemones (t. y. greitis, transporto priemonių rūšis ir pan.). Šių priemonių nustatymas yra ne teritorijų planavimo proceso, o juo labiau ir ne poveikio aplinkai vertinimo tikslas. Kaip teismas ginčijamame sprendime ir nurodė, STR 2.06.04:2014 nustatomi projektiniai greičiai (konkrečioje byloje koncentruotasi ties 70 km/h B1 kategorijos gatvės projektiniu greičiu), tačiau teismas nepagrindė, kodėl projektinį greitį prilygino leistinam greičiui gatvėje (pvz. 50 km/h).

32.14. Teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas, kad atlikti oro taršos ir eismo intensyvumo skaičiavimai taip pat neatspindi faktinės padėties planuojamoje veiklos vietoje, nenurodo, kokios faktinės padėties, nes iš visų motyvuojamojoje dalyje dėstomų argumentų matyti, jog pirmosios instancijos teismas analizavo galimus techninius maksimalius parametrus, bet ne faktinę situaciją konkrečiai planuojamai veiklai.

32.15. Teismas, Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertindamas tik per STR 2.06.04:2014 nustatytų techninių reikalavimų prizmę, nesprendė dėl esminių aplinkybių reikšmingumo ginčo situacijai, t. y. viešojo intereso ar tendencingo siekio užtikrinti kelių suinteresuotų asmenų išskirtinai privačius interesus prioritetiškumo; poveikio aplinkai vertinimo susietumo su rengto Detaliojo plano Mykolo Lietuvio gatvei tiesti tikslais ir uždaviniais, o ne siekiu teritorijų planavimo procese parengti statinio projektą su visais parengtais normatyviniais statybos techniniais sprendiniais; triukšmo, oro taršos skaičiavimo, kuris nėra ir negali būti atliekamas taikant maksimalius parametrus pagal statybos techninio reglamento reglamentuojamus gatvės kategorijų parametrus, o atliekamas analizuojant planuojamos ūkinės veiklos teritorijai būdingus parametrus; eismo valdymo priemonių nustatymo (t. y. greitis, transporto priemonių rūšis ir pan.), kuris yra ne teritorijų planavimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo tikslas ir uždavinys.

32.16. Teismas nepagrįstai, nemotyvuotai padarė išvadas, kad planuojamoje veiklos vietoje bus viršyti triukšmo ribiniai dydžiai, atlikti oro taršos ir eismo intensyvumo skaičiavimai neatspindi faktinės padėties planuojamos veiklos vietoje, neargumentavo, kodėl PAV ataskaitos nagrinėjimo metu Agentūra turi pareikalauti iš planavimo organizatoriaus pateikti triukšmo, oro taršos skaičiavimus pagal B1 kategorijos gatvei STR 2.06.04:2014 nustatytus parametrus ir priklausomai nuo gautų rezultatų po pakartotinių PAV subjektų išvadų gavimo spręsti dėl PAV ataskaitoje parinktų triukšmo mažinimo priemonių pakankamumo, užtikrinant, kad nebūtų viršytos triukšmo ribinės vertės. Ginčijamas teismo sprendimas sudaro prielaidas neteisingam PAV tikslų interpretavimui ateityje – ar vis dėl to turėtų būti nustatomas, apibūdinamas ir įvertinamas galimas tiesioginis ir netiesioginis konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikis konkrečioje aplinkoje, pagal faktinę padėtį planuojamos veiklos vietoje atlikus prognozinius skaičiavimus, modeliavimus ir pan., ar tiesiog atliekamas formalus vertinimas pagal maksimaliai leistinus parametrus, pvz., kaip šioje administracinėje byloje nurodoma, nustatytus statybos techniniuose reglamentuose.

32.17. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta prievolė savivaldybių institucijoms reikalauti, kad būtent išduodant leidimą statyti, statinių projektų sprendiniuose būtų numatytos teisės aktų nustatytos apsaugos nuo triukšmo priemonės, o užbaigtuose statiniuose būtų atliktos ekspertizės ir nustatyta, ar įgyvendinti visi triukšmo mažinimo reikalavimai. PAV ataskaitoje siūlomos triukšmą Mykolo Lietuvio gatvės aplinkoje mažinančios priemonės, t. y. tyli kelio danga SMA 8 TM, funkciniai želdiniai ir padidintos izoliacijos langai, užtikrintų tinkamas HN 33:2011 nustatytas ribines vertes. Atsižvelgiant į technines galimybes, projekto vystytojui rekomenduota mažinti atstumą tarp raudonųjų linijų, atitraukti trasą nuo gyventojų, o laisvą tarp gyvenamosios teritorijos ir gatvės plotą papildomai apželdinti (PAV ataskaitos 7.4.5 p.). Teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl nurodytos priemonės nebūtų pakankamos.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo Savivaldybės administracija atsiliepimu nurodo, kad palaiko Agentūros apeliacinio skundo motyvus ir teiginius. Trečiasis suinteresuotas asmuo savo sutikimą su Agentūros apeliaciniu skundu iš esmės grindžia tais pačiais motyvais, kurie nurodyti Savivaldybės administracijos apeliaciniame skunde. Papildomai nurodo:

33.1. PAV atliekamas vadovaujantis PAVĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis planuojamos ūkinės veiklos PAV procesą. Rengiant PAV ataskaitą, nustatyti reikalavimai pritaikomi konkrečiai planuojamai ūkinei veiklai, įvertinus jos specifiką (mastą, pobūdį, vietos ypatumus) ir turimos informacijos pobūdį konkrečiais planavimo ar projektavimo procesų etapais, todėl sutiktina su Agentūros apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad Agentūra atlieka planuojamos ūkinės veiklos PAV procedūras vertindama dokumentų rengėjo PAV ataskaitoje pateiktą informaciją ir kitus duomenis apie planuojamą ūkinę veiklą, PAV subjektų išvadas. Teismas nenurodė, kokie konkrečiai teisės aktais reglamentuojami pažeidimai buvo padaryti atliekant PAV procedūras. Joks teisės aktas nenustato, kad planuojamos ūkinės veiklos vertinimas turi būti atliekamas pagal statybos techninių reglamentų nustatytus techninius reikalavimus, to neargumentavo ir Vilniaus apygardos administracinis teismas apskųstame sprendime.

33.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad planuojama ūkinė veikla turi būti vertinama ir PAV atliekamas atsižvelgiant į STR 2.06.04:2014 nustatytus techninius reikalavimus projektiniam gatvės greičiui ir įvertinus sunkiojo transporto eismą, kadangi nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo vertinti, kad planuojama ūkinė veikla turėtų būti vertinama pagal STR 2.06.04:2014 nustatytus techninius reikalavimus, o ne pagal PAV ataskaitoje pateiktus duomenis apie planuojamą ūkinę veiklą.

33.3. Teismas, panaikindamas Agentūros Sprendimą, netinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

34. Pareiškėjas Bendruomenė atsiliepimu prašo atsakovo Agentūros ir trečiojo suinteresuotojo asmens Savivaldybės administracijos apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat pareiškė prašymą priteisti atlyginti 2 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:

34.1. Agentūros apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas vieninteliu argumentu – nagrinėjamu atveju atliekant triukšmo lygio ir oro taršos skaičiavimus, nebuvo pagrindo vadovautis STR 2.06.04:2014 pateiktais duomenimis dėl B1 kategorijos gatvės parametrų, todėl PAV ataskaitoje pateikti skaičiavimai buvo teisingi.

34.2. Apeliantų apeliacinių skundų argumentai dėl STR 2.06.04:2014 numatytų duomenų netaikymo triukšmo lygio ir oro taršos skaičiavimams jau buvo įvertinti LVAT, kuris šioje byloje priimtoje nutartyje pritarė būtent pareiškėjo pozicijai. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi LVAT nutartyje šioje byloje jau pateiktais išaiškinimais, ištyrė pareiškėjo pateiktus įrodymus – MB „Traficus“ parengtą ataskaitą „Planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste eismo srautų tyrimai ir vidutinio metinio paros eismo intensyvumo (VMPEI) 2025 metams prognozavimas“ ir UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“ atliktą akustinio triukšmo įvertinimo ataskaitą, taip pat pasiūlė šalims pateikti papildomus paaiškinimus bei svarstyti klausimą dėl teismo ekspertizės, tačiau nei Agentūra, nei Savivaldybės administracija teismo ekspertizės byloje skirti nepageidavo. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai atsižvelgė į LVAT 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, kuriais pasisakyta dėl STR 2.06.04:2014 taikymo triukšmo lygio ir taršos skaičiavimams PAV ataskaitoje, o skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas neteisėtu ir nepagrįstu vien dėl to, kad LVAT nutartyje pateiktas išaiškinimas apeliantams yra neparankus.

34.3. Savivaldybės administracijos argumentai, susiję su viešuoju interesu, nagrinėjamu atveju negali turėti įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pareiškėjo skundo ribose, todėl skundžiamo sprendimo teisėtumą vertino pagal tai, ar PAV ataskaita, kuri buvo pagrindas skundžiamo Sprendimo priėmimui, turi procedūrinių ir turinio ydų, kurias savo skunde nurodė pareiškėjas, ir neturėjo jokio pagrindo vertinti planuojamos Mykolo Lietuvio gatvės tiesimo alternatyvų (pirmoji ar antroji trasos alternatyva yra geresnė). Tad Savivaldybės administracijos abstraktūs teiginiai apie vienos iš gatvės trasos alternatyvų geresnį atitikimą viešajam interesui nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

34.4. Nekvestionuojama planuojamos Mykolo Lietuvio gatvės svarba Vilniaus miestui ir nesiekiama užkirsti kelio šios gatvės projektavimui, bet siekiama, kad būtų užtikrinamos bent minimalios gyvenimo aplinkos sąlygos, t. y. užtikrintos taršos ir triukšmo gyvenamai aplinkai normos. Tuo tikslu pirmiausia turi būti tinkamai įvertinamas planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės poveikis aplinkai, įskaitant tokius dalykus kaip triukšmo lygio ir oro taršos padidėjimas, tam atliekant kuo tikslesnius skaičiavimus ir matavimus, kurių pagrindu būtų pasirenkamas optimaliausias gatvės trasos variantas siekiant užtikrinti visų suinteresuotų asmenų grupių interesus, ir parinktos veiksmingos priemonės neigiamam aplinkos poveikiui pašalinti. Teismui tenkinus pareiškėjo skundą būtent tam ir sudaromos reikiamos sąlygos – kad Agentūra, atsižvelgdama į teismo sprendimu konstatuotus trūkumus, dar kartą įvertintų planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės poveikį aplinkai.

34.5. Ginčijamo Sprendimo teisėtumo kvestionavimas yra vienintelis efektyvus pareiškėjo teisių gynimo būdas siekiant užtikrinti, jog planuojant Mykolo Lietuvio gatvę būtų atsižvelgta į gyventojų interesus dėl aplinkos apsaugos, o tokios nuomonės laikomasi ir LVAT praktikoje.

34.6. PAV subjekto Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2017 m. spalio 2 d. išvadoje Nr. A178-37/17(2.3.1.3-UK2) aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad: „<..> projektuojama gatvė bus jungtis tiek krovininiam, tiek lengvajam transportui tarp Vilniaus vakarinio aplinkkelio ir Molėtų plento, taip pat sudarys greitą susisiekimą su Santaros klinikomis<...>“. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad planuojamoje Mykolo Lietuvio gatvėje, t. y. jungtyje tarp Vilniaus vakarinio aplinkkelio ir Molėtų plento, anksčiau ar vėliau bus leidžiamas sunkiojo transporto eismas, tačiau atliekant eismo intensyvumo, triukšmo ir oro taršos skaičiavimus, duomenys apie sunkųjį transportą buvo eliminuoti ir neįvertinti, o tai patvirtina PAV ataskaitos skaičiavimų ydingumą ir neteisėtumą. Tai, kad planuojamoje gatvėje bus galimas bet kurių krovininio transporto priemonių eismas, patvirtino ir Savivaldybės administracijos atstovai 2019 m. lapkričio 26 d. vykusio viešo susirinkimo dėl teritorijos detaliojo plano Mykolo Lietuvio gatvei tiesti sprendinių viešo svarstymo metu. Nors Agentūra teigia, kad Mykolo Lietuvio gatvėje iš anksto numatyta riboti sunkiojo transporto eismą, tačiau, kaip ir Vilniaus miesto savivaldybė, per visą bylos nagrinėjimą nepagrindė, kokiu būdu bus nustatytas toks ribojimas, ir kokiu būdu bus užtikrintas jo laikymasis ilgalaikėje perspektyvoje.

34.7. Nei Agentūra, nei pareiškėjas negalėtų kontroliuoti Savivaldybės administracijos, kaip planuojamos Mykolo Lietuvio gatvės savininkės, veiksmų, siekiant padidinti ar sumažinti leistiną greitį gatvėje ar panaikinti krovininio eismo ribojimus, kadangi nei Agentūra, nei pareiškėjas neturėtų priemonių tokių veiksmų užkardymui ar jų apskundimui, nes B1 kategorijos gatvės techniniai parametrai tokią veiklą vykdyti joje leidžia. Šią aplinkybę 2020 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdžio metu patvirtino ir Agentūros atstovas. Todėl tiesiog pasitikint planuojamais Mykolo Lietuvio gatvėje taikyti apribojimais (tačiau realiai neturint teisinių priemonių sukontroliuoti šių apribojimų laikymosi) bei nevertinant B1 kategorijos gatvei nustatytų parametrų, darytina išvada, kad PAV ataskaitoje ir ginčijamame Sprendime PAV vertinimas yra netinkamas ir netikslus.

34.8. Agentūra, apeliaciniame skunde teigdama, kad pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius planuojamoje Mykolo Lietuvio gatvėje sunkiojo transporto eismas nėra numatytas, nenurodo jokio konkretaus teritorijų planavimo dokumento, kuriame yra numatytas Mykolo Lietuvio gatvėje sunkiojo eismo ribojimas. Nei greičio, nei sunkiojo transporto ribojimas planuojamoje gatvėje patys savaime net nėra teritorijų planavimo dokumento sprendiniai bei atitinkamai nėra ir negali būti nustatomi detaliuoju planu. Mykolo Lietuvio gatvė, kaip B1 kategorijos gatvė, yra numatyta šiuo metu galiojančio bendrojo plano susisiekimo tinklo plėtros sprendiniuose, kuriuose nėra jokių išimčių dėl sunkiojo transporto eismo ir projektinio greičio šioje gatvėje. Todėl PAV proceso kontrolė yra iš esmės vienintelis efektyvus pareiškėjo teisių gynimo būdas, siekiant užtikrinti vietos gyventojų interesus dėl aplinkos apsaugos.

34.9. Vadovaujantis PAVĮ 10 straipsnio 1 dalimi, sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių turi priimti atsakinga institucija. Ginčijamame Sprendime Agentūra neturėjo teisės pritarti abejoms planuojamos Mykolo Lietuvio gatvės trasos alternatyvoms (kad planuojama ūkinė veikla – Mykolo Lietuvio gatvės tiesimas – yra leistina pagal pirmąja ir antrąją veiklos alternatyvas), nes tokia Sprendimo formuluotė leidžia teigti, kad galutinį sprendimą, t. y. pasirinkti veiklos alternatyvą, priims planuojamos veiklos organizatorius (šiuo atveju Savivaldybės administracijos direktorius), o ne atsakinga institucija – Agentūra. Todėl Agentūra, priimdama ginčijamą Sprendimą ir netiesiogiai perleisdama galutinio sprendimo priėmimą neturinčiam teisės priimti tokio sprendimo subjektui, pažeidė teisės aktų nuostatas, dėl ko buvo priimtas neteisėtas Sprendimas. Agentūra ginčijamame Sprendime turėjo nurodyti vieną veiklos alternatyvą, pagal kurią planuojama ūkinė veikla leistina nagrinėjamoje teritorijoje. Nors iki 2017 m. lapkričio 1 d. galiojusioje PAVĮ redakcijoje ir nebuvo aiškiai reglamentuota, kad būtina pasirinkti konkrečią alternatyvą, tačiau vadovaujantis logika, teisėtumo, teisingumo ir proporcingumo principais, akivaizdu, kad sprendime turi būti pasirinkta viena iš veiklos alternatyvų, tą patvirtina ir nuo 2017 m. lapkričio 1 d. galiojanti PAVĮ redakcija (10 str. 5 d.). Palikus galioti ginčijamą Sprendimą, jis sudarys pagrindą Vilniaus miesto savivaldybei gauti statybos leidimą Mykolo Lietuvio gatvei tiesti ir ją tiesti pagal pirmąją alternatyvą, kadangi tam nebus jokių teisinių kliūčių.

34.10. PAVĮ nėra numatytų jokių procedūrų, kuriu metu galėtų būti pakartotinai atliekamas PAV ar tikslinama PAV ataskaita ar keičiamas Agentūros sprendimas dėl poveikio aplinkai vertinimo, todėl ginčijamas teigiamas Agentūros Sprendimas galios 5 metus, jeigu nebus teismo panaikintas. Savivaldybės administracija siekia suklaidinti teismą, kad neva byloje nebuvo jokio poreikio atlikti triukšmo lygio skaičiavimus ar eismo intensyvumo skaičiavimus, kadangi neva realų planuojamos gatvės alternatyvos poveikį bus įmanoma nustatyti tik vėlesnėse projektavimo stadijoje, t. y. siūlo vertinti planuojamos gatvės poveikį aplinkai, o kartu ir tai, ar jos tiesimas yra galimas po to, kai ši gatvė bus nutiesta. Byloje sprendžiamas jau atlikto PAV ataskaitos pagrįstumo ir ginčijamo Agentūros Sprendimo, kuriame pasisakyta, kad tokia planuojama ūkinė veikla yra leistina, teisėtumo klausimas. Savivaldybės administracijos pateikti argumentai dalinai sudaro pagrindą teigti, kad ji pripažįsta poreikį iš naujo atlikti triukšmo lygio vertinimą bei eismo intensyvumo skaičiavimą projektavimo stadijoje.

34.11. Rengiant PAV programą ir PAV ataskaitą yra taikomi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-636 patvirtinti Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatai (toliau – ir Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatai), kurių 10 punkte nurodyta, kad ataskaitoje privalo būti išsamiai išnagrinėti visi programoje numatyti klausimai ir pateikta nurodyta informacija. 2017 m. gegužės 26 d. buvo patvirtinta planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste poveikio aplinkai vertinimo programa, kurioje nurodyta, kad vertinant triukšmo poveikį atliekami triukšmo lygio skaičiavimai, sklaidos modeliavimas, įvertinami veiksniai, nuo kurių priklauso transporto generuojamas triukšmo lygis (eismo intensyvumas, eismo sudėtis, važiavimo greitis) ir aplinkos veiksniai, nuo kurių priklauso triukšmo sklidimas aplinkoje (reljefas, absorbcinės savybės, pastatų aukštingumas, inžineriniai statiniai, meteorologinės sąlygos) ir kt.

34.12. PAV programoje nurodyti eismo duomenys (eismo intensyvumas) 2025 m., t. y. prognozuojama 23 100 aut./parą. Tačiau PAV ataskaitoje rengėjas pateikia kitus eismo intensyvumo skaičius, t. y. 17 200 aut./parą, motyvuodamas tuo, kad duomenis apie esamą ir transporto srautų prognozę 2025 m. pateikė SI „Vilniaus planas“, 2017 m. atlikęs papildomus eismo intensyvumo tyrimus Mykolo Lietuvio gatvėje ir aplinkinėse gatvėse bei patikslinęs eismų prognozavimo modelį. PAV ataskaita parengta nesilaikant patvirtintos PAV programos, taip pat PAV ataskaita buvo parengta neįvertinus sunkiojo transporto eismo bei B1 kategorijos gatvės projektinio greičio, todėl, priimdama ginčijamą Sprendimą, pati Agentūra nesivadovavo PAV programa, kurioje prognozuojamas eismo intensyvumas nurodytas įskaitant sunkųjį transportą, o rėmėsi išimtinai Savivaldybės administracijos nurodytomis prielaidomis.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo NVSC Vilniaus departamentas atsiliepimu prašo bylą spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad:

35.1. PAV ataskaita parengta pagal patvirtintą PAV programą, kurioje buvo numatyta nagrinėti dvi Mykolo Lietuvio gatvės trasos alternatyvas. Ataskaitoje nurodyta, kad planuojamos ūkinės veiklos keliamo triukšmo sklaidos skaičiavimai atlikti kompiuterine programa „CADNA A 4.0“. Pagal Ataskaitoje pateiktų minėtų skaičiavimų rezultatus pirmosios ir antrosios alternatyvos atveju įgyvendinus planuojamą ūkinę veiklą ir pritaikius kompensacines priemones, triukšmo ribiniai dydžiai artimiausių gyvenamųjų namų aplinkoje nebus viršijami, tačiau pagal Ataskaitoje pateiktą informaciją antroji alternatyva (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojams sukels mažesnį triukšmą, t. y. dienos metu – 7,4–11,6 dBA, vakaro metu – 7,1–11 dBA, o nakties metu – 5,4–8,6 dBA. NVSC Vilniaus departamentas PAV ataskaitą išnagrinėjo kaip subjektas, atsakingas už sveikatos apsaugą, todėl pritarė palankesnei antrajai Mykolo Lietuvio gatvės alternatyvai.

35.2. Pagal Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų 16 punkto reikalavimus poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengėjai įstatymų nustatyta tvarka atsako už ataskaitoje pateiktų duomenų (skaičiavimuose naudotų transporto srautų, skaičiavimų rezultatų ir kt.) teisingumą. Pritartina išdėstytai Agentūros ir Savivaldybės administracijos pozicijai, kad planuojama ūkinė veikla turi būti vertinama pagal poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje pateiktą informaciją apie ją. Statybos techninių reglamentų reikalavimai vertinami tikrinant gatvių, kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius projektus. Rengiant statinio projektus, atsižvelgiant į Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatas, privaloma vadovautis poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, todėl, tikrinant statybos projektą, tiek NVSC, tiek Agentūra tikrina, ar projekte įgyvendintos poveikio aplinkai vertinimo sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos PAV sprendime numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pagal PAVĮ 6 straipsnio 5 dalies 3 punktą departamentas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvauja tik kaip subjektas, pagal kompetenciją teikiantis išvadas dėl planuojamos ūkinės veiklos vykdymo metu galimų įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų, numatomų priemonių joms išvengti ar sušvelninti ir padariniams likviduoti, todėl, pagal kompetenciją išnagrinėjęs poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą dėl planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste, pritarė planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybėms pastabų neturėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. (28.7)-A4-149 „Dėl planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste galimybių“ teisėtumo ir pagrįstumo.

39. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinių skundų argumentus.

40. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, jog teismo sprendime nepagrįstai padaryta išvada, kad planuojama ūkinė veikla turi būti vertinama ir PAV atliekamas atsižvelgiant į STR 2.06.04:2014 nustatytus techninius reikalavimus projektiniam gatvės greičiui ir įvertinus sunkiojo transporto eismą; akcentavo, kad pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, planuojamojo Mykolo Lietuvio gatvėje sunkiojo transporto eismas nėra numatytas. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, vertindamas kelių privačių suinteresuotų asmenų interesus, jiems teikė prioritetą, tačiau netyrė numatomos gatvės poveikio kraštovaizdžiui (miškui), neatsižvelgė į Bendrąjį planą, neanalizavo visuomenės (viešųjų) interesų planuojamai gatvei; akcentavo, kad triukšmo ir taršos prognozuojami dydžiai nustatomi ne taikant STR 2.06.04:2014 normas, bet vertinant faktinius veiksnius, jų tikėtiną poveikį aplinkai

41. Byloje ginčijamu atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. (28.7)-A4-149 dėl planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste galimybių nuspręsta, kad planuojama ūkinė veikla – Mykolo Lietuvio gatvės tiesimas – įvertinus jos pobūdį, poveikį gamtinei aplinkai, visuomenės sveikatai ir socialinei aplinkai pagal parengtą PAV ataskaitą, įgyvendinus PAV ataskaitoje numatytas aplinkosaugines priemones, įvykdžius šio sprendimo 10 punkte nustatytas sąlygas, yra leistina pagal pirmąją ir antrąją veiklos alternatyvas. Poveikio aplinkai vertinimas atliktas vadovaujantis PAVĮ redakcija, galiojusia iki 2017 m. lapkričio 1 d. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas 2017 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 2.10-11399(16.8.4.10.11) pritarė PAV ataskaitai ir PŪV galimybėms pagal antrąją alternatyvą, kuri palankesnė gyvenamosios aplinkos kokybei (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojams.

42. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos turinį, joje nagrinėjamus klausimus nustato PAV programa (PAVĮ 8 str. 3 d.). Programoje turi būti pateikta: 1) trumpas pagrindinių poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo svarstytų alternatyvų aprašymas; 2) trumpas techninių charakteristikų, technologinio proceso ir numatomų naudoti medžiagų, gamtinių išteklių reikmių ir žemės naudojimo (statybos ir eksploatavimo etapais) aprašymas; 3) trumpas teritorijų, kurios gali būti reikšmingai paveiktos, aprašymas; 4) informacija apie tai, kokie aplinkos komponentai ir koks poveikis bus nagrinėjamas atliekant vertinimą; 5) informacija apie tai, kokiais aspektais bus vertinamas planuojamos ūkinės veiklos poveikis visuomenės sveikatai, socialinei ekonominei aplinkai; 6) informacija apie poveikio aplinkai prognozavimo ir vertinimo metodus, kuriuos numatoma naudoti atliekant vertinimą, bei numatytos priemonės neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti ar kompensuoti; 7) informacija apie tai, ar planuojama ūkinė veikla gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį kitos valstybės aplinkai; 8) kita svarbi informacija (PAVĮ 8 str. 4 d.).

43. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas organizuoja visuomenės informavimą apie parengtą programą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Pasibaigus programos viešinimo terminui, parengtą ir pagal gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus pataisytą programą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas pateikia poveikio aplinkai vertinimo subjektams (PAVĮ 8 str. 5 d.).

44. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 30-1079 „Dėl apie 26,16 ha teritorijos detaliojo plano rengimo Mykolo Lietuvio gatvei tiesti“ nuspręsta rengti teritorijos detalųjį planą, nurodyta, kad detaliojo plano rengimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais, suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą, suplanuoti inžinerinių komunikacijų tinklus, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, privalomą teritorijos naudojimo tipą bei žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (gatvei tiesti ir eksploatuoti), numatant konkrečios vietos ir ploto motyvuotą pagrindimą, patikslinti valstybines reikšmės miškų plotus ir ribas. Detaliuoju planu keičiami Bajorų gyvenamojo kvartalo detaliojo plano (reg. Nr. 490) sprendiniai.

45. Minėto įsakymo 3 punktu patvirtinta teritorijos planavimo darbų programa, kurios uždaviniais nurodyti įsakyme įvardyti detaliojo plano rengimo tikslai, papildomais planavimo uždaviniais nurodyti susisiekimo komunikacijų, skirstomųjų tinklų išdėstymas, servitutai, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo, visuomenės sveikatos saugos ir kiti teritorijos naudojimo reglamentai. Planavimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės mero pasitarimo ekonomikos ir investicijų departamento ir miesto plėtros departamento klausimais 2014 m. kovo 6 d. protokolas Nr. 28-117/14(1.2.13-T1), taip pat nurodyta, kad detaliojo plano koncepcija nerengiama.

46. Vadovaujantis 2014 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 30-1079 ir 2011 m. gruodžio 7 d. sutarties Nr. 14 –272 sąlygomis, savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“ pavesta parengti teritorijos detalųjį planą.

47. Atsakovo Agentūros 2016 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (28.7)-A4-10965 priimta galutinė atrankos išvada, kad planuojamai ūkinei veiklai – tiesti Mykolo Lietuvio gatvei Vilniaus mieste – poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Išvada buvo priimta peržiūrėjus Agentūros 2016 m. kovo 17 d. priimtą atrankos išvadą Nr. (28.7)-A4-2699, pagal kurią planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. PAV atrankos išvada buvo persvarstyta, be kita ko, atsižvelgiant ir į gyventojų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 21 d. kreipimąsi raštu, kuriame atkreiptas dėmesys į numatomą itin didelį projektinį eismo intensyvumą – iki 22 600 automobilių per parą, kad ši gatvė taps realia Vakarinio Vilniaus aplinkkelio bei Molėtų plento jungtimi; nenurodyti, kokie numatomi didesni nei leistini ribiniai triukšmo dydžiai, teršalų lygių skaičiavimai, nepakankamos kompensacinės priemonės ir kt. 2016 m. lapkričio 2 d. atrankos išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad pagrindinės miesto gatvės (B1 kategorijos) ribos suformuotos vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano susisiekimo tinklo plėtros sprendiniais bei Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schema, kuri patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91.

Pagal atrankos dokumentuose pateiktą informaciją įgyvendinus planuojamos ūkinės veiklos sprendinius, transporto priemonių skaičius padidės iki 23 100 per parą; nepritaikius kompensacinių priemonių, bus viršijami HN 33:2011 reglamentuojami triukšmo ribiniai dydžiai visais paros periodais; nepateikta pagrįsta informacija apie triukšmo sumažinimui rekomenduojamų kompensacinių priemonių įgyvendinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad vykdant atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos ir sprendžiant, ar tokia veikla gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, turi būti atsižvelgiama į didžiausius planuojamus veiklos pajėgumus (maksimalų tokios veiklos mastą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2102/14).

Atsakingai institucijai, kuri atlieka atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, tenkantis reikalavimas aiškiai ir konkrečiai (tiksliai) įvardyti planuojamą ūkinę veiklą kildinamas ir iš pareigos užtikrinti tinkamą suinteresuotų asmenų (suinteresuotos visuomenės) dalyvavimą poveikio aplinkai vertinimo procese (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-989/13).‏‏‎

48. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinių skundų argumentus, atkreipia dėmesį į PAVĮ 4 straipsnyje įtvirtintus poveikio aplinkai vertinimo tikslus – nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai; sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir kitiems šio straipsnio 1 punkte išvardytiems aplinkos komponentams arba šio poveikio išvengti; nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje. Taigi visi PAV proceso etapai, numatyti įstatyme – atranka, PAV programos sudarymas ir PAV ataskaitos parengimas – yra nuosekliai vienas iš kito išplaukiantys ir nulemiantys sprendimo dėl PŪV nustatytomis sąlygomis priėmimą.

49. Atrankos išvadoje nurodytos aplinkybės dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo turi būti įtraukiamos į PAV programą, o patvirtintoje PAV programoje apibrėžtos planuojamos ūkinės veiklos sąlygos turi būti išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos PAV ataskaitoje. PAV programoje numatytų planuojamos ūkinės veiklos sąlygų keitimas ar naujų nustatymas rengiamoje PAV ataskaitoje prieštarautų suinteresuotos visuomenės teisėtiems lūkesčiams, neatitiktų teisinio tikrumo principo ir galiausiai paneigtų suinteresuotos visuomenės dalyvavimo PAV procese prasmę.

50. Nagrinėjamoje byloje esminiu tarp šalių kilusio ginčo aspektu yra planuojamos tiesti gatvės priskyrimo B1 kategorijai reikšmė sprendžiant dėl transporto srautų keliamo triukšmo ir taršos vertinimo PAV ataskaitoje bei atitinkamai minėtą neigiamą poveikį aplinkai mažinančių priemonių įgyvendinimo numatymas. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Vilniaus miesto bendrajame plane susisiekimo tinklo plėtros sprendiniais bei Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemoje Mykolo Lietuvio gatvės kategorija numatyta B1. Pagal STR 2.06.04:2014 nustatytus techninius reikalavimus B1 kategorijos gatvėje galimas greitis 70 km per valandą bei leidžiamas sunkiojo transporto eismas. Byloje nėra pateikta kokių nors duomenų, patvirtinančių, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius yra priėmęs teisinę galią turinčius sprendimus dėl planuojamoje gatvėje numatomų sunkiojo transporto eismo bei greičio ribojimų, tokiomis aplinkybėmis nėra grindžiamas nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. 30-1079 „Dėl apie 26,16 ha teritorijos detaliojo plano rengimo Mykolo Lietuvio gatvei tiesti“, nei PAV programa, parengta 2017 m. sausio mėn. Pažymėtina, kad 2016 m. lapkričio 2 d. atrankos išvadoje akcentuojama, kad planuojama tiesti B1 kategorijos gatvė bus jungtimi tarp intensyvaus eismo Vakarinio Vilniaus aplinkkelio bei Molėtų plento; numatomas eismo intensyvumas – 23 100 transporto priemonių per parą. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) 2007–2014 metų ataskaitoje buvo svarstyta Mykolo Lietuvio gatvės kategorijos keitimo iš B1 į žemesnę B2 kategoriją galimybė, tačiau sprendimas nebuvo priimtas.

51. Minėtos aplinkybės pagrindžia planuojamos gatvės priskyrimo B1 kategorijai teisinius ir faktinius pagrindus, todėl pareiškėjai pagrįstai siekia, kad PAV atskaitoje būtų įvertinta būtent tokios kategorijos gatvei būdingo transporto eismo leistinais greičiais keliamas triukšmas ir tarša. Nagrinėjamus atveju STR 2.06.04:2014 yra reikšmingas tik tuo aspektu, kuriuo nustato leistinų transporto priemonių rūšis ir leistiną jų greitį planuojamos kategorijos gatvėje. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad rengiant PAV programą buvo priimti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus administraciniai sprendimai dėl planuojamoje gatvėje transporto rūšių eismo bei leistino judėjimo greičio ribojimų, todėl PAV ataskaitoje nebuvo teisinio pagrindo į juos atsižvelgti.

52. Transporto rūšių eismo bei leistino judėjimo greičio ribojimų planuojamoje gatvėje be teisėto pagrindo vertinimas PAV ataskaitoje pažeidžia suinteresuotos visuomenės teisėtus lūkesčius, kurie kildintini iš PŪV organizatorių teisiškai įpareigojančių galiojančių bendrojo plano sprendinių, PAV programos bei teisės aktų (STR 2.06.04:2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pažeidimas laikytinas reikšmingu PAV ataskaitos trūkumu, nes tiek sunkiojo transporto eismas, tiek eismo greitis planuojamoje gatvėje turi esminę įtaką triukšmo ir taršos modeliavimo rezultatams, taip pat, atsižvelgiant į juos, ir parenkamoms priemonėms, mažinančioms neigiamą triukšmo ir taršos poveikį gyvenamajai aplinkai.

53. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms byloje, papildomai neanalizuoja triukšmo ir taršos sklaidos modeliavimo rezultatų PAV ataskaitoje, tai nėra tikslinga konstatavus, kad pradinis duomenų pasirinkimas nėra tinkamai pagrįstas. PAV ataskaita negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, kai ji neatitinka atrankos išvadoje ir PAV programoje nurodytų duomenų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą nagrinėti iš naujo Planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.

54. Pareiškėjas byloje laikytinas suinteresuotąja visuomene, kuriai gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas PAV vertinimo srityje, bei kuri byloje gina savo interesą į sveiką ir saugią aplinką (PAVĮ 2 str. 10 d.). Aptariamu atveju jos interesas negali būti priešinamas visuomenės interesui turėti geresnį susisiekimą mieste, kokybiškesnę transporto infrastruktūrą. Visuomenės (viešasis) interesas turi būti įgyvendinamas ieškant interesų balanso, tai reiškia, kad turi būti numatytos adekvačios priemonės apsaugoti suinteresuotos visuomenės teises į tinkamą gyvenimo kokybę, to reikalauja PAVĮ 4 straipsnyje numatyti PAV tikslai. Šiuo aspektu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teiginiai, kad byloje ginamas išimtinai privatus interesas, nepagrįsti ir atmestini.

55. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

56. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 2 600 Eur bylinėjimosi išlaidoms už teisines paslaugas, suteiktas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti, t. y. pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinius skundą parengimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Atmetus apeliantų apeliacinius skundus šioje byloje, darytina išvada, kad sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, dėl to jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, advokato pagalbai apmokėti, atlyginimą.

57. Pareiškėjas (jo atstovas) pateikė 2 600 Eur bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (2020 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2020 m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodymą). Visgi prašoma priteisti suma viršija pagal Rekomendacijų 8.11 punktą galimą priteisti maksimalią sumą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, t. y. nagrinėjamu atveju galima priteisti maksimali suma yra 1 818,05 Eur. Nors byla ir yra sudėtinga, visgi atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atsiliepimas į apeliacinius skundus iš esmės yra parengtas jo ankstesnių teiktų šioje byloje procesinių dokumentų argumentų pagrindu, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui išlaidoms už advokato parengtą atsiliepimą į apeliacinius skundu yra teisinga ir adekvatu priteisti 1 000 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui asociacijai „Visorių slėnio gyventojų bendruomenė“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros 500 Eur (penkis šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ir iš trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Romanas Klišauskas

Virginija Volskienė