Legislator Case Law & Legislation
fabd40da-d90b-4b22-962a-c2faf96252e0 AI generated

Appeal dismissed; bankruptcy administrator's fee allocation is appealable despite general non-appealability of fee determinations.

Case Number fabd40da-d90b-4b22-962a-c2faf96252e0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed the appellant's request to revoke the lower court's order requiring him to pay the bankruptcy administrator 439.16 EUR. While bankruptcy fee determinations are generally non-appealable, the lower court addressed the specific allocation of the administrator's remuneration rather than the total fee amount. Consequently, the appellate court found the appeal admissible and upheld the first-instance decision based on the principle of proportionality and the administrator's right to remuneration.

Legislator headnote

AI generated

LRS CPK 337 str. 1 d.; LRS ĮBĮ 36 str. 2, 4 d. Although bankruptcy administrator fee determinations are generally non-appealable, a ruling specifically allocating the administrator's remuneration is appealable as it constitutes a distinct judicial decision on the scope of the administrator's rights.

Keywords

AI generated
bankruptcy administrator remuneration allocation appeal admissibility non-appealable rulings proportionality principle bankruptcy proceedings fee determination

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 punktas
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 str. 2 dalis
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 str. 4 dalis
CPK 320 str.

Cited Case Law

AI generated
Van de Hurk v. Netherlands, 19 April 1994, Series A n. 288
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 3K-3-107/2010
Helle v. Finland, 19 December 1997, Reports 1997-VIII

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-176-553/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00233-2017-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.5.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 31 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo A. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutarties dalies, kuria A. M. individuali įmonė ,,AMKOLIS“ įpareigota sumokėti bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Relina“ 439,16 Eur bankroto administravimo iÅ¡laidoms padengti A.

M. individualios įmonės „AMKOLIS“ bankroto byloje Nr. eB2-758-601/2018, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Atsakovas A. M. (A. M.) 2018 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ , praÅ¡ydamas nutraukti A. M. individualios įmonės (toliau – IÄ®) „AMKOLIS“ bankroto bylÄ , nes padengtas 1 759 Eur įsiskolinimas kreditorei Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. Bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Relina“ atsiliepime prašė netenkinti atsakovo A. M. praÅ¡ymo nutraukti bankroto bylÄ tol, kol nebus padengta likusi neapmokėta 639,16 Eur administravimo iÅ¡laidų suma, kuri turi bÅ«ti pervesta į A. M. IÄ® „AMKOLIS“ atsiskaitomÄ jÄ banko sÄ skaitÄ .

3. Atsiliepime į praÅ¡ymÄ nutraukti bankroto bylÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius nurodė, kad neprieÅ¡tarauja bankroto bylos nutraukimui, nes atsakovas A. M. 2018 m. rugsėjo 26 d. sumokėjo 1 759 Eur ir padengė visÄ Ä¯siskolinimÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

4. Atsakovas A. M. pateikė nuomonę, pasiraÅ¡ytÄ jo advokatės N. G., dėl bankroto administratorės UAB „Relina“ atsiliepimo. Manė, kad Å¡ioje bankroto byloje turi bÅ«ti nustatyta 159,05 Eur administravimo iÅ¡laidų suma, kuriÄ sudaro 100,00 Eur atlyginimas administratorei ir 59,05 Eur faktiÅ¡kai patirtos iÅ¡laidos. Taip pat prašė įpareigoti bankroto administratorę grÄ Å¾inti įmonei 460,84 Eur sumÄ Ä¯ A. M. IÄ® „AMKOLIS“ banko sÄ skaitÄ . Teigė, kad bankroto bylos nutraukimas susijęs su kreditorinių reikalavimų padengimu ir nėra jokios nuostatos, kad bankroto byla negali bÅ«ti nutraukiama, jeigu įmonė arba jos savininkas neatsiskaito su administratoriumi.

Pažymėjo, kad nustačius atsiskaitymo su bankrutuojančios įmonės kreditoriais faktÄ , yra pakankamas teisinis pagrindas nutraukti bankroto bylÄ . Nurodė, jog bankroto administratorės praÅ¡omos priteisti bankroto administravimo iÅ¡laidos prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams bei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 36 straipsnio 6 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui. Teigė, kad bankroto administratorė Å¡ioje byloje atliko tik darbÄ , susijusį su teisinio statuso įregistravimu valstybės įmonėje Registrų centre bei ESI rakto užsakymu.

Be to, parašė kelis raštus teismui, kurių dalies turinys iš esmės yra analogiškas, todėl toks administratoriaus darbas, anot atsakovo A. M., vertintinas 100,00 Eur suma. Taip pat bankroto administratorei, A. M. nuomone, turi būti kompensuotos realiai patirtos 59,05 Eur dydžio išlaidos.

5. Bankroto administratorė prašė patvirtinti 1 259,05 Eur bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ visam bankroto procesui, kuriÄ sudaro: 1 200 Eur administratorės atlyginimas ir 59,05 Eur kitos administravimo iÅ¡laidos. Akcentavo, kad teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi įmonei taikė supaprastintÄ bankroto procesÄ ir visam bankroto procesui patvirtino bendrÄ 3 000 Eur + PVM bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , neiÅ¡skirdamas, kuri dalis tenka administratorės atlyginimui, o kuri kitoms įmonės administravimo iÅ¡laidoms.

Manė, kad Å¡iuo atveju bankroto administravimo iÅ¡laidas turėtų sudaryti minimalus administratoriaus atlyginimas 3 MMA (3 x 400 Eur), t. y. 1 200 Eur, ir faktiÅ¡kai patirtos iÅ¡laidos valstybės įmonei Registrų centrui už teisinio statuso įregistravimÄ bei ESI rakto užsakymÄ , kurias bendrai sudaro 59,05 Eur. Kadangi dalį lėšų, t. y. 619,89 Eur sumÄ , administratorė jau persivedė į savo atsiskaitomÄ jÄ banko sÄ skaitÄ iÅ¡ administruojamos įmonės banko sÄ skaitoje buvusių piniginių lėšų, todėl likusios nepadengtos įmonės administravimo iÅ¡laidos sudaro – 639,16 Eur (1 259,05 Eur - 619,89 Eur) sumÄ .

Administratorė, pagrįsdama praÅ¡omÄ patvirtinti atlyginimÄ , pažymėjo, kad įmonės bankroto byla įsiteisėjusia teismo nutartimi iÅ¡kelta 2017 m. balandžio 11 d., o bankroto procesas vyksta iki Å¡iol, t. y. 18 mėnesių, todėl praÅ¡omÄ patvirtinti bendrÄ 1 200 Eur sumÄ padalinus iÅ¡ 18 mėnesių, gautųsi 66,67 Eur suma mėnesiui, kai tuo tarpu palyginimui minimalioji mėnesinė alga yra 400 Eur mėnesiui.

6. A. M. vardu įgaliota atstovė advokatė N. G. 2018 m. lapkričio 12 d. pateikė nuomonę dėl bankroto administratorės paaiÅ¡kinimų, kurioje akcentavo, kad bankroto byloje administratorės pateikti dokumentai buvo suraÅ¡yti per 16 dienų. Pateiktų dokumentų turinys ir apimtis leidžia teigti, kad administratorė nors ir dirbo 16 dienų, tačiau tai nėra pilnos darbo dienos, per kurias ji vykdė bet kokius veiksmus, susijusius su individualia įmone „AMKOLIS“. Tai, kad bankroto procedÅ«ra tęsėsi 18 mėnesių, yra ir administratorės kaltė, nes ji nesiėmė priemonių tinkamai informuoti apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ne tik individualios įmonės savininko, tačiau ir kitos kreditorės – H.

Å .. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsakovo A. M. praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies – nutraukė A. M. IÄ® „AMKOLIS“ bankroto bylÄ ir įpareigojo A. M. IÄ® ,,AMKOLIS“ sumokėti bankroto administratorei UAB „Relina“ 439,16 Eur bankroto administravimo iÅ¡laidoms padengti.

8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡ioje byloje nėra ginčo, jog įsiskolinimas A. M. IÄ® „AMKOLIS“ vieninteliam kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui visiÅ¡kai padengtas 2018 m. rugsėjo 26 d. Todėl darė iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja Ä®BÄ® 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta bankroto bylos nutraukimo sÄ lyga – įvykdytas atsiskaitymas su kreditoriais.

9. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad teisingumo ir protingumo kriterijų neatitiktų situacija, kai tokio pat dydžio administratoriaus atlyginimas administratoriui bÅ«tų mokamas tiek visiÅ¡kai užbaigus įmonės bankroto procedÅ«ras ir iÅ¡registravus įmonę, tiek nutraukus bankroto bylÄ , kai administratoriaus atliktų darbų apimtis yra mažesnė, t. y. nebereikės atlikti darbų, susijusių su įmonės likvidavimo ir iÅ¡registravimo procedÅ«romis. Teismas sprendė, kad pagrįsta bankroto administravimo iÅ¡laidų suma yra 1 000 Eur, ir, atsižvelgdamas į tai, kad bankroto administratorė dalį lėšų (619,89 Eur sumÄ ) į savo sÄ skaitÄ jau persivedė iÅ¡ administruojamos sÄ skaitos, darė iÅ¡vadÄ , jog A.

M. IÄ® ,,AMKOLIS“ privalo sumokėti 439,16 Eur sumÄ bankroto administratorei. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 10. Atsakovas A. M. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį dalyje dėl įpareigojimo A. M. IÄ® „AMKOLIS“ sumokėti bankroto administratorei UAB „Relina“ 439,16 Eur bankroto administravimo iÅ¡laidoms padengti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - nustatyti administravimo iÅ¡laidų sumÄ 159,05 Eur, kuriÄ sudaro 100 Eur – administratoriaus atlyginimas ir 59,05 Eur faktiÅ¡kai patirtos iÅ¡laidos bei įpareigoti bankroto administratorių grÄ Å¾inti 460,84 Eur sumÄ Ä¯ A.

M. individualios įmonės „AMKOLIS“ banko sÄ skaitÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Teismas, nustatydamas 1.000,00 Eur bankroto administratorės atlyginimÄ , netiesioginiu bÅ«du patvirtino, kad administratorė atliko 88 procentus viso darbo, kurį bankroto administratorius turi atlikti nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos iki įmonės likvidavimo ir iÅ¡registravimo dienos (1.000,00 Eur / 1.140,00 Eur x 100 proc.). Be to, nors teismas ir nurodė, kad darbo užmokestis, remiantis suformuota teismų praktika, turi bÅ«ti apskaičiuotas įvertinant realiai atliktus darbus ir jų apimtį, Å¡ioje dalyje apsiribojo atliktų darbų iÅ¡vardinimu, nevertindamas Å¡ių darbų turinio ir apimties.

Teismo nustatyta 1.000,00 Eur suma prieÅ¡tarauja skundžiamos teismo nutarties motyvams, jog nutraukus bankroto bylÄ â€žadministratoriaus atliktų darbų apimtis yra mažesnė“. 10.2. Bankroto administratoriaus veiksmus (kai vykdomas pilnas bankroto procesas) galima padalinti į du etapus: 1 etapas – nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties likviduoti įmonę; bei 2 etapas – nuo teismo nutarties likviduoti įmonę iki įmonės iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro dienos.

Å iuo atveju bankroto administratorė dalyvavo tik pirmame etape, kadangi teismas nutarė nutraukti bankroto procesÄ netrukus po nutarties likviduoti įmonę priėmimo, atsakovui A. M. padengus kreditorinį reikalavimÄ , todėl administratorė 2 etape neatliko jokių veiksmų, susijusių su įmonės likvidavimu ir jos iÅ¡registravimu. 10.3. Teismo nutartimi už pirmÄ etapÄ nustatytas 1.000,00 Eur bankroto administratorės atlyginimas reiÅ¡kia, kad teismas administratorės darbÄ antrajame etape, t. y. darbÄ , susijusį su įmonės likvidavimu ir įmonės iÅ¡registravimu, kas apima ir bendrovės dokumentų sutvarkymÄ , jų pridavimÄ archyvui, vertino 140,00 Eurų suma (1.140,00 Eur – 1.000,00 Eur).

Tokia teismo padaryta iÅ¡vada neatitinka nurodytų etapų metu atliekamų darbų apimties ir proporcingumo principo, kadangi įmonei neturint turto, esant tik vienam kreditoriui, iÅ¡ esmės pirmojo etapo darbų apimtis yra ženkliai mažesnė už antrojo etapo darbų apimtį, kuomet bÅ«tina sutvarkyti įmonės buhalterinius ir kitus dokumentus, juos suarchyvuoti, priduoti į archyvÄ , atlikti veiksmus, susijusius su įmonės iÅ¡registravimu. Teismas, nustatydamas bankroto administratoriaus atlyginimo dydį, apsiribojo administratorės nurodytų darbų iÅ¡vardinimu, visiÅ¡kai nevertindamas darbų apimties ir jų turinio. 10.4.

Pateikta bankroto administratorės darbų apimtis leidžia teigti, kad bankroto administratorė Å¡ioje byloje dirbo 16 dienų, tačiau ir tomis dienomis, jis darbui Å¡ioje byloje skyrė minimalias laiko sÄ naudas. 10.5. Teismas, priimdamas nutartį, visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo A. M. atstovo nurodyto motyvo, kad administratorė dirbo formaliai, nedėjo maksimalių pastangų, nesistengė nustatyti bankrutuojančios įmonės savininko gyvenamosios vietos. 10.6. Teismas, savo nutartyje nurodęs, jog vertinant administratorės atlyginimo dydį, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip ji elgėsi vykdant bankroto procedÅ«ras, bankroto administratorės atliktų veiksmų nevertino, nors byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad bankroto administratorė savo pareigas atliko ne tik formaliai, tačiau ir atmestinai: bankroto administratorė nesiekė nustatyti įmonės savininko A.

M. adreso; niekada nesikreipė į VSDFV Kauno skyrių su praÅ¡ymu pateikti įrodymus dėl pareiÅ¡kėjo reikalaujamos 2.419,86 Eur sumos pagrindimo; nesiėmė priemonių, kad teismo nutartys dėl sÄ skaitų areÅ¡to panaikinimo bÅ«tų įvykdytos; neinformavo kreditorės H. Å . nei apie teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo, nei apie iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ .

2. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ bankroto administratorė UAB „Relina“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Bankroto administratorė 2018 m. lapkričio 2 d. paaiÅ¡kinimuose buvo nurodžiusi veiksmus, kuriuos atliko atsakovo A. M. IÄ® „AMKOLIS“ bankroto proceso metu, todėl skundžiama nutartimi patvirtintas 1 000 Eur administratorės atlyginimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Nagrinėjamu atveju atsakovo A. M. IĮ „AMKOLIS“ priskirtina prie mažų įmonių, kuriai taikomas supaprastintas bankroto procesas, todėl administratorės atlyginimas sudaro 1 200 Eur. Skundžiama nutartimi patvirtintas 1 000 Eur atlyginimas neviršija LR Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 nustatytų minimalių dydžių. 11.2. A. M. IĮ „AMKOLIS“ bankroto byla įsiteisėjusia teismo nutartimi iškelta 2017 m. balandžio 11 d., bankroto procesas vyksta 18 mėnesių.

Skundžiama nutartimi patvirtintÄ 1 000 Eur sumÄ padalinus iÅ¡ 18 mėnesių gaunamas rezultatas yra 55,56 Eur suma mėnesiui. Å i suma yra adekvati ir protinga. 11.3. Be to, teismo nutartis, kuria patvirtinta administravimo iÅ¡laidų sÄ mata, yra neskundžiama, todėl toks atskirasis skundas turėjo bÅ«ti nepriimtas.

1. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ kreditorė H. Å . nurodė, kad palaiko atskirojo skundo argumentus. Kreditorė savo atsiliepime nurodė Å¡iuos pagrindinius argumentus: 12.1. Skundžiama nutartis dalyje dėl administratorei nustatyto atlyginimo sumoje yra nepagrįsta, prieÅ¡taraujanti protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams bei visiÅ¡kai neatsižvelgta į administratorės atliktų darbų apimtį ir jos elgesį vykdant bankroto procedÅ«ras. 12.2. Bankroto administratorė neatliko savo pareigų, neinformavo kreditorės H.

Å . apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , apie teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo. Apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ atsakovas A. M. sužinojo tik iÅ¡ kreditorės H. Å .. 12.3. Bankroto administratorė apie gerokai mažesnį kreditorės H. Å . kreditorinį reikalavimÄ , nei jos turimomis žiniomis esantis reikalavimas, buvo informuota, tačiau Å¡iÄ informacijÄ teismui perdavė tik praėjus trims mėnesiams. Toks bankroto administratorės elgesys parodo, kad jos funkcijos buvo atliktos atmestinai. 12.4.

Be to, bankroto administratorės atlyginimas turėtų būti siejamas su administratorės veiklos rezultatais ir nepriklausyti nuo bankroto procedūros trukmės. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.

2. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsakovė įpareigota bankroto administratorei sumokėti 439,16 Eur bankroto administravimo iÅ¡laidoms padengti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl atskirojo skundo argumentų 3. Bankroto byloje privalu iÅ¡spręsti bankroto administravimo iÅ¡laidų dydžio ir jų paskirstymo klausimÄ . Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 36 straipsnio 4 dalį, pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumÄ , kuri turi bÅ«ti sumokėta administratoriui už įmonės administravimÄ bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos.

Å io straipsnio 6 dalis numato, kad nutraukus bankroto bylÄ ar nutraukus su administratoriumi sudarytÄ pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas iÅ¡mokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai.

4. Esminis atsakovo A. M. argumentas, susijęs su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi priteistu administratorės atlyginimu, yra tai, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę A. M. IÄ® ,,AMKOLIS“ sumokėti bankroto administratorei UAB „Relina“ 439,16 Eur iÅ¡ 1 000 Eur sumos (likusiÄ dalį bankroto administratorė pervedė iÅ¡ atsakovės sÄ skaitos į savo), nevertino to, kad bankroto administratorė dirbo formaliai, jai tenkančias funkcijas atliko atmestinai, neinformavo kreditorės H. Å . dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bei dėl nutarties, kuria patvirtintas kreditorių ir jų reikalavimų sÄ raÅ¡as. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos atsakovo A. M. teiginius vertina nepagrįstais.

5. Administratoriaus atlyginimas nustatomas, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimÄ nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai (Ä®BÄ® 36 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintame Bankroto administravimo iÅ¡laidų rekomendacinių dydžių sÄ raÅ¡e ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimÄ nustatymo taisyklėse yra detaliai iÅ¡skirtos įmonės ne tik pagal bankroto proceso vykdymo tvarkÄ (teismo ir ne teismo tvarka), bet ir pagal veiklos rūšį ir bankroto proceso ypatumus (be ypatumų, įmonė nėra nutraukusi veiklos, įmonės veikla priskirta Lietuvos banko priežiÅ«rai, įmonės taikytas supaprastintas bankroto procesas ir pan.) bei įmonių dydį (maža, vidutinė, didelė).

Taigi, konkrečiu atveju administravimo iÅ¡laidų dydis turi bÅ«ti vertinamas, atsižvelgiant į minėtame teisės akte numatytus orientacinius dydžius, protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus bei bankroto byloje atliktų/atliktinų veiksmų apimtį, kurie objektyviausiai apibÅ«dina administravimo iÅ¡laidų poreikį ir dydį bei leidžia užtikrinti tiek bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių, tiek įmonės administratoriaus teises ir teisėtus interesus. Lietuvos apeliaciniame teisme laikomasi nuostatos, kad teisingumo ir protingumo kriterijų neatitiktų situacija, kai tokio pat dydžio administratoriaus atlyginimas administratoriui bÅ«tų mokamas tiek visiÅ¡kai užbaigus įmonės bankroto procedÅ«ras ir iÅ¡registravus įmonę, tiek nutraukus bankroto bylÄ pačioje bankroto proceso pradžioje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1382-823/2017).

6. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nustatant bankroto administratorei mokėtinÄ sumÄ už atliktus darbus. IÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad bankroto administratorė nuo jos paskyrimo 2017 m. kovo 30 d. administruoti atsakovę iÅ¡siuntė praneÅ¡imus apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, darbo biržai, įmonės savininkui (atsakovui), prokuratÅ«rai, įvairiems bankams, antstoliams (t. 3, b. l. 21-34), pateikė teismui praÅ¡ymus dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos ir kreditorių sÄ raÅ¡o patvirtinimo, dėl areÅ¡tų panaikinimo, dėl įmonei taikytino supaprastinto bankroto proceso, dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, teikė praÅ¡ymus, atsiliepimus ir paaiÅ¡kinimus dėl byloje kilusių ginčų ir kt. (t. 3, b. l. 35-49).

Jokių įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, atsakovas į bylÄ nepateikė. Be to, tokių aplinkybių, kaip vieno iÅ¡ kreditorių neinformavimas apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ bei kreditorių ir jų reikalavimų patvirtinimÄ , nelaikytina pakankamu pagrindu mažinti bankroto administratorei mokėtinÄ sumÄ , ypač nenustačius pagrindo konstatuoti administratorės akivaizdaus pareigų nevykdymo. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalimi, Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimÄ nustatymo taisyklėmis ir dėl bankroto administratorės 1 000 Eur atlyginimo dydžio sprendė, laikydamasis proporcingumo kriterijų.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 1 000 Eur atlyginimo suma administratorei nelaikytina didele. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad dalį sumos bankroto administratorė persivedė į savo sÄ skaitÄ , konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę A. M. IÄ® ,,AMKOLIS“ sumokėti likusiÄ bankroto administratorės atlyginimo dalį – 439,16 Eur.

7. Bankroto administratorė savo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodė, kad atskirasis skundas neturėjo bÅ«ti priimtas, nes nutartys, kuriomis tvirtinamos administravimo iÅ¡laidų sÄ matos, neskundžiamos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su iÅ¡dėstyta pozicija, kad neskundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis tvirtinama administravimo iÅ¡laidų sÄ mata, tačiau nagrinėjamu atveju pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendė klausimÄ dėl atlyginimo bankroto administratorei dydžio paskirstymo, o ne administravimo iÅ¡laidų sÄ matos patvirtinimo, kaip tai suprantama pagal Ä®BÄ® 36 straipsnio 2 ir 4 dalis. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad tokia nutartis yra neskundžiama. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, jog nagrinėjamas atskirasis skundas buvo priimtas, nepažeidžiant nei Ä®BÄ®, nei CPK nustatytų reikalavimų atsakovui tinkamai pasinaudojus jam suteikta procesine teise skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis.

8. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad pagrindo tenkinti atskirÄ jį skundÄ ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas įpareigojo A. M. IÄ® ,,AMKOLIS“ sumokėti bankroto administratorei UAB „Relina“ 439,16 Eur bankroto administravimo iÅ¡laidoms padengti, nėra.

9. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v.

Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Apeliacinis teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar atskirojo skundo motyvai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

10. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Aldona Tilindienė