fabcd101-c7d7-4540-a1ca-172ebc2e73b1 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Sigita Vainauskienė

Pranešėja Sigita Vainauskienė                                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-1001/2010

Teisėja Jovita

Einikienė                                                          Procesinio

sprendimo kategorija:

2.4.6., 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Sigitos Vainauskienės, teisėjų Stasio Punio, Alvyros Onos KvaraciejÅ«tės, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai, gynėjui adv. Jonui Pliugžmai, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų P. B. (P. B.) ir D. T. (D. T.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo

P. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2008-12-10 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta dviejų metų laisvės apribojimo bausme, kuri 2010-02-18 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartimi

yra pakeista į 90 (devyniasdeÅ¡imties) parų areÅ¡tÄ , ir P. B. galutinė subendrinta bausmė paskirta

laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. T. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2008-05-08 Vilniaus rajono teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir D. T. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiosios D. Š. naudai iš nuteistųjų P. B., S.

K. ir D. T. solidariai priteista 240 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios R. A. naudai iš nuteistųjų P. B., S.

K. ir D. T. solidariai priteista 200 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas S. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

n u s t a t ė:

P. B., S. K. ir D.

T. nuteisti už tai, kad panaudodami fizinį smurtÄ , grasindami tuoj pat jį panaudoti ir kitaip atimdami galimybę nukentėjusiesiems prieÅ¡intis, pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jie, veikdami kartu, 2009-09-23, apie 20.00 val., prie 18-ojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, D. T. grasinant pagaliu, nukentėjusiųjų nepilnamečių J. Å ., gim. 1993-08-24, ir G. A., gim. 1992-05-26, atžvilgiu, P. B. spyrus vienÄ kartÄ nukentėjusiajam J. Å . į

galvÄ ir vienÄ kartÄ trenkus kumščiu į veidÄ , o S. K. laikius nukentėjusįjį G. A. už striukės rankovės, tokiu bÅ«du atimdami

galimybę nukentėjusiesiems prieÅ¡intis, pagrobė nukentėjusiajai D. Å . priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ

„Nokia 6030“ - 100 Lt vertės, ir MP3 CLIP 2GB grotuvÄ â€žCoby“ - 80 Lt vertės, 60 Lt ir nukentėjusiajai R. A. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung“ - 200 Lt vertės, tokiu bÅ«du padarydami nukentėjusiosioms D. Å . 240 Lt ir R. A. 200 Lt turtinę žalÄ , t.y. P. B. ir D. T. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Apeliaciniais skundais nuteistieji P. B. ir D. T. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendį ir suÅ¡velninti jiems paskirtÄ bausmę.

Apeliantai nurodo, kad dėl jam inkriminuoto nusikaltimo prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi, pasižada atlyginti nukentėjusiosioms padarytÄ Å¾alÄ . Mano, kad Å¡ios aplinkybės Å¡velnina jų padėtį. Tuo pačiu praÅ¡o atsižvelgti į Å¡eimynines aplinkybes – abu turi iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , vaikÄ . Pasak apeliantų, jų sugyventinės nedirba ir negali tinkamai pasirÅ«pinti vaiku. Be to, abu nurodo, kad bÅ«dami laisvėje įsidarbins ir galės greičiau atlyginti priteistÄ Å¾alÄ .

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantų gynėjas prašė apeliacinius skundus patenkinti.

Prokurorė prašė skundus atmesti.

Nuteistųjų P. B. ir D. T. apeliaciniai skundai atmestini.

Skirdamas P. B. ir D. T. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, ir už judviejų padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, atitinkančiÄ Lietuvos Respublikos BK 41 str., 56 str. nuostatų reikalavimus, kuri, kolegijos vertinimu, savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, t. y. ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatytÄ bausmės paskirtį ir turi bÅ«ti skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Už apysunkį nusikaltimÄ â€“ plėšimÄ be kvalifikuojančio požymio, Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytas tik areÅ¡tas ir terminuotas laisvės atėmimas iki Å¡eÅ¡erių metų.

Nagrinėjamu atveju už plėšimÄ abu apeliantai yra nubausti devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nustatydamas tokiÄ bausmę, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje

nurodė iÅ¡samius bausmės skyrimo motyvus. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad teismas įvertino tai, jog P. B. ir D. T. padarė nusikaltimÄ , kuris priskiriamas apysunkių

nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.). Taip pat įvertino P. B. ir D. T. asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis. Nustatyta,

kad nors P. B. jauno amžiaus, tačiau jau du kartus teistas, tarp jų ir už nusikaltimÄ nuosavybei, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, nusikalto turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , be to, ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam kaip nepilnamečiui buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis teismo pasitikėjimo nepateisino, nepasitaisė ir toliau darė nusikalstamas veikas. D. T. taip pat bÅ«damas jauno amžiaus yra teistas jau net 8 kartus, ankstesniais nuosprendžiais nuteistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, už tokio pat pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ nuteistas ir skundžiamu nuosprendžiu, be to, nusikalto turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , lygtinai paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos. Pažymėtina ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam

D. T. kaip nepilnamečiui buvo du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo pasitikėjimo jis nepateisino, nepasitaisė ir toliau darė nusikalstamas veikas. Svarbu ir tai, kad abu nuteistieji iki sulaikymo nedirbo, neturėjo kito legalaus pragyvenimo Å¡altinio. Å ios aplinkybės rodo nuteistųjų P. B. ir D. T. susiformavusį neigiamÄ požiÅ«rį į įstatymo ginamas vertybes, jų nenorÄ pasitaisyti ir laikytis teisės normų, polinkį nusikalsti ir pavojingumÄ visuomenei, akivaizdu, kad nuteistieji nedaro iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių savo teistumų.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuos nusikaltimus P. B. ir D. T. padarė neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui, LR BK 27 straipsnio prasme jie laikytini recidyvistais. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų (LR BK 27 str. 1 d.). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų apeliaciniuose skunduose bei baudžiamojoje byloje nėra jokių ypatingų ar iÅ¡skirtinų duomenų bei aplinkybių, kurios teismui leistų nesivadovauti Å¡ia taisykle.

Skiriant bausmę teismas įvertino ne tik aukščiau

paminėtas aplinkybes, bet atsižvelgė ir į P. B. ir D. T. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamÄ veikÄ ,

numatytÄ LR BK 180 str. 1 d., jie padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kolegijos nuomone, teismas pagrįstai nenustatė kaltininkų atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Skundų argumentai, susijęs su praÅ¡ymu pripažinti nuteistųjų prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atmetamas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pripažinti nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jie prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kaip to skunduose praÅ¡o apeliantai, nėra pagrindo. Apeliantų teiginys, kad jie prisipažino ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, yra deklaratyvus. Pagal įprastinį baudžiamojo įstatymo aiÅ¡kinimÄ ir susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tuomet, kai asmuo savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo, jos nustatymas turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ : praneÅ¡imÄ apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan. IÅ¡ bylos medžiagos analizės matyti, kad P. B. ir D. T. kaltais prisipažino tik verčiami objektyvių ir neginčytinų įrodymų, ir tik teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atsiprašė bei nurodė, kad dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo gailisi. Kolegijos vertinimu, toks atsipraÅ¡ymas negali bÅ«ti laikomas nuoÅ¡irdžiu kaltininkų gailėjimusi. Juolab, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, smurto naudojimas ir grasinimas jį panaudoti nepilnamečių asmenų atžvilgiu, turinės žalos, kuri iki Å¡iol nėra

atlyginta, padarymas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo apeliantų atžvilgiu pripažinti atsakomybę lengvinančios

aplinkybės buvimÄ . Toks vertinimas atitinka įstatymo nuostatas ir teismų praktikos patirtį.

Apylinkės teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumÄ , P.

B. ir D. T. už apysunkį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , kas leis įgyvendinti Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus, atkreipiant dėmesį į tai, kad paskirtos bausmės trukmė nesiekia minėto straipsnio sankcijoje numatyto bausmės vidurkio, o atvirkščiai, yra artima jos minimumui. Taip pat nuteistiesiems palankesniu bausmių sudėjimo bÅ«du – jas iÅ¡ dalies sudedant - Å¡i bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, galutinė subendrinta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, Å¡velninti jÄ apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nuteistųjų skundų argumentai, susiję su Å¡eimyninėmis aplinkybėmis, t.y. kad turi Å¡eimÄ , kurioje augina kÅ«dikį, sugyventinė nedirba ir negali tinkamai materialiai aprÅ«pinti vaikÄ , nėra pagrindas Å¡velninti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, kuri, kaip jau buvo minėta, ir taip yra aiÅ¡kiai mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, abu nuteistieji niekur nedirba, nors P. B. ir yra registruotas darbo biržoje kaip ieÅ¡kantis darbo, neturi kito legalaus pragyvenimo Å¡altinio, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ir neprisideda prie Å¡eimos iÅ¡laikymo, todėl nelabai suprantamas nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytas bausmės Å¡velninimo motyvas, jog jie yra vieninteliai Å¡eimos iÅ¡laikytojai.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:

Nuteistųjų P. B. ir D. T. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos

pirmininkė                                                                   Sigita Vainauskienė

Teisėjai                                                                                        Stasys Punys

Alvyra Ona Kvaraciejūtė