Legislator Case Law & Legislation
fabc8342-1a6f-4309-9d19-ea7646dcf1d7 AI generated

fabc8342-1a6f-4309-9d19-ea7646dcf1d7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number fabc8342-1a6f-4309-9d19-ea7646dcf1d7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-26-307/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29416-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2, 1.1.7.1, 1.1.7.2.2, 1.1.7.2.3, 1.1.7.2.4, 1.1.7.2.5, 1.1.8.1.1, 1.1.8.1.2, 1.2.23.2.2.2, 1.2.24.12, 2.4.6.4.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui, nuteistajam N. Č. ir jo gynėjui advokatui Aivarui Alimui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R.

Legislator headnote

AI generated

fabc8342-1a6f-4309-9d19-ea7646dcf1d7 · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliacinių skundų argumentai 4. Apeliaciniame skunde Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokurorė Violeta BartuÅ¡ienė praÅ¡o pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendį: - panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nustatyta R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei dalį, kuria R. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-26-307/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29416-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2, 1.1.7.1, 1.1.7.2.2, 1.1.7.2.3, 1.1.7.2.4, 1.1.7.2.5, 1.1.8.1.1, 1.1.8.1.2, 1.2.23.2.2.2, 1.2.24.12, 2.4.6.4.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui, nuteistajam N. Č. ir jo gynėjui advokatui Aivarui Alimui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R.

G. ir jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui, ekspertui Valdemarui Å alaviejui, specialistei R. G., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Violetos BartuÅ¡ienės ir nuteistojo N. Č. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo N. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2761 straipsnio 1 dalį areÅ¡tu keturiasdeÅ¡imčiai parų; - pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės pagal BK 2761 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį subendrintos apėmimo bÅ«du ir N. Č. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. R. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 2761 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jį laiduotojos R. Č. atsakomybei dvejų metų laikotarpiui ir baudžiamoji byla nutraukta. Å iuo nuosprendžiu R.

S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 2761 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis Å¡ioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. R. G. buvo kaltinamas pagal BK 2761 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti įgijo, laikė ir gabeno Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme uždraustas medžiagas, o bÅ«tent: 2019 m. birželio 25 d. apie 20.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslÄ platinti iÅ¡ R.

S. už nenustatytÄ sumÄ pinigų nusipirko ir taip neteisėtai įgijo, tiksliai nenustatytÄ kiekį Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme uždraustų dopingo medžiagų, įraÅ¡ytų į 2015 m. lapkričio 24 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 1329 patvirtintÄ â€žDėl tam tikrų dopingo medžiagų sÄ rašų patvirtinimo“ sÄ raÅ¡o I-Ä jį skyrių „Anaboliniai androgeniniai steroidai“, tačiau ne mažiau kaip: 2 buteliukus su etikete „10 ml Propabol 100 mg/ml“, kuriuose esančiame skystyje yra testosterono propionato; buteliukÄ su etikete „10 ml Phenabol 100 mg/ml“, kuriame esančiame skystyje yra nandrolono fenpropionato ir testosterono esterių – propionato, izokaproato ir dekanoato; buteliukÄ su etikete „10 ml Decabol 200 mg/ml“, kuriame esančiame skystyje yra nandrolono fenpropionato; buteliukÄ su etikete „SUSTAJECT 250 ®“, kuriame esančiame skystyje yra nandrolono dekanoato; buteliukÄ su etikete „NANDROLONE DECANOATE 2500 mg/ 10ml“, kuriame esančiame skystyje yra nandrolono dekanoato; buteliukÄ su etikete „SUSTAJECT 250 ®“, kuriame esančiame, geltonos spalvos skystyje yra nandrolono dekanoato; 10 buteliukų su etikete „SUSTANON 2500 mg/10ml“, kuriuose esančiame skystyje yra testosterono esterių – propionato, izokaproato, dekanoato ir fenpropionato; 10 buteliukų su etikete „SUSTAJECT ®“, kuriuose esančiame bespalviame skystyje yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM), kuriuos neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2019 m. liepos 13 d. 00.30 val., kratos metu Å¡ias Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme uždraustas medžiagas – anabolinius androgeninius steroidus rado ir paėmė TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai.

Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2019 m. liepos 12 d. apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ platinti iÅ¡ R. S. už 900 eurų nusipirko ir taip neteisėtai įgijo, tiksliai nenustatytÄ kiekį Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme uždraustų dopingo medžiagų, įraÅ¡ytų į 2015 m. lapkričio 24 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 1329 patvirtintÄ â€žDėl tam tikrų dopingo medžiagų sÄ rašų patvirtinimo“ sÄ raÅ¡o I-Ä jį skyrių „Anaboliniai androgeniniai steroidai“, tačiau ne mažiau kaip: 5 buteliukus su etikete „ENANJECT 250®“, kuriuose esančiame skystyje yra boldenono 10-undecenonato; 5 buteliukus su etikete „PROPIOJECT 100 ®“, kuriuose esančiame skystyje yra boldenono 10-undecenonato; 2 buteliukus su etikete „BOLDOJECT 200 ®“, kuriuose esančiame skystyje yra boldenono 10-undeceonato; 40 buteliukų su etikete „DECAJECT 200 ®“, kuriuose esančiame skystyje yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); 26 buteliukus su etikete „SUSTAJECT ®“, kuriuose esančiame skystyje yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM), kuriuos neteisėtai turėdamas tikslÄ platinti laikė jam priklausančiame automobilyje Peugeot 407, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir gabeno (duomenys neskelbtini), kol tÄ pačiÄ dienÄ , apie 17.55 val., automobilio apžiÅ«ros metu Å¡ias dopingo medžiagas, rado ir paėmė TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai.

Skundžiamu nuosprendžiu R. G., vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 2761 straipsnio 1 dalį buvo atleistas, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

2. N. Č. pripažintas kaltu ir pagal BK 2761 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti įgijo, laikė, gabeno ir pardavė Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme uždraustas medžiagas, o bÅ«tent: 2018 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslÄ platinti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už nenustatytÄ sumÄ pinigų nusipirko ir taip neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytÄ kiekį Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme uždraustų dopingo medžiagų, įraÅ¡ytų į 2015 m. lapkričio 24 d.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 1329 patvirtintÄ â€žDėl tam tikrų dopingo medžiagų sÄ rašų patvirtinimo“ sÄ raÅ¡o I-Ä jį skyrių „Anaboliniai androgeniniai steroidai“, tačiau ne mažiau kaip 5 buteliukus su etikete „ENANJECT 250®“, kuriuose esančiame skystyje yra boldenono 10-undecenonato; 5 buteliukus su etikete „PROPIOJECT 100 ®“, kuriuose esančiame skystyje yra boldenono 10-undecenonato; 2 buteliukus su etikete „BOLDOJECT 200 ®“, kuriuose esančiame skystyje yra boldenono 10-undeceonato; 40 buteliukų su etikete „DECAJECT 200 ®“, kuriuose esančiame skystyje yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); 26 buteliukus su etikete „SUSTAJECT 250®“, kuriuose esančiame skystyje yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); 2 buteliukus su etikete „10 ml Propabol 100 mg/ml“, kuriuose esančiame skystyje yra testosterono propionato; buteliukÄ su etikete „10 ml Phenabol 100 mg/ml“, kuriame esančiame skystyje yra nandrolono fenpropionato ir testosterono esterių – propionato, izokaproato ir dekanoato; buteliukÄ su etikete „10 ml Decabol 200 mg/ml“, kuriame esančiame skystyje yra nandrolono fenpropionato; buteliukÄ su etikete „SUSTAJECT 250 ®“, kuriame esančiame skystyje yra nandrolono dekanoato; buteliukÄ su etikete „NANDROLONE DECANOATE 2500 mg/ 10ml“, kuriame esančiame skystyje yra nandrolono dekanoato; buteliukÄ su etikete „SUSTAJECT 250 ®“, kuriame esančiame geltonos spalvos skystyje yra nandrolono dekanoato; 10 buteliukų su etikete „SUSTANON 2500 mg/10ml“, kuriuose esančiame skystyje yra testosterono esterių – propionato, izokaproato, dekanoato ir fenpropionato; 10 buteliukų su etikete „SUSTAJECT 250 ®“, kuriuose esančiame bespalviame skystyje yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); 4 vienetus ampulių „1 ml TESTEN-250 Testosterone Enanthate 250 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra testosterono enantato; 160 vienetų ampulių „1 ml TRENBOLIN-100 Trenbolone Acetate 100 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra trenbolono acetato ir testosterono propionato; 40 vienetų ampulių „1 ml TRENBOLIN-200 Trenbolone Enanthate 200 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra trenbolono acetato ir testosterono propionato; 50 vienetų ampulių „ROYAL Testo E 300 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra testosterono enantato; 20 vienetų ampulių „ROYAL Testo P 150 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra testosterono propionato; 120 vienetų ampulių „ROYAL Nandro D 300 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra testosterono enantato ir nandrolono fenpropionato; 110 vienetų ampulių „1 ml TESTOSTERONA P Testosterone propionate 100 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra testosterono propionato; 20 vienetų ampulių „ROYAL Sustanon 300 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra testosterono esterių - propionato ir enantato; buteliukÄ â€žTESTOSTERONE ENANTHATE 2.500 mg/ 10 ml“, kuriame esančiame skystyje yra testosterono enantato; 120 vienetų tablečių lizdiniuose lapeliuose „CLENBUTEROL – clenbuterol – 40 mg“ su tabletėse esančiu klenbuteroliu; 2600 vienetų tablečių pakuotėse „METHANDIENONE 100 tablets“ su tabletėse esančiu metandienonu; 96 vienetus baltos spalvos tablečių su tabletėse esančiu metandienonu; 600 vienetų tablečių pakuotėse „METHANDIENONE Tablets“ su tabletėse esančiu metandienonu; 400 vienetų tablečių pakuotėse „METHANDIENONE Tablets“ su tabletėse esančiu metandienonu; 150 vienetų tablečių pakuotėse „Oxymetholone 50 mg“ su tabletėse esančiu oksimetolonu; 400 vienetų tablečių pakuotėse „STANOZOLOL Tablets“ su tabletėse esančiu mestanolonu, oksimetolonu ir stanozololiu; 4 buteliukus su etikete „BOLDOJECT 200“, kuriame esančiame geltonos spalvos skystyje yra boldenono 10-undecenonato; 4 buteliukus su etikete „PROPIOJECT 100 ®“, kuriame esančiame skystyje yra boldenono 10-undecenonato; 3 buteliukus su etikete „ENANJECT 250 ®“, kuriame esančiame skystyje yra testosterono enantato; buteliukÄ su etikete „BOLDOJECT 200®“, kuriame esančiame bespalviame skystyje yra drostanolono propionato; 101 vienetÄ rožinės spalvos tablečių pakuotėje be etiketės su tabletėse esančiu metandienonu; 4 buteliukus „MAGNYL 5000“, kuriuose esančiuose milteliuose yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); 60 vienetų tablečių pakuotėse „ANASTROZOLOLE 30 tablets“ su tabletėse esančiu anastrozololiu ir atrankinių androgenų receptorių moduliatoriais (SARM); 8 vienetus baltos spalvos tablečių su tabletėse esančiu letrozololiu ir atrankinių androgenų receptorių moduliatoriais (SARM); 146 vienetus tablečių pakuotėse su etikete „Proviron Mesterolone“ su tabletėse esančiu atrankinių androgenų receptorių moduliatoriais (SARM); 80 vienetų tablečių pakuotėse su etikete „Proviron® 25 mg Tablet“ su tabletėse esančiu atrankinių androgenų receptorių moduliatoriais (SARM); 20 vienetų ampulių su etikete „1 ml Testosterone Enanthate/Norma®“, kuriose esančiame skystyje yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); 5 vienetus kapsulių, kuriose esančiuose milteliuose yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); geltonos spalvos tabletę, kurioje yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); 120 vienetų tablečių pakuotėse su etikete „ANASTROZOLOLE 30 tablets“ su tabletėse esančiu anastrozololiu ir atrankinių androgenų receptorių moduliatoriais (SARM); 120 vienetų tablečių pakuotėse su etikete „LETROZOLE 30 tablets“ su tabletėse esančiu letrozololiu ir atrankinių androgenų receptorių moduliatoriais (SARM); 30 dėžučių „ZPHC Nandrolone Phenylpropionate Injection, USP 10x1 ml Ampoules 100 mg/ml“, 300 vienetų, 1 ml talpos ampulių, kuriose esančiame skystyje yra nandrolono fenpropionato tirpalo; 30 dėžučių „ZPHC Nandrolone Decanoate Injection, USP 10x1 ml Ampoules 250 mg/ml“, 300 vienetų, 1 ml talpos ampulių, kuriose esančiame skystyje yra nandrolono dekanoato tirpalo; 25 dėžutes „ZPHC Stanozolol Water Suspension Injection, USP 10x1 ml Ampoules 50 mg/ml“, 250 vienetų, 1 ml talpos ampulių, kuriose esančiame skystyje yra stanozololio tirpalo; 10 dėžučių „ROYAL pharmaceuticals Sustanon 300 mg/ml 10x1 300 mg/ml“, 100 vienetų, 1 ml talpos ampulių, kuriose esančiame skystyje yra testosterono propionato ir testosterono enantato tirpalo; 10 dėžučių „ROYAL Pharmaceuticals Sustanon 300 mg/ml 10x1 300 mg/ml“, 100 vienetų, 1 ml talpos ampulių, kuriose esančiame skystyje yra testosterono propionato ir testosterono enantato tirpalo; 9 dėžutes „BM TRIBOL-200 Trenbolones:

Acetate 60 mg/ml, Hexadydrobenzylcarbonate 70 mg/ml, Enanthate 70 mg/ml“, 90 vienetų, 1 ml talpos ampulių, kuriose esančiame skystyje yra trenbolono acetato ir testosterono propionato tirpalo, kurias neteisėtai parsigabeno į savo darbo vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti, laikė. Po ko, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. liepos 12 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), už nenustatytÄ sumÄ pinigų, dalį tam tikros dopingo medžiagos, anabolinių androgeninių steroidų: 5 buteliukus su etikete „ENANJECT 250 ®“, kuriuose esančiame skystyje yra boldenono 10-undecenonato; 5 buteliukus su etikete „PROPIOJECT 100 ®“, kuriuose esančiame skystyje yra boldenono 10-undecenonato; 2 buteliukus su etikete „BOLDOJECT 200 ®“, kuriuose esančiame skystyje yra boldenono 10-undeceonato; 40 buteliukų su etikete „DECAJECT 200 ®“, kuriuose esančiame skystyje yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); 26 buteliukus su etikete „SUSTAJECT 250 ®“, kuriuose esančiame skystyje yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); 2 buteliukus su etikete „10 ml Propabol 100 mg/ml“, kuriuose esančiame skystyje yra testosterono propionato; buteliukÄ su etikete „10 ml Phenabol 100 mg/ml“, kuriame esančiame skystyje yra nandrolono fenpropionato ir testosterono esterių – propionato, izokaproato ir dekanoato; buteliukÄ su etikete „10 ml Decabol 200 mg/ml“, kuriame esančiame skystyje yra nandrolono fenpropionato; buteliukÄ su etikete „SUSTAJECT 250 ®“, kuriame esančiame skystyje yra nandrolono dekanoato; buteliukÄ su etikete „NANDROLONE DECANOATE 2500 mg/ 10ml“, kuriame esančiame skystyje yra nandrolono dekanoato; buteliukÄ su etikete „SUSTAJECT 250 ®“, kuriame esančiame geltonos spalvos skystyje yra nandrolono dekanoato; 10 buteliukų su etikete „SUSTANON 2500 mg/10ml“, kuriuose esančiame skystyje yra testosterono esterių – propionato, izokaproato, dekanoato ir fenpropionato; 10 buteliukų su etikete „SUSTAJECT 250 ®“, kuriuose esančiame bespalviame skystyje yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); 4 vienetus ampulių „1 ml TESTEN-250 Testosterone Enanthate 250 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra testosterono enantato; 160 vienetų ampulių „1 ml TRENBOLIN-100 Trenbolone Acetate 100 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra trenbolono acetato ir testosterono propionato; 40 vienetų ampulių „1 ml TRENBOLIN-200 Trenbolone Enanthate 200 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra trenbolono acetato ir testosterono propionato; 50 vienetų ampulių „ROYAL Testo E 300 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra testosterono enantato; 20 vienetų ampulių „ROYAL Testo P 150 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra testosterono propionato; 120 vienetų ampulių „ROYAL Nandro D 300 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra testosterono enantato ir nandrolono fenpropionato; 110 vienetų ampulių „1 ml TESTOSTERONA P Testosterone propionate 100 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra testosterono propionato; 20 vienetų ampulių „ROYAL Sustanon 300 mg/ml“, kuriose esančiame skystyje yra testosterono esterių - propionato ir enantato; buteliukÄ â€žTESTOSTERONE ENANTHATE 2.500 mg/ 10 ml“, kuriame esančiame skystyje yra testosterono enantato; 120 vienetų tablečių lizdiniuose lapeliuose „CLENBUTEROL – clenbuterol – 40 mg“ su tabletėse esančiu klenbuteroliu; 2600 vienetų tablečių pakuotėse „METHANDIENONE 100 tablets“ su tabletėse esančiu metandienonu; 96 vienetus baltos spalvos tablečių su tabletėse esančiu metandienonu; 600 vienetų tablečių pakuotėse „METHANDIENONE Tablets“ su tabletėse esančiu metandienonu; 400 vienetų tablečių pakuotėse „METHANDIENONE Tablets“ su tabletėse esančiu metandienonu; 150 vienetų tablečių pakuotėse „Oxymetholone 50 mg“ su tabletėse esančiu oksimetolonu; 400 vienetų tablečių pakuotėse „STANOZOLOL Tablets“ su tabletėse esančiu mestanolonu, oksimetolonu ir stanozololiu; 4 buteliukus su etikete „BOLDOJECT 200“, kuriame esančiame geltonos spalvos skystyje yra boldenono 10-undecenonato; 4 buteliukus su etikete „PROPIOJECT 100 ®“, kuriame esančiame skystyje yra boldenono 10-undecenonato; 3 buteliukus su etikete „ENANJECT 250 ®“, kuriame esančiame skystyje yra testosterono enantato; buteliukÄ su etikete „BOLDOJECT 200®“, kuriame esančiame bespalviame skystyje yra drostanolono propionato; 101 vienetÄ rožinės spalvos tablečių pakuotėje be etiketės su tabletėse esančiu metandienonu; 4 buteliukus „MAGNYL 5000“, kuriuose esančiuose milteliuose yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); 60 vienetų tablečių pakuotėse „ANASTROZOLOLE 30 tablets“ su tabletėse esančiu anastrozololiu ir atrankinių androgenų receptorių moduliatoriais (SARM); 80 vienetų baltos spalvos tablečių su tabletėse esančiu letrozololiu ir atrankinių androgenų receptorių moduliatoriais (SARM); 146 vienetus tablečių pakuotėse su etikete „Proviron Mesterolone“ su tabletėse esančiu atrankinių androgenų receptorių moduliatoriais (SARM); 80 vienetų tablečių pakuotėse su etikete „Proviron® 25 mg Tablet“ su tabletėse esančiu atrankinių androgenų receptorių moduliatoriais (SARM); 20 vienetų ampulių su etikete „1 ml Testosterone Enanthate/Norma®“, kuriose esančiame skystyje yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); 5 vienetus kapsulių, kuriose esančiuose milteliuose yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); geltonos spalvos tabletę, kurioje yra atrankinių androgenų receptorių moduliatorių (SARM); 120 vienetų tablečių pakuotėse su etikete „ANASTROZOLOLE 30 tablets“ su tabletėse esančiu anastrozololiu ir atrankinių androgenų receptorių moduliatoriais (SARM); 120 vienetų tablečių pakuotėse su etikete „LETROZOLE 30 tablets“ su tabletėse esančiu letrozololiu ir atrankinių androgenų receptorių moduliatoriais (SARM), pardavė R.

S., o likusiÄ dalį Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme uždraustų medžiagų, anabolinių androgeninių steroidų: 30 dėžučių „ZPHC Nandrolone Phenylpropionate Injection, USP 10x1 ml Ampoules 100 mg/ml“, 300 vienetų, 1 ml talpos ampulių, kuriose esančiame skystyje yra nandrolono fenpropionato tirpalo; 30 dėžučių „ZPHC Nandrolone Decanoate Injection, USP 10x1 ml Ampoules 250 mg/ml“, 300 vienetų, 1 ml talpos ampulių, kuriose esančiame skystyje yra nandrolono dekanoato tirpalo; 25 dėžutes „ZPHC Stanozolol Water Suspension Injection, USP 10x1 ml Ampoules 50 mg/ml“, 250 vienetų, 1 ml talpos ampulių, kuriose esančiame skystyje yra stanozololio tirpalo; 10 dėžučių „ROYAL pharmaceuticals Sustanon 300 mg/ml 10x1 300 mg/ml“, 100 vienetų, 1 ml talpos ampulių, kuriose esančiame skystyje yra testosterono propionato ir testosterono enantato tirpalo; 10 dėžučių „ROYAL Pharmaceuticals Sustanon 300 mg/ml 10x1 300 mg/ml“, 100 vienetų, 1 ml talpos ampulių, kuriose esančiame skystyje yra testosterono propionato ir testosterono enantato tirpalo; 9 dėžutes „BM TRIBOL-200 Trenbolones:

Acetate 60 mg/ml, Hexadydrobenzylcarbonate 70 mg/ml, Enanthate 70 mg/ml“, 90 vienetų, 1 ml talpos ampulių, kuriose esančiame skystyje yra trenbolono acetato ir testosterono propionato tirpalo neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti, laikė savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), paslėpęs vėdinimo įrenginyje iki tol, kol 2019 m. rugpjūčio 13 d. 09.38 val., kratos metu Å¡ias Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme uždraustas medžiagas – anabolinius androgeninius steroidus rado ir paėmė TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai.

3. Taip pat N. Č. pripažintas kaltu ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, o bÅ«tent: 2018 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo 11 dėžučių „LORANS 2,5 mg LORAZEPANUM 30 tablečių“, kuriose yra 320 vienetų tablečių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 0,8 g psichotropinės medžiagos – lorazepamo, kurias neteisėtai parsigabeno į savo darbo vietÄ - (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir paslėpęs vėdinimo įrenginyje neteisėtai laikė iki tol, kol 2019 m. rugpjūčio 13 d. 09.38 val., kratos metu šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos rado ir paėmė TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai.

II. Apeliacinių skundų argumentai 4. Apeliaciniame skunde Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokurorė Violeta BartuÅ¡ienė praÅ¡o pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendį: - panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nustatyta R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei dalį, kuria R. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

R. G., pripažintam kaltu pagal BK 2761 straipsnio 1 dalį, paskirti bausmę – 150 MGL (7 500 eurų) dydžio baudÄ . - panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria N. Č. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ , vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė ir paskirti vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir N. Č. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ vienuolikai metų. - kitÄ Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 4.1.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė įrodymus, teisingai kvalifikavo R. G. bei N. Č. padarytas nusikalstamas veikas, tačiau neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl R. G. nepagrįstai atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, o N. Č. paskyrė neteisingÄ , aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. 4.2. Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje R. G. prisipažinimÄ galima laikyti nuoÅ¡irdžiu. Apeliantė nurodo, kad norint konstatuoti kaltininko atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti ir jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos veikos.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ ir teismų praktikÄ be prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina ir aktyvi pagalba ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinant nusikaltimÄ . Apeliantė remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta byloje Nr. 2K-88/2008, nurodo, kad vien prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę. Pripažindamas R. G. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, teismas nuosprendyje nurodė, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino ir gailisi, tačiau kalbėdamas apie tikslÄ platinti įsigytas dopingo medžiagas, nebuvo konkretus, nurodydamas, kad įsigijimo metu tokio tikslo neturėjo, bet gal tai bÅ«tų padaręs ateityje.

Teismo nuomone, kaltinamasis R. G. pripažino esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, apie jas davė parodymus, tačiau dėl savo individualaus teisės supratimo nekonkrečiai apibrėžė tikslÄ realizuoti įgytas dopingo medžiagas, tačiau tai, teismo vertinimu, nėra esminė aplinkybė dėl kurios kaltinamajam nebÅ«tų pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Apeliantė pažymi, kad teismas, nors ir nurodė, kas pagal teismų praktikÄ laikoma nuoÅ¡irdžiu gailėjimusi, tačiau skundžiamame nuosprendyje nepasisakė kuo pasireiÅ¡kė R.

G. nuoÅ¡irdus gailėjimasis. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad, ne kartÄ ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. G. kaltę pripažindavo, tačiau visais atvejais nurodydavo, kad įsigytų dopingo medžiagų parduoti ar kitaip platinti tikslo neturėjo, jas įsigijo savo reikmėms (t. 5, b. l. 68–70, 75–77). Pagal teismų praktikÄ , kad prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis bÅ«tų pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaltininkas galimybę pripažinti savo kaltę ir iÅ¡reikÅ¡ti savo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si turi ne tik ikiteisminio tyrimo, bet ir teisminio nagrinėjimo metu.

Apeliantės nuomone, nuteistasis teisme tik formaliai pripažino savo kaltę, davė parodymus bei nurodė, jog gailisi, tačiau tai nebuvo nuoširdus prisipažinimas. Nuoširdžiam kaltininko gailėjimuisi konstatuoti nepakanka vien tik bendro pobūdžio asmens pareiškimų dėl savo kaltės pripažinimo – turi būti objektyviai įvertinama bylos aplinkybių visuma. Be to, nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru, o ne priverstas byloje surinktų įrodymų.

Jeigu asmuo gailisi tik po to, kai jo kaltė ir kitos nusikalstamos veikos aplinkybės jau buvo įrodytos byloje surinktais faktiniais duomenimis, toks gailėjimasis negali bÅ«ti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. 4.3. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad skirdamas bausmę nuteistajam N. Č. pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančiÄ aplinkybes.

Teismas nenustatė BK 62 straipsnio nuostatų taikymui bÅ«tinų sÄ lygų. 4.4. Apeliantė nurodo, jog pagal teismų praktikÄ BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti Å¡velnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas.

Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtÄ bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog aplinkybės, apibÅ«dinančios nuteistuosius, yra tik aplinkybės, kurios vertintinos kaip aplinkybės, numatytos BK 54 straipsnio 2 dalyje, tačiau nėra iÅ¡imtinės ir nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152/2009, Nr. 2K-7/2010, Nr. 2K-355/2012).

Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis pripažino tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad N. Č. bÅ«tų platinęs ar ėmęsis kokių nors veiksmų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti, kad ruoÅ¡iasi platinti įsigytas tabletes „Lorans“, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos, Å¡ias tabletes pirko savo reikmėms, jų galiojimo terminas buvo pasibaigęs 2019 m. vasario mėnesį, o Å¡ių faktų visuma, skundžiamÄ nuosprendį priėmusio teismo vertinimu, rodo, jog jo padaryta nusikalstama veika yra mažiau pavojinga nei kitos analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos.

Apeliantė nesutinka su tokia teismo nuomone ir nurodo, kad baudžiamoji atsakomybė dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo bei laikymo kyla nepriklausomai nuo to, kokiu tikslu jos buvo įgytos, gabenamos ar laikomos, o veikos pavojingumas visuomenei nėra vertinamas pagal tai, ar turimų medžiagų galiojimo terminas yra pasibaigęs ar ne. Apeliantės nuomone, aplinkybės, kad N. Č. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę, turi mažamečių išlaikytinių ir pasižada daugiau nenusikalsti ir gyventi dorai, dirbti, neleidžia daryti išvados, kad už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo (neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų) skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant jam žymiai mažesnę bausmę nei straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bausmė.

Apeliantė pažymi, kad teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, Nr. 2K-539/2009, Nr. 2K-575/2009, Nr. 2K-43/2011). Apeliantė cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013, kurioje nurodyta, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai.

5. Apeliaciniame skunde nuteistojo N. Č. gynėjas A. Alimas praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria N. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – N. Č. dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinti arba pakeisti Å¡iÄ nuosprendžio dalį ir N. Č. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

Patenkinus vienÄ iÅ¡ Å¡ių praÅ¡ymų, pakeisti nuosprendžio dalį, kuria N. Č. pagal BK 2761 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – 40 parų areÅ¡tas ir paskirti nuteistajam bausmę – baudÄ . Netenkinus visų praÅ¡ymų, tinkamai individualizuoti N. Č. skirtinas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 2761 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu. 5.1. Nuteistojo gynėjas nesutinka su Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalimi, kuria N. Č. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Å i teismo iÅ¡vada nėra pagrįsta objektyviais ir patikimais duomenimis. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas neteisingai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ bei prieÅ¡tarauja teismų formuojamai praktikai analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas, jog N. Č. padarė BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , netinkamai nustatė Å¡ios nusikalstamos veikos subjektyviÄ jÄ pusę – nepagrįstai konstatavo nuteistojo tyčiÄ Ä¯gyti ir laikyti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų.

Apeliantas teigia, kad įsigydamas vaistus ir juos laikydamas nuteistasis nesuvokė, jog Å¡ių vaistų sudėtyje yra psichotropinių medžiagų. Be to, byloje nenustatytas BK 260 straipsnio 3 daliai taikyti bÅ«tinas kvalifikuojantis požymis – labai didelis psichotropinių medžiagų kiekis. Byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, leidžiančių vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog N. Č. įgijo ir laikė labai didelį psichotropinių medžiagų kiekį. 5.2. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad N. Č. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirta per griežta, netinkamai individualizuota bausmė.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, o tai lėmė netinkamÄ bausmės individualizavimÄ . Apeliantas teigia, kad N. Č. už BK 2761 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta netinkama bausmės rūšis. Atsižvelgiant į tai, kad N. Č. teisiamas pirmÄ kartÄ , įvertinus jį charakterizuojančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, panaikinus arba pakeitus skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, egzistuotų baudžiamajame įstatyme įvirtintas pagrindas skirti BK 2761 straipsnio 1 dalyje numatytÄ Å¡velnesnę bausmės rūšį – baudÄ . 5.3.

Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nusikalstamų veikų, numatytų BK 259-261, 264, 266 straipsniuose, subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiÅ¡kia tik tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl N. Č. tyčios padarant nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, rėmėsi prielaidomis. Apeliantas teigia, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog N. Č. realiai suvokė, jog įgijo vaistus, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis draudžiamos psichotropinės medžiagos.

Pirmosios instancijos teismas N. Č. tyčiÄ , t. y. suvokimÄ , kad įgyjamos psichotropinės medžiagos, grindė tuo, jog nuteistasis aktyviai sportuoja, žino įvairių cheminių medžiagų pavadinimus ir jų poveikį, nes konsultuoja ir kitus asmenis dėl papildų sportui naudojimo bei tuo, jog vaistų veiklioji medžiaga nurodyta vaistų apraÅ¡yme. Apeliantas nurodo, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jei asmuo vaistus, įsigytus pagal gydytojo receptÄ , kurių sudėtyje yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, perleidžia kitam asmeniui, kuriam gydymas jomis nustatyta tvarka nepaskirtas, ir nėra duomenų apie Å¡ių asmenų (perleidžiančiojo ir įsigyjančiojo) suvokimÄ , kad Å¡ių vaistų sudėtyje yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, tokie Å¡ių asmenų veiksmai nevertintini kaip nusikalstami (Teismų praktikos nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar pirmos kategorijos Å¡ių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (BK 259-261, 263-264, 266 straipsniai) apžvalga).

Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278/2008, kurioje konstatuota, jog tai, kad vaistas iÅ¡raÅ¡omas pagal gydytojo receptÄ ir turi raminamÄ jį poveikį, dar neleidžia daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, jog vaisto sudėtyje bÅ«tinai yra arba gali bÅ«ti draudžiamos platinti psichotropinės medžiagos. Apeliantas teigia, jog objektyviai įvertinus visas bylos aplinkybes, nuteistasis N. Č. nežinojo, kad jo įgyjamų vaistų sudėtyje yra psichotropinės medžiagos.

Tai, kad nuteistasis yra sportininkas ir treneris, domisi papildais sportui, konsultuoja ir kitus asmenis dėl jų vartojimo, nereiškia, jog jis žino ir su sportu nesusijusių vaistų sudėtis bei jų veikliųjų medžiagų poveikį organizmui. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog lorazepamas nėra papilduose sportui naudojama medžiaga, tai yra raminamųjų ir migdomųjų vaistų kategorijai priklausanti medžiaga. Be to, nuteistasis papildais sportui domėjosi savarankiškai, jis nėra baigęs farmacijos studijų, neturi farmacinio darbo patirties.

Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog vien tai, kad N. Č. yra žinomi cheminių medžiagų pavadinimai ir jų poveikis organizmui, jam turėjo bÅ«ti žinoma ir apie lorazepamo pobÅ«dį ir poveikį. Nuteistojo gynėjas nurodo ir tai, kad bÅ«tina įvertinti pačios įgytos psichotropinės medžiagos pobÅ«dį. PsichikÄ veikianti medžiaga (lorazepamas) yra vaistinio preparato, t. y. skirto medicininiams tikslams, kurį galima legaliai įsigyti pagal gydytojo receptÄ , sudedamoji dalis. Veiklioji medžiaga lorazepamas yra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d.

įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ rašų patvirtinimo“ patvirtintÄ III sÄ raÅ¡Ä â€žPsichotropinės medžiagos, leidžiamos naudoti medicinos tikslams“, taigi jų teisėta apyvarta nėra uždrausta. Apeliantas pažymi, kad N. Č. tabletes įgijo kaip vaistinį preparatÄ , kuris, turint gydytojo receptÄ pardavinėjamas vaistinėse. Nuteistasis vaistus įsigijo iÅ¡ asmens, iÅ¡ kurio įsigijo ir sporto papildus, Å¡iam nurodžius, kad vaistai ramina ir padeda geriau iÅ¡simiegoti.

N. Č. vaistų įsigijimo metu buvo stipriai paÅ¡lijusi sveikata, sutrikęs miego režimas. Jis vaistus įsigijo asmeniniam vartojimui, siekdamas pagerinti sveikatÄ , paÅ¡alinti miego sutrikimus. Byloje pateikti duomenys, jog laikotarpiu, kai nuteistasis įsigijo vaistus, jis patyrė didelius iÅ¡gyvenimus – mirė sutuoktinės tėvas ir jo paties motina. Vaistus nuteistasis įsigijo 2018 metais, vienÄ lapelį vaistų suvartojo, tačiau nepajutęs teigiamo poveikio jų nebenaudojo. Likę vaistai nebuvo iÅ¡platinti.

Apelianto nuomone, Å¡ių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad nuteistasis nesuvokė, jog vaistuose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos, neturėjo tikslo disponuoti psichotropinėmis medžiagomis, o vaistus įgijo tik siekdamas pagerinti savijautÄ , jis neturėjo ketinimų Å¡ias medžiagas platinti kitiems asmenims. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistojo įgytų tablečių galiojimo terminas baigėsi 2019 m. vasario mėnesį, jos rastos 2019 m. rugpjūčio 13 d. atliktos kratos metu.

Byloje nebuvo tiriamas veikliosios medžiagos – lorazepamo veiksmingumas esant pasibaigusiam vaistų galiojimo terminui. 5.4. Apeliantas teigia, kad nors nuteistojo įgytuose vaistuose ir yra psichotropinių medžiagų ir jo veiksmai formaliai atitinka objektyviuosius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, tačiau byloje nėra jokių faktinių duomenų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis suvokė, jog įgytuose vaistuose yra draudžiamų psichotropinių medžiagų, turėjo tikslÄ Å¡iomis medžiagomis neteisėtai disponuoti ar daryti bet kokiÄ realiÄ Å¾alÄ Ä¯statymo saugomoms vertybėms. 5.5.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nulemia Å¡ios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis. Siekiant nustatyti N. Č. įgytų ir laikytų narkotinių medžiagų sudėtį bei kiekį, byloje buvo paskirtas psichotropinių medžiagų tyrimas. Specialistas atlikęs tyrimÄ savo iÅ¡vadoje nurodė: „Tikėtina, kad tyrimui pateiktose 320 tablečių grynos psichotropinės medžiagos – lorazepamo – kiekis yra 0,8 g“.

Å ios iÅ¡vados apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta: „Nustatyti, kiek tabletėse yra gryno lorazepamo, negalime, nes LTEC neturime lorazepamo pamatinės medžiagos, kuri reikalinga tokiam tyrimui atlikti“. Taigi atlikus tyrimÄ nebuvo nustatytas tikslus psichotropinės medžiagos, esančios nuteistojo įgytose tabletėse, kiekis, tačiau, atsižvelgiant į ant pakuočių esančius užraÅ¡us, padaryta tikėtina iÅ¡vada, jog gryno lorazepamo kiekis nuteistojo įgytuose vaistuose yra 0,8 g. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tokių duomenų pakanka konstatuoti, kad N. Č.

įgijo ir laikė labai didelį psichotropinių medžiagų kiekį, virÅ¡ijantį Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ nustatytÄ labai didelį lorazepamo kiekį. Apelianto nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, paremta vien tikėtina specialisto iÅ¡vada, prieÅ¡tarauja tiek teismų praktikai analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, tiek in dubio pro reo principui, numatančiam, jog visos baudžiamojoje byloje kylančios abejonės, kurių nepavyksta paÅ¡alinti, privalo bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. 5.6.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad analogiÅ¡ko pobÅ«džio byloje Lietuvos apeliacinis teismas nurodė: „nors specialistas pateikė iÅ¡vadÄ , kad tikėtina, jog D. P. siųstose tabletėse, remiantis nurodyta informacija ant nepažeistų gamyklinių pakuočių, buvo 60 g modafinilio, tikslus Å¡ios medžiagos kiekis nustatytas nebuvo. <...> kilus pagrįstų abejonių dėl siųstos grynosios medžiagos kiekio (ne miltelių ar tablečių kiekio), nesant galimybės byloje objektyviais, neginčytinais įrodymais <...> nustatyti tikslų kiekį, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-976/2018).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje įrodymų visumos pagrindu nesant galimybės nustatyti modafinilio grynos (veikliosios) medžiagos tikslaus kiekio, turi būti vadovaujamasi in dubio pro reo principu <...>“. (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-279-870/2020). 5.7. Apeliantas pažymi ir tai, jog nuteistasis vaistus įsigijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, ne iš licencijuoto vaistinių preparatų platintojo, o iš fizinio asmens, iš kurio įsigijo ir dopingo medžiagas.

Byloje esantys duomenys neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad N. Č. įgytuose vaistuose yra būtent tiek lorazepamo veikliosios medžiagos, kiek nurodyta ant vaistų pakuotės. Nėra aišku nei iš kur šiuos vaistus įgijo nuteistajam juos perdavęs asmuo, taip pat neaišku, ar neoficialiai įsigyti vaistai turi tiek veikliosios medžiagos, kiek nurodyta ant vaistų dėžutės. 5.8. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P- 218/2009, Nr. 2K-268/2009, Nr. 2K-488/2009, Nr. 2K-493/2009 ir kt.).

Nuteistojo gynėjo nuomone, Å¡ioje byloje nėra pagrindo neginčijamai spręsti, jog N. Č. įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Visos byloje nepaÅ¡alintos abejonės privalo bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. Visgi, teismui konstatavus, jog nuteistasis turėjo tyčiÄ Ä¯gyti ir laikyti psichotropines medžiagas, atsižvelgiant į aktualiÄ teismų praktikÄ bei in dubio pro reo principÄ , N. Č. veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. 5.9.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nors pirmiau išdėstytos aplinkybės pagrindžia, jog N. Č. veiksmuose nėra būtinojo BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos elemento – tyčios, teismui nusprendus priešingai, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė aiškiai neatitinka nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, bausmė tinkamai neindividualizuota. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui.

Pagal KonstitucijÄ baudžiamajame įstatyme negali bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamÄ jį įstatymÄ , negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apeliantas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-24-689/2019 nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

Taigi teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. BK 54 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, jog Å¡velnesnė bausmė gali bÅ«ti skiriama nustačius tik kokias nors iÅ¡imtines aplinkybes.

Rekomendacija teismams nuosprendžiuose nurodyti iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, buvo suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ ir ne kartÄ pakartota vėlesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog minėtos rekomendacijos nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 420/2006, Nr. 2K-382/2012, Nr. 2K-348/2013). 5.10. Apelianto nuomone, Å¡iuo atveju reikÅ¡mingos bylos bei nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės sudaro pagrindÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismui nusprendus pripažinti N. Č. kaltu pagal BK 259 straipsnį arba BK 260 straipsnį, skiriant bausmę bÅ«tina atsižvelgti į nuteistojo veiksmų (ne)pavojingumÄ bei jo asmenybę charakterizuojančias savybes. Apeliantas pabrėžia, kad nuteistojo įgyta psichotropinė medžiaga – lorazepamas nėra iÅ¡ teisėtos apyvartos iÅ¡imta medžiaga, ji gali bÅ«ti teisėtai naudojama medicinos tikslais, todėl savo pavojingumu neprilygsta didelės dalies kitų psichotropinių ar narkotinių medžiagų pavojingumo laipsniui.

Nors N. Č. įgijo psichotropines medžiagas, jis nesukėlė žalos įstatymo saugomoms vertybėms. Nuteistasis asmeniniais tikslais sunaudojo tik keletÄ Ä¯sigytų tablečių, o kitos tabletės nuo jų įsigijimo iki paėmimo kratos metu nebuvo naudojamos. Be to, tablečių galiojimo terminas buvo pasibaigęs, o byloje nebuvo atliktas tyrimas siekiant nustatyti veikliosios medžiagos realų galimÄ poveikį. Tai taip pat sudaro pagrindÄ abejoti nuteistojo veikos pavojingumu. 5.11. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad N. Č. praeityje nebuvo baustas už neteisėtÄ disponavimÄ lorazepamu arba kitokia psichotropine medžiaga, jis nebuvo sulaikytas apsvaigęs nuo draudžiamų medžiagų.

Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis bÅ«tų turėjęs tikslų panaudoti Å¡iuos medikamentus ne pagal paskirtį. Apeliantas pabrėžia, kad N. Č. dirba, sportuoja, turi Å¡eimÄ , augina du mažamečius vaikus. Nuteistojo sutuoktinė yra vaiko priežiÅ«ros atostogose, todėl jis iÅ¡laiko Å¡eimÄ . Nuteistajam paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, jis neteks galimybės teikti iÅ¡laikymÄ savo Å¡eimai. Apelianto nuomone, realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neigiamai paveiktų ne tik paties nuteistojo socialinę raidÄ , bet ir neigiamai paveiktų visos jo Å¡eimos interesus.

Apeliantas pažymi, kad bylose, kuriose sprendžiami klausimai dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, kurių pavojingumo laipsnis nėra ypač didelis ir kurios gali būti naudojamos medicininiais tikslais, įprastai tokiomis medžiagomis disponuojantiems asmenims nėra skiriamos su laisvės atėmimu susijusios bausmės (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-279-870/2020, Nr. N1-19-337/2019, Nr. 1-95-327/2017 ir kt.). Nuteistojo gynėjo nuomone, net ir pripažinus N. Č. kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui, jam turėtų būti paskirta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. 5.12.

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas taip pat nurodo, jog tuo atveju, jeigu N. Č. bÅ«tų iÅ¡teisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį arba jo veika bÅ«tų perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 2 dalį nepaskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės, egzistuotų pagrindas pakeisti nuteistajam pagal BK 2761 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės rūšį ir už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti baudÄ . Apeliantas cituoja BK 55 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2011, Nr. 2K-181/2014, Nr. 2K-208/2014, kuriose nurodyta, kad skirdamas areÅ¡to arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ .

Laisvės atėmimo (ar Å¡iuo atveju – areÅ¡to) bausmė tokiais atvejais galima, tačiau, skirdamas jÄ , teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ . Teismo motyvacija turi bÅ«ti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam pagal BK 2761 straipsnio 1 dalį skirtinos bausmės, areÅ¡to skyrimÄ argumentavo iÅ¡ esmės vien mažomis N. Č. gaunamomis pajamomis.

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis N. Č. ir jo gynėjas prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorės atmesti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. G. ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti, o prokuroras prašė nuteistojo N. Č. gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, o prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 7. Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo N. Č. gynėjo advokato A. Alimo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

8. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu N. Č. pripažintas kaltu ir pagal BK 2761 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2018 m., (duomenys neskelbtini) mieste, turėdamas tikslÄ platinti iÅ¡ nenustatyto asmens už nenustatytÄ pinigų sumÄ nusipirko ir taip neteisėtai įgijo, tiksliai nenustatytÄ kiekį kaltinime nurodytų Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme uždraustų dopingo medžiagų – anabolinius androgeninius steroidus, kurias neteisėtai parsigabeno į savo darbo vietÄ , kur neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti, laikė. Po ko, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. liepos 12 d., savo darbo vietoje už nenustatytÄ sumÄ pinigų dalį turimos tam tikros dopingo medžiagos pardavė R. S., o likusiÄ dalį toliau laikė savo darbo vietoje paslėpęs vėdinimo įrenginyje iki tol, kol 2019 m. rugpjūčio 13 d. kratos metu Å¡ias uždraustas medžiagas rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

9. Be to, skundžiamu nuosprendžiu N. Č. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2018 m., (duomenys neskelbtini) mieste, iÅ¡ nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo 11 dėžučių „LORANS 2,5 mg LORAZEPANUM 30 tablečių“, kuriose yra 320 vienetų tablečių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 0,8 g psichotropinės medžiagos – lorazepamo, kurias neteisėtai parsigabeno į savo darbo vietÄ ir paslėpęs vėdinimo įrenginyje neteisėtai laikė iki tol, kol 2019 m. rugpjūčio 13 d. kratos metu šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

10. Be to, skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 2761 straipsnio 1 dalį buvo atleistas. Jis buvo kaltinamas tuo, jog 2019 m. birželio 25 d. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ platinti iÅ¡ R. S. už nenustatytÄ sumÄ pinigų nusipirko ir taip neteisėtai įgijo, tiksliai nenustatytÄ kiekį kaltinime nurodytų Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme uždraustų dopingo medžiagų, kurias neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti, laikė savo namuose, iki tol, kol 2019 m. liepos 13 d. kratos metu Å¡ias uždraustas medžiagas – anabolinius androgeninius steroidus rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2019 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ platinti iÅ¡ R. S. už 900 eurų nusipirko ir taip neteisėtai įgijo, tiksliai nenustatytÄ kiekį kaltinime nurodytų Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme uždraustų dopingo medžiagų, kurias neteisėtai turėdamas tikslÄ platinti laikė jam priklausančiame automobilyje ir gabeno (duomenys neskelbtini), kol tÄ pačiÄ dienÄ , automobilio apžiÅ«ros metu Å¡ias dopingo medžiagas, rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

Dėl N. Č. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 11. Nuteistojo N. Č. gynėjas savo apeliaciniu skundu N. Č. kaltės dėl BK 2761 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo neginčija. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos ir skundžiamu nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės, jog N. Č. įgijo, gabeno ir laikė 320 vnt. tablečių „Lorans“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – lorazepamo. Tačiau apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviÄ jÄ pusę.

Anot gynėjo, N. Č. įsigydamas šiuos vaistus ir juos laikydamas nesuvokė, jog jų sudėtyje yra psichotropinių medžiagų. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad byloje nenustatytas BK 260 straipsnio 3 daliai taikyti būtinas kvalifikuojantis požymis – labai didelis šių psichotropinių medžiagų kiekis. Dėl šių aplinkybių, gynėjo teigimu, N. Č. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį turėtų būti išteisintas arba jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Tačiau tokie apelianto teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini.

12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji N. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, požymiai nustatyti tinkamai, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio Å¡iais apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir apeliacinio skundo argumentus, be to, papildomai atlikusi įrodymų tyrimÄ , konstatuoja, kad Å iaulių apygardos teismas tinkamai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai N. Č. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje.

13. Byloje surinktų įrodymų visuma – paties nuteistojo parodymai (t. 6, b. l. 77–78; t. 5, b. l. 184–185), kratos protokole užfiksuoti duomenys (t. 2, b. l. 88–100), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1609 (19), 11-1791 (19) (t. 2, b. l. 108–112), Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pateikti duomenys (t. 3, b. l. 18, 26), taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustų eksperto V. Šalaviejaus bei specialistės R. G. paaiškinimai patvirtina, kad nuteistasis N. Č. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – lorazepamo.

14. Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde neginčijamos šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nuteistojo N. Č. atlikti neteisėti veiksmai. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad N. Č. suvokė, jog jo disponuojamų vaistų sudėtyje yra psichotropinės medžiagos.

15. BK 260 straipsnis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti arba neteisėtÄ disponavimÄ labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Pagal Å¡io BK straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia – kai tÄ darydamas jis suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nori taip veikti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais turi suvokti, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad bÅ«tų galima inkriminuoti šį požymį, nebÅ«tina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį ir koncentracijÄ , o pakanka nustatyti suvokimÄ , kad tai yra narkotinės arba psichotropinės medžiagos ir tai, kad jis disponuoja dideliu arba labai dideliu Å¡ių medžiagų kiekiu.

16. Bylos įrodymų visuma nustatyta, kad N. Č. skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis įgijo tabletes „Lorans“, kurių veiklioji medžiaga yra psichotropinė medžiaga – lorazepamas. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, lorazepamas yra įraÅ¡ytas į III sÄ raÅ¡Ä , kurį sudaro psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams. Šį sÄ raÅ¡Ä sudaro augalai ir psichotropinės medžiagos, vartojami sveikatos priežiÅ«ros tikslams, kurie dėl žalingų padarinių, kai Å¡iomis medžiagomis piktnaudžiaujama, pavojingi žmogaus sveikatai.

Pagal Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės 1998 m. sausio 8 d. įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, asmuo pagal galiojantį receptÄ sveikatos priežiÅ«ros ar veterinarijos tikslams turi teisę įsigyti vaistinėse į II ir III sÄ raÅ¡us įtrauktų paruoÅ¡tos formos medžiagų. Todėl tokių medžiagų, leidžiamų vartoti sveikatos priežiÅ«ros tikslams, įsigijimas bÅ«tų teisėtas tik tuo atveju, jeigu tokia veikla bÅ«tų vykdoma laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, t. y. jei Å¡ios medžiagos bÅ«tų įgyjamos vaistinėse, pagal galiojantį receptÄ ir pan.

Remiantis 2020 m. sausio 6 d. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos rašte nurodytais duomenimis, N. Č. per paskutinius trejus metus vaistinis preparatas „Lorans“ nebuvo išrašytas (t. 3, b. l. 18). Byloje nustatyta, kad N. Č., neturėdamas gydytojo paskyrimo bei recepto, iš nenustatyto asmens įsigijo tablečių „Lorans“, turinčių psichotropinių medžiagų, dėl to šios medžiagos (lorazepamas) tapo nelegalios apyvartos dalyku. Tuo metu, kai N. Č. įsigijo šiuos vaistus, jų sudedamoji medžiaga – lorazepamas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažintas psichotropine medžiaga, nustatyti jo kiekiai, ir laikomas nusikalstamų veikų, numatytų BK 259–260 straipsniuose, dalyku, todėl norint juo disponuoti teisėtai turėjo būti gautas ir atitinkamas leidimas.

Å iuo atveju byloje nėra ginčo, jog N. Č. tokio leidimo neturėjo, todėl psichotropinę medžiagÄ â€“ lorazepamÄ Ä¯gijo, gabeno ir laikė neteisėtai.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde keliamÄ versijÄ , kad N. Č. nesuvokė, jog neteisėtai iÅ¡ nepažįstamo asmens įsigytose tabletėse „Lorans“ yra psichotropinės medžiagos, paneigia byloje esančių duomenų visuma ir byloje nustatytos aplinkybės. Nuteistasis N. Č. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad tabletes „Lorans“ jis įsigijo iÅ¡ nepažįstamo asmens, iÅ¡ kurio pirko ir dopingo medžiagas. Teigė, kad tuo metu turėjo Å¡eiminių rÅ«pesčių, todėl prastai jautėsi, negalėjo iÅ¡simiegoti, atsirado sveikatos problemų.

Anot nuteistojo, jis apie savo bėdas pasisakė Å¡iam nepažįstamajam, o pastarasis jam pasiÅ«lė Å¡ių tablečių nurodydamas, kad Å¡ie vaistai padeda nusiraminti ir iÅ¡simiegoti, daugiau apie jų sudėtį ir poveikį nieko nepasakojo. Tablečių „Lorans“ galiojimo laikas buvo beveik besibaigiantis, todėl jis (nuteistasis) už Å¡iuos vaistus sumokėjo apie 25 Eur. Anot nuteistojo, pabandęs Å¡ių vaistų jis nepajuto jokio poveikio, todėl jų vartojimÄ nutraukė, o vaistus paslėpė ir laikė kartu su dopingo medžiagomis sporto klube (t. 6, b. l. 77–78).

Iš esmės analogiškas aplinkybes nuteistasis parodė ir 2020 m. liepos 8 d. apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau šioje apklausoje nuteistasis N. Č., pripažinęs, jog savo reikmėms įsigijo vaistų su psichotropine medžiaga, nurodė, kad jis nežinojo, jog šiuose vaistuose yra toks didelis psichotropinių medžiagų kiekis (t. 5, b. l. 184–185). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde iš ikiteisminio tyrimo metu duotų N. Č. parodymų matyti, kad nuteistasis žinojo, jog jo įgytose tabletėse „Lorans“ yra psichotropinės medžiagos, tačiau jis nesitikėjo, jog šių medžiagų kiekis tabletėse bus toks didelis.

Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, N. Č. aktyviai sportuoja, ne tik pats vartoja įvairius papildus sportui, tačiau konsultuoja ir kitus asmenis apie tokių papildų vartojimÄ , taigi, jam neabejotinai žinomos įvairios cheminės medžiagos ir jų poveikis organizmui. Anot apelianto, tokie pirmosios instancijos teismo teiginiai nepatvirtina, kad N. Č. žinojo ir apie psichotropines medžiagas, kurios nėra vartojamos sporte. Tačiau teisėjų kolegija tokius nuteistojo gynėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad N. Č. žinios apie įvairias chemines medžiagas yra kur kas platesnės ir gilesnės nei bendrÄ iÅ¡prusimÄ turinčių asmenų, todėl įsigydamas vaistus „Lorans“ iÅ¡ nepažįstamo asmens, žinodamas, jog Å¡ie vaistai skirti nusiraminimui, nemigai gydyti, yra parduodami tik turint gydytojo receptÄ , jis suvokė Å¡ių medikamentų veikliosios medžiagos pobÅ«dį bei numanomÄ kiekį. Bylos duomenimis nustatyta, kad N. Č. darbo vietoje rasti vaistai „Lorans“ buvo gamyklinėje pakuotėje, kiekvienos dėžutės viduje buvo įdėtas informacinis vaistų lapelis lietuvių kalba (t. 2, b. l. 109).

N. Č. patvirtino, kad iÅ¡ vienos Å¡ių medikamentų dėžutės jis suvartojo 10 tablečių, taigi, net jei jis prieÅ¡ įsigydamas Å¡ių vaistų tikslios jų sudėties ir nežinojo, tai bÅ«damas pakankamai iÅ¡prusęs apie chemines medžiagas, aktyviai sportuojantis ir besidomintis vartojamais preparatais, neabejotinai pasidomėjo Å¡ių vaistų sudėtimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, N. Č. supratimÄ apie įsigytų „Lorans“ tablečių veiksliosios medžiagos – lorazepamo psichotropinį pobÅ«dį patvirtina ir tai, kad N. Č., jo paties teigimu, Å¡ių vaistų, net ir tuo metu kai pats juos vartojo, gėrė prieÅ¡ miegÄ , namuose nelaikė dėl mažamečių vaikų saugumo, o slėpė kartu su įgytomis dopingo medžiagomis darbe vėdinimo įrenginyje (t. 6, b. l. 77; t. 5, b. l. 185).

Taigi, visos šios aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad N. Č. bent bendrais bruožais tikrai suprato, kad be recepto iš nepažįstamo asmens įgytose tabletėse yra psichotropinės medžiagos. Teisėjų kolegijai abejonių nekelia ir tai, kad N. Č. suvokė ir tai, kad jo įgytose medikamentuose psichotropinės medžiagos kiekis yra labai didelis. Kaip byloje nustatyta, N. Č. iš viso įgijo 11 dėžučių „Lorans“ tablečių. Kiekvienoje iš dėžučių yra po 3 lapelius lizdinės pakuotės, kuriose yra po 10 tablečių, taigi, N. Č. iš viso įgijo 330 tablečių, iš kurių, anot nuteistojo, jis suvartojo 10 vienetų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų stebėsenos ir informacijos skyriaus patarėja R. G. paaiÅ¡kino, kad vaistai „Lorans“ yra psichotropiniai, jie skiriami gydytojo nerimo sutrikimams gydyti, todėl vaistÄ galima įsigyti tik su receptu. Anot specialistės, Å¡io vaistinio preparato gydytojas gali skirti ne daugiau kaip 30 dienų gydymo kursui, tai reiÅ¡kia, kad žmogus su savimi gali turėti tik 30 tablečių. Å io vaisto maksimali paros dozė yra 2,5 miligramo, todėl žmogus gali iÅ¡gerti tik vienÄ tabletę per dienÄ (t. 7, b. l. 103–104).

Taigi, vienu metu žmogus teisėtai gali laikyti tik 1 pakuotę (30 tablečių) vaistų „Lorans“, tuo tarpu N. Č. įsigydamas 11 dėžučių Å¡ių vaistų net 10 kartų virÅ¡ijo leistinÄ galimų laikyti Å¡ių medikamentų kiekį. Tokiu bÅ«du, įvertinus aptartas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad neturėdamas gydytojo iÅ¡raÅ¡yto recepto iÅ¡ nepažįstamo asmens įsigydamas 11 pakuočių vaistų „Lorans“, kurių veiklioji medžiaga yra psichotropinė medžiaga lorazepamas, jas gabendamas bei laikydamas paslėptas savo darbo vietoje, N. Č. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumÄ ir norėjo taip veikti.

Šios išvados nepaneigia tai, kad nuteistojo įgytų tablečių „Lorans“ galiojimo terminas jų radimo metu jau buvo pasibaigęs, kadangi kvalifikavimui svarbu tai, kad psichotropinės medžiagos buvo rastos nuteistojo laikytose tabletėse net ir po to, kai jų galiojimo laikas jau buvo pasibaigęs.

18. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, jog N. Č. įgytų, gabentų bei laikytų psichotropinių medžiagų kiekis atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytÄ kvalifikacinį požymį – labai didelį kiekį. Anot gynėjo, iÅ¡ byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – LTEC) specialisto iÅ¡vados Nr. 11-1609 (19), 11-1791 (19) matyti, kad atlikus tyrimÄ buvo nustatytas tik tikėtinas psichotropinės medžiagos, esančios nuteistojo įgytose tabletėse, kiekis, todėl remiantis tik Å¡ių vaistų pakuotėje nurodytu lorazepamo kiekiu kvalifikuoti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ negalima. Tačiau tokie nuteistojo gynėjo teiginiai nepagrįsti, todėl atmetami.

19. Kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nulemia Å¡ios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis, nesvarbu, ar kaltininkas turėjo tikslÄ Å¡ias medžiagas platinti. Nusikaltimo dalyko požymis – kiekis – Å¡iuo atveju yra itin svarbus, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Minėtų medžiagų kiekis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Å iose rekomendacijose nustatyta, kad lorazepamo labai didelis kiekis laikomas tuomet, kai jo kiekis virÅ¡ija 0,6 g ribÄ .

20. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, kvalifikuodamas N. Č. nusikalstamÄ veikÄ , rėmėsi LTEC specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1609 (19), 11-1791 (19), kurioje nurodyta, kad 11 dėžučių „Lorans 2,5 mg Lorazepanum 30 tablečių“ esančios 320 tablečių yra psichotropinės medžiagos – lorazepamo tabletės, tikėtina, kad tyrimui pateiktose 320 tablečių grynos psichotropinės medžiagos – lorazepamo – kiekis yra 0,8 g. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad nustatyti, kiek tabletėse yra gryno lorazepamo negalima, kadangi LTEC neturi lorazepamo pamatinės medžiagos, kuri reikalinga tokiam tyrimui atlikti (t. 2, b. l. 108–112).

Anot apygardos teismo, specialisto iÅ¡vadÄ , kad pas nuteistÄ jį rastų 320 tablečių „Lorans“ sudėtyje psichotropinės medžiagos lorazepamo kiekis yra labai didelis – 0,8 g patvirtina ir byloje Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. sausio 20 d. raÅ¡te Nr. (174E)2R-120 pateikti duomenys, kad „Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre yra registruotas receptinis vaistinis preparatas Lorans 2,5 mg tabletės, kurio veiklioji medžiaga lorazepamas.

Kiekvienoje Lorans 2,5 mg tabletėje yra 2,5 mg lorazepamo, taigi pakuotėje, kurioje yra 30 tablečių, veikliosios medžiagos lorazepamo bÅ«tų 75 mg, o 320 tablečių veikliosios medžiagos lorazepamo bÅ«tų 800 mg“ (t. 3, b. l. 26–27). Nesutikdamas su apygardos teismo iÅ¡vada nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad N. Č. vaistinį preparatÄ â€žLorans“ įsigijo iÅ¡ fizinio asmens, todėl byloje esantys duomenys neleidžia teigti, kad veikliosios medžiagos – lorazepamo kiekis yra bÅ«tent toks, koks nurodytas ant vaistų pakuotės, todėl ir iÅ¡vada dėl labai didelio Å¡ios medžiagos kiekio yra grįsta prielaidomis.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustų eksperto V. Å alaviejaus bei specialistės R. G. paaiÅ¡kinimai leidžia ne tik tokius apelianto teiginius atmesti kaip nepagrįstus, bet ir paÅ¡alinti kylančias abejones dėl psichotropinės medžiagos kiekio pas nuteistÄ jį rastuose tabletėse „Lorans“. MinėtÄ specialisto iÅ¡vadÄ pateikęs ekspertas V. Šalaviejus teismo posėdyje patvirtindamas savo iÅ¡vadas paaiÅ¡kino, kad jų tyrimo metodas leidžia kategoriÅ¡kai nustatyti veikliÄ jÄ medžiagÄ â€“ lorazepamÄ , tačiau neturėdami pamatinės medžiagos jie negali paskaičiuoti Å¡ios medžiagos kiekio, todėl gali pateikti tik tikėtinÄ iÅ¡vadÄ .

Kita vertus, ekspertas V. Šalaviejus nurodė, kad šioje byloje tyrimas buvo atliktas prieš dvejus metus, šiuo metu jie (ekspertai) jau yra linkę tokio pobūdžio tyrimuose duoti kategoriškesnes išvadas, kadangi tai yra vaistai, aprašyti konkretūs šioms tabletėms būdingi požymiai: išvaizda, forma, kuri nesikeičia ir jie gali palyginti su tyrimams pateiktomis tabletėmis. Be to, anot eksperto V. Šalaviejaus, jo ilgametė ekspertinio darbo patirtis bei ekspertinė praktika leidžia spręsti, kad tyrimui pateiktos lorazepamo tabletės buvo pagamintos pagal gamintojo rekomendacijas.

Å ios tabletės yra gana dažnos, todėl atlikdami tyrimÄ dažniausiai jie jau žino, kokį gaus prietaiso signalÄ iÅ¡tirpinę tabletę. Å iuo atveju taip ir buvo, iÅ¡tirpinęs lorazepamo tabletę, prietaiso signalÄ gavo tokį, kokio ir tikėjosi, esant 2,5 miligramų veikliosios medžiagos iÅ¡tirpintame tirpiklio kiekyje. Ekspertas patvirtino, kad praktikoje bÅ«na atvejų, kuomet užraÅ¡ai ant vaistų pakuotės neatitinka vaistuose randamų medžiagų sudėties, pavyzdžiui, Å¡ioje byloje buvo nustatyta, kad N. Č. laikytoje dėžutėje su stanizalonum tabletėmis, tabletėse Å¡ios veikliosios medžiagos nebuvo.

Tačiau, pasak eksperto, lorazepamas nėra falsifikuojamas vaistas (t. 7, b. l. 102–103). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais eksperto paaiškinimais, kadangi jie paremti ilgamete ekspertinio darbo patirtimi (28 metų ekspertinio darbo stažas), yra logiškai paaiškinami. Tai, kad lorazepamas nėra įprastai klastojamas vaistas patvirtino ir specialistė R. G.. Šios specialistės teigimu lorazepamas kaip psichotropinė medžiaga sukelianti priklausomybę yra griežtai kontroliuojamas tarptautiniu mastu.

Tiek vaistai „Lorans“, tiek kiti medikamentai, kurių veiklioji medžiaga yra lorazepamas, į Lietuvos RespublikÄ patenka turint Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos leidimÄ apskaitant kiekvienÄ lorazepamo gramÄ . Å iuos vaistinius preparatus įveža tik licencijuotos farmacinės įmonės, o leidimai iÅ¡duodami kiekvienai konkrečiai siuntai. Specialistė pripažino, kad tokio pobÅ«džio vaistai patenka į juodÄ jÄ rinkÄ , nes dažnai gydytojai juos iÅ¡raÅ¡o ir tuomet, kaip jų vartojimas nėra bÅ«tinas.

Anot specialistės R. G., Å¡iai kategorijai priskiriami vaistai nėra brangÅ«s, todėl jie nėra falsifikuojami (t. 7, b. l. 103–104). Taigi, nors Å¡ioje baudžiamojoje byloje atliekant specialųjį tyrimÄ ir buvo gauta tikėtina iÅ¡vada dėl psichotropinės medžiagos lorazepamo kiekio N. Č. disponuojamose vaistuose „Lorans“, tačiau teisėjų kolegija, papildomai apklaususi Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pateikusį ekspertÄ V. Šalaviejų bei specialistę R. G. pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad N. Č. darbo vietoje rastos psichotropinės medžiagos kiekis yra labai didelis – 0,8 g, t. y. kur kas didesnis nei minėtuose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodyta Å¡ių medžiagų labai didelio kiekio minimali riba (0,6 g).

Šiuo atveju aplinkybė, jog N. Č. tabletes „Lorans“ įsigijo iš nepažįstamo fizinio asmens nėra pagrindas teigti, kad šios tabletės buvo sufalsifikuotos ir juose esantis lorazepamo kiekis neatitinka gamintojo ant pakuotės nurodyto šios veikliosios medžiagos kiekio.

21. Apeliantas savo skunde akcentuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-278/2008 ir 2K-85-976/2018 bei Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-279-870/2020. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju remtis šiais teismų sprendimais kaip precedentais nėra pagrindo, kadangi bylose nustatytos faktinės veikų padarymo aplinkybės yra skirtingos. Lietuvos Aukščiausio Teismo kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje asmenys buvo išteisinti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nenustačius jų veiksmuose tiesioginės tyčios disponuoti psichotropinėmis medžiagomis.

PrieÅ¡ingai nei nagrinėjamoje byloje, iÅ¡teisintieji disponavo trimis tabletėmis vaisto „Lorafen“, kurio vienoje tabletėje buvo labai mažas lorazepamo kiekis – 0,0025 g, be to, iÅ¡teisintasis, kuris perdavė Å¡ias tabletes kitam asmeniui, Å¡iuos vaistus turėjo teisėtai (įsigijo pagal gydytojo iÅ¡raÅ¡ytÄ receptÄ ). Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-976/2018 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino labai didelio narkotinių medžiagų (heroino) kiekio aplinkybę, kadangi narkotinės medžiagos, kuriomis disponavo kaltininkai, apskritai nebuvo rastos, todėl nebuvo galimybės objektyviais duomenimis remiantis nustatyti ir jų kiekio.

Savo faktinėmis aplinkybėmis labai panaÅ¡ioje byloje Nr. 1A-279-870/2020 asmens veiksmai neteisėtai internetu įsigijus ir iÅ¡ SingapÅ«ro į Lietuvos RespublikÄ atsisiuntus psichotropinės medžiagos modafinilio buvo perkvalifikuoti iÅ¡ BK 260 straipsnio 3 dalies į 259 straipsnio 2 dalį, todėl kad specialisto iÅ¡vada dėl gryno modafinilio kiekio tirti pateiktuose tabletėse buvo tikėtina ir byloje nebuvo galimybių kitais duomenimis nustatyti Å¡ios psichotropinės medžiagos kiekio. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog prieÅ¡ingai nei nagrinėjamoje byloje, minimoje apeliacinės instancijos teismo byloje buvo nustatyta, kad modafinilis Lietuvos Respublikoje kaip vaistinis preparatas apskritai nebuvo įregistruotas, Å¡is medicininis preparatas labai paplitęs nelegaliose parduotuvėse ir dažnai falsifikuojamas, be to, kaltininkas jį buvo parsisiuntęs ne iÅ¡ Europos SÄ jungos valstybės, bet iÅ¡ trečiosios Å¡alies (SingapÅ«ro), o internetinis tinklalapis, iÅ¡ kurio asmuo įsigijo modafinilio, netrukus po to buvo uždarytas.

Tuo tarpu N. Č. neteisėtai įsigijo į Lietuvos rinkÄ teisėtai patekusius gamyklinius vaistus, kuriuos ekspertas galėjo sulyginti su analogiÅ¡kais Lietuvoje teisėtai prekiaujamais medicininiais preparatais.

22. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pakartotinai patikrinusi byloje surinktus įrodymus, papildomai atlikusį įrodymų tyrimÄ sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas iÅ¡vadas pripažindamas įrodytomis faktines aplinkybes apie tai, kad N. Č. iÅ¡ nenustatyto asmens įgijo, gabeno bei laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. Å ie apelianto nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Dėl N. Č. paskirtų bausmių 23.

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir nuteistajam N. Č. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. Tuo tarpu iÅ¡ nuteistojo N. Č. gynėjo apeliacinio skundo galima spręsti, kad tuo atveju, jei N. Č. nebÅ«tų iÅ¡teisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį arba jo veiksmai nebÅ«tų perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, jis praÅ¡o už BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 2761 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirti N. Č. su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Šioje dalyje nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas, o prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

24. Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ , bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotÄ ir teisingÄ bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

Bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami bendrÄ bausmės paskirtį. Kaip jau minėta, bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje. Tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Å ie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje.

25. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti gali tik tuomet, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė.

26. Skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas N. Č. pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. N. Č. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 260 straipsnio 3 dalis) priskiriama labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis), o kita (BK 2761 straipsnio 1 dalis) apysunkėms nusikalstamos veikoms (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia.

Vertinant nuteistÄ jį N. Č. charakterizuojančias aplinkybes nustatyta, kad jis vedęs, turi Å¡eimÄ , du mažamečius vaikus (t. 5, b. l. 96), nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , užsiima individualia veikla (t. 1, b. l. 52), VšĮ (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruotas (t. 5, b. l. 155), baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 121–124). PrieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas bei apeliantas apeliaciniame skunde, N. Č. teistas – Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. liepos 1 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu dėl analogiÅ¡kos BK 2761 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (t. 5, b. l. 125–149).

Tai rodo, kad darydamas šioje byloje nustatytus nusikaltimus, nuteistasis žinojo, jog vyksta ikiteisminis tyrimas dėl ankstesnių jo nusikalstamų veiksmų, tačiau tai nesutrukdė vėl nusikalsti.

27. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo deÅ¡imties iki penkiolikos metų. Tuo tarpu už BK 2761 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias – baudos, areÅ¡to arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmes. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu N. Č. už BK 2761 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ paskyrė keturiasdeÅ¡imties parų areÅ¡tÄ . Tuo tarpu įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibÅ«dinančias nuteistojo N. Č. asmenybę, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistasis bÅ«tų platinęs Å¡ias psichotropines medžiagas ar ėmęsis kokių nors veiksmų, rodančių apie tokį jo ketinimÄ , rastų tablečių „Lorans“ galiojimo terminas buvo pasibaigęs 2019 m. vasario mėnesį, padarė iÅ¡vadÄ , kad N. Č.

įvykdytos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis negu rūšinis tokių veikų pavojingumas. Be to, apygardos teismas atsižvelgdamas į tai, kad N. Č. dar ikiteisminiame tyrime pripažino savo kaltę, turi mažamečių išlaikytinių, pasižadėjo daugiau nebenusikalsti, dirbti, sprendė, kad nors šios aplinkybės ir nepašalina nusikalstamos veikos pavojingumo, nemažina jo kaltės, tačiau yra pagrindas jas laikyti išimtinėmis, švelninančiomis kaltinamojo atsakomybę.

Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principams bei bausmės paskirčiai, todėl teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir N. Č. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, kurios dydis žymiai mažesnis nei minėtame straipsnyje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. PrieÅ¡ingai nei teigiama prokurorės apeliaciniame skunde aptartų aplinkybių visuma pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido spręsti apie mažesnį N. Č. padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumÄ ir taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

28. Byloje nekyla abejonių, kad N. Č. padarytas labai sunkus nusikaltimas – neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu psichotropinėmis medžiagomis yra labai pavojinga nusikalstama veika, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju tik izoliavus N. Č. nuo visuomenės, bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Teisėjų kolegija be jau anksčiau aptartų bei pirmosios instancijos teismo įvertintų aplinkybių atkreipia dėmesį, kad N. Č. disponavo vaistais, o ne pačia psichotropine medžiaga, nors vaistas savo sudėtyje turi psichotropinių medžiagų, tačiau jos leidžiamos vartoti medicinos tikslams, t. y. tokio tipo medžiagos nėra absoliučiai draudžiamos, jos įeina į vaistų, parduodamų Lietuvos vaistinėse pagal receptus, sudėtį.

Kaltinamasis kritiškai vertino savo elgesį, nusikaltimai padaryti 2018–2019 m., byloje nėra duomenų, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo N. Č. būtų įvykdęs naujus nusikaltimus. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad net ir pirmosios instancijos teismo paskirta kur kas mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė nėra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, jos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, o ja bus įgyvendintas vienintelis bausmės tikslas – nubaudimas.

Juolab teisingumo bei proporcingumo principai nebÅ«tų įgyvendinti paskyrus prokurorės apeliaciniame skunde praÅ¡omÄ itin griežtÄ laisvės atėmimo vienuolikai metų bausmę. Teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti N. Č. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę – laisvės apribojimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad Å¡i bausmės rūšis skiriama vietoj ilgalaikio laisvės atėmimo už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ nuteistajam N. Č. skiriamas maksimalus laisvės apribojimo bausmės terminas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, paskyrus N. Č. maksimalios trukmės laisvės apribojimo bausmę, kartu su ja paskiriant tikslingus ir į nuteistojo asmenybę orientuotus nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 48 straipsnio 3 ir 6 dalyse numatytus įpareigojimus bei BK 71 straipsnyje įtvirtintÄ baudžiamojo poveikio priemonę bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, teigiamai paveikiant N. Č. ir užtikrinant jam realias galimybes pasitaisyti.

29. Teisėjų kolegijos nuomone, keistina ir už BK 2761 straipsnio 1 dalyje padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ N. Č. pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė. Apygardos teismas, motyvuodamas tuo, kad N. Č. anksčiau neteistas, o jo gaunamos pajamos nėra didelės, nuteistajam už Å¡io nusikaltimo įvykdimÄ paskyrė keturiasdeÅ¡imties parų areÅ¡to bausmę. Tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, net ir nustačius, kad N. Č. praeityje teistas už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ , įvertinus bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes (nusikaltimo pobÅ«dį, sunkumÄ , jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, tai, kad jis turi Å¡eimÄ , du mažamečius vaikus, dirba) nėra pagrindas Å¡iuo atveju skirti nuteistajam gana griežtÄ su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę – areÅ¡tÄ .

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali bÅ«ti pasiekti paskyrus N. Č. ir Å¡velnesnę bausmės rūšį – baudÄ , jos dydį nustatant artimÄ sankcijoje numatytam minimaliam baudos dydžiui (150 MGL (7500 Eur)). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes paskirtas pagal BK 2761 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnę. Dėl R. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pripažinimo ir jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis) 30.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2761 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jį laiduotojos R. Č. atsakomybei. Laidavimo terminas nustatytas dvejiems metams. Baudžiamoji byla R. G. atžvilgiu nutraukta.

31. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, esant asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymui perduoti kaltininkÄ pagal laidavimÄ jo atsakomybei. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tik esant visų Å¡io straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų visumai.

32. Apeliaciniame skunde nesutikdama su laidavimo instituto taikymu prokurorė iÅ¡ esmės ginčija vienos bÅ«tinos sÄ lygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimÄ . Anot prokurorės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė R. G. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokurorės teigimu, R. G. prisipažinimas nėra nuoÅ¡irdus, viso ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino, jog dopingo medžiagas įsigijo savo reikmėms ir tikslo jų platinti neturėjo, be to, anot apeliantės, R. G. prisipažinimÄ lėmė byloje surinkti įrodymai. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie apeliantės teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini.

33. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios atsakomybę aplinkybės esmė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal teismų praktikÄ yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. Å i aplinkybė parodo asmens požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . NuoÅ¡irdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, iÅ¡gyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-479/2014, Nr. 2K-381-507/2016 ir kt.).

34. R. G. ikiteisminio tyrimo metu, dėl jam pareikÅ¡to įtarimo padarius BK 2761 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaltu prisipažino, patvirtino įgijęs, laikęs, gabenęs tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas ir parodė, kad jas įsigijo savo reikmėms, tačiau jų nesuvartojo, parduoti ar kitaip platinti jų neketino (t. 5, b. l. 68–70; 75–77). Teisiamojo posėdžio metu R. G. savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, parodė, kad įsigydamas dopingo medžiagas tikslo jų platinti neturėjo, tačiau įsigijęs didesnį jų kiekį pagalvojo, kad ateityje galėtų jas parduoti (t. 6, b. l. 76–77).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. G. taip pat pripažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , dėl savo poelgio nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (t. 7, b. l. 131). Sutiktina su prokurorės teiginiais, kad duodamas parodymus apie tikslÄ platinti disponuojamas dopingo medžiagas R. G. nebuvo nuoseklus, ikiteisminio tyrimo metu tokį tikslÄ neigęs, teisminio bylos nagrinėjimo metu kalbėdamas apie dopingo medžiagų platinimÄ jis gana abstrakčiai nurodė turėjęs tokį ketinimÄ . Visgi, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienu konkrečiu atveju asmens prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis, vertinant jį tik savanoriÅ¡kumo (asmens laisvos valios) prasme, neturėtų užkirsti asmeniui kelio prisipažinti ir gailėtis ir vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose, įvertinant ir tokio prisipažinimo ir gailėjimosi racionalumo motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-194-942/2017).

Todėl aplinkybė, kad R. G., viso proceso metu nuosekliai pripažinęs dėl neteisėto dopingo medžiagų įgijimo, laikymo ir gabenimo, tik bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino turėjęs ir tikslÄ dopingo medžiagas platinti nėra pagrindas nepripažinti Å¡ios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kita vertus, tai, kad R. G. dėl ketinimo platinti Å¡ias dopingo medžiagas nebuvo konkretus, taip pat nepaneigia jo prisipažinimo turėjus tokį tikslÄ . R. G. neturi teisinio iÅ¡silavinimo, todėl parodymus apie ketinimÄ realizuoti įgytas dopingo medžiagas davė pagal savo turimÄ teisinį supratimÄ .

Taigi, R. G. parodymų visuma leidžia pritarti apygardos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad R. G. pripažino esmines jo įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikšmingas aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

35. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apygardos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad R. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, iÅ¡samiai įvertino R. G. padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir jos pavojingumÄ (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas), kaltininko asmenybę apibÅ«dinančius duomenis (anksčiau teistas nebuvo, baustas administracine tvarka, dirba, turi nepilnamečių iÅ¡laikytinių, po įvykdyto nusikaltimo naujų nusikalstamų veikų nėra įvykdęs). Laiduotoja atitinka įstatymu keliamus reikalavimus.

36. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad dėl prokurorės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai BK 40 straipsnio pagrindu R. G. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ Å¡ioje dalyje nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu n u s p r e n d ž i a :

Pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių N. Č. paskyrimo ir jų subendrinimo. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria N. Č. pagal BK 2761 straipsnio 1 dalį, paskirtas 40 (keturiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡tas ir N. Č. pagal BK 2761 straipsnio 1 dalį paskirti 150 MGL, t. y. 7 500 (septynių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų) Eur dydžio baudÄ . Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria N. Č. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmė ir N. Č. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimÄ 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1861, įsigaliojusi nuo 2012 m. liepos 1 d.) N. Č. įpareigoti: - be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; - visÄ laisvės apribojimo laikotarpį bÅ«ti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymuisi arba lankymusi sveikatos priežiÅ«ros įstaigose. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija Nr. VIII-1968, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.), 71 straipsnio 1, 3 dalimis (2019 m. birželio 27 d.

įstatymo redakcija Nr. XIII-2263, įsigaliojusi nuo 2019 m. liepos 6 d.) N. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 100 MGL, t. y. 5 000 Eur dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per 20 (dvideÅ¡imt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 2761 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Å iuo nuosprendžiu pagal BK 2761 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtas bausmes, remiantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 ir 2 punktais, subendrinti apėmimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę N. Č. paskirti laisvės apribojimÄ 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1861, įsigaliojusi nuo 2012 m. liepos 1 d.) N. Č. įpareigoti: - be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; - visÄ laisvės apribojimo laikotarpį bÅ«ti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymuisi arba lankymusi sveikatos priežiÅ«ros įstaigose.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija Nr. VIII-1968, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.), 71 straipsnio 1, 3 dalimis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263, įsigaliojusi nuo 2019 m. liepos 6 d.) N. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 100 MGL, t. y. 5 000 Eur dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per 20 (dvideÅ¡imt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam N. Č., kad jis privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybÄ per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos Å¡aukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybÄ apie jų vykdymÄ ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) praneÅ¡ti probacijos tarnybai apie savo gyvenamÄ jÄ , darbo ar mokymosi vietÄ , iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 461 straipsnio 1 dalis). KitÄ Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Albinas Bielskis Alenas Piesliakas Linas Å iukÅ¡ta