faba1d39-9422-4b17-afee-7c2cd1cf1dd3 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

2014 m. kovo 26 d. (S) Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. J.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo R. J. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

Å iaulių apygardos administraciniame teisme gauti pareiÅ¡kėjo R. J. skundas ir patikslintas skundas, kuriuose praÅ¡oma iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 270000 Lt neturtinės žalos. 2014 m. sausio 15 d. nutartimi nutarta pareiÅ¡kėjo R. J. skundo ir patikslinto skundo dalį dėl įpareigojimo atsakovÄ neeksploatuoti kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas, paÅ¡alinti visus trÅ«kumus ir kad gyvenimo sÄ lygos atitiktų visus LR higienos normos reikalavimus pareiÅ¡kėjo kalėtose kamerose atsisakyti priimti, pareiÅ¡kėjo R.

J. skundo ir patikslinto skundo dalį dėl neturtinės 270000 Lt žalos priteisimo iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 19 d. iki 2012 m. rugsėjo 26 d. priimti teismo žinion. PareiÅ¡kėjo skunde keliamas ginčas dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų, susijusių su tuo, jog pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normos reikalavimų, kamerose nėra sanitarinio mazgo, skylė neatskirta nuo gyvenamųjų patalpų, vėdinimas bendras, vanduo nenusileidžia, negalima nuplauti lango, natÅ«ralus apÅ¡vietimas ir pasivaikščiojimų kiemelis neatitinka HN 76:2010 reikalavimų, sienos, lubos, grindys apaugusios pelėsiais ir grybais, krinta tinkas, lupasi dažai; kameroje karÅ¡to vandens nebuvo, skalbti bei džiovinti rÅ«bus nėra sudarytos sÄ lygos, vėdinimas kameroje tik natÅ«ralus, bet oras necirkuliuoja, vienos valandos pasivaikščiojimas prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ , laikymÄ , nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui; vienam mėnesiui suteikiamas vienas tualetinio popieriaus rulonas, kameroje buvo visokių parazitų (tarakonų), maisto energetinė vertė buvo 1300 iki 1500 kcal, giminės ir draugai neturėjo teisės perduoti pareiÅ¡kėjui maisto, Å iaulių tardymo izoliatoriaus konstrukcijose yra asbesto:

Å¡iferinis stogas pasivaikščiojimo kiemeliuose, sienose, kanalizacijoje; duÅ¡u buvo galima naudotis vienÄ kartÄ per savaitę ir tik 15 minučių, dušų patalpos antisanitarinės, neįrengtas iÅ¡kvietimo signalas (mygtukas), atvykus į Å iaulių tardymo izoliatorių bÅ«davo laikomas rÅ«syje be langų ir tik su suolais prie sienos bei skyle grindyse gamtiniams reikalams atlikti, bÅ«davo laikomas „karatine“, kuris yra rÅ«syje su mažu langeliu bei plikais surÅ«dijusiais gultais, skyle grindyse gamtiniams reikalams atlikti, kalinimo metu dėl prastėjančios savijautos bei maisto nepakankamumo neteko keturių dantų.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime nurodoma, jog Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv. m (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymi, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-01-20 pažymos Nr. 69/06-261 „Dėl R. J.“, pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ etapuotas buvo 2011-02-09 ir įstaigoje laikytas periodiÅ¡kai iki 2012-09-26.

Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas: kameroje Nr. 54 laikotarpiais nuo 2011-02-19 iki 2011-02-21 ir periodiškai nuo 2011-07-02 iki 2011-08-09 su dar 6–10 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 1,6 kv. m iki 4,49 kv. m, kameroje Nr. 53 – laikotarpiais nuo 2011-02-21 iki 2011-02-22, nuo 2011-08-09 iki 2011-08-10 ir nuo 2012-03-19 iki 2012-09-26 su dar 5–11 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 1,56 kv. m iki 3,12 kv. m, kameroje Nr. 49 – periodiškai nuo 2011-02-22 iki 2011-07-02 su dar 2–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,5 kv. m iki 6,74 kv. m, kameroje Nr. 22 – laikotarpiu nuo 2011-08-25 iki 2012-02-08 su dar 5–10 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 1,84 kv. m iki 3,38 kv. m, kameroje Nr. 15 – laikotarpiu nuo 2012-02-08 iki 2012-03-19 su dar 6–12 asmenų ir vienam asmeniu teko nuo 1,45 kv. m iki 2,69 kv. m.

Atsakovas atkreipė teismo dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje). Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, Å¡i aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto.

Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui per parÄ , plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ . PareiÅ¡kėjas per laikotarpį nuo 2011-02-19 iki 2012-09-26 iÅ¡ viso Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas 552 dienas. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sÄ lygomis.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m ploto, bet tokia situacija nėra pastovi ir priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo virÅ¡ijimÄ . PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas. PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2011-02-19 iki 2012-09-26 nebuvo atlikta Visuomenės sveikatos centro patikrinimų, kurie tiesiogiai atspindėtų realiÄ vienos ar kitos kameros atitikimo higienos reikalavimams, kuriose patikrinimo metu buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, bÅ«klę.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsižvelgdamas į tai, atsakovas pabrėžė, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl vėdinimo sistemos kamerose ar nepakankamo Å¡viesos patekimo į kameras, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal higienos normos 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate, yra nuolat perpildyta. Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas laikantis jo statybos metu galiojusių reikalavimų, be to, Å iaulių tardymo izoliatorius yra įtrauktas į KultÅ«ros vertybių registrÄ bei saugomų objektų sÄ raÅ¡Ä (pagal KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymÄ Nr. 516 „Dėl objektų įraÅ¡ymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ â€œ bei Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d.

įsakymÄ Nr. IV-I90 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis“). Å iaulių tardymo izoliatorius pripažintas saugotinu vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos įstatymo 19 straipsnį, vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiami vertingÄ sias savybes sumenkinantys statybos darbai. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad tiek mikroklimato, tiek apÅ¡vietos parametrams bÅ«dingas momentiÅ¡kumas.

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovas pabrėžė, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl atskiros oro Å¡alinimo sistemos nebuvimo sanitarinėje patalpoje ar dėl nepakankamo dienos Å¡viesos patekimo į kamerÄ , nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietos kameros tipo patalpos sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema.

HN 27 p. numato, kad Å¡alto ir karÅ¡tos vandens tiekimo sistema turi bÅ«ti įrengta sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje Å¡varykloje, duÅ¡inėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl karÅ¡to vandens nebuvimo kamerose yra nepagrįstos ir neturi teisinio pagrindo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatomis (56-60 punktais), gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių.

Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 58 punktas reglamentuoja, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Teisės aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose esantiems asmenims rÅ«pintis Å¡vara ir tvarka patalpoje. Kamerų bÅ«klė priklauso pirmiausia nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtÄ , blogina patalpų bÅ«klę.

Taip pat teisės aktuose numatyta, kad kameroje turi bÅ«ti valymo inventoriaus komplektas (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis ir kibiras). Dėl nepakankamo biudžeto finansavimo Å iaulių tardymo izoliatorius neturi galimybės visas gyvenamÄ sias kameras aprÅ«pinti valymo inventoriumi, tačiau esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) papraÅ¡ius, į kiekvienÄ kamerÄ iÅ¡duodamas valymo inventoriaus komplektas, pasinaudojus juo, jis grÄ Å¾inamas atsakingiems pareigÅ«nams. Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su Å¡varos ir tvarko palaikymo sÄ lygomis kamerose.

Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį bÅ«tina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymÄ (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ).

Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Informuojame, kad patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) iki 2012 metų Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir jų nustatytais reikalavimais bei medicinos normomis. Vadovaujantis direktoriaus 2011-12-30 patvirtintu grafiku Nr. 20/01-2719 „Patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos grafikas 2012-2013 m.“, atliekama kamerų dezinsekcija, dezinfekcija ir deratizacija.

PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pasivaikščiojimai vyksta kiemeliuose, kuriuose dėl didelio juose vienu metu esančių asmenų skaičiaus neįmanoma vaikščioti. Pasivaikščiojimo kiemeliai uždengti Å¡iferiu. Suimtųjų teisė kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore įtvirtinta Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių.

Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferinių kritulių vandens šalinimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17.31 kv. m iki 22,44 kv. m. Pažymėtina, kad nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nei higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai per ankšti, bet atsakovas pabrėžia, kad jie įrengti vadovaujantis teisės aktais ir pasivaikščiojimo tvarka įgyvendinama vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, kuriame nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl per ankÅ¡tų pasivaikščiojimo kiemelių yra nepagrįstos. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, o prieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl pretenzijos dėl per trumpos pasivaikščiojimo trukmės ar dėl to, kad pasivaikščioti bÅ«davo vedami visi vienoje kameroje laikomi asmenys, neturi jokio teisinio pagrindo.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad atvykus etapu į Å iaulių tardymo izoliatorių jis laikomas patalpose be langų, su skyle vietoj tualeto ir suolais palei sienas. Asmenų priėmimo į tardymo izoliatorių pagrindus bei tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. IR-172. Atkreiptinas dėmesys, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos, kurios nesusijusios su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktu, į tardymo izoliatorių priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi (ne apgyvendinami) į trumpalaikio laikymo kameras.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra įrengta 11 trumpalaikio laikymo kamerų. Šios kameros įrengtos rūsyje, natūralaus apšvietimo jose nėra. Iš trumpalaikio laikymo kamerų suimtuosius ir nuteistuosius tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintysis pavaduotojas, atsižvelgdamas į suimtųjų ir nuteistųjų laikymo atskirai reikalavimus, paskirsto į režiminėje teritorijoje esančias priėmimo-paskirstymo kameras. Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra įrengtos 9 priėmimo-paskirstymo kameros.

Jos įrengtos pusrÅ«syje. Priėmimo-paskirstymo kamerose suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus patikrinta sveikata, kaip tai nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 19 punkte, ir jie galės bÅ«ti apgyvendinti režiminės teritorijos tardymo izoliatoriaus gyvenamojo pastato kamerose, skirtose apgyvendinti suimtuosius (nuteistuosius). Suėmimo vykdymo tvarkos ir sÄ lygų įgyvendinimÄ , taip pat suimtųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. 172 patvirtintos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės. Teisės akto 3 punktas nustato, kad tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 1 punktas nustato, kad Taisyklės nustato tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus.

Be to, Taisyklių 2 punkte pabrėžiama, jog jos taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taisyklių 13 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos higienos normas turi atitikti gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis aukščiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Nei trumpalaikio laikymo, nei priėmimo-paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl trumpalaikio laikymo kamerų ir priėmimo-paskirstymo kamerų įrengimo laikytini nepagrįstais. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d.

įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius. Atsakovas pabrėžia, kad maitinimas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atitinka minėtus teisės aktus, todėl pareiÅ¡kėjo reiÅ¡kiamoms pretenzijoms dėl netinkamo maitinimo nėra jokio teisinio pagrindo ir jos laikytinos nepagrįstos. Taip pat teisės aktuose numatyta galimybė patiems suimtiesiems/nuteistiesiems įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus. Galimybė maisto produktus gauti iÅ¡ giminių ar draugų jokiame teisės akte nėra numatyta, todėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nams negali kilti atsakomybė už jiems nereglamentuotų teisių nevykdymÄ .

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustato: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas [4.20]. Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymÄ Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos.

Jose numatyta, kad vyrui suteikiamas vienas tualetinio popieriaus rulonas. Atsakovas pabrėžia, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai, iÅ¡duodami po vienÄ tualetinio popieriaus rulonÄ , nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir tokiu bÅ«du neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų bei jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Å iaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis duÅ¡u reglamentuojančios teisės normos:

Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Reikalavimai dušų įrengimui laisvės atėmimo vietose nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 39 punkte. Atsakovas pabrėžia, kad teisės aktai nereglamentuoja dušų iÅ¡valymo po kiekvienos kameros kalinamųjų prausimosi.

PrieÅ¡ingai, higienos normos 39.4 punktas nustato, kad duÅ¡inės, prausyklos patalpos valomos kasdien naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų. Vadinasi, Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai, valydami duÅ¡us vienÄ kartÄ per dienÄ , veikė teisėtai ir nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Pagal tarptautinių žodžių žodynÄ , klozetas – tai iÅ¡vietė su nuplaunamuoju vandeniu. Gyvenamosiose kamerose klozetai yra įrengti, o pareiÅ¡kėjo įvardijami jų tariami trÅ«kumai nėra užfiksuoti.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkto, kuriame nustatyta, kad sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas (pagal Tarptautinių žodžių žodynÄ â€“ klozeto puodas iÅ¡vietėje, kur yra vandentiekis ir kanalizacija), reikalavimai netaikomi, nes tokio pobÅ«džio įrengimo reikalavimai taip pat susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p.).

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl neįrengtų klozetų gyvenamosiose kamerose nepagrįsti. Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakė, kad tam tikra kančia ar pažeminimas – tai dažnai bÅ«dingi ar neiÅ¡vengiami bausmės formos ar laisvės atėmimo priemonių elementai. Valstybė privalo užtikrinti, kad asmens įkalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai įkalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-17-1001/2007 nurodė, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai patyrė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2014-01-17 pažymos Nr. 61/04-85 „Dėl R. J.“, pareiÅ¡kėjas su skundais, praÅ¡ymais ar pasiÅ«lymais dėl laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje į įstaigos direktorių nesikreipė. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniuose.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas tik nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1355/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje buvo ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis; kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. prasme). PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, prastėjančia sveikata, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, depresija ir sukrėtimais, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais.

IÅ¡ R. J. asmens sveikatos istorijos Nr. 245 iÅ¡rašų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 10–15 metų serga epilepsija, dėl kurios priežasčių ir pasekmių daugiausia ir kreipdavosi į gydytojus. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad gydytojai pareiÅ¡kėjÄ buvo nukreipę į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, bet Å¡is vykti atsisakė. IÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad sveikatos nusiskundimai nebuvo labai ryÅ¡kÅ«s ir nesukėlė pareiÅ¡kėjui ypatingai didelių neigiamų pasekmių.

Tokie sutrikimai, kuriuos galima priskirti epilepsijos diagnozei, kuria pareiÅ¡kėjas sirgo dar prieÅ¡ patenkant į Å iaulių tardymo izoliatorių, neįrodo buvus priežastinio ryÅ¡io tarp jų atsiradimo ir pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygų. Turtinė žala turi bÅ«ti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiÅ¡kai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011).

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ . Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v.

Lietuva, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Remiantis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis bei tuo, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , nustačius, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , bÅ«tų pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .PareiÅ¡kėjo R.

J. skundas ir patikslintas skundas tenkintini iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neteisėtais veiksmais. Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigÅ«nų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Å ioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobÅ«džio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniÅ¡kai su juo elgtis ar žeminti jo orumÄ , nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentėjusiojo asmens elgesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieÅ¡ ItalijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 26722/95).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę bÅ«senÄ , kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatÄ , kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, kameros apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ , ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du.

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas 3 straipsnio pažeidimas. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (aukščiau minėtas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ).

Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 168, 2 punkte nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.

Å ių nuostatų 12.3 punkte nurodyta, kad viena iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos funkcijų yra užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų komunalines ir buitines sÄ lygas, nežeminančias žmogaus orumo ir atitinkančias Lietuvos higienos normas. Dėl sÄ lygų trumpalaikio sulaikymo ir karantino (priėmimo-paskirstymo) kamerose Savo skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, jog atvykus į Å iaulių tardymo izoliatorių buvo laikomas rÅ«syje be langų ir tik su suolais prie sienos bei skyle gamtiniams reikalams atlikti.

Taip pat būdavo laikomas „karantine“, kuris yra rūsyje, su mažu langeliu bei plikais surūdijusiais trijų aukštų gultais, skyle grindyse gamtiniams reikalams atlikti.Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo leidėjas neįpareigoja tardymo izoliatoriaus registruoti duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kuriose trumpalaikio sulaikymo kamerose 2 val. laikomi asmenys, teismas neturi galimybių vertindamas turimus rašytinius įrodymus nustatyti, kuriose trumpalaikio laikymo kamerose pareiškėjas buvo laikomas.

Nesant Å¡ių duomenų nėra galimybės nagrinėti ir konkrečių laikymo sÄ lygų atitikties higienos normos reikalavimams. Taip pat neturima duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galim spręsti, kad priėmimo-paskirstymo kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas bÅ«tų buvę atlikti patikrinimai ir konstatuoti HN 76:2010 pažeidimai. Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotų IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2014 m. sausio 20 d. pažymos Nr.69/06-261 (b.l.26) matyti, kad tam tikrais laikotarpiais (2011-02-19–2011-02-21, 2011-02-21–2011-02-22, 2011-02-22–2011-03-01, 2011-03-01–2011-03-23, 2011-03-23–2011-04-05, 2011-06-15–2011-06-16, 2011-06-16–2011-07-02, 2011-07-11–2011-07-14, 2011-07-17–2011-08-09, 2011-08-09– 2011-08-10, 2011-08-25–2012-02-08, 2012-02-08–2012-03-19, 2012-03-19–2012-09-26) iÅ¡ viso 486 dienas pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose Nr. 54, 53, 49, 22, 15, kuriose vienam asmeniui teko gyvenamojo ploto nuo 1,45 m2 iki 3,38 m2.

Tai, teismo nuomone, yra akivaizdus aukščiau paminėtų teisės aktų pažeidimas. Laikotarpiais 2011-04-05–2011-05-03, 2011-05-18–2011-05-26, 2011-05-26–2011-06-15, 2011-07-02–2011-07-11 66 dienas gyvenamojo ploto viršutinė riba kamerose 49, 54 buvo nuo 4,06–6,74 m2 ir tai, teismo nuomone, vertintina kaip priartėjimas prie tos ribos, kai gali būti konstatuotas teisės aktų pažeidimas. Dėl sanitarinio mazgo Pareiškėjas savo skunde pažymėjo, kad nėra sanitarinio mazgo, skylė neatskirta nuo gyvenamųjų patalpų, vanduo nenusileidžia.Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2014 m. sausio 23 d. pažymoje Nr.62/08-14 pažymima, kad gyvenamosiose kamerose yra: sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai).Atkreiptinas dėmesys, jog Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.5 p. nurodoma, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagomis atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kita vertus, Taisyklių 2 p. nurodoma, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas normas ir duomenis, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo laikytini nepagrįstais. Dėl sÄ lygų kamerose PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, jog kamerose sienos, lubos, grindys apaugusios pelėsiais ir grybais; krinta tinkas, lupasi dažai; vėdinimas kameroje tik natÅ«ralus, bendras, bet oras necirkuliuoja, langas yra sunkiai prieinamas, negalima nusiplauti ir nėra valomas, natÅ«ralus apÅ¡vietimas neatitinka HN 76:2010 reikalavimų.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 24 p. nurodo, jog „gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus tas patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema“.

Taisyklių 2 p. nurodoma, kad Å¡ios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su patalpų rekonstrukcijos darbais. Taisyklių 14.10 p. numatyta, kad kameroje turi bÅ«ti natÅ«ralus arba mechaninis vėdinimas. Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime nurodyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).Atkreiptinas dėmesys, jog Higienos normos 56 punktas reglamentuoja, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių.

Higienos normos 58 p. nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2014 m. sausio 21 d. pažymoje Nr.62/08-14 (b.l.30) nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 19 d. iki 2012 m. rugsėjo 26 d. režiminio korpuso kamerų Nr.15, 22, 49, 53 ir 54 valstybės kontrolės institucijos netikrino. Jokių aukščiau minėtų teisės aktų pažeidimų užfiksuota nėra. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas normas ir turimus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo motyvai dėl vėdinimo sistemos, apšvietos ir švaros kamerose atmestini.

Dėl maisto energetinės vertėsPareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, kad maisto energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal. Giminės ir draugai neturėjo teisės perduoti maisto. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų (laboratorijos cheminių tyrimų rezultatų ar kitų duomenų), iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo deficitinė, mažesnė nei 2298 kcal per parÄ .

Teismui nepateikus tokio pobÅ«džio įrodymų, negalima konstatuoti, kad Å iaulių tardymo izoliatorius neužtikrino, kad bÅ«tų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų.Suėmimo vykdymo įstatymo 28 str. 1 d. numatyta, kad suimtiesiems leidžiama už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais pirkti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka. Kaip ir nurodyta Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime, teisės aktuose galimybė gauti iÅ¡ giminių ar draugų maisto produktų nenumatyta.

Dėl tualetinio popieriaus kiekio PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, kad vienam mėnesiui gaudavo vienÄ tualetinio popieriaus rulonÄ , kurio ilgis 15,1 metro. Å io rulono užtekdavo 3 dienoms.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“ 1.2 punktu patvirtintoje Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje numatyta, kad vyrams iÅ¡duodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus 1 mėnesiui.

PareiÅ¡kėjas neneigia, kad šį reikalavimÄ Å iaulių tardymo izoliatorius vykdė, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl didesnio kiekio tualetinio popieriaus iÅ¡davimo vienam mėnesiui atmestini kaip nepagrįsti. Dėl higienos normų duÅ¡uose ir prausimosi laiko duÅ¡e PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, kad duÅ¡u galima naudotis tik 15 minučių. Dušų patalpos antisanitarinės, nes naudojasi daug kamerų ir po kiekvienos procedÅ«ros nėra sutvarkomos.Pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2012–2013 m. patalpų pagrindinį valymo grafikÄ (aktualus ginčui nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 26 d.) dušų patalpos turi bÅ«ti valomos kiekvieno mėnesio penktadienį.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2011 m. gruodžio 30 d. (b.l.33-38) Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2012–2013 m. dezinfekcijos plane numatyta, kad duÅ¡ai dezinfekuojami priemone MIKROBAC FORTE 2% ekspozicija 3–5 min., pavirÅ¡ių valymas vykdomas kasdien, po kiekvieno pasinaudojimo duÅ¡u, valoma vienkartine Å¡luoste ar kempine, sudrėkina dezinfekciniu tirpalu. Lietuvos higienos normos HN 73:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 p. nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Å iuo atveju norma nenumato tikslios asmens prausimosi trukmės. PareiÅ¡kėjas neneigia, jog jam buvo suteikta teisė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę, todėl nelaikytina, kad Å iaulių tardymo izoliatorius netinkamai užtikrinimo Lietuvos higienos normos HN 73:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 p. numatytÄ pareiÅ¡kėjo teisę. Taip pat teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, dėl kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Å iaulių tardymo izoliatorius nevykdo nurodytų dezinfekcijos planų, nenaudoja dezinfekcijai planuose nurodytų priemonių, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl dezinfekcijos atlikimo duÅ¡uose atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl dezinsekcijos PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, jog kameroje buvo visokių parazitų (tarakonų).Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 60 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.

Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.Å iaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartimi (b.l.16) Å iaulių tardymo izoliatorius buvo įpareigotas pateikti duomenis, susijusius su dezinsekcijos, deratizacijos atlikimu. Pažymėtina, kad Å iaulių tardymo izoliatorius nepateikė jokių duomenų, susijusių su dezinsekcijos atlikimu. Taip pat nėra pateikti duomenys, galintys patvirtinti Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2014 m. sausio 23 d. pažymoje Nr.76/10-87 (b.l.31) nurodytus duomenis, kad dezinsekcija atliekama pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr.20/01-2719 patvirtintÄ â€žPatalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos grafikÄ 2012-2013 m.“ (nepateiktos dezinsekcijos atlikimo plano kopijos).

Atsižvelgiant į tai, jog Å iaulių apygardos administraciniam teismui nebuvo pateikta jokių raÅ¡ytinių duomenų, patvirtinančių dezinsekcijos atlikimÄ ginčui aktualiu laikotarpiu, konstatuotina, jog Å iaulių tardymo izoliatorius pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 60 p. neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Dėl karÅ¡o vandens kameroje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 27 p. numato, kad sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje Å¡varykloje, duÅ¡inėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi bÅ«ti įrengta Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema. 21 p. numatyta, kad sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema.

Remiantis HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ normomis darytina iÅ¡vada, jog karÅ¡to vandens tiekimo sistema nėra privaloma kamerų sanitariniame mazge. Dėl sÄ lygų skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodė, kad skalbtis rÅ«bus bei juos džiovinti nėra sudarytos sÄ lygos, skalbiniai pradėdavo pÅ«ti.HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 64 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.

Å iaulių apygardos administraciniam teismui nebuvo pateikta duomenų (Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu patvirtintos tvarkos, grafikų, registracijos žurnalų kopijų ar kt. raÅ¡ytinių įrodymų), patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius veikiančiose skalbyklose, todėl konstatuotina, jog Å iaulių tardymo izoliatorius pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 64 p. neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

Dėl iÅ¡kvietimo mygtuko PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, kad nesijautė saugus kamerose, nes nebuvo iÅ¡kvietimo signalo (mygtuko), o prisiÅ¡aukti pareigÅ«nÄ galimybės labai ribotos. Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2014 m. sausio 23 d. pažymoje Nr.60/09-3173 (b.l.28) nurodoma, kad signalizacijos mygtukai suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamosiose patalpose (kamerose) nėra įrengti.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 p. numatyta, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimų moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Minėtų Taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Šiuo atveju Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosioms patalpoms nėra taikomas reikalavimas dėl signalizacijos mygtukų įrengimo, kadangi tai susiję su patalpos rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu, o aptariamos taisyklės numato, kad jos nėra taikomos jau pastatytiems tardymo izoliatoriams. Dėl pasivaikščiojimo vietos Pareiškėjo skunde nurodoma, kad pasivaikščiojimo kiemelis neatitinka HN 76:2010 reikalavimų, nes visi esantys kameroje vienu metu eina pasivaikščioti. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 18.4 p. numatyta, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 21 patvirtintų taisyklių 21 p. numatyta, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų virÅ¡utiniuose aukÅ¡tuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. LR teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 p. numatyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji.Ä®vertinus teisės aktuose numatytus pasivaikščiojimo vietų įrengimo reikalavimus ir pasivaikščiojimų gryname ore tvarkÄ , darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo vietos atmestini.

Dėl asbesto kiemeliuose, sienose, kanalizacijoje PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus konstrukcijose yra asbesto: Å¡iferinis stogas pasivaikščiojimo kiemeliuose, sienose, kanalizacijoje. Pažymėjo, kad asbestas sukėlė rimtÄ pavojų jo sveikatai, kiekvienÄ dienÄ Å¾alojo sveikatÄ .PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių konkrečių duomenų (raÅ¡ytinių duomenų, susijusių su tam tikrais pareiÅ¡kėjo susirgimais, nustatytomis diagnozėmis ar kt.) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos bÅ«klei, todėl vien abstraktus aplinkybių nurodymas negali bÅ«ti pagrindas, kuriuo remiantis galėtų bÅ«ti konstatuojami Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėti veiksmai.

Dėl pareiškėjo sveikatos (dantų) Pareiškėjas nurodė, kad kalinimo metu dėl prastėjančios savijautos bei maisto nepakankamumo neteko keturių dantų – jie paprasčiausiai ištrupėjo ir reikėjo juos ištraukti.Pareiškėjas aplinkybę, kad reikėjo ištraukti keturis dantis, sieja su kalinimo metu prastėjančia savijauta ir maisto nepakankamumu. Kaip jau buvo minėta, teismui nepateikus įrodymų, susijusių su maisto kalorijų kiekio nepakankamumu, negalima konstatuoti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius neužtikrino, kad būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų.

LR suėmimo vykdymo įstatymo 45 str. 1 d. numatyta, kad asmens sveikatos priežiūra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Susipažinus su pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b.l.42-75) esančiais įrašais matyti, kad pareiškėjui 2011 m. birželio 28 d. ir 2011 m. rugpjūčio 9 d. buvo suteikta odontologės K. B. konsultacija. Minėtos pareiškėjo išvados objektyviais įrodymais nėra įrodytos.

Susieti aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjui turėjo iÅ¡traukti keturis dantis, su atsakovo veiksmais ir sprendimais ginčui aktualiu laikotarpiu nėra jokio faktinio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl pareiÅ¡kėjo apgyvendinimo perpildytose kamerose ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 64 p. (pareiga suteikti sÄ lygas skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius), 60 p. (pareiga organizuoti dezinsekcijÄ ) pažeidimas kaip viena iÅ¡ civilinės atsakomybės bÅ«tinų sÄ lygų.

Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovei dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, bÅ«tina įvertinti, ar pareiÅ¡kėjui dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog yra neabejotina, kad dėl apgyvendinimo perpildytose kalinimo kamerose, dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 60 p., 64 p. pažeidimų pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį – t. y. įvertindamas pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, įvertindamas turimų įrodymų visetÄ , remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, atsižvelgdamas į pažeidimo trukmę (552 dienos), vertybes, kurioms daromas pažeidimas kėlė grėsmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2013 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1194/2013 už 723 dienas priteista 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1860/2013 už 169 dienas priteista 550 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A143-2373/2013 už 107 dienas priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui), teismas sprendžia, kad už apgyvendinimÄ perpildytose kalinimo kamerose priteistina 1500 Lt suma neturtinei žalai atlyginti bei 200 Lt suma neturtinei žalai, atsiradusiai dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 64 ir 60 p. pažeidimų, atlyginti.

Taigi pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl 270000 Lt neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir pareiÅ¡kėjui priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 1700 Lt neturtinei žalai atlyginti. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 5 p., teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. J. skundÄ ir patikslintÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui R.

J. 1700 Lt (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus litų) neturtinės žalos atlyginimui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus.Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėjas                                                                 Virginijus Stankevičius            Â