fab9a85f-ad0f-49db-b177-ba50068bedda · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1634-721/2020 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00471-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S) TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 15 d. Mažeikiai Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Nadežda Kiubienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Vidai Šurpienei ir Jūratei Svobutienei, dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Žydrūnui Kumpiui, atsakovei J.

M. ir jos atstovui advokatui G. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei J. M. dėl įpareigojimo atlaisvinti savavaliÅ¡kai užimtÄ valstybinę žemę. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama įpareigoti atsakovę J. M. per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti savavaliÅ¡kai užimtÄ , apie 26 m2 ploto, valstybinę žemę, esančiÄ Å¡alia žemės sklypo (kadastro(duomenys neskelbtini), t. y. paÅ¡alinti iÅ¡ jos pastatytus statinius: tvorÄ su stulpais.

Nurodė, kad vykdydama teisės aktais priskirtas funkcijas Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyrius 2019 m. birželio 14 d. atliko žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimÄ vietoje ir surašė žemės naudojimosi patikrinimo aktÄ Nr. 35ŽN-70-(14.35.78). Patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovė yra pažeidusi privatizuotas, valstybės įmonės Registrų centro kadastro žemėlapyje įbraižytas ir įregistruotas, sklypo ribas, kadangi tvora aptvertas ir Å«kinei veiklai vykdyti naudojamas apie 0,2292 ha žemės plotas.

Ä® aptvertÄ teritorijÄ patenka apie 0,0676 ha laisvos valstybinės žemės. 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsakovei suraÅ¡ytas Administracinių nusižengimų protokolas Nr. NZT-ANR_P-573-2019 bei paskirta bauda, kuriÄ atsakovė sumokėjo. 2019 m. spalio 18 d. buvo atliktas pakartotinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad atsakovė yra atlaisvinusi buvusiÄ užimtÄ valstybinę žemę prie Å¡iaurinės sklypo dalies, tačiau tvora prie S. gatvės juostos ir pravažiavimo ties rytine sklypo dalimi nėra atstatyta į privatizuotas sklypo ribas, ir iÅ¡ valstybinės žemės nepaÅ¡alinta tvora.

Atsakovė J. M. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka bei praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad žemės sklypÄ su nusistovėjusiomis ribomis paveldėjo dar 2003 m. iÅ¡ savo motinos Z. G.. 2020 m. atsakovė kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu atlikti S. g. kadastrinius matavimus ir iÅ¡spręsti galimÄ valstybinės žemės iÅ¡nuomojimo jai klausimÄ , tam kad nereikėtų perkelti seniai pastatytos tvoros, tačiau atsakymas į praÅ¡ymÄ nėra gautas.

Nurodė, kad galimai užimta valstybinė žemė yra besiribojanti su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu bei su Å¡alikele (Smėlio g. kelkraščiu), todėl iÅ¡sinuomojus valstybinės žemės plotÄ , tai nesukeltų jokių neigiamų padarinių nei valstybei nei savivaldybei. Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas ŽydrÅ«nas Kumpis nurodė, kad palaiko ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes bei praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti.

Užimtas žemės plotas yra apie 26 m2, kadangi nėra atlikti kadastriniai matavimai, todėl negalima tiksliai įvardyti. Atsakovė J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad iki kol nebuvo atliktas patikrinimas, nežinojo, kad yra užėmusi valstybinę žemę. Palei tinklinę tvorÄ buvo tujų gyvatvorė, tvorÄ iÅ¡rovė ir į tÄ pačiÄ vietÄ pastatė naujÄ tvorÄ . Kadastrinių matavimų iki patikrinimo nedarė. Nurodė, kad nėra lėšų statyti naujÄ tvorÄ . Kreipėsi, jog bÅ«tų atlikti gatvės kadastriniai matavimai, kad galėtų iÅ¡sinuomoti tÄ užimtÄ Å¾emę.

Norėtų žemę iÅ¡sinuomoti, kad nereiktų griauti tvoros, tačiau kadangi nėra atlikti kadastriniai matavimai, dėl to nėra galimybės iÅ¡sinuomoti žemės. NaujÄ tvorÄ statė 2004 m., tačiau matavimų neatliko, nes tvorÄ statė į tÄ pačiÄ vietÄ . Matininkas parodė, t. y. sukalė kuoliukus, kur statyti naujÄ tvorÄ Å¡iaurinėje pusėje bei savo nuosavos žemės dalį paliko valstybei. Atsakovės atstovas advokatas Gintaras Gricius teismo posėdžio metu nurodė, kad matavimai buvo atlikti naudojant koordinačių taÅ¡kus.

Matininkas paaiÅ¡kino, kad atlikus matavimus niekas Å¡ioje situacijoje nesikeis. Nurodė, kad atsakovė nepiktybiÅ¡kai užėmė valstybinę žemę, kadangi prieÅ¡ tai, žemė priklausė atsakovės mamai. PraÅ¡o teismui ieÅ¡kinį tenkinus, skirti maksimalų terminÄ Ä¯pareigojimas įvykdyti. IeÅ¡kinys tenkintinas. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis).

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Nuosavybės teisė kaip daiktinė teisė yra absoliutaus pobÅ«džio. Tai reiÅ¡kia, kad savininkas Å¡iÄ teisę gali naudoti prieÅ¡ visus asmenis (erga omnes).

Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiÅ«ra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami Å«kinę ir kitÄ veiklÄ , nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Savininkas, matydamas, kad jo teisės pažeidžiamos, gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų, yra nurodęs, kad, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti dvi aplinkybes:

1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2013-04-019 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2014-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014; 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015 ir kt.). Negatorinis ieÅ¡kinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, paÅ¡alinti, Å¡iuo ieÅ¡kiniu gali bÅ«ti ginama savininko teisė naudoti daiktÄ , taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs ir tai, kad savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų, nustatyta, kad ieÅ¡kovė vykdydama teisės aktais priskirtas funkcijas 2019 m. birželio 14 d. atliko žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimÄ vietoje ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 35ŽN-70-(14.35.78.), kuriame nustatė, kad sklypo savininkė J. M., vykdydama Å«kinę ir kitÄ veiklÄ savo nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), privatizuotas sklypo plotas 1,642 ha), esančiame(duomenys neskelbtini), yra pažeidusi privatizuotas, valstybės įmonės Registrų centro kadastro žemėlapyje įbraižytas ir įregistruotas, sklypo ribas.

Tvora aptvertas ir Å«kinei veiklai vykdyti naudojamas apie 0,2292 ha žemės plotas, kurį patenka apie 0,0676 ha laisvos valstybinės žemės. 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsakovei J. M. suraÅ¡ytas administracinių nusižengimų protokolas bei paskirta bauda, kuriÄ atsakovė yra sumokėjusi. 2019 m. spalio 18 d. atlikus pakartotinį patikrinimÄ nustatyta, kad sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), savininkė yra atlaisvinusi buvusiÄ užimtÄ valstybinę žemę prie Å¡iaurinės sklypo dalies – tvora perkelta į privatizuotas sklypo ribas, tačiau tvora prie S.g. juostos ir pravažiavimo ties rytine sklypo dalimi nėra atstatyta į privatizuotas sklypo ribas, ir iÅ¡ valstybinės žemės nepaÅ¡alinta tvora, todėl yra pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatos bei užimtas apie 26 m2 ploto laisvos valstybinės žemės ruožas.

Atsakovė jai priklausančiÄ Å¾emę yra apjuosusi tvora, kuri stovėjo nuo senų laikų, tačiau jÄ pakeitė bei pastatė į tÄ pačiÄ vietÄ , todėl nemano, kad yra užėmusi valstybinę žemę. Nurodė, kad tvoros prie Smėlio gatvės neperkėlė, kadangi neužtenka lėšų ir tikėjosi, tÄ Å¾emę iÅ¡sinuomoti. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , Nacionalinė žemės tarnyba yra visos valstybinės žemės patikėtinė, iÅ¡skyrus žemę, kuri Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244) (toliau - Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo Tarnyba. Nuostatų 16 punkte nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, atlikus Nuostatų 11.1-11.8 papunkčiuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi Administracinių nusižengimų kodeksu, pradeda administracinio nusižengimo teisenÄ .

Žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir administracinių nusižengimų teisenos vykdymo procedÅ«ros apraÅ¡o, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. lP-303-(1.3.) 17 punkte nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimų Å¡alinimo proceso etapų apraÅ¡ymas, kurio 2 papunktyje nurodyta, kad teritorinio skyriaus teisininkui, gavus pakartotinį patikrinimo aktÄ , apie nepaÅ¡alintÄ pažeidimÄ ne vėliau kaip per 2 mėnesius ir 2 savaites rengiamas ieÅ¡kinys teismui dėl pažeistų teisių gynimo, įpareigojant pažeidėjÄ paÅ¡alinti padarytÄ pažeidimÄ .

Å iuo atveju pakartotinis patikrinimas, ar pažeidimas valstybinės žemės dalyje paÅ¡alintas, atliktas 2019 m. spalio 18 d., todėl 2 mėnesių, 2 savaičių terminas ieÅ¡kiniui pateikti, dėl pažeistų teisių gynimo, nepraleistas. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, sprendžia, kad ieÅ¡kovė atliko patikrinimus, nustatė žemės naudojimosi tvarkos pažeidimus ir asmenį, pažeidusį valstybinės žemės naudojimosi tvarkÄ , įvykdė administracinio nusižengimo teisenos procedÅ«rÄ , tačiau administracine tvarka pažeidimas nepaÅ¡alintas, todėl ieÅ¡kovė turi teisę ginti savo pažeistas teises ir teisėtai bei pagrįstai reikalauja įpareigoti atsakovę J.

M. per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti savavaliÅ¡kai užimtÄ apie 26 m2 ploto valstybinę žemę, esančiÄ Å¡alia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. paÅ¡alinti iÅ¡ jos pastatytus statinius – tvorÄ su stulpais. (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminÄ , per kurį sprendimas turi bÅ«ti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytÄ terminÄ neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.

Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje numatytas baudos skyrimas yra prevencinio pobÅ«džio, jo tikslas yra paskatinti atsakovÄ kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimÄ jame numatytomis sÄ lygomis, kad pastarasis neturėtų intereso piktybiÅ¡kai nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Atstovės advokatas Gintaras Gricius teismo posėdžio metu prašė teismui ieÅ¡kinį tenkinus skirti maksimalų terminÄ Ä¯pareigojimams įvykdyti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė prašė skirti 6 mėnesių terminÄ Ä¯pareigojimas įvykdyti, o atstovės advokatas Gintaras Gricius prašė skirti maksimalų terminÄ , sprendžia, kad devynių mėnesių terminas bus protingas, pakankamas laiko tarpas, per kurį atsakovė galės paÅ¡alinti savavaliÅ¡kai užimtos žemės padarinius.

Atsakovei neįvykdžius sprendimo per devynis mėnesius nuo jo įsiteisėjimo dienos leisti šiuos veiksmus atlikti ieškovei, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto, pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 270, 285-287 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti.

Ä®pareigoti atsakovę J. M., (duomenys neskelbtini) per devynis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti savavaliÅ¡kai užimtÄ apie 26 m2 ploto valstybinę žemę, esančiÄ Å¡alia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinti iÅ¡ jos pastatytus statinius: tvorÄ su stulpais. Atsakovei neįvykdžius sprendimo per devynis mėnesius nuo jo įsiteisėjimo dienos leisti Å¡iuos veiksmus atlikti ieÅ¡kovei, iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės. Priteisti iÅ¡ atsakovės J.

M., (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti atsakovei, jog žyminį mokestį turi sumokėti į vienÄ iÅ¡ pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sÄ skaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodÄ 5660 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mus.

Teisėja Nadežda Kiubienė