fab90640-d594-41d7-bc1d-7ac182e528b3 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-444-775/2016Proceso Nr. 2-69-3-07276-2015-0Procesinio sprendimo kategorija:2.5.10.2; 2.5.10.5.2.1; 3.2.6.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 22 d.Kaunas           Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Å liumpienė,sekretoriaujant JÅ«ratei Verseckienei,dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovams R. Å . ir V. V.,atsakovui D. S., jo atstovui advokatui Edgarui Jautakiui,nedalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini),vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovui D.

S. dėl žalos aplinkai atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini). Teismas  n u s t a t ė: IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 5 901,01 Eur aplinkai padarytÄ Å¾alÄ (b. l. 3, 1 t.).IeÅ¡kovės atstovai bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, jog atsakovas, neturėdamas tam reikiamo leidimo ir nesilaikydamas numatytų terminų, Nemenčinės miÅ¡kų urėdijos (duomenys neskelbtini), esančioje žemės valdoje, priklausančioje atsakovui, pasitelkęs UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus, organizavo miÅ¡ko paklotės frezavimo darbus, kurių metu savavaliÅ¡kai sufrezavo miÅ¡ko paklotę 0,41 ha plote, ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , už kurį 2013 m. liepos 12 d.

Valstybinės miÅ¡kų tarnybos Vilniaus teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas atsakovui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , jam paskirta 125 Lt bauda. PaaiÅ¡kino, jog frezavimo darbai miÅ¡kininkystės praktikoje netaikomi, tai atgyvenęs metodas, kuris labiausiai pažeidžia dirvos struktÅ«rÄ . Frezavimas pažeidžia medžių Å¡aknis ir infekcija plinta per žaizdas, o tai skatina Å¡akninės pinties plitimÄ . Nurodė, jog miÅ¡kotvarkos nuostatos yra bendro pobÅ«džio ir atsakovui konkrečiai turėjo bÅ«ti nurodyta koks jam priklausančioje vietoje galimas žemės supurenimo bÅ«das. PaaiÅ¡kino, kad žolinės augmenijos atsiradimas, jos suvelėjimas yra didžiausias trukdis savaiminiam miÅ¡ko atžėlimui.

Nurodė, jog ekspertizė atlikta ne laiku, nuotraukose nesimato augmenijos, neatlikti medžių skaičiavimai, neapraÅ¡yta kas auga ir kokia yra bÅ«klė. PaaiÅ¡kino, jog pagal tuo metu galiojusius įstatymus, aplinkai padarytos žalos dydis už sunaikintos miÅ¡ko paklotės 1 kvadratinį metrÄ yra 5 Lt. Nors dalyje ploto vyksta atsikÅ«rimas, tai nepaneigia to, kad atsakovas savavaliÅ¡kai sunaikino miÅ¡ko paklotę ir tokiu bÅ«du padarė 20 500 Lt žalÄ aplinkai. Atsakovas ir jo atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad atsakovo miÅ¡kas nuolatos buvo terÅ¡iamas Å¡iukÅ¡lėmis.

Dėl Å¡akninės pinties iÅ¡nykus miÅ¡kui, ataugo krÅ«mai, kuriuose žmonės mesdavo įvairias Å¡iukÅ¡les. Siekdamas iÅ¡spręsti Å¡iÄ problemÄ ir įgyvendinti miÅ¡ko savininkui nustatytÄ pareigÄ atkurti miÅ¡kÄ , pasikonsultavęs su miÅ¡kų Å«kio mokslo darbuotojais, atsakovas nusprendė pasinaudoti savaiminio atžėlimo skatinimo paramos priemonėmis, numatytomis MiÅ¡kotvarkos projekte. Atsakovas sudarė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kuri atliko sklypo įdirbimÄ naudojant miÅ¡ko frezÄ â€“ smulkintuvÄ ir iÅ¡naikino nereikalingus krÅ«mus, kelmus.

Sutartyje buvo numatyta, jog viskas bus atlikta laikantis teisės aktų, žadėjo supurenti virÅ¡utinį žemės sluoksnį. Administracinės teisės pažeidimo byloje 2013-09-10 nutarimu už miÅ¡ko paklotės sunaikinimÄ atsakovui buvo paskirta 125 Lt bauda, tačiau, atsakovo nuomone, žalos aplinkai jis nepadarė. UAB (duomenys neskelbtini) sufrezavo žemės dangÄ , tačiau jos supurenimas negali bÅ«ti traktuojamas kaip miÅ¡ko paklotės sugadinimas, kol neįrodyta, kad žemės dangos struktÅ«ra atlikus Å¡iuos veiksmus pakito.

Byloje nėra įrodymų, kad miÅ¡ko paklotė buvo sunaikinta ir neliko sÄ lygų augti samanoms, žoliniams augalams ar kitiems miÅ¡ko paklotės elementams, nenustatyta ar neliko mikroorganizmų bÅ«dingų paklotėms ir ar neliko sÄ lygų jiems egzistuoti. Be to, byloje nėra nustatyta, kokia augmenija augo iki galimo miÅ¡ko paklotės suniokojimo, kokia augmenija buvo sunaikinta ir kokios neigiamos pasekmės buvo sukeltos aplinkai. Nurodė, jog viskas buvo atlikta tinkamai, kadangi atsikÅ«rė samana, iÅ¡naikinti nereikalingi krÅ«mai, Å¡iuo metu auga atsikuriantys lapuočiai, prižėlę pušų bei krÅ«mų.

PaaiÅ¡kino, kad miÅ¡ko paklotės sufrezavimas nėra miÅ¡ko paklotės suardymas. Tai vienas iÅ¡Â miÅ¡ko atkÅ«rimo bÅ«dų ir dėl Å¡ios priežasties žala nebuvo padaryta, kÄ patvirtina ir eksperto iÅ¡vada.Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į 2016-12-05 teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį jam praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 178, 1 t.), todėl byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys atmestinas.Byloje nustatyta, jog 2013-07-12 atsakovui D.

S. pagal LR ATPK 68 str. 1 d. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jis buvo nubaustas 125 Lt bauda. Vilniaus rajono apylinkės teismas nutarimÄ paliko nepakeistÄ . Vilniaus apygardos teismas D. S. skundÄ atmetė. 2014-03-06 ieÅ¡kovas atliko žalos aplinkai, sunaikinus miÅ¡ko paklotę, paskaičiavimÄ (b. l. 4, 1 t.) ir 2014-03-06 pateikė atsakovui pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo (b. l. 5, 1 t.). Byloje pateiktas atsakovo miÅ¡kotvarkos projektas (b. l. 40–54, 1 t.). Buvo atlikta teismo ekspertizė dėl žalos gamtai (b. l. 97–108, 1 t.). 2016-11-18 buvo suraÅ¡ytas miÅ¡ko želdinių apskaitos aktas (b. l. 2–33, 2 t.).BÅ«tinosios deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė (iÅ¡skyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Pagal bendrÄ sias įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktÄ ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi atsakovo atliktų veiksmų metu) nuostatas pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: palaikomai ar siekiamai iÅ¡laikyti rÅ«Å¡ių ar buveinių tinkamai apsaugos bÅ«klei, taip pat biologinės įvairovės, miÅ¡kų, kraÅ¡tovaizdžio, saugomų teritorijų bÅ«klei; kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai (32 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai).

Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant klausimÄ , ar yra padaryta žala aplinkai, bÅ«tina nustatyti vienÄ iÅ¡ Å¡ių elementų:

1) neigiamÄ gamtos elementų pokytį arba 2) Å¡ių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v.

UAB „Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008, vienodindama teisės normų dėl žalos aplinkai dydžio nustatymo aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , nurodė, jog, siekdamas įrodyti žalÄ kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , ieÅ¡kovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008 yra nurodęs, jog aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtinta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika (2005 m. spalio 3 d.

įsakymo Nr. D1-476 redakcija), kuria remiantis buvo apskaičiuotas priteistinos žalos dydis, yra skirta apskaičiuoti aplinkai padarytos žalos dydį (Metodikos 1 punktas), tačiau tam, kad Å¡i metodika bÅ«tų taikoma, turi bÅ«ti nustatytas žalos aplinkai padarymo faktas kaip bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga, ir, remiantis metodika, apskaičiuotas žalos dydis.             Teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovai nurodė, jog žala gamtai buvo padaryta tuo, kad buvo pažeista miÅ¡ko paklotė, ji buvo susmulkinta su sumaiÅ¡yta su virÅ¡utiniu dirvos sluoksniu, t. y. derlingas sluoksnis sumaiÅ¡ytas su nederlingu, sunaikinti visi tuo metu ten augę augalai (žolės, samanos, jauni medeliai), įsėta visiÅ¡kai miÅ¡kui nebÅ«dinga gazonų žolė.LR MiÅ¡kų įstatymo 15 str. 4 d. nustatyta, kad miÅ¡kas atkuriamas ir įveisiamas miÅ¡kÄ Å¾eldinant ar jam želiant, laikantis LR Aplinkos ministerijos patvirtintų MiÅ¡ko atkÅ«rimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų.             Kaip nurodė atsakovas, jo sklype plito Å¡akninės pintainės liga, plėtėsi miÅ¡ko aikÅ¡telės ir krÅ«mynai, todėl, jis siekdamas suvaldyti šį procesÄ ir atkurti miÅ¡kÄ , pasitaręs su specialistais, atliko dirvos supurenimÄ naudojant frezÄ -smulkintuvÄ .             Atsakovo miÅ¡kotvarkos projekte kaip vienas iÅ¡ miÅ¡ko atkÅ«rimo bÅ«dų buvo numatytas palikimas želti (b. l. 49, 1 t.).

Remiantis projekto bendrosios dalies nuostatomis, savaiminiam atžėlimui skatinti gali bÅ«ti taikomos paramos priemonės, viena iÅ¡ kurių ir yra supurenant virÅ¡utinį dirvožemio sluoksnį (b. l. 54, 1 t.). Kad atsakovas nepažeidė savo miÅ¡kotvarkos projekto, teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas, projekto autorius M. K.. Jis patvirtino, jog toks dirvos supurenimas yra jos mineralizavimas ir norminiai aktai Å¡iuo atveju tokios priemonės nedraudžia. Å i priemonė projekte ir yra numatyta, kaip skatinanti savaiminį miÅ¡ko atžėlimÄ .

Tam nereikėjo atskiro projekto, kadangi pačiame miÅ¡kotvarkos projekte buvo numatyta, kad tame sklype projektuojamas savaiminis žėlimas.Byloje taip pat buvo atlikta ekspertizė, kuriÄ atlikęs ekspertas pateikė iÅ¡vadÄ , jog žala 2013 metais gamtai nebuvo padaryta. Jis nurodė, jog miÅ¡ko paklotės frezavimas dirvožemio naÅ¡umo nemažina, o kaip tik taikomas siekiant paspartinti jo irimÄ , didinti pavirÅ¡inio dirvožemio sluoksnio derlingumÄ , suaktyvinti medžių žėlimÄ . Ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog privačiame miÅ¡ke savininkas miÅ¡ko paklotę galėjo naudoti savo nuožiÅ«ra, nes „Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų“ 31.5 punkte numatyta, kad privataus miÅ¡ko savininkas privalo atlikti miÅ¡ko naudojimo, atkÅ«rimo ir priežiÅ«ros darbus tais bÅ«dais ir priemonėmis, kurie turi mažiausiÄ neigiamÄ poveikį aplinkai, iÅ¡saugo dirvožemio naÅ¡umÄ ir biologinę įvairovę.

Taigi, miÅ¡ko paklotės (kaip iÅ¡tekliaus) naudojimo teisiniai aktai nedraudžia.IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdyje neneigė, jog dirvos purenimas su freza nedraudžiamas, tačiau tik tam tikro tipo miÅ¡ko dirvoje. Ekspertizės akto iÅ¡vadoje patvirtinta, jog pagal atsakovo miÅ¡kotvarkos projekte numatytÄ miÅ¡ko grupę ir pogrupį, remiantis MiÅ¡ko atkÅ«rimo ir įveisimo nuostatais, tai leistinas dirvos paruoÅ¡imo bÅ«das II-IV A miÅ¡kų grupės miÅ¡kuose. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus bylos įrodymus, konstatuoja, jog ieÅ¡kovas neįrodė žalos gamtai padarymo fakto, todėl ieÅ¡kinys atmestinas.IeÅ¡kovas byloje pateikė 2016-11-18 miÅ¡ko želdinių apskaitos aktÄ (b. l. 2–33, 2 t.), kuriuo remiantis paaiÅ¡kino, jog miÅ¡ko atsikÅ«rimas iÅ¡ esmės vyksta pusėje žemės sklypo, tačiau ieÅ¡kovas byloje neįrodė, kad bÅ«tent dirvos supurenimas freza, o ne kiti veiksniai, lėmė dalinį miÅ¡ko atsikÅ«rimÄ , nes atsakovas miÅ¡ko paklotę sufrezavo visame 0,41 ha sklype.

Taigi, ieÅ¡kovas neįrodė ir kitos bÅ«tinosios atsakomybės sÄ lygos, t. y. priežastinio ryÅ¡io tarp atliktų miÅ¡ko paklotės frezavimo darbų ir tik dalies miÅ¡ko atsikÅ«rimo, nors turėjo galimybę skiriant byloje ekspertizę tokį klausimÄ užduoti ekspertui.Atmetus ieÅ¡kinį, atsakovui atlygintinos 1220 Eur jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos: 300 Eur už ekspertizę (b. l. 86, 166, 1 t.) ir 920 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (b. l. 170–173, 1 t.), nes jos nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytų maksimalių sumų (CPK 93 str. 2 d.).                           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 270 straipsniu, 284 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini), įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1220 Eur (tÅ«kstantį du Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                   Edita Å liumpienė