fab87f58-27de-4861-a490-45f2d55fbb6f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui T. T. (T. T.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas T.

T. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–10), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 2 000 Eur (du tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų laikymo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 3 d. iki 2015 m. liepos 21 d.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis Ligoninėje buvo laikomas nežmoniÅ¡komis antisanitarinėmis sÄ lygomis, t. y. buvo laikomas perpildytose, higienos normų reikalavimų neatitinkančiose kamerose.

Pažymėjo, kad buvo laikomas kameroje Nr. 24, kurios plotas 21 kv. m, kai kameroje buvo laikomi aÅ¡tuoni asmenys. Ä® kameros plotÄ buvo įskaitomi baldai. Dėl per mažo kameros ploto nebuvo galimybių kameroje judėti. Pabrėžė, kad skiriama tik 1 valanda pasivaikščioti lauke yra per mažai. Be to, nurodė, kad suteikta teisė tik vienÄ kartÄ per savaitę 15 min. naudotis duÅ¡u yra per mažai ir neužtikrina tinkamų higienos sÄ lygų. Pažymėjo, kad netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, tualetas nebuvo uždaras, o tik atitvertas 1,5 m aukščio sienele.

Be to, nėra įrengto unitazo, o tik – skylė. Kameroje nebuvo karÅ¡to vandens. Pažymėjo, kad nebuvo suteikiami ilgalaikiai pasimatymai. Buvo laikomas su asmenimis, kurie sirgo užkrečiamomis ligomis. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , buvo pažeista jo garbė ir orumas. Ligoninė neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus. Dėl nurodytų pažeidimų pareiÅ¡kėjas teigia patyręs žalÄ . PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Akcentavo, kad patyrė žalÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Ligoninėje. Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimų vietų ligoninės, su skundu nesutiko, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 24–28). Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas buvo gydomas Ligoninės Chirurgijos skyriaus 24 kamerų tipo palatoje (21,25 kv. m, 8 lovos) laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 3 d. iki 2015 m. liepos 21 d. PaaiÅ¡kino, kad Ligoninė neturi duomenų, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma asmenų, ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja.

Pabrėžė, kad Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis asmenų skaičiui, nes Ligoninėje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems ir dėl to galėjo būti viršytas minimalus ploto reikalavimas, turintis tekti vienam asmeniui. Remonto darbai atliekami laikantis Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010, redakcija galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) reikalavimų.

Ligoninės palatos aprūpintos minimaliais baldais ir kitu inventoriumi, kuris remontuojamas ir keičiamas. Sanitarinis mazgas įrengtas tinkamai. Nesant galimybės įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo atskyrimas 1,5 m aukščio sienele yra tinkamas. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore bei naudotis dušu, nepažeidžiant nustatytų reikalavimų. Pabrėžė, kad karštas vanduo tiekiamas tik į dušines patalpas. Pažymėjo, kad visi tuberkulioze sergantys asmenys yra izoliuojami, privalomai dėvi apsaugines kaukes.

Kadangi nuo infekuoto asmens žmogaus imuno deficito virusas (toliau – ir ŽIV) apsikrėsti kasdienių buitinių kontaktų metu nėra jokio pavojaus, tai ypatingos saugumo priemones nereikalingos. Ligoninė vykdo Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymÄ . Patalpos dezinfekuojamos laikantis teisės aktų reikalavimų. DuÅ¡o kabinų atskyrimo nenustato jokie teisės aktai. Akcentavo, kad siekiant užtikrinti paciento, jo artimųjų sveikatÄ bei vykdant prevencines priemones, kad neplistų užkrečiamosios ligos už Ligoninės ribų, teise į ilgalaikius pasimatymus pacientai gali pasinaudoti bausmės atlikimo vietoje.

Nustatytu miego laiku pacientams neleidžiama naudotis jokiais elektros prietaisais. Nurodė, kad Ligoninė turi iÅ¡duotÄ Vilniaus visuomenės sveikatos centro LeidimÄ -higienos pasÄ , kuris patvirtina, kad patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas nepagrįstas jokiais įrodymais. Jis skunde taip pat nepagrindė žalos atsiradimo bei jos dydžio. SkundÄ grindė abstraktaus pobÅ«džio teiginiais. Atsakovui apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.

Byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.              Byloje kilęs ginčas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumo.              Remiantis raÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas T. T. nuo 2015 m. liepos 3 d. iki 2015 m. liepos 21 d. buvo gydytas Ligoninės Chirurgijos skyriaus 24 kamerų tipo palatoje, kurios plotas 21,25 kv. m ir kameroje yra 8 lovos (b. l. 29). PareiÅ¡kėjas teigia, kad buvo laikomas perpildytose kamerose (palatose).

Ligoninė iš esmės neneigia, kad galėjo būti viršytas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros ploto reikalavimas. Ligoninėje nurodė, kad neturi duomenų, su kiek asmenų buvo laikomas pareiškėjas.              Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, be kita ko, privalomos ir Ligoninei. Taisyklių 111.4 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. balandžio 30 d.) nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Ligoninė teismui nepateikė informacijos, kiek nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma tose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nes, Ligoninės teigimu, tokie duomenys nėra fiksuojami, todėl nustatyti, ar iš tiesų nagrinėjamu atveju vienam asmeniui tenkanti minimalaus ploto norma buvo pažeista, nėra galimybės. Kadangi pareiškėjas Ligoninėje buvo gydytas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 3 d. iki 2015 m. liepos 21 d. kamerų tipo palatoje Nr. 24, kurios plotas 21,25 kv. m ir kameroje yra 8 lovos (b. l. 29, 31), nesant tikslių duomenų dėl buvusių asmenų skaičiaus kameroje, atsižvelgus į kamerose buvusį lovų skaičių, konstatuotina, kad vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko minimalaus ploto reikalavimo.

Atsižvelgus į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso 19 parų Ligoninėje buvo laikomas pažeidus ploto reikalavimÄ . PareiÅ¡kėjo teiginiai apie netinkamas laikymo sÄ lygas Ligoninėje nepaneigti byloje esančiais įrodymais, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui gydantis Ligoninėje buvo pažeista jo teisė į minimalų plotÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-566-14). Pažymėtina, kad minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.

Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjui esminiai nepatogumai (negalėjimas judėti) kilo dėl per mažo kameros ploto. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimo baldų neįskaityti į bendrÄ plotÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas teigė, kad tualetas nuo patalpos neatitvertas, nėra unitazo, o įrengta tik skylė, todėl jam buvo sudėtinga atlikti gamtinius reikalus, jautė diskomfortÄ , be to, patyrė pažeminimÄ . Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. lieps 10 d.

įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktÄ kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa; Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas.

Eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Ligoninė teigė, kad tualetas nuo kameros atskirtas pertvara. Nuotraukose matyti, kad yra įrengta pertvara. Be to, nuotraukose matyti, kad kamerose nėra įrengto unitazo, todėl konstatuotina, kad sanitarinis mazgas neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų ir pripažintina, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas netinamomis sÄ lygomis bei buvo pažeista jo teisė į saugiÄ ir tinkamÄ gydymosi aplinkÄ . Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad Ligoninėje sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas ir pareiÅ¡kėjas buvo priverstas naudotis tualetu (b. l. 54, 58, 62), kuris pažeidė jo teisę į nustatytus higienos reikalavimus atitinkančias sÄ lygas.PareiÅ¡kėjas teigė, kad kamerose nebuvo Å¡ilto vandens.

Pažymėtina, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, jog sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Taigi Ligoninei reikalavimo į kameras tiekti Å¡iltÄ vandenį nebuvo. Taigi, Å¡iuo atveju Ligoninė nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisių, kadangi nėra nustatyto reikalavimo tiekti karÅ¡tÄ vandenį į kamerÄ . Taip pat pareiÅ¡kėjas teigė, kad netinkamai užtikrinami higienos reikalavimai naudojantis 1 kartÄ per savaitę 15 min. duÅ¡u. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

PareiÅ¡kėjas pripažino, kad jam buvo sudaryta tokia galimybė naudotis duÅ¡u, o Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo asmeniniai poreikiai naudotis dažniau duÅ¡u negali bÅ«ti vertinami kaip pareiÅ¡kėjo teisių, nustatytų higienos normoje, pažeidimu.PareiÅ¡kėjas teigė, kad kankinimams prilygsta suteikiama galimybė tik vienÄ valandÄ bÅ«ti lauke. Remiantis Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

PareiÅ¡kėjas neginčija, kad jam buvo užtikrinta minėta teisė pasivaikščioti gryname ore, tačiau mano, jog laikas pasivaikščioti yra per trumpas. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad jis norėtų ne mažiau kaip 8 val. praleisti lauke. Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis CPT bendrajame praneÅ¡ime Nr. CPT/Inf (92)3 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o bÅ«tent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose (angl. outside their cells).

Be to, įvertinus atsakovo atstovo atsiliepime pateiktÄ informacijÄ , darytina iÅ¡vada, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra pakankami ir tinkamai įrengti. Taigi, Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų nenustatyta.PareiÅ¡kėjas taip pat teigė, kad jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai. Pažymėtina, kad Ligoninės administracija spręsti, ar įstaigoje laikomam asmeniui gali bÅ«ti suteiktas pasimatymas su giminaičiais ar kitais asmenimis, turėtų pagrindÄ tik gavusi asmens praÅ¡ymÄ ir kiekvienu konkrečiu atveju individualiai vertindama pagal Suėmimo vykdymo įstatymo ir Taisyklių reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas skunde teismui konkrečiai nenurodė, kada jis kreipėsi į Ligoninę dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo, o administracija atsisakė jį suteikti. Be to, jis skunde nenurodė, kada ir su kuo siekė pasimatyti. Teismas pareiÅ¡kėjo teiginius dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turi individualizuoti atitinkamai nurodomÄ pažeidimÄ . AbstraktÅ«s teiginiai negali pagrįsti pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo laikomas neilgÄ laikÄ â€“19 parų.

Taigi, pareiÅ¡kėjui nepateikus konkrečių duomenų apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ Å¡iuo aspektu, nėra pagrindo konstatuoti, kad Ligoninė neveikė taip kaip turėjo veikti. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde iÅ¡dėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas, nagrinėdamas bylÄ , galėtų iÅ¡tirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas iÅ¡vadas. Teismas pareiÅ¡kėjo teiginius, kad jis buvo laikomas su užkrečiamomis ligomis sergančiais asmenimis vertina kritiÅ¡kai.

Aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Ligoninės administracijÄ , o Å¡i bÅ«tų ignoravusi jo nurodytas aplinkybes ir nesiėmusi veiksmų užkirsti keliÄ daromam pažeidimui, pareiÅ¡kėjas nenurodė. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Ligoninė laikėsi Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo reikalavimų bei laikė asmenis kamerose, vadovaudamasi Somatinių ligų, kuriomis sergantys asmenys turi bÅ«ti laikomi pataisos įstaigose izoliuoti nuo kitų suimtųjų, nuteistųjų asmenų, sÄ raÅ¡u.

Nurodyti pareiÅ¡kėjo teiginiai yra neindividualizuoti ir nepagrįsti. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų asmenų ir jo laikymo sÄ lygos bÅ«tų pablogintos. Pažymėtina, kad kameroje Nr. 24 buvo atliktas remontas (b. l. 46–47). Taigi, Ligoninė stengiasi gerinti laikomų asmenų sÄ lygas ir užtikrinti sveikÄ aplinkÄ . Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose (b. l. 32–54) pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų pažeidimų ginčui aktualiu laikotarpiu neužfiksavo.

Teismas esmine aplinkybe, dėl kurios pareiÅ¡kėjui kilo žala, pripažįsta kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo pažeidimÄ , taip pat netinkamÄ tualeto (skylės) įrengimÄ .Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta civilinė atsakomybė yra be kaltės. Pagal CK 6.271 straipsnyje nurodytas civilinės atsakomybės sÄ lygas, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad Ligoninė neturi galimybės reguliuoti atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistųjų srautus ir tokiu bÅ«du užtikrinti minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ vienam asmeniui, taip pat nurodyti izoliavimo reikalavimai, Ligoninės paskirtis ir pan. nepaneigia atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį ir nėra reikÅ¡mingi.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad atsakovė neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to pareiÅ¡kėjui CK 6.250 straipsnio prasme kilo atitinkamos neigiamos pasekmės (fiziniai nepatogumai, neigiami iÅ¡gyvenimai), kurių nebÅ«tų kilę, jei atsakovė bÅ«tų užtikrinusi minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimÄ .Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina dėl Ligoninėje neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos, yra aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, kad kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ .

Å ioje administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, kad Ligoninė bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, iÅ¡skyrusi jį iÅ¡ kitų nuteistųjų, tačiau minimalaus vienam asmeniui gyvenamojoje patalpoje tenkančio ploto neužtikrinimas iÅ¡ viso 19 parų, sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

PareiÅ¡kėjas, neužtikrinant minimalios gyvenamojo ploto normos reikalavimų, patyrė diskomfortÄ ir nepatogumus, kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas anksčiau minėtų teisės aktų normų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis. Teismas, įvertinęs esminę aplinkybę pareiÅ¡kėjo laikymo Ligoninėje trukmę – 19 parų – pažeidus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ , taip pat netinkamÄ tualeto įrengimÄ , vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti proporcinga suma yra 240 Eur.

Teismas nenustatė jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti galėtų bÅ«tų tenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 str., 88 str. 1, 2 p., 132 str., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo T. T. (T. T.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.              Priteisti T. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 240 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

             LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .                           Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                                                                   Jolanta Malijauskienė