fab2eeca-4e27-4a82-a55c-8cd4637db2dc · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Irma Čuchraj                          Civilinė byla Nr. 2A-116-513/2014Teisėja Violeta Olcvikienė                                  Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10935-2012-4                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                          16.1; 16.5.1; 16.7; 73.2.5.5; 73.2.6.1;                         121.14; 121.18; 121.21                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 18 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-31 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. T. individualios įmonės ieÅ¡kinį atsakovui A. K., trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo, nustatė: ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 46 249,30 Lt žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Argumentavo, kad atsakovas nuo 2011-06-27 iki 2012-03-21 dirbo A. T. individualioje įmonėje vairuotuoju–ekspeditoriumi, su juo buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. 2012-01-16 atsakovas buvo komandiruotėje ir naktį jam patikėto automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo degalinėje „Agip“ prie PrancÅ«zijos miesto Liono, kabinoje kilo gaisras, jo metu apdegė vairuotojo kabina. Apie kilusį gaisrÄ atsakovas neinformavo nei policijos, nei prieÅ¡gaisrinės tarnybos, nes gaisrÄ užgesino savo jėgomis.

Gaisras automobilio viduje įvyko ne dėl automobilio techninio gedimo, o dėl neatsargaus elgesio su ugnimi. Atsakovo materialinė atsakomybė darbdaviui atsirado dėl teisės pažeidimo, kurio metu darbo santykio subjektas – atsakovas – padarė žalÄ netinkamai atlikdamas jam pavestas pareigas, netinkamai elgdamasis su ugnimi. Dėl įvykusio gaisro ieÅ¡kovei padaryta reali žala. Žala padaryta dėl atsakovo su kuriuo buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės sutartis, kaltės. Yra visos sÄ lygos taikyti atsakovui materialinę atsakomybę, todėl praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti.Atsakovas atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko.

PaaiÅ¡kino, kad 2011-06-27 visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartyje nebuvo tiksliai nustatyta, už kokias materialines vertybes atsakovas prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę jų sužalojimo, praradimo atvejais, materialinės vertybės sutartyje neidentifikuotos. Transporto priemonė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo atsakovui perduota, visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartyje ar jos prieduose nėra nurodyta, kad atsakovas prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už minėtÄ transporto priemonę jos sužalojimo, sugadinimo atveju. 2012-01-16 atsakovas stovėjo prie degalinės „Agip“ PrancÅ«zijoje, netoli Liono, prie greitkelio N-A-6.

Apie 3.40-04.00 val. pabudo nuo stipraus oro Å¡nypÅ¡timo sukelto garso, tada pamatė, kad dega priekinė maÅ¡inos užuolaida, panelė ir vairuotojo sėdynė. Atsakovas skubiai užgesino gaisrÄ ir nedelsdamas apie įvykį SMS žinute informavo ieÅ¡kovės įmonės vadybininkÄ R. B.. Vėliau atsakovui skambino įmonės savininkas A. T. ir teikė nurodymus, kÄ daryti bei kaip jam elgtis Å¡ioje situacijoje. Visi veiksmai po gaisro užgesinimo buvo suderinti su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad gaisras įvyko dėl atsakovo kaltės. Mano, kad gaisras galėjo kilti tiek dėl transporto priemonės elektronikos gedimų, tiek ir dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų – neužgesintÄ degtukÄ ar nuorÅ«kÄ per pravirÄ langÄ galėjo įmesti kitas asmuo.

Tvirtina, kad jis pats dėl sveikatos problemų tuo metu nerÅ«kė.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-07-31 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovo 46 249,34 Lt žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 46 249,34 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2012-09-20 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 3 807,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovo materialinės atsakomybės buvusiam darbdaviui.

Å alys 2011-06-27 sudarė susitarimÄ dėl visiÅ¡kos materialinės darbuotojo atsakomybės. IeÅ¡kovė dėl 2012-01-16 kilusio gaisro apgadintos transporto priemonės turėjo 42 239,34 Lt automobilio remonto iÅ¡laidų, 1 971,30 Lt automobilio pargabenimo iÅ¡ PrancÅ«zijos į Vokietijoje esantį servisÄ iÅ¡laidų ir 2 038,70 Lt iÅ¡laidų, susijusių su vilkiko bei puspriekabės prastova, iÅ¡ viso 46 249,34 Lt. Sprendė, jog visos ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos yra tiesiogiai susijusios su automobilio apgadinimu ir pagrįstos byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Atmetė atsakovo argumentus, jog automobilis jam nebuvo perduotas, nes automobilio perdavimo atsakovui faktÄ patvirtina tarptautiniai krovinių transportavimo (CMR) važtaraščiai ir tai, kad įvykio metu automobilis „Iveco Stralis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsakovo žinioje. Priimtas į darbÄ atsakovas buvo supažindintas su krovininio automobilio vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, 2011-09-12 A. T. įsakymu patvirtintais pareiginiais nuostatais vairuotojui ekspeditoriui, su prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimais, todėl atsakovo teiginius, kad jis nebuvo susipažinęs su prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojančiais dokumentais, vertino kaip nepagrįstus.

Atsakovas netinkamai atliko savo darbo pareigas, neužtikrino jam patikėto automobilio saugumo, nesilaikė prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų, elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai, todėl bÅ«tent dėl atsakovo neatsargumo kilo gaisras automobilio kabinoje. Atsakovo versijÄ , jog gaisras automobilio kabinoje kilo galbÅ«t dėl trumpo jungimo, paneigia automobilio remontÄ atlikusių įmonių – UAB „Ivetra ir Ko“ bei Kirchberger GmbH, atstovų paaiÅ¡kinimai, automobilio gamintojo iÅ¡vados, foto lentelės. Å ie įrodymai patvirtina, jog gaisras kabinoje kilo dėl iÅ¡orinio ugnies Å¡altinio transporto priemonės kabinoje, o ne dėl automobilio techninio gedimo ar trumpojo sujungimo.

Tai patvirtina ir liudytojų M. G., atlikusio automobilio apžiÅ«rÄ po gaisro, bei R. B., su kuriuo atsakovas bendravo iÅ¡ karto po įvykio, parodymai. Teismas pažymėjo, kad nors ir nebuvo atlikta ekspertizė kilusio gaisro priežastims nustatyti, tačiau iÅ¡vadomis apie galimas gaisro priežastis, pateiktomis gamintojų ir remontÄ atlikusių įmonių, teismas neturi pagrindo abejoti. Atsakovo teiginiai, jog reiso metu jis buvo metęs rÅ«kyti, paneigtini paties atsakovo prisipažinimu, jog daug metų rÅ«kė, kad kabinoje buvo įsirengęs nedidelę Å¡iukÅ¡liadėžę, be to, A.

T. patvirtino, kad prieÅ¡ iÅ¡vykdamas į reisÄ atsakovas rÅ«kė. IeÅ¡kovės pateikti įrodymai dėl drausminės nuobaudos skyrimo atsakovui patvirtina, kad atsakovas iÅ¡ darbo atleistas bÅ«tent dėl darbo pareigų pažeidimo ir 2012-01-16 kilusio gaisro metu ieÅ¡kovei padarytos žalos. Atsakovas atleidimo iÅ¡ darbo neginčijo ir net reikÅ¡damas prieÅ¡ieÅ¡kinį nekėlė reikalavimo atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu, taigi jis neneigia savo kaltės dėl kilusio gaisro automobilyje.

Atsakovo argumentus, jog jis yra netinkamas atsakovas ir žalÄ turėtų atlyginti draudimo bendrovė, vertino kaip nepagrįstus, nes bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, tačiau draudikas atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nes apie gaisrÄ nebuvo praneÅ¡ta prieÅ¡gaisrinei gelbėjimo tarnybai. Atsakovas suklaidino darbdavio atstovus pateikdamas klaidingÄ informacijÄ apie įvykį – jis nurodė, kad vilkike įvyko trumpas jungimas, dėl jo, nebuvo iÅ¡kviestos atitinkamos tarnybos ir ieÅ¡kovė prarado teisę į draudimo iÅ¡mokÄ pagal draudimo sutartį (draudimo sutarties sÄ lygų 5.4, 13.3.2 punktai).

Teismas konstatavo, kad byloje yra nustatytos visos atsakovo materialinės atsakomybės sÄ lygos, todėl ieÅ¡kinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas. CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 5 procentų procesines palÅ«kanas. CPK 93 str. 1 d. pagrindu ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas – 1 387 Lt žyminį mokestį ir 2 420 Lt iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, iÅ¡ viso 3 807 Lt.Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-31 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti arba panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

PraÅ¡o priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad su darbdaviu (ieÅ¡kove) sudarytoje visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartyje nėra identifikuoti perduodami atsakovui daiktai, už kurių saugojimÄ , pardavimÄ , iÅ¡davimÄ , vežimÄ , naudojimÄ jis prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę, ginčo transporto priemonė taip pat neįraÅ¡yta Å¡ioje sutartyje, todėl atsakovas negalėjo bÅ«ti už jÄ materialiai atsakingas ir/ar bÅ«ti atsakingas už visas ieÅ¡kovės įmonėje turimas 86 maÅ¡inas.

Neperduotas vilkikas negali bÅ«ti visiÅ¡kos materialinės atsakomybės objektu. Teismas nepasisakė dėl visų materialinės atsakomybės sÄ lygų. Nenurodė, kokiÄ neteisėtÄ veikÄ , kokiais konkrečiais veiksmais ginčo atveju padarė atsakovas ir dėl to kilo žala. Nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, buvimo. Vilkiko remontas UAB „Ivetra ir Ko“ atliktas praėjus 6 mėnesiams po gaisro, nors Vokietijoje Kirchberger GmbH autoservise visi gedimai buvo paÅ¡alinti.

Liudytojo M. G. – UAB „Ivetra ir Ko“ darbuotojo parodymus vertina kritiÅ¡kai, nes jis neatliko vilkiko apžiÅ«ros iÅ¡ karto po gaisro, o tik praėjus 6 mėnesiams po gaisro – 2012 m. liepos mėnesį, kai vilkikas jau buvo suremontuotas. UAB „Ivetra ir Ko“ paaiÅ¡kinimÄ , jog gaisro židinys yra vilkiko Å¡iukÅ¡lių dėžėje, paneigia fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad nei skardinė, nei peleninė nėra gaisro židinio vieta, nes skardinė dėžutė visai neapdegusi, o peleninė apdegusi ne iÅ¡ vidaus, o tik ta vieta, kuria statoma į panelės dėklÄ .

Nustatyti tiksliÄ gaisro priežastį neatlikus ekspertizės yra neįmanoma. Be to, ieÅ¡kovė vilkikus įsigyja iÅ¡ UAB „Ivetra ir Ko“, taigi yra susijusi verslo santykiais su Å¡ia bendrove, todėl UAB „Ivetra ir Ko“ paaiÅ¡kinimai ir iÅ¡vados vertintinos kritiÅ¡kai, jos paremtos prielaidomis, bet ne atlikta ekspertize, taip iÅ¡kreipiant tikrÄ sias vilkiko gaisro priežastis. Atsakovo kaltę turėjo įrodyti ieÅ¡kovė, tačiau ji nepateikė įrodymų, jog gaisras kilo dėl atsakovo kaltės. Mano, kad gaisro priežastimi galėjo bÅ«ti tiek elektronikos gedimai, tiek trečiojo asmens neteisėti veiksmai.

Ä®vykio metu vilkikas stovėjo aikÅ¡telėje ir atsakovas jame miegojo, todėl negalėjo savo veiksmais sukelti gaisro, be to, dėl sveikatos problemų atsakovas nerÅ«kė. Transporto priemonė buvo intensyviai eksploatuojama, todėl dėl amortizacijos galėjo atsirasti tam tikrų gedimų, taip pat ir elektronikos. Teismo iÅ¡vadas dėl atsakovo kaltės ir gaisro kilimo priežasčių vertina kaip prieÅ¡taringas, pažymėdamas, kad net aplinkybę, jog atsakovas neginčijo atleidimo iÅ¡ darbo, teismas nepagrįstai vertino kaip atsakovo kaltės pripažinimÄ .

Teismas neanalizavo aplinkybių, lėmusių žalos atsiradimÄ , nevertino atsakovo veiksmų, atliktų siekiant užkirsti keliÄ Å¾alai atsirasti. Žalos dydis nėra užfiksuotas jokiame defektų ar apžiÅ«ros akte, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovės pateiktas sÄ skaitas, kuriose nurodyti remonto darbai ir detalės neatitinka faktinių vilkiko apgadinimų gaisro metu. Apeliantas abejoja, ar visos sÄ skaitose nurodytos detalės buvo panaudotos bÅ«tent ginčo vilkiko remontui, Å¡alinant gaisro padarinius. Vienos detalės kartojasi, kitos niekaip negalėjo bÅ«ti sugadintos gaisro metu, nes yra ne vilkiko kabinoje, o kitoje vilkiko vietoje, pavyzdžiui: pakeistos sugedusios baterijos, kurios yra už vilkiko kabinos ant rėmo; patikrinta ir suremontuota automobilio Å¡ildymo sistema, kuri taip pat nėra kabinos priekinėje dalyje; pakeistas spoileris, kuris yra ne kabinoje, o lauko pusėje už priekinio stiklo, ir kt.

Pažymi, kad Å¡ildymo sistema neremontuojama, ji keičiama tik trumpo sujungimo atveju. Neįrodytomis laiko vilkiko remonto iÅ¡laidas, už prastovÄ ieÅ¡kovės apskaičiuotÄ 590,44 EUR sumÄ bei vilkiko gabenimo iÅ¡ PrancÅ«zijos į Vokietijos servisÄ iÅ¡laidas. Teismas klaidingai nustatė žalos dydį, visai nepasisakė dėl atsakovo kaltės ir net nesprendė galimybės mažinti priteistino žalos atlyginimo. Pažymi, kad atsakovas gesino gaisrÄ pats ir taip iÅ¡saugojo darbdavio turtÄ nuo sunaikinimo.

Teigia, kad atsakovas nėra tinkamas atsakovas byloje, nes ieÅ¡kovė ir „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje buvo sudarę Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį, kuria ieÅ¡kovė apdraudė turtinį interesÄ , susijusį su transporto priemonės valdymu, naudojimu ir disponavimu, apdraudė ir tokiÄ rizikÄ kaip gaisras ir tai yra draudžiamasis įvykis (draudimo sutarties specialiosios dalies 4.1.2.3 p.), iÅ¡skyrus padegimÄ . Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad dėl ieÅ¡kovės suklaidinimo ji prarado teisę į draudimo iÅ¡mokÄ , nes nebuvo iÅ¡kviestos tarnybos gaisrui gesinti.

Atsakovas informavo apie įvykį vadybininkÄ R. B., nurodė jam gaisro priežastį – trumpas sujungimas ir toliau veikė pagal Å¡io vadybininko ir įmonės vadovo nurodymus. Å ie asmenys nekvietė gaisrinės ar kitos tarnybos, nors tai padaryti buvo jų pareiga. IeÅ¡kovę ir draudikÄ siejo draudimo teisiniai santykiai. Draudikas įvykus draudžiamajam įvykiui privalo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovei, todėl ginčo atveju „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje turėjo bÅ«ti atsakovas byloje.

Draudiko 2012-05-28 raÅ¡te pateiktÄ teiginį, jog iÅ¡mokos nemokės, nes apie įvykį nebuvo praneÅ¡ta prieÅ¡gaisrinei gelbėjimo tarnybai, vertina kaip nepagrįstÄ draudiko atsisakymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Draudimo įstatymo 96 str. 3 d., 6 d. ir 7 d. prasme. IeÅ¡kovė ir nereikalavo iÅ¡ draudiko atlikti įvykio tyrimÄ ir visÄ nuostolių atlyginimo naÅ¡tÄ perkėlė atsakovui (darbuotojui). Draudikas maksimaliai tinkamo savo pareigų vykdymo sudarant draudimo sutartį, pagal kuriÄ naudos gavėjas buvo ieÅ¡kovė, taip pat priežasčių atsisakyti prisiimtos draudimo rizikos svarumo neįrodė ir net nebandė įrodyti.

Ginčo atveju ieÅ¡kovės nuostoliai buvo apdrausti, todėl iÅ¡ esmės turėtų bÅ«ti sprendžiama, kas juos turi atlyginti – draudikas ar draudėjo (ieÅ¡kovės) darbuotojas (atsakovas).IeÅ¡kovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir skundžiamÄ sprendimÄ praÅ¡o palikti nepakeistÄ , priteisti apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nesutinka su apelianto argumentais, o teismo iÅ¡vadas laiko pagrįstomis ir teisingomis. Pažymi, kad esant ginčui vilkikas jau yra suremontuotas, todėl skirti ekspertizę gaisro priežasčiai nustatyti nebeįmanoma, o abejoti nustatytomis priežastimis nėra pagrindo, nes jos viena kitai neprieÅ¡tarauja.

Vilkikas buvo draustas „BTA Insurance Company“ SE filiale Lietuvoje, sausumos transporto priemonių draudimu, draudimo poliso Nr. TPD 061685, su besÄ lygine 10 000 Lt dydžio iÅ¡skaita. IeÅ¡kovė kreipėsi į draudikÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, tačiau vadovaudamasis Draudimo įstatymo 96 str. 8 d. ir Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 5.4 p., 13.3.2 p. draudikas atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Ä®vykis buvo priskirtas prie nedraudžiamųjų įvykių, nes atsakovas klaidingai informavo darbdavį apie įvykusį gaisrÄ , turėdamas tikslÄ nuslėpti savo neteisėtus veiksmus, pats neinformavo prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos, nors buvo instruktuotas, kaip tokioje situacijoje elgtis.

Atsakovas pripažįsta aplinkybę, jog kilus gaisrui vilkike į prieÅ¡gaisrinę gelbėjimo tarnybÄ jis nesikreipė ir gaisrÄ gesino pats, todėl ieÅ¡kovė negali pateikti draudikui tyrimo medžiagos.Apeliacinis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.IÅ¡analizavusi ginčo situacijos faktinius ir teisinius aspektus teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vadomis, jog atsakovas yra kaltas dėl gaisro vilkike, todėl turi atlyginti neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovei. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nevertindamas draudiko „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje atsakomybės kilus ginčo įvykiui, sÄ lygų, neanalizuodamas ieÅ¡kovės ir draudiko 2012-01-14 sudarytos draudimo sutarties Nr. TPD 061685 (kasko) ir neatskiriamos jos dalies – Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017, turinio ir atsakomybės dėl žalos atlyginimo reikalaudamas tik iÅ¡ atsakovo, neatskleidė bylos esmės ir neteisingai iÅ¡sprendė ginÄÄ .

Teismo iÅ¡vada, jog atsakovas neatsargiai elgėsi su ugnimi (akcentuoja jo rÅ«kymÄ vilkiko kabinoje), nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, kurie patvirtintų, kad bÅ«tent dėl Å¡ių konkrečių atsakovo kaltų veiksmų (ar neveikimo) kilo gaisras vilkiko kabinoje ir tai buvo žalos kilimo priežastis.Teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju elgėsi nerÅ«pestingai, nes, bÅ«dama apdraudusi įmonės vairuotojus ir keleivius draudimu nuo nelaimingų atsitikimų (t. 1, b. l. 109, 110, 111–116, 117), įvykus nagrinėjamam įvykiui, apsiribojo draudiko atsakymu, jog draudimo iÅ¡mokos jis nemokės, remdamasis Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 5.4, 13.3.2 punktų bei Draudimo įstatymo 96 str. 8 d. pagrindais ir įvykis buvo netirtas (t. 1, b. l. 20).

Duomenų, jog draudikas kreipėsi į ieÅ¡kovę (draudėjÄ ir naudos gavėjÄ ) dėl visų reikalingų dokumentų draudžiamojo įvykio priežastims bei žalos dydžiui nustatyti gavimo, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, minėtas draudiko atsakymas, jog draudimo iÅ¡mokos ieÅ¡kovei nemokės, laikytinas formaliu, nes duomenų apie konstruktyvų ir objektyvų įvykio tyrimÄ nepateikta. Nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė nevykdė ar netinkamai vykdė Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 8.1.1–8.1.6 p. numatytas pareigas įvykus draudžiamajam įvykiui – gaisrui vilkike.

Å is draudžiamasis įvykis reglamentuotas minėtų taisyklių 4.1.2.6 punkte, inter alia numatantis, kad, kai gaisro priežastis yra savaiminis užsidegimas (trumpas jungimas ar kita priežastis, iÅ¡skyrus padegimÄ ), tai laikoma draudžiamuoju įvykiu, jei transporto priemonė įvykio dienÄ buvo ne daugiau kaip 10 metų amžiaus (t. 1, b. l. 113). Pagal Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 13.3.2 punktÄ draudėjo (ieÅ¡kovės) pareiga kilus gaisrui yra nedelsiant praneÅ¡ti prieÅ¡gaisrinei gelbėjimo tarnybai bei priklausomai nuo esamos situacijos praneÅ¡ti kitoms reikiamoms tarnyboms.

Ginčo vilkikas „Iveco Stralis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dienÄ (2012-01-16) buvo mažiau nei 2 metų amžiaus (2010 m. gamybos, t. 1, b. l. 28).Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su priteistu žalos atlyginimu ir nurodo, kad turtinės žalos atlyginimas turi bÅ«ti priteistas ne iÅ¡ atsakovo, o iÅ¡ draudiko, nes įvykio metu atsakovo valdyta transporto priemonė buvo apdrausta sausumos transporto priemonių draudimu. CK 6.254 str. numatyta, kad civilinė atsakomybė gali bÅ«ti draudžiama.

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė yra draudžiama pagal specialųjį – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo – įstatymÄ . Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį draudikui. Å ia draudimo sutartimi siekiama sumažinti dėl prievolės atlyginti trečiajam nukentėjusiam asmeniui žalÄ atsiradusius neigiamus padarinius atsakingo už žalÄ asmens turtinei padėčiai, kartu apsaugant ir nukentėjusiojo turtinius interesus.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ â€“ žalÄ padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. ŽalÄ padaręs asmuo turi atlyginti žalÄ , kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo iÅ¡moka), taip pat tais atvejais, kai draudiko pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ neatsiranda, t. y., kai žalÄ sukėlęs veiksmas nėra draudžiamasis įvykis arba yra padaryta tokia žala, kurios neapima civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Nors pareigÄ atlyginti padarytÄ Å¾alÄ turi du asmenys – žalÄ padaręs asmuo ir draudikas, Å¡ių minėtų asmenų pareigų atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi.

ŽalÄ padariusio asmens pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ kyla delikto pagrindu. Pagal CK 6.254 str. 2 d., žalÄ padariusiam asmeniui taikomas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.). Jeigu padarytos žalos visiÅ¡kai nepadengia nukentėjusiajam iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, likusiÄ Å¾alos dalį privalo atlyginti žalÄ padaręs, t. y. atsakingas už žalÄ asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Sprendžiant, kokiÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jÄ padaręs asmuo, taip pat vadovaujamasi CK 6.249–6.250 str. nuostatomis.

Draudiko pareiga atlyginti žalÄ kyla iÅ¡ draudimo sutarties. Draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokiÄ Å¾alÄ ir kokia apimtimi atlygina draudikas (CK 6.254 str. 1 d., 6.1018 str.). Draudikui visiÅ¡kas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, nes jo pareiga atlyginti žalÄ gali bÅ«ti ribojama tiek konkrečiu žalos dydžiu, tiek ir žalos rÅ«Å¡imi. Tai reiÅ¡kia, kad draudiko pareiga atlyginti ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalÄ gali atsirasti tik tada, kai tokia jo pareiga numatyta įstatyme ar draudimo sutartyje.

Minėta 2012-01-14 draudimo sutartimi Nr. TPD 061685 jos Å¡alys susitarė, jog apdraudžiamos rizikos yra – trečiųjų asmenų neteisėta veika (T), stichinės nelaimės (S), vagystė (V), avarija (A), ir tokia draudžiamoji apsauga galiojo ir ginčo vilkikui (t. 1, b. l. 109, 117).IeÅ¡kovė už vilkiko remontÄ patirtos turtinės žalos atlyginimo praÅ¡o priteisti iÅ¡ savo darbuotojo, tačiau teisėjų kolegijÄ dėl anksčiau iÅ¡dėstytų motyvų mano, kad Å¡is atsakovas netinkamas.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė nesutiko su atsakovo praÅ¡ymu ir teismo siÅ«lymu pakeisti jį į atsakovÄ â€žBTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės esant nustatytai Å¡alių procesinei padėčiai (t. 1, b. l. 98–100, 103, CPK 45 str.).   Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad iÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 str. 2, 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka.

Pagal CPK 176 str. 1 d. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DNSB „Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, jog atsakovas kaltas dėl gaisro kilimo, nes aplinkybės, jog atsakovas buvo darbdavio supažindintas su saugÄ darbe reglamentuojančiais aktais bei neginčijo atleidimo iÅ¡ darbo, neįrodo, jog ginčo atveju atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir turi atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ . Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas byloje bei pagrįstai priteisė žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo.Materialinė atsakomybė – turtinės atsakomybės rÅ«Å¡is, numatyta darbo teisėje.

Å i atsakomybė suprantama kaip pareiga atlyginti žalÄ , kuri padaroma vieno darbo santykio subjekto kitam neatlikus arba netinkamai atlikus darbo pareigas (DK 245 str.). Darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius. Materialinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos visos DK 246 straipsnyje nustatytos sÄ lygos:

1) reali žala;

2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu);

3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys;

4) pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjÄ ir nukentėjusiÄ Å¡alį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai;

6) žalos atsiradimas susijęs su darbo santykiais. Taigi, viena iÅ¡ bÅ«tinųjų materialinės atsakomybės, tarp jų ir visiÅ¡kos, sÄ lygų yra ta, kad darbuotojas darbdaviui turi bÅ«ti padaręs savo neteisėta veika materialinę žalÄ . Ä®statymų nustatyta, kad atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos (DK 257 str. 1 d.). Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl teismas jį privalo konkrečiai nustatyti, nes tik tuo atveju, jeigu materialinė žala darbdaviui konkretaus darbuotojo neteisėta veika yra padaroma, Å¡iam darbuotojui gali atsirasti pareiga tÄ Å¾alÄ atlyginti.

Pagal proceso įstatyme įtvirtintÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę, padarytos žalos dydį įrodyti privalo darbdavys (CPK 178 str.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos, tiesioginiai nuostoliai, taip pat negautos pajamos, kurias bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Pagal CK 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę. IeÅ¡kovė prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 46 249,30 Lt, iÅ¡leistų už automobilio remontÄ .

CPK 178 str. nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog gaisro kilimo priežastis byloje nenustatyta, ekspertizė gaisro priežasčiai (-ims) nustatyti neatlikta. Atsižvelgdama į tai, įvertinusi vilkikÄ remontavusių įmonių pateiktus paaiÅ¡kinimus (t. 1, b. l. 30, 32), liudytojų parodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti objektyviÄ iÅ¡vadÄ , jog gaisras kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pvz. jo (ar kitų asmenų) rÅ«kymo vilkiko kabinoje, elektros prietaisų netinkamo naudojimo, juos jungiant į vilkiko elektros sistemÄ ir/ar pan.), o ne dėl vilkiko elektronikos gedimo (pvz. trumpo jungimo) ir/ar trečiųjų asmenų veiksmų ar kitų priežasčių.

Konstatuotina, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo materialinės atsakomybės sÄ lygų, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo yra nepagrįstas.IÅ¡dėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad byloje surinkta ir nustatyta pakankamai įrodymų ieÅ¡kiniui iÅ¡nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Å is teismo sprendimas neužkerta kelio ieÅ¡kovei reikalauti žalos (ar jos dalies) atlyginimo iÅ¡ draudiko – „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųCPK 93 str. 1 d. numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tenkinus apelianto apeliacinį skundÄ procesinis sprendimas priimtas jo naudai. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.Priėmus naujÄ sprendimÄ atitinkamai keistinas Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 str. 3, 5 d.). Pagal byloje esančius įrodymus, atsakovÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokato padėjėja J.

P. (t. 1, b. l. 75). Atsakovas pateikė detalizuotÄ iÅ¡laidų apskaičiavimÄ ir įrodymus, patvirtinančius, jog advokato padėjėjai už atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme (atsiliepimo parengimÄ , atstovavimÄ teismo posėdžiuose, kt. teisines paslaugas) sumokėjo 2 300 Lt (t. 1, b. l. 157, 166, 167), apeliacinės instancijos teisme (už apeliacinio skundo parengimÄ ) – 1 400 Lt (t. 2, b. l. 36, 37). Nustatyta, kad atsakovo atstovė dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 102–104, 118–120, 160–165), iÅ¡ viso – 3 val., paruošė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, apeliacinį skundÄ .Ä®vertinusi ginčo pobÅ«dį, remdamasi Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų nuostatomis, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teisėjų kolegija tenkina atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir priteisia iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 2 300 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovo turėtų pirmosios instancijos teisme, ir 1 400 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ viso – 3 700 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 str. 1 d.).IeÅ¡kovui grÄ Å¾intinas į bylÄ pateiktas įrodymas apie sveikatos bÅ«klę, nes pažyma neturi tiesioginio ryÅ¡io su nagrinėjama byla, be to, gali bÅ«ti atskleista konfidenciali informacija apie žmogaus sveikatÄ (CPK 177 str. 1 d., 180 str.).Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės A. T. individualios įmonės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .Priteisti atsakovui A. K. iÅ¡ ieÅ¡kovės A. T. individualios įmonės 3 700 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.GrÄ Å¾inti atsakovui A. K. iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų (t. 2, b. l. 34). Kolegijos pirmininkė                                                                                Irma Čuchraj Kolegijos teisėjai                                                                      Jolanta Gailevičienė                    Alvydas Žerlauskas