2020-09-16 Nr. AB-16744-3-61-3-03940-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinės bylos Nr. eA-1688-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03940-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.3; 14.6; 14.10; 14.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „VAATC“ (toliau – ir Bendrovė, VAATC) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (3)-AD5-556 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Bendrovė pagal jai išduotą 2014 m. rugpjūčio 25 d. taršos ir integruotos prevencijos kontrolės leidimą Nr. T-V. 1-1/2014 (toliau – ir TIPK leidimas) eksploatuoja nepavojingų atliekų sąvartyną (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sąvartynas). Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir RAAD) Elektrėnų agentūra surašė 2018 m. gegužės 23 d. patikrinimo aktą Nr. 16.10.30 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame buvo prieita prie išvadų, kad per 2018 m. sausio–balandžio mėn. laikotarpį iš UAB „Energesman“ gauta 26 824,24 t degiųjų atliekų, tuo pažeistos TIPK leidimo sąlygos (TIPK leidimo 13 lentelė „Leidžiamos šalinti atliekos“), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimai.

Vilniaus RAAD Elektrėnų agentūra surašė 2018 m. birželio 5 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR- 16.2-3 (toliau – ir Nurodymas), kuriame VAATC buvo nurodyta užtikrinti, kad 2018 m. iš UAB „Energesman“ gautos sandėliavimui degiosios atliekos būtų priduotos atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti šias atliekas. Nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. VAATC 2018 m. birželio 15 d. raštu Nr. 1.13-337 kreipėsi į Vilniaus RAAD ir pateikusi motyvuotus argumentus prašė panaikinti Nurodymą. Vilniaus RAAD 2018 m. birželio 28 d. raštu Nr. (38-2)-VR-1.7-4942 pranešė, kad netenkino VAATC 2018 m. birželio 15 d. raštu Nr. 1.13-337 pateikto prašymo.

VAATC 2018 m. liepos 27 d. raštu Nr. 1.13-381 kreipėsi į Departamentą dėl Nurodymo įvykdymo termino pratęsimo (atidėjimo). Departamentas 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (184)-AD5-1281 informavo VAATC, kad Nurodymo įvykdymo terminą pratęsia iki 2018 m. spalio 2 d. VAATC 2018 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 1.13-446 kreipėsi į Departamentą su prašymu pakartotinai pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą. Be visų kitų argumentų, kurie buvo pateikti ir VAATC 2018 m. liepos 27 d. rašte Nr. 1.13-381, pareiškėjas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2018 m. rugsėjo 21 d.

įsakymu Nr. Dl-842 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuris įsigaliojo 2018 m. rugsėjo 25 d., nustatė, kad „Degiosios atliekos gali būti laikomos atskiroje atliekų sąvartyno kaupo dalyje, įrengtoje atliekų sąvartyno sekcijoje, kurioje vykdoma ir atliekų šalinimo veikla“ (Įsakymu papildytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 1051 punktas).

VAATC nurodė, kad, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nebelieka teisinių kliūčių laikyti degiąsias atliekas Sąvartyno kaupuose ir tuo pagrindu bus kreiptasi į Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – ir AAA) dėl pareiškėjui išduoto TIPK leidimo pakeitimo, siekiant į jį įtraukti degiųjų atliekų laikymą Sąvartyno teritorijoje. Departamentas, nepasisakydamas dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, kurį VAATC 2018 m. rugsėjo 26 d. rašte Nr. 1.13-446 akcentavo kaip vieną iš objektyvių aplinkybių, dėl kurių neįmanoma įgyvendinti Nurodyme nustatytus reikalavimus per jame nurodytą terminą, priėmė Sprendimą pakartotinai nepratęsti Nurodymo įvykdymo termino, motyvuodamas tuo, kad Bendrovė, prašydama pakartotinai pratęsti Nurodymo terminus, prašyme nenurodė, kokius veiksmus nuo 2018 m. birželio 5 d. iki prašymo pateikimo dienos jau atliko, siekdama įvykdyti Nurodymą, ir kokios atsiradusios objektyvios priežastys neleidžia laiku įvykdyti Nurodymo reikalavimų.

1.2. Departamento formalus Sprendimas ir teiginys, kad nėra žinoma, kokius veiksmus pareiškėjas atliko, siekdamas įvykdyti Nurodymą, ir kokios atsiradusios objektyvios priežastys neleidžia laiku įvykdyti Nurodymo reikalavimų, turėtų būti vertintinas kaip nepagrįstas. Departamentas privalėjo įvertinti pasikeitusią teisinę bazę ir pasisakyti dėl Taisyklių pasikeitimo. Būtent Bendrovė yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo iniciatorius, t. y. Bendrovė atliko įvairius veiksmus ir dėjo visas pastangas, kad galėtų įvykdyti Nurodymą. Bendrovė taip pat nuo 2018 m. pavasario yra inicijavusi TIPK leidimo keitimo procedūrą. Pareiškėjas deda ir dės visas įmanomas pastangas, siekdamas įgyvendinti Nurodymą, tačiau svarbu pažymėti, kad ne tik nuo VAATC pastangų bei pasiryžimo priklauso sėkmingas Nurodymo įgyvendinimas.

1.3. Bendrovė 2018 m. birželio 15 d. raštu Nr. 1.13-337 kreipėsi į Vilniaus RAAD ir pateikė objektyvias aplinkybes, turinčias įtakos Nurodymo įvykdymo terminui, tačiau Vilniaus RAAD į šias objektyvias aplinkybes neatsižvelgė, nors privalomojo nurodymo įvykdymo terminas visais atvejais turi būti nustatomas atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, galinčias turėti įtakos laikotarpiui, reikalingam privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams tinkamai įgyvendinti. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. balandžio 30 d.) nėra numatyta jokių konkrečių terminų, kuriais turėtų vadovautis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, siekiantis numatyti ilgesnius nei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. balandžio 30 d.) įtvirtintus terminus, dėl to darytina išvada, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, įvertinęs visas reikšmingas ir objektyvias aplinkybes, galinčias turėti įtakos laikotarpiui, reikalingam privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams tinkamai įgyvendinti, gali nustatyti, pavyzdžiui, ir 1 metų terminą privalomajam nurodymui įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 10 punkte, apibrėžiant atliekų laikymo sąvoką, nurodyta, kad tai, be kita ko, yra šalinti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip 1 metus, būtent 1 metų terminas yra logiškas ir pagrįstas Nurodymui įvykdyti, kadangi šiuo metu nėra galimybės degiąsias atliekas perduoti tvarkyti. Departamentas žino apie susidariusią nepalankią situaciją dėl degiųjų atliekų tvarkymo, tačiau tik formaliai įgyvendina (galima teigti, kad piktnaudžiauja) suteiktais įgaliojimais, nes ne padeda spręsti susidariusią situaciją, o, priešingai, tik dar labiau apsunkina siekiamų tikslų įgyvendinimą – tinkamą mišrių komunalinių atliekų sutvarkymo organizavimą.

1.4. Sprendimas taip pat buvo priimtas neužtikrinant Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 ir 5 punktuose numatytų minimalios ir proporcingos kontrolės naštos ir objektyvumo principų bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų, be kita ko, nebuvo vadovautasi proporcingumo principu, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Taip pat nebuvo vadovautasi išsamumo principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį, kadangi Bendrovei, paprašius Departamento pakartotinai pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą ir, be kita ko, pateikus informaciją apie pasikeitusį reglamentavimą, Departamentas priėmė Sprendimą visiškai nepasisakydamas dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo (Taisyklių pakeitimo), nors pasikeitęs teisinis reglamentavimas turi esminę įtaką tolesniam degiųjų atliekų tvarkymui. Būtent pasikeitęs teisinis reglamentavimas išsprendė kliūtis laikyti degiąsias atliekas sąvartynų kaupuose, todėl Departamento Sprendime pateikti argumentai, kad Bendrovė turėjo nurodyti, kokius veiksmus nuo 2018 m. birželio 5 d. jau atliko, siekdama įvykdyti Nurodymą, ir kokios atsiradusios objektyvios priežastys neleidžia laiku įvykdyti Nurodymo reikalavimų, yra nepagrįsti. Šie administracinio akto trūkumai turi būti pripažinti esminiais ir esančiais pagrindu juos panaikinti.

1.5. Svarbu pažymėti, kad AAA 2018 m. spalio 10 d. rašte Nr. (30.1)-A4-8107 nurodo, jog lieka vienintelė išeitis, t. y. laukti, kol bus sukurti papildomi atliekų deginimo pajėgumai Vilniuje ir atliekas kurį laiką laikyti. Taigi institucijos pripažįsta situacijos absurdiškumą, pripažįsta ir tai, kad degiųjų atliekų laikymas sąvartynuose yra geriausias sprendimo būdas, siekiant, jog degiųjų atliekų laikymas nebūtų pavojingas aplinkai ir visuomenei. Bendrovė, laikydama Sąvartyne degiąsias atliekas, neviršija jokių aplinkos apsaugos normatyvų ar standartų. Degiųjų atliekų laikymas Sąvartyne nedaro neigiamo poveikio aplinkai daugiau nei atliekas šalinant Sąvartyne. Degiųjų atliekų saugojimas iki jų panaudojimo, vadovaujantis atliekų tvarkymo hierarchija, kuri yra įtvirtinta 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (toliau – ir Direktyva 2008/98/EB) 4 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, yra priimtinesnis tvarkymo būdas nei jas šalinant sąvartynuose. Tai, kad Bendrovės degiųjų atliekų saugojimas Sąvartyne neviršija jokių aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų, patvirtina ir AAA 2018 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (28.1)-A4-3743 priimta galutinė atrankos išvada dėl Vilniaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyno veiklos optimizavimo poveikio aplinkai vertinimo, kuri numato, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas.

1.6. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad privalomojo nurodymo terminas nustatomas atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes ir laikotarpį, reikalingą privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. Nustatytas nepilnų 4 mėnesių laikotarpis, per kurį turėtų būti įgyvendinti numatyti reikalavimai, yra per trumpas, taip pat nėra atsižvelgta į jo įgyvendinimo galimas pasekmes, kurias Bendrovė nuolat akcentuoja kreipdamasi į Departamentą. Nustatant Nurodymo įgyvendinimo terminą, neįvertintos objektyvios aplinkybės ir galimos grėsmės:

a) kiekvieną mėnesį apdorojant Vilniaus regiono mišrias komunalines atliekas susidaro apie 10 000 t degiųjų atliekų, kurių tik nedidelė dalis (apie 3 000 t per mėnesį) yra sudeginama. Visos susidarančios atliekos negali būti sudegintos dėl nepakankamų UAB „Fortum Klaipėda“ deginimo pajėgumų – degiosios atliekos neišvengiamai susidaro apdorojant mišriąsias komunalines atliekas ir šio susidarymo nutraukti neįmanoma, o Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės, kuriose bus galima panaudoti visas susidarančias degiąsias atliekas energijai gauti, pradės veiklą ne ankščiau nei 2020 m.;

b) Lietuvos Respublikoje nėra jokių aikštelių, galinčių laikyti visas susidarančias degiąsias atliekas ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 patvirtinto Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano 232.4 punktą;

c) pagal atliktus rinkos tyrimus šiuo metu nėra galimybės susidarančias degiąsias atliekas eksportuoti dėl kaimyninėse šalyse mažų atliekų deginimo įrenginių pajėgumų;

d) vykdant Nurodymą Bendrovė neužtikrintų atliekų tvarkymo sistemos funkcionalumo, Vilniaus regiono mišrių komunalinių atliekų apdorojimo nepertraukiamo veikimo, kiltų atliekų tvarkymo krizė, būtų nepatenkinamas viešasis interesas bei neužtikrinamos pavienių gyventojų pagrindinės žmogaus teisės;

e) padidėję transporto, pristatančio atliekas į Sąvartyną ir išvežančio atliekas iš Sąvartyno, srautai pareikalautų papildomų techninių ir organizacinių priemonių, apsunkintų Sąvartyno darbą, o tai neigiamai paveiktų viso regiono atliekų tvarkymo sistemą. Priimant Sprendimą turėjo būti įvertintas ir lex benignior retro agit (liet. įstatymas negalioja atgal) principas, kadangi nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. pasikeitus Taisyklėms, šiuo teisės aktu sušvelninama teisinių santykių subjekto (Bendrovės) padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisinių santykių subjektams. Departamentas, nepasisakydamas dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, pakartotinai neįvertindamas Nurodymo įvykdymui skirto termino pagrįstumo, pažeidė principą impossibilium nulla obligatio est (liet. niekas neturi būti įpareigojamas daryti to, kas neįmanoma).

2. Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

2.1. Pareiškėjui Nurodymo terminas buvo pratęstas iki 2018 m. spalio 2 d., o pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 26 d. pateikė prašymą (2018 m. rugsėjo 26 d. raštas Nr. 1.13-446) Nurodymo įvykdymo terminą pratęsti pakartotinai, tačiau, kaip teisingai nurodyta Sprendime, pareiškėjas nenurodė, kokius veiksmus nuo 2018 m. birželio 5 d. jau atliko, siekdamas įvykdyti duotą Nurodymą, ir kokios atsiradusios objektyvios priežastys neleidžia jo laiku įvykdyti. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato galimybę pratęsti privalomuosius nurodymus tik esant objektyvioms priežastims, dėl kurių jis negali laiku būti įvykdytas. Šiuo atveju pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 26 d. prašyme (2018 m. rugsėjo 26 d. rašte Nr. 1.13-446) iš esmės nurodo tokias pačias pratęsimo priežastis, kaip ir 2018 m. liepos 27 d. rašte Nr. 1.13-381, kuriuo prašė pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą pirmą kartą, tačiau nenurodė, kokius veiksmus atliko, jog Nurodymas būtų įvykdytas.

2.2. Pareiškėjas turi išduotą TIPK leidimą, kuris nesuteikia Bendrovei teisės priimti, laikyti ar šalinti degiųjų atliekų, tačiau nustatyta, jog pareiškėjas šio reikalavimo nesilaikė ir 2018 m. sausio-balandžio mėnesiais iš UAB „Energesman“ priėmė 26 824,24 t degiųjų atliekų, taip pažeisdamas TIPK leidimo sąlygas (TIPK leidimo 13 lentelė „Leidžiamos šalinti atliekos“) ir Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Taigi Departamento atsisakymas pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi Departamentas Nurodymo įvykdymo terminą vieną kartą jau buvo pratęsęs, tačiau pareiškėjas per pratęstą Nurodymo įvykdymo terminą nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, kad Nurodymas būtų įvykdytas iki 2018 m. spalio 2 d.

2.3. Nors pareiškėjas nurodo, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas visais atvejais turi būti nustatomas, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, galinčias turėti įtakos laikotarpiui, reikalingam privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimas tinkamai įgyvendinti, ir prireikus gali būti pratęstas, tačiau Departamentas 2018 m. rugpjūčio 3 d. pratęsė Nurodymo įvykdymo terminą maksimaliam 2 mėnesių terminui, tačiau per šį laikotarpį Bendrovė neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad Nurodymas būtų įvykdytas, ir nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl Nurodymo įvykdymo terminas turėjo būti pakartotinai pratęstas. Nurodymas išduotas pagrįstai, įvertinus faktinę situaciją ir pritaikius tinkamą teisės normą bei nustačius tinkamą Nurodymo įvykdymo terminą, vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi.

3. Atsakovas Departamentas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjui būtų leista laikyti ir (ar) šalinti degiąsias atliekas, jeigu prieš tai Bendrovė būtų pasikoregavusi turimą TEPK leidimą ir juo būtų leista laikyti ir (ar) šalinti degiąsias atliekas. VAATC laikyti ir (ar) šalinti degiąsias atliekas galėtų tik tada, jeigu tai leistųjų turimas TEPK leidimas, tačiau šis leidimas nėra pakoreguotas ir to daryti neleidžia. Įsakymas įsigaliojo 2018 m. rugsėjo 25 d., tačiau Bendrovė buvo nubausta už tai, jog, eksploatuodama Sąvartyną, iš UAB „Energesman“ gavo 26 824,24 t degiųjų atliekų 2018 m. sausio-vasario-kovo-balandžio mėnesiais, t. y. dar net neįsigaliojus Įsakymui.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad Bendrovė eksploatuoja nepavojingų atliekų Sąvartyną. Šiai veiklai pareiškėjai išduotas TIPK leidimas. Pareiškėjui buvo surašytas Patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad per 2018 m. sausio-balandžio mėn. laikotarpį iš UAB „Energesman“ gauta 26 824,24 t degiųjų atliekų. Degiosios atliekos laikytos palaidos, nesupakuotos jokioje pakuotėje ar taroje. Bendrovė pagal TIPK leidimą neturi teisės priimti, laikyti ar šalinti degiųjų atliekų. Tokiu būdu Bendrovė pažeidė TIPK leidimo sąlygas, Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Bendrovei 2018 m. birželio 5 d. buvo įteiktas Nurodymas, kurio ji įpareigota iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. užtikrinti, kad 2018 m. iš UAB „Energesman“ gautos sandėliavimui degiosios atliekos būtų perduotos atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti šias atliekas. Pareiškėjas 2018 m. liepos 27 d. pateikė prašymą (2018 m. liepos 27 d. raštas Nr. 1.13-381) pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą maksimaliam 2 mėnesių terminui. Departamentas (Vilniaus valdybos Elektrėnų aplinkos apsaugos viršininkas) 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. VR-16.2-3, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, pratęsė Nurodymo įvykdymo terminą iki 2018 m. spalio 2 d. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 26 d. pateikė prašymą (2018 m. rugsėjo 26 d. raštas Nr. 1.13-446) Nurodymo įvykdymo terminą pratęsti pakartotinai. Departamentas Sprendimu atsisakė pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą, kadangi pareiškėjas, prašydamas pakartotinai pratęsti terminą, nenurodė, kokius veiksmus nuo 2018 m. birželio 5 d. jau atliko, siekdamas įvykdyti duotą Nurodymą, ir kokios atsiradusios objektyvios priežastys neleidžia laiku įvykdyti Nurodymo reikalavimų. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pagal Bendrovės prašymą jai vieną kartą 2 mėnesiams jau buvo pratęstas Nurodymo įvykdymo terminas. Pareiškėjas, siekdamas, kad Nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas pakartotinai, 2018 m. rugsėjo 26 d. dar kartą kreipėsi į Departamentą.

7. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas, grįsdamas 2018 m. rugsėjo 26 d. prašymą (2018 m. rugsėjo 26 d. raštą Nr. 1.13-446), nurodė, jog visos susidarančios atliekos negali būti sudegintos dėl nepakankamų UAB „Fortum Klaipėda“ deginimo pajėgumų, taip pat nėra galimybių susidarančias degiąsias atliekas eksportuoti dėl kaimyninėse šalyse mažų atliekų deginimo įrenginių pajėgumų; susidariusios atliekos, kurių sudeginimo pajėgumų Lietuvos Respublikoje nėra, kitose nei Sąvartynas vietose turi būti laikomos vadovaujantis Taisyklėse nustatytais reikalavimais; vadovaujantis Atliekų tvarkytojų valstybinu registru (ATVR) Lietuvos Respublikoje nėra aikštelių, turinčių pajėgumų laikyti visas susidarančias degiąsias atliekas; šiuo metu nėra teisinės galimybės šalinti degiąsias atliekas, be to, degiųjų atliekų laikymas Sąvartyne neturi neigiamo poveikio, o padidėję transporto, pristatančio atliekas į Sąvartyną ir išvežančio atliekas iš Sąvartyno, srautai pareikalautų papildomų techninių ir organizacinių priemonių, apsunkintų Sąvartyno darbą, o tai neigiamai paveiktų viso regiono atliekų tvarkymo sistemą.

8. Teismas, įvertinęs minėtame pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, darė išvadą, kad Departamentas iš esmės pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė prašyme nenurodė, kokius veiksmus nuo 2018 m. birželio 5 d., kai buvo surašytas Nurodymas, atliko siekdama jį įvykdyti, ir kokios objektyvios priežastys neleidžia laiku įvykdyti Nurodymo reikalavimų. Išdėstytos aplinkybės būtų aktualios nebent ginčijant Nurodymo, kuriuo pareiškėjas įpareigotas užtikrinti, kad 2018 m. iš UAB „Energesman“ gautos sandėliavimui degiosios atliekos būtų perduotos atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti šias atliekas, teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau ne Sprendimą, kuriuo nuspręsta nepratęsti Nurodymo įvykdymo termino, Bendrovei nenurodžius, kokių įgyvendinimo veiksmų pareiškėjas realiai ėmėsi. Be to, kaip matyti, pareiškėjas iš esmės tokius pačius argumentus pateikė ir 2018 m. liepos 27 d. prašyme (2018 m. liepos 27 d. rašte Nr. 1.13-381) dėl termino pratęsimo, todėl vertintina, kad Bendrovė jokių naujų veiksmų neatliko bei nenurodė jokių naujų objektyvių aplinkybių. Pareiškėjas, teigdamas, kad susidarančios atliekos negali būti sudegintos dėl nepakankamų UAB „Fortum Klaipėda“ deginimo pajėgumų, kad nėra galimybių susidarančias degiąsias atliekas eksportuoti dėl kaimyninėse šalyse mažų atliekų deginimo įrenginių pajėgumų, kad padidėję transporto, pristatančio atliekas į Sąvartyną ir išvežančio atliekas iš Sąvartyno, srautai pareikalautų papildomų techninių ir organizacinių priemonių ir apsunkintų Sąvartyno darbą, nepateikė tokius savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, todėl jie vertintini tik kaip subjektyvaus pobūdžio pastebėjimai. Bendrovei įteiktas Nurodymas yra galiojantis, todėl vykdytinas, dėl to tokios pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kaip teisės aktų kaita arba TIPK leidimo pakeitimo inicijavimas, niekaip nedaro įtakos tam, kad pareiškėjas privalo įvykdyti skirtus reikalavimus bei užtikrinti, kad sandėliavimui degiosios atliekos būtų perduotos atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti šias atliekas.

9. Teismas konstatavo, kad, pareiškėjui nenurodžius jokių veiksmų, kuriuos atliko siekdamas įgyvendinti Nurodymą, bei kokios objektyvios priežastys sutrukdė šiuos reikalavimus įvykdyti, pripažintina, kad Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą nepratęsti Nurodymo įvykdymo termino.

III. 10. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Bendrovės skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

10.1. Teismas, atmesdamas Bendrovės skundą, konstatavo, kad Departamentas iš esmės padarė pagrįstą išvadą, jog Bendrovė nenurodė, kokius veiksmus nuo 2018 m. birželio 5 d., kai buvo surašytas Nurodymas, atliko siekdama jį įvykdyti, ir kokios objektyvios priežastys neleidžia laiku įvykdyti Nurodymo reikalavimų. Ši teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi teismas neįvertino, kokius veiksmus Bendrovė jau buvo atlikusi ir ar objektyviai nuo 2018 m. birželio 5 d galėjo (turėjo) atlikti dar kokius nors veiksmus. Taip pat neatsižvelgė į teisinės bazės bei atsakingų institucijų pozicijos kaitą ir neteisingai vertino Bendrovės nurodytas aplinkybes, kurios sąlygojo negalėjimą įvykdyti Nurodymo, nevertino pareiškėjo nurodytų Departamento Sprendimo trūkumų. Teismas neatsižvelgė, kad ne vien nuo Bendrovės pastangų, pasiryžimo ar veiksmų priklausė Nurodymo įgyvendinimas. Dėl susiklosčiusios situacijos, kuri vystėsi daug metų ir valstybinės valdžios institucijų keičiamų sprendimų bei ilgalaikės pozicijos neturėjimo, taip pat pavėluotai ir skubotai priimamų sprendimų Bendrovė buvo priversta savarankiškai spręsti degiųjų atliekų tvarkymo problemą (laikyti degiąsias atliekas), taip užtikrinant viešojo intereso apsaugą.

10.2. Bendrovė visuomet buvo aktyvi sprendžiant degiųjų atliekų laikymo problemą. Būtent Bendrovė buvo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo iniciatorė, ir jau nuo 2018 m. pavasario buvo inicijavusi TIPK keitimo procedūrą. Keičiamame TIPK leidimo paraiškos projekte, be kita ko, buvo prašoma įtraukti į minėtą leidimą ir degiųjų atliekų šalinimo veiklą. Bendrovė 2018 m. birželio 4 d. raštu Nr. 1.13-309 teikė paraišką dėl TIPK leidimo keitimo AAA, kuri 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. (30.1)-A4-6364 pateikė pastabas. Bendrovė 2018 m. liepos 27 d. raštu Nr. 1.13-380 pateikė patikslintą paraišką, atsižvelgdama į AAA pateiktus pastebėjimus. AAA, nesilaikydama teisės aktuose nustatytų terminų sprendimams priimti, tik 2018 m. spalio 10 d. raštu Nr. (30.1)-A4-8107 grąžino paraišką bei atsisakė koreguoti TIPK leidimą. Be to, Bendrovė 2018 m. spalio 9 d. raštu Nr. 1.13-458 kreipėsi į AAA dėl leidimo laikyti degiąsias atliekas. Į šį raštą Bendrovė atsakymą iš AAA gavo tik 2018 m. lapkričio 19 d., tačiau atsakyme, pateiktame 2018 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. (30.1)-A4-8631, AAA nurodė, kad susipažinusi su Bendrovės „pateiktu techniniu sprendimu laikyti degiąsias atliekas Kazokiškių sąvartyne pagal Aplinkos ministro 2018-09-21 įsakymą Nr. D1-842 „Dėl LR aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pažymi, kad poveikio aplinkai kontekste numatyti darbai ir jų seka yra priimtini ir nekelia susirūpinimo“. Atsižvelgusi į minėtame rašte iškeltus klausimus, Bendrovė techninį sprendinį patobulino ir 2018 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 1.13- 492 pakartotinai kreipėsi į AAA dėl TIPK leidimo koregavimo, (be kita ko, papildant TIPK leidimą degiųjų atliekų laikymu). Tik 2019 m. kovo 4 d., vėl nesilaikydama teisės aktuose nustatytų terminų sprendimams priimti, AAA pakeitė TIPK leidimą, numatant, jog degiosios atliekos gali būti tvarkomos Sąvartyne, tam skirtoje degiųjų atliekų laikymo zonoje.

10.3. Teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, nepasisakė dėl nurodytų Departamento Sprendimo trūkumų bei neatsižvelgė į tai, kad degiųjų atliekų laikymas Sąvartyne neviršijo jokių aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Departamento Sprendimas buvo priimtas neužtikrinant Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 ir 5 punktuose numatytų minimalios ir proporcingos kontrolės naštos ir objektyvumo principų bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų. Be kita ko, nebuvo vadovautasi proporcingumo principu, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.

Taip pat nebuvo vadovautasi išsamumo principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį, kadangi, Bendrovei paprašius Departamento pakartotinai pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą ir pateikus informaciją apie pasikeitusį reglamentavimą, Departamentas priėmė Sprendimą visiškai nepasisakydamas dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo (Taisyklių pakeitimo), nors pasikeitęs teisinis reglamentavimas turėjo esminę įtaką tolesniam degiųjų atliekų tvarkymui.

Departamentas tik nurodė, kad Bendrovė, prašydama pakartotinai pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą, nenurodė, kokius veiksmus nuo 2018 m. birželio 5 d. jau atliko, siekdama įvykdyti Nurodymą, ir kokios atsiradusios objektyvios priežastys neleidžia laiku įvykdyti Nurodymo reikalavimų. Būtent pasikeitęs teisinis reglamentavimas išsprendė kliūtis laikyti degiąsias atliekas sąvartynų kaupuose, todėl Departamento Sprendime pateikti argumentai, kad Bendrovė turėjo nurodyti, kokius veiksmus nuo 2018 m. birželio 5 d. jau atliko, siekdama įvykdyti Nurodymą, ir kokios atsiradusios objektyvios priežastys neleidžia laiku įvykdyti Nurodymo reikalavimų, yra nepagrįsti.

Priimant Sprendimą turėjo būti įvertintas ir lex benignior retro agit (liet. priimti įstatymai, panaikinantys ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią) principas, kadangi nuo 2018 m. rugsėjo 25 d., pasikeitus Taisyklėms, šiuo teisės aktu sušvelninta teisinių santykių subjekto (Bendrovės) padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisinių santykių subjektams. Departamentas, nepasisakydamas dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, pakartotinai neįvertindamas Nurodymo įvykdymui skirto termino pagrįstumo, pažeidė principą impossibilium nulla obligatio est.

10.4. Bendrovė, laikydama Sąvartyne degiąsias atliekas, neviršijo jokių aplinkos apsaugos normatyvų ar standartų. Degiųjų atliekų laikymas Sąvartyne nedaro neigiamo poveikio aplinkai daugiau nei atliekas šalinant Sąvartyne. Degiųjų atliekų saugojimas iki jų panaudojimo, vadovaujantis atliekų tvarkymo hierarchija, kuri yra įtvirtinta Direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje bei Atliekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, yra priimtinesnis tvarkymo būdas nei jas šalinant sąvartynuose. Aplinkybę, kad Bendrovės degiųjų atliekų saugojimas Sąvartyne neviršija jokių aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų, patvirtina ir Agentūros 2018 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (28.1)-A4-3743 priimta galutinė atrankos išvada dėl Vilniaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyno veiklos optimizavimo poveikio aplinkai vertinimo, kuri numato, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas.

10.5. Teismas nepagrįstai pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių Bendrovės negalėjo įvykdyti Nurodymo, pripažino subjektyvaus pobūdžio pastebėjimais, nevertino galimų Nurodymo įvykdymo grėsmių. Kitaip nei konstatavo teismas, Bendrovės negalėjimą įvykdyti Nurodymą lėmusios priežastys yra objektyvios, o galimos grėsmės realios (žr. nutarties 1.6 p.).

10.6. Bendrovės padarytas pažeidimas pasireiškia tik tuo, kad ginčo metu į Bendrovės TIPK leidimą dar nebuvo įtrauktas degiųjų atliekų laikymas. Akcentuojant formalų šio pažeidimo pobūdį, pabrėžtina, kad pareiškėjas degiąsias atliekas Sąvartyne laikė nesant kitų alternatyvių priemonių suvaldyti riziką, jog sutriks visos regiono atliekų tvarkymo sistemos veikla, ir siekdamas sumažinti pavojų viešajam interesui bei viešajai tvarkai, atsižvelgiant į tai, kad, atlikus poveikio aplinkai vertinimą, nustatyta, jog galimas šalinamų degiųjų atliekų poveikis Sąvartyne yra įvertintas, o specialių ir papildomų reikalavimų atliekų šalinimo veiklai nenustatyta. Todėl dėl Sąvartyne laikomų degiųjų atliekų joks neigiamas poveikis nei aplinkai, nei viešajam interesui nekyla.

11. Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

11.1. Teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė bylai išspręsti svarbias aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas pagrįstai nurodė, kad Bendrovei įteiktas Nurodymas yra galiojantis, todėl vykdytinas, o tokios pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kaip teisės aktų kaita arba TIPK leidimo pakeitimo inicijavimas, niekaip nedaro įtakos tam, kad pareiškėjas privalo įvykdyti jam skirtus reikalavimus bei užtikrinti, kad sandėliavimui degiosios atliekos būtų perduotos atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti šias atliekas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, priimdamas sprendimą, nevertino VAATC skunde nurodytų argumentų, yra nepagrįsti.

11.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių teisinių argumentų dėl Nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo. Pareiškėjas pateikia tik subjektyvaus pobūdžio pasvarstymus, kad Nurodymo įvykdymo termino nepratęsimas sukels realias galimas grėsmes, o tai neigiamai paveiks viso regiono atliekų tvarkymo sistemą. Tokie pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti objektyviais įrodymais. Pareiškėjas, būdamas subjektas, kuris teikia viešąsias paslaugas, yra įsipareigojęs užtikrinti regioninės atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą, t. y. įdiegtos infrastruktūros tinkamą eksploataciją, atliekų srautų surinkimą ir tolesnį tvarkymą. Nepagrįstas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad dėl Sąvartyne laikomų degiųjų atliekų joks neigiamas poveikis nei aplinkai, nei viešajam interesui nekyla. Atliekų tvarkymo sistema turi užtikrinti visų susidarančių komunalinių atliekų tvarkymą taip, kad nekiltų pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Pareiškėjas (apeliantas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. nutarties 4–9 p.) ir mano, kad apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrindu turėtų būti priimtas priešingas teisės aktas, t. y. jo naudai (nutarties 10.1–10.6 p).

13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, jog šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – tik Departamento Sprendimas, kuriuo atsisakyta pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą. Joks kitas sprendimas šioje byloje nėra kvestionuojamas.

14. Departamento Sprendimo priėmimo metu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti šio nurodymo, nurodymo įvykdymo terminai gali būti pratęsti. Šios teisės normos pagrindu ir priimtas Departamento Sprendimas, nenustačius objektyvių priežasčių, suponuojančių termino pratęsimą.

15. Taigi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta galimybė pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kuri iš esmės sieta su objektyviomis priežastimis, sutrukdžiusiomis duotą viešojo administravimo subjekto nurodymą įvykdyti. Atsakovui su prašymu pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą iš esmės nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų, įrodančių, kad dėl objektyvių priežasčių pareiškėjas negali įvykdyti galiojančio Nurodymo. 2018 m. rugsėjo 26 d. prašyme yra nukrypstama nuo esmės – imperatyvo nurodyti objektyvias aplinkybes, paneigiančias Nurodymo įvykdymo galimybę nustatytu laiku. Tai reiškia, kad pareiškėjas neįvykdė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos sąlygos, suponuojančios elgesio taisyklės taikymą, t. y. privalomojo nurodymo įvykdymo negalimumą nustatytu terminu nepagrindė objektyviomis priežastimis (įrodymais) – kodėl nustatytu terminu degiosios atliekos nebuvo perduotos (priduotos) atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti šias atliekas, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada buvo visiškai pagrįsta.

16. Privalomojo nurodymo gavėjas turi argumentais ir įrodymais pagrįsti konkrečiais objektyvias priežastis. Bendrovės 2018 m. rugsėjo 26 d. dokumente „Dėl privalomojo nurodymo Nr. VR-16.2-3 įvykdymo termino pakartotinio nukėlimo“ nurodoma aplinkybė dėl numatomo TIPK leidimo pakeitimo, atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą (teigiama, jog tada atsiranda galimybė degiąsias atliekas laikyti atskiroje Sąvartyno kaupo dalyje, įrengtoje atliekų Sąvartyno sekcijoje, kurioje vykdoma ir atliekų šalinimo veikla) nebuvo patvirtinta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kita vertus, net ir tokiu atveju (pakeitus TIPK leidimą) Nurodymas lieka galioti.

17. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatas, vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius