faacf9a0-252a-427b-aa28-a8f8cb6c7f0c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-208-881/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28590-2013-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.8.11.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 31 d.       Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir JÅ«ros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Senamiesčio svečių namai“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1022-819/2015 pagal ieÅ¡kovo UAB „Senamiesčio svečių namai“ ieÅ¡kinį atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Lietuvos filialÄ , dėl vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų:

I. R., BUAB „Patria Domi“, BUAB „Senamiesčio vystymo grupė“, UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                  I. Ginčo esmė   IeÅ¡kovas UAB „Senamiesčio svečių namai“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti kredito sutarties Nr. K200808-0402, sudarytos ieÅ¡kovo UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ 2009 m. rugsėjo 4 d. atsakovo raÅ¡tu Nr. dnk0912496 neteisėtu.

Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo bei trečiųjų asmenų UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ ir BUAB „Senamiesčio vystymo grupė“ buvo sudarytos kredito sutartys Nr. K200705-0562, KL200508-0852; KL200707-0818, K200605-0996, KV303085V, K200609-1589, K200606-1251 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Artėjant keleto iÅ¡ Å¡ių sutarčių kreditų grÄ Å¾inimo terminams, 2008 m. rugpjūčio 18 d. ieÅ¡kovas su atsakovu pasirašė kredito sutartį Nr. K200808-0402 (toliau ir Sutartis).

Pagrindinė Å¡ios Sutarties paskirtis buvo esamų UAB „Senamiesčio vystymo grupė“, UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ įsipareigojimų atsakovui refinansavimas bei visų minėtų įmonių prievolių pagal kitas jau minėtas sutartis perdavimas ieÅ¡kovui. Nors Sutartyje buvo numatyta, kad kreditas bus iÅ¡mokėtas iki 2008 m. spalio 30 d., realiai kreditas ieÅ¡kovui nebuvo iÅ¡mokėtas, nes Å¡alys susitarė, kad iki Sutarties sudarymo dienos tranzitinėje sÄ skaitoje esančios lėšos bus skiriamos įsipareigojimams pagal anksčiau sudarytas jau minėtas kredito sutartis padengti, o vėliau už parduotÄ Ä¯keistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ gautos lėšos bus pervedamos į Å¡iÄ sÄ skaitÄ ir užskaitomos įsipareigojimams pagal Sutartį dengti.

Sutarties terminas Å¡alių buvo apibrėžtas 2011 m. birželio 30 d., kas liudija, kad joje minimų anksčiau sudarytų kredito sutarčių įsipareigojimų vykdymo terminai Sutartimi buvo atitinkamai pratęsti. Sutartyje nurodyta kredito suma (iki 3 324 119 EUR) atitiko (apėmė) tuo metu esamų minėtų juridinių asmenų, tame tarpe ir UAB „Senamiesčio svečių namai“, įsipareigojimų dydį, todėl joks papildomas kreditas ieÅ¡kovui suteiktas nebuvo. Tikroji Å¡alių valia, sudarant Sutartį, buvo susitarti dėl įsipareigojimų pagal anksčiau sudarytas kredito sutartis vykdymo terminų pratęsimo, įsipareigojimų pagal tas sutartis perleidimo UAB „Senamiesčio svečių namai“ bei lėšų už parduotÄ Ä¯keistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ panaudojimo.

Kadangi pagal įstatymÄ kreditavimo sutartis yra konsensualinė (CK 6.881 str. 1 d.), Sutartis Å¡alims įsigaliojo, tapo privaloma ir vykdytina 2008 m. rugpjūčio 18 d., nepaisant to, kad kreditas realiai iÅ¡mokėtas nebuvo. Tuo labiau, kad kredito iÅ¡mokėjimas net nebuvo Sutarties esminė sÄ lyga ir atsakovas jos vykdyti neketino, o ieÅ¡kovui tokia iÅ¡lyga buvo žinoma. Todėl ieÅ¡kovas tikėjo, kad atsakovas vykdys kitas Å¡ios Sutarties sÄ lygas. BÅ«tent Sutarties 39 punktu Å¡alys susitarė, kad atsakovas neprieÅ¡tarauja, jog ieÅ¡kovas parduotų įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), su sÄ lyga, kad minėto turto pardavimo kaina bÅ«tų ne mažesnė kaip 1 000 EUR už 1 kv. m ir 80 proc. pajamų, gautų iÅ¡ turto pardavimo, bus nukreipta kredito dengimui, o Sutarties 40 punktu atsakovas įsipareigojo atsisakyti parduoto nekilnojamojo turto hipotekos per 15 darbo dienų po to, kai į banko sÄ skaitÄ bus pervesta ne mažesnė kaip 80 proc. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos kainos.

Be to, ieÅ¡kovas nurodė, kad 2005 m. pas atsakovÄ buvo atidaryta tranzitinė paskolos aptarnavimo sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurios paskirtis pasiraÅ¡ius Sutartį tapo lėšų, gautų už turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimÄ , surinkimas ir panaudojimas pagal Sutartyje nurodytÄ paskirtį. 2008 m. liepos mėn. ieÅ¡kovas pradėjo vykdyti įkeisto turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimus. 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. balandžio 22 d., 2009 m. gegužės 4 d. raÅ¡tais atsakovas sutiko ir įsipareigojo atsisakyti parduoto turto hipotekos per 15 dienų po to, kai į atsakovo banke esančiÄ minėtÄ tranzitinę sÄ skaitÄ bus pervesta 80 proc. pirkimo-pardavimo sutarties kainos, tačiau vėliau Å¡ių savo įsipareigojimų nevykdė (panaikino tik keleto parduotų butų, esančių (duomenys neskelbtini), hipotekas ir nereagavo arba nepagrįstai atsisakinėjo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus).

Ä® tranzitinę sÄ skaitÄ , pardavus įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , buvo pervesta iÅ¡ viso     1 412 635 Lt. IÅ¡ viso už pardavimÄ gautos lėšos atsakovo sutikimu nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn. sudarė 2 067 858 Lt. 80 proc. Å¡ios sumos yra 1 654 286,40 Lt, kuri ir turėjo bÅ«ti pervesta į tranzitinę sÄ skaitÄ tam, kad atsakovas atsisakytų visų įkeistų patalpų, parduotų tretiesiems asmenims, hipotekos. Sutarties nutraukimo dienÄ Ä¯ tranzitinę sÄ skaitÄ trÅ«ko įneÅ¡ti         241 651,40 Lt, tačiau atsakovas iÅ¡ Å¡eÅ¡iolikos parduotų apartamentų yra atsisakęs tik dalies (Å¡eÅ¡ių) apartamentų hipotekos, kurių 80 proc. pardavimo kainos yra 684 000 Lt.

Likusių už pardavimÄ Ä¯neÅ¡tų lėšų (728 635 Lt) atsakovas, pažeisdamas ieÅ¡kovo interesus, teisėtus lÅ«kesčius ir Å¡alių sudarytÄ Sutartį, neužskaitė, neatsisakė parduoto nekilnojamojo turto hipotekos, o Å¡ias lėšas savo nuožiÅ«ra užskaitė pagal kitas kredito sutartis. Be to, atsakovas, nepaisant pervestos sumos į tranzitinę sÄ skaitÄ , vėlavo nuimti hipotekas. IeÅ¡kovas ne kartÄ prašė atsakovo pateikti tranzitinėje sÄ skaitoje esančių lėšų judėjimÄ , 2013 metais prašė net du kartus – 2013 m. birželio 28 d., 2013 m. rugpjūčio 2 d., tačiau atsakovas vengė atsakyti į tokius praÅ¡ymus ir iki Å¡ios dienos ieÅ¡kovui nėra pateikęs informacijos apie tai, pagal kokias kredito sutartis į tranzitinę sÄ skaitÄ pervestos lėšos nuo 2009 m. liepos mėn. buvo užskaitytos.

IeÅ¡kovas iki 2009 m. liepos mėn. tranzitinės sÄ skaitos judėjimÄ matė, tačiau vėliau atsakovas atsisakydavo pateikti informacijÄ apie tai. Be to, 2009 m. spalio 29 d. iÅ¡ tranzitinės sÄ skaitos litais atsakovas joje esančias lėšas pervedė į sÄ skaitÄ eurais, ir neaiÅ¡ku, pagal kokias sutartis užskaitė sumas. 2009 m. rugsėjo 7 d. atsakovas ieÅ¡kovui pateikė 2009 m. rugsėjo 4 d. raÅ¡tÄ Nr. dnk0912496, kuriuo pranešė, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. Sutartis dėl esminių pažeidimų nutraukiama po 30 dienų nuo įteikimo.

Po tokio praneÅ¡imo ieÅ¡kovas ne kartÄ nurodė atsakovui, kad jis nesutinka su tokiu Sutarties nutraukimu, nes Sutartį pažeidė pats atsakovas, nebendradarbiavo su ieÅ¡kovu (ignoravo ir neatsakydavo į ieÅ¡kovo raÅ¡tus), pats atsisakė vykdyti iÅ¡ Sutarties kylančias prieÅ¡prieÅ¡ines prievoles, susijusias su hipotekos įkeistam turtui nuėmimu (CK 6.38, 6.200 str.).            Atsakovas Danske Bank A/S su ieÅ¡kiniu nesutiko. Tvirtino, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, kad pagal Sutartį kredito iÅ¡mokėjimas nebuvo esminė Å¡ios Sutarties sÄ lyga ir atsakovas neketino jos vykdyti.

Toks Sutarties aiÅ¡kinimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų, reglamentuojančių kreditavimo santykius, be to, Sutartyje buvo aiÅ¡kiai aptarta, kokioms sÄ lygoms esant kredito lėšos yra iÅ¡mokamos pagal Sutartyje nurodytÄ paskirtį. Jų atsakovas neįvykdė, todėl atsakovas neturėjo pagrindo pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.883 straipsnyje įtvirtintu kreditoriaus teisių gynimo bÅ«du. Kadangi lėšos pagal Sutartį ieÅ¡kovui nebuvo iÅ¡mokėtos, atsakovui taip pat neatsirado pareigos vykdyti kitus Sutartyje nurodytus įsipareigojimus, susijusius su Å¡ios sutarties paskirtimi ir juo labiau lėšų, gautų iÅ¡ įkeisto turto pardavimo, panaudojimu taip, kaip numatyta Sutartyje.

Nei viena iÅ¡ su ieÅ¡kovu ar su juo susijusiomis įmonėmis sudarytų kredito sutarčių faktiÅ¡kai nebuvo refinansuota lėšomis pagal Sutartį. Paskolos aptarnavimo sÄ skaita buvo atidaryta dar 2005 metais, jos paskirtis visuomet buvo ieÅ¡kovo turimų kreditų banke aptarnavimui, t. y. dengimui, lėšų, gautų iÅ¡ įkeisto turto pardavimo, surinkimui. Atsakovas sutiko, kad Sutartimi Å¡alys sulygo, kad atsakovas neprieÅ¡tarauja, jog ieÅ¡kovas įkeistų nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Sutartyje nustatytomis sÄ lygomis, tačiau Å¡ia sÄ lyga niekada nebuvo vadovaujamasi – Sutartyje nurodytas turtas ieÅ¡kovo nebuvo įkeistas prievolių, kylančių iÅ¡ Sutarties, įvykdymo užtikrinimui.

PrieÅ¡ingai, raÅ¡tuose-sutikimuose dėl įkeisto turto pardavimo atsakovas nuolat pažymėdavo, jog ieÅ¡kovas vadovaujasi sutartimi, kuri yra jo paties pažeista ir atsakovo nutraukta. Visos iÅ¡ įkeisto turto pardavimo lėšos, kurias ieÅ¡kovas nurodo ieÅ¡kinyje, buvo naudojamos ieÅ¡kovo ir kitų su ieÅ¡kovu susijusių įmonių kreditų dengimui pagal įkeitimo eiliÅ¡kumÄ . Sutartimi Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovui po atsakovo raÅ¡tiÅ¡ko priminimo daugiau kaip 30 kalendorinių dienų vėluojant įvykdyti bet kurį kitÄ (nefinansinį) savo įsipareigojimÄ pagal Sutartį, tai laikoma sutarties nutraukimo pagrindu, dėl ko atsakovas įgyja teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį. 2009 m. rugsėjo 4 d. atsakovo raÅ¡te Nr. dnk0912496 atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas neįvykdė savo nefinansinių įsipareigojimų pagal Sutartį, pažeidė Sutarties 4.1.

– 4.4., 25 punktus. Minėti punktai buvo esminiai dėl to, kad Sutartimi prisiimti Å¡alių įsipareigojimai pagal Sutartį galėtų bÅ«ti toliau vykdomi. IeÅ¡kovui tokiu bÅ«du pačiam pažeidus Sutartį, tolimesnis jos vykdymas iÅ¡Â atsakovo pusės tapo neįmanomas.             II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas sutiko su ieÅ¡kovu, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200 straipsnio norma, numatanti, kad vykdydamos sutartį Å¡alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, yra imperatyvi, tačiau pripažino neįrodytu, kad atsakovas 2009 m. rugsėjo 4 d. raÅ¡tu Nr. dnk0912496 nutraukdamas Sutartį su ieÅ¡kovu pastarÄ jÄ normÄ pažeidė.

Teismas pritarė atsakovo išsakytai pozicijai, kad šiuo raštu atsakovas Sutartį su ieškovu nutraukė atsiradus konkretiems Sutartyje numatytiems pagrindams.          Teismas nurodė, kad, remiantis Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalimi, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Be to, pagal Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 5 dalį, vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais, tuo suteikiant pačioms šalims, remiantis sutarties laisvės principu, įtvirtinti priežastis prilyginamas esminiams sutarties pažeidimams.

Sudarydamos Sutartį Å¡alys tokius atvejus buvo sulygę, Sutarties 51, 51.1, 51.2 punktuose nurodydamos, kad atsiradus ar paaiÅ¡kėjus bent vienai iÅ¡ toliau iÅ¡vardintų aplinkybių, kurios laikomos sutarties nutraukimo pagrindais, atsakovas turi teisę pareikalauti, kad ieÅ¡kovas per 10 darbo dienų nuo atsakovo raÅ¡to iÅ¡siuntimo grÄ Å¾intų visÄ Ä¯siskolinimÄ pagal Å¡iÄ sutartį prieÅ¡ galutinį grÄ Å¾inimo terminÄ , jeigu ieÅ¡kovas daugiau kaip 15 kalendorinių dienų vėluoja įvykdyti bet kokį savo mokėjimo (finansinį) įsipareigojimÄ pagal Sutartį arba bet kokiÄ kitÄ sutartį tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo, ieÅ¡kovas po atsakovo raÅ¡tiÅ¡ko priminimo daugiau kaip 30 kalendorinių dienų vėluoja įvykdyti bet kurį kitÄ Ä¯sipareigojimÄ (nefinansinį) pagal Sutartį arba bet kuriÄ kitÄ sutartį tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo.

Å iais punktais remdamasis, kurie pagal Sutarties prasmę Å¡alių sutarimu buvo esminėmis sÄ lygomis kreditui pagal Sutartį iÅ¡mokėti (CK 6.881 str., 6.162 str. 2 d.), atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas neįvykdė Sutarties 4.1 – 4.4 punktuose nurodytų nefinansinių įsipareigojimų, vėlavo vykdyti prievoles pagal kitas sutartis su atsakovu, ko iÅ¡ esmės kaip fakto neneigė nei ieÅ¡kovas, nei tretieji asmenys, atsakovas Sutartį ir nutraukė. IeÅ¡kovo, taip pat trečiojo asmens atstovo bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu akcentuotos iÅ¡ esmės naujos aplinkybės, kad Sutarties 4.1 – 4.4 punktų pažeidimas buvo sÄ lygotas atsakovo neveikimo – neparuoÅ¡imo įkeitimo, subordinacijos ir/ar laidavimo sutarčių, ir/ar objektyvių priežasčių – ieÅ¡kovui Sutarties sudarymo metu nežinant, kad yra iÅ¡kelta civilinė byla, kurioje vienam iÅ¡ nekilnojamojo turto objektų, kuris turėjo bÅ«ti įkeistas pagal Sutartį, taikomas areÅ¡tas, teismo vertinimu, yra ne tik nepagrįstos pakankamais įrodymais (į bylÄ nėra pateiktų pakankamų įrodymų, kad dėl tokių sutarčių parengimo Å¡alys buvo sutarusios, kad jas rengti vengė atsakovas, nors ieÅ¡kovas to reikalavo, kad areÅ¡tas nekilnojamojo turto objektui buvo uždėtas po Sutarties pasiraÅ¡ymo ir pan.), bet jos net nesudaro ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindo.

Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad plačiau dėl pastarųjų aplinkybių, jų nustatymo, vertinimo sprendime nepasisako, nes jie esminės reikÅ¡mės ginčui pagal raÅ¡tu ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį teisingai iÅ¡nagrinėti neturi.           Teismas pažymėjo, kad raÅ¡tu iÅ¡dėstytu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas vienaÅ¡alio Sutarties nutraukimo neteisėtumÄ siejo iÅ¡imtinai su atsakovo nebendradarbiavimu su ieÅ¡kovu, jį iÅ¡ esmės grįsdamas tuo, kad bÅ«tent atsakovas nevykdė Sutarties 39, 40 punkte numatytų įsipareigojimų, kas ir lėmė Sutarties nutraukimÄ .

Pastaraisiais Sutarties punktais Å¡alys sulygo tiek dėl atsakovo sutikimo parduoti atsakovui įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini), Sutartyje sulygtomis sÄ lygomis, tiek dėl atsakovo sutikimo (įsipareigojimo) nereikalauti pastarÄ jį turtÄ pagal Sutartį įkeisti, o jeigu jis bus įkeistas pagal Sutartį, tokios hipotekos atsisakyti per 15 darbo dienų, jeigu už jį gautos Sutartyje numatytos lėšos bus pervestos į paskolos sÄ skaitÄ Å¡alių sulygtu bÅ«du. Taigi, Å¡ie atsakovo sutikimai, įtvirtinti Sutarties 39, 40 punktuose, buvo siejami su kredito pagal Sutartį užtikrinimu ir siejami tuo aspektu, kad jeigu ieÅ¡kovas parduotų tam tikrÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris turėjo bÅ«ti hipotekos objektu pagal Sutartį, ir už šį turtÄ pervestų Sutartyje nurodytÄ sumÄ Ä¯ paskolos sÄ skaitÄ , atsakovas nereikalautų pastarojo objekto įkeitimo pagal Sutartį, jeigu jis dar pagal Sutartį nebÅ«tų įkeistas, arba jo hipotekos atsisakytų, jeigu Å¡is objektas jau bÅ«tų įkeistas pagal Sutarties 4.1, 25.2 punktus (CK 6.193 str. 1, 2, 5 d.).

Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad nepaisant to, kad ieÅ¡kovas pervedė Sutartyje numatytÄ sumÄ už tam tikrus nekilnojamojo turto objektus (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas vis tiek reikalavo tokio turto įkeitimo ir bÅ«tent jo ir tik jo ieÅ¡kovui atsakovo naudai neįkeitus, atsakovas Sutartį nutraukė (CPK 178 str.). Tokių aplinkybių iÅ¡ esmės nenurodo pats ieÅ¡kovas teikiamame ieÅ¡kinyje. PrieÅ¡ingai, į bylÄ pateikti įrodymai liudija, kad atsakovui po Sutarties pasiraÅ¡ymo atskirais raÅ¡tais iÅ¡reiÅ¡kus savo sutikimÄ dėl tam tikrų nekilnojamojo turto objektų (duomenys neskelbtini), kurie dar nebuvo ieÅ¡kovo įkeisti atsakovo naudai pagal Sutartį, o buvo įkeisti atsakovui pagal kitas kredito sutartis, pardavimo ir atsakovui įsipareigojus atsisakyti hipotekos pagal pastarÄ sias kredito sutartis, ieÅ¡kovas, teigdamas įvykdęs Å¡iuose atsakovo raÅ¡tuose nurodytas sÄ lygas, remdamasis Sutartimi, ėmėsi reikalauti atsakovÄ nuimti hipotekÄ ir pagal kitas ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų su atsakovu sudarytas kredito sutartis, dėl ko Å¡alys Sutarties 40 punktu nesitarė.

Todėl teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančios aplinkybės dėl atsakovo vengimo, atsisakymo ar vėlavimo nuimti hipotekÄ nuo parduoto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., taip pat aplinkybės dėl atsakovo neteikimo informacijos apie paskolos sÄ skaitoje esančias lėšas, jų konvertavimÄ neturėjo jokios įtakos ieÅ¡kovo pareigai vykdyti Sutarties 4.1 – 4.4 punktus, kas ir buvo esminiu Sutarties nutraukimo pagrindu pagal atsakovo 2009 m. rugsėjo 4 d. raÅ¡tÄ Nr. dnk0912496.

Kadangi ieÅ¡kovas neįrodė, kad jis negalėjo įvykdyti Sutarties 4.1 – 4.4 punktų dėl atsakovo nepakankamo bendradarbiavimo, dėl ko kreditas pagal Sutartį nebuvo iÅ¡mokėtas iki Sutartyje nurodyto maksimalaus kredito iÅ¡mokėjo termino – 2008 m. spalio 31 d., ieÅ¡kinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).           Teismas sprendė, kad trečiojo asmens atstovo bylos nagrinėjimo teisme metu akcentuota aplinkybė, kad ieÅ¡kovui iki 2008 m. spalio 30 d. neįvykdžius Sutarties 4.1 – 4.4 punktų tarp Å¡alių toliau vyko derybos dėl Sutarties sÄ lygų pakeitimo, ko neneigė ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu, taip pat nepaneigia Å¡ios teismo padarytos iÅ¡vados.

Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso 6.163 straipsnis numato Å¡alių teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis, įtvirtindamas pareigÄ esant ikisutartiniams santykiams (Å¡iuo atveju deryboms dėl sutarties pakeitimo) sutarties Å¡alims elgtis sÄ Å¾iningai, o kartu numatydamas, kad Å¡alys neatsako, jog nepasiekiamas Å¡alių sutarimas. Byloje nėra duomenų, kad Å¡alių sutarimas dėl Sutarties sÄ lygų pakeitimo buvo pasiektas, todėl vertinti atsakovo nesutikimÄ keisti Sutartį kaip nebendradarbiavimÄ su ieÅ¡kovu teismas nematė jokio pagrindo.

Teismas pažymėjo, kad, pagal Civilinio kodekso 6.156 straipsnį, Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Versti kitÄ asmenį sudaryti sutartį draudžia įstatymas, iÅ¡skyrus atvejus, kai pareigÄ sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriÅ¡kas įsipareigojimas sudaryti sutartį.           Be to, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje netinkamai aiÅ¡kina Sutarties nuostatas, nurodydamas, kad kredito iÅ¡mokėjimas pagal Sutartį nebuvo esminė Sutarties sÄ lyga, kad Sutartimi iÅ¡ esmės buvo pratęstas tik Sutartyje nurodytų kitų atsakovo su ieÅ¡kovu ir trečiaisiais asmenimis sudarytų kredito sutarčių galiojimo terminas, o ne suteiktas naujas kreditas.

IeÅ¡kovo pateikiamas Sutarties aiÅ¡kinimas, anot teismo, neatitinka ne tik Sutarties nuostatų, bet įstatymo įtvirtinto kreditavimo prasmės (CK 6.881 str. 1 d.). Teismas sprendė, kad ginčo Sutartimi Å¡alys sulygo dėl naujų kreditavimo teisinių santykių. BÅ«tent, atsakovas įsipareigojo Sutartyje sulygtomis sÄ lygomis suteikti ieÅ¡kovui konkretų kreditÄ , kurio tikslas buvo padengti kitus ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų turimus kreditus, jau anksčiau jiems suteiktus atsakovo, o ieÅ¡kovas įsipareigojo jį grÄ Å¾inti ginčo Sutartyje sulygtomis sÄ lygomis.

Aplinkybė, kad paskolai administruoti buvo naudojama ta pati paskolos sÄ skaita, atidaryta dar 2005 m., niekaip nekeitė Å¡ios Sutarties esmės: pagal Å¡alių Sutartyje sulygtas sÄ lygas atsakovas įsipareigojo iÅ¡mokėti kreditÄ iÅ¡ atidarytos paskolos sÄ skaitos (Sutarties 3, 6, 7 p.), o ieÅ¡kovas įsipareigojo panaudotÄ kreditÄ grÄ Å¾inti (Sutarties 8 p.). Tai, kad pagal Sutarties sÄ lygas kreditas turėjo bÅ«ti panaudotas ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų iÅ¡ atsakovo paimtiems kitiems kreditams dengti, neturėjo jokios įtakos ir sutartyse, kuriomis pastarieji kreditai ieÅ¡kovui ir tretiesiems asmenims buvo suteikti, numatytiems kreditų grÄ Å¾inimo terminams.

Sutartis pastariesiems kreditams, jų sÄ lygoms galėjo turėti įtakos tik tuo atveju, jeigu ji bÅ«tų įvykdyta: jeigu atsakovas bÅ«tų iÅ¡mokėjęs kreditÄ ieÅ¡kovui pagal Sutartį tuo padengdamas anksčiau ieÅ¡kovui ir tretiesiems asmenims atsakovo suteiktus kreditus pagal Sutartyje minimas kredito sutartis, iÅ¡ Å¡ių sutarčių kylančios prievolės ieÅ¡kovui, tretiesiems asmenimis (jų dalis) bÅ«tų pasibaigę dėl jų įvykdymo (CK 6.123 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas UAB „Senamiesčio svečių namai“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas, aiÅ¡kindamas Refinansavimo sutarties turinį, tikslÄ , netinkamai vertino bylos aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, taip pat netinkamai taikė sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles. Teismas nepagrįstai vadovavosi vien pažodiniu Refinansavimo sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimu, nors byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ spręsti, kad tikroji Å¡alių valia, sudarant Refinansavimo sutartį, buvo susitarti dėl įsipareigojimų pagal refinansuojamas sutartis vykdymo terminų pakeitimo, įsipareigojimų pagal tas sutartis perleidimo UAB „Senamiesčio svečių namai“, bei lėšų, už parduotÄ Ä¯keistÄ UAB „Senamiesčio svečių namai“ nekilnojamÄ jį turtÄ , panaudojimas įmonių įsipareigojimams pagal refinansuotas sutartis dengti.

Teismas apsiribojo atskirų Refinansavimo sutarties nuostatų pacitavimu, nevertindamas kitų byloje pateiktų duomenų ir bylos dalyvių paaiÅ¡kinimų dėl tarp Å¡alių vykusių derybų turinio iki Refinansavimo sutarties pasiraÅ¡ymo, sutarties Å¡alių elgesio, vykusių derybų po sutarties sudarymo, raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, jog Refinansavimo sutartis tiek iÅ¡ UAB „Senamiesčio svečių namai“ pusės, tiek ir iÅ¡ atsakovo pusės buvo vykdoma, o pretenzijų dėl nevykdomų Refinansavimo sutarties sÄ lygų bankas ieÅ¡kovui nekėlė.

UAB „Palangos nekilnojamojo turto“ investicijos vadovas V. B., kuris tiesiogiai dalyvavo derybose su Danske Bank A/S atstovais, byloje teikdamas parodymus paaiškino, kad ieškovas ir UAB „Senamiesčio vystymo grupė“, UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ yra per savo dalyvius susijusios įmonės. Taigi Refinansavimo sutarties tikslas buvo per savo dalyvius susijusių įmonių grupės įsipareigojimų perkėlimas įmonei, kuri iš savo veiklos generavo pakankamas lėšas įsipareigojimams pagal refinansuotas kredito sutartis vykdyti ir vystė nekilnojamojo turto pardavimus, iš kurių gautos piniginės sumos turėjo būti nukreipiamos apelianto ir kitų dviejų įmonių refinansuotų sutarčių finansiniams įsipareigojimams dengti.

IeÅ¡kovui pakako finansinių iÅ¡teklių vykdyti iÅ¡ Refinansavimo sutarties kylančius finansinius įsipareigojimus, todėl, prieÅ¡ingai nei sprendė teismas, Å¡alys, sudarydamos Refinansavimo sutartį, nesiekė ir nesitarė dėl papildomų lėšų iÅ¡mokėjimo. Teismas nepagrįstai nevertino ir Å¡alių veiksmų po sutarties sudarymo, t. y. kad ieÅ¡kovas finansinius įsipareigojimus pagal UAB „Senamiesčio vystymo grupė“, UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ Refinansavimo sutartimi refinansuotas sutartis įtraukė į savo buhalterinę apskaitÄ ; kad vykdant Refinansavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d.

į tranzitinę UAB „Senamiesčio svečių namai“ banko sÄ skaitÄ ir einamÄ jÄ Ä¯monės sÄ skaitÄ buvo įneÅ¡ta 2 504 487,99 Lt suma, kuri, bankui vykdant Refinansavimo sutartį, turėjo bÅ«ti nukreipiama UAB „Senamiesčio svečių namai“, UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“, UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ su banku sudarytų ankstesnių kredito sutarčių vykdymui. Tai, kad Refinansavimo sutartis, nors ir su pažeidimais, buvo vykdoma ir iÅ¡ atsakovo pusės, patvirtina banko 2009 m. kovo 19 d. raÅ¡tas, kuriame bankas nurodo, kad turto hipoteka bus nuimta tik ieÅ¡kovui įvykdžius Refinansavimo sutarties sÄ lygas; banko 2009 m. balandžio 22 d. raÅ¡tas, kuriame patvirtinama, kad vykdant Refinansavimo sutartį, buvo pakeista kreditų nuraÅ¡ymo tvarka iÅ¡ ieÅ¡kovo tranzitinės sÄ skaitos.

Byloje taip pat pateikti ieÅ¡kovo raÅ¡tai bankui su praÅ¡ymais, vykdant Refinansavimo sutarties sÄ lygas, nuimti hipotekÄ nuo parduoto turto, nes kai kuriais atvejais, įvykdžius Refinansavimo sutarties sÄ lygas (pervedus 80 proc. už turto pardavimÄ gautų lėšų, sutarties 39, 40 p.), bankas hipotekÄ nuo įkeisto turto nuimdavo, kai kuriais ne. Tai rodo, kad Refinansavimo sutartis nuo pat jos sudarymo sukÅ«rė Å¡alims teises ir pareigas, jos sÄ lygos buvo vykdomos.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje neįrodyta, kad atsakovas, nutraukdamas Refinansavimo sutartį, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas.

Pagal faktines ginčo aplinkybes nebuvo nei įstatyme, nei sutartyje nustatytų pagrindų vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Refinansavimo sutartį – finansinius įsipareigojimus iki ginčo su banku atsiradimo ieÅ¡kovas vykdė tinkamai, o nefinansiniai įsipareigojimai (dėl turto įkeitimo, laidavimų pateikimo, akcininkų paskolų subordinavimas) nebuvo įvykdyti dėl ne nuo ieÅ¡kovo priklausančių aplinkybių, apie kurias atsakovui buvo žinoma. Dėl jų įgyvendinimo terminų pakeitimo ar pakeitimo nuolat vyko derybos su banku, derinant naujas Refinansavimo sutarties sÄ lygas.

Taigi ieÅ¡kovas vykdė savo finansinius įsipareigojimus bankui – užtikrino, kad einamojoje ir tranzitinėje sÄ skaitose bÅ«tų pakankamas lėšų kiekis finansiniams įsipareigojimams įvykdyti. Tuo tarpu bankas, vienaÅ¡aliÅ¡kai disponuodamas bendrovės tranzitinėje sÄ skaitoje esančiomis lėšomis, neatlikdavo jų užskaitymų nei pagal Refinansavimo sutartį dengiant refinansuotas sutartis, nei pagal atskiras tarp banko ir apelianto sudarytas kredito sutartis, o vėliau argumentuodamas, kad ieÅ¡kovas nevykdo finansinių prievolių bankui, sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė.

Tokie banko veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisėtais. Tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino, nors jos yra reikÅ¡mingos vertinant esminio Refinansavimo sutarties (finansinių įsipareigojimų vykdymo) pažeidimo buvimo klausimÄ . Trečiojo asmens UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ nurodytos aplinkybės, kad nefinansiniai Refinansavimo sutarties įsipareigojimai (4.1. – 4.4. p.) nebuvo įvykdyti dėl banko kaltės, neprieÅ¡tarauja, prieÅ¡ingai – pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ , todėl teismo sprendimas formaliais pagrindais atsisakyti priimti raÅ¡ytinius įrodymus, reikÅ¡mingus bylos nagrinėjimui, o vėliau ieÅ¡kinį atmesti kaip neįrodytÄ , prieÅ¡tarauja pagrindiniams civilinio proceso principams ir nepagrįstai riboja bylos dalyvių teisę naudotis procesinėmis priemonėmis.

Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas neįvertino ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens byloje nurodytų aplinkybių, kad: vykdant Refinansavimo sutartyje numatytus įsipareigojimus dėl turto įkeitimo, tapo žinoma, kad turtui ((duomenys neskelbtini)) kitoje civilinėje byloje taikytas areÅ¡tas, o taikos sutartis byloje buvo patvirtinta tik 2008 m. gruodžio 30 d; po Refinansavimo sutarties pasiraÅ¡ymo bankui tapo žinoma, kad žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) nuomos teisė negalėjo bÅ«ti įkeista, procesas užtruko dėl atsakingų valstybinių institucijų neteisėto neveikimo; aplinkybė, kad ieÅ¡kovas neįkeitė kito Refinansavimo sutartyje nurodyto turto, o akcininkai nesubordinavo paskolų bankui, taip pat negali bÅ«ti laikoma pagrindu nutraukti Refinansavimo sutartį, nes Å¡ių sÄ lygų įgyvendinimas priklausė nuo banko valios (jokių dokumentų nurodytais klausimais neparengė), be to, bankas nereikalavo Å¡ių įsipareigojimų vykdymo, nes jų apimtis ir įvykdymo terminai buvo derybų procese; tęsiant derybas dėl Refinansavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo, ieÅ¡kovas banko reikalavimus, kylančius iÅ¡ sutarties, pvz., turto vertinimo, vykdė.

Taigi dėl atsakovo 2009 m. spalio 7 d. raÅ¡te nurodytų Refinansavimo sutarties pažeidimų ieÅ¡kovo kaltės nėra arba sÄ lygos neįvykdytos ir dėl banko kaltės, nevykdant pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis. Be to, atsakovas neįrodė, kad nefinansinių prievolių neįvykdymas bÅ«tų jam sukėlęs didelius praradimus, nei raÅ¡tu, nei žodžiu nesikreipė į ieÅ¡kovÄ dėl Å¡ių prievolių nevykdymo, nesilaikė Refinansavimo sutarties 51.2 punkte nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos.

Taigi teismas netinkamai atskleidė atsakovo nebendradarbiavimo turinį ir, spręsdamas dėl vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo, nepagrįstai nevertino, kad pats atsakovas savo veiksmais ir/ar neveikimu prisidėjo prie Refinansavimo sutarties sÄ lygų neįgyvendinimo.3. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė procesinės teisės normas, nustatančias įrodymų vertinimo taisykles. Teismas analizavo tik pačios Refinansavimo sutarties nuostatas, neanalizavo ir nepasisakė dėl trečiojo asmens byloje nurodytų aplinkybių, apelianto bylos nagrinėjimo metu akcentuotų raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Refinansavimo sutartis buvo vykdoma (ieÅ¡kovo balansas, įrodymai, patvirtinantys finansinių įsipareigojimų vykdymÄ , Å¡alių susiraÅ¡inėjimas, patvirtinantis Refinansavimo sutarties vykdymÄ ), o bankas ir sutarties galiojimo metu elgėsi neteisėtai.

Be to, teismas nepagrįstai atsisakė prie bylos prijungti trečiojo asmens pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus. Priimant skundžiamÄ sprendimÄ , banko kaltė dėl Refinansavimo sutarties netinkamo vykdymo ir nebendradarbiavimo nebuvo pakankamai ir tinkamai atskleista, nepaÅ¡alinti ieÅ¡kovo ir atsakovo nurodytų aplinkybių prieÅ¡taravimai, apsiribota formaliu ginčo dokumentų vertinimu, todėl byla iÅ¡nagrinėta neobjektyviai.4. Pirmosios instancijos teismo teisėja bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai. Bylos nagrinėjimo metu teisėja procesinius klausimus sprendė neužtikrindama teisėtų ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų interesų, iÅ¡imtinai palankiai atsakovui, be to, pažeisdama civilinio proceso įstatymÄ , kas yra savarankiÅ¡kas pagrindas panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ .Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas Danske Bank A/S praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , buvo maksimaliai aktyvus, aiÅ¡kinosi bylos aplinkybes, iÅ¡klausė ir įvertino visus Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir argumentus, nagrinėjo pateiktus įrodymus, o priimtas sprendimas neabejotinai yra teisėtas ir pagrįstas.2. Byla yra nenagrinėtina teisme, kadangi ieÅ¡kovo reikalavimas dėl Refinansavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu neatitinka ieÅ¡kinio dalykui keliamų reikalavimų (CPK 135 str. 4 d. 4 p.) – ieÅ¡kovo reikalavimo tenkinimas negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių.

Refinansavimo sutartis, net pripažinus jos nutraukimÄ negaliojančiu, pagal 2.2. punktÄ bÅ«tų pasibaigusi – galutinis refinansavimo kredito grÄ Å¾inimo terminas buvo nustatytas 2011 m. birželio 30 d.3. IeÅ¡kovas visiÅ¡kai netinkamai aiÅ¡kina sudarytos Refinansavimo sutarties tikslÄ ir esmę. Tik pats ieÅ¡kovas taip vertina tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius, tačiau nei bankas, nei teismas taip Å¡alių santykių nevertina. Vadovaujantis CK nustatytu kreditavimo santykių reglamentavimu, Å¡alys, sudarydamos Refinansavimo sutartį, negalėjo susitarti kitaip, kaip tik dėl kredito iÅ¡davimo, t. y. piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo pagal Refinansavimo sutartyje nurodytÄ kredito paskirtį, todėl ieÅ¡kovo argumentai, kad kredito lėšos pagal Refinansavimo sutartį neturėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtos, atmestini kaip nepagrįsti.

IeÅ¡kovo sutarties aiÅ¡kinimas neatitinka CK normų, reglamentuojančių kreditavimo santykius. IeÅ¡kovo apeliacinio skundo teiginiai ne tik nepagrįsti, bet ir nėra logiÅ¡ki. AiÅ¡kindamas, kad refinansavimo kreditas jau yra iÅ¡duotas, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės teigia, kad banko tikslas buvo suteikti niekuo neužtikrintÄ kreditÄ , tačiau tai ne tik neatitiktų įstatymų, Lietuvos Banko nustatytų skolinimo taisyklių bei atsakingo skolinimo principų, bet ir bÅ«tų absoliučiai nenaudingas ir nuostolingas bankui.

Atsakovui taip pat nebuvo jokio pagrindo pasinaudoti CK 6.883 straipsnyje įtvirtintu kreditoriaus teisių gynimo bÅ«du, kadangi pats ieÅ¡kovas nebuvo įvykdęs kredito sutarties sÄ lygų dėl kredito lėšų iÅ¡mokėjimo, kas ir leido atsakovui nevykdyti savo prievolės iÅ¡mokėti kreditÄ . Be to, ieÅ¡kovui neįvykdžius refinansavimo kredito iÅ¡mokėjimo sÄ lygų, bankas 2008 m. lapkričio 27 d. raÅ¡tais nutraukė visas kredito sutartis, kurias buvo siekta refinansuoti, ir pradėjo priverstinį skolų pagal minėtas sutartis iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , todėl ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti aiÅ¡ku, kad atsakovas Refinansavimo sutarties nevykdys.4.

Lėšos pagal Refinansavimo sutartį nebuvo iÅ¡mokėtos, todėl bankui neatsirado pareigos vykdyti kitus Refinansavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su Å¡ios sutarties paskirtimi ir juo labiau lėšų, gautų iÅ¡ įkeisto turto pardavimo, panaudojimu taip, kaip numatyta Refinansavimo sutartyje. Paskolos aptarnavimo sÄ skaita, kuriÄ nurodo ieÅ¡kovas, buvo atidaryta dar 2005 metais. Jos paskirtis visuomet buvo ieÅ¡kovo turimų kitų kreditų banke aptarnavimui (dengimui), lėšų, gautų iÅ¡ įkeisto turto pardavimo, surinkimui.

Refinansavimo sutarties 39 p. niekada nebuvo vadovaujamasi (jame nurodytas turtas nebuvo įkeistas prievolių, kylančių iÅ¡ Refinansavimo sutarties, įvykdymo užtikrinimui); atsakovo raÅ¡tuose-sutikimuose dėl įkeisto turto pardavimo atsakovas pažymėdavo, kad ieÅ¡kovas vadovaujasi sutartimi, kuri yra jo paties pažeista ir banko nutraukta; taigi teigti, kad banko veiksmai leido suprasti, jog Refinansavimo sutartis yra galiojanti ir įsipareigojimai pagal jÄ vykdomi, nėra pagrindo. Visos iÅ¡ įkeisto turto pardavimo gautos lėšos buvo naudojamos ieÅ¡kovo ir kitų susijusių įmonių kreditų, taip pat kreditų pagal Kredito sutartis, dengimui Banke pagal įkeitimo eiliÅ¡kumÄ .

Niekada gautos lėšos nebuvo panaudotos įsipareigojimų pagal Refinansavimo sutartį dengimui, nes, pagal Å¡iÄ sutartį neiÅ¡mokėjus kredito lėšų, nebuvo kÄ tomis lėšomis dengti. Tai, kad kredito lėšos nebuvo iÅ¡mokėtos, patvirtina faktas, kad atsakovas ieÅ¡kovui pagal Refinansavimo sutartį yra priskaičiavęs įsipareigojimo mokesčio, kuris buvo skaičiuojamas už kredito lėšų nepanaudojimÄ .5. 2009 m. rugsėjo 4 d. atsakovo raÅ¡te Nr. dnk0912496 nurodyti sutarties pažeidimai buvo esminiai.

IeÅ¡kovui pačiam pažeidus Refinansavimo sutartį, t. y. neįvykdžius kredito lėšų iÅ¡mokėjimo sÄ lygų bei neįkeitus sutartyje nurodyto turto prievolių įvykdymo užtikrinimui, tolimesnis Refinansavimo sutarties vykdymas iÅ¡ atsakovo pusės buvo neįmanomas.Trečiasis asmuo UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ tenkinti ir priimti naujus įrodymus, kuriuos priimti atsisakė pirmosios instancijos teismas. Nurodo visiÅ¡kai sutinkantis su apeliacinio skundo argumentais, papildomai pažymi, kad byloje turėjo bÅ«ti pripažintas bÅ«tinu BUAB „Senamiesčio vystymo grupė“ ir BUAB „Patria Domi“ bankroto administratorių dalyvavimas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados   Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieÅ¡kinį atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vienaÅ¡alio kredito sutarties nutraukimo teisėtumo.Byloje nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d.

Å¡alys sudarė kredito sutartį (Å¡alių procesiniuose dokumentuose vadinama Refinansavimo sutartimi) (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ bankas (atsakovas) įsipareigojo Å¡ioje sutartyje nustatytomis sÄ lygomis suteikti ieÅ¡kovui kreditÄ , o pastarasis įsipareigojo pasinaudoti kreditu nustatyta tvarka grÄ Å¾inti pasiskolintas lėšas ir mokėti bankui palÅ«kanas bei vykdyti kitus įsipareigojimus (Sutarties 1 p.). Sutarties 2 punkte nustatytos esminės kredito sÄ lygos: maksimali kredito suma iki 3 324 119 Eur; galutinis grÄ Å¾inimo terminas 2011 m. birželio 30 d.; palÅ«kanų dydis; kredito paskirtis:

UAB „Senamiesčio vystymo grupė“, UAB „Senamiesčio svečių namai“, UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ esamiems įsipareigojimams banke refinansuoti; maksimalus kredito iÅ¡mokėjimo terminas iki 2008 m. spalio 30 d. Sutartyje taip pat nustatyta, kad kreditas arba bet kokia jo dalis klientui (ieÅ¡kovui) iÅ¡mokama esant visoms 4.1. – 4.6. punktuose numatytoms sÄ lygoms (turto įkeitimas, kliento akcininkų paskolų subordinavimas banko naudai, turto įvertinimas, laidavimo sutarčių sudarymas ir t. t.) (Sutarties 4 p.), kreditas iÅ¡mokamas tiesiai į UAB „Senamiesčio vystymo grupė“, UAB „Senamiesčio svečių namai“, UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ tranzitines sÄ skaitas banke, iÅ¡ kurių lėšos bus skirtos minėtų juridinių asmenų įsipareigojimams bankui pagal ankstesnes kredito sutartis dengti (Sutarties 6 p.).

Tai tik keletas sutarties nuostatų, kurios aiÅ¡kiai patvirtina, kad tarp ieÅ¡kovo (apelianto) ir atsakovo buvo sudaryta (kaip ir nurodyta jos pavadinime) kredito sutartis, t. y. sutartis dėl piniginių lėšų (kredito) suteikimo (CK 6.881 str. 1 d.).Apelianto aiÅ¡kinimas, kad Å¡alys nesiekė ir nesitarė dėl lėšų iÅ¡mokėjimo, o tikrasis sutarties tikslas buvo susitarti dėl įsipareigojimų pagal refinansuojamas sutartis vykdymo terminų pakeitimo, įsipareigojimų pagal tas sutartis perleidimo UAB „Senamiesčio svečių namai“, bei lėšų, už parduotÄ Ä¯keistÄ UAB „Senamiesčio svečių namai“ nekilnojamÄ jį turtÄ , panaudojimas įmonių įsipareigojimams pagal refinansuotas sutartis dengti, ne tik neatitinka aiÅ¡kių Sutarties nuostatų, bet jo taip pat nepagrindžia ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės bei argumentai.

Pavyzdžiui, apeliantas tvirtina, kad teismas, spręsdamas dėl sutarties tikslo, turėjo įvertinti Å¡alių ikisutartinius santykius ir derybas dėl Sutarties sudarymo, tačiau jokių, esminę teisinę reikÅ¡mę sutarties kvalifikavimui turinčių duomenų iÅ¡ ikisutartinių santykių etapo apeliantas nenurodo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad visos iÅ¡vardytos įmonės (UAB „Senamiesčio svečių namai“, UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ ir UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“) yra susijusios įmonės, kÄ , kaip akcentuoja apeliantas, teisme parodė derybose su banku dalyvavęs V.

B.; kad įmonės yra laidavusios (įkeisdavusios turtÄ ) už viena kitos prievoles; kad Sutartyje nurodyta kredito suma atitiko įmonių esamų įsipareigojimų bankui dydį (minėta, kad Sutartis buvo sudaryta dėl Å¡ių įsipareigojimų refinansavimo). Apeliantas teigia, kad jis generavo pakankamas pajamas finansiniams įsipareigojimams vykdyti ir jam nereikėjo papildomų lėšų, tačiau Sutartyje aiÅ¡kiai nurodyta (ir jokių tai paneigiančių duomenų, iÅ¡skyrus apelianto subjektyvų Sutarties aiÅ¡kinimÄ , byloje nėra), kad Sutartį jis sudarė bÅ«tent dėl naujų lėšų iÅ¡mokėjimo.

Apelianto pateikiamo Sutarties aiÅ¡kinimo nepatvirtina ir jo nurodomi Å¡alių veiksmai po sutarties sudarymo, t. y. nei kitų įmonių finansinių įsipareigojimų įtraukimas į savo buhalterinę apskaitÄ , nei pinigų įneÅ¡imas į tranzitinę sÄ skaitÄ , nei apelianto nurodomi banko bei apelianto raÅ¡tai nei kiekvienas atskirai, nei kartu nepaneigia, kad Å¡alys susitarė dėl kredito suteikimo.Apeliaciniame skunde apeliantas pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, anot jo, vadovavosi vien pažodiniu Sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimu.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors įstatyme ir neteikiama pirmenybė pažodiniam sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimui, pagal kasacinio teismo suformuluotas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, tai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sÄ lygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikÅ¡mė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-219/2015); taip pat nereiÅ¡kia, kad subjektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo metodas gali bÅ«ti absoliutinamas, ypač tada, kai Å¡alys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2014).

Taigi įvertinusi tai, kad Sutarties sÄ lygos, konkrečiai, apibrėžiančios Sutarties paskirtį ir esmę, suformuluotos aiÅ¡kiai, o apelianto nurodyti argumentai neįrodo, kad tikrieji Å¡alių ketinimai buvo kitokie, nei nurodyti Sutartyje, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, kaip tvirtina apeliantas, taikė sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles.Kaip minėta, ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar teisėtai bankas (atsakovas) nutraukė su apeliantu sudarytÄ Sutartį.CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali bÅ«ti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali bÅ«ti laikomas esminiu pagal įstatymÄ ; antra, Å¡alys gali pačios susitarti, kÄ jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

Be to, jeigu Å¡alys susitarė, kad tam tikros sutarties sÄ lygos pažeidimas yra pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, tai nebÅ«tina, kad jos bÅ«tų susitarusios šį pažeidimÄ vertinti kaip esminį. Jeigu konkrečios sutarties sÄ lygos pažeidimas pagal sutartį vertinamas kaip esminis ir (ar) sudarantis pagrindÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, tai yra pagrindas sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti joje nustatytu atveju (CK 6.217 str. 5 d.).Atsakovas su apeliantu sudarytÄ Sutartį nutraukė Sutarties 51.1., 51.2. ir 52 punktuose numatytais pagrindais, o bÅ«tent, klientui daugiau kaip 15 kalendorinių dienų vėluojant įvykdyti bet kokį savo mokėjimo (finansinį) įsipareigojimÄ pagal Å¡iÄ sutartį arba bet kokiÄ kitÄ sutartį tarp banko ir kliento; klientui po banko raÅ¡tiÅ¡ko priminimo daugiau kaip 30 kalendorinių dienų vėluojant įvykdyti bet kurį kitÄ (nefinansinį) savo įsipareigojimÄ pagal Å¡iÄ sutartį; atsiradus bent vienam bet kurios kitos su klientu ar UAB „Patria Domi“ sudarytos sutarties nutraukimo pagrindui.

Konkrečiai 2009 m. rugsėjo 4 d. praneÅ¡ime dėl sutarties nutraukimo bankas nurodė, kad apeliantas neįvykdė Sutarties 4.1 – 4.4. punktuose numatytų nefinansinių įsipareigojimų: neįkeitė turto, nurodyto Sutarties 25 punkte, nesubordinavo akcininkų paskolų banko naudai, nepateikė atitinkamo turto vertinimų, nepateikė UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ ir UAB „Patria Domi“ laidavimų (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartimi UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, todėl, anot banko, nurodytos įmonės laidavimas apskritai nėra įmanomas); be to, apeliantas vėluoja vykdyti finansinius įsipareigojimus tiek pagal Sutartį, tiek pagal su banku sudarytas 2006 m. gegužės 10 d. kredito sutartį Nr. K200605-0996, 2006 m. rugsėjo 28 d. kredito sutartį Nr. K200609-1589, 2003 m. kovo 24 d. kredito sutartį Nr. KV303085V; tarp banko ir UAB „Patria Domi“ 2005 m. gegužės 13 d. sudaryta kredito sutartis Nr. K200507-0728 buvo nutraukta.Taigi praneÅ¡ime dėl sutarties nutraukimo atsakovas nurodė kompleksÄ sutarties pažeidimų bei sutartyje nustatytų jos nutraukimo pagrindų, dėl kurių vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį.Apeliaciniame skunde apeliantas tvirtina, kad, prieÅ¡ingai nei nurodyta atsakovo praneÅ¡ime, jis vykdė savo finansinius įsipareigojimus bankui, t. y. užtikrino, kad einamojoje ir tranzitinėje sÄ skaitose bÅ«tų pakankamas lėšų kiekis finansiniams įsipareigojimams įvykdyti.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, pagal Å¡alių sudarytÄ Sutartį, kreditas, dėl neįvykdytų Sutarties 4.1. – 4.4. punktų sÄ lygų, apeliantui taip ir nebuvo suteiktas, todėl visos apelianto tranzitinėje sÄ skaitoje buvusios lėšos ir toliau buvo naudojamos kitų apelianto turimų kreditų dengimui (tai, ar pagal kitas kredito sutartis lėšos buvo skirstomos tinkamai, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas). IÅ¡ atsakovo 2009 m. rugsėjo 4 d. praneÅ¡imo dėl sutarties nutraukimo matyti, kad apelianto neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai pagal Sutartį yra 2 724 Eur dydžio įsipareigojimo mokestis kartu su priskaičiuotais delspinigiais.Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad nefinansinių įsipareigojimų jis negalėjo įvykdyti ne dėl savo kaltės arba dėl banko kaltės, pastarajam nevykdant bendradarbiavimo pareigos.

Apeliantas teigia, kad turto, esančio (duomenys neskelbtini), (palėpės), jis negalėjo įkeisti dėl kitoje civilinėje byloje taikytų apribojimų, tačiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nepateikta įrodymų, kad minėtas nekilnojamasis turtas buvo areÅ¡tuotas po Sutarties pasiraÅ¡ymo, be to, Sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta po 30 dienų nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. praneÅ¡imo įteikimo, o taikos sutartis minėtoje civilinėje byloje, kaip nurodo apeliantas, buvo patvirtinta 2008 m. gruodžio 30 d., taigi nurodyti galimi turto apribojimai apelianto pareigos įkeisti turtÄ nevykdymo nepateisina.

Apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl neįkeistos žemės nuomos teisės taip pat neįrodo jo kaltės dėl neįvykdyto sutartinio įsipareigojimo nebuvimo. Viena vertus, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kokį nors neteisėtÄ atsakingų valstybinių institucijų neveikimÄ , kita vertus, pats pripažįsta, kad pagrindinė negalėjimo įkeisti žemės nuomos teisę priežastis buvo UAB „Patria Domi“ neiÅ¡spręsti statinių nuosavybės teisės klausimai, t. y. klausimai, kurių iÅ¡sprendimas teko apelianto, o ne atsakovo rizikai.

Apeliantas taip pat tvirtina, kad kito Sutartyje numatyto turto neįkeitė, akcininkų paskolos nebuvo subordinuotos banko naudai, taip pat nebuvo sudarytos Sutartyje numatytos laidavimo sutartys, nes atsakovas neparengė Å¡ių dokumentų, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo nebendradarbiavimo, o kartu ir apelianto negalėjimo įvykdyti nurodytus sutartinius įsipareigojimus, tai neįrodo (CPK 178 str.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad apeliantas bÅ«tų kreipęsis į bankÄ dėl Å¡ių įsipareigojimų įvykdymo, o pastarasis bÅ«tų atsisakęs (vengęs) Å¡iais klausimais su apeliantu bendradarbiauti.

Tai, kad tarp Å¡alių tam tikru metu vyko derybos dėl Sutarties sÄ lygų pakeitimo, nepaneigia fakto, kad Sutarties nutraukimo dienÄ apeliantas minėtų sutartinių įsipareigojimų nebuvo įvykdęs.Pagal Sutarties 51.2. punktÄ , pagrindas nutraukti Sutartį yra vėlavimas įvykdyti bet kurį (t. y. net ir vienÄ ) Sutartyje numatytÄ nefinansinį įsipareigojimÄ . Byloje nustatyta, kad apeliantas neįvykdė net kelių, prieÅ¡ tai aptartų nefinansinių įsipareigojimų, todėl dėl apelianto argumentų, kuriais jis įrodinėja likusio nefinansinio įsipareigojimo (pilno turto vertinimo pateikimo bankui) įvykdymÄ , apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes tai nebeturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ .Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai sutartis nutraukiama joje numatytais pagrindais (CK 6.217 str. 5 d.) (kaip yra nagrinėjamu atveju), teismas nevertina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobÅ«džiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus.

Taigi apelianto argumentas, kad atsakovas neįrodė, jog nefinansinių prievolių neįvykdymas bÅ«tų jam sukėlęs didelius praradimus, nagrinėjamu atveju yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad, pagal Sutarties nuostatas, visų 4.1. – 4.4. punktuose įtvirtintų įsipareigojimų įvykdymas buvo bÅ«tinoji kredito iÅ¡mokėjimo sÄ lyga, Sutartyje nustatytas maksimalus kredito iÅ¡mokėjimo terminas (iki 2008 m. spalio 30 d.) Sutarties nutraukimo dienÄ buvo pradelstas beveik metus, todėl teigti, kad bankas neadekvačiai reagavo į apelianto sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ , nėra pagrindo.

Sutarties 51 punkte nustatyta, kad atsiradus arba paaiÅ¡kėjus bent vienai iÅ¡ 51.1. – 51.8. punktuose iÅ¡vardytų aplinkybių, kurios laikomos sutarties nutraukimo pagrindais, bankas turi teisę pareikalauti, kad klientas per 10 dienų darbo dienų nuo banko raÅ¡to iÅ¡siuntimo dienos grÄ Å¾intų visÄ Ä¯siskolinimÄ pagal Å¡iÄ sutartį prieÅ¡ galutinį grÄ Å¾inimo terminÄ : jeigu klientas po banko raÅ¡tiÅ¡ko priminimo daugiau kaip 30 kalendorinių dienų vėluoja įvykdyti bet kurį kitÄ (nefinansinį) įsipareigojimÄ pagal Å¡iÄ sutartį arba bet kokiÄ kitÄ sutartį tarp banko ir kliento (Sutarties 51.2. p.). 2009 m. rugsėjo 4 d. praneÅ¡ime dėl sutarties nutraukimo atsakovas nurodė, kad sutartį nutraukia po 30 kalendorinių dienų nuo Å¡io praneÅ¡imo įteikimo dienos.

Kadangi nagrinėjamu atveju įsiskolinimo grÄ Å¾inimas prieÅ¡ terminÄ nebuvo aktualus (nes, kaip minėta, kreditas pagal Sutartį apeliantui nebuvo suteiktas), galima laikyti, kad 2009 m. rugsėjo 4 d. praneÅ¡imas dėl sutarties nutraukimo, su jame nustatytu 30 kalendorinių dienų sutarties nutraukimo įsigaliojimo atidėjimo terminu, kartu yra ir priminimas dėl nefinansinių įsipareigojimų nevykdymo, dėl ko konstatuoti esminio sutarties nutraukimo tvarkos nesilaikymo nėra pagrindo.Dėl kitų apelianto apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes sprendžia, kad jie neturi esminės teisinės reikÅ¡mės sprendžiant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ prašė teismo priimti naujus įrodymus.

Kadangi vertindamas apeliacinio skundo pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas į Å¡iuos įrodymus atsižvelgė, jie prijungiami prie bylos (CPK 314 str.). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl jau iÅ¡dėstytų motyvų trečiojo asmens pateikti įrodymai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Trečiasis asmuo UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ taip pat nurodė, kad, jo nuomone, trečiųjų asmenų, BUAB „Patria Domi“ ir BUAB „Senamiesčio vystymo grupė“ bankroto administratorių dalyvavimas teismo posėdyje turėjo bÅ«ti pripažintas bÅ«tinu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ie trečiojo asmens argumentai yra deklaratyvÅ«s ir jo nurodomo procesinės teisės normų pažeidimo neįrodo – jokių konkrečių aplinkybių, kurias galėtų parodyti minėti asmenys ir kurios galėtų turėti esminės reikÅ¡mės bylos baigčiai, trečiasis asmuo nenurodė.

Dėl teisėjos Å¡aliÅ¡kumo Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat tvirtino, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka – procesinius klausimus sprendė neužtikrindama teisėtų ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų interesų, iÅ¡imtinai palankiai atsakovui, be to, pažeisdama civilinio proceso įstatymÄ . Anot apelianto, teisėja jau nuo bylos pradžios turėjo iÅ¡ankstinį neigiamÄ nusistatymÄ dėl byloje pareikÅ¡to reikalavimo, todėl byloje tendencingai priimdavo ieÅ¡kovui nepalankius procesinius sprendimus, siekdama vieno tikslo – kuo greičiau baigti bylos nagrinėjimÄ , ignoruojant pareigÄ tinkamai, objektyviai bei visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. 1989 m. gegužės 24 d. sprendimÄ byloje Hauschildt prieÅ¡ DanijÄ , peticijos Nr. 10486/83, par. 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, kad turi bÅ«ti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo, o įvairÅ«s įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos pareiÅ¡kėjas vertina kaip nepalankius) savaime nereiÅ¡kia teisėjo Å¡aliÅ¡kumo (žr. 2015 m. liepos 9 d. sprendimÄ byloje A.

K. prieÅ¡ LichtenÅ¡teinÄ , peticijos Nr. 38191/12, par. 67).Taigi, vadovaujantis teismų praktika, apelianto nurodomos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismo teisėja priėmė jam nepalankius procesinius sprendimus (du kartus netenkino apelianto praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsisakė priimti trečiojo asmens I. R. byloje pareikÅ¡tus savarankiÅ¡kus reikalavimus, neįtraukė į bylÄ trečiaisiais asmenimis visų apelianto nurodytų asmenų, nepripažino trečiųjų asmenų bankroto administratorių dalyvavimo teismo posėdžiuose bÅ«tinu, atsisakė priimti trečiojo asmens UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus), savaime neįrodo, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡ka teisėja, juo labiau, kad, pavyzdžiui, abi teisėjos priimtos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo apeliacinės instancijos teismo buvo paliktos nepakeistos, dėl bankroto administratorių dalyvavimo teismo posėdžiuose bÅ«tinu Å¡ioje apeliacinėje byloje jau pasisakyta, o apeliantas jokių kokybiÅ¡kai naujų, palyginti su trečiuoju asmeniu UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“, aplinkybių nenurodo, byloje taip pat nenustatyta, kad kiti teisėjos priimti procesiniai sprendimai bÅ«tų turėję įtakos teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas (kartu su trečiuoju asmeniu I. R.) apeliaciniame skunde iÅ¡vardytais motyvais jau yra reiÅ¡kęs teisėjai nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau pareiÅ¡kimas dėl teisėjos nuÅ¡alinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės 2014 m. liepos 23 d. nutartimi buvo atmestas kaip nepagrįstas.Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ieÅ¡kovo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ Danske Bank A/S nurodė nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nenutraukti bylos CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai motyvavo, kodėl sprendė, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas galimas nagrinėti civilinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva taip pat nenustatė, kad bÅ«tų pagrindas civilinę bylÄ nutraukti (CPK 326 str. 1 d. 5 p.), todėl, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas apeliacine tvarka priimto teismo sprendimo (konkrečiai, jo dalies dėl bylos nenutraukimo) neskundė, teismas dėl nurodytų atsakovo argumentų plačiau nepasisako. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

           Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                     Teisėjai                                                                                                             Andrutė Kalinauskienė                                                                                                              Vilija Mikuckienė                                                                  JÅ«ra Marija Strumskienė