2022-07-08 Nr. AB-19916-4-52-3-00244-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3331-556/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00244-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ivetos Pelienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

vertėjaujant Ingridai Nasvytei, Fras Omer,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. Y. A., jo atstovui advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. Y. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. Y. A. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. (duomenys neskelbtini) pilietis M. Y. A. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 22S9464 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl laikino jo apgyvendinimo ir skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsienietis grindė skundą tuo, jog nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečiui gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė. Tokiu būdu būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti. Užsieniečio vertinimu, jo atveju teismas pagristai gali spręsti dėl išskirtinių aplinkybių (be kita ko, kuriomis tam tikrais atvejais pripažintinas pažeidžiamo asmens statuso turėjimas) egzistavimo.

3. Departamentas atsiliepimu į Užsieniečio skundą su juo nesutiko, prašė atmesti.

4. Departamentas atsiliepime nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu Užsieniečiui jo nesuteikė. Minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pareiškėjas Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) buvo užregistruotas 2021 m. lapkričio 28 d., galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje Sprendimo priėmimo metu dar nebuvo priimtas, todėl Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl Užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nebendradarbiavimas su Lietuvos pareigūnais), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Be to, Užsieniečio atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi jis nėra sulaikytas. Užsieniečiui taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Netaikant šio apribojimo, Užsienietis gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir jo prieglobsčio prašymo procedūra nebus baigta. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. gegužės 20 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, neturėdamas jokių teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jam teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų, dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nepriimtas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas, jo atvykimo motyvai nėra išaiškinti.

7. Teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo spręsti, kad, paskyrus Užsieniečiui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į Užsieniečio atvykimo aplinkybes, manytina, kad jis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Skunde nurodyti teiginiai, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, Užsienietis nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti išimtinių aplinkybių egzistavimą, dėl kurių Užsieniečiui turėtų būti pritaikyta skunde prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos Užsieniečio teisės, susijusios su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Vien Užsieniečio nesutikimas su Sprendimu, nepatvirtina, kad jo teisės yra pažeidžiamos ir nesudaro pagrindo jam netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad Užsieniečiui Sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė Įstatymo siekiamiems tikslams.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, t. y. sutrumpinti Užsieniečio apgyvendinimo terminą ir/arba netaikyti judėjimo apribojimo.

10. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

10.1. Užsienietis valstybės institucijoms pateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento originalą. Byloje nėra duomenų, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, darytų pažeidimus, būtų bandęs pasišalinti ar klaidinti institucijas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama. Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai Įstatymo nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečio apgyvendinimas, nesuteikiant jam laisvės laisvai judėti, prilygsta sulaikymui, kadangi Užsieniečio judėjimo laisvė apribota ne tik teritorija, bet ir atskiru sektoriumi. Šioje byloje Įstatymo numatyti tikslai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau Užsieniečio teises varžančiomis priemonėmis, o kraštutinė Užsieniečio teises ženkliai ribojanti priemonė yra nepagrįsta.

10.2. Užsienietis dėl taikomo laisvės apribojimo yra išsekęs fiziškai ir psichologiškai. Užsieniečiui kilmės valstybėje buvo sužalota galva, jis serga lėtine liga – epilepsija. Dėl gyvenimo sąlygų VSAT Užsieniečiui padažnėjo traukuliai, kurių metu liežuvis patenka į ryklę, taigi, Užsienietis rizikuoja uždusti. Užsieniečio bendra sveikatos būklė taip pat pablogėjo, jis jau septynias dienas negauna vaistų nuo epilepsijos.

10.3. Laikytina, jog Užsieniečiui pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų – arba kita alternatyvi sulaikymui priemonė. Tokiu atveju būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje, bet tuo pačiu ir sudarytos sąlygos jam bent minimaliai pasirūpinti savimi ir savo sveikata.

10.4. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba negaunami tam reikalingi dokumentai.

10.5. Tarptautinių teismų praktika vienareikšmiškai patvirtina, jog perteklinių kraštutinių ir esmingai žmogaus teises ribojančių priemonių taikymas pažeidžia Europos žmogaus teisių ir visuotinių laisvių konvencijos nuostatas. Byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų išimtinės kraštutinės priemonės Užsieniečiui taikymą.

11. Departamentas atsiliepimu į Užsieniečio apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti arba bylą nutraukti.

12. Departamentas atsiliepime nurodo, jog:

12.1. VSAT 2021 m. lapkričio 29 d. teikė Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams teikimą dėl Užsieniečio sulaikymo. Alytaus miesto apylinkės teismas Lazdijų rūmai 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu tenkino VSAT teikimą iš dalies, nustatant teisę Užsieniečiui judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje kol bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. vasario 28 d.

12.2. Užsienietis prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik 2021 m. lapkričio 30 d. Departamentas 2021 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 21S52386 dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), kurį Užsienietis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (galutinis sprendimas dar nėra priimtas), todėl neišnykus sulaikymo pagrindams ir nepasibaigus Alytaus miesto apylinkės teismo Lazdijų rūmų sprendime nustatytam sulaikymo terminui, VSAT kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino pratęsimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą pratęsti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. gegužės 28 d.

12.3. Tyrimo metu nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Apklausos metu Užsienietis nurodė, kad jo kelionės tikslas yra patekti į Vokietijos Federacinę Respubliką. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos, taigi, Departamentas įvertinęs faktines aplinkybes, priėmė Sprendimą, kurio pagrindu nusprendė įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką ir pasibaigus Vilniaus regiono apylinkės teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos iš šio laikotarpio atėmus teismo sprendimu skirtą terminą.

12.4. Sprendimas turėjo įsigalioti pasibaigus Vilniaus regiono apylinkės teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės nustatytam terminui, tačiau VSAT pateikė teikimą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams, kuriuo prašė pratęsti pareiškėjui alternatyvios sulaikymui priemonės terminą iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu tenkino VSAT teikimą ir pratęsė Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – terminą. Departamentas neturi duomenų, kad minėtas sprendimas būtų apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl laikoma, kad sprendimas yra įsiteisėjęs, o Departamento Sprendimas netekęs galios.

12.5. Kadangi Sprendimas neteko galios, byloje nebelieka ginčo dalyko, todėl administracinė byla nutrauktina arba skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Užsienietis nesutiko su Sprendimo dalimi, kurios pagrindu jis buvo apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Esant tokiai situacijai nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka tikrinamas Užsieniečio teisės laisvai judėti apribojimo pagrįstumas ir proporcingumas.

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu nutarta paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Įstatymo 1407 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Įstatymo X2 skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

15. Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Departamentas per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies arba 77 straipsnio 1 dalies nuostatos.

16. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

17. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

18. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

19. Nagrinėjamu atveju Departamentas Užsieniečio judėjimo laisvės suvaržymo būtinybę grindė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais) numatyta aplinkybe. Departamento Sprendime nurodyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Prašymo nagrinėjimo metu asmuo nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Be to, Užsienietis apklausos metu buvo nurodęs, jog jo tikslas – patekti į Vokietijos Federacinę Respubliką.

20. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ką tik nurodytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad, paskyrus Užsieniečiui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, nebūtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą (žr. nutarties 7 p., 12. 2 p.), todėl visiškai teisėtai bei pagrįstai atmetė Užsieniečio skundą (žr. nutarties 5 p.).

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu, dėl pirmiau nurodytų priežasčių, buvo pagrindas Užsieniečiui riboti judėjimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

22. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išnagrinėjo situaciją, pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio M. Y. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Iveta Pelienė

Arūnas Sutkevičius