2025-08-06 Nr. AB-12412-3-61-3-02506-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-825-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02506-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. Y. ir A. Y. (A. Y.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. Y. ir A. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suintersuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė Adventure architects) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai S. Y. ir A. Y. (toliau – ir pareiškėjai), kurie yra Azerbaidžano Respublikos piliečiai, kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2025 m. balandžio 18 d. sprendimus Nr. 25S96848 ir Nr. 25S96851 (toliau – ir Sprendimai), kuriais buvo panaikinti pareiškėjams išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimų vykdymą ir leisti pareiškėjams likti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki tol, kol administracinis ginčas bus išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pareiškėjai prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių teigė, kad Sprendimų vykdymas reikštų pareiškėjų privalomą išvykimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, taip nutraukiant jų gyvenimą ir darbą Lietuvoje bei jų vaiko mokymąsi. Šie padariniai būtų neatitaisomi, jei teismas Sprendimus pripažintų neteisėtais. Pareiškėjai akcentavo teisinį reguliavimą, pagal kurį vaiko interesai turi būti laikomi prioritetiniais. Pareiškėjai tvirtino, kad jų vaikas yra integruotas į Lietuvos švietimo sistemą, turi socialinius ryšius ir stabilų gyvenimą. Vaiko grąžinimas į Azerbaidžaną sukeltų jam rimtus psichologinius, emocinius ir socialinius sukrėtimus.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjų S. Y. ir A. Y. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Teismas, vertindamas sąlygas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, konstatavo, kad pareiškėjai tikėtinai pagrindė savo reikalavimą panaikinti Sprendimus, tačiau pareiškėjai nenurodė, kokia neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala galėtų jiems kilti, jei prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta. Pareiškėjai nenurodė konkrečių su jų individualia situacija susijusių faktinių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos žala, bei argumentų, dėl kurių ta žala galėtų būti vertinama kaip didelė, taip pat neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma. Vien tai, kad pareiškėjai ir jų nepilnametis vaikas turės išvykti į Azerbaidžaną, nepagrindžia galbūt kilsiančios neatitaisomos žalos, kadangi nėra jokių priežasčių spręsti, kad kilmės valstybėje pareiškėjams ar jų vaikui gali kilti kokia nors grėsmė.

III. Pareiškėjai S. Y. ir A. Y. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – tenkinti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių ir sustabdyti Sprendimų vykdymą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pareiškėjai teigia, kad vaiko teisių prioritetas buvo ignoruotas. Pareiškėjų vaikas yra sėkmingai integruotas į Lietuvos švietimo sistemą, o jo priverstinis grąžinimas sukeltų realią grėsmę jo emocinei gerovei (tai patvirtina psichologės 2025 m. birželio 13 d. išvada). Pareiškėjai tvirtina, jog jie Azerbaidžane pardavė visą turtą ir su šeima atvyko gyventi į Lietuvą. Stresas kilo visai šeimai, jie negali susikaupti ir visą laiką galvoja, kas su jais bus. Tokia savijauta veda į bejėgiškumo būseną. Pareiškėjų nuomone, Sprendimų vykdymas iš esmės pažeistų šeimos gyvenimo vientisumą ir vaiko teises. Sprendimų vykdymo laikinas sustabdymas nepakenktų viešajam interesui.

Atsakovo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjų atskirąjį skundą.

Atsakovas mano, kad pareiškėjai nepagrindė būtinųjų sąlygų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjų teiginiai dėl galinčios kilti žalos yra deklaratyvaus pobūdžio. Sprendimuose nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjų nepilnamečio vaiko statuso. Atsakovas teigia, jog jis neginčija pareiškėjų vaiko interesų ir lūkesčių, tačiau pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, ši teisė įgyjama tik tada, jeigu asmenys atitinka įstatymo reikalavimus.

Atsakovas 2025 m. rugpjūčio 1 d. rašte, susipažinęs su visos apimties atskiruoju skundu, teigia, kad atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta jo pozicija nepasikeitė.

Trečiasis suintersuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Adventure architects (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo tenkinti pareiškėjų atskirąjį skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja abi sąlygos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Nors pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą, apeliaciniame skunde yra išdėstyti rimti argumentai, dėl kurių teismo sprendimas turi būti panaikintas. Pareiškėjų teiginiai dėl galinčios kilti žalos yra pagrįsti įrodymais, be kita ko, mokyklos psichologo išvada. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad atsakovo pareigūnai turi suinteresuotumą dėl šios bylos, todėl galbūt ignoruoja visiems tėvams savaime suprantamus dalykus. Minėtą išvadą parengusi specialistė yra nešališka, nes dirba mokykloje. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad jis negalėjo tinkamai įvykdyti įsipareigojimų (klientui atšaukus užsakymą, jis negalėjo aprūpinti pareiškėjų darbu), ir nei pareiškėjai, nei jų vaikas nepažeidė jokių įstatymų.

Pareiškėjai 2025 m. rugpjūčio 5 d. pateikė prašymą pridėti prie bylos naują įrodymą – gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios terminas – iki 2026 m. gruodžio 31 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. sustabdyti Sprendimų vykdymą ir leisti pareiškėjams likti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki tol, kol administracinis ginčas bus išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja (šia teise) piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neturi būti grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3799-261/2017). Paprastai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-752/2011, 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-745-575/2025).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017, 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-818-968/2025).

Pabrėžtina ir tai, kad asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti jo interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-735/2014, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Taigi, pareiškėjai, prašydami teismo sustabdyti Sprendimų vykdymą (galiojimą), turėjo nurodyti argumentus, dėl kurių tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760344691, galiojantis iki 2026 m. kovo 28 d. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760343033, galiojantis iki 2026 m. kovo 20 d. Leidimai laikinai gyventi pareiškėjams buvo išduoti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes jie nurodė ketinantys dirbti UAB Adventure architects. Pareiškėjams išduoti leidimai laikinai gyventi buvo panaikinti Sprendimais, kuriuose konstatuota: pareiškėjai neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu (UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 14 p.), nes pareiškėjai faktiškai nedirbo visą darbo laiką (jiems buvo suteikiamos neapmokamos atostogos), jie gavo mažesnį nei nurodytas darbo užmokestį, o kai kuriais mėnesiais išvis negavo darbo užmokesčio; pareiškėjai neturi pakankamų lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 5 p.). Sprendimuose nėra įforminti jokie kiti administraciniai sprendimai dėl pareiškėjų, pavyzdžiui, sprendimai dėl įpareigojimo savanoriškai išvykti arba dėl išsiuntimo.

Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 10 d. sprendime priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo panaikinti Sprendimus, todėl atmetė pareiškėjų skundą. Pareiškėjai šį teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka (administracinės bylos Nr. eA-2469-502/2025).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, ginčo esmę, pareiškėjų prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį ir jų nurodytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjai nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai (pareiškėjų šeima) šiuo metu yra realiai išsiunčiami iš Lietuvos Respublikos arba kad, atsižvelgiant į Sprendimus, buvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjų išsiuntimo (įpareigojimo savanoriškai išvykti) iš šalies. Pareiškėjų prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra susiję su atsakovo veiksmais, kurie bus arba nebus atlikti ateityje, todėl nesudaro pagrindo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje konstatuoti, jog pareiškėjai (pareiškėjų šeima) dėl Sprendimų vykdymo patirs jų nurodytą neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą išaiškinta, kad aplinkybė, jog yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala (žr., pvz., 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-163-525/2025, 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-404-492/2025, 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-607-789/2025, 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-615-822/2025, 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-728-662/2025, 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-818-968/2025).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, tinkamai vadovavosi suformuota vyraujančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o tikrinama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjų S. Y. ir A. Y. (A. Y.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė