2013-08-07 Nr. AB-4131-3-61-3-01709-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS146-603/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01709-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutarties byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno dalinio, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašo priteisti 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kauno dalinio.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, ir išaiškino pareiškėjui, kad jis su skundu turi teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsniu, nustatančiu, jog skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Įvertinęs skundo turinį, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas skundžia Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno dalinio pareigūnų veiksmus pareiškėjo etapavimo metu iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Kauno miesto apylinkės teismą. Remdamasis Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatė, kad Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos buveinė yra Žeimenos g. 107, Kaune.

Atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reglamentavimą bei į tai, kad atsakovo buveinė yra Kaune, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.), bei išaiškino pareiškėjui, kad jis su skundu turi teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti pagal kompetenciją atitinkamam administraciniam teismui.

Atskirajame skunde nurodo, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi (administracinė byla Nr. I-1103-644/2013) tuo pačiu įstatyminiu pagrindu, t. y. remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kaip nepriskirtiną šio teismo kompetencijai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos policijos neturtinės žalos atlyginimą, bei išaiškino pareiškėjui teisę dėl šio ginčo išsprendimo kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vadovaudamasis nurodyta teismo nutartimi, pareiškėjas 2013 m. gegužės 24 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Tačiau skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Todėl pareiškėjui neaišku, kuriam administraciniam teismui jis privalo paduoti skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Šioje byloje nagrinėtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Minėta nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, ir išaiškino pareiškėjui, kad jis su skundu turi teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą.

Administraciniame procese galioja dispozityvumo principas, kuris, be kita ko, reiškia, jog byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Šiuo konkrečiu atveju iš pareiškėjo skundo, paduoto Vilniaus apygardos administraciniam teismui, matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos jam priteisimo, atsakovu nurodydamas Lietuvos valstybę, atstovaujamą Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno dalinio. Iš skundo argumentų taip pat matyti, kad prašomos priteisti žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno dalinio pareigūnų veiksmų, etapuojant pareiškėją iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Kauno apylinkės teismą.

Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį, apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 15 straipsnyje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6, 7, 11 ir 12 punktuose. To paties straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad apygardos administracinis teismas pirmosios instancijos tvarka nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). CK 6.273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 pirmajame punkte atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, įgaliojamos valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

ABTĮ 35 straipsnyje nustatyta, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Kaip minėta, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas skunde kildina neturtinės žalos jam atsiradimą būtent iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno dalinio pareigūnų veiksmų, etapuojant pareiškėją iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Kauno apylinkės teismą, atsakovo Lietuvos valstybės atstovu įvardija irgi šį teritorinį valstybinio administravimo subjektą (ABTĮ 2 str. 8 d.). Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad Tarnybos struktūrą nustato, Tarnybos padalinius steigia, reorganizuoja, pertvarko ar likviduoja vidaus reikalų ministras Tarnybos vado teikimu. Tarnybos padaliniai turi būti dislokuoti taip, kad būtų užtikrintas Tarnybos pareigūnų atvykimas į ypatingos ar ekstremaliosios situacijos vietą ne vėliau kaip per 2 valandas nuo vidaus reikalų ministro įsakymo dėl Tarnybos pareigūnų panaudojimo ypatingai ar ekstremaliajai situacijai likviduoti priėmimo momento.

Atsižvelgiant į tai, kad Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno dalinio buveinė yra Žeimenos g. 107, Kaune, vadovaujantis aukščiau nustatytu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, jog pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl šio teritorinio valstybinio administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, atlyginimo teismingas Kauno apygardos administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra minėto Tarnybos padalinio buveinė. Todėl nepaisant to, jog teismas skundžiamoje 2013 m. gegužės 28 d. nutartyje rėmėsi ne visai tinkamais motyvais, t. y. atsižvelgė į pačios Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos buveinę, tačiau priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kuriame teisingai konstatavo, jog ginčas teismingas Kauno apygardos administraciniam teismui, nes atsakovo buveinė yra Kaune.

Pažymėtina, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teisėjų kolegija negali vertinti kartu su pareiškėjo atskiruoju skundu pateiktos Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutarties (administracinė byla Nr. I-1103-644/2013) teisėtumo ir pagrįstumo, nes minėta nutartis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nurodyta Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartis nebuvo skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl apeliacine tvarka nepatikrinta.

Remdamasi išdėstytu, kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas negali būti tenkinamas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas