faa604fe-901f-43ae-85ec-be095a2a59f7 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr    NUORAŠAS                                                                                             Civilinė byla Nr. 2A-1629-258/2011                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05653-2009-8                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 30.12.; 121.15; 121.18 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės,Sekretoriaujant Eglei Čeponienei,Dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei Džiolanai Tarvainytei, atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Aldonai Majerienei, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Aplinkos ministerijos atstovei Redai Skirkevičiūtei,kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų B.

P., E. P., G. M., A. P., I. T. ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikai, tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, VÄ® Registrų centras (Vilniaus filialas) dėl nuosavybės teisių pažeidimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,                       n u s t a t ė :                                                                                                                                     I.

Ginčo esmė                       IeÅ¡kovai B. P., E. P., G. M., A. P., I. T. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami pripažinti, kad 2008 12 18 administracinis aktas Nr. 51/72-(S-47) pažeidžia ieÅ¡kovų nuosavybės teisę, pripažinti šį aktÄ neteisėtu ir atstatyti iki pažeidimo buvusiÄ padėtį: įpareigoti atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams jiems nuosavybės teise priklausantį objektÄ - rÅ«sio patalpas, esančias gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys nekselbtini), adresu (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

                                              II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Panaikino LR Vyriausybės įgalioto asmens Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008-12-18 priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. (51)-7.2(s)-47, dalyje dėl 144, 54 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), žymėjimo indeksas 3A2p, perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

Priteisė iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos lygiomis dalimis po 750 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovų B. P., A. P., I. T. po 67,50 Lt žyminio mokesčio ieÅ¡kovės B. P., naudai. Teismas nurodė, kad 1993-03-12 sutartimi Vilniaus m. Senamiesčio seniÅ«nijos valdybos atstovas T. Å . ir I. R. pardavė butÄ bei rÅ«sį, plane pažymėta (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 45). 1997-09-13 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad T. Å . parduoda V. P. 52/100 dalį buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 41). 1997-09-20 sutartimi J.

D. G. M. pardavė butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 50). Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime ir nuosavybės teisės liudijime yra nurodyta, kad B. P. ir E. P. paveldėjo V. P. turtÄ â€“ ½ dalį iÅ¡ 52/100 buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 13-16). Pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad E. P. ir B. P. priklauso butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 17). 1993-02-04 sutartyje nurodyta, kad Vilniaus miesto valdybos Senamiesčio seniÅ«nijos atstovas su I.

T. sudarė sutartį, kuria V. T. parduotas butas su sandėliuku, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 42). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad I. T. butas rÅ«sio neturi (t. 2, b.l. 7-8). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad I. T. butas, esantis (duomenys neskelbtini) turi priklausinį – Å«kinį pastatÄ (t. 2, b.l. 11-12). 1995-06-22 sutartimi Vilniaus miesto valdybos Senamiesčio seniÅ«nijos atstovas N. B. pardavė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 48).

Vilniaus miesto senamiesčio seniūnijos 1996-11-28 potvarkiu Nr. 162 A. P. buvo leista po butu, esančiu (duomenys neskelbtini), esančiame pusrūsyje įsirengti pagalbines patalpas (t. 1, b.l. 39). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad A. P. ir N. B. butas (duomenys neskelbtini) yra su rūsiu (t. 2, b.l. 9-10). LR Vyriausybės įgalioto asmens Vilniaus apskrities viršininko 2008-12-18 priėmimo-perdavimo aktu Nr. (51)-7.2(s)-47 144, 54 kv.m bendro ploto negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), žymėjimo indeksas (duomenys neskelbtini), perduotos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (t. 1, b.l. 82).

Atsakovų 2008-12-18 priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotos 144,54 kv.m patalpos, kurios nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje (šios kadastro bylos l.

21) esančioje pagrindinio pastato 3A2/p vidaus patalpų eksplikacijoje (sudaryta 2002-04-29) nurodytos kaip 62,89 kv.m rÅ«sių (pusrÅ«sių), garažų plotas ir 81,65 kv.m pagalbinis plotas (sudėjus pagal kvadratÅ«rÄ 62,89+81.65=144,54 kv.m). Pagal planÄ yra nurodyti 2 aukÅ¡tai, 1 aukÅ¡to plotÄ sudaro: 35,07; 29,77; 9,62; 36,96; 7,82; 5,46; 11,65; 3,90; 4,29 kv.m – viso sudėjus bendras plotas 144,54 kv.m (nekilnojamojo turto kadastro ir registro b.l. 2, 25 (2005 m. duomenys)). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos puslapyje tarp 25 ir 26 lapų yra dokumentas, pavadintas „patalpos (buto) kadastro duomenys“, kuriame nurodyta, kad pirmo aukÅ¡to bendras plotas 144,54 kv.m, rÅ«sio nėra.

Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos 26 lape 2005-11-03 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vidaus plotų eksplikacijoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), patalpų, pavadintų sandėlis ir koridorius bendras plotas 144,54 kv.m. Darytina išvada, kad 1 aukštas – tai sandėlio patalpos, iš kurių 11,65 kv.m – koridorius. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos 27 psl. yra Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas 1995-05-11 Nr. 1066V, kuriuo nuspręsta išnuomoti buvusias pagalbines patalpas kaip butus gyventojams, tame tarpe ir N. B..

Å iame sprendimo nurodyto antro priedelio byloje nėra. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos 33 psl. yra UAB „Senamiesčio Å«kis“ 2003-05-21 administruojamų daugiabučių namų sÄ raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), turi 8 negyvenamÄ sias patalpas (analogiÅ¡kas UAB „Senamiesčio Å«kis“ 2006-01-16 administruojamų daugiabučių namų sÄ raÅ¡as, nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos l. 36). Teisme liudytoja apklausta D. G. parodė, kad ginčo patalpos pagal Kadastro įstatymÄ yra rÅ«sio patalpos, o nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, nurodant, kad Å¡ios patalpos yra namo 1 aukÅ¡tas, padaryta klaida.

Registro duomenimis butai, iÅ¡skyrus I. T., parduoti su neidentifikuotais rÅ«siais – sutartyse nurodyta, kad butas su rÅ«sių arba (N. B. atveju) nurodyta raidė „R“. T. vardu rÅ«sys neįregistruotas, jis kadastro ir registro duomenimis rÅ«sio nuosavybėje neturi, o turi Å«kinį pastatÄ , plane pažymėtÄ 13I1P (senas numeris 6I1P), tai yra atskiras pastatas. Tačiau ieÅ¡kovas I. T. turi reikalavimo teisę, praÅ¡ydamas panaikinti atsakovų sudarytÄ priėmimo-perdavimo aktÄ , nes kaip namo bendrasavininkas gali turėti teisę į namo bendrÄ sias patalpas – 1 aukÅ¡to koridorių.

I. T., visi ieÅ¡kovai pirkimo pardavimo sandoriais įgijo butus su neidentifikuotais rÅ«siais, tai buvo užregistruota registre, ieÅ¡kovai ginčo patalpomis naudojosi ir manė, kad Å¡ios patalpos jiems priklauso pagal pirkimo sandorius ir įvardintos kaip rÅ«siai. Kitų rÅ«sio patalpų Å¡iame name nėra. Darė iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas aktas dalyje dėl 144, 54 kv.m negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn naikintinas, nes ieÅ¡kovai, iÅ¡skyrus T., galiojančių ir nenuginčytų sandorių pagrindu įsigijo butus su rÅ«siais, tačiau Å¡ios patalpos identifikuotos nebuvo, o ieÅ¡kovai visÄ laikÄ valdė, naudojo ir disponavo patalpomis, kurios registre nurodytos kaip 1 namo aukÅ¡tas, ir manė, kad tai ir yra jų įsigytos rÅ«sio patalpos.

Aktas pažeidžia ieÅ¡kovų įregistruotas nuosavybės teises, nes Å¡iuo aktu valstybė savivaldybei perdavė tas pačias patalpas, kurias valdo, naudoja ir disponuoja ieÅ¡kovai. Galiojant sandoriams, pagal kuriuos ieÅ¡kovai įgijo patalpas, kuriomis naudojosi visÄ laikÄ nuo įsigijimo momento, toks perdavimo aktas negali bÅ«ti sudarytas, nes kitų patalpų ginčo name nėra. Patalpų pavadinimų pakeitimas iÅ¡ rÅ«sio į sandėlio, koridoriaus ar kitas nereiÅ¡kia, kad dėl to prarandama nuosavybės teisė į Å¡ias patalpas, nes nekilnojamas daiktas, nepriklausomai nuo jo pavadinimo, objektyviojoje realybėje lieka tuo pačiu daiktu toje pačioje vietoje. Patalpos, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, nurodytos kaip sandėlis ir koridorius, pagal jų pavadinimÄ tarnauja pagrindiniam daiktui – ieÅ¡kovų butams, ginčo patalpos yra sudėtine viso pastato dalis.

IeÅ¡kinys atmestinas dalyje dėl reikalavimo įpareigoti atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams jiems nuosavybės teise priklausantį objektÄ â€“ rÅ«sio patalpas, esančias gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu(duomenys neskelbtini), nes ieÅ¡kovų patalpos, kurios nekilnojamo turto registro iÅ¡raÅ¡uose ir pažymose nurodytos kaip rÅ«sys, neidentifikuotos. Todėl nėra aiÅ¡ku, kokios konkrečiai patalpos iÅ¡ perduotų ir kokio ploto nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovams, nenuginčytas ginčo patalpų statusas. 2010-12-21 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovų atstovė pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo buvo papildyti ieÅ¡kinio reikalavimai – papildomai praÅ¡oma pripažinti, kad ginčo patalpos yra rÅ«sio patalpos, kurios privatizavus butus, kaip priklausiniai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamajame name esančių butų savininkams.

Atsakovų atstovai nesutiko, kad ieÅ¡kinio dalykas bÅ«tų pakeistas. Teismas protokoline nutartimi ieÅ¡kovų atstovės praÅ¡ymo netenkino, nes ieÅ¡kinys teisme buvo gautas 2009-07-13, atnaujinus teisminį tyrimÄ ir priėmus patikslintÄ ieÅ¡kinį, byla buvo pradėta nagrinėti iÅ¡ esmės 2010-11-24 posėdyje, atsakovų atstovų sutikimas dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo gautas nebuvo, papildomo dalyko nagrinėjimas užvilkintų bylos nagrinėjimÄ . IeÅ¡kovai turėjo pakankamai laiko visiÅ¡kai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir ieÅ¡kinio pagrindÄ .

                                    III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ dalyje – panaikinti LR Vyriausybės įgalioto asmens Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. gruodžio 18 d. priėmimo – perdavimo aktÄ Nr. (51)-7.2(s)-47, dalyje dėl 144,54 kv.m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių(duomenys neskelbtini), žymėjimo indeksas (duomenys neskelbtini), perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad ginčo patalpos nėra rÅ«sio patalpos, jos nėra ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančių butų priklausiniai, ieÅ¡kovai nėra įsigiję ginčo patalpų privatizuodami butus. Vilniaus miesto valdybos 1992 m. liepos 9 d. potvarkiu Nr. 1360V „Dėl seniÅ«nijų specifinės paskirties valstybinių įmonių“ ginčo negyvenamÄ sias patalpas, bei kitas gyvenamÄ sias ir negyvenamÄ sias patalpas (duomenys neskelbtini), Senamiesčio seniÅ«nijos valstybinė įmonė perdavė 1992 m. liepos 2 d. priėmimo-perdavimo aktu pagal 1992 m. liepos 1 d. sÄ raÅ¡Ä Ä¯ Vilniaus miesto savivaldybės Vietinio Å«kio skyriaus balansÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 870 Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas negyvenamÄ sias patalpas (duomenys neskelbtini) 2008 m. gruodžio 18 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. (51)- 7.2-(S)-47 perdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Nekilnojamojo turto registro duomenimis Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra namo (duomenys neskelbtini) pirmame aukÅ¡te.

Iš nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ginčo patalpas sudaro patalpos žymimos: 37-1 (35,07 kv.m sandėlis), 37-2 (29,77 kv.m sandėlis), 37-3 (9,62 kv.m sandėlis), 37-4 (36,96 kv.m sandėlis), 37-5 (11,65 kv.m koridorius), 37-6 (3,90 kv.m sandėlis), 37-7 (4,29 kv.m sandėlis), 37-8 (5,46 kv.m sandėlis) ir 37-9 (7,82 kv.m sandėlis), kurių bendras plotas 144,54 kv.m. Ginčo patalpos nėra pažymėtos kaip rūsio patalpos (nėra numeruojamos R-l, R-2 ir t.t.). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos (26 L) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 1 aukštas - tai negyvenamosios patalpos (sandėlių patalpos), kurių bendras plotas 144,54 kv.m.

VĮ Registrų centro atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad name (duomenys neskelbtini), rūsio nėra. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodo, kad ginčo negyvenamosios patalpos (sandėliai ir koridorius) tarnauja pagrindiniam daiktui - ieškovų butams, kadangi byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos ginčo negyvenamos patalpos (sandėliai) yra izoliuotos nuo ieškovams nuosavybės teise priklausančių butų (duomenys neskelbtini).

Su šias butais jos nėra susietos bendra ūkine paskirtimi ar funkciniu ryšiu. Byloje nėra duomenų, kad 144,54 kv.m ginčo negyvenamosios patalpos būtų skirtos namo gyventojų poreikiams tenkinti. Taip pat nėra įrodymų, kad minėtų butų savininkai įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į ginčo patalpas kaip pagalbines. Ginčo patalpos nėra ieškovų butų priklausiniai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 10 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3- 468/2004) yra pažymėjęs, kad priklausiniais laikomi pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 str.).

Priklausinį iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita (privatizavimo metu galiojusio 1964 m. CK 153 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad aiÅ¡kinant privatinės nuosavybės teisės į negyvenamÄ sias patalpas daugiabučiuose namuose atsiradimo pagrindus ir turinį, bÅ«tina įvertinti, ar buto nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir kitomis patalpomis, turėjo teisę jas privatizuoti pagal butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnį ir Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 7 punkto 5 ir 2 papunkčius.

Buto nuomininkai turėjo Å¡iÄ teisę, jeigu rÅ«siuose įrengti sandėliukai, kÅ«rybinės dirbtuvės ar kitos patalpos buvo įtrauktos į buto inventorizavimo bylÄ kaip buto priklausiniai (Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 30 4.2.1. p.), o negyvenamosios patalpos, įrengtos privatizuojamų gyvenamųjų namų rÅ«siuose, pusrÅ«siuose ir palėpėse, įtrauktos į miesto (rajono) savivaldybių ir organizacijų balansÄ , galėjo bÅ«ti privatizuojamos Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka (Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 30 4.2.3. p.).

Taigi ne visos gyvenamojo namo rÅ«sio ar pagalbinės patalpos galėjo bÅ«ti įgytos privatinės nuosavybės teises perkant gyvenamÄ sias patalpas, todėl kitos negyvenamosios patalpos liko vieÅ¡osios nuosavybės objektu iki jų pardavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003). Taigi net ir techninis rÅ«sio ar kitų patalpų ryÅ¡ys su butu nėra besÄ lygiÅ¡kas pagrindas suteikti tokiai patalpai teisinį priklausinio statusÄ . Patalpai pripažinti buto priklausiniu bÅ«tina nustatyti juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų sudėtį, t.y. kad:

1) tos patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosiomis patalpomis naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui - bute gyvenančių asmenų poreikių tenkinimui;

2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo negyvenamųjų patalpų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn aktas (2008- 12-18) pažeidžia ieÅ¡kovų įregistruotas nuosavybės teises, nes Å¡iuo aktu valstybė savivaldybei perdavė tas pačias patalpas, kurias valdo, naudoja ir disponuoja ieÅ¡kovai. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo patalpas valdo ir jomis disponuoja ieÅ¡kovai.

Ginčo patalpos Nekilnojamojo turto registre pagrįstai yra registruotos Vilniaus miesto savivaldybės vardu. Iki jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre patalpos buvo Savivaldybės balanse ir ji jas valdė patikėjimo teise, Byloje nėra duomenų, kad ginčo negyvenamosiomis patalpomis būtų leista naudotis ieškovams. Ieškovų pateiktuose nekilnojamojo turto įsigijimo sandoriuose nenurodyta su kokiais rūsiais parduodami butai, rūsiai neidentifikuoti, nenurodytas jų plotas, nei pažymėjimas plane ar kiti duomenys.

IeÅ¡kovų teiginio dėl rÅ«sių buvimo vietos nepatvirtina joks dokumentas. IeÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kad privatizuojant butus, ginčo patalpos buvo įtrauktos į ieÅ¡kovams priklausančių butų (duomenys neskelbtini) inventorizavimo bylas kaip priklausiniai. Dėl to mano, kad ieÅ¡kovams priklausančių butų pirkimo-pardavimo sutartyse rÅ«sys buvo įraÅ¡ytas tik formaliai. 1995 m. birželio 22 d. sutartimi N. B. privatizavo butÄ (duomenys neskelbtini), ir Å¡ios pirkimo-pardavimo sutarties tipiniame blanke Å¡alia nuorodos rÅ«sys yra tik „R“ raidė virÅ¡ brÅ«kÅ¡nelio ir tai įrodo, kad N. B. nėra privatizavusi ginčo patalpų.

N. B. 1996 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi butÄ (duomenys neskelbtini), pardavė ieÅ¡kovui A. P. Nors Å¡ioje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma, kad parduodamas butas su rÅ«siu, tačiau nenurodoma jokie rÅ«sio duomenys, todėl nėra pagrindo teigti, kad A. P. įsigijo butÄ (duomenys neskelbtini), su ginčo patalpomis. IÅ¡ 1993 m. kovo 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties akivaizdu, kad T. Å . ir I. R. privatizuodamos butÄ (duomenys neskelbtini), neprivatizavo ginčo patalpų, nes minėtoje sutartyje teigiama, kad butas su rÅ«siu, tačiau rÅ«sys neidentifikuotas.

Kadangi I. R. jai priklausančiÄ dalį buto (duomenys neskelbtini), perleido J. D., o Å¡is pardavė ieÅ¡kovei G. M., nėra jokio pagrindo teigti, kad Å¡i ieÅ¡kovė su minėtu butu įsigijo ir ginčo patalpas. T. Å . jai priklausančiÄ dalį buto (duomenys neskelbtini), pardavė V. P., kuriam mirus, Å¡iÄ dalį buto paveldėjo ieÅ¡kovės E. P. ir B. P. Kadangi jos paveldėjo minėto buto dalį su neidentifikuotu rÅ«siu, taip pat nėra įsigijusios ginčo patalpų. IeÅ¡kovo I. T. buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje 1993 m. vasario 4 d., nurodoma, kad butas parduodamas su 4,92 kv.m ploto sandėliuku, kuris žymimas (duomenys neskelbtini).

I. T. minėta sutartimi nėra įsigijęs ginčo patalpų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovams, išskyrus I. T., nuosavybės teise priklauso aukščiau minėti butai su rūsiu, kuris nėra identifikuotas, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso ginčo patalpos. Iš ieškovams nuosavybės teise priklausančių butų privatizavimo dokumentų (įkainojimo aktai, sutartys) akivaizdu, kad ginčo patalpos nebuvo įkainotos kartu su ieškovams priklausančiais privatizuotais butais ir dėl to nebuvo parduotos privatizuojant šiuos butus.

Ginčo patalpos nėra rÅ«sys, nes jos yra negyvenamosios patalpos (sandėliai) pirmame namo (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te. Ginčo patalpų statusas nėra nuginčytas. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡yti duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Dėl to pirmos instancijos teismas nepagrįstai sutapatino ieÅ¡kovų vardu įregistruotus neidentifikuotus rÅ«sius su ginčo patalpomis ir neteisingai nusprendė, kad ginčo negyvenamųjų patalpų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn aktas pažeidžia ieÅ¡kovų įregistruotas nuosavybės teises.Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Aplinkos ministerijos pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmos instancijos teismo SprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad Sprendime teismas visiškai nepasisako dėl atsakovų išdėstytų argumentų. Teismas nepagrįstai nevertina to, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra namo (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte, todėl neaišku kodėl šias patalpas ieškovai ir pirmos instancijos teismas įvardija kaip rūsio patalpas. Ginčo negyvenamos patalpos yra izoliuotos nuo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) esančių butų patalpų.

Ginčo patalpos ir ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantys butai ((duomenys neskelbtini)) nėra susieti bendra Å«kine paskirtimi ar funkciniu ryÅ¡iu. Ginčo patalpos turi atskirus įėjimus iÅ¡ lauko pusės. Mano, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nevertina Å¡ių bylos nagrinėjimo metu iÅ¡dėstytų aplinkybių ir, nors ir Sprendime daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo patalpos yra sandėlis ir koridorius, toliau Sprendime nepagrįstai ir visiÅ¡kai neargumentuodamas Å¡ias patalpas vertina kaip rÅ«sio patalpas.

Mano, kad IeÅ¡kovai ne tik nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo patalpos buvo privatizuotos jiems privatizuojant nuosavybės teise priklausančius butus pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ ar įsigytos sandorių pagrindu, bet net neįrodinėjo gyvenamųjų patalpų sÄ sajos, nuolatinio pobÅ«džio funkcinio ryÅ¡io su ginčo patalpomis ar nuolatinio ginčo patalpų tarnavimo. IeÅ¡kovai nepateikė įrodymų, jog ginčo negyvenamosios patalpos yra skirtos tarnauti jų butams, kad jos yra susiję su jų butais, kad jos buvo naudojamos jų poreikiams tenkinti.

Mano, kad į bylÄ pateikt įrodymai leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , t. y. ginčo patalpos kadastrinių matavimų byloje įvardijamos kaip sandėliai, turintys atskirus įėjimus. Taigi, ginčo patalpos buvo naudojamos ne kaip bendro naudojimo, bet kaip atskiri, savarankiÅ¡kai funkcionuojantys objektai. Teismas Sprendime visiÅ¡kai nenagrinėjo Å¡ių aplinkybių, mano, kad tai SprendimÄ daro nepagrįstÄ . Teismas nevertino ir nepasisakė taip pat ir dėl to, kad ieÅ¡kovo I. T. 1993-02-04 buto privatizavimo sutartyje yra nurodoma, kad I.

T. nupirko trijų kambarių butÄ , kurio bendras plotas 49,07 kv.m ir Å«kinius pastatus: sandėliukÄ ((duomenys neskelbtini)) 4.92 kv.m, tačiau nenurodoma, kad nupirko rÅ«sį. Taigi minėta sutartis aiÅ¡kiai patvirtina, kad I. T. privatizavo butÄ ir atskirÄ Å«kinį pastatÄ su atskiru unikaliu numeriu, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu teismas tenkina ieÅ¡kinį Å¡io ieÅ¡kovo atžvilgiu. Teismas priimdamas SprendimÄ ne tik į tai neatsižvelgė, bet ir visiÅ¡kai nepasisakė dėl Å¡ios svarbios bylos aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-13 nutarimu Nr. 870 patvirtinto Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos apraÅ¡o nuostatas visus perduotino turto dokumentus ir susijusiÄ informacijÄ apie perduotinÄ turtÄ apskričių virÅ¡ininkų administracijoms turėjo pateikti savivaldybės. Taigi tik atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei galėjo bÅ«ti žinoma, kad ginčo patalpos galėjo bÅ«ti privatizuotos kartu privatizuojant ieÅ¡kovams priklausančius butus.

Abejoti Vilniaus miesto savivaldybės pateikiama informacija Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija neturėjo jokio pagrindo, todėl vadovaudamasis minėto nutarimo nuostatomis Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas negyvenamÄ sias patalpas AuÅ¡ros Vartų g. 16-/l-(37-(l-9) 2008-12-18 priėmimo-perdavimo aktu Nr. (51)-7.2-(S)-47 perdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Minėti teisės aktai nenumatė apskrities virÅ¡ininkui pareigos tikrinti savivaldybių pateikiamÄ informacijÄ apie perduotinÄ turtÄ .

Jokių neteisėtų valstybės (Lietuvos Respublikos Vyriausybės) veiksmų byloje nebuvo nustatyta, todėl teismas nepagrįstai iÅ¡ Lietuvos Respublikos priteisė dalį bylinėjimosi iÅ¡laidų. Bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteisiamos ne vien vadovaujantis CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatomis, bet ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ , kuriuo sutiko su apeliaciniu skundu, kadangi skundo argumentai iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki argumentams iÅ¡dėstytiems Aplinkos ministerijos iÅ¡dėstytiems argumentams.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė taip pat pateikė atsiliepimÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o apeliaciniu skundus tenkinti.IeÅ¡kovų atstovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinius skundus, kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos atstovaujamos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-12-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20-18-582-2010 atmesti.

Nurodo, kad nors apeliantai teigia, jog byloje surinkti įrodymai akivaizdžiai parodo, kad ginčo objektu esančios patalpos yra I aukšto patalpos, bet ne rūsio patalpos, toks teiginys yra visiškai nepagrįstas. Pirma, patalpų, esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) didesniosios pusrūsio dalies grindys yra žemiau projektinio (nusistovėjusio) žemės paviršiaus. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu (STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka), šios patalpos laikytinos pusrūsio patalpomis, bet ne I aukšto patalpomis.

Antra, ne tik 1948 m. kadastrinių matavimų byloje šios patalpos pažymėtos pusrūsio patalpomis, bet ir 2010-12-06 Valstybės įmonės Registrų centro pateiktose 1970 m. ir 1971 m. pastato inventorinėse žiniose šios patalpos pažymėtos, kaip sandėlio/pusrūsio patalpos. Atsižvelgiant į tai, nesuprantama, kodėl pusrūsio patalpos 1988 m. priskirtos I aukšto patalpoms, o toks pusrūsio patalpų vertinimas bei jų priskyrimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendime teisingai pažymėta, jog „Patalpų pavadinimų pakeitimas iš rūsio į sandėlio, koridoriaus ar kitas nereiškia, kad dėl jo prarandama nuosavybės teisė į šias patalpas, nes nekilnojamasis daiktas, nepriklausomai nuo jo pavadinimo, objektyvioje realybėje lieka tuo pačiu daiktu toje pačioje vietoje“.

Be to, teismo proceso metu liudytoja apklausta matininkė D. G. parodė, kad ginčo patalpos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra rūsio patalpos, o nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, nurodant, kad šios patalpos yra namo I aukštas, padaryta klaida. Patalpai pripažinti buto priklausiniu būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį, t.y., kad 1) tos patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosiomis patalpomis naudojimu ir šios įtalpos tarnavo bendram tikslui - bute gyvenančių asmenų poreikių tenkinimui;

2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į Å¡ias patalpas. Pažymi, kad ginčo patalpos nesant tam pagrindo funkciniu priskyrimu priskirtos negyvenamosioms patalpoms. Negyvenamosios patalpos pagal savo paskirtį sukurtos veikti savarankiÅ¡kai gali bÅ«ti vertinamos kaip individualaus naudojimo pagal tÄ paskirtį patalpos. PusrÅ«syje, kaip namo dalyje, gali bÅ«ti izoliuotos patalpos, turinčios savarankiÅ¡kÄ paskirtį. Jeigu konkrečios patalpos, esančios pusrÅ«syje, yra pastatytos kaip savarankiÅ¡kos, pavyzdžiui, prekybos, amatų, verslo, įstaigos veiklai, tarnybinių patalpų įrengimui, tai tik tokio tipo patalpos laikomos individualaus naudojimo patalpomis.

Šiuo atveju ginčo objektu esančių patalpų negalima laikyti ne tik I aukšto patalpomis, bet ir negyvenamosiomis patalpomis, kadangi šios patalpos nėra pastatytos, kaip savarankiškos patalpos neturinčios nieko bendra su namo gyventojų poreikių tenkinimu - jos yra neatskiriama gyvenamojo namo dalis. Be to, Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad šios patalpos buvo perduotos ir priklausė viešos nuosavybės teisės subjektams ir tenkino viešosios nuosavybės teisės subjektų interesus.

Šios patalpos niekada nebuvo priskirtos kokiai nors veiklai ( prekybai, amatams, verslui, įstaigų veiklai, tarnybinių patalpų įrengimui ir pan.) vystyti, jokia veikla šiose patalpose niekuomet nebuvo vykdoma. Šiose patalpose dar iki privatizavimo gyvenamojo namo butų savininkų iniciatyva buvo įrengti rūsiai, kuriais jie naudojosi ir rūpinosi. Ginčo objektu esančios patalpos buvo ir yra skirtos daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų poreikiams tenkinti, t.y: daiktų, kuro, retai naudojamų namų apyvokos reikmenų ir kt. sandėliavimui rūsyje.

Šiuo atveju jos yra funkcionaliai susietos su gyvenamosiomis patalpomis, todėl yra konkrečios gyvenamosios patalpos priklausinys. Apeliantai be pagrindo klaidina cituodami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2005 ir 2003-04-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003. Šių nutarčių ratio decidendi nesutampa, kadangi Apeliantų minimose nutartyse asmenys butų pirkimo-pardavimo sutartimis butus buvo įsigiję be rūsio patalpų, o Ieškovų B. P., E. P., G.

M., A. P. butų pirkimo-pardavimo sutartyse pažymėta, jog butus Å¡ie asmenys ygija kartu su priklausiniu - rÅ«siu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktikÄ , kad bÅ«tų privatizacijos metu, privatizuojant butus, kartu buvo privatizuoti ir jų priklausiniai, Å¡iuo atveju - ginčo patalpos (duomenys neskelbtini) gyventojai privatizavo butus kartu su rÅ«siu, kuris buvo nepadalintas į realiÄ sias dalis, todėl visiems bendraturčiams priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise, priklausomai nuo jų turimo gyvenamojo ploto.

IÅ¡ privatizavimo dokumentų aiÅ¡kiai matyti, kad privatizuojant butus su rÅ«siu, buvo įgyta privačios nuosavybės teisė į gyvenamÄ sias patalpas bei rÅ«sį, esantį po Å¡iomis patalpomis. Pastate, kuriame yra gyvenamosios patalpos butai, nėra kitų rÅ«sio patalpų, iÅ¡skyrus ginčo patalpas. Vienam iÅ¡ bendraturčių, A. P., 1997 05 22 buvo iÅ¡duotas statybos leidimas, 1996 08 02 Vilniaus miesto Senamiesčio seniÅ«nijos sutikimas dėl patalpų įrengimo, 1998 05 25 KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento leidimas ir pagal Å¡iuos dokumentus jis atliko rÅ«sio patalpų rekonstrukcijÄ .

Iš bylos nagrinėjimo metu pateikto buto remonto - rekonstrukcijos darbo projekto aiškiai matyti, kad tuo metu Vilniaus miesto savivaldybė ginčo patalpų atžvilgiu neturėjo jokių pretenzijų, visuose gautuose leidimuose buvo pažymima, kad leidimas rekonstrukcijai yra duodamas patalpoms, esančioms po nuosavybės teise priklausančiu butu. Patalpos tiek iki privatizacijos, tiek perėjus privačios nuosavybės teise buvo gyvenamojo namo priklausiniu ir buvo naudojamas kaip namo rūsys, o Vilniaus miesto savivaldybė iki Ieškovų ginčyto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo nereiškė jokių savininko pretenzijų, nesirūpino patalpomis.

IeÅ¡kovai savo lėšomis atliko bÅ«tinÄ jį patalpų remontÄ , visada mokėjo komunalinius mokesčius, pagal patalpose įrengtų skaitiklių parodymus. A. P., atlikdamas savo buto rekonstrukcijÄ , įrengė papildomÄ elektros įvadÄ , bÅ«tent skirtÄ Å¡ioms ginčo patalpoms apÅ¡viesti. Vilniaus miesto savivaldybė niekada nesielgė kaip patalpų savininkas: neprižiÅ«rėjo ir nesirÅ«pino Å¡iomis patalpomis. IeÅ¡kovai, galiojančių ir nenuginčytų sandorių pagrindu įsigijo butus su rÅ«siais, visuomet valdė, naudojo ir disponavo patalpomis.

Dar iki privatizavimo patalpose buvo įrengti rÅ«siai ir patalpomis naudojosi (duomenys neskelbtini) pastate esančių butų savininkai. Ginčo patalpos tarnauja pagrindiniam daiktui - IeÅ¡kovų butams, ginčo patalpos yra sudėtinė viso pastato dalis. Mano, kad naikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-12-30 sprendimÄ nėra jokio pagrindo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, spręsdamas ieÅ¡kinio dėl nuosavybės teisės pažeidimo klausimÄ priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .       Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo, nustatančio valstybės turto, priskiriamo savivaldybių nuosavybėn, dalį ir jo perdavimo tvarkÄ , 3 str. 3d. 1p. nustato, kad savivaldybių nuosavybėn perduodamas turtas, kurį jos valdo patikėjimo teise: gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio Å«kio paskirties pastatai, jų dalys.       Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998m. liepos 13d. nutarimu Nr. 870 Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn perdavė negyvenamÄ sias patalpas (duomenys neskelbtini), kurias sudaro 144,54kv.m. bendro ploto pagal 1988 11 20d. inventorizavimo datÄ .

   Ieškovų B. P., E. P., G. M. nuosavybės teise įgytas butas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra įgyti galiojančių sandorių pagrindu. Šių ieškovų butai įgyti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti su rūsiais (b.l.17, 22, 45-46, 50, 2t. b.l.9, 13-16). Aplinkybė, jog nuosavybės teisės įgijimo sandoriuose rūsio patalpos nebuvo identifikuotos, nenurodytas jų plotas ar jie nebuvo įtraukti į inventorizavimo bylas kaip priklausiniai nesudaro pagrindo šio turto įgijimo sandorius pripažinti niekiniais ex officio.

      Kaip matyti iÅ¡ byloje pateikto nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos, pastatas kuriame yra ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantys butai - susideda iÅ¡ ginčijamu aktu perduotų patalpų, ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų ir neįrengtos palėpės. Visos ginčijamu aktu nurodytos patalpos, žiÅ«rint iÅ¡ namo vidinio kiemo randasi pirmame namo aukÅ¡te. IÅ¡ gatvės pusės Å¡ių patalpų nematyti, nes patalpų trys sienos yra žemėje, visos Å¡ios patalpos turėjo po vienÄ savarankiÅ¡kÄ Ä¯Ä—jimÄ .

Paminėta kadastro ir registro dokumentų byla tvirtina faktÄ , jog ginčo aktu perduotos nuosavybėn patalpos, pagal 1948 04 25d. atliktÄ inventorizacijÄ buvo pažymėtos žymomis nuo 37-1 iki 37-5, pagal 1966m. rugsėjo 6d. atliktÄ inventorizacijÄ 37-5 patalpoje buvo atlikti pertvarkymai : įrengtas koridorius plane pažymėtas 37-5 (11,65 kv.m ) ir keturi sandėliukai, plane pažymėti 37-6 (3,90 kv.m ), 37-7 (4,29 kv.m ), 37-8 (5,46 kv.m ) ir 37-9 (7,82 kv.m ). Tik patalpa 37-1 turėjo langÄ Ä¯ laukÄ .

Toks patalpų žymėjimas buvo registruotas ir pagal 1988 11 20d. inventorizavimo datÄ , kurį yra nurodyta ginčijamame perdavimo akte. Atsakovai, pasiraÅ¡ydami ginčo patalpų perdavimo-priėmimo aktÄ privalėjo žinoti, jog pagal Vilniaus miesto valdybos 1992 06 8d. potvarkį Nr. 1069V „Dėl patalpų palėpėse, pusrÅ«siuose , rÅ«siuose įrengimo“ buvo patvirtinta Savivaldybės fondo gyvenamųjų namų negyvenamųjų patalpų įrengimo tvarka, kuri nustatė, kad Savivaldybės fondo gyvenamųjų namų negyvenamosiose patalpose (palėpėse, pusrÅ«siuose ir rÅ«siuose), kurios nėra perduotos butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, gali bÅ«ti įrengiamos patalpos (kÅ«rybinėms dirbtuvėms, studijoms ir pan).

Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus miesto senamiesčio seniÅ«nijos 1996 11 23d. potvarkio (b.l.39), kultÅ«ros vertybių apsaugos departamento 1998 05 25d. leidimo Nr. 302 (b.l.37), Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos valstybinės statinių statybos inspekcijos 1997 05 22 d. leidimo Nr. R97-25 (b.l.10), ieÅ¡kovui A. P. po privačios nuosavybės teise priklausančiu butu AuÅ¡ros Vartų 16/1-19, Vilniuje, esančiose Å«kinės paskirties patalpose, kurios ginčo akte atitinka žymėjimÄ 37-4 buvo leista savo lėšomis įsirengti 34 kv.m. pagalbines patalpas.

IÅ¡ Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, buto remonto-rekonstrukcijos projektų (1t. b.l. 106-116, 2t.b.l. 17-86) matyti, jog po B. P. priklausančiu butu Nr. (duomenys neskelbtini), patalpose (duomenys neskelbtini) yra atlikti pagerinimai, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog dėl Å¡ių patalpų įrengimo SeniÅ«nijos valdyba buvo gavusi visus reikalingus dokumentus dėl leidimo įsirengti patalpÄ gyvenamojo namo negyvenamojoje patalpoje, tačiau byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog patalpoje (duomenys neskelbtini), kuri pagal ginčijamÄ 2008 12 18d.priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 51/72-(S-47) perduota Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, atlikti ieÅ¡kovo A.

P. lėšomis. Patalpa perplanuota, vidaus laiptais sujungta su A. P. nuosavybės teise priklausančiu butu Nr.19. Nors byloje nėra įrodymų, kad užbaigus nurodytų patalpų įrengimo darbus, su pastatÄ eksploatuojančia tarnyba buvo sudarytas patalpų priėmimo aktas, įrengtos patalpos nebuvo inventorizuotos ir įregistruotos nustatyta tvarka, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vada, jog toks nurodytų patalpų įrengimas ieÅ¡kovo A. P. lėšomis negali bÅ«ti pripažintas neteisėtu.    CK 1.5 str. nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

Siekti teisingumo reiÅ¡kia siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros. Protingumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rÅ«pestingai, atidžiai ir sÄ Å¾iningai. Byloje nustatyta, kad name, kuriame yra ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantys butai, kitų patalpų, kuriuose gali bÅ«ti ieÅ¡kovams B. P., E. P., G. M., A. P. nuosavybės teises priklausančios rÅ«sio patalpos nėra. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡ dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog abu atsakovai, ginčijamu priėmimo-perdavimo aktu spręsdami 144,54kv.m. bendro ploto patalpų, kadastrinio matavimo byloje pažymėtų indeksais nuo 37-1 iki 37-9 nuosavybės perdavimo klausimÄ , pažeidė savininkams garantuojamÄ jiems priklausančios nuosavybės į rÅ«sio patalpas teisę, ieÅ¡kovui A.

P. nustatyta tvarka patalpoje 37-4 teisėtai atlikus patalpų įrengimo darbus, atsakovai atlikdami Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymu nustatytas pareigas, nurodytų ieškovų atžvilgiu nepaisė jų interesų, pažeidė nurodytas imperatyvias CK 1.5 str. nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje tenkino ieškinį, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovai nurodytais veiksmais pažeidė ieškovo I.

T. teises ar interesus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovo I. T. buto AuÅ¡ros Vartų g. 16-26, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje 1993 m. vasario 4 d., nurodoma, kad butas parduodamas su 4,92 kv.m ploto sandėliuku, kuris žymimas 611/p. Nustatė, jog tai yra atskiras Å«kinis pastatas, pažymėtas 13I1P (senas numeris 6I1P) ir nustatė, jog ieÅ¡kovas I. T. turi reikalavimo teisę, praÅ¡ydamas panaikinti atsakovų sudarytÄ priėmimo-perdavimo aktÄ , nes kaip namo bendrasavininkas gali turėti teisę į namo bendrÄ sias patalpas – 1 aukÅ¡to koridorių.

Tačiau kaip matyti iš paminėtos nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos, nurodytas namo pirmame aukšte esantis koridorius, kuris plane pažymėtas 37-5, turintis 11,65kv.m. bendro ploto, nėra viso namo bendro naudojimo patalpa. Į šį koridorių patenkama atskiru įėjimu, jis yra skirtas tik sandėliukų, kurie yra pažymėti plane 37-6; 37-7; 37-8 ir 37-9 naudojimui. Iš šio koridoriaus negalima patekti į jokias kitas namo patalpas, tokiu būdu nustačius, jog ieškovas I.

T., name, kuriame yra jo butas, rÅ«sio patalpų nuosavybės teise neturi, paminėtas koridorius nėra skirtas Å¡io ieÅ¡kovo nuosavybės naudojimui, nėra pagrindo nurodytÄ koridorių pripažinti viso namo bendro naudojimo patalpa ir pripažinti, jog ginčijamu 2008-12-18 priėmimo-perdavimo aktu Nr. (51)-7.2-(S)-47 buvo pažeistos Å¡io ieÅ¡kovo nuosavybės teisės, todėl Å¡ioje dalyje nebuvo pagrindo priteisti Å¡io ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a:

Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ , apeliacinius skundus atmesti.Patikslinti Sprendimo dalį, kuria iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos lygiomis dalimis priteista po 750 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, I. T. naudai panaikinti.       IÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos priteisti po 750Lt. ieÅ¡kovų B. P., A. P. naudai apeliacinės instancijos teisme patirtų advokato atstovavimo iÅ¡laidų. .

Teisėjai             (parašas)                                          Petras Jaržemskis                           (parašas)                                         Rita Kisielienė                          (parašas)                                         Danutė KutrienėNuorašas tikras