2025-04-02 Nr. AB-5945-3-62-3-02877-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-14-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02877-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 5 d. sprendimo pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2023 m. vasario 25 d., atliekant bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime, dušuose jam nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi pertvaros dušuose buvo įrengtos tik iš šonų (tarp dušo ragelių), o dušai nebuvo pilnai atitverti nuo kitų nuteistųjų matomumo iš priekio, dėl ko buvo stebimas kitų nuteistųjų priešais ir einant per patalpą. Dėl to patyrė neturtinę žalą, jautėsi lyg būtų sekamas, galvoje girdėjo garsus, pajuokavimus, dėl ko gėrė vaistus. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, kad pertvarų aukštis ne mažesnis nei 1,80 m, apie tai sprendė, nes jo paties ūgis yra 1,84 m. Dėl pilnai neatitvertų dušo kabinų patyrė nepatogumų, jautė didelius išgyvenimus, dvasines ir emocines kančias bei orumo pažeminimą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Tarnyba pažymėjo, kad siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas pataisos namuose laikomiems asmenims nuo 2022 m. spalio mėn. visose dušų patalpose buvo įrengtos matomumą ribojančios šoninės pertvaros. Įstaigos pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Atsakovo atstovas patikslino, kad įrengtų pertvarų aukštis yra apie 2 m. Pareiškėjas dėl patirtų dvasinių kančių, emocinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti privatumo stoka dušuose kreipėsi 2023 m. gegužės 5 d., tačiau formuojamoje teismų praktikoje šoninių dušo pertvarų įrengimas yra pakankami veiksmai privatumui duše užtikrinti. Tarnybos teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalos.

III. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.247 straipsniais, bei nurodė, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 25 d. iki 2023 m. spalio 9 d. buvo paskirtas gyventi į Trečiojo sektoriaus 12 būrio 1 patalpą (Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. spalio 24 d. pažyma Nr. RV-22-10215 apie nuteistojo V. K. laikymo sąlygas), šios aplinkybės pareiškėjas nei susipažinęs su atsakovo atstovo pateiktais dokumentais, nei teismo posėdžio metu neginčijo.

8. Teismas įvertino, kad byloje nebuvo ginčo, jog laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 25 d. iki 2023 m. spalio 9 d. bendrojo naudojimo dušinėse pertvaros buvo įrengtos šonuose, tarp dušo ragelių. Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. spalio 26 d. pažyma Nr. LV-49327 apie nuteistojo V. K. laikymo sąlygas patvirtino, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo visų būrių bendrojo naudojimo dušinėse 2022 m. spalio 14 d. buvo įrengtos šoninės pertvaros. Šią aplinkybę patvirtino ir pateiktos fotonuotraukos. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patikslino, kad įrengtos pertvaros yra ne mažesnės nei 1,8 cm aukščio. Atsakovo atstovo teigimu, įrengtos pertvaros yra apie 2 m aukščio.

9. Teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2023 m. vasario 25 d. iki skundo padavimo teismui dienos, pareiškėjo bausmės atlikimo vietoje bendrojo naudojimo būrių dušinėse matomumą ribojančios pertvaros iš šonų buvo įrengtos, apie 1,80–2,00 m aukščio. Tačiau pareiškėjo teigimu, toks pertvarų įrengimas neužtikrino visiško privatumo, kadangi dušai nebuvo pilnai atitverti iš priekio, todėl buvo sudaryta galimybė jį stebėti kitiems asmenims jam maudantis.

10. Teismas įvertino, kad ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 17.5 punkte nustatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos – kasdien.

11. Apžvelgęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad Pravieniškių 1-jo kalėjimo bendrojo naudojimo būrių dušinėse ginčo laikotarpiu matomumą ribojančios pertvaros iš šonų buvo įrengtos (šios aplinkybės neneigia pats pareiškėjas), atsakovo atstovo neteisėti veiksmai dėl privatumo pareiškėjui neužtikrinimo bendrojo naudojimo būrių dušinėse nekonstatuoti ir nebuvo pagrindo civilinei atsakomybei konstatuoti.

12. Pareiškėjas akcentavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018, kur pripažinta, kad 1,60 m aukščio šoninės pertvaros nepakankamos privatumui užtikrinti, tačiau, teismo vertinimu, kaip pripažino ir pats pareiškėjas, šiuo atveju pertvaros yra aukštesnės, be to, nurodomoje byloje faktinės aplinkybės skyrėsi nuo pareiškėjo nurodomų, todėl nesudarė pagrindo keisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas.

13. Teismas sprendė, jog byloje nebuvo jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos teismas nustatė, kad pareiškėjui diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, taigi pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai (jausmas, kad yra sekamas, girdi balsus) galėjo kilti dėl nustatytų sveikatos sutrikimų ar raminamųjų medžiagų vartojimo ar abstinencijos nuo medikamentų. Teismas vertino, kad analogiški sveikatos sutrikimai gali būti diagnozuojami ir laisvėje gyvenantiems asmenims, todėl nebuvo pagrindo juos sieti išimtinai su kalinimo sąlygomis arba privatumo duše neužtikrinimu.

14. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 p.).

III. 15. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad į bylą pateikta fotonuotrauka iš kurios matyti, kad tarp dušo ragelių buvo įrengtos iš šonų apie 1,80 m aukščio pertvaros, kurios, besinaudojant dušu iš šonų nepilnai užtikrindavo pareiškėjo minimalų privatumą, kadangi kai kurių nuteistųjų ūgis viršijo pertvarų aukštį ir pareiškėjas buvo matomas. Faktinių duomenų, kad pertvaros yra apie 2 m aukščio byloje nėra, todėl tokie atsakovo paaiškinimai yra nepagrįsti ir atmestini, bei šiuo atveju tikslinga remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartyje (byloje Nr. A­888­858/2018) pateiktais išaiškinimais.

17. Pareiškėjas nurodo, kad taip pat iš pateiktos fotonuotraukos matyti, kad dušų rageliai įrengti taip, kad priešais besimaudantys kaliniai vieni kitus stebi, todėl šaipydavosi iš pareiškėjo ir dėl to jis jautė didelius nepatogumus, diskomfortą, dvasines ir emocines kančias, orumo pažeminimą bei nepilnavertiškumo jausmą. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai ir formaliai įvertino aplinkybes ir nepagrįstai nepripažino pažeidimo, kai asmenys besinaudojantys dušu netenka privatumo, nes yra matomi priešais besimaudančių asmenų, formuodamas netinkamą teismų praktiką.

18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

19. Tarnyba nurodo, jog apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors procesines ar materialinės teisės normas. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

20. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikšti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti prašomą priteisti sumą, kaip yra nagrinėjamu atveju. Įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą yra asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, pareiga. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Tarnybos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, ar kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų nesudarant tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių 1-ajame kalėjime, kai dušuose įrengtos tik šoninės pertvaros, už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 25 d. iki 2023 m. spalio 9 d. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti procesines palūkanas.

22. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nes nustatė, jog pareiškėjo bausmės atlikimo vietoje bendrojo naudojimo būrių dušinėse matomumą ribojančios pertvaros iš šonų buvo įrengtos, apie 1,80–2,00 m aukščio, todėl pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas, jam naudojantis dušu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų visiškai patenkintas, t. y. priteista jo nurodyta patirta neturtinė žala pinigais. Pareiškėjas teigia, kad dušai yra įrengti vieni prieš kitus, todėl toks įrengimas neužtikrina tinkamo asmens privatumo.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023 m. vasario 25 d. iki 2023 m. spalio 9 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime, Trečiojo sektoriaus 12 būrio 1 patalpoje. Iš prie atsakovo atstovo atsiliepimo į skundą ir pareiškėjo pateiktų nuotraukų matyti, kad pertvaros dušinėse buvo įrengtos tik iš šono, nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pertvarkos yra tinkamo aukščio virš 1,80 m, to neginčijo ir pareiškėjas, tačiau dušai yra įrengti vieni prieš kitus.

26. Vertinant pareiškėjo argumentus, susijusius su privatumo neužtikrinimu jam naudojantis dušu, pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, kaip turi būti įrengtos dušų patalpos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; kt.). Tačiau, kaip jau minėta, pagal šios bylos įrodymus, dušai įrengti vieni prieš kitus, o pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės ir sieja su tokių dušų įrengimo konstrukcija, kuri neužtikrina jo privatumo. Pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjo argumentų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, taip pat atsakovo atstovas nenurodo jokių teisinių argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, kad toks dušų įrengimas užtikrino pareiškėjo privatumą, jam maudantis duše.

27. Pažymėtina, kad teismo praktikoje jau yra nustatyta, jog Pravieniškių 1-ajame kalėjime toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą (žr. 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024 ir kt.).

28. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo pareiškėjo privatumo pažeidimo, jam maudantis duše, kai dušai yra įrengti vienas prieš kitą, nuo 2023 m. vasario 25 d. iki 2023 m. spalio 9 d.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

30. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

31. Aiškindamas CK 6.250 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-339/2014; kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014; kt.).

32. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; kt.).

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytą pažeidimą, jo mastą ir trukmę, konstatuoja, jog pareiškėjui jo patirta neturtinė žala turi būti atlyginta priteisiant jam kompensaciją, t. y. nepakanka apsiriboti pripažinimu, jog pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigą atsižvelgti į įvardytus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų konkretaus asmens patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-351-575/2023; kt.).

35. Pažymėtina, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. spalio 25 d. pažymoje Nr. RV-22-10353 nurodyta, kad dėl patiriamų dvasinių kančių, emocinių išgyvenimų, nepatogumų ir nepilnavertiškumo jausmo, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, t. y. privatumo dušuose stoka, pareiškėjas kreipėsi ir įstaigos psichologų, minėtu klausimu, konsultuotas 2023 m. gegužės 5 d. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją su prašymais sudaryti jam galimybę pasinaudoti dušu taip, kad būtų užtikrintas jo privatumas, tačiau tokio pobūdžio prašymai buvo atmesti.

36. Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo nurodytus kriterijus, dėl kurių jam turi būti priteistas atlyginimas už patirtą neturtinę žalą dėl naudojimosi dušais, jo subjektinių teisių pažeidimo (naudojimasis dušais, kurie įrengti vienas prieš kitą, taip neužtikrinant visiško privatumo) mastą ir trukmę (2023 m. vasario 25 d. iki 2023 m. spalio 9 d.), nėra duomenų, kad buvo sąmoningai siekiama pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, konstatuotina, jog pareiškėjui priteistina jo patirtiems išgyvenimams kompensuoti 400 Eur suma.

37. Pareiškėjas prašo priteisti jam 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui vadovaujantis CK 6.250 straipsniu turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

38. Pareiškėjas šioje byloje taip pat prašo priteisti jam 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad administracinė byla teisme buvo iškelta 2023 m. spalio 9 d. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo 2023 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodant, jog pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisiama 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. spalio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 5 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui V. K. (V. K.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 400 Eur (keturių šimtų eurų) sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. spalio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė