faa1eae6-9cfa-4a3c-bfe5-4f093894f574 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Edita Lapinskienė

     Baudž. byla Nr. 1A–258-174/2010      Procesinio sprendimo kategorijos:                              2.4.; 1.1.8.1.1. (S)

Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

Lietuvos respublikos vardu

2010 m. gegužės 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Daliaus Jocio, Stasio Valužio,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Dianai Mikelėnienei,

nuteistajam E. A.,

gynėjui Antanui Jonušui,

teismo posėdyje

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės

teismo 2010-03-05 nuosprendžio, kuriuo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio

2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

           pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – dvidešimt parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-27 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ nuodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, suimant E. A. teismo posėdžių salėje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme bÅ«tas laikas nuo 2009-09-27 iki 2009-09-28 ir suėmime bÅ«tas laikas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2010 m. kovo 5 d. – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-29 nuosprendį iÅ¡ dalies atlikta bausmė.

D. J. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ E. A. priteista 150 Lt D. J. naudai žalos, padarytos sugadinus turtÄ , atlyginimui. Kita civilinio ieÅ¡kinio dalis atmesta.

Laikinai saugoti paimtus daiktus – juodÄ su baltu metalu grandinėlę ant rankos, raktus su pakabuku, balto metalo grandinėlę su balto metalo pakabuku, juodos spalvos pirÅ¡tines, sportinę kepurę, saugomus Klaipėdos m. 1-ajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grÄ Å¾inti E. A..

 Laikinai saugoti paimtus daiktus – keturis atsuktuvus, dvi pilkos spalvos metalines detales, metalinį žiedÄ su penkiais atsuktuvų antgaliais, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

E. A. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 27 d., apie 04.10 val., Klaipėdos m., PuÅ¡yno g. 23 namo kieme, tyčia atsuktuvu iÅ¡daužęs nukentėjusiajam D. J. priklausančio automobilio „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 150 Lt vertės vairuotojo pusės galinių automobilio durelių lango stiklÄ bei tokiu bÅ«du

įsibrovęs į automobilį, tai yra saugyklÄ , pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam D. J. priklausantį turtÄ â€“ 30 Lt vertės barzdaskutę, 15 Lt

vertės mobiliojo ryÅ¡io telefono automobilinį kroviklį, 5 Lt vertės losjonÄ , 90 Lt DVD grotuvo „Denver“ distancinį pultelį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas nukentėjusiojo D. J.. Å iais veiksmais E.

A. pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam D. J. priklausantį

140 Lt vertės turtÄ ir sugadino nukentėjusiajam D. J. priklausantį

150 Lt vertės turtÄ .

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. A. praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl aiÅ¡kiai per griežtos bausmės paskyrimo ir paskirti Å¡velnesnę bausmę. Nurodo, kad jis nusikaltimÄ padarė dėl sunkios materialinės padėties, nes sirgo, o bÅ«damas bedarbiu (buvo užsiregistravęs darbo biržoje), neturėjo lėšų vaistams nusipirkti. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad jis kartu su sugyventine K.

P. augina tris mažamečius vaikus, iš kurių D.

A. yra jo dukra, bei į tai, kad jam 2010 m. liepos mėn. nustatytas tik 50 procentų darbingumas. Nors jis yra suimtas, tačiau sugyventinei padeda iÅ¡laikyti vaikus atiduodamas jai 213 Lt neįgalumo pensijÄ . Nuteistasis E. A. praÅ¡o atsižvelgti į Å¡ias aplinkybes ir suÅ¡velninti bausmę.

Nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam E. A. atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl aiÅ¡kiai per griežtos bausmės paskyrimo nepagrįsti. Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , nuteistojo asmenybę, teismo nustatytÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei į bausmės tikslus.

Apeliantas E. A. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena –apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), kita – baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis). Jis anksčiau buvo teistas taip pat už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas jam nėra iÅ¡nykęs. NaujÄ nusikalstamÄ ` veikÄ padarė iÅ¡ įkalinimo vietos paleistas vos prieÅ¡ pusę metų. Be to, jis niekur nedirbo. Å ios aplinkybės rodo, kad E.

A. jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų. Nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas teisingai parinko E. A. bausmės rūšį. Parinkdamas atitinkamai už atskiras nusikalstamas veikas laisvės atėmimo ir areÅ¡to bausmes teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis E. A. anksčiau buvo teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kaip minėta, nuteistasis E. A. anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ . Teistumas dėl ankstesnių nusikaltimų neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka. Teistumo laikotarpiu apeliantas padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , todėl jis pagal BK 27 straipsnį yra recidyvistas. Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantui tinkamai parinkta laisvės atėmimo bausmės rÅ«Å¡is, nes kitų bausmių nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Nors BK 178 straipsnio

2 dalies sankcija, be laisvės atėmimo bausmės, numato ir kitas alternatyvias bausmių rÅ«Å¡is: baudÄ arba areÅ¡tÄ , arba laisvės apribojimÄ , arba laisvės atėmimÄ iki Å¡eÅ¡erių metų, o BK 187 straipsnio 3 dalies sankcija – vieÅ¡uosius darbus arba baudÄ , arba laisvės apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ , bet pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , kaip minėta, paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę recidyvistui teismas gali tik iÅ¡imtiniais atvejais, esant tam pakankamų motyvų. Aptartų duomenų visuma rodo, kad apeliantas linkęs nusikalsti, ir yra pagrindas manyti, jog kitos rÅ«Å¡ies bausmės nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Ä®vertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikÅ¡mę, teismas E. A. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį paskyrė atitinkamai laisvės atėmimo ir areÅ¡to bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Nors apeliantas nurodo, kad kartu su sugyventine augina tris mažamečius vaikus, iÅ¡ kurių vienas vaikas yra jo dukra, ir turi pareigÄ jais rÅ«pintis, tačiau Å¡ie pozityvÅ«s socialiniai

ryšiai nebuvo pakankami sulaikyti E. A. nuo nusikalstamų veikų padarymo nepraėjus nė pusei metų nuo to laiko, kai

jis išėjo iÅ¡ įkalinimo įstaigos, kur kalėjo už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos nuosavybei padarymÄ . Byloje

nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis E. A. šeimai finansiškai padėjo, nes jis niekur nedirbo, darbo

neieškojo. Todėl skunde nurodyta aplinkybė, kad jis turi mažamečius vaikus, negali būti suabsoliutinama ir lemiama skiriant bausmę. Aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas padarė dėl itin sunkios materialinės padėties, nepateisina jo nusikalstamo elgesio. Taigi skirdamas E. A. bausmę apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bausmių už atskiras nusikalstamas veikas rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumo.

BylÄ nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio

3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę nuteistajam E. A., nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, paskyrė teisingÄ bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl neÅ¡velnintina. Bausmės subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo E. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo E. A. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                        Violeta

Miliuvienė

Kolegijos teisėjai                                                                                             Dalius

Jocys

Stasys Valužis