faa09af5-cbb3-47cb-ad0e-e509165cd1e3 · Lietuvos apeliacinis teismas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"                                                                                                               Civilinė byla Nr. 2A-147/2014                                                                         Teisminio proceso Nr. nesuteiktas                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 30.12.1; 41; 42.11.1; 44.5.1; 45.12 (S)                                                             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                               2014 m. gegužės 21 d.                                                                          Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „PGNT“ (šiuo metu bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PGNT“) akcininkų A.

J. ir A. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2217-585/2012 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „PGNT“ ieÅ¡kinį atsakovui V. K. (V. K.) (teisių perėmėjai – V. K. (V. K.) ir V. K.) (trečiasis asmuo – akcinė bendrovė DNB bankas (buvusi akcinė bendrovė DnB Nord bankas)) dėl žemės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :                                                           I.

Ginčo esmė Byloje ginčas kilo dėl žemės pirkimo–pardavimo sutarties esminių sÄ lygų, pirkėjo teisės nutraukti žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir tokios sutarties nutraukimo teisinių pasekmių.IeÅ¡kovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „PGNT“ (Å¡iuo metu bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „PGNT“; UAB „PGNT“ bankroto byla iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartimi) (toliau – ir ieÅ¡kovas, bendrovė, įmonė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) nutraukti tarp ieÅ¡kovo UAB „PGNT“ ir atsakovo V. K. 2007 m. spalio 23 d. sudarytÄ Å½emės sklypo dalies pirkimo–pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį (toliau – ir Sutartis);

2) nutraukti tarp ieÅ¡kovo UAB „PGNT“ ir atsakovo V. K. 2007 m. lapkričio 16 d. sudarytÄ SusitarimÄ dėl Sutarties sÄ lygų pakeitimo (toliau – ir Susitarimas);

3) taikyti restitucijÄ ir ieÅ¡kovui UAB „PGNT“ iÅ¡ atsakovo V. K. priteisti 4 130 000 Lt, sumokėtus pagal Sutartį, o atsakovui V. K. – 300/612 dalį žemės sklypo, kurio (duomenys neskelbtini);

4) priteisti ieÅ¡kovui UAB „PGNT“ iÅ¡ atsakovo V. K. 377 923,02 Lt nuostolių atlyginimÄ ;

5) priteisti ieÅ¡kovui UAB „PGNT“ iÅ¡ atsakovo V. K. 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.IeÅ¡kovas nurodė, kad Sutartimi jis iÅ¡ atsakovo įgijo nuosavybės teise žemės sklypo, kurio (duomenys neskelbtini), 300/612 dalį (toliau – ir žemės sklypas) už Å¡alių susitarimu sulygtus 4 200 000 Lt, iÅ¡ kurių 4 130 000 Lt ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovui (1 540 000 Lt atsakovui ieÅ¡kovas sumokėjo grynais pinigais, o likusiÄ dalį atsakovui tiesiogiai sumokėjo trečiasis asmuo).

Nors ginčo Å¡alys raÅ¡tu neaptarė, tačiau žodžiu susitarė, kad likusiÄ Å¾emės sklypo dalies kainÄ , t. y. 70 000 Lt, ieÅ¡kovas sumokės atsakovui po žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo. IeÅ¡kovas atkreipė dėmesį, kad Sutartimi Å¡alys susitarė ir dėl veiksmų, susijusių su žemė sklypo detaliojo plano rengimu, įskaitant, bet neapsiribojant, jog visus darbus, susijusius su žemės sklypo detaliojo plano sprendinių parengimu, atliks architektė J. J., Å¡alys padengs visas tam bÅ«tinas iÅ¡laidas, be to, minėtiems veiksmams atlikti atsakovas iÅ¡davė ieÅ¡kovui notarinės formos įgaliojimÄ , taip pat Sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ ginčo Å¡alys pasirašė susitarimÄ , kuriuo susitarė, kad ginčo Å¡alys lygiomis dalimis, t. y. po 150 000 Lt finansuos žemės sklypo detaliojo plano rengimÄ .

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad jis žemės sklypÄ Ä¯sigijo turėdamas tikslÄ jame vykdyti komercinę veiklÄ ir tokiu bÅ«du padidinti Å¡io žemės sklypo vertę, todėl Sutarties sÄ lygos, susijusios su žemės sklypo detaliojo plano rengimu, ieÅ¡kovui turėjo esminę reikÅ¡mę; jeigu Å¡alys dėl Å¡ių sÄ lygų nebÅ«tų susitarę, sandoris nebÅ«tų sudarytas. IeÅ¡kovas be kita ko nebÅ«tų sudaręs Sutarties ir tuo atveju, jeigu atsakovas Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ nebÅ«tų iÅ¡davęs įgaliojimo ir pasirašęs susitarimo.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė ir tuo, kad iÅ¡ pradžių jis visÄ informacijÄ apie detaliojo plano rengimo procedÅ«ras bei atliktus veiksmus atsakovui teikė žodžiu, o 2008 m. spalio 22 d. atsakovui pateikus raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ raÅ¡tu pateikti visÄ informacijÄ , susijusiÄ su žemės sklypo detaliojo plano rengimu, ieÅ¡kovas 2008 m. gruodžio 17 d.

Sutartyje nurodytu adresu iÅ¡siuntė atsakovui raÅ¡tiÅ¡kÄ praneÅ¡imÄ , kuriame pateikė visÄ atsakovo praÅ¡omÄ informacijÄ , taip pat telefonu informavo atsakovÄ , jog Å¡is praneÅ¡imas bus iÅ¡siųstas Sutartyje nurodytu adresu, apie tai, kad atsakovo adresas yra pasikeitęs, atsakovas ieÅ¡kovo neinformavo, tačiau praneÅ¡imo atsakovas negavo ne dėl ieÅ¡kovo kaltės, ieÅ¡kovas tinkamai atliko savo įsipareigojimus informuoti atsakovÄ apie detaliojo plano rengimÄ ; praneÅ¡imo negavimo rizika tenka pačiam atsakovui.

IeÅ¡kovas akcentavo, kad praneÅ¡imo rengimas užtruko, nes buvo bÅ«tina surinkti bei pateikti daug informacijos, jis (ieÅ¡kovas) ne kartÄ informavo atsakovÄ , jog tokiÄ informacijÄ rengia ir jÄ bÅ«tinai pateiks. Atsakovas, nesulaukęs informacijos, 2008 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tu Nr. K/06-1709 pranešė, kad jam detaliojo plano rengimo iÅ¡laidos, su kuriomis jis sutiko pasiraÅ¡ydamas susitarimÄ , yra aiÅ¡kiai per didelės ir jis nutraukia bet kokį bendradarbiavimÄ su ieÅ¡kovu dėl žemės sklypo detaliojo plano rengimo.

IeÅ¡kovas, gavęs tokį atsakovo praneÅ¡imÄ , 2008 m. gruodžio 30 d. pateikė atsakymÄ , kuriame nurodė, kad Å¡alių pasiraÅ¡ytus bei galiojančius susitarimus bÅ«tina vykdyti, taip pat informavo atsakovÄ , jog tokį vienaÅ¡aliÅ¡kÄ atsisakymÄ vykdyti įsipareigojimus ieÅ¡kovas vertina kaip esminį Sutarties pažeidimÄ ir pasiÅ«lė per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų atsakovui pakeisti savo pozicijÄ bei vykdyti savo įsipareigojimus, nustatytus Sutartyje ir susitarime. Ä® šį ieÅ¡kovo praneÅ¡imÄ atsakovas nereagavo.

IeÅ¡kovas siekė ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, tačiau Å¡alims susitarti taikiai nepavyko. IeÅ¡kovo nuomone, tokiu atveju jis įgijo teisę reikalauti nutraukti Sutartį ir taikyti restitucijÄ , t. y. ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti žemės sklypo dalies kainÄ â€“ 4 130 000 Lt, o atsakovui grÄ Å¾inti žemės sklypo dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.145 ir 6.222 straipsniai).IeÅ¡kovas nurodė ir tai, kad jis, siekdamas atsiskaityti su atsakovu, kreipėsi į trečiÄ jį asmenį dėl kredito suteikimo, 2007 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. K-2400-2007-818 (toliau – ir Kreditavimo sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovui buvo suteiktas 2 590 000 Lt kreditas, ieÅ¡kovas mokėjo palÅ«kanas, todėl sumokėtos palÅ«kanos pripažintinos ieÅ¡kovo nuostoliais dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.

IeÅ¡kinio pateikimo dienÄ bendra nuostolių suma sumokėtų palÅ«kanų forma sudarė 257 622 Lt ir 7 500 Lt Kreditavimo sutarties sudarymo mokestis. Be to, ieÅ¡kovas dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo patyrė ir kitų nuostolių, kurie susiję su žemės sklypo vertinimu, iÅ¡laidomis notarui už Sutarties tvirtinimÄ ir pan., taip pat iÅ¡laidos, susijusios su detaliojo plano rengimu. IeÅ¡kovo nuostoliai dėl žemės sklypo detaliojo plano rengimo sudaro 87 400 Lt, t. y. 83 000 Lt už architektės paslaugas bei 4 400 Lt už žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos parengimÄ ; nuostoliai dėl žemės sklypo vertinimo sudaro 1 180 Lt; nuostoliai, susiję su Sutarties tvirtinimu bei sandorio įregistravimu sudaro 21 107,90 Lt ir 3 113,12 Lt.

IeÅ¡kovo įsitikinimu, ginčo atveju egzistuoja visos civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinos sÄ lygos, todėl atsakovas turi atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ , t. y. visiÅ¡kai kompensuoti patirtus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Atsakovas V. K. 2009 m. lapkričio 27 d. mirė (II t., b. l.

44) ir jis (atsakovas) byloje Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi buvo pakeistas jo materialiųjų subjektinių ir procesinių teisių perėmėjais V. K. bei V. K. (II t., b. l. 94-95).                               II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas, nustatęs, kad pardavėjas pagal Sutartį įsipareigojo kartu su pirkėju proporcingai valdomoms sklypo dalims padengti dokumentais pagrįstas iÅ¡laidas, susijusias su detaliojo plano rengimu ir tvirtinimu (Sutarties 4.13 punktas); susitarimu Å¡alys numatė detaliojo plano parengimo apmokėjimÄ lygiomis dalimis po 150 000 Lt; ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ pardavėjui pareiÅ¡kė 2008 m. gruodžio 17 d., pridėdamas reikalavimÄ pagrindžiančius dokumentus, o pardavėjas atsisakė apmokėti detaliojo plano parengimo iÅ¡laidas, motyvuodamas per didele ieÅ¡kovo sutarta parengimo kaina, pripažino, jog atsakovų atsikirtimų argumentai dėl atsisakymo mokėti ieÅ¡kovui tinkamai nepagrindus reikalaujamos sumos ir nepateikus ataskaitos vykdant pavedimÄ nepagrįsti ir juos atmetė.

Teismas taip pat atmetė atsakovų argumentus, susijusius su per didele detaliojo plano parengimo kaina, nes nustatė, kad eksperto nustatytoji apytikslė darbų vertė (apie 210 000 Lt) nuo ieÅ¡kovo susitartos realios mokėtinos už detaliojo plano parengimÄ kainos (240 000 Lt be PVM) skiriasi nedaug. Be to, teismas pažymėjo, kad ekspertizės iÅ¡vadoje nėra nurodyti konkretÅ«s Å¡altiniai, iÅ¡ kurių gautos apskaičiavimui reikalingos sudėtinių darbų kainos, iÅ¡laidos, kiti lyginamieji skaičiai ir duomenys, apsiribojant nuoroda į „kai kuriuos juridinius ir fizinius asmenis“ bei įmonės, kurioje dirba ekspertė (UAB „Infostat“), praktika, pačios praktikos neįvardijant ir nepateikiant, taip pat ekspertiniame tyrime nenustatant, jog ginčo detaliojo plano rengimo kaina apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. 63 patvirtintos Teritorijų planavimo darbų kainos skaičiavimo metodikos bendrÄ sias nuostatas.Teismas, įvertinęs, kad Å¡alys susitarė prisidėti prie detaliojo plano parengimo bendromis lėšomis, dėl tokio susitarimo pažeidimo pasekmių; ieÅ¡kovas, 2008 m. gruodžio 17 d. praneÅ¡damas apie įskaitymÄ , pardavėjo piniginę prievolę sumokėti už detaliojo plano parengimo dalį sumažino iki 80 000 Lt; ieÅ¡kovas turėjo prievolę sumokėti 150 000 Lt; atsižvelgęs į 2008 m. rugpjūčio 8 d. sutartimi nustatytÄ atsiskaitymo su detaliojo plano rengėja tvarkÄ , taip pat į tai, jog paskutinių dviejų atsiskaitymo už detaliojo plano parengimo darbus etapų bendra 141 000 Lt suma turėjo bÅ«ti sumokėta tik gavus teigiamÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento iÅ¡vadÄ ir patvirtinus detalųjį planÄ Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, ieÅ¡kovas pagal susitarimÄ privalėjo turėti pakankamai lėšų apmokėti 2008 m. rugpjūčio 8 d. sutarties dalį, privalomÄ apmokėti iki pretenzijų atsakovui pareiÅ¡kimo; pagal 2008 m. rugpjūčio 8 d. sutarties priedÄ detaliojo plano paskelbimo, dokumentų rengimo ir derinimo darbai buvo numatyti nuo 2009 metų sausio mėnesio iki 2009 metų vasaros, o detaliojo plano tvirtinimas miesto taryboje – 2009 metų liepos–rugpjūčio mėnesiais, t. y. po to, kai Å¡alys paskelbė apie geranoriÅ¡ko bendradarbiavimo pasibaigimÄ , sprendė, kad pardavėjas, nors ir pažeidė prievolę sumokėti ieÅ¡kovui pagal Sutartį ir susitarimÄ , tačiau realiai nesutrukdė ieÅ¡kovui vykdyti detaliojo planavimo rengimo sutarties, ieÅ¡kovas turėjo tiek teisinę, tiek faktinę galimybę tęsti detaliojo plano rengimo darbus savo lėšomis, o pardavėjo veiksmai nėra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su ieÅ¡kovo nurodomomis pasekmėmis, kuriomis grindžiamas reikalavimas nutraukti Sutartį.

Kartu teismas pabrėžė, kad Sutartyje yra nustatytos pardavėjo prievolės sumokėti už detaliojo plano parengimÄ nevykdymo pasekmės, tačiau ieÅ¡kovas neįrodė ir neįrodinėjo, kad tokias pasekmes taikė, o reikalauja taikyti kitÄ , nei Sutartyje nustatytÄ , savo teisių gynimo bÅ«dÄ .Teismas, nenustatęs priežastinio ryÅ¡io tarp pardavėjo veiksmų ir ieÅ¡kovo nurodomų pasekmių, padarė iÅ¡vadÄ , kad netenkintinas ne tik reikalavimas dėl Sutarties nutraukimo, bet ir reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas akcentavo, kad CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarties nutraukimas gali bÅ«ti teismo taikomas tik sutarčiai nesant įvykdytai. IeÅ¡kovas reikalauja nutraukti visiÅ¡kai įvykdytÄ Sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas gavo žemės sklypÄ nuosavybėn, savo prievolę už žemės sklypÄ sumokėti pardavėjui įvykdė visiÅ¡kai ir dėl Å¡ių aplinkybių tarp Å¡alių ginčas nekilo, bei vertino, kad Sutartis negali bÅ«ti nutraukta, nepaisant to, jog kartu su Sutartimi buvo patvirtintas ir susitarimas, kuris nebuvo visiÅ¡kai įvykdytas.

                                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai BUAB „PGNT“ akcininkai A. J. ir A. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas nepagrįstai nusprendė dėl į bylÄ neįtrauktų asmenų, t. y.

A. J. ir A. J., teisių ir pareigų, todėl teismo sprendimas naikintinas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ . IeÅ¡kovo akcininkai A. J. ir A. J., vadovaudamiesi CPK 47 straipsnio 1 dalimi, teismui 2011 m. rugsėjo 9 d. padavė praÅ¡ymÄ dėl įstojimo į Å¡iÄ bylÄ trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, tačiau teismas tokio praÅ¡ymo netenkino. Akcinei bendrovei (toliau – ir AB) DNB bankui (toliau – ir trečiasis asmuo, Bankas) (buvusi akcinė bendrovė DnB Nord bankas) suteikiant ieÅ¡kovui kreditÄ pagal Kreditavimo sutartį buvo privaloma sÄ lyga akcininkų A.

J. ir A. J. garantavimas už jo imamÄ kreditÄ , todėl Kreditavimo sutarties dienÄ buvo sudarytos laidavimo sutartys. IeÅ¡kinio patenkinimas bÅ«tų reiÅ¡kęs ieÅ¡kovo mokumo atstatymÄ , nes atsiskaičius su Banku, baigtųsi A. J. bei A. J. užtikrinta prievolė, t. y. tuo pačiu metu bÅ«tų baigęsis Å¡ių asmenų laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis), o teismui priėmus sprendimÄ atmesti ieÅ¡kinį, tokiu bÅ«du buvo patvirtintas ieÅ¡kovo nemokumas. Teismui atmetus ieÅ¡kinį, buvo konstatuota, kad ieÅ¡kovo reikalavimai į atsakovus yra nepagrįsti, nors bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, t. y. pasisakyta dėl į bylÄ neįtrauktų A.

J. ir A. J. galimybių pasinaudoti regreso teise į ieÅ¡kovÄ , už kurį jie laidavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).Teismas, neiÅ¡samiai iÅ¡tyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas po V. K. nutraukto bendradarbiavimo turėjo turėti pakankamai lėšų toliau vykdyti žemės sklypo paskirties keitimo darbus savo lėšomis, tačiau Å¡ios aplinkybės nepaneigia V.

K. padaryto Sutarties pažeidimo ir 2008 m. gruodžio 10 d. praneÅ¡ime nurodyto kategoriÅ¡ko pareiÅ¡kimo nefinansuoti tolimesnių darbų. Teismas paneigė pacta sunt servanda principÄ ir atėmė iÅ¡ ieÅ¡kovo teisę savo nuožiÅ«ra pasinaudoti pažeistų teisių gynimo bÅ«dais. IeÅ¡kovas, įvertinęs atsakovo (V. K.) padarytÄ esminį Sutarties pažeidimÄ , pasirinko savo teises ginti ne papildomai mokėdamas V. K. turėtas sumokėti pinigų sumas, bet kreipdamasis į teismÄ ir praÅ¡ydamas nutraukti Sutartį, taikyti restitucijÄ bei priteisti padarytus nuostolius, nes tokį teisių gynimo bÅ«dÄ suponavo pačios Sutarties tikslas, kurio teismas netyrė ir nenagrinėjo.

Sudarant Sutartį buvo siekiama pakeisti žemės sklypo paskirtį iÅ¡ žemės Å«kio į komercinę paskirtį, kad bÅ«tų sudarytos galimybės vykdyti komercinę veiklÄ Å¾emės sklype bei padidinti žemės sklypo vertę. Atsakovui nutraukus bet kokį bendradarbiavimÄ , nebuvo galimas detaliojo planavimo ir žemės paskirties pakeitimo darbų užbaigimas, nes tam reikalingi abiejų savininkų sutikimai. Nedalyvaujant bendrasavininkiui V. K., žemės paskirties pakeitimas tapo negalimas, todėl tokie V.

K. veiksmai kvalifikuotini kaip esminis Sutarties pažeidimas. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CK 6.217 straipsnio 4 dalį. NeiÅ¡tyręs ir neiÅ¡nagrinėjęs Sutarties esmės ir jos tikslų, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad neva Sutartis buvo įvykdyta. PrieÅ¡ingai, ji ne tik nebuvo įvykdyta, bet ir jos tolimesnis vykdymas nebuvo įmanomas V. K. atsisakius bendradarbiauti. IeÅ¡kovas BUAB „PGNT“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:IÅ¡kėlus ieÅ¡kovui bankroto bylÄ , turi bÅ«ti užtikrintas efektyvus kreditorių reikalavimų tenkinimas.

Atsižvelgiant į tai, kad pritaikius restitucijÄ , kyla pagrįsta rizika, jog gali nukentėti trečiojo asmens Banko, kaip įkaito turėtojo, interesai, yra pagrįsta siekti iÅ¡vengti tokios rizikos. Nagrinėjamu atveju restitucija negalima.Nemokumo atkÅ«rimas nereikÅ¡tų apeliantų prievolių pagal laidavimo sutartį pasibaigimo ar pasikeitimo. Trečiasis asmuo, esant solidariai apeliantų prievolei, turi teisę reikalavimus reikÅ¡ti tiek ieÅ¡kovui, tiek tiesiogiai apeliantams. Trečiasis asmuo Å¡ia savo teise pasinaudojo, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo tiesiogiai iÅ¡ apeliantų, ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas dar prieÅ¡ bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimÄ .

Apeliantai neturi teisės reikalauti, kad trečiasis asmuo iÅ¡ pradžių reikÅ¡tų reikalavimÄ dėl kredito grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui. BÅ«simas galbÅ«t ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas neturės įtakos apeliantų teisinei padėčiai, nepakeis jų teisių ir pareigų pagal laidavimo sutartį. Atsakovė V. K. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismo sprendimo turinys ir apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo pripažinti, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų ir pažeidė CPK 266 straipsnio reikalavimus.

Ne apeliantų ginčijamas sprendimas turi tiesioginę įtakÄ jų teisinei padėčiai bei ne jis turi įtakos apeliantų teisėms ir pareigoms pagal laidavimo sutartis, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo taikyti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ ir pripažinti teismo sprendimÄ negaliojančiu.Nagrinėjamu atveju nutrauktas buvo tik detaliojo plano rengimo finansavimas, o ne, kaip teigia apeliantai, bendradarbiavimas apskritai, dėl to teigti, kad esÄ detaliojo plano sprendinių tinkamai įgyvendinti nepavyko iÅ¡imtinai dėl finansavimo nutraukimo, nėra teisinio pagrindo.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsisakymo toliau finansuoti projektÄ metu, reikalaujamos atlyginti iÅ¡laidos, faktiÅ¡kai nė nebuvo patirtos, o Å¡alys Sutartyje buvo aiÅ¡kiai susitarusios dėl tokių prievolių nevykdymo pasekmių ir Å¡alių teisių tokiu atveju. Finansuoti žemės sklypo detaliojo plano regimo organizavimÄ buvo atsisakyta dėl netinkamo ieÅ¡kovo BUAB „PGNT“ prievolių vykdymo; reikalavimus finansuoti detaliojo plano organizavimo iÅ¡laidas ieÅ¡kovas BUAB „PGNT“ reiÅ¡kė nepagrįstai.Atsakovo V.

K. veiksmai realiai nesutrukdė ieÅ¡kovui vykdyti detaliojo planavimo rengimo sutarties. PrieÅ¡ingai, pats ieÅ¡kovas pažeidė Sutartį, nepateikė atsakovo praÅ¡omų dokumentų, pagrindžiančių 150 000 Lt iÅ¡laidas žemės sklypo detaliajam planui rengti, neinformavo atsakovo apie atliktus veiksmus, dėl to nėra pagrindo nutraukti sudarytÄ Sutartį, remiantis CK 6.217 straipsniu. Atsakovas, tariamai nemokėdamas 80 000 Lt, nenulėmė, kad ieÅ¡kovas negavo iÅ¡ esmės to, ko tikėjosi Sutarties sudarymo metu, nes tai neužkirto kelio jam parengti žemės sklypo detalųjį planÄ ir pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirties.

Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o sprendimÄ dėl apeliacinio skundo priimti pagal byloje esančius įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismas nusprendė dėl į bylÄ neįtrauktų asmenų, t. y. A. J. ir A. J., teisių ir pareigų. Nagrinėjamoje byloje bÅ«simas galbÅ«t ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas neturės įtakos apeliantų teisinei padėčiai, nepakeis jų teisių ir pareigų pagal laidavimo sutartį, nes trečiasis asmuo yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo tiesiogiai iÅ¡ apeliantų.

CK 6.145 straipsnyje nustatyta, kad iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Be to, CK 6.156 straipsnyje aiÅ¡kiai nustatyta, kad restitucija natÅ«ra netaikoma, jei tai sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims, tokiu atveju yra taikoma restitucija pinigais. Teismas gali pritaikyti kitÄ restitucijos bÅ«dÄ , nei nurodyta ieÅ¡kinyje.Apeliantų argumentai, kad teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ ir taip pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį, pagrįsti.

   IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos Å¡ios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųsto teismo sprendimo ar jo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovo UAB „PGNT“ (Å¡iuo metu BUAB „PGNT“) ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas V. K. (teisių perėmėjai (atsakovai) – V. K. ir V. K.) pažeidė 2007 m. spalio 23 d. sudarytos Žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties esmines sÄ lygas, susijusias su ginčo žemės sklypo detaliojo plano rengimu, ir susitarimÄ lygiomis dalimis finansuoti detaliojo plano rengimÄ , t. y. atsisakė finansuoti detaliojo plano rengimÄ , o toks pažeidimas pagal CK 6.217 straipsnį pripažintinas esminiu Sutarties pažeidimu, nes ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės negavo to, ko jis pagrįstai ir realiai tikėjosi sudarydamas Sutartį bei vykdydamas vėlesnius savo įsipareigojimus, todėl Sutartis nutrauktina.

Atsakovas V. K., atsikirsdamas į nurodytus ieÅ¡kovo argumentus, tvirtino, kad ne jis (atsakovas), o ieÅ¡kovas pažeidė Sutartį, nes nepateikė atsakovo praÅ¡omų dokumentų, nebendradarbiavo su atsakovu, be to, ieÅ¡kovo teisės negali bÅ«ti ginamos remiantis CK 6.217 straipsniu, nes jis (ieÅ¡kovas) nepasinaudojo kitais Sutartyje įtvirtintais teisių gynimo bÅ«dais (I t., b. l. 132-137, 171-174). Teisių perėmėjai (atsakovai) V. K. ir V. K. iÅ¡ esmės laikėsi atsakovo V. K. procesiniuose dokumentuose nurodytos pozicijos.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos Å¡alių nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami ieÅ¡kinio reikalavimai ir atsikirtimai, iÅ¡analizavęs bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , nenustatė nei faktinių, nei teisinių prielaidų pripažinti minėtus ieÅ¡kinio reikalavimus pagrįstais.Apeliantai A.

J. ir A. J. apeliaciniame skunde, kuris buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartimi, patenkinus apeliantų atskirÄ jį skundÄ ir panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti jų apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo (III t., b. l. 5-9), ginčija Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , nurodydami, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl į bylÄ neįtrauktų A. J. ir A.

J. galimybių pasinaudoti regreso teise į ieÅ¡kovÄ , už kurį jie laidavo, ir tai, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pripažintina absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, be to, neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, t. y. pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai atsisakė taikyti CK 6.217 straipsnio 4 dalį, o neiÅ¡tyręs ir neiÅ¡nagrinėjęs Sutarties esmės ir jos tikslų, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog neva Sutartis buvo įvykdyta, prieÅ¡ingai, ji (Sutartis) ne tik nebuvo įvykdyta, bet ir jos tolimesnis vykdymas nebuvo įmanomas V.

K. atsisakius bendradarbiauti.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad A. J. ir A. J. apeliacinį skundÄ grindžia keliais aspektais, pirmiausiai pasisako dėl apeliantų argumentų, susijusių su tuo, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl į bylÄ neįtrauktų asmenų, t. y. apeliantų. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ir vertindama paminėtus apeliantų argumentus, pažymi, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatÄ absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Pastebėtina, kad nagrinėjamu klausimu kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais, o bÅ«tent, kad sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir / ar pareigų, todėl kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, bÅ«tina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylÄ asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2012; 2013 m. sausio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013; kt.).

Taigi, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmiau nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik tuo atveju, kai nustatoma, jog teismo sprendimas turi tiesioginės įtakos neįtrauktų į procesÄ asmenų teisinei padėčiai ir jiems sukelia teisės aktuose nustatytas teisines pasekmes. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina ir tai, kad sÄ vokos „teismas nusprendė“ turinys yra atskleistas kasacinio teismo praktikoje, pagal kuriÄ nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-346/2009; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2013; kt.).

Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartÄ konstatavęs ir tai, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant Å¡iuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali bÅ«ti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2013; kt.).Byloje nustatyta, kad Å¡i civilinė byla buvo iÅ¡kelta 2009 m. kovo 27 d. pagal UAB „PGNT“ 2009 m. vasario 3 d. ieÅ¡kinį (I t., b. l. 2-12), kurios direktoriaus pareigas ėjo apeliantas A.

J. (I t., b. l. 140). A. J. ir A. J. 2011 m. rugsėjo 9 d. padavė pirmosios instancijos teismui praÅ¡ymÄ Ä¯traukti juos į bylÄ trečiaisiais asmenimis, šį savo praÅ¡ymÄ grįsdami tuo, kad jie yra laidavę už ieÅ¡kovo prievoles (II t., b. l. 63-67). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi paminėtÄ jų praÅ¡ymÄ pripažino nepagrįstu ir atmetė, nurodydamas, jog tai, kad teismo sprendimu galbÅ«t bÅ«tų atkurtas ieÅ¡kovo mokumas, neturi tiesioginės įtakos siekiančių į bylÄ Ä¯stoti asmenų teisėms ir / ar pareigoms, nes teismo sprendimu nebÅ«tų sumažintos siekiančių įstoti į bylÄ asmenų prievolės Bankui, bet galbÅ«t bÅ«tų visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atkurtas ieÅ¡kovo mokumas ir vien tai savaime nepanaikintų kreditoriaus teisės reikalauti prievolių vykdymo tiek iÅ¡ pagrindinio skolininko, tiek iÅ¡ laiduotojo (II t., b. l. 95-95).

Ši Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartimi palikta nepakeista (II t., b. l. 107-111; 142-146). Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutarties turinio, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ginčo objektas yra ne apeliantų, kaip laiduotojų, įsipareigojimai, kylantys iš šalutinių laidavimo sandorių, o žemės sklypo pirkimo–pardavimo santykiai; apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškinio patenkinimo atveju, priešingai nei teigia apeliantai, jų prievolės trečiajam asmeniui AB DnB bankui nebūtų sumažintos, o atkurtas ieškovo BUAB „PGNT“ mokumas savaime nepanaikintų trečiojo asmens teisės reikalauti prievolių įvykdymo tiek iš pagrindinio skolininko BUAB „PGNT“, tiek iš laiduotojų – apeliantų; tokiu atveju apeliantų laidavimas pasibaigtų arba apeliantų teisės ir pareigos pagal laidavimo sutartį pasikeistų ne teismo sprendimo pagrindu, o ieškovo BUAB „PGNT“ veiksmų – prievolių įvykdymo, pagrindu, t. y. nagrinėjamoje byloje būsimas galbūt palankus ieškovui teismo sprendimas neturės įtakos apeliantų teisinei padėčiai, nepakeis jų teisių ir pareigų pagal laidavimo sutartį.

Remiantis teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovų A. J. ir A. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-4542-520/2011 pagal ieÅ¡kovo AB DnB Nord banko ieÅ¡kinį atsakovams A. J. ir A. J. (trečiasis asmuo – BUAB „PGNT“), kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl laiduotojų atsakomybės (pagal Kreditavimo sutartį) dėl pagrindinės prievolės vykdymo, kai skolininkas prievolės įvykdymÄ yra užtikrinęs ir hipoteka, 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Pagal teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovų A. J. ir A. J. ieÅ¡kinys dėl laidavimo sutarčių, kuriomis buvo užtikrintas UAB „PGNT“ prievolių vykdymas pagal Kreditavimo sutartį, pripažinimo negaliojančiomis, paliko nepakeistÄ .Kaip žinia, laidavimo atveju laiduotojai, kaip ir pagrindinis skolininkas, yra bendraskolis ir turi solidariÄ jÄ prievolę kreditoriui (CK 6.81 straipsnio 4 dalis).

Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymÄ atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas. Formuojamoje teismų praktikoje laidavimas yra laikomas akcesorine prievole, kurios pobÅ«dis lemia, kad laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011), be to, esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tie bet kuris iÅ¡ jų skyriumi, be to, tiek visÄ prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.76 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; kt.).

Apibendrinusi anksčiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra nei faktinių, nei teisinių prielaidų formuoti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas apeliantų ginčijamu sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir / ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija apeliantų argumentus, susijusius su tuo, kad skundžiamas teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , pripažįsta nepagrįstais.

Apeliantų ginčijamas sprendimas neturi tiesioginės įtakos apeliantų teisinei padėčiai bei teisėms ir pareigoms pagal laidavimo sutartis. Kaip nurodyta pirmiau, apeliantų laidavimas galėtų pasibaigti arba apeliantų teisės ir pareigos pagal laidavimo sutartį galėtų pasikeisti ne teismo sprendimo pagrindu, o ieškovo BUAB „PGNT“ veiksmų – savo prievolių įvykdymo, pagrindu. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartyje, kuria buvo priimtas apeliantų apeliacinis skundas, taip pat akcentavo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas A.

J. ir A. J. gali turėti įtakos tik kaip BUAB „PGNT“ akcininkams, t. y. kad galbÅ«t atkÅ«rus mokumÄ ir nutraukus bankroto bylÄ jiems (apeliantams), kaip laiduotojams, atsiskaičius su Banku, bÅ«tų visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies užtikrinta regreso teisė, ar atsiskaičius su bendrovės kreditoriais likviduojant bendrovę jiems atitektų likusi turto dalis. Tai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neturi tiesioginės įtakos apeliantų teisinei padėčiai bei teisėms ir pareigoms pagal laidavimo sutartis, suponuoja ir Sutarties, Susitarimo bei susitarimo dėl detaliojo plano parengimo finansavimo nuostatų analizė, t. y. juose nenustatyta, kad apeliantai prisiima kokius nors įsipareigojimus pagal Sutartį, SusitarimÄ bei susitarimÄ dėl detaliojo plano parengimo finansavimo.

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir kitų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas.Kaip minėta, apeliantai, ginčydami pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , be kita ko tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį, t. y. proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Teisėjų kolegija, vertindama ir nagrinėdama paminėtus apeliantų argumentus, nurodo, kad CPK 12 straipsnis nustato, jog kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad spręsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, iÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).Teismas, nagrinėdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , vertindamas įrodymus ir nustatydamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat privalo tinkamai pritaikyti materialiÄ sias teisės normas, reglamentuojančias tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, o priimdamas sprendimÄ turi konstatuoti, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas byloje (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

Materialiųjų teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ (CPK 330 straipsnis), o apeliacinis skundas yra grindžiamas ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarties nutraukimÄ dėl esminio sutarties pažeidimo.Nagrinėjant ir vertinant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties Å¡alims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Å¡io kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams.

Sudarytos sutartys turi bÅ«ti vykdomos taip, kaip nustatyta sutartyje, tačiau gali bÅ«ti nutraukiamos arba pakeičiamos. Sutarties Å¡alims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį joje nustatytomis sÄ lygomis, jeigu jos neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali bÅ«ti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali bÅ«ti laikomas esminiu pagal įstatymÄ ; antra, Å¡alys gali pačios susitarti, kÄ jos laikys esminiu pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014).

Pagal kasacinio teismo praktikÄ sutarties pažeidimÄ pripažįstant esminiu, turi bÅ«ti įvertinta, ar nukentėjusios Å¡alies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iÅ¡ esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimÄ nulemia tai, ar nukentėjusi Å¡alis negavo didžiÄ ja dalimi to, ko pagal sutartį per visÄ jos terminÄ pagristai tikėjosi gauti, taip pat, ar nukentėjusios Å¡alies teisėti, pagrįsti lÅ«kesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2012).

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta ir tai, kad vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina iÅ¡vada, jog kuo didesnis atotrÅ«kis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju sutarties pažeidimÄ pripažįstant esminiu, turi bÅ«ti įvertinta, ar nukentėjusios Å¡alies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iÅ¡ esmės suvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB „PGNT“ (Å¡iuo metu BUAB „PGNT“) su buvusiu atsakovu V.

K. (teisių perėmėjai (atsakovai) – V. K. ir V. K.) 2007 m. spalio 23 d. sudarė Sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo įsigijo nuosavybės teise žemės sklypÄ už Å¡alių susitarimu sulygtus 4 200 000 Lt, iÅ¡ kurių 4 130 000 Lt ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovui (1 540 000 Lt atsakovui ieÅ¡kovas sumokėjo grynais pinigais, o likusiÄ dalį atsakovui tiesiogiai sumokėjo trečiasis asmuo, kuris ieÅ¡kovui 2007 m. lapkričio 12 d. Kreditavimo sutartimi suteikė 2 660 000 Lt kreditÄ Å¾emės sklypui įsigyti) (I t., b. l. 13-19; 24-26, 27-33).

Taigi ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, o bÅ«tent, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurios esmė žemės sklypo įsigijimas ieÅ¡kovo nuosavybėn už . Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymÄ reglamentuoja CK IV dalies AÅ¡tuntasis skirsnis „Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartys“. CK 6.396 ir 6.397 straipsnyje nustatytos esminės nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygos, t. y. sutarties dalykas ir sutarties kaina.

Kaip matyti iÅ¡ Sutarties nuostatų, Å¡alys susitarė dėl esminių sutarties sÄ lygų, kurios pagal įstatymÄ , yra privalomos tokio pobÅ«džio sutartims. Sutarties 3.4 punkte sutarties Å¡alys susitarė, kada jos turi teisę pasinaudoti vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo institutu, t. y. tuo atveju, jeigu pirkėjas sutartais terminais neįvykdys įsipareigojimų Å¡ios Sutarties 3.3.1 ir / ar 3.3.2 punktuose, kuriuose Å¡alys aptarė daikto pardavimo kainÄ ir atsiskaitymo sÄ lygas, pirkėjas (turėtų bÅ«ti pardavėjas; klaidingai Sutartyje nurodyta pirkėjas), įgyja teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdamas į teismÄ , nutraukti Å¡iÄ Sutartį (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

Å iame punkte nurodyta tvarka nutraukiant Sutartį, pirkėjas ir pardavėjas privalo grÄ Å¾inti vienas kitam visa tai, kÄ buvo gavę pagal Å¡iÄ Sutartį, iÅ¡skaičius 25 000 Lt, kaip baudÄ už visus pardavėjo (turėtų bÅ«ti pirkėjo) dėl Sutarties nevykdymo patirtus nuostolius. Sutarties 4.12 punkte pardavėjas sutiko, kad pirkėjas (ieÅ¡kovas) abiejų žemės sklypo savininkų vardu atliktų visus veiksmus, susijusius su žemės sklypo paskirties pakeitimu ir detaliojo plano paruoÅ¡imu bei patvirtinimu.

Sutarties 4.13 punkte Å¡alys susitarė, kad žemės sklypo detaliajam planavimui reikalingus projektinius dokumentus parengs architektė J. J., be kita ko, įsipareigojo, jog Å¡alys padengs dokumentais pagrįstas iÅ¡laidas, susijusias su detaliojo planavimo atlikimu ir tvirtinimu, proporcingai nekilnojamojo turto registre įregistruotoms pardavėjo (atsakovo) ir pirkėjo (ieÅ¡kovo) dalims, o bet kuriai iÅ¡ Å¡alių neįvykdžius Å¡io įsipareigojimo, kita Å¡alis įgyja teisę savo lėšomis atlikti mokėjimÄ už kitÄ Å¡alį ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltininko turėtus nuostolius.

Sutarties 8.2 punkte Å¡alys nustatė, kad įsigaliojusi Sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ , o ji gali bÅ«ti pakeista, nutraukta ar papildyta tik notariÅ¡kai patvirtintu Å¡alių susitarimu (Sutarties 8.3 punktas). Sutarties 9.5 punkto antroje pastraipoje Å¡alys pareiÅ¡kė, kad Sutartis atitinka jų valiÄ , prasmė bei pasekmės Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kintos. Susitarimu buvo pakeistas Sutarties 3.3.2 punktas, kuriuo Å¡alys pakeitė 2 351 000 Lt sumokėjimo terminÄ , jį pratęsiant iki 2008 m. gegužės 4 d. (I t., b. l. 20-21).Pagal bylos duomenis 2007 m. spalio 23 d.

Sutarties Å¡alys taip pat pasirašė ir susitarimÄ (I t., b. l. 22), kuriame nurodė, kad pirkėjas bei pardavėjas sutinka lygiomis dalimis, t. y. po 150 000 Lt, finansuoti žemės sklypo, detaliojo plano pakeitimÄ . Å iame susitarime Å¡alys sulygo, kad Å¡i detaliojo plano finansavimo tvarka papildo Sutarties 4.12 ir 4.13 punktus (susitarimo 1 punktas). Susitarimo 2 punkte Å¡alys nustatė, kad susitarimo 1 punkte nurodyta V. K. suma turi bÅ«ti sumokėta UAB „PGNT“ grynais pinigais per 3 (tris) dienas po to, kai bus pasiraÅ¡yta detaliojo plano rengimo tvarka ir parengta perdavimo sutartis, o V.

K. nevykdant susitarimo 2 punkto reikalavimų, už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ bus skaičiuojami 0,2 procentų dydžio delspinigiai (susitarimo 3 punktas). Taip pat byloje nustatyta, kad 2007 m. spalio 23 d. pardavėjas V. K. įgaliojo pirkėjÄ UAB „PGNT“ pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės teise jam (atsakovui) priklausančio žemės sklypo paskirtį, atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, dalyvauti matuojant žemę, parengti detalųjį ir techninį žemės sklypo planus, juos suderinti su atitinkamomis institucijomis; atstovauti atsakovui visose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, paduoti jo vardu pareiÅ¡kimus, praÅ¡ymus, gauti, pateikti ir pasiraÅ¡yti reikalingus dokumentus bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su Å¡iuo pavedimu (I t., b. l. 23).

Å iame Ä®galiojime nurodyta, kad jis galioja iki 2010 m. spalio 23 d. Pabrėžtina, kad byloje nepateikta įrodymų, kurie leistų teisėjų kolegijai daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas V. K. iki mirties šį Ä®galiojimÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka bÅ«tų pakeitęs ar panaikinęs. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas UAB „PGNT“ 2008 m. rugpjūčio 8 d. su architekte J. J. (kuri nurodyta ir Sutartyje) sudarė Detaliojo plano rengimo sutartį Nr. 08-66-20 (I t., b. l. 36-39), kuria rengėjas (architektė) įsipareigojo parengti ir suderinti detalųjį planÄ bei perduoti jį organizatoriui (ieÅ¡kovui), o organizatorius įsipareigojo priimti detalųjį planÄ ir sumokėti už atliktÄ darbÄ (sutarties 1.1 punktas).

Minimos sutarties 3.1 punkte Å¡alys susitarė, kad detalųjį planÄ rengėjas privalo parengti ne vėliau kaip per 12 (dvylika) mėnesių nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, t. y. iki 2009 m. rugpjūčio 8 d. Detaliojo plano atlikimo pabaiga laikoma tada, kai bus gauta Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento detaliojo plano patikrinimo iÅ¡vada, o sutartinio darbo pabaiga laikoma, patvirtinus detalųjį planÄ Vilniaus savivaldybės taryboje ir pateikus galutinai suformuotas bylas.

Å alys be kita ko sulygo, kad Detaliojo plano rengimo sutarties kaina yra 240 000 Lt ir 43 200 Lt PVM, t. y. bendra darbų kaina – 283 200 Lt (sutarties 4.1 punktas), kuri mokama etapais už atliktus darbus (sutarties 4.2 punktas). Kaip matyti iÅ¡ minimos sutarties 4.2.1 punkto, pirmasis atsiskaitymo etapas–avansas–100 000 Lt ir 18 000 Lt PVM sumokami už darbų parengiamÄ jį etapÄ ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas nuo planavimo sÄ lygų pateikimo dienos. IÅ¡ Detaliojo plano rengimo sutarties Priedo Nr. 1 matyti, kad parengiamasis planavimo dokumentų rengimo etapas – planavimo sÄ lygų detaliojo planavimo dokumentui rengti gavimas turėjo bÅ«ti atliktas iki 2008 m. gruodžio 1 d., detaliojo plano derinimo ir tvirtinimo atlikimo laikas: 2009 m. gegužės mėn.–2009 m. birželio mėn.; detaliojo plano tvirtinimas taryboje: 2009 m. liepos mėn.–2009 m. rugpjūčio mėn. (I t., b. l. 40).

Kaip nurodo ginčo Å¡alys, nors jos raÅ¡tu neaptarė, tačiau žodžiu susitarė, jog 70 000 Lt ieÅ¡kovas sumokės atsakovui po žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo. Taigi byloje ginčo dėl Å¡ios faktinės aplinkybės nėra.Pardavėjas V. K., kaip nurodo ieÅ¡kovas (atsakovas (atsakovai) Å¡ios aplinkybės neginčija), 2008 m. spalio 22 d. pateikė ieÅ¡kovui UAB „PGNT“ raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ raÅ¡tu pateikti visÄ informacijÄ , susijusiÄ su žemės sklypo detaliojo plano rengimu (I t., b. l. 73), o 2008 m. rugsėjo 19 d.

PareiÅ¡kimu kreipėsi į notarÄ ir prašė ieÅ¡kovui persiųsti pareiÅ¡kimÄ , kuriuo jis (atsakovas) pranešė ieÅ¡kovui, kad ieÅ¡kovas nėra sumokėjęs pagal Sutartį 70 000 Lt, ir prašė nurodytÄ sumÄ sumokėti per pareiÅ¡kime nurodytÄ terminÄ (I t., b. l. 74). IeÅ¡kovas 2008 m. gruodžio 17 d. pateikė atsakovui raÅ¡tÄ , kuriame pateikė atsakovo praÅ¡omÄ informacijÄ , įskaitant, bet neapsiribojant, kad ieÅ¡kovas įvykdė 70 000 Lt, nesumokėtų pagal Sutartį kainos dalies įskaitymÄ Ä¯ pardavėjo nesumokėtÄ detaliojo plano parengimo darbų kainos dalį (I t., b. l. 76-77).

Atsakovas, 2008 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tu Nr. K/06-1709 pranešė, kad jam detaliojo plano rengimo iÅ¡laidos, su kuriomis jis sutiko pasiraÅ¡ydamas susitarimÄ , yra aiÅ¡kiai per didelės ir jis nutraukia bet kokį bendradarbiavimÄ su ieÅ¡kovu dėl žemės sklypo detaliojo plano rengimo (I t., b. l. 75). IeÅ¡kovas 2008 m. gruodžio 30 d. pateikė atsakymÄ Ä¯ atsakovo 2008 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tÄ Nr. K/06-1709, kuriame nurodė, kad Å¡alių pasiraÅ¡ytus bei galiojančius susitarimus bÅ«tina vykdyti, taip pat informavo atsakovÄ , jog tokį vienaÅ¡aliÅ¡kÄ atsisakymÄ vykdyti įsipareigojimus ieÅ¡kovas vertina kaip esminį Sutarties pažeidimÄ ir pasiÅ«lė per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų atsakovui pakeisti savo pozicijÄ bei vykdyti savo įsipareigojimus, nustatytus Sutartyje ir susitarime; taip pat akcentavo, jog jeigu UAB „PGNT“ reikalavimai nebus įvykdyti, Sutartis bus laikoma nutraukta ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovas reikalaus visų nuostolių atlyginimo (I t., b. l. 78).

Pagal bylos duomenis V. K. neatliko jokių veiksmų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jis nutraukė bendradarbiavimÄ , dėl kurio UAB „PGNT“ nebegalėjo atlikti detaliojo plano rengimo, derinimo darbų, t. y. atlikti tų veiksmų, kurių pagrindu bÅ«tų patvirtintas detalusis planas, pakeista žemės sklypo paskirtis ir ieÅ¡kovas galėtų įgyvendinti savo tikslus – sklype vykdyti komercinę veiklÄ . Bylos duomenimis V. K. atsisakė finansuoti detaliojo plano rengimÄ .

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės V. K. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytais argumentais, kad pagal bylos duomenis nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo teigti, kad dėl finansavimo nutraukimo UAB „PGNT“ nepavyko įgyvendinti detaliojo plano sprendinių, atsisakymo toliau finansuoti projektÄ metu reikalaujamos atlyginti iÅ¡laidos faktiÅ¡kai nebuvo patirtos, o Å¡alys buvo aiÅ¡kiai susitarusios dėl tokių prievolių nevykdymo pasekmių ir Å¡alių teisių tokiu atveju. Ä®vertinus byloje surinktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad iki 2008 m. gruodžio 1 d.

Sutarties Å¡alys, vykdydamos Sutartį ir susitarimÄ dėl detaliojo plano rengimo finansavimo, avansu architektei turėjo sumokėti 118 000 Lt, t. y. po 59 000 Lt. Tačiau kaip tvirtina byloje esantis 2008 m. gruodžio 8 d. UAB „PGNT“ Kasos pajamų orderis Nr. 123, UAB „PGNT“ architektei avansu sumokėjo tik 83 000 Lt (I t., b. l. 49). Taigi padalijus per pusę lygiomis dalimis kiekvienai Å¡aliai gaunasi po 41 500 Lt. Tuo tarpu, kaip nurodyta anksčiau, ieÅ¡kovas įskaitė iÅ¡ atsakovo 150 000 Lt ieÅ¡kovui 70 000 Lt, o tai reiÅ¡kia daugiau nei iki 2008 m. gruodžio 1 d. atsakovas bÅ«tų turėjęs sumokėti.

Be to, pats ieÅ¡kovas pripažino, kad 2009 m. vasario 9 d. jis buvo sumokėjęs už detaliojo plano rengimÄ tik 83 000 Lt (I t., b. l. 80). Pirmiau nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai taip pat suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimų atsakovui sumokėti 150 000 Lt reiÅ¡kimo metu, iÅ¡laidų ieÅ¡kovas nė nebuvo faktiÅ¡kai patyręs, o remiantis tuo, jog iÅ¡laidos atlyginamos lygiomis dalimis, t. y. įvertinus paties ieÅ¡kovo turėtÄ prievolę prisidėti sumokant 150 000 Lt, bei atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas, atlikdamas įskaitymÄ atsakovo V.

K. piniginę prievolę sumokėti už detaliojo plano parengimo dalį sumažino iki 80 000 Lt, ieÅ¡kovas turėjo turėti pakankamai lėšų iki pretenzijų atsakovui V. K. pareiÅ¡kimo. Kartu pažymėtina, kad byloje nepateikta duomenų, kurie leistų teisėjų kolegijai formuoti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas V. K. įstatymo nustatyta tvarka bÅ«tų panaikinęs ir ar pakeitęs ieÅ¡kovui UAB „PGNT“ 2007 m. spalio 23 d. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , kuriuo jis (atsakovas) ieÅ¡kovÄ Ä¯galiojo atlikti visus veiksmus, susijusius su detaliojo plano rengimu ir žemės sklypo paskirties keitimu.

Be to, minėta, pagal 2008 m. rugpjūčio 8 d. sutarties PriedÄ Nr. 1 detaliojo plano paskelbimo, dokumentų rengimo ir derinimo darbai buvo numatyti nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2009 m. birželio mėn., o detaliojo plano tvirtinimas taryboje: 2009 m. liepos mėn.–2009 m. rugpjūčio mėn., t. y., kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jau po to, kai Å¡alys paskelbė apie geranoriÅ¡ko bendradarbiavimo pasibaigimÄ (2008 m. gruodžio 10 d.). Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija prieina prie iÅ¡vados, kad vertinti bylos faktines ir teisines aplinkybes, kitaip, nei jas iÅ¡nagrinėjo ir įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra jokio pagrindo.

Kaip nurodyta pirmiau, Sutartyje Å¡alys aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai susitarė, koks pažeidimas pagal Sutartį yra esminis ir kuriam esant Å¡alys turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Sutartį, taip pat susitarė, kokios pasekmės Å¡alims kils, jeigu Å¡ios (sutarties Å¡alys) nevykdys įsipareigojimo lygiomis dalimis atlyginti detaliojo plano rengimo iÅ¡laidų, t. y. reikalauti nuostolių atlyginimo. Viena vertus, Sutartyje Å¡alys neaptarė, jog Sutarties sÄ lygos dėl detaliojo plano iÅ¡laidų atlyginimo pažeidimas bus pripažįstamas esminiu Sutarties pažeidimu, dėl kurio Å¡alys įgyja teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Sutartį.

Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, tokios Sutarties sÄ lygos nustatymas kaip esminės, įvertinus pačios Sutarties tikslÄ , esmę ir kainÄ , galėtų bÅ«ti pripažįstamas kaip neprotingas ir nelogiÅ¡kas, neproporcingas atsakovo tokių prievolių pažeidimo mastui (nagrinėjamu atveju sutarties kaina 4 200 000 Lt, o atsakovo neįvykdytos prievolės – 80 000 Lt), nes sukeltų pažeidimui neadekvačias teisines pasekmes (nutraukus Sutartį ir taikius restitucijÄ ). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tiek Sutarties 3.4 punkte nustatytas vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo atvejis ir sÄ lygos, tiek Sutarties 4.13 punkte nustatytos sÄ lygos, susijusios su detaliojo plano rengimo iÅ¡laidų atlyginimu, ir tokios sÄ lygos nevykdymo teisinės pasekmės (reikalavimas atlyginti nuostolius), neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms.

Tai yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; 2012 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).            Apibendrinant pirmiau nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovo V. K. veiksmai iÅ¡ tikrųjų nesutrukdė ieÅ¡kovui vykdyti detaliojo planavimo rengimo sutarties ir Sutartis negali bÅ«ti nutraukta, nepaisant to, kad kartu su Sutartimi buvo patvirtintas ir susitarimas, kuris nebuvo visiÅ¡kai įvykdytas.

Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas užkirto keliÄ ieÅ¡kovui parengti žemės sklypo detalųjį planÄ ir pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį, t. y. ieÅ¡kovas negavo iÅ¡ esmės to, ko tikėjosi Sutarties sudarymo metu. Apeliantai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Sutartį nutraukti dėl esminio sutarties pažeidimo (CPK 178 ir 314 straipsniai).           Apeliantai apeliaciniam teismui 2014 m. vasario 20 d. pateikė praÅ¡ymÄ pridėti prie bylos papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, t. y.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutarties kopijÄ ir Atsiskaitymo protokolo kopijÄ (III t., b. l. 60-72). Teisėjų kolegija Å¡iuos raÅ¡ytinius dokumentus pridėjo prie bylos, tačiau Å¡ie apeliantų pateikti dokumentai nepatvirtina ieÅ¡kinyje, kuris buvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, pagrįstumo. Atsiskaitymo protokolo kopija, kurioje nurodoma, kad V. K. ir A. J. konstatuoja, jog nutraukus Sutartį, A. J. iÅ¡ V. K. gavo 1 540 000 Lt, nepatvirtina, kad V.

K. sutiko su padarytu esminiu Sutarties pažeidimu, nes Å¡i kopija nėra Sutarties nutraukimo dokumentas (Sutartis galėjo bÅ«ti nutraukta tik notarine tvarka), A. J. nebuvo Sutarties Å¡alis, o UAB „PGNT“, kuriai atstovavo A. J., reikÅ¡dama ieÅ¡kinį, nurodė, kad atsakovas V. K. privalo grÄ Å¾inti 4 130 000 Lt, kuriuos ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovui. Nagrinėjamoje byloje inter alia nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad detaliojo plano sprendinių tinkamai įgyvendinti nepavyko vien tik dėl finansavimo nutraukimo, ypatingai atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, jog, kaip minėta, Å¡alys Sutartyje buvo aiÅ¡kiai susitarusios dėl tokių prievolių nevykdymo pasekmių ir Å¡alių teisių tokiu atveju.

Taigi pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas reikalauja taikyti kitÄ , nei Sutartyje nustatytÄ , savo teisių gynimo bÅ«dÄ , susijusį pardavėjo prievolės sumokėti už detaliojo plano parengimo nevykdymÄ pasekmėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad teisę kreiptis į teismÄ teisinės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobÅ«džio reikalavimÄ â€“ ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bei nurodydamas faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybÄ , t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo bÅ«dus ir apimtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012; 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2013; kt.). PareikÅ¡tu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vienÄ arba kelis pažeistos teisės gynimo bÅ«dus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje.

Teismas negali keisti ieÅ¡kinyje nurodytų teisių gynimo bÅ«dų, nes privalo užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ (CPK 17 straipsnis), iÅ¡skyrus atvejus, kai reikia apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ (CPK 49, 320 straipsniai), o tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas neįrodo savo reikalavimo arba pasirenka netinkamÄ savo civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ , teismas ieÅ¡kinį atmeta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2008).

IÅ¡nagrinėjusi ir įvertinusi bylos faktinius ir teisinius aspektus, susijusius su Sutarties pažeidimo pripažinimu esminiu, kuris leistų nutraukti Sutartį teismine tvarka, taip pat atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta pirmiau, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantai A. J. ir A. J., pirmosios instancijos teismas padarė bylos įrodymų visetu pagrįstÄ iÅ¡vadÄ ir pagrįstai netenkino ieÅ¡kinio, o tai, kad teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip bÅ«tų palankiau apeliantams, nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ .

Esant pirmiau nustatytoms bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiÅ«riu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų. Dėl Å¡ių priežasčių apeliacinis skundas nepripažįstamas pagrįstu ir tenkintinu, todėl atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.             Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai.

Nors apeliaciniame skunde apeliantai praÅ¡o panaikinti visÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , tačiau apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų neteisingumu dėl nebuvimo pagrindo patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti Å¡ių iÅ¡vadų nepagrįstomis ir neteisėtomis.             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                         Kazys KailiÅ«nas                                                                                                                       Danguolė Martinavičienė                                                                                                           Dalia ViÅ¡inskienė