fa9eb94c-00ee-4c6c-8dde-ef44cea32bf8 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1123-554/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01967-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2;20.2.3; 20.2.3.2; 37.3.; 37.6.; 55.1.1(S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 10 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Kristinai Kančelkytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V.M. (V.M.), nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,           vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

         Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 19 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieÅ¡taraujančių teisės aktams įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2017 m. birželio 30 d. PareiÅ¡kėjas skunde, skundo papildymuose (b.l. 4-7, 38-40, 76) nurodė, taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2017 m. sausio 24 d. buvo laikomas Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN), 14 bÅ«rio 140 brigadoje, 2 miegamajame kambaryje, kurio plotas buvo 34,1056 kv. m.

Kartu su pareiÅ¡kėju buvo laikoma 11 žmonių, todėl nebuvo užtikrintas minimalus plotas. Dalį ploto užėmė sanitarinis mazgas, lovos ir kiti badai. Nurodė, kad dėl sveikatos pablogėjimo nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2017 m. sausio 24 d. negalėjo bÅ«ti lauke ir turėjo bÅ«ti miegamajame, kur su pareiÅ¡kėju buvo dar 10 žmonių. KiekvienÄ dienÄ Å¡viesa buvo iÅ¡jungiama nuo 23 val. iki 7 val., nors pagal įstatymus pareiÅ¡kėjas turėjo teisę miegoti nuo 22 val. iki 6 val. Tačiau visÄ bausmės atlikimo Alytaus PN laikÄ negalėjo miegoti nuo 22 val., kadangi iki 23 val., nes visi nuteistieji triukÅ¡mauja, vaikÅ¡to.

Nebuvo taburečių, buvo tik vienas suolas visiems 11 žmonių. Nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. birželio 30 d. buvo laikomas Alytaus PN 18 bÅ«rio 180 brigadoje, 9 miegamajame, kurio plotas buvo 27,825 kv. m. Su pareiÅ¡kėju buvo laikomi 9 žmonės, dalį ploto užėmė baldai, todėl nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Pasivaikščiojimo kiemelio plotas buvo per mažas. Teigė, kad kreipėsi dėl perkėlimo į kitÄ bÅ«rį ir darbo suteikimo, tačiau visus metus neperkėlė į kitÄ bÅ«rį ir darbo nesuteikė.

Visuose sektoriuose yra blokatoriai, kurie blokuoja mobiliųjų telefonų ryšį. Nuo blokatorių kiekvienÄ dienÄ skaudėjo galvÄ , buvo padidėjęs spaudimas, pareiÅ¡kėjas jautė diskomfortÄ , buvo nervingas, buvo pažeista psichika. Nurodė, kad kreipėsi į gydytojus dėl skaudančių kojų, bet sveikatos priežiÅ«ros tarnybos gydytojai pareiÅ¡kėjo negydė, dėl to pareiÅ¡kėjas turėjo kentėti skausmus. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų nepriimdavo ir jų neregistruodavo. NežmoniÅ¡kos sÄ lygos sukėlė pareiÅ¡kėjui didelius dvasinius skausmus, depresijÄ , sužalojo sveikatÄ .

Atsakovo atstovas Alytaus PN prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimuose į skundÄ (b.l. 16-20, 47-52) nurodė, kad nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2016 m. birželio 30 d. pareiÅ¡kėjas paskirtas į 20 bÅ«rį, 5 miegamÄ jį, kuris yra 33,18 kv. m ploto, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,016 kv. Nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2017 m. sausio 24 d. pareiÅ¡kėjas paskirtas į 20 bÅ«rį, 2 miegamÄ jį, kuris yra 33,94 kv. m ploto, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,085 kv. m.

Nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. kovo 7 d. pareiÅ¡kėjas paskirtas į 18 bÅ«rį, 1 miegamÄ jį, kuris yra 35,15 kv. m ploto, jame įrengta 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,90 kv. m. Nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. birželio 30 d. pareiÅ¡kėjas paskirtas į 18 bÅ«rį, 9 miegamÄ jį, kuris yra 35 kv. m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,88 kv. m. Be to, reikÅ¡minga aplinkybė yra ta, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko pataisos namuose - t. y.

įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigÅ«no, laisvai judėti įstaigos teritorijoje. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui gyvenamojo ploto trÅ«ko nežymiai. Jei pareiÅ¡kėjo netenkino sÄ lygos paskirtame bÅ«ryje, jis vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 183 straipsniu, galėjo per 1 mėnesį apskųsti pareigÅ«nų veiksmus ar sprendimus arba kreiptis į administracijÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų, tačiau Å¡ia savo teise nei karto nepasinaudojo.

Vadovaujantis 2017 m. kovo 10 d. Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 1-65 nepertraukiamas miegas yra nuo 23 val. iki 7 val., šis įsakymas neprieštarauja kitiems teisės aktams. Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-199 patvirtintos Lietuvos higienos normos 80:2011 „Elektromagnetinis laukas darbo vietoje ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10kHz-300 GHz radijo dažnių juostoje“ 5 punkte nustatyta, kad elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų vertės gyvenamojoje aplinkoje neturi būti didesnės nei šios higienos normos 1 lentelėje nurodytos leidžiamos vertės. 2011 m. sausio 17 d.

Alytaus visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimÄ dėl mobilaus ryÅ¡io blokavimo sistemų darbo ir jų poveikio sveikatai, patikrinimo akte Nr. PA-1 pažymėjo, kad pažeidimų nebuvo rasta. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dėl galimybės įsidarbinti nesikreipė. Visi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai yra registruojami Alytaus PN. PareiÅ¡kėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

PareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas.   PareiÅ¡kėjo skundo dalis dėl pareiÅ¡kėjui netinkamai suteiktų medicininių paslaugų paliktina nenagrinėta, kitoje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam kalint netinkamomis sÄ lygomis Alytaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2017 m. birželio 30 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog jam atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv.m. (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). PareiÅ¡kėjas teigia, kad nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2017 m. sausio 24 d. buvo laikomas Alytaus PN 14 bÅ«rio 2 miegamajame kambaryje.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodo, kad nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2016 m. birželio 30 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 20 bÅ«rio 5 miegamÄ jį, o nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2017 m. sausio 24 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 20 bÅ«rio 2 miegamÄ jį (b.l. 47). Tačiau iÅ¡ pateiktų duomenų apie pareiÅ¡kėjo perkėlimus matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2017 m. sausio 24 d. pareiÅ¡kėjas bausmę atliko 14 bÅ«ryje (b.l. 22). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas pateikė teismui prieÅ¡taringus duomenis apie pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ jį bÅ«rį laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2017 m. sausio 24 d., teismas vadovaujasi pakankamai detaliais pareiÅ¡kėjo paskaičiavimais.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad 14 bÅ«rio 2 miegamojo kambario plotas buvo 34,1056 kv. m, jame buvo laikoma 11 asmenų (b.l. 5). Taigi, atlikus aritmetinius paskaičiavimus (34,1056/11), teismas konstatuoja, kad atliekant bausmę 14 bÅ«ryje, pareiÅ¡kėjui teko 3,1 kv. m gyvenamojo ploto. Bylos duomenimis (b.l. 47, 22, 24) nustatyta, kad nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. kovo 7 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 18 bÅ«rio 1 miegamÄ jį, kuris yra 35,15 kv. m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,9 kv. m gyvenamojo ploto (35,15/9), nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. birželio 30 d. pareiÅ¡kėjas paskirtas į 18 bÅ«rio 9 miegamÄ jį, kuris yra 35 kv. m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,88 kv. m gyvenamojo ploto (35/9).

Taigi, visÄ vertinamÄ jį laikotarpį pareiÅ¡kėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo užtikrintas teisės aktais numatytas minimalus plotas (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, jog gyvenamosiose patalpose trÅ«ko taburečių ir suolų, pasivaikščiojimo kiemeliai buvo maži, tačiau Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s, pareiÅ¡kėjas nenurodo tikslių ir konkrečių aplinkybių, susijusių su neturtinės žalos atsiradimu, nenurodomos konkrečios pažeidimo aplinkybės taip pat neindividualizuojamos konkrečios neigiamos pasekmės, kurias pareiÅ¡kėjui sukėlė minėtos konkrečios aplinkybės. PareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai nenurodo, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė kiekviena iÅ¡ abstrakčiai nurodytų aplinkybių, kuo pasireiÅ¡kė konkrečiai pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas dėl kiekvienos aplinkybės. Be to, pažymėtina, jog teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų.

Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡iuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti. PatirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas taip pasieja su tuo, jog kiekvienÄ dienÄ Å¡viesa buvo iÅ¡jungiama nuo 23 val. iki 7 val., todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo miegoti nuo 22 val., nors Å¡iÄ teisę numato įstatymai. BVK 117 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visÄ parÄ ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinei reabilitacijai skirtÄ laikÄ .

Pagal BVK 117 straipsnio 2 dalį nuteistųjų dienotvarkę nustato pataisos įstaigos direktorius įsakymu. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 1-65 patvirtinta nuteistųjų dienotvarkė numato, jog nepertraukiamas miegas yra nuo 23 val. iki 7 val. (b.l. 22-23, 49). PareiÅ¡kėjas neneigia, kad siekiant užtikrinti nepertraukiamÄ miegÄ , Å¡viesa bÅ«davo iÅ¡jungiama dienotvarkėje numatytu metu - t. y. 23 val., todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

PareiÅ¡kėjo teiginius dėl to, jog Alytaus PN administracija jo praÅ¡ymų nepriimdavo ir jų neregistruodavo, paneigia atsakovo atstovo pateikti įrodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Alytaus PN administracijÄ kreipėsi su 10 praÅ¡ymų (b.l. 63-72). PareiÅ¡kėjas pataisos įstaigos administracijai teikė praÅ¡ymus dėl dietinio maitinimo skyrimo, jo perkėlimo į kitÄ miegamÄ jÄ vietÄ , dėl pažymos iÅ¡davimo, tačiau su praÅ¡ymais dėl perkėlimo į kitÄ bÅ«rį nesikreipė.

Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nepriimamų ir neregistruojamų praÅ¡ymų, dėl jo neperkėlimo į kitÄ bÅ«rį atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas teigė, kad kreipėsi dėl to, kad jam bÅ«tų suteiktas darbas, tačiau darbas jam nebuvo suteiktas. Pažymėtina, kad pagal BVK 111 straipsnį, darbas yra viena iÅ¡ nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių. Europos kalėjimų taisyklių 26 punkte, be kita ko, nurodoma, kad darbÄ kalėjime reikėtų vertinti kaip pozityvų kalinimo režimo elementÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrindinis darbo kaip pataisos priemonės tikslas – paruoÅ¡ti asmenį integracijai į visuomenę bei iÅ¡mokyti nuteistÄ jį gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis (LVAT 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1396/2011). BVK 125 straipsnyje įtvirtina, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija.

Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji bÅ«tų įtraukiami į darbÄ atsižvelgiant į jų darbingumÄ ir, kiek galima, į turimÄ specialybę (1 d.); nuteistiesiems darbÄ parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (3 d.); pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė Å«kinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – iÅ¡mokyti nuteistÄ jį gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis (8 d.).

IÅ¡ Å¡io teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyviÄ pareigÄ dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iÅ¡ kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siÅ«lyti darbÄ (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrÄ elgesio variantÄ ).Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje, aiÅ¡kinant minėtas teisės normas, yra konstatuota, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti besÄ lygiÅ¡kai visus nuteistuosius, net ir norinčius dirbti, į darbo sÄ raÅ¡us, nėra nustatytos sÄ lygos ar kriterijai, kuriems esant, visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems bÅ«tų garantuojamas darbas.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtÄ teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad valstybei nekyla pareiga įdarbinti pareiÅ¡kėjÄ , todėl jo argumentai, jog Alytaus PN jam nesuteikė darbo, dėl ko jis patyrė neturtinę žalÄ , atmetami kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad visuose sektoriuose yra blokatoriai, kurie blokuoja mobiliųjų telefonų ryšį. Nuo blokatorių kiekvienÄ dienÄ skaudėjo galvÄ , buvo padidėjęs spaudimas, pareiÅ¡kėjas jautė diskomfortÄ , buvo nervingas, buvo pažeista psichika.

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. V-199 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 80:2011 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz – 300 GHz radijo dažnių juostoje“ patvirtinimo“ 1 lentelėje nurodytos elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidžiamos vertės. Nurodyta, jog energijos srauto tankis neturi viršyti 10µW/cm2. Alytaus visuomenės sveikatos centro 2011 m. sausio 17 d. patikrinimo aktas Nr. PA-1 (b.l. 53-62) patvirtina, kad atlikus elektromagnetinių laukų matavimus Alytaus PN pažeidimų nenustatyta.

Atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie visuomenės sveikatos centro atliktų elektromagnetinių laukų matavimų Å¡ioje byloje vertinamuoju laikotarpiu, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl jo nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų ir jų sukeltų pasekmių bÅ«rų kreipęsis į Alytaus PN administracijÄ ar kitas ir kotas kompetentingas institucijas, Å¡iuo metu patikrinti buvusias sÄ lygas nėra galimybės, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko laisvės atėmimo bausmę užtikrinant jam teisės aktuose nustatytÄ vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė Alytaus PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Alytaus PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.).PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kreipėsi į gydytojus dėl skaudančių kojų, bet sveikatos priežiÅ«ros tarnybos gydytojai pareiÅ¡kėjo negydė, dėl to pareiÅ¡kėjas turėjo kentėti skausmus. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal nuosekliÄ administracinių teismų praktikÄ , tokio pobÅ«džio ginčų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo, turi bÅ«ti vadovaujamasi ne tik Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimÄ , tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, jog pareiÅ¡kėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos ir pareiÅ¡kėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Å¡io įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , su pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos (24 str. 2 d.).

Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ , ir (ar) sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, - per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimÄ , turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens nagrinėjimo iÅ¡ esmės (24 str. 8 d.).

Specialioji teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 26 d. nutartyje Nr. T-110/2013 konstatavo, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbÅ«t netinkamai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų pataisos įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos, kuriÄ kildina dėl galimai netinkamai suteiktų medicinos paslaugų, bÅ«tų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pasinaudojęs įstatymų nustatyta privaloma bylos iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje paliktinas nenagrinėtu (ABTÄ® 105 str. 1 p.). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V.M. (V.M.) skundo dalį dėl pareiÅ¡kėjui netinkamai suteiktų medicininių paslaugų palikti nenagrinėtÄ .Likusioje reikalavimų dalyje pareiÅ¡kėjo V.M. (V.M.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas                                                                                                           Algis Markevičius