fa9c6b11-8b4e-4ff1-bc37-ec6136430089 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-143-594/2016Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)                                                                  KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Rimo Švirino, Svetlanos Jurgaitienės, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo R.

B. (toliau – R. B.) skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimÄ Nr. 94-468 taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, n u s t a t ė : R. B. 2011 m. vasario 4 d. Nortalje apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Å vedijos Karalystės įstatymo (2000:1225) 3 & 1 d., 6 & 3 d. ir nubaustas galutine 10 (deÅ¡imties) metų laisvės atėmimo bausme.2012 m. spalio 29 d.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi R. B. veika buvo suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 2 d., R. B. nustatant galutinę 10 (deÅ¡imties) metų laisvės atėmimo bausmę.Bausmės pradžia – 2010 m. gruodžio 14 d., jos pabaiga – 2020 m. gruodžio 14 d..2015 m. lapkričio 18 d. Komisijos nutarimu Nr. 94-468 nutarta taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ , tačiau 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimÄ .Nesutikdamas su tokiu Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis R.

B. praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį, dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti 2015 m. lapkričio 18 d. Komisijos nutarimÄ Nr. 94-468, taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, skiriant auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones.Skundu teigiama, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas vienbalsiai, jo elgesys įvertintas kaip nepriekaiÅ¡tingas. Tuo tarpu apylinkės teismas klaidingai nurodė, jog jis palaiko nuteistųjų tarpe vyraujančiÄ subkultÅ«rÄ , tokių duomenų nėra ir minėtos subkultÅ«ros jis nepalaiko.

Å iuo metu jis yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos bausmės, o padaryto nusikaltimo sunkumas negali bÅ«ti pagrindine priežastimi netaikyti jam lygtinio paleidimo. Bausmės atlikimo metu jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jas įsisavino, atliko įstatyme numatytÄ bausmės dalį. Drausmine tvarka nebuvo baustas nei karto, o už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį ir stropų mokymÄ si yra paskatintas keturis kartus. Pataisos namuose baigė dvylika klasių, profesinio rengimo centre įgijo Å¡altkalvio suvirintojo profesijÄ , Å¡iuo metu mokosi elektriko specialybės. Nuteistasis teigia pataisos namuose nedirbęs dėl objektyvių priežasčių, yra kreipęsis į VÄ® „MÅ«sų amatai“ administracijÄ dėl įdarbinimo.

Dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose pataisos programose, yra ramaus bÅ«do, nekonfliktiÅ¡kas, neturi jokių priklausomybių. Nuteistasis pabrėžia užimtumo ir Å¡eimos, bendravimo, ryÅ¡ių palaikymo svarbÄ , nurodydamas, kad jis palaiko tvirtus socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, ypač su dukra ir žmona. BÅ«damas izoliuotas nuo visuomenės, negali dukrai, atsižvelgiant į jos amžių, suformuoti gyvenimo vertybių. R. B. teigimu, paleistas lygtinai, jis turės nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir dirbdamas bei gaudamas legalias pajamas galės padėti sutuoktinei iÅ¡laikyti jų mažametę dukrÄ .

Savo nusikalstamÄ elgesį nuteistasis vertina itin kritiÅ¡kai, mano, jog izoliuotas iÅ¡buvo pakankamai laiko, kad suprastų, jog nori turėti kitokį gyvenimÄ . Teismo praÅ¡oma atsižvelgti ir į tai, kad jam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas ir lygtinio paleidimo sÄ lygų jis nepažeidė. Pažymima ir tai, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 24 balai pagal „OASys“. Nuteistojo R. B. skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d.

įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant.

IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ , o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 24 balai.

Tačiau, net ir esant Å¡ioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ pagal aukščiau aptartas BVK 157 str. 1 d. nuostatas, turi bÅ«ti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis siekė lygtinio paleidimo taikant jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ , turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Å ių duomenų kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Nors skundu apygardos teismui R.

B. teigia, kad jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomÄ bausmės dalį, buvo ne kartÄ skatintas, turi teigiamÄ darbinę motyvacijÄ ir realias galimybes įsidarbinti, jokio pavojaus aplinkiniams nekelia, tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, R. B. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta.

Juo labiau įvertinus ir tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis siekia lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos jo atžvilgiu taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ , dėl ko, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, jo elgesys bausmės atlikimo metu turi pasižymėti iÅ¡skirtinai teigiamomis savybėmis, atskleidžiančiomis itin akivaizdžiÄ pažangÄ mažinant savo kriminogeninius veiksnius, lėmusius jo nusikalstamumÄ . Kaip matyti iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, R. B. stengiasi pavyzdingai vykdyti jo atžvilgiu sudarytÄ individualaus darbo planÄ .

Pataisos namuose jis mokėsi ir baigė dvylika klasių, profesinio rengimo centre įgijo Å¡altkalvio suvirintojo specialybę, vėliau ir baldžiaus specialybę, Å¡iuo metu siekia įgyti elektriko specialybę. Nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos bei integracijos į visuomenę programose, taip pat socialinėje programoje „Suaugusiųjų pilietinis ugdymas, finansinis Å¡vietimas, meninės saviraiÅ¡kos ugdymas ir laisvalaikio formos“, mokymuose „Krizių psichologija“.

Drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, o už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį bei stropų mokymÄ si skatintas keturis kartus, suteikiant papildomus ilgalaikius pasimatymus. Å ios aplinkybės, vertinant jas visumoje, leidžia pagrįstai konstatuoti teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, tačiau, prieÅ¡ingai nei savo skundu apygardos teismui tai traktuoja pats R. B., Å¡ios aplinkybės tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , pažymėtina, jog, sutinkamai su 2015 m. lapkričio 9 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, vis dar iÅ¡skiriami du R. B. asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai ir netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, kas aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai gali paskatinti nuteistÄ jį nusikalsti ir ateityje. Pats nuteistasis pripažįsta, jog lygtinio paleidimo institutas kartÄ jam jau buvo taikytas ir jis nepažeidė lygtinio paleidimo sÄ lygų, todėl yra vertas ir pakartotinio teismo pasitikėjimo.

Vis dėlto, pažymėtina, jog asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio, veikimo bÅ«dus. Tai, jog R. B. vėl nusikalto, padarydamas gerokai sunkesnį nusikaltimÄ nei ankstesni, rodo, jog nuteistajam pavyzdingo ir nepriekaiÅ¡tingo elgesio vis tik nepavyksta iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį. Tuo tarpu vertinant tolimesnę nuteistojo elgesio korekcijÄ , atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R.

B. yra linkęs savo elgesį pateisinti reakcija į aplinkos stimuliacijÄ , kartais jis elgiasi negalvodamas ir dėl to vėliau gailisi. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta ir tai, kad R. B. ne visada pavyksta apgalvoti savo elgesio pasekmes, yra koncentruojamasi tik į trumpalaikius sprendimus. Taigi mÄ stymo, gebėjimo racionaliai planuoti savo ateitį stoka, aukÅ¡tesnįjį teismÄ verčia abejoti Å¡iuo metu taikytino lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Abejonių pakankama R. B. elgesio korekcija bei jo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ kelia ir jo lėšų tvarkymo specifika.

Å ių duomenų įvertinimas nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į R. B. inkriminuoto nusikaltimo pobÅ«dį bei motyvus (finansinis), yra itin aktualus. Sutinkamai su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, nuteistojo vardu pataisos namuose ieÅ¡kinių nėra gauta, duomenų apie turimus kitus finansinius įsipareigojimus pateiktoje bylos medžiagoje taip pat nėra. Tačiau, nuo 2014 m. spalio mėnesio į nuteistojo sÄ skaitÄ buvo pervesta 2463,64 eurų, beveik tiek pat ir iÅ¡leista. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo skunde iÅ¡dėstyto noro finansiÅ¡kai paremti savo mažametę dukrÄ , kadangi jokių perlaidų dukros iÅ¡laikymui (pagal pateiktÄ medžiagÄ ) nuo pat bausmės atlikimo pradžios nebuvo padaryta.

Visas gaunamas lėšas R. B. skiria savo asmeniniams poreikiams tenkinti, didesniam komfortui bausmės atlikimo vietoje susikurti, o ne vaiko interesams, kas neabejotinai nuteistojo asmenybę apibÅ«dina labiau neigiamai ir verčia abejoti jo skunde iÅ¡dėstytų teiginių nuoÅ¡irdumu. Å ių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo skundo argumentus, jog jokių priklausomybių jis neturi, kas taip pat pažymėta ir Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje. Sutiktina, jog prevenciÅ¡kai iÅ¡klausyti tokio pobÅ«džio kursÄ yra naudinga (juo labiau, kad nusikaltimas buvo susijęs su narkotinių medžiagų kontrabanda), tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, nuteistasis vis tik pirmiausiai privalo stengtis mažinti tuos kriminogeninius veiksnius, kurie jam yra nustatyti ir su kurių egzistavimu yra siejama jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Nors nuteistasis teigia, kad suvokia darbo teikiamus privalumus, puoselėja teigiamÄ darbinę motyvacijÄ , tačiau bylos medžiagoje tai neatsispindi. Atlikdamas bausmę pataisos namuose, R. B. nedirbo, nors nurodo, jog yra kreipęsis į VÄ® prie pataisos namų „MÅ«sų amatai“ dėl įdarbinimo galimybės, tačiau tokių duomenų teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Duomenų, jog nuteistasis bÅ«tų savanoriÅ¡kai prisidėjęs prie pataisos namų aplinkos tvarkymo, savo iniciatyva dirbęs kokį nors kitÄ neapmokamÄ darbÄ , bylos medžiagoje taip pat nėra.

Taigi didelė nuteistojo motyvacija dirbti taipogi abejotina. Nuostatai nedirbti pataisos namuose galimai daro įtakÄ nuteistųjų gretose vyraujanti subkultÅ«ra. Nors R. B. skunde teigia, jog minėtos subkultÅ«ros nepalaiko, tačiau Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta prieÅ¡ingai. Å ioje iÅ¡vadoje pažymėta, kad nuteistasis palaiko vyraujančios subkultÅ«ros nuostatas, tačiau jei bÅ«tų galimybė - jų nesilaikytų. Diskriminacinių nuostatų darbuotojų ar kitų asmenų atžvilgiu R. B. nereiÅ¡kia.

Å ie duomenys liudija, kad nuteistasis tvirtų savo nuostatų neturi, jis gali lengvai prisitaikyti prie kitų netinkamo elgesio, taigi valios savybes tikslinga ugdyti. Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo teiginiu, kad nusikalstamos veikos sunkumas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sÄ lyga nėra įtvirtinta BVK 158 str. nuostatose, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino Å¡iÄ aplinkybę sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimÄ . Pažymėtina, kad BVK 157 str. 1 d. įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog bÅ«damas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tuo tarpu sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose. Ä®vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog nors Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados iÅ¡ esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad R. B. gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimÄ .PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad išėjęs į laisvę nuteistasis bus įdarbintas UAB „F.“, kÄ patvirtina jo pateikta pažyma, kadangi Å¡i aplinkybė parodo tik tam tikras nuteistojo pastangas taisyti savo elgesį ir motyvacijÄ sklandžiai integruotis į darbo rinkÄ bei tuo padėti pamatus socialiam ir visaverčiam gyvenimui visuomenėje, tačiau, tai nėra pakankamas pagrindas pagrįstai iÅ¡vadai, jog tai jį sulaikys nuo pakartotinio nusikalstamumo jam bÅ«nant laisvėje.

Å i iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, kad minėtos įmonės nuteistajam siÅ«lomos pareigos yra pagalbinis darbininkas, tai nėra finansiÅ¡kai pelningos pareigos, o R. B. nusikalstama veika susijusi su siekiu greitai ir lengvai pasipelnyti. Darbo turėjimas ir anksčiau nebuvo kliÅ«timi nusikalsti.Tokiu bÅ«du, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ aukÅ¡tesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas n u t a r i a : nuteistojo R. B. skundÄ atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį.Å i nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas                                                                    Albinas Antanaitis Teisėjai :                                                                                         Rimas Švirinas                                                                                                                                                                                                          Svetlana Jurgaitienė