fa9b6308-da53-451a-a1df-5c8b41999698 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?NUTARTIS VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS (S) SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Dariui Matulevičiui atsakovo atstovui advokatui Algiui Tursui vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. Å . ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Karolinos turas“ dėl netesybų priteisimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, notaras Mindaugas Kačergis n u s t a t ė :

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad 2016 m. spalio 19 d. tarp A. Å . ir UAB „Karolinos turas” buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. MK-9691. Sutartimi Å¡alys susitarė dėl negyvenamųjų patalpų – vieÅ¡bučio patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo. Sutarties 4.13 punktu Å¡alys susitarė, jog Atsakovas iki 2017 m. spalio 30 d. pakeis Patalpų paskirtį iÅ¡ „vieÅ¡bučių“ į „gyvenamÄ jÄ â€œ. Neįvykdžius Å¡io įsipareigojimo iki nurodytos datos, atsakovas sumokės ieÅ¡kovei 8 000 Eur baudÄ .

Neįvykdžius Å¡io įsipareigojimo per sekančius 6 mėnesius, ieÅ¡kovė turės teisę sutartį nutraukti, o atsakovas privalės grÄ Å¾inti visas gautas iÅ¡mokas (avansÄ , sumÄ , gautÄ už perkamÄ turtÄ , ir kt.). Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė 2019 m. kovo 21 d. kreipėsi į teismÄ dėl baudos priteisimo. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 8 000 Eur baudÄ , procesines metines palÅ«kas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o pripažinti sandorio dalį negaliojančia. Nurodo, kad nuostata, kad įpareigojimo pakeisti patalpų paskirtį prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms. IeÅ¡kovė įsigijo nebaigtas statyti negyvenamÄ sias patalpas. Pagal sutartį nuo jos pasiraÅ¡ymo pasibaigė pardavėjo teisė valdyti, naudotis ir disponuoti parduotu turtu. Todėl atsakovas negali pakeisti patalpų paskirties ir įregistruoti jų baigtumÄ , nes nėra patalpų savininkas ar statytojas.

Mano, kad sutarties 4.13 punktas yra niekinis, kadangi objektyviai negali bÅ«ti įgyvendinamas. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė su juo nesutinkanti. Pažymėjo, kad praÅ¡omo pripažinti niekiniu punkto įgyvendinimui 2016 m. spalio 19 d. buvo iÅ¡duotas atsakovui įgaliojimas atlikti veiksmus (dvejų metų laikotarpiui). Dėl Å¡ios priežasties akivaizdu, kad Å¡alys numatė galimas rizikas ir siekė įgyvendinti pasiraÅ¡ytÄ sutartį pilna apimtimi. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nesutiko su ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytais motyvais, prašė tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas taip pat prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl baudos priteisimo ir taip pat dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kinio netenkinti. IeÅ¡kovės atstovas teismo prašė atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl svarbių priežasčių, kadangi ieÅ¡kovė neturi teisinio iÅ¡silavinimo, tarp ieÅ¡kovės ir kitų turtÄ Ä¯sigijusių asmenų ir atsakovo nuolat vyko derybos dėl patalpų paskirties pakeitimo.

Ji maniusi, kad reikalavimui dėl baudos priteisimo taikomas bendras ieškinio senaties terminas, o ne sutrumpintas, tokia nuostata nebuvo atskirai jai išaiškinta. Ieškovės ieškinys atmestinas Iš ieškovės atstovo, atsakovo atstovo paaiškinimų bei rašytinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovė A. Š. ir atsakovas UAB „Karolinos turas” 2016 m. spalio 19 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. MK-9691, kuria susitarė dėl negyvenamųjų patalpų – viešbučio patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo.

Sutarties 4.13 punktu Å¡alys susitarė, jog atsakovas iki 2017 m. spalio 30 d. pakeis Patalpų paskirtį iÅ¡ „vieÅ¡bučių“ į „gyvenamÄ jÄ â€œ. Neįvykdžius Å¡io įsipareigojimo iki nurodytos datos, atsakovas sumokės ieÅ¡kovei 8 000 Eur baudÄ . Neįvykdžius Å¡io įsipareigojimo per sekančius 6 mėnesius, ieÅ¡kovė turės teisę sutartį nutraukti, o atsakovas privalės grÄ Å¾inti visas gautas iÅ¡mokas (avansÄ , sumÄ , gautÄ už perkamÄ turtÄ , ir kt.). Å io punkto pagrindu ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl baudos priteisimo.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o Å¡iÄ sutarties nuostatÄ pripažinti negaliojančia. Pirmiausia pasisakytina dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo. IeÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas – tai įsta­ty­mų nusta­ty­tas lai­ko tar­pas, per ku­rį as­muo ga­li apgin­ti sa­vo pa­Å¾eis­tas tei­ses pa­reikÅ¡­da­mas ieÅ¡­ki­nį. Pla­Äi­Ä ­ja pras­me ieÅ¡­ki­nio se­na­ti­mi ci­vi­li­nių teisių teis­mi­nės gy­ny­bos prin­ci­po vei­ki­mas yra ri­bo­ja­mas. Pasibaigus ieÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­nui ga­li­my­bė pri­vers­ti­nai, vals­ty­bės prie­var­tos pa­gal­ba, įgyvendin­ti sub­jek­ti­nes tei­ses iÅ¡­nyks­ta.

Civili­nių teisi­nių san­ty­kių da­ly­viams ga­ran­tuo­ja­ma, jog su­Ä—jus įstatymo nu­sta­ty­tam terminui jų sub­jek­ti­nės tei­sės teis­mi­ne tvar­ka ne­ga­lės bÅ«­ti nu­gin­Äy­tos ir jiems ne­bus pa­skir­ta tam tik­ra pareiga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktikÄ civilinėse byloje ir aiÅ¡kindamas ieÅ¡kinio senaties esmę suformulavo taisyklę, „jei­gu suinte­re­suo­ta­sis as­muo, žinodamas ar­ba tu­rė­da­mas ži­no­ti apie sa­vo tei­sės pažeidi­mÄ , per vi­sÄ ieÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­nÄ nesi­krei­pė į teis­mÄ su ieÅ¡­ki­niu, kad ap­gin­tų pa­Å¾eis­tÄ tei­sę ar­ba įsta­ty­mo sau­go­mÄ in­te­re­sÄ , prieÅ¡inga teisinio san­ty­kio Å¡a­lis ga­li pa­grįs­tai ti­kė­tis, jog toks as­muo ar­ba at­si­sa­ko nuo sa­vo teisės, ar­ba ne­ma­no, jog jo tei­sė yra pa­Å¾eis­ta“.

Pagal galiojančio CK 1.126 straipsnio 1 dalį reikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs, tačiau pagal minėto straipsnio 2 dalį teismas taiko senatį, jeigu to reikalauja ginčo Å¡alis, o tokiu atveju pasibaigęs ieÅ¡kinio senaties terminas yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti, nepriklausomai nuo to ar asmens subjektinė teisė yra pažeista, nes pasibaigus senaties terminas asmuo praranda teisę į pažeistos subjektinės teisės gynimÄ (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas dėl netesybų (baudos) priteisimo yra praleistas, kadangi sutartis sudaryta 2016 m. spalio 19 d., atsakovÄ pareigÄ dėl patalpų paskirties pakeitimo turėjo iki 2017 m. spalio 30 d., o ieÅ¡kovė į teismÄ su pareiÅ¡kimu (dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo) kreipėsi tik 2019 m. kovo 21 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimÄ , turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, Å¡alių elgesį ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi bÅ«ti taikomi ne vidutiniai, o individualÅ«s elgesio standartai dėl bylos Å¡alių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieÅ¡kinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas.

Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , Å¡alių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, iÅ¡silavinimas ir pan.) kriterijų visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės (bei jos atstovo) paaiÅ¡kinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose iÅ¡dėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų Å¡altinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi bÅ«ti kruopščiai pasverti – ar jie detalÅ«s, nuoseklÅ«s ir patikimi.

Patikimais gali bÅ«ti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklÅ«s, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiÅ¡kinimai. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi bÅ«ti palyginti ir įvertinti kartu su ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013). IeÅ¡kovė teigia, kad ji neturinti teisinio iÅ¡silavinimo, jai nebuvo paaiÅ¡kinta apie sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl baudos, be to, ji 2017 m. rugsėjo 6 d. susilaukė vaiko.

Žiniasklaidoje buvęs straipsnis dėl patalpų paskirties pakeitimo taip pat jÄ suklaidino. Kaip jau aukščiau nurodyta, ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nustatoma taikant subjektyvųjį ir objektyvųjį kriterijus. Subjektyvusis (kada asmuo sužinojo) yra nulemtas asmeninių savybių ir suvokimo galimybių, objektyvusis (kai asmuo turėjo sužinoti) yra nulemtas normaliai rÅ«pestingo, atidaus ir protingo žmogaus suvokimo ir elgesio standarto analogiÅ¡koje situacijoje. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentÄ , kuris yra pradinis etapas nustatant konkrečiÄ ieÅ¡kinio senaties eigos pradžios datÄ pagal subjektyvųjį momentÄ .

Teismas, iÅ¡analizavęs byloje surinktÄ medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nenustatyta, jog egzistavo svarbios priežastys, dėl kurių bÅ«tų pagrindas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nenustatyta aplinkybių, kliudžiusių ieÅ¡kovei laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises, nepriklausiusių nuo jos valios, užkirtusių keliÄ laiku pradėti ginti savo pažeistas teises. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas daro iÅ¡vadÄ remdamasis tuo, kad ieÅ¡kovė (teisme apklaustas liudytojas taip pat patvirtino šį faktÄ ) pripažino nuolat bendravusi su kitais patalpų savininkais (įsigijusiais negyvenamÄ sias patalpas iÅ¡ ieÅ¡kovo) ir sprendė visus su tuo susijusius klausimus, įskaitant bendrus kreipimusis į atsakovÄ .

Be to, atsakovui laiku nepakeitus paskirties nebuvo jokių kliūčių 2017 m. pabaigoje ar 2018 m. pradžioje kreiptis į teismÄ dėl baudos priteisimo. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė, veikdama kaip atidi ir rÅ«pestinga patalpų savininkė privalėjo domėtis patalpomis, jų pakeitimu ir bendradarbiauti su atsakovu. Jokiais dokumentais neįrodyta, kad atsakovas bÅ«tų vilkinęs patalpų paskirties pakeitimÄ ar žadėjęs ieÅ¡kovei tai padaryti artimiausiu metu, kas bÅ«tų sudarę klaidingÄ nuomonę ir leistų ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti.

Be to, teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovė po vaiko gimimo neturėjo galimybės kreiptis pati ar per atstovÄ Ä¯ teismÄ dėl savo ar vaiko fizinės bÅ«klės ar kitų priežasčių. Todėl teismas ieÅ¡kovės argumentus dėl ieÅ¡kinio senaties termino pagrįsto praleidimo atmeta kaip nepagrįstus. CK 1.131 str. 1 numato, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, yra pagrindas teismui ieÅ¡kinį dėl baudos priteisimo atmesti, kaip pareikÅ¡tÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Dėl to, teismas atskirai sprendime nepasisako dėl reikalavimo dėl baudos priteisimo iÅ¡ atsakovo pagrįstumo. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas praÅ¡o sutarties nuostatÄ dėl įpareigojimo pakeisti patalpų paskirtį ir jas įregistruoti pripažinti niekine. Sandoriai – tai sÄ moningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). CK 6. 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Pripažįstama, kad civilinių teisinių santykių Å¡alys, sudarydamos sutartis yra lygÅ«s ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties Å¡alys turi teisę savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ ; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis).

Vienos Å¡alies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos Å¡alies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ gali bÅ«ti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis.

Sutarčių privalomumo Å¡alims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iÅ¡ Å¡alių atsisakymas nuo sutarties negalimas, iÅ¡skyrus įstatyme iÅ¡vardytus atvejus, kai vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartį nutraukti Å¡alis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimÄ . Vienok, Å¡alių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, jÄ Å¡alys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), vieÅ¡osios tvarkos ir geros moralės reikalavimų, įstatymas įpareigoja kiekvienÄ sutartinių santykių turinčiÄ Å¡alį elgtis sÄ Å¾iningai (CK 6.158 str.).

Taigi, Å¡alys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sÄ lygų ir jų vykdymo, tačiau turi laikytis prieÅ¡ tai iÅ¡dėstytų reikalavimų, o teismas privalo patikrinti, ar sutartyje nėra sÄ lygų, prieÅ¡taraujančių imperatyviosioms teisės normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, o jei tokios sÄ lygos nustatomos, iÅ¡spręsti sandorio negaliojimo klausimÄ (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas.

Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitÄ paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ . Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Turneka“ v.

J. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kirstnė“ ir kt. v. UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; kt.). Atsakovas reikalauja pripažinti minėtÄ sutarties nuostatÄ niekine CK 1.80 straipsnio pagrindu. CK 1.80 straipsnio 1 dalis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais negalioja nepaisant to, yra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu ar tokio sprendimo nėra. Tai viena iÅ¡ negaliojančių sandorių rÅ«Å¡ių. Å alys negali patvirtinti niekinio sandorio. CK 1.78 straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad reikalavimÄ dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikÅ¡ti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja savo iniciatyva.

Imperatyviųjų įstatymo normų paskirtis yra užtikrinti, kad nebūtų pažeistos tokių normų tiesiogiai reguliuojamų privatinių santykių dalyvių, taip pat trečiųjų asmenų teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas.

Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ . Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitÄ paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ . Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo, nors ir sudarytam griežtai nesilaikant įstatymo raidės, tačiau neprieÅ¡taraujančio įstatymui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikiÅ¡imo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai).

Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ , sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieÅ¡taravimu imperatyvioms teisės normoms, t. y. su vienareikÅ¡miÅ¡kai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Sandorio pripažinimas negaliojančiu Å¡iuo pagrindu yra sutarties laisvės principo iÅ¡imtis. Dėl to, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo, bÅ«tina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikiÅ¡ti į Å¡alių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis Å¡alimis ar konkrečia situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-263).

Atsakovo nuomone, jis nebÅ«damas patalpų savininku, neturi teisės kreiptis dėl patalpų paskirties pakeitimo ir tokį faktÄ Ä¯registruoti. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiÅ¡kindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sÄ lygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sÄ lygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieÅ¡kovo teigimu, prieÅ¡tarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ ir kad Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015).

Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvioji, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimÄ ir neleidžia jo suprasti dviprasmiÅ¡kai, tai reiÅ¡kia, kad jos iÅ¡raiÅ¡kos forma – kategoriÅ¡ki paliepimai, veiksmų apraÅ¡ymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sÄ lygos ir bÅ«dai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriÅ¡ka ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės iÅ¡raiÅ¡kos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo bÅ«ti“ ir pan., aiÅ¡kiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobÅ«dį.

Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011). Ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015).

Å iuo atveju nėra uždrausta pagal įgaliojimÄ (nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad toks atsakovui ir buvo iÅ¡duotas) veikti ieÅ¡kovės vardu ir pateikti reikiamus dokumentus dėl patalpų paskirties pakeitimo bei pakeitus paskirtį – kreiptis dėl Å¡io fakto įregistravimo VÄ® Registrų centre. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

Atsakovas remiasi STR 1.03.07:2017 ir STR 1.04.04:2017 nuostatomis. Vis dėl to Å¡iuose statybos techniniuose reglamentuose niekur nedraudžiamas pats patalpų paskirties pakeitimas. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismÄ teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Å iÄ teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (prieÅ¡ieÅ¡kinį) ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobÅ«džio reikalavimÄ - ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. iÅ¡dėstydamas aiÅ¡kų ir konkretų praÅ¡ymÄ , kaip turėtų bÅ«ti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiÅ«riu jo pažeistos teisės. IeÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas.

Materialiosios teisės požiÅ«riu, pareikÅ¡tu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vienÄ ar kelis pažeistos teisės gynimo bÅ«dus, įtvirtintus LR CK 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybÄ , t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo bÅ«dus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo bÅ«dus, teisės atsisakymÄ ir kt.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas laiko, kad atsakovas neįrodė, kad tinkamai notariškai patvirtintos ir šalių pasirašytos sutarties dėl patalpų pardavimo nuostata dėl patalpų paskirties keitimo ir fakto įregistravimo prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl jo priešieškinys atmestinas visiškai. Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal tai, kurios Å¡alies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas visiÅ¡kai, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas visiÅ¡kai. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų Å¡alių reikÅ¡ti reikalavimai atmestini, kiekvienai jų paliekamos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos: sumokėtas žyminis mokestis ir teisinės pagalbos iÅ¡laidos, jų nepriteisiant iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies. CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma.

Iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis priteistinos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu: 13,32 Eur sumai po 6,66 Eur iš kiekvieno (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Ieškovės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti visiškai.

Atsakovo UAB „Karolinos turas“, juridinio asmens kodas 120337848, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB „Karolinos turas“, juridinio asmens kodas 120337848, valstybei po 6,66 Eur (Å¡eÅ¡i eurai 66 centai) paÅ¡to iÅ¡laidų. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad nurodytas iÅ¡laidas ieÅ¡kovė ir atsakovas turi sumokėti į sÄ skaitÄ LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ .

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Gintaras Seikalis