fa9a921d-691e-4fc2-bd8a-1382d2f6d310 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1348-459/2019 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00539-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.1.7.7 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės G. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. B. ieÅ¡kinį atsakovei G.

V. dėl pirkimo–pardavimo sutarties kainos sumažinimo ir nuostolių atlyginimo, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Atsakovės G. V. atstovė 2019 m. vasario 27 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi paskirtÄ 1 000 Eur baudÄ ir nurodė, kad paskirta bauda atsakovei, kuri Å¡iuo metu augina pusantrų metų vaikÄ ir yra nemokamose vaiko priežiÅ«ros atostogose, taip pat rÅ«pinasi kitais dviem mažamečiais vaikais ir dėl to negali dirbti, yra visiÅ¡kai neproporcinga, neatitinka ne tik jokių teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų, bet ir apskritai jokių žmogiÅ¡kųjų kriterijų.

Teigia, kad, pagal teismų praktikÄ , įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra viena iÅ¡ konstitucinių asmens teisių, kuri gali bÅ«ti ribojama tik iÅ¡skirtinais atvejais. Atstovės nuomone, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo teigti, jog pareikÅ¡tas praÅ¡ymas yra akivaizdžiai nesÄ Å¾iningas, paduotas siekiant kitų tikslų, nei apginti atsakovės teises, manant, kad jos yra pažeistos, todėl atsakovės elgesys nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme, kad dėl to jai turėtų bÅ«ti skiriama bauda.

Pirmosios instancijos teismas atsakovei skyrė baudÄ ne tik dėl jos tariamo vengimo vykdyti teismo sprendimÄ , bet ir todėl, kad jos praÅ¡ymas iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ yra aiÅ¡kiai nepagrįstas. Atsakovės atstovė su Å¡iuo argumentu nesutinka, nes piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiÅ¡kia naudojimÄ si procesine teise ne pagal jos paskirtį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnio 1 dalį piktnaudžiavimu procesine teise pripažįstamas Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Atsakovė pateikė visus turimus ir teismo praÅ¡omus įrodymus, o byloje negalėjo dalyvauti dėl ligos, iÅ¡tikusios jÄ kelionės į NorvegijÄ metu, tačiau pasirÅ«pino tinkamu atstovavimu, taip pat informavo teismÄ apie negalėjimÄ dalyvauti ir pateikė gydytojo pažymÄ su vertimu. Dėl atsakovės neatvykimo posėdis nebuvo atidėtas, ji to neprašė, todėl atsakovės veiksmų dėl negalėjimo dalyvauti posėdyje taip pat negalima laikyti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Todėl nagrinėjamu klausimu atstovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad jos prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo šiuo konkrečiu atveju kvalifikuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Prašymo padavimas įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galbūt pažeistų teisių gynimo forma ir dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino.

Teismo motyvai: 2.1. Nurodė, jog atsakovei Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi paskirta 1 000 Eur bauda už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pusę Å¡ios sumos (500 Eur) paskiriant E. B.. Bauda paskirta nagrinėjimo metu nustačius, kad atsakovė pareiÅ¡kė visiÅ¡kai nepagrįstÄ praÅ¡ymÄ . IÅ¡ jos pateiktų dokumentų aiÅ¡kiai matyti, kad jie pateikti siekiant klaidinti ieÅ¡kovÄ ir teismÄ . Atsakovės atstovė nepateikė duomenų, nuginčijančių minėtus argumentus.

Bauda atsakovei paskirta atsižvelgus bendrai į jos elgesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ji, siekdama nuslėpti tikrÄ jÄ savo turtinę padėtį, sÄ moningai manipuliuoja pateikiama informacija apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir turimÄ turtÄ bei pajamas. Atsakovė aiÅ¡kiai vengia atlikti savo pareigas vykdymo procese – nepriima korespondencijos, nebendrauja su antstoliu, į kvietimus atvykti į antstolių kontorÄ nereaguoja. Per visÄ laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, tai yra per metus laiko, ieÅ¡kovas gavo tik 125 Eur.

Toks jos elgesys rodo, kad atsakovė siekia pranaÅ¡umo prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ . Atsakovės atstovė savo praÅ¡yme nepateikė bent kiek argumentų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes. Todėl praÅ¡ymas panaikinti paskirtÄ baudÄ netenkintas (CPK 107 str.). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 3. Atsakovė G. V. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį, kuria buvo skirta 1000 Eur bauda, panaikinti. Skundo motyvai: 3.1.

Nurodo, kad teisę praÅ¡yti skirti baudÄ dėl sprendimo nevykdymo turi tik antstolis, o ne teismas, kuris Å¡iuo atveju paskyrė baudÄ už sprendimo nevykdymÄ tik todėl, kad atsakovė kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡dėstyti sprendimÄ , kad jį galėtų įvykdyti. Teismas, skirdamas baudÄ už vengimÄ vykdyti teismo sprendimÄ , išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, nes byloje dėl praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ savo paties iniciatyva pradėjo spręsti teismo sprendimo tariamo vengimo vykdyti klausimus, nors dėl to nėra gautas antstolio teikimas. 3.2.

Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl atsakovės nuolatinės gyvenamosios vietos Norvegijoje. Atsakovė visada turėjo einamÄ sias sÄ skaitas Lietuvoje, į kurias gaudavo dukrai iÅ¡laikyti skirtas įmokas. Taip pat atsakovė ir jos vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie jokioje kitoje valstybėje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės gyvenimas Norvegijoje buvo epizodiÅ¡kas, ji ir jos vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, neįgiję kitos valstybės pilietybės, o faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė nuolat grįžta į LietuvÄ , kuriÄ vieÅ¡ai deklaruoja kaip savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrÄ , Å¡ioje valstybėje turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , turi sÄ skaitas banke, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje. 3.3.

Nurodo, kad nesutinka su teismo motyvais ir ieÅ¡kovo pasvarstymais apie atsakovės labai gerÄ turtinę padėtį, nes Å¡ie pasvarstymai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis (CPK 178 str.). Atsakovė pateikė teismui visus turimus įrodymus, kad Å¡iuo metu yra nemokamose vaiko priežiÅ«ros atostogose antrus metus, jokių socialinių iÅ¡mokų negauna, nes pagal Norvegijos įstatymus iÅ¡mokos yra mokamos tik pirmaisiais metais. Taip pat byloje buvo pateikti įrodymai, kad jokio atlyginimo iÅ¡ Norvegijos atsakovė taip pat negauna, nors formaliai atsakovė kol kas yra Norvegijos įmonės darbuotoja, tačiau nuolat gyvena Lietuvoje, o jos turtinė padėtis yra sunki dėl negaunamų pajamų.

Todėl nesutinka su teismo motyvais, kad jos piktnaudžiavimas procesu pasireiÅ¡kė tariamai pateikiant ne visus duomenis apie savo turimÄ turtÄ ir pajamas.

4. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikta. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai ir argumentai Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

7. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas praÅ¡ymas dėl baudos, skirtos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes reglamentuoja CPK 95 straipsnis. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, t. y. jeigu asmuo nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudÄ (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

9. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiÅ¡kia naudojimÄ si procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais iÅ¡oriniais jo pasireiÅ¡kimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintÄ CPK 95 straipsnyje.

Ä®statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos tokios sÄ lygos: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2017 m. spalio 2 d. sprendimu patenkintas ieÅ¡kovo E. B. ieÅ¡kinys – iki 8 500 Eur sumažinta automobilio pardavimo kaina ir tuo pagrindu ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės G. V. priteistas 2 400 Eur sumokėtos kainos skirtumas, taip pat 602 Eur nuostoliai, susiję su automobilio defektų ir vertės nustatymu, 5 procentų metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 68 Eur žyminis mokestis ir 1 505 Eur iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-377-513/2018, atsakovės G. V. apeliacinis skundas atmestas, pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimas paliktas nepakeistas ir iÅ¡ atsakovės priteista ieÅ¡kovui E. B. 350 Eur iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Ä®siteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteista nuostolių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų suma iÅ¡ viso sudaro 4 925 Eur. Atsakovė pateikė teismui praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti priteistų 4 925 Eur nuostolių atlyginimo sumokėjimÄ penkerių metų laikotarpiui, kiekvienÄ mėnesį mokant po 83 Eur.

Atsakovė praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ grindė sunkia savo finansine padėtimi. Atsakovė nurodė, kad yra nemokamose vaiko priežiÅ«ros atostogose, neturi jokių pajamų ir jokio turto, atsakovę ir jos vaikus iÅ¡laiko jos Å¡eima. Atsakovės teigimu, jos esama turtinė padėtis turėtų bÅ«ti vertinama kaip iÅ¡imtinis atvejis, sudarantis sÄ lygas iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ . IeÅ¡kovo nuomone, atsakovė piktnaudžiauja padėtimi ir siekia atsiskaitymÄ atidėti neprotingam terminui.

Pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartimi netenkino atsakovės praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ ir tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ paskirti 1 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pusę Å¡ios sumos (500 Eur) paskiriant ieÅ¡kovui E. B.. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi netenkintas apeliantės praÅ¡ymas panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi paskirtÄ 1 000 Eur baudÄ , kadangi apeliantės atstovė savo praÅ¡yme nepateikė jokių argumentų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes.

11. Apeliantė nurodo, kad teisę praÅ¡yti skirti baudÄ dėl sprendimo nevykdymo turi tik antstolis, o ne teismas, kuris Å¡iuo atveju paskyrė baudÄ už sprendimo nevykdymÄ tik todėl, kad atsakovė kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡dėstyti sprendimÄ , kad jį galėtų įvykdyti. Teismas, skirdamas baudÄ už vengimÄ vykdyti teismo sprendimÄ , išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, nes byloje dėl praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti teismo sprendimÄ vykdymÄ savo paties iniciatyva pradėjo spręsti teismo sprendimo tariamo vengimo vykdyti klausimus, nors dėl to nėra gautas antstolio teikimas.

12. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais apeliantais argumentais, kadangi akivaizdu, jog apeliantė painioja, kada asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų Å¡imtų eurų baudÄ už kiekvienÄ nevykdymo ar kliudymo dienÄ pagal CPK 585 straipsnį ir kada teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ , o iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne savo iniciatyva, o esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui, nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį, vadovavosi CPK 95 straipsniu ir paskyrė apeliantei 1 000 Eur baudÄ , 50 procentų skyrė ieÅ¡kovui. Taigi apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, atmestini kaip nepagrįsti.

13. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės dabartinės turtinės padėties ir rėmėsi prielaidomis apie atsakovės nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Apeliantė nurodo, kad pateikė visus duomenis apie turimas sÄ skaitas bankuose ir iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro pagal dabartinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , kartu nurodydama, jog jokio turto ir lėšų Norvegijoje neturi, o atsakovę Å¡iuo metu iÅ¡laiko tėvai.

14. Nustatyta, kad byloje esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. lapkričio 28 d. pažymos apie valstybinį socialinį draudimÄ duomenys patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovė Å¡iuo metu augina maÅ¾Ä vaikÄ . Apeliantė pabrėžia, kad į NorvegijÄ iÅ¡vyko laikinai dirbti ir gimus vaikui grįžo į LietuvÄ .

15. IÅ¡ byloje esančios atsakovės darbo sutarties ir 2019 m. sausio 18 d. atsakovės darbdavio raÅ¡to duomenų matyti, kad atsakovė Norvegijoje esančioje įmonėje dirba nuo 2014 m. kovo 10 d., Å¡iuo metu ji tebėra įmonės darbuotoja, tačiau yra motinystės atostogose iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. Bylos duomenimis, nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. e2-1000-385/2017 atsakovė teigė, kad jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Norvegijoje. 2017 m. rugpjūčio 9 d. praÅ¡ymu atsakovė siekė nutraukti civilinę bylÄ kaip neteismingÄ Lietuvos teismams, nurodydama, kad tiek bylos iÅ¡kėlimo metu, tiek iki Å¡iol jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Norvegijoje.

Pažymėjo, kad dirba ir gyvena Norvegijoje adresu (duomenys neskelbtini). Ten yra jos asmeninių, socialinių, ekonominių ir kt. interesų centras. Taigi iÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad atsakovė Norvegijoje dirbo pakankamai ilgÄ laikÄ . Nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ konstatuoti, kad atsakovei Norvegijoje darbo užmokestis buvo mokamas ne į banko sÄ skaitÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė nurodo, jog pagal Norvegijos įstatymus iÅ¡mokos yra mokamos pirmaisiais vaiko priežiÅ«ros atostogų metais.

Esant duomenims apie apeliantės ilgalaikį įsidarbinimÄ užsienio valstybėje ir nesant duomenų, kad atsakovei darbo užmokestis ar iÅ¡mokos užsienyje buvo mokamos ne į banko sÄ skaitÄ ar į Lietuvoje esančiÄ atsakovės banko sÄ skaitÄ , yra pakankamas pagrindas manyti, kad atsakovė užsienio valstybėje turi banko sÄ skaitÄ . Atsakovė nepateikė tokių duomenų, kad ji Norvegijoje neturi banko sÄ skaitos (jÄ yra uždariusi).

16. Be to, iÅ¡ atsakovės atstovės 2019 m. vasario 20 d. teismo posėdyje duotų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad atsakovės vyresnioji dukra tęsia mokslo metus Norvegijoje, atsakovė vyksta į NorvegijÄ . Tai, kad atsakovė lankosi Norvegijoje, patvirtina ir atsakovei 2019 m. vasario 19 d. iÅ¡duota pažyma iÅ¡ gydymo įstaigos. IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad atsakovė vis dar turi ryÅ¡ių ir interesų Norvegijoje, nors ir pakeitė savo pozicijÄ atskirajame skunde teigdama, kad nuolatinė jos gyvenamoji vieta nebe Norvegijoje, o Lietuvoje. Atsakovė nemotyvavo, iÅ¡ kokių lėšų vyksta į užsienį. Ä®vertinęs nurodytų duomenų visumÄ apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo abejonės dėl atsakovės sÄ Å¾iningumo į bylÄ teikiant duomenis apie jos turtinę padėtį, atsižvelgiant į kitus byloje esančius duomenis, yra iÅ¡ esmės pagrįstos.

17. Apeliantė akcentuoja, kad neturi turto, negauna pajamų ar iÅ¡mokų, o jÄ iÅ¡laiko tėvai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais priteista bendra suma, kurios mokėjimÄ atsakovė praÅ¡o iÅ¡dėstyti, iÅ¡ esmės susidarė teismui sumažinus atsakovės ieÅ¡kovui pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu parduoto automobilio kainÄ sumažinus iki 8 500 Eur, t. y. sumažinus kainÄ 2 400 Eur suma. Bylos duomenimis, automobilis buvo parduotas už 10 900 Eur. Taigi atsakovė už parduotÄ automobilį buvo gavusi lėšų. Atsakovės į bylÄ pateiktas jos banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as yra sudarytas už itin trumpÄ laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. spalio 3 d., ir neatspindi piniginių lėšų judėjimo. Be to, jis nepagrindžia atsakovės lėšų, turėtų 2018 m. gruodžio 27 d. praÅ¡ymo dėl teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo pateikimo metu.

18. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ ir esant pagrįstų abejonių dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo pateikiant neiÅ¡samius duomenis apie savo turtinę padėtį ir sÄ moningÄ veikimÄ siekiant suklaidinti teismÄ bei vilkinti teismo sprendimo įvykdymÄ , spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį ir skyrė baudÄ . Tokiais savo veiksmais apeliantė vilkina teismo sprendimo įvykdymÄ , apsunkina teismo darbÄ , eikvoja teismo, byloje dalyvaujančių asmenų laiko bei materialinius resursus.

19. Apeliantė, nesutikdama su skirta bauda, nurodo, jog ji tik nori apginti savo teises ir teisėtus interesus ir iÅ¡ tiesų siekia įvykdyti teismo sprendimÄ .

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau taip pat pažymėtina, kad vienos Å¡alies procesinių teisių įgyvendinimu negali bÅ«ti pateisinamas kitos Å¡alies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas. Viena proceso Å¡alis privalo teisiÅ¡kai gerbti kitÄ Å¡alį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis Å¡alis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai Å¡aliai.

21. Remiantis civilinės bylos duomenimis, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantė, reikÅ¡dama įvairius praÅ¡ymus su neiÅ¡samiais duomenimis ir su vis besikeičiančiomis aplinkybėmis visos civilinės bylos nagrinėjimo metu, siekia ne apginti savo teises, o suklaidinti teismÄ ir vilkinti teismo sprendimo įvykdymÄ . Toks elgesys negali bÅ«ti toleruojamas. Apeliantė įstatymo suteikta procesine teise reikÅ¡ti praÅ¡ymus naudojasi ne pagal paskirtį, jos veiksmai pagrįstai įvertinti kaip sÄ moningas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atmetė apeliantės praÅ¡ymÄ panaikinti jai paskirtÄ baudÄ .

Dėl procesinės bylos baigties 22. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja Raimonda Andrulienė