Legislator Case Law & Legislation
fa995621-8d5e-4eb7-bf07-5ca87372755e AI generated

Court dismisses claim for invalidating notarial deeds due to statute of limitations and lack of evidence for contract modification.

Case Number fa995621-8d5e-4eb7-bf07-5ca87372755e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the plaintiff's request to invalidate notarial enforcement deeds and modify the credit agreement terms. The plaintiff argued the statute of limitations was interrupted by negotiations regarding interest, while the defendant contended no valid evidence existed for the contract amendment. The court ruled that the limitation period was validly interrupted by the negotiations and that the contract modification request lacked factual basis and violated the principle of party autonomy.

Legislator headnote

AI generated

Civil Code Art. 3.1.1; Civil Procedure Code Art. 259, 262, 270: The statute of limitations is interrupted by negotiations on interest; requests to modify contracts without mutual consent or evidence are dismissed as unsupported.

Keywords

AI generated
statute of limitations notarial enforcement deeds contract modification party autonomy negotiations interruption civil procedure code enforcement deeds

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-81-980/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06086-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.11.1; 2.6.29.1; 2.6.29.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 13 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Laurencijai LukoÅ¡evičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo G. R. atstovui, advokatui Eligijui Karbauskui, atsakovės akcinės bendrovės „SEB“ banko atstovei advokato padėjėjai Sigitai Stukaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.

R. ieÅ¡kinį atsakovams akcinei bendrovei (toliau – AB) „SEB“ bankas, atstovaujamai AB SEB bankas Vakarų regiono filialas, notaras Mindaugas Kačergis, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. L., I. R., dėl papildomų susitarimų ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, netesybų mažinimo ir kt. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas G. R. kreipėsi į teismÄ patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas teismo pripažinti negaliojančius nuo sudarymo momento: 2014 m. spalio 7 d. kreditavimo sutarties Nr. 0461401020021-97 2018 m. gegužės 30 d.

Pakeitimo Nr. 5 1 punktÄ , kuriuo buvo pakeistas I Kredito apraÅ¡o “Verslo kreditas” 3.2.2 punktas, bei buvo nustatyta 3 proc. dydžio marža ir 2 punktÄ , kuriuo buvo pakeistas II Kredito apraÅ¡o “Kredito limitas” 3.2.2 punktas, bei buvo nustatyta 3 proc. dydžio marža; 2014 m. spalio 7 d. kreditavimo sutarties Nr. 0461401020021-97 2018 m. gruodžio 17 d. Pakeitimo Nr. 6 1 punktÄ , kuriuo buvo pakeistas I Kredito apraÅ¡o “Verslo kreditas” 3.2.2 punktas, bei buvo nustatyta 6 proc. dydžio marža ir 2 punktÄ , kuriuo buvo pakeistas II Kredito apraÅ¡o “Kredito limitas” 3.2.2 punktas, bei buvo nustatyta 6 proc. dydžio marža;

Panaikinti Vilniaus miesto 19-asis notarų biuro notaro Mindaugo Kačergio iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us: 2020-08-14 Vilniaus miesto 19-asis notarų biuro notaro Mindaugo Kačergio iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. MK-8954) - dėl 206 472,22 Eur skolos (172 833,72 Eur negrÄ Å¾into kredito, 6.599,10 Eur nesumokėtų palÅ«kanų ir 27 039,40 Eur delspinigių) iÅ¡ieÅ¡kojimo. 2020-08-14 Vilniaus miesto 19-asis notarų biuro notaras Mindaugo Kačergio iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. MK-8956) – dėl 206 472,22 Eur skolos (172 833,72Eur negrÄ Å¾into kredito, 6 599,10 Eur nesumokėtų palÅ«kanų ir 27 039,40 Eur delspinigių) iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Pakeisti tarp ieÅ¡kovo G. R. ir atsakovo AB SEB bankas 2014 m spalio 7 d. sudarytos kreditavimo sutarties Nr.0461401020021-97 su papildymais, nustatant, kad ieÅ¡kovo G. R. finansinių įsipareigojimų įvykdymo terminas pratęsiamas iki 2024-01-01; Nustatyti, kad pagal kredito sutartį su pakeitimas netesybų dydis yra 0,02 proc. nuo sutarties sudarymo momento. Taikyti ieÅ¡kinio senatį. Priteisti iÅ¡ atsakovo AB SEB banko ieÅ¡kovo G. R. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad jis ir AB SEB bankas 2014 m. spalio 7 d. sudarė kredito sutartį Nr. 0461401020021-97 su vėlesniais jos pakeitimais, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui buvo suteiktas 853 338,84 Eur kreditas.

Kredito grÄ Å¾inimo terminas buvo 2020 m. gegužės 28 d. Sutarties įvykdymo užtikrinimui su I. R. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 04/14023 ir su A. L. 2014 m. spalio 7 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 04/14024. 2015 m. birželio 25 d. sutartine hipoteka (notarinio registro Nr. K1ES-5239) buvo įkeistas ieÅ¡kovui priklausantis turtas. IeÅ¡kovas 2019 m. liepos 25 d. gavo atsakovės reikalavimÄ Ä¯vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Reikalavime atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas nevyko sutartinių įsipareigojimų bei informavo, kad atsakovė turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį su ieÅ¡kovu, jeigu ieÅ¡kovas nepadengs įsiskolinimo.

Ies?kovas tiek 2019 m. rugpju?c?io 12 d., tiek 2019 m. rugse?jo 5 d. bei 2019 m. spalio 22 d. atsakymuose nurode?, kad sutinka su atsakovo siu?lomomis įsiskolinimo restruktu?rizavimo sÄ lygomis. Ies?kovas 2020 m. sausio 10 d. kreipe?si į atsakovÄ nurodydamas, kad įvykde? visus reikalavimus, kad tarp ies?kovo ir atsakovo bu?tų sudaryta įsiskolinimo restruktu?rizavimo sutartis, tac?iau jokia įsiskolinimo restruktu?rizavimo sutartis nebuvo sudaryta de?l atsakovo kalte?s. Ies?kovas 2020 m. geguz?e?s 20 d.pranes?imu Atsakovui nurode?,kad nesutinka su Atsakovo paskaic?iuotais delspinigiais, nes de?l force majeure, t. y. netinkamų klimato sÄ lygų nebuvo gautas derlius, ko pasekoje nebuvo gautos ir planuojamos pajamos bei is?mokos is? Nacionaline?s moke?jimo agentu?ros.

Ies?kovas informavo AtsakovÄ , kad jau yra sudaryta preliminari pirkimo – pardavimo sutartis, kuria Ies?kovas ketina pirke?jui parduoti visÄ Atsakovui įkeistÄ turtÄ , tac?iau Atsakovui įkeisto turto pardavimo procedu?ros stringa, nes de?l s?alyje kilusios COVID-19 pandemijos pirke?jui apsunke?jo kredito gavimo procedu?ros. Taip pat Ies?kovas nurode?, kad vos tik pardavus Atsakovui įkeistÄ turtÄ , tuoj pat bu?tų padengtas likęs įsiskolinimas. Atsakovė nuolat buvo informuojama apie kredito sutarčių vykdymo pasunkinimus dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ieÅ¡kovo valios, bei pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė bendradarbiaus bei sudarys sÄ lygas ieÅ¡kovui įvykdyti sutartis.

IeÅ¡kovas 2020 m. birželio 18 d. gavo atsakovės raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovas privalo iki 2020 m. liepos 3 d. padengti įsiskolinimus, o prieÅ¡ingu atveju bus pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas. IeÅ¡kovas 2020 m. liepos 14 d. gavo Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro praneÅ¡imÄ Nr. 20/107. PraneÅ¡ime nurodoma, kad ieÅ¡kovui per dvideÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo dienos nesumokėjus kreditoriui skolos ir nepraneÅ¡us apie prievolės įvykdymÄ Vilniaus miesto 19-ojo notaro biurui ar nepateikus Vilniaus miesto 19-ojo notaro biurui duomenų dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo, bus atliktas vykdomasis įraÅ¡as.

Ieškovas nesutinka su atsakovės veiksmais sutarties vykdymo metu bei atsakovės sprendimu vienašališkai nutraukti sutartis. Ieškovas bendradarbiavo su atsakove, informuodavo dėl susiklosčiusių sunkumų bei dėjo visas įmanomas pastangas, siekdamas tinkamai įvykdyti sutartis, pagrįstai tikėjosi su atsakove sudaryti kredito sutarčių pakeitimus, t. y. susitarti dėl prievolių vykdymo pasikeitus aplinkybėms, tačiau atsakovė vienašališkai nutraukė ne tik šalių derybas. Prievolė iš dalies galimai yra neįvykdyta ne dėl ieškovo tyčios, o dėl aplinkybių nepriklausančių nuo ieškovo valios (2017 m. buvusių lietingų, o 2018 m. sausringų orų).

Atsakovei prievolės įvykdymas yra užtikrintas nekilnojamuoju turtu, kuriam nustatyta hipoteka, bei kurio vertė yra kelis kartus didesnė, nei bendra ieÅ¡kovo prievolė. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieÅ¡kovo veikla yra žemės Å«kio – augalininkystė. Visiems yra žinoma, kad žemės Å«kio veikla neabejotinai yra įtakojama meteorologinių sÄ lygų, t. y. nuo meteorologinių sÄ lygų priklauso derlius ir jo kokybė. IeÅ¡kovas ne kartÄ nurodė ir teikė praÅ¡ymus atsakovei, kad dėl itin sudėtingų meteorologinių sÄ lygų Å«kininkams, t. y. 2017 m. itin lietingų orų, o 2018 m. itin sausringų orų, buvo gautas žymiai mažesnis derlius, dėl to gautas ir ženkliai mažesnis pelnas ir buvo vėluojama vykdyti finansinius įsipareigojimus atsakovei.

Pažymėtina, kad ieškovo paminėtos aplinkybės atsirado po kreditavimo sutarčių sudarymo, tokios aplinkybės kaip lietingumas ar sausra negalėjo būti numatytos ir negalėjo būti niekaip ieškovo kontroliuojamos. Ieškovas nuolat bendradarbiavo su atsakove ir nors patyrė ekonominius sunkumus, tačiau stengėsi išsaugoti kreditavimo sutartis bei siekė susitarti, kad sutartys būtų pakeistos ir finansinių įsipareigojimų įvykdymo terminas būtų pratęstas. Ieškovas, neturėdamas kito pasirinkimo, buvo priverstas sutikti su atsakovės pateiktais kredito sutarčių pakeitimais.

Minėta, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovę dėl sutarčių pakeitimo, prievolių vykdymo atidėjimo. Be to, dėl Å¡alyje paskelbtos COVID-19 pandemijos, ieÅ¡kovas taip patiria sunkumų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 16 d. patvirtino Ekonominių ir finansinių priemonių planÄ dėl COVID-19, kuriame akcentavo, kad nukentėjusiam verslui kuriamas valstybinės pagalbos teikimo mechanizmas. Bankai taip pat operatyviai turi ieÅ¡koti sprendimų, kurie palengvintų įmonėms laikinus finansinius sunkumus.

Å iuo metu formuojama praktika, kad bankai verslui padeda tik savo kapitalu: atidedamas paskolų įmokų mokėjimas, peržiÅ«rimi paskolų grÄ Å¾inimo grafikai bei paskolų sutartys. Papildomai nurodė, kad 2017 metais ieÅ¡kovo Å«kis patyrė nuostolius dėl visÄ vasarÄ vyravusių lietingų orų, o 2018 metais, dėl sausros. Atsakovė bÅ«dama nesÄ Å¾ininga ir stipresnioji sandorių Å¡alis, bei pasinaudodama ieÅ¡kovo sunkia padėtimi iÅ¡ esmės vienaÅ¡aliÅ¡kai padidino sutartyje nustatytÄ marÅ¾Ä , tai iÅ¡ esmės yra banko pelnas.

Atsakovė, pasinaudodama susidėjusiomis ieÅ¡kovui sunkiomis aplinkybėmis, nesÄ Å¾iningai pakeitė sutarties sÄ lygÄ dėl maržos dydžio, nes jokios kitos sutarčių sÄ lygos, kurios bÅ«tų buvusios iÅ¡ esmės naudingos ieÅ¡kovui nebuvo pakeistos. Todėl, vadovaujantis CK 1.91 straipsniu, ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo pripažinti negaliojančiais atitinkamus sutarčių pakeitimus. Teismui pripažinus negaliojančiais kredito sutarčių 2018 m. gegužės 29 d. ir 2010 m. gruodžio 17 d. pakeitimus dėl maržos padidinimo, atsakovė turėtų perskaičiuoti visus mokėjimus pagal sutartį.

Atsakovė, nutraukusi kredito sutartį prieÅ¡ terminÄ , pateikė notarui praÅ¡ymÄ dėl vykdomųjų įrašų iÅ¡davimo, kuriuos notaras patenkino ir iÅ¡davė vykdomuosius įraÅ¡us. IeÅ¡kovas iki vykdomųjų įrašų iÅ¡davimo informavo notarÄ apie tai, kad nesutinka su kreditoriaus praÅ¡ymuose nurodytu prievolės dydžiu, taip pat nesutinka su sutarties nutraukimu bei prašė atsisakyti iÅ¡duoti vykdomuosius įraÅ¡us. Nagrinėjamu atveju notaras nevertino, ar kreditorius turi teisę prieÅ¡ terminÄ patenkinti reikalavimÄ .

Vykdomieji įraÅ¡ai iÅ¡duoti visai sumai, kuriÄ ieÅ¡kovas turėtų sumokėti pagal kredito sutartis esant teisėtam sutarčių nutraukimui prie terminÄ . IeÅ¡kovas taip praÅ¡o sumažinti dėl kredito sutarčių nevykdymo apskaičiuotas netesybas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas yra iÅ¡ dalies prievolę įvykdęs. Taip pat ieÅ¡kovas mano, kad sutartyje nustatytos netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės. IeÅ¡kovas kreditavimo sutartį sudarė kaip fizinis asmuo, sutartis parengta ir sudaryta iÅ¡ esmės prisijungimo bÅ«du, t. y. pagal atsakovės standartines sÄ lygas, bei ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės neturėjo jokių galimybių derėtis dėl sutarties sÄ lygų.

Papildomai pažymėtina, kad atsakovės nustatyta marža kredito sutartyse buvo 2,2 proc., vėliau padidinta iki 6 proc. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes ir aptartus kriterijus, Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų reikalavimus ieÅ¡kovas mano, kad delspinigių dydis procentine iÅ¡raiÅ¡ka teismo turėtų bÅ«ti sumažintas nuo 0,05 proc. iki 0,02 proc. Reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) taikomas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas.

Nagrinėjamu atveju pagal atsakovės pateiktus duomenis matyti, kad preminariai atsakovas nurodo, kad netesybos apskaic?iuotos nuo 2019-06-30. Tuo tarpu notaras vykdomuosius įras?us atliko 2020-08-14. Todėl ieÅ¡kinio senaties terminas atsakovo reikalavimui dėl netesybų turėtų bÅ«ti taikomas skaičiuojant konkretų atsakovei priklausančių delspinigių dydį. Nagrine?jamu atveju ies?kovas ginc?ija kredito sutarties sÄ lygų teise?tumÄ , taip pat ginc?ija ir ies?kovo prievole?s dydį pagal kredito sutartį.

Tode?l teismui pripaz?inus kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimus negaliojanc?iais, pripaz?inus, kad atsakovas neįrode? prievole?s dydz?io ir kt. Teismas ture?tų pripaz?inti, kad nebuvo pagrindo is?duoti vykdomuosius įras?us, jie teismo ture?tų bu?ti panaikinti. Be to, nustac?ius, kad Ies?kovo prievole?s dydis neatitinka is?duotų vykdomųjų įras?ų, jie taip pat ir de?l s?ios priez?asties teismo ture?tų bu?ti panaikinti. Atsakovas AB „SEB“ bankas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, jog su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutinka.

Pažymėjo, kad kredito sutartimis ieÅ¡kovas įsipareigojo grÄ Å¾inti jam suteiktus kreditus ir mokėti palÅ«kanas. Kredito sutarties bendrosios dalies punktai, numato, kad bankas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdamas į teismÄ , nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrÄ Å¾inti visÄ kreditÄ ir kitas mokėtinas sumas, jeigu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų. IeÅ¡kovas teigdamas, kad Bankas jį apgavo, turi įrodyti pastarÄ sias aplinkybes, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų reikalavimui pagrįsti.

IeÅ¡kovas sudarydamas kredito sutarties pakeitimus puikiai suprato prisiimamų įsipareigojimų turinį, kadangi abu pakeitimai buvo sudaromi iÅ¡imtinai IeÅ¡kovui praÅ¡ant. IeÅ¡kovas siekdamas prievolių vykdymo modifikavimo (kredito grÄ Å¾inimo atidėjimo) kreipėsi į BankÄ dėl sutarties sÄ lygų keitimo. IeÅ¡kovas nebuvo įpareigotas sudaryti sutarties pakeitimų, jei jie jam buvo nepriimtini, jis turėjo teisę ir pareigÄ vykdyti savo prievoles tokiomis sÄ lygomis, kokios buvo Å¡alių susitartos iki ginčijamų pakeitimų.

Teiginiai, nepagrįsti įrodymais, apie tariamÄ apgaulę, Banko vienaÅ¡aliÅ¡kus veiksmus nelaikytini pagrindu keisti sutartines nuostatas. Pažymėtina, kad praÅ¡omos pripažinti negaliojančiomis sutarties sÄ lygos IeÅ¡kovui buvo priimtinos ne vienerius metus, jis jas vykdė ir jų neginčijo, tik suėjus prievolių įvykdymo terminui jos tapo nepriimtinomis IeÅ¡kovui. Å iandien dienai pareikÅ¡tas reikalavimas pripažintinas nepagrįstu ir neįrodytu. IeÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ modifikuoti kredito sutarties sÄ lygas, kurios ieÅ¡kinio teikimo dienÄ jau turėjo bÅ«ti įvykdytos, t. y. praÅ¡o teismÄ pratęsti kredito grÄ Å¾inimo terminÄ .

Tačiau ieÅ¡kinyje nenurodo pagrindo kuo remiantis Teismas gali modifikuoti sutarties sÄ lygas, kurių įvykdymo terminas suėjo. Ginčo situacijos faktinės aplinkybės pagrindžia tai, kad prievolių įvykdymo terminas pagal vienÄ grÄ Å¾inimo grafikÄ suėjo 2019-07-31, o pagal kitÄ - 2020-05-28. IeÅ¡kovas ir Bankas, suėjus pirmojo mokėjimo grafiko terminui, vedė derybas dėl eilinio Kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo, tačiau nepavykus susitarti IeÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį Teismui, kuriuo siekia prievolių įvykdymo terminÄ pratęsti iki 2024-01-01, t. y. nustatyti jam palankias Kredito sutarties sÄ lygas, apie kurias niekada tarp Å¡alių net nebuvo kalbos.

IeÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ pakeisti tarp Å¡alių sudarytos kredito sutarties sÄ lygas vadovaudamasis CK 6.204 straipsnio nuostatomis. IeÅ¡kinį grindžia tuo, kad kredito sutarties vykdymo metu atsirado nenumatytos ir nekontroliuojamos aplinkybės – meteorologinė situacija, COVID-19 pandemija, Bankas nebendradarbiavo. Mano, kad IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu nepateikė įrodymų ir nepagrindė savo reikalavimo, todėl nėra pagrindo ieÅ¡kinio tenkinimui dėl žemiau nurodytų priežasčių. Tiek UNIDROIT, PECL, tiek CK nuostatų turinio ir praktinio taikymo analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad sutarties pakeitimas dėl pasikeitusių jos vykdymo sÄ lygų galimas tik konstatavus sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimÄ , kuris identifikuojamas pagal iÅ¡ esmės padidėjusiÄ Ä¯vykdymo kainÄ arba iÅ¡ esmės sumažėjusiÄ Ä¯vykdymo vertę.

IeÅ¡kovas yra Å«kininkas, su juo buvo sudarytos kredito sutartys, ne kartÄ derinti sutarčių pakeitimai, pasikeitus situacijai, pakeisti įmokų mokėjimo grafikai, derinti mokėjimo grafikai prie sezoniÅ¡kumo ir galimybės iÅ¡vengti priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir sutarčių nutraukimo. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo negebėjimÄ laikytis sutarto įmokų mokėjimo grafikų, jie buvo keičiami. Be to, atsakovės nuomone, nereikia bÅ«ti profesionaliu Å«kininku, o užtenka bÅ«ti paprastu vidutiniÅ¡kai atidžiu ir rÅ«pestingu žmogumi, kad sugebėtum numatyti tokius elementarius gamtinius reiÅ¡kinius kaip liÅ«tis ir sausra, o ypač tais atvejais, kai yra užsiimama žemės Å«kiu.

Atsakovė taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovo įsiskolinimas atsakovei atsirado ne dėl COVID-19 pandemijos, bet dėl to, kad ieÅ¡kovas nemokėjo kredito įmokų atsakovei dar ženkliai anksčiau. IeÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, kaip konkrečiai COVID-19 paveikė jo mokumÄ . Atsiliepime taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovo nurodomame moratoriume buvo numatytos sÄ lygos, kurias turi atitikti klientas, kad jis bÅ«tų taikomas. Viena jų buvo ta, kad klientas, kuriam taikomi atidėjimai pagal moratoriumÄ , turi neturėti reikÅ¡mingo (daugiau nei vienÄ kartÄ ir ilgiau nei 30 dienų) įsipareigojimų vykdymo vėlavimo finansų įstaigoms per pastaruosius vienerius metus iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino dėl COVID-Kaip matyti iÅ¡ faktinės situacijos, ieÅ¡kovas dar iki karantino paskelbimo turėjo reikÅ¡mingus vėlavimus bankui, todėl jo atžvilgiu moratoriumas netaikytinas.

VisiÅ¡kai niekuo nepagrįsti IeÅ¡kovo teiginiai dėl tariamo Banko nebendradarbiavimo, kadangi raÅ¡ytiniai įrodymai pagrindžia ne kÄ kitÄ , o tai, kad Bankas atliko bendradarbiavimo pareigÄ . Ne kartÄ svarstė kredito sutarties pakeitimo galimybes, laukė tinkamo prievolių vykdymo, vis ragino IeÅ¡kovÄ imtis veiksmų tinkamam sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Atsakovė ne kartÄ bandė susisiekti su ieÅ¡kovu, tačiau bÅ«tent ieÅ¡kovas nebendradarbiavo su atsakove, todėl atsakovė buvo priversta kredito sutartis nutraukti dėl netinkamo jų vykdymo.

Kol Å¡alys nebuvo sutarusios dėl kredito sutarčių pakeitimo dėl mokėjimo grafikų, tol galiojo sudaryti mokėjimo grafikai ir jų ieÅ¡kovas privalėjo laikytis. IeÅ¡kovui nėra ir nebuvo suteiktos jokios teisės nustoti daryti įmokas, sustabdyti sutarčių vykdymÄ ar kaip nors kitaip nustoti vykdyti savo įsipareigojimus. RestruktÅ«rizuoti kredito sutarčių pareigos atsakovė, kaip kredito davėja, neturėjo. Be to, prievolių įvykdymo terminas pagal vienÄ grÄ Å¾inimo grafikÄ suėjo 2019-07-31, o pagal kitÄ - 2020-05-28.

Taigi ji nebuvo nutraukta, o tiesiog suėjo jos įvykdymo terminas. Atsakovė mano, kad ieÅ¡kovo padaryti kredito sutarties sÄ lygų pažeidimai atitiko sutartyje įtvirtintÄ vienaÅ¡aliÅ¡ko kredito sutarčių nutraukimo pagrindÄ , todėl bankas teisėtai ir pagrįstai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito sutartis. Bankui, kaip kredito įstaigai, yra svarbus ne tik galutinis paskolos grÄ Å¾inimo terminas, bet ir tarpiniai mokėjimai, nes ilgalaikės paskolos tikslas yra nuolatinis, periodinis paskolos grÄ Å¾inimas.

Kad eilinių paskolos įmokų mokėjimas paskolos davėjui yra esminė sutarties sÄ lyga patvirtina ir CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, kad, jei paskolos sutartis numato paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrÄ Å¾inama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ likusiÄ paskolos sumÄ kartu su priklausančiomis mokėti palÅ«kanomis. Å iuo atveju ieÅ¡kovas sutartis pažeidė iÅ¡ esmės, nes įmokų nemokėjo ilgÄ laikÄ .

Taigi pažeidimas buvo tęstinis, dėl to bankas turėjo teisinį pagrindÄ nutraukti kredito sutartis jose numatytu vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo pagrindu, kadangi sistemingas prievoles pažeidžiantis kredito gavėjo elgesys davė pagrindÄ bankui nesitikėti, kad kredito sutartys bus tinkamai vykdomos ateityje. Vadovaujantis sutarčių nuostatomis ir prie patikslinto ieÅ¡kinio pridėtomis detalizacijomis, konstatuotina, kad Bankas nepažeidė sutarčių sÄ lygų, palÅ«kanas skaičiavo ir įmokas paskirstė kaip Å¡alys buvo susitarusios, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad Bankas pažeidė kredito sutartis.

Nepagrįsti yra IeÅ¡kovo teiginiai, kad Bankas nepagrindė ir/ar neįrodė skolinių įsipareigojimų apimties. PrieÅ¡ingai, mano, kad bÅ«tent IeÅ¡kovas neapgrindė faktiniais įrodymais savo argumentų dėl tariamai netinkamo Banko reikalavimo apimties. Nagrinėjamu atveju byloje nepaneigta, kad bankas pateikė visus CK 4.192 straipsnio 3 dalyje ir ApraÅ¡o 6 punkte nustatytus dokumentus ir duomenis, prieÅ¡ingai – Bankas pateikė visus reikalaujamus dokumentus notarui. Pažymėtina, jog pagal teisinį reglamentavimÄ notaras netikrina (ir nevertina) jokių kitų duomenų atitikties ir neatsako už juos (Notariato įstatymo 491 straipsnio 3 dalis), nes įstatyme nustatyta, kad už praÅ¡yme nurodytų duomenų teisingumÄ atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3-4 dalys), o notaras Å¡iame procese atlieka iÅ¡imtinai formalų kreditoriaus praÅ¡yme pateiktų duomenų vertinimÄ (patikrÄ ) dėl jų atitikties vieÅ¡ojo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos Å¡alių ginčų.

Notaras Å¡iame procese pagrįstai atliko iÅ¡imtinai formalų kreditoriaus praÅ¡yme pateiktų duomenų vertinimÄ (patikrÄ ) dėl jų atitikties vieÅ¡ojo Hipotekos registro duomenims ir rėmėsi nenuginčytais registro duomenimis, kurie laikomi teisingais ir iÅ¡samiais. Nesutikimas su prievolės dydžiu nesuteikia pagrindo panaikinti pagrįstai iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us. IeÅ¡kovas ir jo atstovas teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė, davė paaiÅ¡kinimus, atsakė į klausimus. Atsakovės AB „SEB“ banko atstovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, davė paaiÅ¡kinimus, atsakė į klausimus.

Atsakovas Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaras M. Kačergis ir trečiasis asmuo I. R. atsiliepimų nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimÄ informuoti tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a : Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas G. R. ir atsakovė AB „SEB“ bankas, atstovaujama AB „SEB“ banko Vakarų regiono filialo Klaipėdos finansinių paslaugų centro, 2014 m. spalio 7 d. sudarė kredito sutartį Nr. 0461401020021-97, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui buvo suteiktas 853 338,84 Eur kreditas.

Kredito grÄ Å¾inimo terminas nustatytas 2020 m. gegužės 28 d. Nustatyta, kad Å¡ios sutarties įvykdymo užtikrinimui su trečiuoju asmeniu I. R. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 04/14023 ir su A. L. 2014 m. spalio 7 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 04/14024. 2015 m. birželio 25 d. sutartine hipoteka (notarinio registro Nr. K1ES-5239) buvo įkeistas ieÅ¡kovui priklausantis turtas. 2015 m. gegužės 28 d. sudarytas kredito sutarties pakeitimas Nr. 1, kuriuo fiksuotas kredito limito įvykdymas bei papildomo verslo kredito, sumoje 327 156,84 Eur, suteikimas, kurio grÄ Å¾inimo terminas numatytas 2020 m. gegužės 28 d. 2015 m. rugsėjo 24 d.

Å¡alys sudarė kredito sutarties pakeitimÄ Nr. 2, kuriuo buvo pakeistas naujai suteikto kredito grÄ Å¾inimo grafikas. 2016 m. kovo 3 d. Å¡alys sudarė kredito sutarties pakeitimÄ Nr. 3, kuriuo pakeistas suteikto kredito sutartimi 526 186,00 Eur verslo kredito, kurio grÄ Å¾inimo terminas 2019 m. liepos 31 d., mokėjimo grafikas, mokėjus numatant atsižvelgiant į vykdomos veiklos sezoniÅ¡kumÄ . Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog kredito gavėjas – ieÅ¡kovas Å«kininkas, kurio veikla yra itin susijusi su oro sÄ lygomis, sezoniÅ¡kumu, todėl jis susidÅ«rė su sunkumais vykdant įsipareigojimus ir ginčo dėl to tarp Å¡alių nekilo.

IeÅ¡kovas ir ieÅ¡kinyje nurodė, jog prievolės mokėti įmokas nevykdė tinkamai ir laiku. Bylos duomenys patvirtina, jog kadangi ieÅ¡kovas susidÅ«rė su finansiniais sunkumais vykdant prievoles bankui, tai 2018 m. sausio 23 d. buvo sudarytas kredito sutarties pakeitimas Nr. 4, kuriuo pakeistas suteikto kredito sutartimi 526 186,00 Eur verslo kredito, kurio grÄ Å¾inimo terminas 2019 m. liepos 31 d. mokėjimo grafikas. Kadangi ir Å¡io susitarimo ieÅ¡kovas nevykdė tinkamai, 2018 m. gegužės 30 d. buvo sudarytas kredito sutarties pakeitimas Nr. 5, kuriuo pakeisti abiejų kreditų mokėjimo grafikai, nevykdant pakeisto mokėjimo grafiko, dar kartÄ pastarieji pakeisti kredito sutarties pakeitimu Nr. 6, sudarytu 2018 m. gruodžio 17 d.

Pagal pakeistus mokėjimo grafikus einamasis mokėjimas kreditų dengimui buvo numatytas 2019 m. birželio mėnesį, tačiau ieÅ¡kovas nustatytÄ dienÄ prievolių neįvykdė, dėl to 2019 m. liepos 18 d. jam buvo iÅ¡siųstas reikalavimas įvykdyti neįvykdytas prievoles. Bylos duomenys patvirtina, jog 2019 m. liepos 25 d. ieÅ¡kovui buvo iÅ¡siųstas skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo skyriaus praneÅ¡imas dėl įsipareigojimų nevykdymo, kuriame nurodyta užfiksuota 140 930,69 Eur dydžio skola kreditoriui ir pateiktas praneÅ¡imas, kad kredito sutartimi Bankas turi teisę nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ jei ieÅ¡kovas nepadengs pradelstų mokėjimų be kita ko, ieÅ¡kovas informuotas dėl kredito sutarties restruktÅ«rizavimo galimybes.

Bylos duomenimis, Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog derybos tarp Å¡alių dėl kreditų grÄ Å¾inimų, mokėjimų vykdymo, įkeistos technikos pirkėjo paieÅ¡kų ir susiraÅ¡inėjimas vyko nuolat nuo 2019 metų vasaros. Dėl pakeitimų pripažinimo negaliojančiais nuo sudarymo momento Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas ginčija 2014 m. spalio 7 d. sudarytus kredito sutarties Nr. 0461401020021-97 vėlesnius jos pakeitimus ir praÅ¡o pripažinti juos negaliojančiais nuo sudarymo momento, be to, praÅ¡o teismo panaikinti notaro iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us: 2020-08-14 Vilniaus miesto 19-asis notarų biuro notaro Mindaugo Kačergio iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. MK-8954) - dėl 206 472,22 Eur skolos (172 833,72 Eur negrÄ Å¾into kredito, 6.599,10 Eur nesumokėtų palÅ«kanų ir 27 039,40 Eur delspinigių) iÅ¡ieÅ¡kojimo. 2020-08-14 Vilniaus miesto 19-asis notarų biuro notaras Mindaugo Kačergio iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. MK-8956) – dėl 206 472,22 Eur skolos (172 833,72Eur negrÄ Å¾into kredito, 6 599,10 Eur nesumokėtų palÅ«kanų ir 27 039,40 Eur delspinigių) iÅ¡ieÅ¡kojimo ir praÅ¡o teismo pakeisti Å¡alių sudarytos sutarties nuostatas.

IeÅ¡kovo argumentai iÅ¡ esmės grindžiami tuo, kad atsakovė, vykdydama sutartis su ieÅ¡kovu neatsižvelgė į meteorologinių sÄ lygų nulemtus ieÅ¡kovo finansinius sunkumus bei Covid-19 pandemijÄ , taip pat tuo, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieÅ¡kovu, siekiant iÅ¡saugoti sutartinius santykius ir restruktÅ«rizuoti ieÅ¡kovui suteiktus kreditus. IeÅ¡kovas taip pat teigia, kad atsakovė, pasinaudodama susidėjusiomis ieÅ¡kovui sunkiomis aplinkybėmis, nesÄ Å¾iningai pakeitė sutarties sÄ lygÄ dėl maržos dydžio, nes jokios kitos sutarčių sÄ lygos, kurios bÅ«tų buvusios iÅ¡ esmės naudingos ieÅ¡kovui nebuvo pakeistos.

Todėl, vadovaujantis CK 1.91 straipsniu, ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo pripažinti negaliojančiais atitinkamus sutarčių pakeitimus. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų – elektroninių laiÅ¡kų, raÅ¡tų, matyti, jog nuo 2019 metų liepos mėnesio tarp Å¡alių nuolat vyko susiraÅ¡inėjimas dėl kredito sutarties vykdymo. Matyti, jog ieÅ¡kovas bandė ieÅ¡koti valdomos technikos pirkėjo, kreiptis dėl Nacionalinės mokėjimų agentÅ«ros iÅ¡mokų ir t.t.: 2019-08-12 raÅ¡tu IeÅ¡kovas informavo BankÄ , kad iki metų galo ketina realizuoti dalį įkeisto kilnojamojo turto ir taip dengti įsiskolinimÄ . 2019-09-03 raÅ¡tu Banko atstovas nurodė, kad bÅ«tų svarstomas kredito sutarties pakeitimas tam tikromis sÄ lygomis jei su jomis sutinka IeÅ¡kovas. 2019-09-05 IeÅ¡kovas nurodė sutinkantis su pateiktomis restruktÅ«rizavimo sÄ lygomis.

Taigi pateikus visus reikiamus dokumentus buvo apsvarstytas ir priimtas sprendimas dėl prievolių restruktÅ«rizavimo ir apie tai 2019-10-14 raÅ¡tu IeÅ¡kovas informuotas. 2019-10-22 laiÅ¡ku IeÅ¡kovas patvirtino, kad jam sÄ lygos priimtinos. 2019-11-05 iÅ¡siųsti IeÅ¡kovo kredito sutarties pakeitimo projektai, tačiau IeÅ¡kovas jų sudarymu nebuvo suinteresuotas. Atsakovo atstovė 2020 m. sausio 2 d. el. paÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , kad banko sprendimo dėl aptarto restruktÅ«rizavimo galiojimo laikas baigiasi. 2020-01-10 IeÅ¡kovas atsakė, kad laukia NMA iÅ¡mokų ir vis ieÅ¡ko pirkėjo. 2020-01-30 raÅ¡tu IeÅ¡kovas nurodė, kad vis turi besitęsiančių sunkumų ir siekia restruktÅ«rizuoti prievoles.

Tokiu bÅ«du, matyti, jog ieÅ¡kovo G. R. argumentai, kad atsakovas bankas nebendradarbiavo su ieÅ¡kovu, atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti, nes prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovo atstovas advokatas E. Karbauskas, bankas daugiau nei penkis kartus keitė Å¡alių sudarytos sutarties nuostatas, teikė pasiÅ«lymus ieÅ¡kovui dėl kredito restruktÅ«rizavimo, sudarė galimybes ir suteikė laiko ieÅ¡koti savo siÅ«lytino pirkėjo. Pabrėžtina, kad iÅ¡ aptariamo praneÅ¡imo dėl kreditavimo sutarčių nutraukimo turinio matyti, kad Å¡ios kreditavimo sutarties atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nenutraukė, bet reikalavo įvykdyti pagal Å¡iÄ sutartį likusias neįvykdytas prievoles.

Atmestini kaip nepagrįsti ieÅ¡kovo atstovo argumentai iÅ¡sakyti teismo posėdžio metu, jog ieÅ¡kovas, sudarydamas kreditavimo sutarties pakeitimus nesuprato, neįsigilino į kreditavimo sutarties sÄ lygas, o su pakeitimuose nustatyta marža ir jos mokėjimo sÄ lygomis buvo priverstas sutikti, nes net neturėjo galimybių derėtis, neturėjo kitos iÅ¡eities kaip tik pasiraÅ¡yti papildomus susitarimus. Teismas pažymi, jog ieÅ¡kovas kreditavimo sutartis sudarė ne vartojimo tikslais, o siekdamas vystyti veiklÄ â€“ Å«kininkauti, gauti pelnÄ , turėjo galimybes kreiptis į kelis bankus dėl refinansavimo, tačiau duomenų, kad bÅ«tų tai padaręs į bylÄ nepateikė, be to, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, kreditavimo sutarties pakeitimai buvo sudaromi tik dėl to, kad ieÅ¡kovas pats nuolat neturėjo galimybių tinkamai ir laiku vykdyti prisiimtų prievolių, todėl ir buvo keičiami kredito mokėjimų grafikai, atsižvelgiama į jo veiklos sezoniÅ¡kumÄ .

Praleidęs prievolės įvykdymo terminÄ , ieÅ¡kovas yra laikomas pažeidusiu 2014 m. spalio 7 d. sudarė kredito sutartį Nr. 0461401020021-97 su vėlesniais jos pakeitimais, prievoles (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Ginčo situacijos faktinės aplinkybės pagrindžia tai, kad prievolių įvykdymo terminas pagal vienÄ grÄ Å¾inimo grafikÄ suėjo 2019 m. liepos 31 d., o pagal kitÄ â€“ 2020 m. gegužės 28 d., todėl atsakovė pagrįstai, nenutraukdama sutarties, reikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo įvykdyti likusius neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus (CK 6.59 straipsnis, 6.213 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme — tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo — sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Vertindamas, ar ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju patyrė ekonominį banko spaudimÄ , teismas visų pirma pažymi, kad teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantÄ . Å i jų laisvė gali bÅ«ti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti vieÅ¡uosius, t. y. visos visuomenės, interesus, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Civilinių santykių subjektų elgesio dipozityvumas, be kita ko, pasireiÅ¡kia per sutarties laisvės principÄ (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymui. Taigi CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties Å¡alims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sÄ lygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nors kredito sutartis yra jos Å¡alių suderintos valios iÅ¡raiÅ¡ka, tačiau kiekviena sutarties Å¡alių turi atskirÄ tikslÄ : kredito gavėjas siekia gauti kreditÄ , kad jį panaudojęs patenkintų savo, atskirus nuo kredito davėjo, turtinius interesus, o kredito davėjas siekia suteikti kreditÄ ir (paprastai) gauti atlyginimÄ už kredito suteikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012).

Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje pripažįsta aplinkybę, kad kreditavimo sutartys buvo keičiamos jam 2017-2018 m. susidūrus su finansiniais sunkumais ir nebegalint tinkamai vykdyti įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis bankui. Teismo nuomone, banko maržos padidinimas kredito gavėjui, padidėjus jo rizikingumui, yra teisėta ir banko veiklos principus atitinkanti priemonė. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad iki kreditavimo sutarčių nutraukimo ieškovas maržos dydžio neginčijo.

PrieÅ¡ingai ir toliau derėdamasis su banku dėl kreditavimo sutarčių pakeitimų sudarymo, juos pasirašęs, ieÅ¡kovas bÅ«tent tuos pakeitimus vykdė ir atliko pagal juos įmokas, vadinasi tuo metu pakeitimų sÄ lygos jam buvo suprantamos ir aiÅ¡kios bei priimtinos. Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

Teismui konstatavus, jog ieÅ¡kovas netinkamai vykdė prisiimtas prievoles, nes laiku ir tinkamai nemokėjo kredito įmokų ir nenustačius pagrindų pripažinti, jog papildomi susitarimai galėtų bÅ«ti pripažinti negaliojantys, darytina iÅ¡vada, jog suėjus prievolės įvykdymo terminui, kreditorius pagrįstai kreipėsi dėl vykdomųjų įrašų iÅ¡davimo ir naikinti juos ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais pagrindo taip pat nėra. Analizuojant aptartų įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo reikalavimai pripažinti jo ir atsakovo sudarytus kreditavimo sutarties pakeitimus negaliojančiais ir dėl to panaikinti ir notaro iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl delspinigių mažinimo Nustatyta, kad 2014 m. spalio 7 d. kreditavimo sutartyje Nr. 0461401020021-97 buvo numatyti 0,05 proc. delspinigiai už kiekvienÄ prievolės neįvykdymo dienÄ . IeÅ¡kovas nagrinėjamu atveju praÅ¡o Å¡iuos delspinigius sumažinti iki 0,02 proc. dydžio už kiekvienÄ prievolės neįvykdymo dienÄ . Å alių teisė susitarti dėl netesybų, be kita ko, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka (CK 6.156 straipsnis). Jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

AiÅ¡kiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, sÄ Å¾iningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai bei pažeidžia teisėtus kitos Å¡alies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2008). Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes jÄ riboja susitarime dėl netesybų iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).

Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali bÅ«ti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sÄ raÅ¡as nebaigtinis: į Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį ir sutarties tikslus, ar Å¡alys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus, sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , bankų mokamų palÅ«kanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį, Å¡alių tarpusavio santykius, kt.

Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios Å¡alies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti Å¡alys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo, kuris priimtas, siekiant apsaugoti vartotojo, kaip silpnesniosios Å¡alies interesus, 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

Ä®vertinus tai, jog net vartotojams, kurie dažniausiai sudaro vartojimo kredito sutartis su daug didesnėmis palÅ«kanomis, gali bÅ«ti taikomos 0,05 procento palÅ«kanos už kiekvienÄ pradelstÄ atlikti įmokÄ dienÄ , nėra pagrindo teigti, jog Å¡iuo atveju Å¡alių sudaryta sutartimi nustatytas netesybų dydis yra akivaizdžiai neprotingas ar per didelis. Tokio pozicijos laikomasis ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1164-407/2019). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 suformuotoje teismų praktikoje 0,08 proc. dydžio (taigi didesni nei nagrinėjamu atveju) delspinigiai nepripažinti neprotingais, neatitinkančiais rinkoje taikytų netesybų normų.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsižvelgdamas į tai, kad sutartis su vėlesniais pakeitimais buvo sudaryti laisva Å¡alių valia, kreditai buvo imami tikslu vystyti verslÄ , todėl jam taikomi didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai ir laikydamas, kad ieÅ¡kovas, sudarydamas sutartį su vėlesniais pakeitimais, turėjo (galėjo) įvertinti kreditavimo sutarčių nuostatas, įvertinęs savo finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartis, o jų pažeidimo atveju – galimas sutarčių nevykdymo teisines pasekmes, teismas konstatuoja, kad Å¡alių susitarimu nustatyti 0,05 proc. dydžio delspinigiai nėra neprotingi ir Å¡iuo pagrindu jų mažinti nėra teisinio pagrindo.

IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o sumažinti pagal ginčo sutartis paskaičiuotus delspinigius, pritaikant Å¡eÅ¡ių mėnesių senatį. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas ieÅ¡kiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) iÅ¡ieÅ¡kojimo. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ Å¡alį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-138-684/2018). CK 1.127 straipsnyje, reglamentuojančiame ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , nustatyta, be kita ko, kad: ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis); jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iÅ¡ tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis); jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas skaičiavo delspinigius už netinkamai ieÅ¡kovo vykdomÄ prievolę už kiekvienÄ pradelstÄ mokėti dienÄ , taikydamas Å¡alių sutartyje nustatytÄ netesybų dydį. Nustatyta, kad delspinigiai buvo apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. liepos 8 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikÅ¡ti nustatytas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius Å¡eÅ¡is mėnesius iki ieÅ¡kinio dėl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo pareiÅ¡kimo delspinigiai gali bÅ«ti priteisiami, nors ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praėjus daugiau kaip Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-138-684/2018).

Delspinigius daugiau kaip už Å¡eÅ¡is mėnesius galima priteisti, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujinamas. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sÄ raÅ¡o; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis.

Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimÄ , turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, Å¡alių elgesį ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi bÅ«ti taikomi ne vidutiniai, o individualÅ«s elgesio standartai dėl bylos Å¡alių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieÅ¡kinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , Å¡alių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, iÅ¡silavinimas ir pan.) kriterijų visumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ; 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019).

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ Ä¯statymo nurodytÄ terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ Ä¯gyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ , svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). IeÅ¡kinio reikalavimas, pareikÅ¡tas praleidus įstatyme nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ , iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, jog teismui, sprendžiančiam dėl termino atnaujinimo, reikia nustatyti, kurį iÅ¡ kelių viešųjų interesų reikėtų ginti prioritetiÅ¡kai konkrečiu atveju – teisinių santykių stabilumÄ (ieÅ¡kinio senaties termino paskirtis) ar bÅ«tinybę paÅ¡alinti teisių ar teisėtų interesų pažeidimÄ , nors asmuo ir pavėluotai pareiÅ¡kė tokį reikalavimÄ (ginčo santykio specifika), t. y. vertinti teisės kreiptis į teismÄ ribojimo terminu atitiktį teisėtam tikslui apginti pažeistÄ teisę.

Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ â€“ pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009). Taigi nagrinėjamu atveju atsakovei teisė į delspinigius, paskaičiuotus už ilgesnį nei Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį, galėtų bÅ«ti pripažinta tik tuo atveju, jei bÅ«tų patenkintas jos praÅ¡ymas atnaujinti senaties terminÄ delspinigiams skaičiuoti dėl svarbių priežasčių pagal teismų praktikoje suformuluotus tokių priežasčių kriterijus.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių Å¡alių susiraÅ¡inėjimų jau 2019 m. rugpjūčio mėn. tarp Å¡alių prasidėjo derybos dėl kreditavimo sutarčių restruktÅ«rizavimo, ieÅ¡kovui nevykdant piniginių prievolių pagal kreditavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais, atsakovė, kaip jau minėta, reaguodama į ieÅ¡kovo praÅ¡ymus bankui, kuriuose buvo aiÅ¡kinamos finansinių įsipareigojimų nevykdymo priežastys, siÅ«lė konkrečias kreditavimo sutarčių restruktÅ«rizavimo sÄ lygas; sudarė sÄ lygas ir davė laiko ieÅ¡kovui ieÅ¡koti įkeistas turto pirkėjo, Å¡alys nuolat susiraÅ¡inėjo elektroniniu paÅ¡tu, ieÅ¡kovas prašė papildomo laiko sprendimams dėl naujų susitarimų sudarymo.

Atsakovo atstovė 2020 m. balandžio 23 d. el. paÅ¡tu informavo IeÅ¡kovÄ , kad banko sprendimo dėl galimo restruktÅ«rizavimo galiojimo laikas baigėsi. Priminė, kad pagal sutartį su banku įsipareigojimai nevykdomi ilgÄ laikÄ , toliau kaupiasi delspinigiai. Kreditorius 2020 m. gegužės 11 d. el. paÅ¡tu pateikė eilinę užklausÄ IeÅ¡kovui dėl susidariusios skolos. 2020 m. gegužės 20 d. ieÅ¡kovas pateikė praneÅ¡imÄ , kad nepripažįsta delspinigių sumos bei informavo, kad yra sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis dėl Bankui įkeisto turto pardavimo ir pardavus turtÄ bus pilnai atsiskaityta. 2020 m. birželio 1 d. raÅ¡tu Nr. SEBLT/20/CR15282 Bankas atsakė, kad prievolės įvykdymo terminas pasibaigė.

Nors Bankas ir sutinka su įkeisto turto pardavimu dengiant skolinius įsipareigojimus pilna apimtimi, tačiau nesant pateiktų įrodymų apie pirkimo sandorį neturi pagrindo ir teisės stabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų. Taip pat IeÅ¡kovas informuotas, kad bet kurioje vykdymo proceso stadijoje turi teisę pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl vykdymo veiksmų stabdymo tikslu realizuoti įkeistÄ turtÄ . 2020 m. birželio 18 d. raÅ¡tu Nr. SEBLT/20/CR17092 Bankas suteikė IeÅ¡kovui papildomÄ terminÄ iki 2020 m. liepos 3 d. padengti įsipareigojimus bei nurodė, kad po Å¡io termino pradės iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ laikotarpio, už kurį paskaičiuoti delspinigiai (nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. liepos mėn.), tarp Å¡alių truko derybos dėl kreditavimo teisinių santykių tęstinumo, teismas tai pripažįsta svarbia priežastimi, nesusijusia su atsakovės nepateisinamu pasyvumu ir nulemta abiejų Å¡alių intereso tęsti sutartinius santykius, dėl kurios atsakovė per įstatyme nustatytÄ 6 mėn. terminÄ nesikreipė dėl vykdomųjų įrašų, be kita ko, dėl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo, iÅ¡davimo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariamos derybos vyko ir dėl delspinigių, ieÅ¡kovas buvo informuojamas apie jų skaičiavimÄ ir dydžius, todėl ieÅ¡kovas neturėjo jokio pagrindo pagrįstai tikėtis, kad atsakovė atsisako savo teisės į delspinigius. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, atsakovės pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

IeÅ¡kovo reikalavimas pakeisti tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo SEB bankas 2014 m. spalio 7 d. sudarytos kreditavimo sutarties Nr. 0461401020021-97 su vėlesniais pakeitimais, nustatant, kad ieÅ¡kovo finansinių įsipareigojimų įvykdymo terminas pratęsiamas iki 2024 m. sausio 1 d. nebuvo grindžiamas jokiais motyvais, raÅ¡ytiniais duomenimis, paaiÅ¡kinimais. Teismas pažymi, jog Å¡iuo atveju ginčas tarp Å¡alių negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip kilęs iÅ¡ vartojimų teisinių santykių, todėl tokio reikalavimo patenkinimas iÅ¡ esmės pažeistų Å¡alių sutarties laisvės principÄ .

Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad tam, kad dviÅ¡alis sandoris bÅ«tų sudarytas, bÅ«tina abiejų sandorio Å¡alių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis). Dėl to, dviÅ¡alis sandoris sukuria, pakeičia ar panaikina Å¡alių subjektines teises ir pareigas ne anksčiau, kaip nuo to momento, kada Å¡alys laisvai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ sudarydamos sandorį. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas jokiais bylos duomenimis.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsakovė raÅ¡ytiniais įrodymais pagrindė 1974 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti, kurios, ieÅ¡kinį atmetus, priteistinos atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo G. R. 1974 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt keturis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei akcinei bendrovei „SEB“ bankas. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti byloje 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Viktorija Čiapaitė