2024-12-18 Nr. AB-18429-3-65-3-00603-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-800-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00603-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. A. ir R. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. A. ir R. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai S. A. ir R. A. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė „panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos narės I. M. 2024-08-05 sprendimą „Atsisakyti priimti skundą nagrinėti“ Nr. 21RE-(AG-627/06-2024) ir perduoti 2024-07-30 dienos skundo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko Gintaro Godos 2024-07-02 dienos rašto Nr. 14B-375 (2.6) „Dėl kreipimosi“ panaikinimo“ priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Lietuvos administracinių ginčų komisijai“.

Pareiškėjų skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų. Teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti.

Teisme 2024 m. rugsėjo 13 d. gautas patikslintas pareiškėjų skundas, kuriuo nesutinkama su teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartyje nurodytais trūkumais. Teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pakartotinai nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti. Teisme 2024 m. spalio 2 d. gautas patikslintas pareiškėjų skundas, kuriuo pakartotinai nesutinkama su skundo trūkumais ir prašoma teismo pareiškėjų skundą priimti.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 11 d. nutartimi pareiškėjų S. A. ir R. A. patikslintą skundą laikė nepaduotu.

Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir nustatęs, kad pareiškėjai tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimų ir nesumokėjo žyminio mokesčio, t. y. nepašalino esminių teismo nutartimis nustatytų skundo trūkumų, patikslintą skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjams pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

III. Pareiškėjai S. A. ir R. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartį ir perduoti 2024 m. rugsėjo 2 d. skundo „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos narės I. M. el. paštu gauto 2024-08-05 sprendimo „Atsisakyti priimti skundą nagrinėti“ Nr. 21RE-(AG-627/06-2024) panaikinimo“ priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Regionų administraciniam teismui. Pareiškėjai taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad 2024 m. rugsėjo 2 d. skundo niekada netikslino. Teismui buvo teikti 2024 m. rugsėjo 12 d. ir 2024 m. spalio 2 d. prašymai. Skundžiamoje nutartyje neteisėtai ir nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjai tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimus, tačiau tokio trūkumo teismas nebuvo nurodęs nei 2024 m. rugsėjo 4 d., nei 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartyse. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad jų reikalavimas suformuluotas tinkamai. Pareiškėjai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS39-445-06 (AS10-445/2006) ir teigia, kad neturėjo pareigos sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui mokėjimą patvirtinantį dokumentą, teismas nutartyje nenurodė jokių motyvų, kodėl nesivadovauja minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, o teisinėje valstybėje vien dėl to, kad nutartis yra be motyvų, ji yra neteisėta ir nepagrįsta bei turi būti panaikinta. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, kokių konkrečiai ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25, 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų neatitinka pareiškėjų 2024 m. rugsėjo 2 d. skundas. Teismas vadovavosi ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bet jo pagrindu nutarties rezoliucinėje dalyje nepriėmė jokio sprendimo, taip pat ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, tačiau neteisėtai ir nepagrįstai nenutarė pareiškėjams skundą grąžinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 11 d. nutarties, kuria pareiškėjų S. A. ir R. A. patikslintas skundas laikytas nepaduotu dėl to, kad pareiškėjai nepašalino esminių skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskiriesiems skundams, kurie paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 153 str. 2 d.), paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus IV skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Pareiškėjai atskirajame skunde nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą pagal jų atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl jų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-649-442/2024, ir kt.). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 21RE-613 (AG-627/06-2024) „Atsisakyti priimti skundą nagrinėti“ ir įpareigoti atlikti veiksmus, t. y. perduoti pareiškėjų 2024 m. liepos 30 d. skundo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko Gintaro Godos 2024-07-02 dienos rašto Nr. 14B-375 (2.6) „Dėl kreipimosi“ panaikinimo“ priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Komisijai.

Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti: t. y. nurodė, jog skunde ginčo aplinkybės (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.) išdėstytos neaiškiai ir chaotiškai, konkrečios aplinkybės nėra nurodytos, todėl pareiškėjai turėtų patikslinti savo skundą šiuo aspektu bei informavo pareiškėjus apie pareigą sumokėti 30 Eur (jeigu skundo originalą atsiųs paštu) arba 22,50 Eur (jeigu skundą teismui pateiks naudodamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko posistemiu) žyminį mokestį ir pateikti teismui mokėjimą patvirtinantį dokumentą, išaiškino galimybę prašyti teismo atleisti pareiškėjus nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 25 str. 2 d.). Teisme 2024 m. rugsėjo 13 d. gavus pareiškėjų procesinį dokumentą – 2024 m. rugsėjo 12 d prašymą – teismas pakartotinai 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti, o gavus pareiškėjų 2024 m. spalio 2 d. prašymą – skundžiama nutartimi laikė patikslintą skundą nepaduotu.

Vertindama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus dėl jų pareigos mokėti žyminį mokestį, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 35 straipsnio 1 dalį administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose; šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) ir jų priedus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 str. 3 d.). ABTĮ 36 straipsnyje išvardinti žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai), o ABTĮ 37 straipsnyje įtvirtinta atleidimo nuo žyminio mokesčio galimybė.

ABTĮ 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog išskyrus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. Taigi, iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad vienas iš teismui teikiamo skundo formai bei turiniui keliamų reikalavimų – pateikti įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą, arba motyvuotą prašymą atleisti nuo tokio mokesčio mokėjimo.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjai už skundą teismui nėra sumokėję žyminio mokesčio, nes jie laikosi pozicijos, kad skundžiamas Komisijos sprendimas atsisakyti priimti skundą nagrinėti yra procesinis veiksmas, kuris pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS39-445-06 (AS10-445/2006) pateiktą išaiškinimą yra prilyginamas atskirajam skundui, kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

Vadovaujantis ABTĮ III dalies IV skyriaus „Atskirieji skundai“ nuostatomis, atskiraisiais skundais proceso šalys apeliacinės instancijos teismui gali apskųsti pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis. Taigi atskirojo skundo institutas administraciniame procese yra įtvirtintas ne bet kurių subjektų ir ne bet kuriems procesiniams dokumentams, o būtent pirmosios instancijos teismo nutartims, kurių apskundimas yra tiesiogiai įtvirtintas įstatyme ir / arba kai tokios teismo nutartys užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, apskųsti, atskiruosius skundus paduodant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama (ABTĮ 152 str. 1 d. 1–2 p., 2 d.). Kadangi pareiškėjai skunde pirmosios instancijos teismui prašė panaikinti Komisijos 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 21RE-613 (AG-627/06-2024) ir perduoti pareiškėjų 2024 m. liepos 30 d. skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Komisijai, pareiškėjų skundas nelaikytinas atskiruoju skundu, todėl nepatenka į ABTĮ 36 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategoriją. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-782-261/2021.

Nustačius šias aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ir pakartotinai 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjams nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti – pateikti žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi žyminio mokesčio nesumokėjimas savaime suponuoja tolesnio administracinio proceso negalimumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-10-575/2023), pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama 2024 m. spalio 11 d. nutartimi pareiškėjų skundą laikė nepaduotu. Pareiškėjams teismo nustatyto skundo trūkumo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo nepašalinus, kiti pirmosios instancijos teismo nustatyti skundo trūkumai – dėl neaiškių ginčo aplinkybių (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.) – nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu atveju.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nurodė, kad: pareiškėjai tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimų, tačiau tokio skundo trūkumo teismas nebuvo nustatęs nei 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, nei 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartyje; laiko pareiškėjų patikslintą skundą nepaduotu, nors pareiškėjai netikslino teismui 2024 m. rugsėjo 2 d. paduoto skundo; vadovavosi ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata dėl sumokėto žyminio mokesčio arba jo dalies grąžinimo, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui, nors byloje žyminis mokestis nebuvo sumokėtas bei ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, kurioje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui, nors nurodymo pareiškėjams skundą grąžinti nesuformulavo. Atsižvelgiant į tai, kad minėti netikslumai neturi teisinės įtakos galutiniam skundžiama nutartimi priimtam sprendimui pareiškėjų skundą laikyti nepaduotu, jie yra ištaisomi šia nutartimi.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu dėl to, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012 ir kt.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pareiškėjų skundą laikyti nepaduotu yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją panaikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartis pakeičiama, patikslinant jos rezoliucinę dalį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų S. A. ir R. A. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartį pakeisti.

Pareiškėjų S. A. ir R. A. skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti skundą kartu su priedu jį padavusiems asmenims.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė