fa934f39-cd63-4cda-8fe8-d3cc1b3202cf · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-794-1036/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11325-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 3 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Justinai Kazakevičienei, vertėjaujant Erikai Tunčikienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei, kaltinamajam J. P. (J.

P.), jo gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. P. (J. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis (duomenys neskelbtini), naÅ¡lys, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė :

J. P. 2022 m. balandžio 3 d. apie 14:35 val., Vilniaus r., Rukainių sen., Rukainių k., Vilniaus g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,80 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis J.

P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad balandžio 3 d., kažkur po 14 val., Rukainių kaime sustabdė policija. Vairavo sau priklausantį automobilį „Subaru“. Nustatė 1,8 promilių girtumÄ . Buvo iÅ¡gėręs butelį viskio ir alaus. Kaimynas ėjo ir atnešė. Nežino kodėl vairavo iÅ¡gėręs. Kai jį sustabdė prisipažino. PrieÅ¡ įvykį 30 metų dirbo vairuotoju. Anksčiau vairuotojo teisių nebuvo praradęs, taip įvyko pirmÄ kartÄ .

Alkoholį vartoja nedažnai, jis vairuotojas. Grįžęs namo pasikalbėjo su žmona, surado mokymus. 4 val. lankė mokymus, daug visko sužinojo. Su žmona nusprendė, kad po balandžio 3 d. alkoholio nevartos. PraÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal žmonos laidÄ . Supranta, kad pagal laidavimÄ Å¾mona bus atsakinga už jį. Su žmona apie įvykį kalbėjosi ir dabar dar kalba apie tai. Dėl tokio jo poelgio žmona barėsi, tokį poelgį vertino blogai. Jis žinoma įsiklauso į žmonos nuomonę.

Žmonos pabarimai sulaikys jį nuo panaÅ¡ių veiksmų ateityje. Å iuo metu nedirba, darbo Å¡alia namų nėra, o jei mieste, nėra kaip atvažiuoti. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Gyvena iÅ¡ atostoginių, žmona uždirba 500 eurų per mėnesį. Turi 8 metų dukrÄ . Materialinė padėtis sunki. Labai gailisi, kad taip nutiko. Ateityje pasiryžęs tokio elgesio nekartoti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, gynėja. Be kaltinamojo J. P. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. I. R. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimÄ . Parodė, kad kaltinamasis yra jos neoficialus sutuoktinis, tačiau ji J.

P. laiko sutuoktiniu. LaidavimÄ supranta kaip atsakomybę už savo vyrÄ , nusikaltimÄ , kurį jis padarė. Savo vyro elgesį vertina labai negerai, gėda ir baisu, tokio elgesio nepateisina. Apie tai jie kalbėjosi, vyras įsiklausė į jos pastabas. TÄ dienÄ , kaip vyras iÅ¡važiavo, nematė, su dukra buvo Akropolyje. NebÅ«tų leidusi jam vairuoti, bÅ«tų galėjusi jį sustabdyti. Vyrui galbÅ«t yra autoritetas, vis dar jam primena, kad jis blogai padarė. Vyras dabar alkoholio nevartoja, po to įvykio nustojo.

Kursai, kuriuos lankė vyras, įdomÅ«s, juos surado internete. Ji jam pasiÅ«lė tuos kursus lankyti. J. P. prie Å¡eimos iÅ¡laikymo prisideda truputį, namuose, buityje dirba, ieÅ¡ko darbo. Rukainiuose darbo nėra, reikia į miestÄ važiuoti. Materialinė padėtis sunki, nes ji dirba viena, reikia iÅ¡laikyti dukrÄ . Jei teismas skirtų užstatÄ pagal laidavimÄ , bÅ«tų sunku. Gyvena nuosavame bÅ«ste, paskolos nėra. BÅ«stÄ dabar iÅ¡laiko tik iÅ¡ savo pajamų. Ä®mokÄ moku ji, už maistÄ taip pat.

Ji vairuotojo pažymėjimÄ turi, vairuoja 10 metų. Dažniausiai važinėja į darbÄ ir į mietÄ , jei ko reikia. Taisyklių stengiasi nepažeidinėti. Liudytojas Andrejus Jakubovskis (Andrej Jakubovskij) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės Antros kuopos Antro bÅ«rio vyriausiuoju patruliu. 2022 m. balandžio 3 d. dirbant pagal nustatytÄ priemonių planÄ kartu su vyriaus. patruliu M. Reisu (Reis), adresu Vilniaus r., Rukainių sen., Rukainių k., Vilniaus g., apie 14:35 val. buvo sustabdytas automobilis „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie vairo sėdėjo vairuotojas, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo tai J.

P., kuris pateikė vairuotojo pažymėjimÄ ir automobilio dokumentus. IÅ¡ vairuotojo sklido alkoholio kvapas, buvo neriÅ¡li kalba. Vairuotojo buvo pasiteirauta, ar jis vartojo alkoholį, jis atsakė, kad prieÅ¡ porÄ valandų vartojo, todėl J. P. alkotesteriu Drager Alcotest 6810 Nr. ARAA-0132, buvo patikrintas blaivumas ir nustatyta, kad asmuo yra neblaivus: pirmu pÅ«timo įpÅ«tė 2,06 promiles, o antru pÅ«timu įpÅ«tė 1,80 promiles. J. P. sutiko su alkotesterio parodymais, gailėjosi. Automobilis „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į saugomÄ aikÅ¡tele, adresu Vilnius, Minsko pl. 21, o J.

P. buvo įteiktas Å¡aukimas atvykti į Vilniaus rajono policijos komisariatÄ (b. l. 30–33). 2022 m. balandžio 3 d. Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės Antros kuopos Antro bÅ«rio vyriausiojo patrulio Andrejaus Jakubovskio, tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad Å¡. m. balandžio 3 d. apie 14.35 val. patruliuojant kartu su vyriaus. patruliu M. Reisu, dirbdami pagal nustatyta priemonių planÄ , Vilniaus r., Rukainių k., Vilniaus g., buvo patikrintas automobilis „Subaru“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kaip paaiÅ¡kėjo, automobilį vairavo J.

P., gimęs 1966 m. sausio 13 d. Alkotesteriu 14 val. 42 min. jam buvo nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, 15 val. 01 min. antro patikrinimo meta buvo nustatytas 1,80 promilių neblaivumas. J. P. pažeidimo neneigė, teigė, kad prieÅ¡ valandÄ vartojo alkoholį. Jam buvo įteiktas Å¡aukimas. Automobilis „Subaru“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai iÅ¡vežtas į saugojimo aikÅ¡telę, Minsko pl. 21, Vilnius. BODY 1724,1723 (b. l. 9). Transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokole užfiksuoti automobilio „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo apgadinimai (b. l. 17–22).

Transporto priemonė priverstinio nuvežimo aktu buvo nuvežta į saugojimo aikštelę, Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 25). 2022 m. balandžio 4 d. J. P. išduotas leidimas atsiimti automobilį (b. l. 26–27). Iš 2022 m. balandžio 3 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad J. P. nustačius neblaivumo požymius – panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius, iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, buvo atliktas neblaivumo patikrinimas. Pirmojo tikrinimo metu prietaisu Alcotest 6810 Nr. ARRA-0132, patikros sertifikato Nr. 1540483, 14:42 val. nustatytas 2,06 promilių girtumas, antru pūtimu 15:01 val. nustatytas 1,80 promilių girtumas (b. l. 35). 2022 m. balandžio 3 d. 14:42 val. alkoholio matuokliu "Alcotest 6810 Nr. ARRA-0132, patikros sertifikato Nr. 1540483, J.

P. nustatytas 2,06 promilių girtumas (b. l. 37). 2022 m. balandžio 3 d.15:01 val. alkoholio matuokliu "Alcotest 6810 Nr. ARAA-0132, patikros sertifikato Nr. 1540483, J. P. nustatytas 1,80 promilių girtumas (b. l. 37). Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilis „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso SIA "CITADELE LEASING", o valdytojas J. P. (b. l. 23). Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad vidutinė automobilio Subaru Forester 2.0 x automobilio, kategorija M1-G, pasirinkti metai 2013, kaina Lietuvoje be PVM yra 6 493,80 eurai, su PVM 8 220,00 eurai (b. l. 24). 2022 m. balandžio 3 d. ikiteisminis tyrimas tarnybinio pranešimo pagrindu pradėtas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad J.

P., 2022 m. balandžio 3 d. apie 14.35 val., adresu Vilniaus raj., Rukainių k., Vilniaus g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvÄ jį automobilį „Subaru“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu pirmÄ kartÄ jo iÅ¡kvėptame ore nustatė 2,06 promilių etilo alkoholio koncentracijÄ ir antrÄ kartÄ nustatė 1,80 promilių etilo alkoholio koncentracijÄ (b. l. 3–8).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad J. P. padarė įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kad jo iÅ¡kvėptame ore nustatyta 1,80 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismas Å¡ias iÅ¡vadas daro įvertinęs įrodymų visumÄ .

J. P. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo parodymai, tarnybiniuose praneÅ¡imuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama J. P. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes J. P. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).

BylÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sÄ lygos atleisti kaltinamÄ jį J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sugyventinės I. R. laidavimÄ . J. P. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto pirmÄ kartÄ (b. l. 76–78). J. P. dėl nagrinėjamos nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė iÅ¡samius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas iÅ¡vadas, savo poelgį vertina kritiÅ¡kai.

Aukščiausiojo teismo praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 2811 straipsnyje, ir sprendžiant klausimÄ , ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytÄ administracinę atsakomybę. Nors iÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad J.

P. už KET pažeidimus baustas, tačiau visgi pažymėtina, kad kaltinamÄ jį teigiamai charakterizuoja tai, kad jis sumokėjęs visas jam paskirtas baudas, kas rodo, kad jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, ankstesni KET pažeidimai nėra priskiriami prie itin Å¡iurkščių pažeidimų, be to, jis nebaustas už analogiÅ¡kus veiksmus, t. y. vairavimÄ iÅ¡gėrus, taip pat nėra baustas ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu (b. l. 79 – 83, 126, 129).

Todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ vertintina ir tai, kad kaltinamasis iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo, darbe buvo charakterizuojamas teigiamai (b. l. 123), kadangi darbo funkcijos buvo iÅ¡imtinai susijusios tik su vairavimu, dėl padarytos nusikalstamos veikos darbo neteko ir Å¡iuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Svarbu pažymėti ir tai, kad J. P. savanoriÅ¡kai iÅ¡klausė mokymų programÄ apie alkoholio ir narkotikų žalÄ Å¾mogaus sveikatai (b. l. 124), kaip paaiÅ¡kino pats mokymui buvo naudingi, po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis nebevartoja alkoholio. Neigiamai J. P. charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nėra, taip pat nenustatyta, kad po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl bÅ«tų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus.

Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas neprieÅ¡taravo, kad kaltinamojo atžvilgiu bÅ«tų taikomas laidavimo institutas. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iÅ¡ esmės teigiamai J. P. asmenybę charakterizuojantys duomenys, Å¡iuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumÄ ir sudaro pagrindÄ vairavimÄ esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamÄ veikÄ , o ne kaip J. P. susiformavusio nusikalstamo elgesio natÅ«ralų rezultatÄ .

Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti J. P. pasitikėjimÄ . Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018).

Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam yra akivaizdi. BylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, kad I. R. yra tinkama bÅ«ti laiduotoja.

I. R. tiek praÅ¡yme dėl kaltinamojo perdavimo jo atsakomybėn pagal laidavimÄ , tiek teisiamojo posėdžio metu aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė pozicijÄ laiduoti už kaltinamÄ jį J. P.. Nurodė, kad jos sugyventinis pirmÄ kartÄ gyvenime padarė nusikalstamÄ veikÄ , dėl padaryto labai pergyvena ir iÅ¡gyvena, savęs neteisina, supranta, jog privalo elgtis tinkamai ir vairuoti galima tik bÅ«nant blaiviam. Ji pati tokio sugyventinio elgesio nepateisina, vertina labai negerai, jai gėda ir baisu dėl tokio poelgio.

I. R. praeityje neteista (b. l. 136), turinti vairuotojo pažymėjimÄ , dirbanti ir darbe charakterizuojama tik teigiamai (b. l. 139). Tiek kaltinamasis, tiek I. R. parodė, kad jie gyvena ir kartu augina mažametę dukrÄ (b. l. 139), J. P. I. R. yra autoritetas, su ja aptaria įvairias problema, taip pat daug kalbėjosi apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sugyventinė jam aiÅ¡kina alkoholio vartojimo padarinius. I. R. gali daryti tik teigiamÄ Ä¯takÄ ir jÄ daro, jos asmeninės savybės leidžia įsipareigoti. I.

R. įsipareigoja, kad J. P. būtų doras pilietis, laikytųsi įstatymų, visiškai nevartotų alkoholio ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad I. R. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad J. P. anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, ar administracinių nusižengimų būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl I.

R. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas savo sugyventinio elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja I.

R. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti J. P. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su juo. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad I. R. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji iÅ¡reiÅ¡kė tvirtÄ sutikimÄ bÅ«ti laiduotoja. Kaip matyti iÅ¡ nustatytų aplinkybių, I. R. rÅ«pi jos sugyventinio ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Todėl teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie I. R. asmenybę, tiek jos bei J. P. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad I. R. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamÄ Ä¯takÄ J. P., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama bÅ«ti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus. Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti J.

P. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarymÄ pagal laiduotojos I. R. laidavimÄ . Nustatydamas laidavimo terminÄ , teismas atsižvelgia į byloje nustatytÄ padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, J. P. asmenybę, taip pat teigiamÄ laiduotojos I. R. asmenybę ir daro iÅ¡vadÄ , jog laidavimas 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė J. P.. Laiduotoja per nurodytÄ laidavimo terminÄ turės galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį J.

P. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. Ä®vertinus J. P. ir I. R. Å¡eimynines aplinkybes ir Å¡eimos finansinę padėtį, t. y. turi finansinių įsipareigojimų, augina mažametį vaikÄ , Å¡iuo metu I. R. vienintelė finansiÅ¡kai aprÅ«pina Å¡eimÄ , kaltinamasis neteko darbo, dėl ko Å¡eimos finansinės pajamos yra sumažėjusios, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, J. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ netaikant užstato.

Laiduotojos ir kaltinamojo sÄ veikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobÅ«dį paskiriant užstatÄ nėra bÅ«tinas. BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimÄ dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukÅ¡tesnės instancijos teismo Å¡iuo klausimu suformuota teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017;

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-870/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-935/2018 ir kt., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019). Dėl baudžiamojo poveikio priemonių Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad J. P. padarydamas nusikalstamÄ veikÄ privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo prieÅ¡ingo teisei elgesio pasekmes dar prieÅ¡ darydamas nusikaltimÄ , todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas, ir kas teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog net ir atleidus J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ jam turi bÅ«ti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis jis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Teismas spręsdamas dėl Å¡ios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam J. P. įvertina, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,80 promilės girtumas. Kartu pažymėtina, kad tokiais savo veiksmais J. P. sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, neabejotina, kad galimų neigiamų pasekmių nagrinėjamu atveju buvo iÅ¡vengta ne dėl aktyvių J.

P. veiksmų, bet tik laimingo atsitiktinumo dėka, kelyje nepasitaikius jokiai kliūčiai. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju J. P. požiÅ«ris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu parodė, kad darydamas nusikalstamÄ veikÄ jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismas konstatuoja, jog J. P., sėsdamas už vairo neblaivus, visiÅ¡kai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis.

Kartu pažymėtina, kad Å¡ios rÅ«Å¡ies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumÄ pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl Å¡ios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo Å¡eimai ar jam asmeniÅ¡kai negali bÅ«ti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesÄ imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį.

Tuo labiau, kad nei dirbamo darbo pobÅ«dis, nei iÅ¡laikomi asmenys, nei jų sveikatos bÅ«klė nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimo įvykdymo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-843/2020). Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindÄ uždrausti kaltinamajam 2 (du) metus naudotis teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. balandžio 4 d. (b. l. 62–65).

Minėta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka teisingÄ pusiausvyrÄ ir nagrinėjamu atveju taikant Å¡iÄ priemonę bus iÅ¡laikytas pagrįstas proporcingumas tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

J. P. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarė naudodamasi transporto priemone – automobiliu „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be Å¡ios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais.

Automobilis „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso SIA „Citadele Leasing“ (b. l. 23). Nagrinėjamu atveju automobilio „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė vadovaujantis iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ VÅ¡Ä® „Emprekis“ yra 8 220 eurai su PVM (b. l. 24). BylÄ nagrinėjantis teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimÄ , taip pat turi diskrecijÄ spręsti, ar iÅ¡ asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis.

Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu bÅ«du gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018, Nr. 2K-195-788/2019).

Taip pat bylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veikÄ padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018).

Jau buvo minėta, kad kaltinamasis J. P. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , neteistas, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi, padarė tinkamas iÅ¡vadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, padarytas nusikaltimas yra visiÅ¡kai atsitiktinis ir vienkartinis reiÅ¡kinys jo gyvenime, kuris sunkių ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė, todėl darytina iÅ¡vada, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo.

Kartu atsižvelgtina ir į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančius duomenis, kurie leido taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, į J. P. Å¡eimyninę padėti, finansinius įsipareigojimus. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumÄ nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų bÅ«ti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad Å¡i sÄ Å¾ininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualiÄ ir pernelyg didelę naÅ¡tÄ (2018 m. virželio 28 d.

Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieÅ¡ ItalijÄ , peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieÅ¡ VokietijÄ , peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieÅ¡ ItalijÄ , peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57). Todėl įvertinus bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, jo Å¡eimos finansinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju automobilio vertės, nustatytos pagal oficialius duomenis, konfiskavimas neatitiktų teisingos vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, bÅ«tų per didelė naÅ¡ta ne tik pačiam kaltinamajam, bet ir jo Å¡eimai, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti ir bÅ«tų neproporcingas, kadangi tų pačių tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, galima pasiekti ieÅ¡kojus iÅ¡ jo valstybės naudai tik dalį konfiskuotino turto vertės, t. y. 4 000 eurų.

Procesiniai klausimai Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, dokumentų paėmimas (b. l. 54–65), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. P. vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomÄ byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai VÄ® „Regitra“.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ė : Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, J. P. (J. P.), padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos I. R. laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laiduotojos I. R. laidavimo terminÄ be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti J. P. (J. P.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (du) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. balandžio 4 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis J. P. (J. P.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 4 000 (keturis tÅ«kstančius) eurų.

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. P. (J. P.) vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomÄ byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai VÄ® „Regitra“.

IÅ¡aiÅ¡kinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ J. P. (J. P.) ir laiduotojai I. R. kad: · laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. · jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėjas Mindaugas Povilanskas