fa934625-e32f-4394-bfb9-9ff05323cd8b · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja Danutė BurbulienėPranešėja Danutė Burbulienė                                                                                                  Teisėjas Edita Gailienė                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-316-267/2012                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02583-2010-7 Procesinio sprendimo kategorija 121.1. (S)                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 24 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja),Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,           apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės UAB ,,Magneta LT” apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-148-344/2011 pagal atsakovės UAB „Telauta“ patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei UAB „Magneta LT“, tretiesiems asmenims UAB „Lietuvos draudimas“ ir ,,Landleben Fleishverarbeitungs & Handels“ GmbH (Vokietija) dėl nuostolių priteisimo.

           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė           Atsakovė UAB „Telauta“ 2011 m. sausio 20 d. patikslinu prieÅ¡ieÅ¡kiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ UAB „Magneta LT“ 13 120,64 Lt skolÄ už neapmokėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, 52 643,29 Lt nuostolius pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , 7 175,09 Lt nuostolius, susijusius su krovinio utilizavimu pagal PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų vertimu į lietuvių kalbÄ , ir 6 proc. metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo.

          Atsakovės UAB ,,Telauta“ atstovas M. B. nurodė, kad 2009 m. birželio 23 d. buvo sudarytas krovinio pervežimo užsakymas, pagal kurį ieškovė UAB „Magneta LT“ užsakė vežti krovinį – šaldytus lašinius maršrutu Vokietija–Rusija. Atvykus į Rusijos muitinę, patikrinimo metu paaiškėjo, kad krovinio rūšis neatitinka nurodytos dokumentuose rūšies, nes Vokietijoje buvo pakrauta kiaulienos šoninė, o deklaruota, jog gabenami lašiniai.

MaÅ¡ina su kroviniu muitinėje iÅ¡buvo nuo 2009 m. liepos 2 d. iki liepos 24 d. ir tik gavus užsakymÄ Nr.1150/20, krovinys buvo grÄ Å¾intas krovinio siuntėjui į VokietijÄ . Atsakovė UAB ,,Telauta“ dėl krovinio siuntėjo kaltės patyrė prastovas, kitus nuostolius: veikė Å¡aldymo agregatai Å¡aldydami krovinį; vairuotojui buvo iÅ¡mokėti komandiruotpinigiai, darbo užmokestis, atsirado papildomos kuro sÄ naudos; mokesčiai bankui ir draudimui. 2009 m. liepos 31 d. grÄ Å¾inus krovinį sutartyje Nr. M-50/30 nurodytu adresu, Vokietijos įmonė krovinį atsisakė priimti, motyvuodama, kad krovinys sugedęs, nes Å¡aldymo įrenginyje buvo užfiksuoti temperatÅ«rų svyravimai.

Atsakovė UAB ,,Telauta“ su tuo nesutiko ir kreipėsi į draudimo kompanijÄ AB ,,Lietuvos draudimas“ dėl ekspertizės atlikimo. Krovinio siuntėjas, nelaukdamas nepriklausomų ekspertų iÅ¡vadų, kreipėsi į Vokietijos veterinarinę tarnybÄ , kuri iÅ¡davė pažymÄ , kad krovinys sugadintas ir jį reikia utilizuoti. 2009 m. rugpjūčio 4 d. atsakovė UAB ,,Telauta“ gavo ieÅ¡kovės praneÅ¡imÄ Nr. INF 09-08-03, kuriame atsakovei buvo nurodyta krovinį utilizuoti Vokietijoje ar Lietuvoje.

Gavęs šį raÅ¡tÄ , atsakovė kreipėsi į krovinį apdraudusiÄ draudimo kompanijÄ AB ,,Lietuvos draudimas“, iÅ¡ kurios gavo leidimÄ utilizuoti krovinį. Atsakovė pranešė ieÅ¡kovei, kad vadovaujantis ieÅ¡kovės 2009 m. rugpjūčio 4 d. praneÅ¡imu Nr. INF 09-08-03, krovinys bus gabenamas į LietuvÄ , kur bus atliekamos muitinės procedÅ«ros, reikalingos kroviniui utilizuoti. Atsakovė 2009 m. rugpjūčio 14 d. krovinį pristatė į UAB ,,Ketonas“ Å¡aldomus sandėlius, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovės nebuvo gauti dokumentai ir dėl to nebuvo galima atlikti krovinio iÅ¡muitinimo.

Atsakovė kreipėsi praneÅ¡imais į ieÅ¡kovę keletÄ kartų, tačiau ieÅ¡kovė į raginimus pateikti dokumentus nereagavo, todėl 2009 m. rugpjūčio 18 d. atsakovė kreipėsi į Klaipėdos m. teritorinės muitinės virÅ¡ininkÄ bei LR Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojÄ J. M. dėl krovinio iÅ¡muitinimo. 2009 m. rugpjūčio 29 d. atsakovė UAB ,,Telauta“ gavo Klaipėdos teritorinės muitinės atsakymÄ , kuriame buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ ir papildomus dokumentus dėl leidimo sunaikinti muitinės prižiÅ«rimÄ krovinį gali pateikti tik asmuo, turintis teisę arba įgaliojimÄ disponuoti prekėmis.

Atsakovė neturėjo įgaliojimo disponuoti muitinėje esančiu kroviniu, ieÅ¡kovė ignoravo atsakovės praneÅ¡imus ir praÅ¡ymus kuo skubiau sutvarkyti muitinės procedÅ«rai uždaryti reikalingus dokumentus, o krovinio savininkas vokiečių bendrovė visiÅ¡kai su atsakove nebendravo, todėl atsakovė kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybÄ . 2009 m. rugsėjo 2 d. krovinys buvo sulaikytas remiantis Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos sulaikymo aktu, o 2009 m. rugsėjo 11 d. priimtas sprendimas dėl produkto teikimo į rinkÄ uždraudimo ir atsakovės įpareigojimo krovinį sunaikinti.

Remiantis Å¡iuo sprendimu, atsakovė 2009 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į Klaipėdos teritorinę muitinę praÅ¡ydama leisti sunaikinti muitinės prižiÅ«rimas prekes, leidimas sunaikinti prekes buvo gautas 2009 m. rugsėjo 24 d., ir tÄ pačiÄ dienÄ krovinys buvo utilizuotas.         Atsakovės UAB ,,Telauta“ atstovas V. Z. nurodė, kad temperatÅ«rų svyravimai atsirado dėl to, kad atidarius Å¡aldytuvÄ automatiÅ¡kai iÅ¡sijungia Å¡aldytuvo įranga, sureaguoja parodymai, fiksuojamas temperatÅ«ros kritimas.

Vokietijoje iÅ¡krovus grÄ Å¾intÄ produkcijÄ Ä¯ sandėlį, krovinio savininkas vairuotojo paprašė Å¡aldymo įrenginio temperatÅ«rų iÅ¡klotinės. Radus temperatÅ«rinius svyravimus, buvo konstatuota, kad produkcija sugedusi, dėl to buvo vėl pakrauta ir liepta utilizuoti. Krovinio savininkas Vokietijoje apiformino dokumentus vežti į Klaipėdos muitinę, tačiau tinkamai nesutvarkė dokumentų, dėl to nebuvo galima iÅ¡muitinti krovinio. Krovinį siuntusi Vokietijos įmonė su atsakove nebendravo, o ieÅ¡kovė UAB „Magneta LT“ taip pat nesirÅ«pino krovinio likimu, nes vokiečiai neuždarė TIR knygelės, nebuvo galima atlikti muitinės procedÅ«rų.

Buvo kreiptasi į Lietuvos nacionalinę vežėjų automobiliais asociacijÄ Â â€žLinava“ dėl TIR knygelės uždarymo ir gavus jų leidimÄ tai buvo padaryta, vėliau iÅ¡ muitinės sužinojo, kad vokiečiai atgaline data uždarė TIR. Atsakovė, siekdama iÅ¡vengti didesnių nuostolių, norėjo parduoti produkcijÄ Å¾vėreliams, tačiau ieÅ¡kovė su tuo nesutiko, reikalavo utilizuoti krovinį. IÅ¡vežant krovinį iÅ¡ Vokietijos į RusijÄ , kuri nėra ES valstybė, reikalingas trečios Å¡alies leidimas, todėl buvo pasinaudota Kaune esančiu muitinės sandėliu, taip yra praktikoje.

BÅ«dama ne krovinio savininkė, atsakovė negalėjo utilizuoti krovinio, be to, krovinys buvo draustas, ir AB „Lietuvos draudimas“ liepė laukti ekspertų. Jei atsakovė bÅ«tų utilizavusi krovinį neįspėjusi AB „Lietuvos draudimas“, tai jai bÅ«tų reikėję sumokėti ir už mėsÄ , ir už utilizavimÄ . Vokietijoje buvo nurodyta krovinį utilizuoti, tačiau draudėjas be ekspertizės to neleido daryti. Vežėjui Vokietijoje įmonė jokių įgaliojimų nesuteikė, nebendravo, o ieÅ¡kovė UAB „Magneta LT“ taip pat nesuteikė reikiamų įgaliojimų.

Veterinarijos tarnybos leidimu krovinys buvo utilizuotas UAB „Chitinas“.        IeÅ¡kovė UAB ,,Magneta LT“ nurodė, kad 2009 m. birželio 23 d. buvo sudaryta sutartis Nr. M-35/26 dėl krovinio pervežimo iÅ¡ Vokietijos į RusijÄ , nurodytos krovinio pervežimo sÄ lygos, neigiama 18 oC temperatÅ«ra. Atsakovė krovinį pakrovė 2009 m. birželio 25 d. ir tik pristačius krovinį į RusijÄ , pranešė, kad Rusijos muitinė surado krovinio neatitikimÄ . IeÅ¡kovė apie tai informavo trečiÄ jį asmenį, kuris sutiko priimti krovinį atgal, atsakovei buvo pateiktas ekspedicinis užsakymas M-50/30, kuriuo ieÅ¡kovei buvo nurodyta krovinį, gabentÄ pagal užsakymÄ Nr. M-35/26, pargabenti atgal į VokietijÄ krovinio siuntėjui.

Kad krovinys buvo atidarinėjamas, iÅ¡ atsakovės praneÅ¡imo negavo. Atvykus kroviniui į VokietijÄ , buvo pastebėta netvarkinga pakuotė, iÅ¡trypta mėsa, turinti negerÄ kvapÄ . Krovinio savininkas kvietė veterinarijos tarnybos atstovus, tikrino krovinį, atsakovė buvo informuota, kad krovinys turi bÅ«ti utilizuotas savininko nurodymu. Atsakovė UAB ,,Telauta“ gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės praneÅ¡imÄ dėl krovinio utilizavimo, bet nurodymo nevykdė, teigė, kad laukė atsakymo iÅ¡ AB ,,Lietuvos draudimas“, ir, gavę leidimÄ , veikė savo nuožiÅ«ra.

CMR konvencijos 13 p. greitai gendančius krovinius leidžia sunaikinti be leidimo, todėl atsakovė galėjo pasirinkti nenuostolingÄ bÅ«dÄ kroviniui sunaikinti. Nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. atsakovė, žinodama apie nurodymus, jų nevykdė, o priiminėjo sprendimus savo nuožiÅ«ra, vyko susiraÅ¡inėjimas, atsakovė reikalavo dokumentų muitinės procedÅ«roms atlikti, tačiau konkrečių dokumentų neįvardijo. 2009 m. rugpjūčio 10 d. informavo, kad krovinys iÅ¡ Vokietijos vežamas sunaikinti į Rietavo įmonę, ieÅ¡kovė leido utilizuoti, o atsakovė galėjo pasirinkti, kur tai atlikti.           Liudytojas J.

I. paaiÅ¡kino, kad krovinio pervežimo iÅ¡ Vokietijos į RusijÄ užsakymas buvo perduotas UAB „Telauta“. Dėl susidariusios situacijos ieÅ¡kovė laukė veiksmų iÅ¡ kliento. Krovinio pervežėjas buvo informuotas raÅ¡tu, kad laukiama iÅ¡ kliento konkrečių veiksmų. Buvo nuspręsta, kad krovinys bus grÄ Å¾intas į VokietijÄ , nes krovinio kokybė arba rÅ«Å¡is neatitiko. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė         TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas 2011-12-22 sprendimu atsakovės UAB „Telauta“ prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Magneta LT“ atsakovės UAB „Telauta“ naudai 13 120,64 Lt skolÄ , 52 643,29 Lt nuostolius ir 6 proc. metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2009 m. lapkričio 19 d. iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo; 3193,72 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas ir 1 673 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetÄ .        Teismas nustatė, kad iÅ¡ Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio Nr. 005323 matyti, jog nurodytas krovinio pavadinimas – Å¡aldyti kiaulienos pjaustyti laÅ¡iniai (frozen pork cutting fat).

Pažymėjo, kad nepriklausomo „siurvejerio“ Lars Kriogus Baltic Ltd (Lietuva) atliktoje ekspertizėje nurodyta, jog krovinys neatitinka specifikacijoje nurodytų duomenų, t. y. ant laÅ¡inių buvo paliktas per didelis kiekis raumens: sutinkamai su specifikacija turėjo bÅ«ti 5–6 proc., o faktiÅ¡kai palikta 20–25 proc. Padarė iÅ¡vadÄ , kad vežėjui buvo pateikta neteisingai užpildyta specifikacija, nurodant kitÄ gabenamo krovinio rūšį, nei pakrauta.         Teismas akcentavo, kad pagal CMR konvencijos 8 str. 1 p. vežėjas, priimdamas krovinį, privalo padaryti du dalykus ir patikrinti:

1) ar teisingai važtaraštyje nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija;

2) krovinio ir pakuotės iÅ¡orinę bÅ«klę. Nustatė, kad tokių pastabų atsakovės vairuotojas priimdamas krovinį nepareiÅ¡kė. Nusprendė, kad pastabų nebuvo galimybės padaryti, nes pakrauti buvo supakuoti Å¡aldytos produkcijos paketai. Pažymėjo, kad tik Rusijos muitinėje atlikus patikrinimo procedÅ«ras, o vėliau nepriklausomiems ekspertams nustačius vežamo krovinio rūšį, buvo konstatuota, jog iÅ¡ Vokietijos buvo iÅ¡siųsti ne laÅ¡iniai, o Å¡oninė. Padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl Å¡ios priežasties krovinio gavėjas atsisakė priimti krovinį.

Teismas konstatavo, kad krovinio siuntėjas UAB „Magneta LT“ netinkamai deklaravo krovinio rūšį, dėl to vežėjas negalėjo krovinio iÅ¡krauti pristatymo vietoje Rusijoje.        Teismas nustatė, kad Rusijos muitinėje krovinys prastovėjo nuo 2009 m. liepos 2 d. iki 2009 m. liepos 23 d., t. y. daugiau kaip 20 dienų, krovinio patikrinimas vyko vasaros metu. Padarė iÅ¡vadÄ , kad nurodytos priežastys galėjo daryti įtakÄ krovinio bÅ«klei. Nusprendė, kad temperatÅ«riniai svyravimai, nurodyti tachometro parodymuose, atsirado bÅ«tent dėl automatinio atitirpinimo funkcijos veikimo, ir trukdavo trumpÄ laikÄ , dėl to nėra pagrindo teigti, jog krovinys buvo sugadintas bÅ«tent dėl Å¡ių temperatÅ«ros svyravimų.       Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės UAB „Magneta LT“ ir atsakovės UAB „Telauta“ tarpusavio susiraÅ¡inėjimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepakankamai dėjo pastangų, siekiant padėti atsakovei iÅ¡spręsti susidariusiÄ problemÄ , o krovinio savininkas – trečiasis asmuo ,,Landleben Fleishverarbeitungs & Handels“ GmbH (Vokietija) – nesiekė, jog krovinys su kuo mažesnėmis sÄ naudomis bÅ«tų pristatytas atgal į VokietijÄ .        Teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima teigti, jog atsakovė UAB „Telauta“ elgėsi neapdairiai, buvo neatidi ir nerÅ«pestinga ir todėl yra kalta dėl jai atsiradusių nuostolių.

Nusprendė, kad atsakovė buvo tokioje padėtyje, jog dėl krovinio savininko ir siuntėjo netinkamų veiksmų – neteisingos krovinio rÅ«Å¡ies specifikacijoje nurodymo, tam tikro neveikimo Rusijos muitinei nustačius krovinio neatitikimÄ , o taip pat, pargabenus krovinį į VokietijÄ bei LietuvÄ , turėjo nuostolių. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė.             IeÅ¡kovė UAB ,,Magneta LT” teismui pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-148-344/2011, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti kaip neįrodytÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.                                  Skundas grindžiamas tokiais argumentais:           1.

Apeliantė nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad AB „Kauno tiekimas“ muitinės sandėlyje buvo tik performintas Tarptautinis krovinių pervežimo važtaraÅ¡tis (CMR) Å¡aldytiems kiaulienos laÅ¡iniams. Nurodo, kad tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymais ir ieÅ¡kovės atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodytiems faktams. Akcentuoja, kad TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas visiÅ¡kai nevertino byloje nustatyto fakto, jog Rusijos veterinarijos tarnyba patikrino ir uždraudė iÅ¡krauti ne Vokietijos įmonės „Landleben Fleishverarbeitungs & Handels“ produkcijÄ , o kito gamintojo produkcijÄ , kuri buvo gabenama atsakovės pagal Lietuvoje AB „Kauno tiekimas“ muitinės sandėlyje iÅ¡raÅ¡ytÄ važtaraÅ¡tį.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl apelianto atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytų argumentų, jog atsakovė privalėjo gabenti produkcijÄ važtaraÅ¡tyje nurodytu marÅ¡rutu, t. y. Vokietija–Lenkija–Baltarusija–Rusija, tačiau atsakovė su kroviniu iÅ¡ Vokietijos atvyko į LietuvÄ . Mano, kad vežėjas Rusijos veterinarijos tarnybai pateikė kitÄ krovinį, kuris buvo pakrautas Kaune.          2. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl atsakovės netinkamo krovinio pervežimo sutarties sÄ lygų vykdymo.

Mano, kad atsakovė nevykdė krovinio pervežimo ekspedicinio užsakymo Nr. M-35/26 sÄ lygų bei krovinio siuntėjo nurodymų pagal CMR Nr. 00053234 bei veterinarijos sertifikatÄ Nr. DE-0115703-187/2009 muitinės deklaracijoje, nes nukrypo nuo jam nurodyto marÅ¡ruto, turėdamas pareigÄ krovinį 2009-06-30 pristatyti krovinio gavėjui Rusijoje, tačiau nurodytÄ datÄ krovinį atgabeno į LietuvÄ Ä¯ AB „Kauno tiekimas“ muitinės sandėlį, o gabendamas krovinį iÅ¡ Vokietijos į LietuvÄ nesilaikė nurodytuose dokumentuose pažymėto reikalavimo krovinio -18 °C temperatÅ«rai.

Teigia, kad dėl Å¡ių priežasčių atsakovė yra atsakinga už tai, jog krovinys nebuvo priimtas.         3. Apeliantės nuomone, teismas klaidingai nustatė atsakovės patirtų nuostolių atsiradimo priežastį. Mano, kad net darant prielaidÄ dėl krovinio specifikacijos duomenų neatitikimo, tai negalėjo bÅ«ti krovinio sugadinimo priežastis, jeigu vežėjas bÅ«tų laikęsis sÄ lygų dėl krovinio temperatÅ«ros. Pažymi, kad teismas nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų įrodomosios galios, vertinant temperatÅ«ros svyravimus kaip priežastį kroviniui sugesti.

        4. Apeliantė nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad Rusijos muitinėje buvo ilgai atliekamas patikrinimas, krovinys buvo laikomas muitinėje nuo 2009-07-02 iki 2009-07-23 vasaros metu, ir Å¡ios priežastys galėjo lemti jo sugedimÄ . Mano, kad tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams, kadangi byloje esantis UAB „Telauta“ prastovų lapas patvirtina, jog krovinys nuo 2009-07-02 iki 2009-07-24 stovėjo laikino saugojimo sandėlyje Narofominsko kombinate, o nurodytame dokumente nėra nė vienos atžymos apie krovinio iÅ¡vežimÄ arba papildomÄ tikrinimÄ .

Be to, byloje esanti termograma nurodytu laikotarpiu patvirtina, kad krovinys buvo laikomas Å¡aldytuve nenukrypstant nuo temperatÅ«ros nurodymo, o esantis byloje vidaus muitinės tranzito pabaigos liudijimas Nr. 5030186 patvirtina patikrinimo procedÅ«ros pabaigos datÄ â€“ 2009-07-03, o ne 2009-07-24, kaip nurodyta teismo sprendime. Pažymi, kad krovinio grÄ Å¾inimo CMR važtaraÅ¡tyje Nr. 0005341 nėra atžymų apie pažeistÄ krovinio pakuotę.         5. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad temperatÅ«ros svyravimai galėjo atsirasti dėl automatinio atitirpinimo funkcijos veikimo.

Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiriama aplinkybė, jog agregatas turi automatinio atitirpinimo režimÄ , kuris turi įtakos temperatÅ«ros svyravimui. Mano, kad teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė remdamasis prielaidomis, todėl ji yra neteisėta ir nepagrįsta.        6. Apeliantė nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nepakankamai dėjo pastangų, siekiant padėti atsakovei iÅ¡spręsti susidariusiÄ problemÄ , o trečiasis asmuo nesiekė, kad krovinys kuo mažesnėmis sÄ naudomis bÅ«tų pristatytas atgal į VokietijÄ .

Mano, kad buvo prieÅ¡ingai, nes UAB „MagnetÄ LT“ 2009-08-04 raÅ¡tas Nr. INF 09-08-03 bei 2009-08-10 atsakymai patvirtina, jog atsakovė atsisakė vykdyti ieÅ¡kovės nurodymus. Be to, teigia, kad teismo iÅ¡vada, jog atsakovė neturėjo disponavimo kroviniu teisės, prieÅ¡tarauja atsakovei bei ieÅ¡kovei susiraÅ¡inėjant nustatytiems faktams ir CMR Konvencijos 16 str. 3 d. nuostatoms.       7. Apeliantės nuomone, teismo sprendime nurodyta iÅ¡vada, kad krovinio sunaikinimas bÅ«tų rizikingas, yra visiÅ¡kai nepagrįsta.

Pažymi, kad ieÅ¡kovė savo nurodymÄ utilizuoti krovinį davė 2009-08-03. Mano, kad krovinio vėlesnio laikymo pagrįstumo atsakovė neįrodė.       8. Apelianto nuomone, TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas visiÅ¡kai nepaÅ¡alino Å iaulių apygardos teismo nutartyje nurodytų trÅ«kumų dėl nuostolių dydžio, nes teismo sprendime visiÅ¡kai nepasisakyta dėl priteistų nuostolių dydžio.       Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ UAB „Telauta“ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ .

Nurodė, kad Civilinės bylos nagrinėjimo teisme posėdžio metu UAB „Telauta“ direktorius V. Z. teismui argumentuotai iÅ¡aiÅ¡kino, jog UAB „Telauta“, vykdydama tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytÄ ekspedicinį krovinio pervežimo užsakymÄ M-35/26, į krovinio iÅ¡sikrovimo vietÄ Rusijoje atvyko su Vokietijos veterinarinėmis krovinio plombomis, o tai visiÅ¡kai paneigia bet kokias galimas prielaidas, kad pagal ekspedicinį krovinio užsakymÄ M-35/26 gabentas krovinys galėjo bÅ«ti perkrautas pakeliui iÅ¡ krovinio pasikrovimo vietos iki krovinio iÅ¡sikrovimo vietos. 2009 m. rugpjūčio 28 d.

UAB „Telauta“ gavo Klaipėdos teritorinės muitinės atsakymÄ Nr. (LM18)20/14-13361, kuriuo buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ ir papildomus dokumentus dėl leidimo sunaikinti muitinės prižiÅ«rimas prekes pateikti teritorinei muitinei gali tik asmuo, turintis teisę arba įgaliojimÄ disponuot prekėmis. Kadangi UAB „Telauta“ neturėjo įgaliojimų disponuoti muitinės prižiÅ«rimomis prekėmis, UAB „Magneta LT“ ignoravo UAB „Telauta“ praneÅ¡imus bei praÅ¡ymus kuo skubiau sutvarkyti muitinės procedÅ«rai uždaryti reikalingus dokumentus, o krovinio savininkas visiÅ¡kai nebendravo su UAB „Telauta“, UAB „Telauta“ kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybÄ , dėl to 2009 m. rugsėjo 2 d. krovinys buvo sulaikytas vadovaujantis Pilies pasienio veterinarijos posto sulaikymo aktu Nr. MD-1-2009/125. 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimu dėl produkto teikimo į rinkÄ uždraudimo Nr. V20-13 ieÅ¡kovė buvo įpareigota saugiai sunaikinti krovinį.

Mano, kad TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ Nr. 2-215-671/2010, iÅ¡nagrinėjo visus procese dalyvavusių Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, apklausė liudininkus, turinčius tiesioginį ryšį su byla ir žinančius aplinkybes, tiesiogiai susijusias su nagrinėjama civiline byla. Pažymi, kad ieÅ¡kovė, pasinaudodama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtinta galimybe apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , jau antrÄ kartÄ apeliaciniu skundu kreipiasi į Å iaulių apygardos teismÄ praÅ¡ydama panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo sprendimÄ toje pačioje civilinėje byloje.

Mano, kad tokie ieÅ¡kovės veiksmai aiÅ¡kiai yra susiję su bylos iÅ¡nagrinėjimo bei teismo sprendimo vykdymo vilkinimu. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Apeliacinis skundas netenkinamas Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimui priimti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30).

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Å . v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir iÅ¡vadomis, todėl pasisako tik dėl ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų esminių argumentų. Dėl krovinio sugadinimo ir vežėjo atsakomybės Byloje nustatyta, kad atsakovė (vežėjas) vykdė ieÅ¡kovės (siuntėjo) krovinio (20500 kg Å¡aldytų kiaulienos laÅ¡inių) pervežimÄ iÅ¡ Vokietijos į RusijÄ .

Tarp Å¡alių nėra ginčo, jog krovinys atgal į VokietijÄ parvežtas sugadintas. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė yra atsakinga už krovinio sugadinimÄ , kadangi nebuvo laikomasi CMR nustatyto temperatÅ«ros režimo. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tik pačios ieÅ¡kovės kaltė, t. y. neteisingas duomenų nurodymas deklaracijoje, lėmė krovinio sugadinimÄ .Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog CMR konvencija yra Lietuvos vidaus teisės sistemos sudėtinė dalis.

Teismai, aiÅ¡kindami Å¡iÄ konvencijÄ , privalo vadovautis bendraisiais tarptautinės teisės aiÅ¡kinimo principais, įtvirtintais 1969 m. Vienos konvencijos dėl sutarčių teisės 31–33 straipsniuose, remtis autentiÅ¡kais CMR konvencijos tekstais, kurie yra prancÅ«zų ir anglų kalbomis, aiÅ¡kindami ir taikydami Å¡ios konvencijos nuostatas taip pat turi atsižvelgti į jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ užsienio valstybių teismų praktikoje.CMR konvencija, įtvirtindama griežtÄ vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpcijÄ (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojama vežėjo atsakomybė (CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punktas, 28 straipsnis).

CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimÄ , jo sugadinimÄ Â ar pavėlavimÄ pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo iÅ¡vengti.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl jų nekartoja. Tačiau papildomai pažymėtina, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovė buvo atsakinga už tai, kad krovinys bÅ«tų vežamas neigiamoje 18 C0 temperatÅ«roje.

Iš transporto priemonės kuria buvo vežamas krovinys, puspriekabės valst. Nr. UP 911, temperatūrų fiksavimo lentelės matyti, kad temperatūra svyravo, kelis kartus buvo šoktelėjusi iki teigiamos 4,50 C, 3,90 C ir 3,30 C (2 t., 43 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, esant temperatūrų nukrypimams, negalima iš karto konstatuoti vežėjo kaltės – privalu nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, pvz., aukštesnės / žemesnės ar reikiamos temperatūros laikotarpiai, ir jas įvertinti.

Kaip jau nurodyta, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad temperatÅ«ra Å¡aldymo įrenginyje, kuriame buvo vežamas ieÅ¡kovės siųstas Å¡aldytos mėsos krovinys, buvo matuojama nuolat. Byloje esantys temperatÅ«rų duomenys įrodo, kad krovinio vežimo ir jo laikymo (saugojimo) Å¡aldymo įrenginyje, t. y. krovinio buvimo vežėjo žinioje metu, didžiÄ jÄ vežimo dalį buvo fiksuota reikiama (tinkama) krovinio vežimo temperatÅ«ra (-180 C ir žemesnė), todėl esant tokioms aplinkybėms labiau tikėtinas yra faktas, jog vežėjas užtikrino reikiamÄ temperatÅ«ros režimÄ , kaip sÄ lygÄ pristatyti gavėjui krovinį.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad trumpalaikis temperatÅ«ros Å¡oktelėjimas vežimo metu negalėjo lemti produkto sugedimo. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad temperatÅ«rų pokyčiai buvo dar iki pasiekiant paskirties valstybės sienÄ , o gavėjas nenurodė jokių pretenzijų dėl krovinio sugedimo. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad temperatÅ«rų pokyčiai svyravo dėl Å¡aldymo įrenginyje esančio automatinio atitirpinimo mechanizmo, kadangi tai patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (5 t., 137 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, kad temperatÅ«ros režimas iÅ¡ esmės didžiÄ jÄ pervežimo dalį nebuvo pažeistas, o atvežus krovinį į paskirties valstybę (RusijÄ ) sugadinimo faktas neužfiksuotas, laikytinas nepagrįstu apeliacinio skundo argumentas, kad bÅ«tent temperatÅ«rų pokyčiai vežant nulėmė krovinio sugadinimÄ .Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad krovinio sugadinimas buvo nulemtas ne vežėjo, bet iÅ¡ esmės paties siuntėjo veiksmų.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad siuntėjas krovinio vežimo deklaracijoje neteisingai nurodė krovinio duomenis, dėl Å¡ios priežasties vežėjas buvo priverstas laukti daugiau nei 20 dienų, kol siuntėjas pateiks naujÄ užsakymÄ pargabenti krovinį. Pažymėtina, kad tiek CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte, tiek LR CK 6.253 straipsnyje nurodyta galimybė asmeniui netaikyti civilinės atsakomybės. LR CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma dėl nukentėjusio asmens veiksmų, t. y. tokių veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

Tai gali bÅ«ti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam bÅ«tų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Manytina, kad Å¡iuo atveju bÅ«tent siuntėjas, deklaruodamas aiÅ¡kiai klaidingus duomenis apie vežamÄ krovinį, prisiėmė rizikÄ dėl tokio krovinio praradimo ar sugadinimo. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, vežėjas negali bÅ«ti atsakingas už tai, kad dėl siuntėjo kaltų veiksmų siuntinys buvo tikrinamas muitinėje atidarant Å¡aldymo įrenginį, atplėšiant pakuotes ir taip sugendant kroviniui, t. y. greitai gendančiam maisto produktui – mėsai – dėl sÄ lyčio su aplinka.Apeliantė taip pat teigia, kad vežėjas Rusijos veterinarijos tarnybai pateikė kitÄ krovinį, kuris buvo pakrautas Kaune.

Pažymėtina, jog ieÅ¡kovė, jÄ informavus apie Rusijos muitinėje nustatytus krovinio neatitikimus, dėl krovinio parvežimo visiÅ¡kai sutiko, t. y. pripažino savo kaltę dėl neteisingai nurodytų duomenų, todėl teiginiai, kad į RusijÄ galėjo bÅ«ti nusiųstas kitas krovinys, yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir vertintini kaip siekis sumažinti patirtus nuostolius. Apeliantė taip pat mano, kad krovinio sugadinimÄ lėmė ir tai, jog vežėjas nesilaikė važtaraÅ¡tyje nustatytų nurodymų ir krovinį gabeno kitu marÅ¡rutu.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės už krovinio sugadinimÄ , o apeliantė Å¡iuo atveju nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog bÅ«tent krovinio vežimas per LietuvÄ lėmė krovinio sugadinimÄ . PrieÅ¡ingai, kaip jau minėta anksčiau, gavėjas Rusijoje krovinio atsisakė ne dėl jo kokybės neatitikimo, bet dėl rÅ«Å¡ies specifikacijos neatitikimo. Duomenų, kad krovinys bÅ«tų sugadintas jau atvežus į paskirties valstybę, byloje nėra.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, visi šie apelianto argumentai yra deklaratyvūs ir pagrįsti prielaidomis, todėl plačiau teismo nenagrinėtini. Dėl priteistų nuostolių pagrįstumo Visų pirma atmestinas apeliantės argumentas, kad Telšių rajono apylinkės teismas visiškai nepašalino Šiaulių apygardos teismo nutartyje nurodytų trūkumų dėl nuostolių dydžio, nes teismo sprendime visiškai nepasisakyta dėl priteistų nuostolių dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas savo sprendime nuostolių dydį grindė UAB „Telauta“ pateikta faktinių nuostolių, susijusių su prastovomis pagal vežimo sutartis M35/26 ir M50-30, detalizacija.

Nors teismas ir nenurodė konkrečių duomenų, kuriais bÅ«tų patvirtintos detalizacijoje nurodytos sumos, tačiau visi atsakovės reikalavimai iÅ¡ esmės yra pagrįsti atsakovės pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (sÄ skaitų faktÅ«rų, pretenzijų, mokėjimo nurodymų ir kt. dokumentų kopijomis, 3 t., 79–135 b. l.). Tai, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo priteisti visi atsakovės reikalauti nuostoliai (iÅ¡skyrus reikalavimas priteisti utilizavimo iÅ¡laidas, nes jos įtrauktos į bendrÄ nuostolių sumÄ ), pagrindžia teismo motyvai dėl visiÅ¡kos siuntėjo atsakomybės dėl krovinio sugadinimo ir nepakankamų pastangų, kad krovinys bÅ«tų kuo greičiau utilizuotas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl ieÅ¡kovės veiksmų nesiekiant kuo ekonomiÅ¡kiau spręsti susidariusiÄ situacijÄ . Teismas, remdamasis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais (ieÅ¡kovės ir atsakovės susiraÅ¡inėjimais, 5 t., 129–142 b. l.) teisingai konstatavo, kad vežėjas, neturėdamas krovinio disponavimo teisės, negalėjo tinkamai pasirÅ«pinti krovinio utilizavimu. Nors apeliantė nurodo, kad atsakovės kaltę pagrindžia UAB „Magenta“ 2009-08-04 praneÅ¡imas Nr. INF 09-08-03, kuriame nurodoma, kad UAB „Telauta“ privalo utilizuoti krovinį, tačiau pati ieÅ¡kovė neatliko bÅ«tinų veiksmų, kad krovinys bÅ«tų kuo greičiau utilizuotas, tai patvirtina Klaipėdos teritorinės muitinės 2009-08-28 raÅ¡tas Nr. (I.M18)20/14-13361 bei ieÅ¡kovės 2009-09-17 praneÅ¡imas UAB „Telauta“.

Atkreiptinas dėmesys, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-12-24 įsakymu Nr. 1B-1180 nustatytų Muitinės prižiÅ«rimų prekių sunaikinimo taisyklių 6 punkte nurodoma, kad, norėdamas sunaikinti muitinės prižiÅ«rimas prekes, asmuo, turintis teisę disponuoti tomis prekėmis, arba jo įgaliotas asmuo pateikia teritorinei muitinei, kuriai buvo pateiktos prekės arba kuri prižiÅ«ri jų buvimo vietÄ , raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ leisti sunaikinti muitinės prižiÅ«rimas prekes. 7 punkte nurodoma, kad tik susidarius nenumatytoms aplinkybėms, kai tolesnis prekių transportavimas kelia grėsmę aplinkai, praÅ¡ymÄ gali pateikti ir vežėjas, jeigu pagal tarptautines krovinių vežimo sutartis tokiomis nenumatytomis aplinkybėmis vežėjas turi teisę disponuoti kroviniu nelaukdamas nurodymų iÅ¡ asmens, turinčio teisę disponuoti vežėjo gabentomis prekėmis.

Vadinasi, remiantis sistemine Å¡ių nuostatų analize, Å¡iuo atveju teisę pateikti praÅ¡ymÄ sunaikinti krovinį turėjo UAB „Magneta“, o ne atsakovė.Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip visiÅ¡kai nepagrįstus ir konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jiems pritaria ir, remdamasi bylos medžiaga bei CPK 320 str. 1 d. nuostata, pagal kuriÄ apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustačiusi, kad nėra CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinį skundÄ atmeta.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegijos pirmininkė                                                   Danutė Burbulienė Teisėjai Vytautas Kursevičius Birutė Simonaitienė                                                                                                                                                                                                                          Â