2026-01-07 Nr. AB-451-3-64-3-02434-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-4-789/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02434-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2025 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas: 1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 (toliau – ir 2024 m. birželio 11 d. įsakymas) 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo P. V. skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi; 2) įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymo (https://www. infolex.lt/ta/32966, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.230 straipsnio 1, 3 dalis ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 straipsnio 1, 2 dalis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4, 6, 8–10 punktus) normas; 3) arba patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas); 4) arba patenkinti pareiškimą ir išspręsti ginčą kitu, įstatymų nustatytu būdu; 5) patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymas).

Pareiškėjas, be kita ko, prašė atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą 2024 m. birželio 11 d. įsakymo dalies apskundimo terminą.

Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės tikrovės.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė teismui skundą 2025 m. rugsėjo 19 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą, formuluoja prašymą atnaujinti terminą tik dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo, neprašo atnaujinti termino dėl kitų reikalavimų.

Teismas nurodė, kad, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, pareiškėjas kreipėsi į Regionų administracinį teismą dėl šioje byloje ginčijamų aktų panaikinimo pirmą kartą dar 2024 m. rugsėjo 18 d. ir teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-15812-641/2024 laikė pareiškėjo analogišką pareiškimą nepaduotu, nepašalinus trūkumų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi paliko šią Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį nepakeistą. Teismas vertino, kad pareiškėjas žino apie skundžiamus įsakymus nuo 2024 m. rugsėjo mėn., o nuo 2024 m. spalio 17 d. nuolat teikia analogiškus skundus (pareiškimus), tačiau niekada nepagrindžia termino skundui paduoti praleidimo priežasčių, teismas yra atsisakęs priimti daug analogiškų pareiškėjo skundų.

Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju skunde (pareiškime) pareiškėjas nenurodo nei naujų faktinių aplinkybių, nei kitokių skundžiamų aktų panaikinimo teisinių pagrindų, nei naujų ar kitokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleido skundo padavimo terminą, tik apsiriboja teismo ir teisėjų vertinimu.

Teismas darė išvadą, jog yra pagrindas atsisakyti priimti skundo reikalavimus, kaip paduotus teismui, praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą apskundimo terminą, ir nustačius, kad nėra pagrindo atnaujinti jį.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo Regionų administraciniame teisme inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį, taip pat į tai, jog, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, be šio skundo (pareiškimo) 2025 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjas padavė dar vieną analogišką skundą (pareiškimą Nr. eI3-18933-631/2025), nesulaukęs, kol teismas išspręs klausimus dėl anksčiau paduotų analogiškų pareiškėjo skundų (pvz., 2025 m. rugsėjo 17 d. teisme gautus skundus bylose Nr. eI3-18755-641/2025, eI3- eI3-18776-641/2025), pripažino, jog pareiškėjas aiškiai piktnaudžiauja procesu, todėl skyrė jam 200 Eur baudą.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir grąžinti jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui.

Pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str.), taip pat prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai „Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka tikrovės.

Pareiškėjas prašo priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti bylą ir pan.) ir pateikti ją Regionų administracinio teismo pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui bei Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) nagrinėti iš esmės, kadangi jis nepraleido termino kreiptis į teismą. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ nuostatas, dirbtinai siekia sukurti pareiškėjui kliūtis kreiptis į teismą, nepagrįstai skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), nustačius, kad jis praleido terminą skundui paduoti ir šis terminas neatnaujintinas, taip pat kuria pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesu paskirta bauda, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), konstatavęs, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą skundui dėl skundžiamų įsakymų paduoti ir nenustatęs objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti jį.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, kiekvienu atveju teismas nustato skundo padavimo termino eigos pradžią. Teismas, nustatydamas skundo (pareiškimo, prašymo) padavimo termino eigos pradžią, įvertina aplinkybę, ar, priimdamas skundžiamą administracinį aktą, viešojo administravimo subjektas turėjo teisės aktais įtvirtintą pareigą įteikti minėtą aktą asmeniui. Teismas, nustatęs skundo padavimo termino eigos pradžią, įvertina, ar, paduodamas teismui skundą, pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-289-1047/2025 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie administracinį aktą, kai jis įgijo galimybę susipažinti su informacija apie minėto akto turinį sudarančius esminius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), akto priėmimo datą, asmeniui nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020 ir kt.).

Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pažymi, kad pareiškėjas dar 2024 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti skundžiamus įsakymus, kartu pridėdamas jų kopijas (administracinė byla Nr. I3-15812-641/2024, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01425-2024-6). Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu ir, nutarčiai įsiteisėjus, grąžino jį pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-75-662/2025 paliko minėtą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį nepakeistą. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija vertina, kad skundžiami įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) apie šiuos įsakymus bei jų turinį dar 2024 m. rugsėjo 18 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu) 2025 m. rugsėjo 19 d., todėl praleido įstatymo nustatytą terminą skundui dėl skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti.

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas gali atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą tik išimtiniais atvejais, kai minėto termino praleidimo priežastys buvo svarbios, objektyvios ir sudarė pareiškėjui kliūtis laiku kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-5-662/2025 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo (pareiškimo) padavimo terminą. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundo reikalavimui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į teismą, nenurodė naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą iš naujo spręsti skundo termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Regionų administracinį teismą su tokiais pačiais skundo reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712-968/2025).

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 eurų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 eurų už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 eurų baudą. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas (ABTĮ 83 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, teismas turi įvertinti šalies ir (ar) jos atstovo elgesį piktnaudžiavimo aspektu ir skirti baudą tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018). Sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019, 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-15-602/2021).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra inicijavęs ne vieną bylą dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo, 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo, 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymo panaikinimo ir kitų šioje byloje reiškiamų reikalavimų. Pareiškėjas nuolat iš naujo kreipiasi su tapačiais skundais į teismą, t. y. inicijuoja naujus teismo procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius sprendimus. Tai, jog elgesys, kai asmuo nuolat inicijuoja vis naujus teismo procesus, teikia skundus dėl tų pačių viešojo subjekto aktų panaikinimo, gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-630-629/2025, 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-570-662/2025, 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-708-552/2025, 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-762-520/2025). Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nuolat inicijuodamas naujus teismo procesus dėl tų pačių teisės aktų panaikinimo, piktnaudžiauja administraciniu procesu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė pareiškėjui 200 eurų baudą.

Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė pagrindų kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to netenkinamas pareiškėjo prašymas priimti atskirąją nutartį.

ABTĮ 18 straipsnyje nurodytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjo prašymo dalis pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir pagrįstai skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesu. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą.

Palikti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė