2016-01-06 Nr. AB-535-3-62-3-01967-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus sprendimo skirti jam drausminę nuobaudą panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2016-01-06 Nr. AB-535-3-62-3-01967-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2015 m. spalio 27 d. skundo trūkumams pašalinti, kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 ir 39 straipsniuose keliamų reikalavimų (b. l. 5–6).
Full text
Administracinė byla Nr. AS-39-624/2016
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01967-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija 63.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. sausio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus sprendimo skirti jam drausminę nuobaudą panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) direktoriaus sprendimą skirti jam drausminę nuobaudą (b. l. 2).
Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2015 m. spalio 27 d. skundo trūkumams pašalinti, kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 ir 39 straipsniuose keliamų reikalavimų (b. l. 5–6).
Pareiškėjas pateikė teismui procesinį dokumentą, kuriuo šalino teismo nutartyje nurodytus trūkumus (teisme gautas 2015 m. spalio 29 d., išsiųstas paštu 2015 m. spalio 26 d.) (b. l. 10).
II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi (b. l. 14–15) nutarė pareiškėjo V. A. skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teismas pažymėjo, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo 22–24, 32–33 straipsniai. Administracinėje byloje ginčo ribas apibrėžia pareiškėjo reikalavimas, kuris formuluotinas skundžiant konkretų veiksmą (neveikimą) ar aktą ir grindžiamas atitinkamomis skunde išdėstytomis aplinkybėmis bei jas patvirtinančiais įrodymais. Todėl skunde (prašyme) teismui turi būti suformuluotas toks reikalavimas, kad dėl jo teismas galėtų priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų sprendimų, kuris sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir būtų apgintos skundą (prašymą) pateikusio asmens pažeistos teisės ar teisėti interesai, jei toks pažeidimas būtų nustatytas. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato, kad tuo atveju, jei skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis). Jeigu pareiškėjas pašalina skundo (prašymo) trūkumus, skundas (prašymas) priimamas nagrinėti, jeigu trūkumai nepašalinami per teismo nustatytą terminą, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartimi buvo nustatęs terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau šalinant trūkumus pareiškėjo pateiktas skundas neatitinka ABTĮ 23 ir 24 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas šalindamas skundo trūkumus tinkamai nesuformulavo reikalavimo (nenurodo konkretaus prašomo panaikinti akto, jį priėmusios institucijos, datos ir numerio).
Pareiškėjas nepateikė teismui skundžiamo akto (ABTĮ 24 str. 1 d.). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluota praktika, bendra tvarka yra tokia, jog įrodymus pateikia pačios proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, ir tik tuomet, kai prireikia, kai šalys negali pačios gauti įrodymų, teismas įgyja pareigą išreikalauti bylai reikalingus įrodymus (2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-224/2011). Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus pataisos namai nedaro kopijų, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jis kreipėsi į Alytaus PN administraciją dėl skundžiamo akto kopijos gavimo, o institucija atsisakė tai padaryti ar vilkina dokumentų pateikimą. Teismas pažymėjo, kad nesant įrodymų, jog pats pareiškėjas negali gauti skundžiamo akto, teismui nekyla pareiga pačiam išsireikalauti įrodymus. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas atlieka bausmę pataisos namuose neužkerta jam kelio kreiptis į pataisos namų administraciją dėl atitinkamų dokumentų gavimo.
Todėl laikyta, kad pareiškėjas tinkamai neįvykdė jam keliamos pareigos, nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, dėl to skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).
Teismas pažymėjo, jog ši nutartis neužkerta kelio V. A. pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus.
III. Pareiškėjas V. A. pateikė patikslintą atskirąjį skundą (b. l. 21), kuriuo prašo panaikinti sprendimą dėl atsisakymo išspręsti iškilusį ginčą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Nurodo, kad palaiko savo pirmojo atskirojo skundo teiginius, kuriame teigė, kad žmogus, neturintis teisinio išsilavinimo, pagal skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nebegali ginti pažeistų teisių. Bet kokie prašymai pataisos namų administracijai yra nagrinėjami iki 20 parų, todėl teismo nustatytu terminu pašalinti skundo trūkumų nebuvo galimybių. Be to, tuo metu jis buvo išvykęs iš Alytaus PN. Pažymi, jog atsiradusius neaiškumus galima pašalinti teismo metu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Tačiau suinteresuoto asmens teisė pareikšti skundą teismui turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų sąlygų. Kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti paisoma ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.). Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti. Todėl nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai gali būti vertinami kaip nutarties dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).
Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 13 d. nustatė terminą pareiškėjo skundo trūkumams pašalinti: pasiūlė pareiškėjui suformuluoti skundo reikalavimą vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašant panaikinti administracinį aktą (reikia nurodyti administracinį aktą priėmusią instituciją, datą ir numerį), kuriuo skirta nuobauda (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 ir 8 p.); nurodė pateikti: skundžiamą aktą ir įrodymus, kad jis yra pasinaudojęs Bausmių vykdymo kodekse numatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka (ABTĮ 24 str. 1 d.); pasiūlė pareiškėjui pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius jo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 24 str. 2 d. ir 41 str.).
Nors pareiškėjas, atsižvelgęs į šią nutartį, pateikė procesinį dokumentą su priedu, kuriuo iš dalies pašalino nurodytus skundo trūkumus, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartyje, visi trūkumai pašalinti nebuvo, t. y. skundas ir toliau neatitiko ABTĮ 23, 24 straipsnių reikalavimų.
ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose išvardyti reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui. Pagal šiuos reikalavimus skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalis) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Skundas, kuriame tiksliai nesuformuluotas reikalavimas ir nenurodytas reikalavimo faktinis pagrindas, neatitinka įstatymo reikalavimų, o teismas negali iškelti administracinės bylos, kol šie trūkumai nebus pašalinti. Šalia kitų skundui keliamų reikalavimų, ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, jog kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą. Taigi, remiantis minėtomis nuostatomis, skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).
Taip pat pažymėtina, jog pagal ABTĮ 24 straipsnio 1 dalį prie skundo turi būti pateiktas skundžiamas aktas. Tais atvejais, kai asmuo neturi galimybės pateikti skundžiamą aktą, teismas, sprendžiantis skundo priimtinumo klausimą, remiantis ABTĮ 10 straipsniu, turėtų padėti pareiškėjui įgyvendinti jo teises ir išreikalauti skundžiamą aktą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-629/2010). Vis dėlto, nesant įrodymų, jog pats pareiškėjas negalėjo gauti skundžiamo akto, pirmosios instancijos teismui nekyla pareiga pačiam išreikalauti reikalingus įrodymus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, bendra tvarka yra tokia, jog įrodymus pateikia pačios proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, ir tik tuomet, kai prireikia, kai šalys negali pačios gauti įrodymų, teismas įgyja pareigą išreikalauti bylai reikalingus įrodymus (ABTĮ 57 str. 4 d., 68 str. 1 d. 4 p.) (2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-224/2011).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodė konkretaus skundžiamo akto (aktą priėmusios institucijos, datos, numerio) ir jo nepateikė, tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimo.
Pažymėtina, jog nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad skundo trūkumų pašalinti negalėjo dėl ilgo prašymų pataisos namų administracijoje nagrinėjimo termino, jis netgi neteigia, kad kreipėsi į administraciją. Kadangi duomenų, kad pareiškėjas negalėjo įvykdyti teismo nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo dalyje, susijusioje su skundžiamo akto pateikimu, pirmosios instancijos teismui neatsirado pareiga pačiam reikalauti minėtą įrodymą.
Dėl pareiškėjo atskirojo skundo teiginio, jog neturi teisinio išsilavinimo, kas jam sutrukdė pateikti ABTĮ reikalavimus atitinkantį skundą, pažymėtina, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartyje yra nurodyti pareiškėjo skundo trūkumai ir išsamiai paaiškinta, kaip jie (trūkumai) turi būti pašalinti, todėl, įvertinus pareiškėjo pateikto skundo turinį, galima manyti, kad pareiškėjas, net ir neturėdamas teisinio išsilavinimo, galėjo pašalinti trūkumus ir pateikti ABTĮ reikalavimus atitinkantį skundą.
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartis savaime nėra kliūtis pareiškėjui ABTĮ nustatyta tvarka teisme ginčyti Alytaus pataisos namų direktoriaus sprendimą skirti jam drausminę nuobaudą.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan