Legislator Case Law & Legislation
fa919221-3123-4dfc-8cdc-4f458cce6ae3 AI generated

Court dismisses taxpayer's appeal against VAT and income tax penalties for tax evasion schemes.

Case Number fa919221-3123-4dfc-8cdc-4f458cce6ae3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Vilnius District Administrative Court dismissed the taxpayer's appeal against tax authority decisions imposing VAT, income tax, and fines. The court found the tax authorities correctly calculated liabilities based on evidence showing the taxpayer attempted to reduce taxable income through related-party transactions to avoid VAT and income tax. The court rejected arguments for reduced fines or exemption from interest, noting the taxpayer cooperated during the audit and failed to provide evidence for their disability and family status claims.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.: The court must uphold tax authority decisions if penalties are calculated legally based on proven facts, even when the taxpayer attempts to evade taxes through related-party transactions.

Keywords

AI generated
tax evasion scheme related party transactions VAT penalty assessment income tax liability administrative appeal dismissal tax audit cooperation fines reduction grounds

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str.
 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str.
88 str. 1 p.
 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., n u s p r e n d ė :
127 str.
1 p., 127 str., n u s p r e n d ė :

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-3402-244/2010

Procesinio Nr. 3-61-3-02555-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 9.10, 74

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Irenos Paulauskienės ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. A. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, n u s t a t ė:

Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Inspekcija) 2010-02-18 sprendimu Nr. (10.15)-10.1-5 nusprendė patvirtinti patikrinimo aktÄ : patvirtinti nurodymus pareiÅ¡kėjui sumokėti 29 864 Lt  pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 12 261 Lt PVM delspinigių, 16 530 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 7 777 Lt GPM delspinigių, 4 986 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai, 2 493 Lt Å¡ių įmokų baudÄ , 4 020 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 2 010 Lt Å¡ių įmokų baudÄ , ir paskirti: 2 986 Lt PVM baudÄ , 1 653 Lt GPM baudÄ (b. l. 11–20). Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos 2010-05-03 sprendimu Nr. 68-98 nusprendė iÅ¡ dalies pakeisti Inspekcijos 2010-02-18 sprendimÄ Nr. (10.15)-10.1-5, vietoje nurodymo pareiÅ¡kėjui sumokėti 16 530 Lt GPM, 7 777 Lt GPM delspinigių, 1 653 Lt GPM baudÄ , 29 864 Lt PVM, 12 261 Lt PVM delspinigių,

2 986 Lt PVM baudÄ , 4 986 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai, 4 020 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 2 493 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudÄ , 2 010 Lt Å¡ių įmokų papildomai pensijos daliai baudÄ nurodyti sumokėti  1 4058 Lt GPM, 6 202 Lt GPM delspinigių, 1 405 Lt GPM baudÄ , 5 323 Lt PVM, 1 607 Lt PVM delspinigių, 532 Lt PVM baudÄ , 4 986 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai, 4 020 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 2 493 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudÄ , 2 010 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudÄ (b. l. 26–31). Mokestinių ginčų komisija prie LR Vyriausybės 2010-07-26 sprendimu Nr. S-189(7-129/2010) nusprendė patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2010-05-03 sprendimÄ Nr. 68-98 (b. l. 62–72).

Pareiškėjas skunde (b. l.

4) praÅ¡o panaikinti Inspekcijos 2010-02-18 sprendimÄ Nr. (10.15)-10.1-5, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2010-05-03 sprendimÄ Nr. 68-98 bei Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2010-07-26 sprendimÄ Nr. S-189 (7-129/2010). Taip pat atskiruoju praÅ¡ymu (b. l. 110) praÅ¡o panaikinti arba sumažinti paskirtas baudas ir priskaičiuotus delspinigius. PaaiÅ¡kino, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPM įstatymas) 2 str. 7 d. individualiÄ veiklÄ apibrėžia kaip savarankiÅ¡kÄ , tęstinę gyventojo veiklÄ , kuria jis siekia ekonominės naudos.

Todėl, nesant bent vieno, kurio nors iÅ¡ Å¡ių požymių, gyventojo veiklos negalima laikyti individualia veikla. Atsitiktiniai sandoriai (kaip asmeninio bÅ«sto, asmeniÅ¡kai naudojamos ir dirbamos žemės) nelaikomi veiklos vykdymo požymiu ir nėra individualios veiklos vykdymas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, aiÅ¡kindama GPM įstatymo 2 str. 7 d. įtvirtintus individualios veiklos požymius, yra konstatavusi, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip individuali veikla, bÅ«tina nustatyti veiklos savarankiÅ¡kumo, versliÅ¡kumo, tęstinumo požymius ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimÄ , taip pat tokios veiklos priskirtinumÄ Ä¯statyme iÅ¡vardytoms veiklos rūšims.

Inspekcija pareiÅ¡kėjo veiksmuose įžvelgia veiklos tęstinumÄ , nes jis supirko kelis miÅ¡ko plotus, 2003–2007 metais vykdė miÅ¡ko kirtimus ir iÅ¡kirstÄ medienÄ bei statų miÅ¡kÄ pardavinėjo juridiniams ir fiziniams asmenims, tačiau pareiÅ¡kėjas pastoviai tuo neužsiminėjo, nes turėjo pastovų darbÄ â€“ vadovavo bendrovei, t. y. negalėjo tęstinai vykdyti individualios veiklos. MiÅ¡ko žemė reikalauja miÅ¡ko retinimo, atnaujinimo, nekokybiÅ¡kų medžių iÅ¡kirtimo, todėl dalis stataus miÅ¡ko buvo realizuota, be to, pagal MiÅ¡kų įstatymo 9 str. miÅ¡ko savininkas turėjo vykdyti sanitarinius miÅ¡ko valymus.

Inspekcijos argumentas, kad pareiÅ¡kėjas įsigijo daug miÅ¡ko žemės sklypų ir tuo įrodyta, kad vykdo individualiÄ veiklÄ , neatitinka realybės, nes miÅ¡kÄ reikia prižiÅ«rėti ir tvarkyti, pagal atitinkamos įstaigos iÅ¡duotus leidimus kirsti, retinti, tvarkyti. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas dirba bendrovėje, jis nevykdo ekonominės veiklos, todėl nėra pagrindo jam skaičiuoti  PVM. Be to, pareiÅ¡kėjo pragyvenimo Å¡altiniai yra kiti, t. y. didžioji pajamų dalis yra gaunama iÅ¡ darbinės veiklos, o stataus miÅ¡ko pardavimas yra tik asmeninio turto pardavimas, kuris turi bÅ«ti apmokestinamas pagal GPM įstatymo 6 ir 17 str.

Pareiškėjo tėvai yra įsigiję kaip savo nuosavybę miško žemę ir ši nuosavybė jiems priklauso teisėtai, o pareiškėjas, turėdamas tėvų notarinius sutikimus, pirko jų vardu žemę. Tėvai tiesiogiai nedalyvavo žemės apžiūrėjime, nes tėvai, pasitikėdami sūnumi ir jo gebėjimais, taip apsaugojo savo uždirbtus pinigus nuo nuvertėjimo. Todėl Inspekcijos argumentas, jog miško žemės pirkimas buvo siekimas pabėgti nuo mokesčių, neturi juridinio pagrindo.

Gautus pinigus tėvai deklaravo ir sumokėjo priklausančius mokesčius.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundÄ (b. l. 101–103) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas su sutuoktine Z. A. nuo 2003-01-01 iki 2007-12-31 įsigijo 58 žemės ir žemės su miÅ¡ku, kitos paskirties žemės sklypus bei kito nekilnojamojo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įsigytose miÅ¡ko valdose pareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė 2003–2007 metais vykdė miÅ¡ko kirtimus ir iÅ¡kirstÄ medienÄ bei statų miÅ¡kÄ pardavinėjo juridiniams ir fiziniams asmenims. MiÅ¡ko kirtimams pareiÅ¡kėjas turėjo leidimus kirsti miÅ¡kÄ . Atsižvelgiant į teisės normas, pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės pateiktus paaiÅ¡kinimus, patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, bei tai, kad įsigyti žemės sklypai priklauso sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise, mokesčių administratorius pajamas, gautas iÅ¡ prekybos mediena bei nenukirstu miÅ¡ku, padalino lygiomis dalimis pareiÅ¡kėjui

bei jo sutuoktinei. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2003 m. gavo 65 363 Lt iš medienos pajamų; 2004 m. kartu su sutuoktine gavo 41 780 Lt, o kiekvienas

iš jų atskirai po 20 890 Lt; 2005 m. – 81 425 Lt, o kiekvienas atskirai po 40 712,50

Lt, 2006 m. – 60 000 Lt, o atskirai kiekvienas po 30 000 Lt, 2007 m. – 125 790 Lt, o kiekvienas iš jų atskirai po 62 895 Lt pajamų iš medienos pardavimo. Pareiškėjas

kartu su sutuoktine miÅ¡ko sklypų įsigijimo ir medienos pardavimo sandorius sudarinėjo nuolat ir jie buvo nevienkartinio pobÅ«džio. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovė nustatė, kad pareiÅ¡kėjas kartu su sutuoktine, siekdami ekonominės naudos, tęstiniu laikotarpiu nuolat pirko žemės miÅ¡ko sklypus ir vykdė atskiruose sklypuose medienos kirtimus, pardavinėjo nukirstÄ ir nenukirstÄ medienÄ , t. y. tiek iki 2003 metų, tiek tikrinamuoju 2003–2007

metų laikotarpiu, nes 2000 metais įsigijo 2 žemės sklypus, 2001 m. – 1 žemės sklypÄ 2002 m. – 6 žemės sklypus, 2003 m. – 7 žemės sklypus, 2004 m. – 17 žemės sklypų, 2005 m. – 12 žemės sklypų, 2006 m. – 9 žemės sklypus ir 2007 m. – 13 žemės sklypų, pajamas už parduotÄ medienÄ taip pat gavo per tęstinį laikotarpį.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui 2004–2007 m. buvo iÅ¡duoti leidimai kirsti miÅ¡kÄ . Patikrinimo akto suraÅ¡ymo metu pareiÅ¡kėjo ir Z. A. bendroje jungtinėje nuosavybėje buvo registruoti 73 žemės sklypai arba jų dalys. Tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas nuosavybės teisę į miÅ¡ko sklypus įgijo juos nusipirkęs, jų įsigijimas yra siejamas su ekonominės naudos siekimu. PareiÅ¡kėjo sudaryti sandoriai, t. y. medienos pardavimo sutartys ir gaunamos medienos pardavimo pajamos, nebuvo atsitiktinės, o iÅ¡ veiklos, kuri iÅ¡ anksto buvo numatyta. PareiÅ¡kėjas kreipdavosi dėl leidimų miÅ¡kams kirsti iÅ¡davimo, iÅ¡kirstÄ medienÄ parduodavo, gautas lėšas investuodavo į naujų miÅ¡ko sklypų įsigijimÄ . Pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių miÅ¡kininkystė yra viena iÅ¡ ekonominės veiklos rūšių. MiÅ¡kininkystė yra gamybos sritis, kuri apima miÅ¡ko želdinimÄ , gerinimÄ ir augalinių miÅ¡ko iÅ¡teklių naudojimÄ , o sanitarinių miÅ¡ko kirtimo darbų nėra pagrindo iÅ¡skirti kaip veiklos atskiros rūšies, t. y. sanitariniai kirtimai atliekami vykdant miÅ¡kininkystės veiklÄ apskritai. Todėl visos pareiÅ¡kėjo pajamos už 2004–2007 metais parduotÄ medienÄ laikytinos pajamomis iÅ¡ ekonominės

veiklos ir nėra pagrindo Å¡iÄ veiklÄ vertinti kaip turimų miÅ¡ko sklypų tvarkymo veiklÄ . 2005–2007

m. apvaliÄ medienÄ ir nenukirstÄ miÅ¡kÄ kooperatinei bendrovei „Zarasų Å¡ilas“ (toliau – Bendrovė) yra pardavę ir pareiÅ¡kėjo tėvai A.

K. A.ir J. A. Šioje bendrovėje pareiškėjas yra administracijos vadovas ir pajininkas, valdantis 20 proc. bendrovės turto. Pareiškėjo tėvai su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis nėra sudarę medienos pardavimo sutarčių. Iš viso apvaliosios medienos ir stataus miško tėvai pardavė sūnaus vadovaujamai įmonei už 309 670 Lt. Inspekcija, vadovaudamasi MAĮ 69 str.

bei atsižvelgusi į patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, kad A. K. A. ir J. A. įsigydami nekilnojamÄ jį

turtÄ (žemės sklypus su miÅ¡ku) patys nedalyvavo, žemės (miÅ¡ko) sklypų neapžiÅ«rėjo, dėl kainų su pardavėjais nesiderėjo, o tik pasirašė pirkimo pardavimo dokumentuose; asmeniÅ¡kai įsigytuose miÅ¡ko sklypuose kirtimų ir kitų darbų, susijusių su medienos paruoÅ¡imu bei pardavimu nevykdė; medienos pirkimo–pardavimo

sandorius įformino tik su bendrove „Zarasų šilas“, kurios vadovas yra jų sūnus R. A. ir jis atstovavo Bendrovę sudarant šiuos sandorius,

konstatavo, kad 2005 m., 2006 m., 2007 m. nukirstos medienos ir stačiu mišku pirkimo–pardavimo sandoriais, sudarytais tarp susijusių asmenų, buvo siekiama

sumažinti pareiÅ¡kėjo Å¡io laikotarpio gautas faktines apmokestinamÄ sias pajamas, o tokių sandorių įforminimo tikslas buvo gauti mokestinės naudos – nemokėti PVM, dalinai iÅ¡vengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo taikant NPD bei individualios veiklos požymių atsiradimo. PVMÄ® 2 str. 6 dalyje nustatyta, kad ekonominė veikla yra veikla (įskaitant gamybÄ , paslaugų teikimÄ , žemės Å«kio veiklÄ , žuvininkystę, kasybÄ , profesinę veiklÄ , naudojimÄ si turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kuriÄ vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar jÄ vykdant siekiama gauti pelno). Inspekcija, atkÅ«rusi iÅ¡kreiptas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , pareiÅ¡kėjo 2005 m., 2006 m., 2007 m. gyventojų pajamų mokesčio bazę ir mokėtinÄ mokesčio sumÄ apskaičiavo neatsižvelgusi į tarpusavyje susijusių asmenų per šį laikotarpį sudarytus sandorius, kuriais buvo siekiama gauti mokestinės naudos. Atsakovė sprendime pripažinusi, kad pareiÅ¡kėjo tėvai individualios veiklos nevykdė ir tik formaliai jų vardu buvo įforminti miÅ¡ko sklypų pirkimai, iÅ¡ kurių kirtimų gautos medienos pardavimo pajamos buvo priskirtos individualios veiklos pajamoms, bei konstatavusi, kad individualiÄ veiklÄ vykdė pareiÅ¡kėjas kartu su sutuoktine, pareiÅ¡kėjo tėvų gautas medienos pardavimo pajamas, kurios patikrinimo metu buvo priskirtos tik pareiÅ¡kėjui, padalino tarp pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės lygiomis dalimis, kaip ir visas individualios veiklos pajamas, ir atitinkamai perskaičiavo mokėtinus GPM ir PVM mokesčius.

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl 2003–2007 metais pareiškėjo gautų medienos pardavimo pajamų priskyrimo prie individualios veiklos pajamų ir papildomo GPM, PVM ir VSD įmokų apskaičiavimo bei mokėjimo, taip pat, ar pagrįstai pritaikytas MAĮ 69 str.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, notaro duomenis ir mokėtojo pateiktas privačios žemės (miško) sklypo pirkimo ir pardavimo sutartis, nustatyta, kad pareiškėjas kartu su sutuoktine Z. A. nuo 2003-01-01 iki 2007-12-31 įsigijo

58 žemės ir žemės su miÅ¡ku, kitos paskirties žemės sklypus bei nekilnojamojo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Mokestinių ginčų komisijos byla Nr. 6.11-05 (7-129/2010), b. l. 32-33). BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įsigytose miÅ¡ko valdose pareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė 2003–2007 m. vykdė miÅ¡ko kirtimus, iÅ¡kirstÄ medienÄ bei statų miÅ¡kÄ pardavinėjo juridiniams ir fiziniams asmenims. MiÅ¡ko kirtimams pareiÅ¡kėjas turėjo leidimus kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡ Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Zarasų ir Ignalinos rajono agentÅ«rų (Mokestinių ginčų komisijos byla Nr. 6.11-05 (7-129/2010), b. l. 84–86, 91, 95, 101, 104, 109, 119, 156, 160, 165–166). PareiÅ¡kėjas 2008 m. gruodžio 29 d. paaiÅ¡kinime paaiÅ¡kino, kad visuose su sutuoktine bendrosios nuosavybės priklausomuose žemės-miÅ¡ko sklypuose tvarkėsi jis vienas (Mokestinių ginčų komisijos byla Nr. 6.11-05 (7-129/2010), b. l. 66). 2009 m. spalio 14 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad, įsigyjant 2003−2007 m. ir ankstesniais metais nekilnojamÄ jį turtÄ , sutuoktinė Z. A. ne visada dalyvavo notarinėje kontoroje pasiraÅ¡ant ir tvirtinant turto pirkimo-pardavimo sutartis. Dažniausiai su sutuoktine kartu spręsdavo dėl medienos ir stataus miÅ¡ko pardavimo, apsitardavo dėl parduodamos medienos kainos pareiÅ¡kėjas; jo sutuoktinė žinojo apie visus bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įsigytus žemės (miÅ¡ko) sklypus. Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jokių konkrečių susitarimų su sutuoktine dėl Å¡eimoje gautų piniginių lėšų pasidalijimo neturi, o gautos iÅ¡ veiklos lėšos naudojamos bendriems Å¡eimos reikalams, dalis bendrų su sutuoktine gautų pajamų buvo panaudota nekilnojamojo turto įsigijimui (Mokestinių ginčų komisijos byla Nr. 6.11-05 (7-129/2010), b. l. 72-73). PareiÅ¡kėjas 2003 m. kartu su sutuoktine gavo iÅ¡ medienos pardavimo

65 363,00 Lt pajamų, 2004 m. kartu su sutuoktine gavo 41 780,00 Lt, o

kiekvienas iš jų atskirai po 20 890,00 Lt, 2005 m. – 81 425,00 Lt, o kiekvienas atskirai po 40 712,50 Lt, 2006 m. – 60 000,00 Lt, o kiekvienas atskirai po 30 000,00 Lt, 2007 m. – 125 790,00 Lt, o kiekvienas iš jų atskirai po

62 895,00 Lt pajamų iš medienos pardavimo.

Dėl individualios veiklos pripažinimo.

Individualios veiklos sÄ voka apibrėžta GPM įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal šį apibrėžimÄ individuali veikla − savarankiÅ¡ka veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiÅ¡ka bet kokio pobÅ«džio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tÄ , kuria verčiamasi turint verslo liudijimÄ ; 2) savarankiÅ¡ka kÅ«ryba, profesinė ir kita panaÅ¡aus pobÅ«džio savarankiÅ¡ka veikla, įskaitant tÄ , kuria verčiamasi turint verslo liudijimÄ ; 3) savarankiÅ¡ka sporto veikla; 4) savarankiÅ¡ka atlikėjo veikla. IÅ¡ pateikto apibrėžimo matyti, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip individuali veikla, bÅ«tina nustatyti veiklos savarankiÅ¡kumo, versliÅ¡kumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo − ekonominės naudos siekimo − buvimÄ , o taip pat tokios veiklos priskirtinumÄ iÅ¡vardytoms veiklos rūšims.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau − LVAT) iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, aiÅ¡kindama GPM įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus individualios veiklos požymius, 2006-06-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A-902/2006 yra konstatavusi, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip individuali veikla, bÅ«tina nustatyti veiklos savarankiÅ¡kumo, versliÅ¡kumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo − ekonominės naudos siekimo − buvimÄ , taip pat tokios veiklos priskirtinumÄ Ä¯statyme iÅ¡vardytoms veiklos rūšims. GPM įstatymo prasme, savarankiÅ¡ka veikla LVAT praktikoje laikytina tokia veikla, kuriÄ vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiÅ«ra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iÅ¡ kurios tiesiogiai gauna pajamas (2006 m. spalio 20 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006). SavarankiÅ¡kai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu)), dengia su veiklos vykdymu susijusias iÅ¡laidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas.

IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjo nukirstos medienos ir stataus miÅ¡ko prekybos sandoriai, t. y. medienos pardavimo sutartys ir gaunamos medienos pardavimo pajamos, nebuvo atsitiktiniai sandoriai, o, prieÅ¡ingai, jo vykdomi sandoriai buvo savarankiÅ¡ki ir atliekami nepriklausomai nuo kitų asmenų. Pats pareiÅ¡kėjas gaudavo leidimus kirsti miÅ¡kÄ , pats miÅ¡ko sklypuose atlikdavo miÅ¡ko kirtimo ir miÅ¡ko ruoÅ¡os darbus, pats gaudavo pajamas už parduotÄ miÅ¡kÄ . Kartu su sutuoktine pareiÅ¡kėjas sprendė su veikla susijusius klausimus, dengė iÅ¡laidas, susijusias su veiklos vykdymu, gautas lėšas investuodavo į naujų miÅ¡ko sklypų įsigijimÄ . Visos Å¡ios iÅ¡vardintos aplinkybės įrodo, kad R. A. vykdomiems prekybos sandoriams yra bÅ«dingas savarankiÅ¡kumas kaip individualios veiklos vykdymo požymis.

Pažymėtina tai, kad R. A. kartu su sutuoktine miško sklypų įsigijimo ir medienos pardavimo sandorius sudarinėjo nuolat, sudaromi sandoriai nebuvo vienkartinio pobūdžio, visiems sudarytiems nukirstos medienos ir stačiu miškų medienos pardavimo sandoriams būdingas tam tikras pakartotinumas. Netgi motyvas siekti ekonominės naudos ir galimybė sudaryti sandorius ateityje liudija, kad pareiškėjo veiklai būdingas

tęstinumas. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad tiek iki 2003 m., tiek 2003–2007 m. pareiškėjas kartu su sutuoktine nuolat pirko žemės sklypus su mišku,

nuolat vykdė atskiruose sklypuose medienos kirtimus, nuolat pardavinėjo nukirstÄ ir statų miÅ¡kÄ , taip pat pajamas už parduotÄ medienÄ gavo per tęstinį laikotarpį, t. y. 2003–2007 metais. Å iuo atveju svarbi ir ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjui buvo nuolat iÅ¡duodami leidimai kirsti miÅ¡kÄ , o tai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nuolat vykdydavo savo veiklÄ , kurios vienas iÅ¡ etapų – leidimo kirsti miÅ¡kÄ gavimas. IÅ¡vardintų požymių visuma įrodo, kad pareiÅ¡kėjo kartu su sutuoktine vykdomai veiklai bÅ«dingas tęstinis, nepertraukiamas, nuolat atsikartojantis veiklos vykdymas kaip dar vienas individualios veiklos požymis. Visa tai patvirtina, jog R. A. sudaromi sandoriai nebuvo atsitiktiniai, kurie nelaikomi veiklos vykdymo požymiais ir nereiÅ¡kia

individualios veiklos vykdymo. Be to, atkreiptinas dėmesys i tai, jog R. A. 2003-04-01 yra įregistravęs ūkininko ūkį, tačiau pagal

pateiktas metines pajamų deklaracijas pajamų iš žemės ūkio veiklos jis nėra gavęs (Mokestinių ginčų komisijos byla Nr. 6.11-05 (7-129/2010), b. l. 121–133).

PVM įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ekonominė veikla yra veikla (įskaitant gamybÄ , paslaugų teikimÄ , žemės Å«kio veiklÄ , žuvininkystę, kasybÄ , profesinę veiklÄ , naudojimÄ si turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kuriÄ vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar jÄ vykdant siekiama gauti pelno). Pagal PVM įstatymo (nuo 2004 m. gegužės 1 d. 2004-01-15 Ä®statymo Nr. IX-1960 redakcija) 71 straipsnį prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetÄ tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie Å¡alies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas ir bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklÄ suma per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) virÅ¡ija 100 000 litų. PVM turi bÅ«ti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo virÅ¡yta. PVM įstatymo

71 straipsnio 4 dalyje (2004-01-15 įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) numatyta, kad praÅ¡ymo įregistruoti PVM mokėtoju nepateikimas neatleidžia apmokestinamojo asmens nuo prievolės skaičiuoti PVM už jo pateiktas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas ir mokėti jį į biudžetÄ , jeigu tai privaloma daryti pagal Å¡io straipsnio 1-3 dalių nuostatas. Taigi iÅ¡ individualios veiklos gautos pajamos laikytinos PVM objektu ir apmokestinamojo asmens pajamos iÅ¡ PVM apmokestinamos ekonominės veiklos, virÅ¡ijančios 100000 Lt sumÄ , apmokestintinos PVM, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo įregistruotas PVM mokėtoju ar ne.

Analizuojant pareiÅ¡kėjo kartu su sutuoktine vykdomÄ veiklÄ , vertintina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas nuosavybės teisę į miÅ¡ko sklypus įgijo juos nusipirkęs, o jų įsigijimas yra siejamas su ekonominės naudos – gauti pajamų – siekimu. Aplinkybė, jog medienos, gautos iÅ¡kirtus tokiu bÅ«du įgytÄ miÅ¡kÄ , pardavimas, kai dalis ar visos iÅ¡ pardavimo gautos pajamos vėl investuojamos į naujų miÅ¡ko sklypų įsigijimÄ , t. y. miÅ¡ko sklypų pirkimas ir medienos pardavimas vykdomas per tęstinį laikotarpį, patvirtina, kad asmuo vykdo individualiÄ veiklÄ ir iÅ¡ veiklos gauna pajamas, kurios pripažįstamos individualios veiklos pajamomis. Minėtos aplinkybės, t. y. kad dalį bendrų su sutuoktine gaunamų pajamų buvo panaudota nekilnojamojo turto įsigijimui, neneigia ir pats pareiÅ¡kėjas. Ä®vertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas vykdė ekonominę veiklÄ , jam teisėtai ir pagrįstai paskaičiuotas PVM.

Teismas, apibendrindamas anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir įvertinęs iÅ¡vardintų požymių visumÄ , konstatuoja, kad R. A. kartu su sutuoktine vykdoma veikla (medienos pardavimas) pripažįstama individualia veikla, nes turi Å¡iai veiklai bÅ«dingų savarankiÅ¡kumo, versliÅ¡kumo, tęstinumo požymių, ir tokios veiklos tikslas − ekonominės naudos siekimas (pajamų gavimas).

Dėl LR mokesčių administravimo įstatymo 69 str. taikymo

Mokesčių administravimo įstatymo (toliau − MAÄ®) 10 straipsnio nuostatos patvirtina, kad mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai, t. y. lemiamÄ reikÅ¡mę turi tikrasis Å«kinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais. Specifinis teisinis instrumentas, kuriuo remiantis mokesčiai gali bÅ«ti perskaičiuojami taikant šį principÄ , yra įtvirtintas MAÄ® 69 straipsnio 1 dalyje, kurioje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtinÄ mokesčio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesčio mokėjimo arba padidinti grÄ Å¾intinÄ (įskaitytinÄ ) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ . Å iuo atveju mokesčio administratorius turi teisę neatsižvelgti į formaliÄ mokesčio mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkurti iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų įstatymų atitinkamas nuostatas. Å ios teisės normos (turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principo) taikymo esmė yra atkurti iÅ¡kreiptas aplinkybes, lemiančias apmokestinamo objekto dydį bei mokesčio subjektÄ .

Mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai mokėtinas sumas perskaičiavo atsižvelgdamas į tai, kad Inspekcija patikrinimo metu už 2004–2007 metus gautas sutuoktinių Z. ir R. A. individualios veiklos pajamas padalino tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, nes įsigyti žemės sklypai priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip taikydamas MAÄ® įtvirtintÄ turinio prieÅ¡ formÄ principÄ , kurio įgyvendinimÄ reglamentuoja MAÄ® 69 straipsnis. Tuo tarpu R. A. tėvų gautas pajamas iÅ¡ medienos pardavimo patikrinimo metu priskyrė tik pareiÅ¡kėjo individualios

veiklos pajamoms. Mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiškėjo tėvai – A. K. A. ir J. A. – jokios veiklos

nevykdė, tik formaliai jų vardu buvo įforminami miško žemės sklypų įsigijimai,

medienos pardavimo sandoriai buvo sudaromi tik su įmone, kurioje R. A. buvo administracijos vadovas ir pajininkas. Sudaromų

sandorių tikslas buvo vienintelis − mokestinė nauda, siekiant iÅ¡skaidyti gautas pajamas, kad nesusidarytų mokėtinas PVM. Mokesčių administratoriaus sprendimu visos tėvų gautos pajamos pagrįstai pripažintos abiejų sutuoktinių vykdančių individualiÄ veiklÄ pajamomis, t. y. visos medienos pardavimo pajamos visais individualios veiklos vykdymo laikotarpiais padalintos į dvi lygias dalis, atitinkamai tarp sutuoktinių dalijant su veikla susijusias iÅ¡laidas ir nuo Å¡ios veiklos gautų pajamų sumokėtÄ (iÅ¡skaičiuotÄ ) mokestį.

Mokesčių administratorius, atsižvelgęs į patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, kad A. K. A. ir J. A. įsigyjant nekilnojamÄ jį turtÄ (žemės sklypus su miÅ¡ku) patys nedalyvavo, žemės (miÅ¡ko) sklypų neapžiÅ«rėjo, dėl kainų su pardavėjais nesiderėjo, o tik pasirašė pirkimo–pardavimo dokumentuose; taip pat asmeniÅ¡kai įsigytuose miÅ¡ko sklypuose kirtimų ir kitų darbų, susijusių su medienos paruoÅ¡imu bei pardavimu, nevykdė, medienos pirkimo–pardavimo sandorius įformino tik su bendrove „Zarasų Å¡ilas“, kurios vadovas yra jų sÅ«nus R. A., kuris ir atstovavo Bendrovę sudarant Å¡iuos sandorius, pagrįstai vadovavosi MAÄ® 69 straipsnio nuostatomis ir konstatavo, kad 2005–2007 m. nukirstos medienos ir stačiu miÅ¡ku pirkimo–pardavimo sandoriais, sudarytais tarp susijusių asmenų, buvo siekiama sumažinti pareiÅ¡kėjo minėto laikotarpio gautas faktines apmokestinamÄ sias pajamas, o tokių sandorių įforminimo tikslas buvo gauti mokestinės naudos − nemokėti PVM, dalinai iÅ¡vengti GPM mokėjimo taikant NPD.

Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjui mokėtini gyventojų pajamų, pridėtinės vertės, valstybinio socialinio draudimo mokesčiai, delspinigiai bei baudos yra paskaičiuotos ir paskirtos teisėtai ir pagrįstai, remiantis galiojančiomis teisės aktų normomis ir faktinėmis aplinkybėmis.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas panaikinti arba sumažinti paskirtas baudas bei priskaičiuotus ir skaičiuojamus delspinigius yra atmestinas, nes kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, mokesčių administratorius įvertino pareiÅ¡kėjo padaryto pažeidimo pobÅ«dį (akivaizdų tikslÄ atliktais sandoriais gauti mokestinę naudÄ ) bei tai, kad pareiÅ¡kėjas patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, todėl, esant baudÄ mažinančioms aplinkybėms, pagrįstai pareiÅ¡kėjui skyrė baudos minimumÄ .

Teismas taip pat atmeta ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo delspinigių. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atleisti jį nuo delspinigių, remdamasis tuo, kad delspinigius netikslinga iÅ¡ieÅ¡koti ekonominiu ir socialiniu požiÅ«riu. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, jog Å¡iÄ aplinkybę pagrindžia tai, kad jis yra antros grupės invalidas ir augina du mokyklinio amžiaus vaikus, tačiau Å¡iems savo teiginiams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų.

Â

Remiantis išdėstytais motyvais, skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų panaikinti remiantis skunde išdėstytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., n u s p r e n d ė :

PareiÅ¡kėjo R. A. skundÄ Â atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                               Â

Gintaras Dzedulionis

                                                                                              Â

                   Irena Paulauskienė

Â

                                                                                                  Â

           Liudmila Zaborovska