Legislator Case Law & Legislation
fa918a44-9ee2-4d7b-aaf6-103a369c24e2 AI generated

fa918a44-9ee2-4d7b-aaf6-103a369c24e2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number fa918a44-9ee2-4d7b-aaf6-103a369c24e2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I-805-789/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03319-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 6 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

fa918a44-9ee2-4d7b-aaf6-103a369c24e2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. ž EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-805-789/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03319-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 6 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. B. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žala atlyginti dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018-02-02 iki 2018-09-07 neužtikrinant minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo, be to, baldai ir sanitarinis mazgas nėra iÅ¡skaičiuojami iÅ¡ bendro gyvenamojo ploto.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad sanitarinio mazgo patalpa atskirta tik nedidele sienele, todėl nuolat sklido nemalonus kvapas, dėl to pareiÅ¡kėjas jautė įvairius neigiamus iÅ¡gyvenimus. Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 6–13). LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje atitiko nustatytus reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad kamerų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio, be to, tam tikrose kamerose sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira patalpa su durimis. Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ turėtų bÅ«ti vertinamas kaip nepagrįstas. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad neturtinė žala kilo dėl netinkamų jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų laikotarpiu nuo 2018-02-02 iki 2018-09-07 ir dėl to jam turėtų bÅ«ti atlyginama neturtinė žala. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnį kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. ž EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194, reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ . Taisyklių 111.2 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

EŽTT praktikoje (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ič prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) konstatuota, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti konkretaus kvadratinių metrų skaičiaus, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Atsižvelgęs į EŽTT 2016 m spalio 20 d. sprendime MurÅ¡ič prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , teismas pažymi, kad, vertinant pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neįskaičiuotini į bendrÄ kameros plotÄ .

IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimo matyti, kad sanitariniai įrenginiai LukiÅ¡kių TI-K kamerose užima 0,56 m2. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pagal nacionalinės teisės reikalavimus bÅ«tų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas bÅ«tų mažesnis nei 3,6 m2. PareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pagal Konvencijos reikalavimus bÅ«tų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas bÅ«tų mažesnis nei 3 m2, neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto, t. y. 0,56 m2.

IÅ¡ atsakovės atstovės pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2018-02-02 iki 2018-09-07 pareiÅ¡kėjui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas nebuvo mažesnis nei teisės aktuose įtvirtintas 3,6 m2 reikalavimas vienam asmeniui, todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų neatliko. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad kameros yra apstatytos baldais, todėl laisvo ploto kamerose jam teko dar mažiau. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamÄ plotÄ (LVAT 2018 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018, 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-l 134-858/2018, 2018 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1294-822/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-931-520/2018).

Todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , į kamerų užstatymÄ baldais neatsižvelgiama. Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad sanitarinio mazgo patalpa atskirta tik nedidele sienele, todėl nuolat sklido nemalonus kvapas, dėl to pareiÅ¡kėjas jautė įvairius neigiamus iÅ¡gyvenimus. Ginčo laikotarpiu tardymo izoliatoriaus-kalėjimo gyvenamųjų patalpų, tame tarpe ir sanitarinio mazgo, įrengimo reikalavimai nustatyti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau - ir Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės), kurių 14.5 punkte nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. LukiÅ¡kių TI-K pateikti duomenys patvirtina, kad kamerose įrengta sienelė, atskiriant kameros plotÄ nuo sanitarinio mazgo, yra 1,5 m, todėl toks kamerų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Nuo 2015-11-01 įsigaliojusi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (toliau - ir Higienos norma 134:2015), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 d. įsakymu Nr. V-908, sanitarinio mazgo įrengimo tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje nereglamentuoja, tačiau jos 3 punkte įtvirtinta, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

LukiÅ¡kių TI-K yra veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . Be to, kaip matyti iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡imo (b. l. 16–17), kameros yra vėdinamos per langus, tai atitinka Higienos normos 134:2015 17 punkto reikalavimus.

Kamerų langai ir jų rėmai yra tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti LukiÅ¡kių TI-K kameras, taigi nėra pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtus veiksmus dėl atskiros ventiliacijos sistemos neįrengimo. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Teismas taip pat nenustatė, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų padaryta neturtinė žala.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. B. skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė