Legislator Case Law & Legislation
fa91087c-d085-4ad8-8db7-e8880f9b6c67 AI generated

fa91087c-d085-4ad8-8db7-e8880f9b6c67 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number fa91087c-d085-4ad8-8db7-e8880f9b6c67
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005-06-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį - 500 Lt dydžio bauda; Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-10-20 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį - 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-02-06 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005-06-29 nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė 1 (vienerių) metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 500 Lt bauda;

Legislator headnote

AI generated

fa91087c-d085-4ad8-8db7-e8880f9b6c67 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Ä® jį atkreipė dėmesį tada, kai pamatė, jog Å¡is, atsiskaitydamas už prekes, padavė 50 Eur banknotÄ , grÄ Å¾os gavo 30 Eur. Tuos pinigus įsidėjo į piniginę, o pastarÄ jÄ Ä¯sikiÅ¡o į galinę Å¡ortų kiÅ¡enę. Apie tai, kad senukas turi pinigų (minėtus 30 Eur), su niekuo nekalbėjo, nežino, ar kas nors iÅ¡ kartu su juo buvusių asmenų, tÄ matė. Tuo metu jis pats dar negalvojo apie piniginės pagrobimÄ . Atsiskaitęs už prekes, nukentėjusysis atsisėdo parduotuvėje ant palangės, o jis (T.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-2121-932/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38419-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9; 1.2.14.3.1.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 1.2.29.3.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 26 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei ir Rasai Pladaitei, dalyvaujant prokurorėms RÅ«tai Navasaitienei ir Audronei Nastulevičienei, kaltinamajam T. P., kaltinamojo gynėjui advokatui Benediktui Paulauskui, vertėjai Audronei Adomavičienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, iki suėmimo dirbo (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu yra suimtas kitoje byloje ir laikomas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, teistas:

1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005-06-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį - 500 Lt dydžio bauda;

2. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-10-20 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį - 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-02-06 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005-06-29 nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė 1 (vienerių) metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 500 Lt bauda;

3. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-12-10 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4. Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-07-31 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-12-10 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-11-26 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-07-31 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-02-15 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį - 30 parų arešto bausme, 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-07 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį - 4 (ketverių) metų 11 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-02-15 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė (2016-03-29 paleistas atlikus bausmę);

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-24 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

T. P. 2017 m. liepos 29 d., apie 20.05 val., turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , bÅ«damas prie Gedvydžių g. 3, Vilniuje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iÅ¡ nugaros pusės pribėgo prie nukentėjusiojo J. K., gim. (duomenys neskelbtini)., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui rankomis sugriebus ir laikant J. K. už deÅ¡inės rankos, taip atimant galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis, jis iÅ¡ J. K. galinės kelnių kiÅ¡enės iÅ¡traukė 40 Eur vertės piniginę, kurioje buvo 500 Eur grynųjų pinigų, J.

K. vardu iÅ¡duota asmens tapatybės kortelė, 19,60 Eur vertės, „Swedbanko“ mokėjimo kortelė, 30 Eur vertės, po ko kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ir tokiu bÅ«du, atimdamas galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis, pagrobė svetimÄ nukentėjusiajam J. K. priklausantį 589,60 Eur vertės turtÄ , svetimÄ J. K. asmens dokumentÄ bei neteisėtai įgijo ir laikė svetimÄ J. K. priklausančiÄ elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne trumpiau nei iki 2017 m. liepos 29 d., 20.37 val.

Å iais veiksmais T. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje. Taip pat T. P. 2017 m. liepos 29 d., apie 20.37 val., „Swedbank“ bankomate, esančiame BieliÅ«nų g. 1, Vilniuje, neteisėtai panaudojo svetimÄ J. K. priklausančiÄ elektroninę mokėjimo priemonę - AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), suvesdamas J. K. piniginėje surastÄ skaičių kombinacijÄ , kaip neteisėtai įgytos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis - PIN kodÄ , inicijavo finansinę operacijÄ , kurios jam atlikti nepavyko, nes jis suvedė neteisingÄ PIN kodÄ .

Å iais veiksmais T. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 215 straipsnio 1 dalyje Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. P. kaltę pripažino iÅ¡ dalies. 2017-07-29, vakare, kartu su savo sugyventine O. P., pažįstamu T., pastarojo motina ir Å¡ios drauge atėjo į Gedvydžių gatvėje esančiÄ parduotuvę „Maxima“. PrieÅ¡ tai visi netoliese esančioje krepÅ¡inio aikÅ¡telėje vartojo alų, kurio ir atėjo dar nusipirkti. Visiems bÅ«nant prie kasos, matė priekyje jų stovintį senukÄ .

Ä® jį atkreipė dėmesį tada, kai pamatė, jog Å¡is, atsiskaitydamas už prekes, padavė 50 Eur banknotÄ , grÄ Å¾os gavo 30 Eur. Tuos pinigus įsidėjo į piniginę, o pastarÄ jÄ Ä¯sikiÅ¡o į galinę Å¡ortų kiÅ¡enę. Apie tai, kad senukas turi pinigų (minėtus 30 Eur), su niekuo nekalbėjo, nežino, ar kas nors iÅ¡ kartu su juo buvusių asmenų, tÄ matė. Tuo metu jis pats dar negalvojo apie piniginės pagrobimÄ . Atsiskaitęs už prekes, nukentėjusysis atsisėdo parduotuvėje ant palangės, o jis (T.

P.) kartu su visais išėjo į laukÄ . Neatsimena, kas atsiskaitė už alų, kas ir kaip jį nešė. Lauke kompanija pasuko eiti atgal link krepÅ¡inio aikÅ¡telės, o jis (kaltinamasis) šūktelėjo, jog ateis vėliau, nes nusprendė už kioskų atlikti gamtinius reikalus. Išėjęs iÅ¡ už kioskų, pamatė, kad senukas jau išėjęs iÅ¡ parduotuvės, ėjo tolyn ir prisėdo prie vieno namo. Tuomet nusprendė pagrobti iÅ¡ pastarojo piniginę. Apėjo namÄ , palaukė, kol senukas pradės eiti, priėjo prie praėjimo tarp dviejų namų ir, pribėgęs iÅ¡ galo, brome iÅ¡traukė iÅ¡ galinės Å¡ortų kiÅ¡enės piniginę.

KategoriÅ¡kai tvirtina, kad jokio kito asmens kartu su juo nebuvo ir piniginės jam niekas nepadėjo iÅ¡traukti. Nukentėjusįjį jis ne apiplėšė, o tik apvogė. Piniginę iÅ¡traukė lengvai (ji iÅ¡lindusi kyÅ¡ojo iÅ¡ kiÅ¡enės ir tabalavo), viskas truko vos keletÄ sekundžių, niekas nukentėjusiajam už rankų nelaikė. Senukas vienoje rankoje turėjo lazdÄ , kitoje – krepšį su pirkiniais ir net nesureagavo, kai jis iÅ¡traukė piniginę (negirdėjo nei jį Å¡aukiant, nei juo labiau, nukentėjusysis prieÅ¡inosi).

Kaltinamojo manymu, nukentėjusysis klaidingai nurodė neva jam buvo sugriebta už rankų, pastarasis, matyt, taip pasakė, nes matė, kad parduotuvėje Å¡alia jo stovėjo kaltinamasis su draugu. Teismui kaltinamasis T. P. tvirtino, jog tuo metu, kai jis iÅ¡traukė iÅ¡ nukentėjusiojo piniginę ir bėgo, pamatė iÅ¡ tarp kitų dviejų namų iÅ¡einantį/einantį kažkokį asmenį (30-40 m atstumu). Negali pasakyti, ar tas asmuo bėgo paskui, vijosi jį, ar kÄ nors sakė (bendrai matė kažkokį siluetÄ ir tiek).

Neatmeta galimybės, kad tas asmuo galėjo matyti, kaip jis iÅ¡ nukentėjusiojo iÅ¡traukė piniginę. Kaltinamasis į tai nesigilino, bėgo kuo toliau, nes buvo aiÅ¡ku, kad padarė nusikaltimÄ . Prabėgdamas pro krepÅ¡inio aikÅ¡telę, kurioje buvo jo kompanija, šūktelėjo, kad jis nebegrįš, daugiau nieko jiems neaiÅ¡kino. Skubėdamas tolyn, atidarė piniginę, išėmė iÅ¡ jos 30 Eur, banko kortelę bei lapukÄ su užraÅ¡ytais skaičiais, kadangi pagalvojo, kad tai gali bÅ«ti PIN kodas.

Matė, jog piniginėje dar buvo asmens tapatybės kortelė, kažkokios nuolaidų kortelės, gal dar kokie popieriukai ir viskas. Skubėdamas kruopščiai visko netikrino, tačiau tikrai bÅ«tų pamatęs, jei piniginėje bÅ«tų buvę dar pinigų. Nukentėjusiojo nurodytų 500 Eur grynųjų, taip pat žiedo ir dantų karÅ«nėlių jis nerado. IÅ¡siėmęs 30 Eur, banko kortelę ir lapukÄ , piniginę iÅ¡metė kažkur po medžiu (tiksliÄ vietÄ nurodė duodamas parodymus vietoje).

Tuomet nubėgo prie bankomato (Å¡alia „Rimi“ parduotuvės), pabandė suvesti kodÄ , taip tikėdamasis nuimti pinigus, jei bÅ«tų jų radęs. Visgi suvestas kodas netiko, dėl ko jis nuėjo nuo bankomato ir kortelę kartu lapuku iÅ¡metė į konteinerį. Savo veiksmus vertina neigiamai. Prisipažįsta pavogęs iÅ¡ nukentėjusiojo piniginę, tačiau tÄ padarė vienas. Piniginę iÅ¡traukė lengvai, net nepalietus nukentėjusiojo rankų. Nei 500 Eur, nei auksinio žiedo ar auksinių dantų karÅ«nėlių piniginėje nebuvo (t. 2, b. l. 57-61).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. P. kaltu prisipažino taip pat iÅ¡ dalies. 2017-07-29, apie 19.50 val., jis kartu su savo sugyventine O. P., T. (pavardės nežino), T.mama E., ir dar viena moterimi (jos nepažinojo, tÄ vakarÄ matė pirmÄ kartÄ ) atėjo į parduotuvę „Maxima“, esančiÄ Gedvydžių g., Vilniuje. Prie parduotuvės dar buvo kiti iÅ¡ matymo pažįstami, tačiau kas bÅ«tent, pasakyti negali, nes nežino pastarųjų vardų. Buvo kompanija, jie visi planavo eiti gerti alaus.

Parduotuvėje jie paėmė alaus ir atsistojo į kasÄ sumokėti. Tuomet jis pamatė, kad prieÅ¡ais jį stovi senukas, kuris atsiskaitinėjo už prekes. Kai senukas atsegė piniginę, jis (T. P.) joje pamatė pinigus - 3 kupiÅ«ras po 10 eurų. Senukas atsiskaitė kasoje ir, nuėjęs prie palangės, ten atsisėdo. Tuo tarpu jie atsiskaitė už alų ir išėjo iÅ¡ parduotuvės. Jis pastebėjo, kad senukas liko sėdėti ant palangės parduotuvėje. Tuomet su juo buvę pažįstami nuėjo į krepÅ¡inio žaidimo aikÅ¡telę, esančiÄ netoliese parduotuvės, o jis liko prie kiosko, esančio prie parduotuvės ir stebėjo, kada senukas iÅ¡eis iÅ¡ parduotuvės. Tai darė, nes sugalvojo iÅ¡traukti senuko piniginę.

Pamatė, kad senukas išėjo iÅ¡ parduotuvės, pradėjo eiti link aikÅ¡telėje prie parduotuvės esančių kioskų. SenukÄ stebėjo, apėjo namÄ , esantį Å¡alia kioskų, tuomet pamatė, kad senukas prisėdo prie kažkokio namo, o, kai Å¡is pradėjo eiti, senukus užėjus į bromÄ tarp namų, jis tyliai iÅ¡ nugaros pusės pribėgo prie senuko ir iÅ¡ jo galinės Å¡ortų kiÅ¡enės iÅ¡traukė ten buvusiÄ piniginę. Tada jis pradėjo nuo senuko bėgti, bėgdamas matė, kad jo kryptimi judėjo kažkoks nepažįstamas vaikinas, tačiau, kas jis toks, nežino.

Jis bėgo link parduotuvės „Lidl“, esančios Ukmergės gatvėje, prabėgo pro krepÅ¡inio aikÅ¡telę, kurioje buvo jo pažįstami, surėkė, kad negrįš ir nubėgo. Bėgdamas iÅ¡kraustė pavogtÄ piniginę, joje rado 30 eurų, kuriuos ir pasiėmė. Taip pat paėmė piniginėje buvusiÄ banko kortelę ir prie jos buvusį popieriukÄ su užraÅ¡ais, manydamas, kad tai yra banko kortelės PIN kodas. Matė, kad piniginėje buvo asmens tapatybės kortelė, kažkokios kortelės, kažkokie popieriukai, tačiau jie jo nedomino ir piniginę su joje buvusiomis kortelėmis bei popieriukais iÅ¡metė kažkur į krÅ«mus.

Tada nubėgo prie parduotuvės, atrodo „RIMI“, esančios prieÅ¡ais parduotuvę „BIG“, ten bankomate patikrino banko kortelę, bandydamas įvesti PIN kodÄ , kuris, kaip galvojo, buvo užraÅ¡ytas ant popieriuko. Vis dėlto PIN kodas netiko ir tada jis, eidamas link Gabijos gatvėje esančios parduotuvės „Maxima“, iÅ¡metė tÄ banko kortelę į Å¡iukÅ¡lių konteinerį. Pavogtus pinigus iÅ¡leido tÄ patį vakarÄ , pirko alų. Dėl savo veiksmų labai gailisi; viskas įvyko dėl to, kad buvo girtas.

Ä®tariamuoju apklaustas T. P. kategoriÅ¡kai tvirtino, kad prie senuko pribėgo vienas, jokio antro asmens su juo nebuvo, senuko už rankų negriebė, piniginę iÅ¡traukė iÅ¡ senuko atsegtos Å¡ortų galinės kiÅ¡enės. Piniginėje rado tik 30 eurų pinigų, 500 eurų sumos nebuvo. Be to, piniginėje nematė nei vestuvinio žiedo, nei dantų karÅ«nėlių. Piniginę kraustė bėgdamas, neturėjo daug laiko tikrinti jÄ , o, paėmęs pinigus ir kortelę, piniginę iÅ¡metė.

Su T. nesitarė dėl piniginės vagystės; nepamena, ar kažkÄ sakė T. apie senuko piniginę. Kaip jau minėjo, buvo girtas, tai gali kažkokiu smulkmenų ir neprisiminti (t. 1, b. l. 134). Papildomų apklausų metu (2018-03-12, 2018-05-11 ir 2018-05-18) T. P. patvirtino ankstesnius parodymus, iÅ¡ esmės naujų aplinkybių nenurodė, akcentavo prieÅ¡ senukÄ jokio smurto nenaudojęs, tvirtino piniginę pavogęs vienas (t. 1, b. l. 135, 146, 149). Å iuos savo parodymus T. P. patvirtino 2017-08-01 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 150-151).

Teisiamajame posėdyje apklausiama kaip liudytoja O. P. parodė esanti kaltinamojo sugyventinė, iki pastarojo suėmimo kitoje byloje kartu gyveno apie porÄ metų. 2017-07-29 ji, sugyventinis T., M., E., T. Å . ir du S. leido laikÄ FabijoniÅ¡kių miÅ¡kelyje, iÅ¡gėrinėjo (kas alų, kas degtinę). Po to visi ėjo į parduotuvę, norėjo nusipirkti dar alaus. Kaip, kas ir kur vaikščiojo po parduotuvę, kaip stovėjo prie kasos, tiksliai nebeatsimena. Ji parduotuvėje neatkreipė dėmesio į jokį pagyvenusį vyrÄ .

Negirdėjo, kad T. su T. apie kažkokį pagyvenusį žmogų bÅ«tų kalbėję, kažkÄ dėl jo taręsi ir pan. Parduotuvėje užtruko ne daugiau kaip 10 min. Vyrai (T. ir T.) išėjo anksčiau, o ji su M. ir E. dar užtruko, norėjo nusipirkti sau kažkÄ pavalgyti. Kadangi prieÅ¡ tai buvo susitarę, kad nusipirkę alaus eis į Gedvydžių gatvėje esančiÄ krepÅ¡inio aikÅ¡telę, tai išėjus, kiek pamena, vyrų jau nebebuvo; suprato, kad Å¡ie nelaukdami nuėjo į aikÅ¡telę.

Kartu su moteriškėmis atėjo į krepšinio aikštelę, ten jau buvo T., S., tuo tarpu jos sugyventinio T. nesimatė. Iš karto jai nekilo klausimų, kur pastarasis yra, dėl ko ji neklausė vyrų, kur dingo T. Šis iki tol jai nieko nebuvo sakęs, kad turės kažkokių reikalų. Dėl to, kad nėra T., ji net nespėjo susirūpinti, kadangi už 10-15 min. pasirodė policijos pareigūnai. Iš pradžių net nesuprato, ko šie nori; pagalvojo, kad dėl to, jog viešoje vietoje vartoja alkoholį.

PareigÅ«nai nieko daug neaiÅ¡kino ir dalį jų (T., jÄ , M.) sulaikė, iÅ¡siveždami į komisariatÄ , kur sužinojo, jog buvo apiplėštas senukas, nors jai apie tÄ apiplėšimÄ niekas nežinoma. Apklausiama liudytoja O. P. pažymėjo, kad nuo to momento, kada T. P. išėjo iÅ¡ parduotuvės iki kol atvyko policija, ji savo sugyventinio nematė. Jai bÅ«nant krepÅ¡inio aikÅ¡telėje, tikrai nematė nei T., nei kažkokio kito prabėgančio (praeinančio) Å¡alimais. Jei bÅ«tų mačiusi bėgantį savo sugyventinį, tikrai nebÅ«tų abejingai stebėjusi ir neklaususi, kÄ Å¡is daro ir kur bėga.

Negali atsakyti, kodėl tokiÄ aplinkybes nurodė kiti, tačiau ji jokių bėgančių asmenų nematė. Su T. bendravo tik po to, kai buvo paleista iÅ¡ komisariato. Kadangi iÅ¡ tyrėjų sužinojo, kad neva T. kažkÄ apvogė ar apiplėšė, ji, pastarajam paskambinus, klausė, kÄ Å¡is padarė, į kÄ T. P. atsakė, kad ji netikėtų tuo, kÄ kiti Å¡neka. TÄ kart bekalbėdami telefonu, jie susipyko. Sugyventinis namo grįžo po poros dienų. Tuomet kalbėjosi, T. jai sakė, kad iÅ¡ vyro kiÅ¡enės iÅ¡traukė piniginę, kurioje buvo 30 eurų, daugiau nieko tam vyrui nedarė.

Liudytojos teigimu, S. K., kurį ji žino iÅ¡ matymo, tÄ dienÄ su jais nebuvo ir ji tokio asmens įvykio dienÄ nematė. Tuo pačiu liudytoja pažymėjo, kad ne visas įvykio dienos aplinkybes atsimena tiksliai, kadangi tÄ kart buvo nemažai iÅ¡gėrusi (gerokai apgirtęs buvo ir T. P.), be to, jau praėjo daug laiko. Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, O. P. parodė, kad jie suraÅ¡yti teisingai, tÄ kart atsiminė geriau, prašė tais parodymais vadovautis (t. 2, b. l. 100-106).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. P. parodė, kad įvykio metu buvo iÅ¡gėrusi, dėl to ne viskÄ tiksliai atsimena. Parduotuvėje ji neatkreipė dėmesio į jokį senÄ vyriÅ¡kį, negirdėjo, kad T. arba T. bÅ«tų kalbėję apie kokį apiplėšimÄ , senuko pinigus ir planus jį apiplėšti. Atsiskaitę išėjo iÅ¡ parduotuvės, bet po to ji vėl sugrįžo į parduotuvę, kadangi pamirÅ¡o nusipirkti sau bandelę. Kai išėjo iÅ¡ parduotuvės, tai, kiek pamena, su E., jos drauge, T. ir S. Z. nuėjo į krepÅ¡inio aikÅ¡telę, esančiÄ netoliese minėtos parduotuvės. Kur tada dingo T., nepamena ir pasakyti negali, bet su jais į aikÅ¡telę jis nenuėjo. KrepÅ¡inio aikÅ¡telėje jie sėdėjo, gėrė alų, T. su S. žaidė krepÅ¡inį.

Po kažkiek laiko prie jų privažiavo policijos pareigÅ«nai, kurie juos sulaikė ir pristatė į policijos komisariatÄ . Tada ji ir sužinojo, kad buvo apiplėštas senukas, nors ji ir nematė kaip, kur, kada ir kas tai padarė. IÅ¡ policijos komisariato juos paimti atvažiavęs S. Z. pasakė, kad senukÄ apiplėšė T., o kažkodėl sulaikė T. Tada ji paskambino T., jie su juo susipyko dėl to, kÄ jis padarė ir Å¡is namo grįžo tik po 2-jų parų. Sugrįžęs T. jai papasakojo, kad iÅ¡traukė iÅ¡ senelio kiÅ¡enės piniginę ir pabėgo.

Jis senuko nemušė, o tik pribėgęs iš nugaros iÅ¡traukė iÅ¡ galinės kelnių kiÅ¡enės piniginę, kurioje jis rado 30 eurų. Pati liudytoja nematė, kaip T. pavogė senuko piniginę. T, po to, kai jie išėjo iÅ¡ parduotuvės, buvo su ja vienoje kompanijoje aikÅ¡telėje iki, kol juos sulaikė pareigÅ«nai, pastarasis nieku nebuvo pasiÅ¡alinęs (t. 1, b. l. 62).  Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja M. K. parodė kaltinamÄ jį T. P. mačiusi porÄ kartų, iki to vakaro pažinojo tik kokį mėnesį.

Ä®vykio dienÄ ji kartu su O., E., T., dviem S. bei T. buvusi miÅ¡ke, kur sėdėjo, Å¡nekučiavosi, gėrė alų. Po kokių poros valandų visi, iÅ¡skyrus S. K., ėjo į Gedvydžių gatvėje esančiÄ parduotuvę „Maxima“ nusipirkti dar alaus. Kaip kuris stovėjo prie kasos, nebeatsimena, tÄ dienÄ buvo pakankamai iÅ¡gėrusi. Pamena tik tiek, kad pirmos prie kasų buvo jos dviese su E. Jokio pagyvenusio vyriÅ¡kio liudytoja teigė nepastebėjusi, negirdėjo, jog kažkas iÅ¡ jų kompanijos vyrų bÅ«tų kalbėję apie tokį asmenį.

IÅ¡ parduotuvės išėjo visi kartu, tik kaltinamasis kažkur liko. Anot liudytojos, ji nei klausė, nei domėjosi, dėl ko su jais nebeina T. IÅ¡ parduotuvės nuėjo į krepÅ¡inio aikÅ¡telę. Jai ir O. besėdint ant suoliuko, o kitiems žaidžiant krepÅ¡inį, pro Å¡alį prabėgo kaltinamasis T. P. Pastarasis bėgo nieko nesakydamas (nematė, kad bÅ«tų turėjęs kažkokių daiktų), paskui jį bėgo kitas vyras, kiek žino, S. (ne S. K. ir ne S. Z.). To kito paskui T. P. bėgusio asmens vardÄ iÅ¡ kažko sužinojo po kelių dienų.

Kur ir kodėl kaltinamasis bėgo, nė vienas iÅ¡ tÄ vakarÄ krepÅ¡inio aikÅ¡telėje buvusių neaptarinėjo, o liudytojai tai iÅ¡vis nebuvo įdomu (ji kaltinamÄ jį buvo mačiusi tik kelis kartus, jo beveik nepažinojo ir nesidomėjo). Po kokių 10 min. nuo to, kai prabėgo vyrai, atvažiavo policija ir sulaikė T., jÄ bei E. PareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kad buvo apiplėštas kažkoks senukas, parduotuvės kameros užfiksavo, kad Å¡alia apiplėšto senuko stovėjo užpuolikai. Vėliau O. jai minėjo, jog kaltinamasis prisipažino apiplėšęs senukÄ .

Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, liudytoja patvirtino, kad jie suraÅ¡yti teisingai, yra tikslesni, kadangi tÄ kart viskÄ atsiminė geriau. Atsakydama į klausimus, liudytoja tuo pačiu pažymėjo pati tiesiogiai mačiusi prabėgantį tik kaltinamÄ jį T. P., tuo tarpu dėl kito vyriÅ¡kio ji nebuvo tikra, ar jį taip pat matė savo akimis. Žino tik tai, jog aptarinėjant įvykį tikrai buvo kalba apie kitÄ bėgantį vyrÄ , tačiau asmeniÅ¡kai ji tokios aplinkybės neatsimena (t. 2, b. l. 78-85).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. K. parodė, kad galimai 2017-07-29, vakare (tikslios valandos nepamena) ji buvo susitikusi su E. Å .. Tuomet E. buvo su savo sÅ«numi T. Taip pat buvo E. draugė O. ir jos draugas vardu T.. Dar kartu su jais buvo jų bendras pažįstamas S. Z., kuris neseniai mirė. Jie kartu leido laikÄ , visi vartojo alkoholį, ji pati tÄ vakarÄ tikrai buvo iÅ¡gėrusi. Negali nurodyti visų to vakaro aplinkybių, kadangi jas nelabai gerai pamena, bet žino, kad vakare  jie atėjo į parduotuvę „Maxima“, esančiÄ Gedvydžių g. Kiek pamena, į parduotuvę užėjo ji, E., T., T., O..

Parduotuvėje paėmė alaus ir nuėjo mokėti prie kasos. Ji nekreipė dėmesio, kas kartu su jais stovėjo prie kasos, nepamena, ar Å¡alia jų buvo kažkoks pagyvenęs vyras. Apie tai, kad Å¡alia jų prie kasos parduotuvėje buvo pagyvenęs vyras, kuris vėliau buvo apiplėštas, sužinojo vėliau iÅ¡ E., kai ji aiÅ¡kinosi su O., kas atsitiko, kadangi T. buvo sulaikytas. Ji, stovėdama prie kasos, negirdėjo, kad T. arba T. bÅ«tų kalbėję apie kokį nors apiplėšimÄ . Negirdėjo, kad T. arba T. kalbėtų apie senuko pinigus ir planus tÄ senukÄ apiplėšti.

Kai jie kasoje atsiskaitė, iÅ¡ parduotuvės išėjo. Ji su E., jos drauge, T. ir S. Z. nuėjo į krepÅ¡inio žaidimo aikÅ¡telę, esančiÄ netoliese minėtos parduotuvės. T. tada su jais nėjo, jis pasakė jo nelaukti, nurodė juos pasivysiantis. KrepÅ¡inio aikÅ¡telėje jie sėdėjo, T. su S. žaidė krepÅ¡inį. Kažkokiu metu pro juos prabėgo T., bet prie jų nesustojo, o nubėgo toliau. Tuomet po kažkiek laiko prie jų privažiavo policijos pareigÅ«nai, kurie nieko neaiÅ¡kindami juos sulaikė ir pristatė į komisariatÄ .

IÅ¡ komisariato jÄ , E. ir O. paleido, o T. sulaikė. PareigÅ«nai nieko neaiÅ¡kino, tik sakė, kad juos pastebėjo vaizdo įraÅ¡e parduotuvėje, prie kasos. IÅ¡ komisariato juos paėmė S. Z. ir E. dukterėčia. Ji nematė kaip, kur, kada ir kas apiplėšė senÄ vyriÅ¡kį. Kai E. aiÅ¡kinosi su O., tai sužinojo, kad senukÄ apiplėšė T., tačiau liudytoja M. K. pabrėžė nemačiusi, kaip, kada ir kur T. tai padarė. Pažymėjo, kad išėjus iÅ¡ parduotuvės T. buvo su jais vienoje kompanijoje, jie buvo krepÅ¡inio aikÅ¡telėje tol, kol sulaikė pareigÅ«nai.

T. iÅ¡ aikÅ¡telės niekur nuėjęs nebuvo. Kiek pamena, kai jie sužinojo, kad T. apiplėšė senukÄ , bandė prisiminti, kaip viskas vyko, po ko prisiminė, kad T. bėgant pro žaidimo aikÅ¡telę jam iÅ¡ paskos bėgo dar kažkoks vyras, kurio liudytoja teigė nepažįstanti, neatsimena, kaip Å¡is atrodė. Negali pasakyti, ar jis bėgo kartu su T., ar tiesiog bėgo pro Å¡alį (t. 1, b. l. 68).   Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja E. Å . parodė, jog kaltinamasis T.

P. yra jos draugės O. draugas. Ä®vykio dienÄ liudytoja kartu su minėta drauge O., sÅ«numi T., kaltinamuoju, M. ir dviem S. buvo miÅ¡kelyje, kur jie visi gėrė alų. Kai alus baigėsi, nusprendė eiti į parduotuvę dar nusipirkti. Parduotuvėje atsiskaitinėjo kasoje, kiek atsimena, prieÅ¡ jÄ stovėjo T. ir T.. Liudytoja teigė nemačiusi jokio pagyvenusio vyriÅ¡kio, negirdėjo, kad T., T. ar kažkas kitas iÅ¡ jų kompanijos bÅ«tų kalbėję apie kokį senukÄ . Kai išėjo iÅ¡ parduotuvės, kaltinamasis liepė jiems visiems eiti, sakė, kad pasivys.

Neklausinėjo pastarojo, kodėl Å¡is neina, negalvojo nieko blogo. Visi, iÅ¡skyrus T. P., nuėjo į krepÅ¡inio aikÅ¡telę. Po kokių 10-15 min., jai, T. ir S. Z. bežaidžiant krepÅ¡inį, o M.i ir O.i sėdint ant suoliuko, palei aikÅ¡telės kraÅ¡tÄ , į „Lidl‘o pusę nubėgo T. P. Atrodo, pastarasis jiems kažkÄ riktelėjo (kÄ konkrečiai, liudytoja teigė neiÅ¡girdusi, taip pat nematė, kad Å¡is bÅ«tų turėjęs kokių nors daiktų). Kartu su kaltinamuoju, tiksliau paskui jį, Å¡iek tiek atsilikęs (4-5 metrus) bėgo kitas vyras (gali bÅ«ti, kad riktelėjo ir jis).

Liudytoja teigė to vyro nepažįstanti, žino tik tiek, kad jis gyvena FabijoniÅ¡kėse, vartoja narkotikus. Dar po kokių 15-20 min. atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir sulaikė T. Å . bei jas visas (liudytojÄ , M. ir O.). Policijoje buvo apklaustos ir paleistos, iÅ¡skyrus jos sÅ«nų T. Å ., nors Å¡is ir nieko nepadarė, tuo yra tikra, nes pastarasis visÄ laikÄ buvo kartu. KitÄ dienÄ iÅ¡ O. sužinojo, kad tai jos T. kažkÄ pridirbo ir jis prisipažins. Taip pat liudytoja E. Å . pažymėjo nieko nežinanti apie tai, kas apvogė senukÄ , apie tai nebuvo jokios kalbos.

Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja patvirtino juos suraÅ¡ytus teisingai, patikslino tik tai, jog nėra tikra, kad paskui T. P. bėgęs asmuo yra bÅ«tent tas, apie kurį ji nurodė. Tokį asmenį ji įvardino labiau iÅ¡ kalbų, kadangi po įvykio aplink sklido tokios Å¡nekos. Yra tikra tik dėl to, kad kaltinamasis prabėgo ne vienas, paskui jį tikrai judėjo vyriÅ¡kis, jį matė savo akimis (t. 2, b. l. 78-85). Ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu liudytoja E. Å ., be kita ko, parodė, jog, stovėdama prie kasos, neatkreipė dėmesio į jokį senÄ vyriÅ¡kį, stovėjusį prie tos pačios kasos.

Apie tÄ senÄ vyriÅ¡kį ji sužinojo iÅ¡ O. kitÄ dienÄ , kai Å¡i papasakojo, kad T. apiplėšė senÄ vyriÅ¡kį. Pati liudytoja negirdėjo, kad T. arba T. bÅ«tų kalbėję apie kokį nors apiplėšimÄ , senuko pinigus bei planus tÄ senukÄ apiplėšti. Kai jie atsiskaitė ir išėjo iÅ¡ parduotuvės, T. P. visiems pasakė jo nelaukti (daugiau neaiÅ¡kino). Jie be pastarojo nuėjo į krepÅ¡inio aikÅ¡telę, žaidė krepÅ¡inį ir kažkokiu momentu pamatė, kad pro krepÅ¡inio aikÅ¡telę prabėgo T., o jam iÅ¡ paskos bėgo dar vienas vyriÅ¡kis, kurį liudytoja teigė ankščiau mačiusi FabijoniÅ¡kėse (jokių to asmens duomenų nežino, žinoma tik tai, jog jis narkomanas).

Atrodo, T. bėgdamas kažkÄ surėkė, bet ji to nesureikÅ¡mino ir negali pasakyti, kÄ Å¡is rėkė. Jie toliau žaidė ir po kurio laiko prie jų privažiavo policijos pareigÅ«nai, kurie nieko neaiÅ¡kindami T. uždėjo antrankius, po ko T., jÄ , M. ir O. sulaikė ir pristatė į policijos komisariatÄ . Po kažkiek laiko jÄ , O. ir M. iÅ¡ komisariato paleido, o T. sulaikė ir uždarė į areÅ¡tinę. IÅ¡ policijos komisariato juos pasiėmė S. Z. ir jos dukterėčia. KitÄ dienÄ liudytoja nurodė skambinusi O., klausė, kas atsitiko, po ko O. pasakė, kad T. apvogė kažkokį senukÄ , dėl ko ir buvo sulaikytas T.

Ji nematė, kaip, kada ir kur T. apvogė senukÄ . Tuo tarpu jos sÅ«nus T. jokio nusikaltimo nepadarė, nieko neapiplėšė, nes po to, kai jie išėjo iÅ¡ parduotuvės, buvo kartu su ja iki, kol juos sulaikė pareigÅ«nai (t. 1, b. l. 74). Papildomos apklausos metu liudytoja E. Å . parodė, kad jiems bÅ«nant aikÅ¡telėje, pro juos nuo Gedvydžių gatvėje esančių namų link prekybos centro „BIG“ bėgo T., o jam iÅ¡ paskos dar vienas vyriÅ¡kis, kuris rusiÅ¡kai kažkÄ Å¡aukė. Jie toliau buvo aikÅ¡telėje, o netrukus atvažiavo policijos pareigÅ«nai.

Kiek ji žino, T. iÅ¡ paskos bėgęs vyriÅ¡kis, gyvena FabjoniÅ¡kėse, yra narkomanas, dabar sėdi, jo pravardė „Kolokol“. Jį pažįsta tik iÅ¡ matymo (duomenų nežino), pastarojo tÄ dienÄ su jais kartu niekur nebuvo. TÄ vyrÄ pamatė tik tada, kai jis bėgo pro juos. Negali pasakyti, kodėl T. ir „Kolokol“ bėgo bei Å¡aukė. Taip pat nežino, ar „Kololol“ buvo kartu su T., kai pastarasis pavogė senuko piniginę. Liudytojos E. Å . teigimu, ji su T. P. kalbėjo apie vagystę iÅ¡ senuko, nes tuo buvo apkaltintas ir jos sÅ«nus.

Jai T. sakė, kad senuko piniginę pavogė vienas (t. 1, b. l. 75). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas S. (S.) K. parodė kaltinamÄ jį T. P. pažįstantis apie metus laiko. 2017-07-29 kartu su pastaruoju, taip pat kitais pažįstamais (E., M., T., Olia, S. Z.) miÅ¡ke prie 53 transporto žiedo gėrė alų. Susitiko apie 15-16 val. Vienu metu jis (S. K.) išėjo su reikalais pas draugÄ , užtruko apie valandÄ , bet gali bÅ«ti ir daugiau (tikslaus laiko neįsidėmėjo). Grįžtant atgal, jam paskambino kažkuris iÅ¡ minėtų pažįstamų, su kuriais miÅ¡ke iÅ¡gėrinėjo (atrodo, T. arba S.), ir pasakė, kad jie persikėlė į krepÅ¡inio aikÅ¡telę.

Tuomet jis (S. K.) kaip tik ir nuvažiavo į tÄ aikÅ¡telę, kurioje buvo visi tie patys asmenys, iÅ¡skyrus T. P.. Kur buvo pastarasis, nežino, nesidomėjo. Daugiau tÄ vakarÄ jis kaltinamojo nebematė ir su juo nebebendravo. BÅ«damas aikÅ¡telėje, nematė jokių prabėgančių asmenų. Kažkur po pusvalandžio nuo to, kai jis grįžo į aikÅ¡telę, bežaidžiant krepÅ¡inį, atvažiavo policija ir sulaikė visus, iÅ¡skyrus jį (liudytojÄ S. K.) ir S. Z.. Jis nieko nežinojo apie jokį nusikaltimÄ , tik vėliau moterys papasakojo, kad kažkas kažkÄ padarė, tačiau jis į tai nesigilino.

S. K. nepažįsta, tvirtina ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (t. 2, b. l. 78-85). Apklausiamas ikiteisminiame tyrime liudytojas S. K. davė panaÅ¡ius parodymus, tik konkrečiai nurodė, kad bÅ«tent T. Å . paskambino, nurodydamas, kad visi yra aikÅ¡telėje. Jam atėjus, T. P. krepÅ¡inio aikÅ¡telėje, nebuvo, pastarojo jis tÄ dienÄ daugiau nebematė. Liudytojui bebÅ«nant aikÅ¡telėje, T. P. pro jÄ nebėgo, neÅ¡aukė, taip pat jis nematė ir negirdėjo, kad kas nors kitas bėgtų ir kÄ nors Å¡auktų.

Liudytojo akivaizdoje jokios vagystės ar plėšimo nebuvo, jis tokio įvykio tÄ dienÄ nematė ir nieko apie tai nežino (t. 1, b. l. 82).  Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas P. S. (policijos pareigÅ«nas) didesnės dalies įvykio aplinkybių neatsiminė, prašė vadovautis jo ankstesniais parodymais, kuriuos perskaičius, patvirtino kaip suraÅ¡ytus teisingai. Bendras vaizdas atmintyje iÅ¡likęs toks, kad vyko pas pagyvenusį vyriÅ¡kį, kuris nurodė, jog jį apiplėšė keli asmenys.

Senukas apibÅ«dino, kaip atrodė tie asmenys. Kiek pamena, nukentėjusysis pasakojo, kad jį užpuolę vyrai stebėjo jį dar nuo parduotuvės, kurioje prieÅ¡ tai lankėsi, kasų. IÅ¡klausę nukentėjusįjį vyko į parduotuvę „Maxima“, esančiÄ Gedvydžių gatvėje. IÅ¡ parduotuvės paėmė vaizdo kamerų įraÅ¡us, juose pamatė nukentėjusiojo nupasakotus asmenis (neatsimena, ar nukentėjusysis tuos įraÅ¡us žiÅ«rėjo kartu ir asmenis atpažino, apie tai turėjo nurodyti ankstesnėje apklausoje).

Tuomet mikrorajone ieÅ¡kojo asmenų, atitinkančių užfiksuotus kamerų įraÅ¡uose. KrepÅ¡inio aikÅ¡telėje pamatė kelis panaÅ¡ius asmenis (tiksliai dėl to, ar buvo bÅ«tent keli, nepamena), pradėjo sulaikymÄ . Atsimena, kad sulaikymo metu buvo kilęs kažkoks konfliktas. ViskÄ yra nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, praÅ¡o vadovautis bÅ«tent tais parodymais (t. 2, b. l. 100-106). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas P. S. parodė, kad 2017-07-29, apie 20.36 val., patruliuojant kartu su tuo metu dirbusiu vyriausiuoju patruliu R.

V., iš Vilniaus apsk. OVS buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), laukia nukentėjusysis, kurį pastarajam išėjus iš parduotuvės „Maxima“ apiplėšė 2 vyriškiai. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko J. K., gim. 1930, paaiškinęs, kad prieš 20 minučių jam mokant už prekes kasoje, parduotuvėje „Maxima“, esančioje Gedvydžių g. 17, Vilniuje, matė už jo stovėjusius 2 vyriškius ir moteris. Pasak J. K., jam išėjus iš parduotuvės ir einant link savo namų, pastebėjo, kad parduotuvėje matyti vyriškiai jį seka, o, jam užeinant į savo laiptinę (duomenys neskelbtini), pajuto, kaip jį pastūmė ir iš kišenės ištraukė piniginę.

Atsisukęs pamatė 2 vyriÅ¡kius, kurie buvo parduotuvėje. J. K. taip pat nurodė, kad vienas vyras buvo su juodais marÅ¡kinėliais ir pilkais Å¡ortais, o kitas – su mėlynos spalvos marÅ¡kinėliais trumpomis rankovėmis. Kartu su J. K. nuvyko į minėtÄ parduotuvę ir peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä , pamatė, kad J. K. apsiperkant prie kasos stovėjo 2 vyriÅ¡kiai ir 3 moterys. VyriÅ¡kiai atitiko požymius, kurios nurodė J. K., vienas iÅ¡ vyriÅ¡kių rankoje laikė parduotuvės „LIDL“ maiÅ¡elį.

Vaizdo įraÅ¡e buvo matyti, kad vyriÅ¡kiai apžiÅ«rinėja J. K. piniginę, kalbasi tarpusavyje, po ko iÅ¡eina iÅ¡ parduotuvės. Dirbant pagal turimus požymius ir informacijÄ , ties S. Nėries g. 29 esančia krepÅ¡inio aikÅ¡tele pamatė vienÄ iÅ¡ vyriÅ¡kių - tÄ , kuris buvo su pilkais Å¡ortais ir juodais marÅ¡kinėliais, o ant suoliuko sėdėjo 3 moterys, kurias matė parduotuvėje vaizdo įraÅ¡e. Å alia gulėjo parduotuvės „LIDL“ krepÅ¡ys. Privažiavus prie nurodytų asmenų, vyriÅ¡kiui buvo paaiÅ¡kinta, kad jis sulaikomas, įtariant plėšimu, uždėjo jam antrankius.

MinėtÄ vyriÅ¡kį sodinant į tarnybinį automobilį, moteriÅ¡kės pradėjo rėkti, viena iÅ¡ jų (E. Å .) griebė jam už rankos, taip trukdydama sulaikymui. Vežant sulaikytÄ vyriÅ¡kį į komisariatÄ , prie tarnybinio automobilio buvo priėjęs J. K., kuris pamatęs sulaikytÄ vyriÅ¡kį nurodė, kad tai tas pats vyras, kurį jis matė parduotuvėje iki apiplėšimo, o po to matė nubėgantį nuo jo jau po plėšimo. apklausiamas liudytojas negalėjo tiksliai nurodyti, ar J.

K. pats atėjo prie jų automobilio, ar jis buvo papraÅ¡ytas prie jo ateiti. Antro vyriÅ¡kio nerado (t. 1, b. l. 60). Teisme apklaustas kaip liudytojas T. Å . parodė kaltinamÄ jį T. P. pažįstantis apie metus laiko. Kartkartėmis susitikdavo, iÅ¡gerdavo alaus. Ä®vykio dienÄ taip pat buvo susitikę, t. y. miÅ¡ke prie 53-iojo transporto žiedo sėdėjo jis (T. Å .), jo mama E. Å ., kaltinamasis T. P., M., O. ir dar du S., kurių vienas jau yra miręs. Visi Å¡nekučiavosi, gėrė alų; kai jį pabaigė, visi nuėjo į parduotuvę dar nusipirkti.

„Maximoje“ buvo kartu su T., paėmė alaus. Atsimena, kad prieÅ¡ juos kasoje stovėjo senukas (liudytojo teigimu, jis tÄ senuko pažinojo iÅ¡ matymo, kaip gyvenantį tame pačiame mikrorajone). Pastarasis atsiskaitė už prekes, gavo kažkiek grÄ Å¾os, kuriÄ Ä¯sidėjo į piniginę ir išėjo iÅ¡ parduotuvės. Apklausiamas teisme liudytojas T. Å . iÅ¡ pradžių teigė, jog stovint eilėje prie kasos tarp jo ir kaltinamojo apie senukÄ nebuvo jokios kalbos, tačiau, teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, liudytojas nurodė, kad reiktų vadovautis bÅ«tent ankstesniais parodymais, t. y. patvirtino, jog T.

P. pasakė jam, kad senukas turi pinigų. Berods, tokius žodžius kaltinamasis jam sakė tuo metu, kai senukas dėjo į piniginę grÄ Å¾Ä . Anot liudytojo, jis tikrai neįsidėmėjo nei kiek tai buvo pinigų, nei kokiomis kupiÅ«romis. Ar kažkokiÄ sumÄ minėjo kaltinamasis, nebeatsimena (gali bÅ«ti, jog sakė kažkÄ apie 40 eurų, tačiau nėra dėl to tikras). Jokios kalbos ar, juo labiau, susitarimo apiplėšti senukÄ nebuvo. IÅ¡ parduotuvės pirmas išėjo senukas, o liudytojas su kaltinamuoju iÅ¡ paskos.

Pamena, kad senukas judėjo labai lėtai, jis pasuko į S. Neries g. pusę. Pastarasis rankoje turėjo maiÅ¡Ä ir kažkokį pagalį. Lauke T. P. liepė jam (T. Å .) eiti, pasakė, kad pasivys (tuo metu kaltinamasis stovėjo senukui už nugaros). Dėl kokios priežasties, pastarasis nėjo kartu, nieko neaiÅ¡kino. Liudytojas taip pat pažymėjo, kad išėjus iÅ¡ parduotuvės pamatė už parduotuvės galo, prie kebabinės, stovintį pažįstamÄ , pravarde S. (S. K.) (apklausiamas policijoje konkrečiai Å¡io asmens neįvardino, nes buvo iÅ¡sigandęs ir bijojo sakyti).

S. stovėjo toliau, ta kryptimi, kuria reikėjo eiti senukui. Liudytojas teigė su S. nekalbėjęs, tiesiog atkreipė dėmesį, kadangi pastarÄ jį žinojo iÅ¡ matymo (žino namÄ , kuriame gyvena; vėliau O. jam sakė, kad S. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę). Kaip suprato, T. P. tÄ kart greičiausiai bendravo su S. (to tiesiogiai nematė, tačiau susidarė toks įspÅ«dis). IÅ¡siskyręs su kaltinamuoju, liudytojas nurodė nuėjęs kartu su visais į krepÅ¡inio aikÅ¡telę. Leidžiant joje laikÄ , netrukus (gal po 5-7 min. nuo atėjimo), pamatė pro Å¡alį bėgantį T.

P., o jam iÅ¡ galo (už 3-4 metrų) bėgo S. Prabėgdamas kaltinamasis nieko nesakė, o S., t. y. S. K., šūktelėjo kažkÄ panaÅ¡aus į frazę spalilsia. Liudytojas teigė tokius žodžius supratęs kaip, kad kažkÄ pridarė. Abu vyrai nubėgo prekybos centro „BIG“ pusėn. Daugiau tÄ vakarÄ liudytojas kaltinamojo nebematė ir nebebendravo. Neužilgo pasirodė policija ir jį sulaikė, taip pat į komisariatÄ iÅ¡sivežė visas tris moteriÅ¡kes. TÄ patį vakarÄ jį dar vežė pas senukÄ atpažinimui, tačiau pastarasis nieko konkretaus negalėjo pasakyti (t. 2, b. l. 78-85).

Ikiteisminio tyrimo metu T. Å ., kuriam buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ ir kuris apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad parduotuvėje stovint eilėje prieÅ¡ais jį stovėjo iÅ¡ matymo pažįstamas senukas (žino, jog gyvena netoli). Bestovint eilėje, T. pasakė, kad tas senukas tikrai turi pinigų, į kÄ jis (T. Å .) atsakė, kad tai jo nedomina. Senukas atsiskaitė ir išėjo, po to atsiskaitė jie bei taip pat išėjo. Jis (T. Å .) su visais kitais jo prie parduotuvės laukusiais asmenimis nuėjo į krepÅ¡inio žaidimo aikÅ¡telę, o T. liko prie parduotuvės, nurodęs, kad dar pasiliks. Jie išėjo.

Atėjus į krepÅ¡inio aikÅ¡telę, atsigėrė alaus, žaidė krepÅ¡inį, maždaug po 15-20 min. jis pamatė, kad nuo Gedvydžių g. esančio namo (numerio nežino) link prekybos centro „BIG“ bėga T., o jam iÅ¡ paskos dar vienas vyriÅ¡kis, kurio jis nepažįsta. Tas vyriÅ¡kis rusų kalba Å¡aukė „spalilis“ (suprato kaip „sudegėme“). Jie  toliau tęsė žaidimÄ , o dar po 15 min. jį sulaikė policijos pareigÅ«nai (t. 1, b. l. 89). Papildomos apklausos metu T.

Š. parodė, jog tas kitas vyras, kartu su T. bėgęs ir šaukęs „spalilis“, gyvena kažkur Fabijoniškėse, dažnai būna prie Gedvydžių gatvėje esančios parduotuvės „Maxima“, esančios Gedvydžių gatvėje (kitų to asmens duomenų nežino). Po to, kai jis (T. Š.) buvo sulaikytas, jį pareigūnai atvežė prie namo, esančio Gedvydžių g. 25, kur buvo priėjęs pagyvenęs vyras, buvęs parduotuvėje tuo metu, kai jie pirko alų. Jis tam vyrui dar pasakė, kad jie su juo kaimynai, nes jis gyvena Gedvydžių g. 11-ame namie.

TÄ senÄ vyrÄ Â iÅ¡ matymo pažįsta jau daug metų (t. 1, b. l. 90). Dar kitos įtariamojo apklausos metu T. Å . parodė, kad T. iÅ¡ paskos bėgęs ir rusiÅ¡kai „spalilis“ Å¡aukęs vyriÅ¡kis yra S. K., jam virÅ¡ 30 metų, gyvena Žadeikos gatvėje, kiek žino, dabar pastarasis sėdi. TÄ dienÄ minėtas asmuo su jais kartu laiko neleido, nei miÅ¡kelyje, nei parduotuvėje jo su jais nebuvo. Kai jie iÅ¡ parduotuvės ėjo link krepÅ¡inio aikÅ¡telės, tai jis (T. Å .) pastarÄ jį matė prie prekybos kioskų, esančių netoliese minėtos parduotuvės „Maxima“.

Su jais į krepšinio aikštelę jis nėjo ir aikštelėje nebuvo, tik vėliau jį matė bėgantį pro juos ir šaukiantį rusiškai „spalilis“. Kodėl šis taip šaukė, negali pasakyti, taip pat nežino, ar jis buvo kartu su T., kai pastarasis pavogė senuko piniginę. Anot T. Š., jis kalbėjo su T. apie vagystę, šis jam sakė senuko piniginę pavogęs vienas, kodėl iš paskos bėgo S. K., T. nežinojo (t. 1, b. l. 90, 91).   Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės A.

N. 2018-03-09 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl T. Å . buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 109-112). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas S. K. (S. K.) parodė kaltinamÄ jį T. P. pažįstantis iÅ¡ matymo. Pažįsta apie metus, kartais susitikdavo, bet nedažnai, glaudžių santykių nepalaikė. Taip pat pažįsta T. Å ., kuris gyvena kaimynystėje (gretimame name). Å iuo metu su pastaruoju nebendrauja, nes, kiek žino, T.

Å . dabar turi merginÄ , pas kuriÄ dažniausiai ir bÅ«na. Kas liečia 2017-07-29, tai pamena, kad tos dienos pavakare, išėjęs iÅ¡ savo namų Žadeikos gatvėje, judėjo link stotelės, kai pamatė netoli komplekso „Aitvaras“ einantį T. P.. Su pastaruoju jis nekalbėjo, T. P. greitu žingsniu ėjo kokių 50 m priekyje, prekybos centro „BIG“ kryptimi, o jis (S. K.) – iÅ¡ paskos. KrepÅ¡inio aikÅ¡telė buvo gerokai toliau, už 300-400 m, o gal netgi ir daugiau. Kiek atsimena, T.

P. ėjo vienas, jokių daiktų pas jį nematė. Daugiau T. P. jis neįsidėmėjo, nes su juo tÄ dienÄ visai bendravo, tik, kaip minėjo, matė jį einantį priekyje jo (matė trumpai, ne daugiau nei minutę). Tuo pačiu liudytojas parodė, kad jis minimÄ dienÄ pro krepÅ¡inio aikÅ¡telę nepraeidinėjo ir nebėgo pro jÄ ar Å¡alimais jos (keista, jei tokias aplinkybes bÅ«tų kažkas nurodęs, nes tokio fakto tikrai nebuvo). Vėliau iÅ¡girdo rajone sklandžiusias kalbas, kad vyko kažkoks apiplėšimas, tačiau nieko nežino nei kas, nei kÄ apiplėšė.

Jam pačiam apie jokį asmens apiplėšimÄ nėra žinoma. PapraÅ¡ytas paaiÅ¡kinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nenurodė to, kad įvykio dienÄ matė T. P., S. K. teigė, kad jo niekas apie tai neklausė, apklausa buvo suraÅ¡yta tik bendrais teiginiais. IÅ¡kviestas į teismÄ , galvojo apie tÄ dienÄ ir prisiminė, kad iÅ¡ tikrųjų matė kaltinamÄ jį. Daugiau nieko nurodyti negali; atsakydamas dėl turimos pravardės, nurodė, kad jį vadina Kolokolu (S. pravardė nežinoma) (t. 2, b. l. 100-106).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas BPK 80 straipsnio tvarka S. K. parodė atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose. Negali tiksliai pasakyti, kur buvo 2017-07-29, nes praėjo jau daug laiko (to neatsimena). T. P. pažįsta iÅ¡ matymo, gal kiek daugiau negu metus laiko, su juo nebendrauja, ryÅ¡ių nepalaiko. Ar 2017-07-29 jis buvo susitikęs su T. P., negali atsakyti; nieko nežino apie 2017-07-29 įvykdytÄ J. K. plėšimÄ . Jis (S. K.) su T. P. jokio plėšimo nevykdė, dėl plėšimo su T. nieko nesitarė ir nieko apie jokį plėšimÄ nežino.

Nepamena, kad minėtÄ dienÄ bÅ«tų bėgęs nurodytomis aplinkybėmis, t. y. pro krepÅ¡inio aikÅ¡telę, netoliese parduotuvės „Maxima“, taip patrusų kalba Å¡aukęs kokius nors žodžius (t. 1, b. l. 124-125). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. K., kurio parodymai teisme perskaityti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio tvarka, apklausiamas pirmÄ kartÄ parodė 2017-07-29, apie 19.45 val., užėjęs į parduotuvę „Maxima“, esančiÄ Gedvydžių g. 17, Vilniuje.

Parduotuvėje užtruko apie 5 min. ir su pirkiniais nuėjo prie kasos susimokėti. Stovint eilėje prie kasos atkreipė dėmesį, kad už jo stovi du vyriÅ¡kiai, kurie jam pasirodė neblaivÅ«s. VyriÅ¡kiai kalbėjosi su kažkokia moterimi ir ruošėsi pirkti alų. Susimokėjęs už prekes, jis išėjo iÅ¡ parduotuvės ir ėjo link savo namų. Priėjęs praėjimÄ tarp namų Nr. 3 ir 5 adresu Gedvydžių g. iÅ¡girdo, kaip iÅ¡ galo prie jo kažkas priėjo, rankomis sugriebė jam už deÅ¡inės rankos bei laikė jo rankÄ , kad jis negalėtų pasiprieÅ¡inti, o kitas asmuo iÅ¡ jo Å¡ortų galinės deÅ¡inės pusės kiÅ¡enės iÅ¡traukė jo piniginę.

Kai iÅ¡traukė piniginę (3 Eur vertės), jį paleido ir jis atsisukęs pastebėjo, kad tai tie patys du vyriÅ¡kiai, kurie buvo parduotuvėje „Maxima“. Abu vyriÅ¡kiai, pagrobę jo piniginę, skubiai nubėgo daugiabučių namų kiemais link S. Neries g., viskas įvyko labai greitai. Grįžęs namo, nedelsiant iÅ¡kvietė policijÄ . Piniginėje, kuriÄ iÅ¡ jo pagrobė, buvo apie 500 eurų, taip pat jo vardu iÅ¡duota „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė (jÄ užblokavo), jo vardu iÅ¡duota asmens tapatybės kortelė bei įvairios nuolaidų kortelės. Piniginę iÅ¡traukęs vyriÅ¡kis atrodė taip: apie 40 metų amžiaus, apie 1,80 m Å«gio, liekno kÅ«no sudėjimo, tamsios spalvos trumpai kirptais plaukais, iÅ¡skirtinių požymių nepastebėjo, vyriÅ¡kis buvo apsirengęs tamsios spalvos marÅ¡kinėliais ilgomis rankovėmis, vilkėjo tamsios spalvos kelnėmis.

Jį laikęs vyriÅ¡kis atrodė taip: panaÅ¡aus amžiaus kaip ir pirmasis, stambaus kÅ«no sudėjimo, vilkėjo žalsvos spalvos marÅ¡kinėliais. Vyrai įvykio metu tarpusavyje nekalbėjo, kokia kalba pastarieji bendravo parduotuvėje, neatsimena. Abu vyriÅ¡kius galės atpažinti. Dėl įvykio sužalojimų nepatyrė, jam padaryta 503 eurų dydžio turtinė žala (t. 1, b. l. 35). 2017-07-31 apklausos metu nukentėjusysis J. K. (Å¡ie, o taip pat ir likę vėlesni jo parodymai teisme taip pat perskaityti BPK 276 straipsnio tvarka) patikslino savo ankstesnius parodymus ir parodė, kad 2017-07-29 plėšimo metu iÅ¡ jo buvo atimta piniginė, kuriÄ vertina 15 Eur.

Piniginėje buvo jo vardu iÅ¡duota asmens tapatybės kortelė, kuriÄ vertina 19,60 Eur (skubos tvarka turės gamintis naujÄ ), jo vardu iÅ¡duota „Swedbanko“ mokėjimo kortelė, kuria vertina 30 Eur. Piniginėje buvo įvairios nuolaidų kortelės (jų pinigine iÅ¡raiÅ¡ka nevertina), taip pat jo vyriÅ¡kas vestuvinis žiedas, balto ir geltono aukso, jokių iÅ¡skirtinių požymių nebuvo, jo svorio nurodyti negali. Tas žiedas buvo pirktas maždaug prieÅ¡ 20 metų, Å¡iai dienai žiedÄ vertina 400 Eur.

Be to, piniginėje buvo 4 auksinės, geltono aukso dantų karÅ«nėlės, tačiau Å¡iam momentui jų vertės nurodyti negali, praneÅ¡ kai gaus dantų gydytojo konsultacijÄ . Daugiau jokių daiktų piniginėje nebuvo. Dėl padarytos turtinės žalos dydžio apsispręs ir praneÅ¡ po to, kai sužinos dantų karÅ«nėlių kainas. Kaip minėjo pirmoje apklausoje, jį apiplėšė 2 asmenys. Plėšimo metu jį apiplėšusių asmenų veidų nematė, nes Å¡ie pribėgo prie jo ir apiplėšė iÅ¡ nugaros pusės. Visgi, kai Å¡ie jį paleido, atsisukęs pamatė, kad nuo jo bėga tie patys 2 vyriÅ¡kai, kuriuos matė parduotuvėje.

Tuos 2 nubėgančius nuo jo vyriÅ¡kius atpažino pagal jų drabužius, su kuriais juos matė parduotuvėje. IÅ¡ karto po apiplėšimo grįžęs namo paskambino policijai bei pranešė apie įvykį. Netrukus atvažiavo policijos pareigÅ«nai, su kuriais važiavo į parduotuvę, kurioje apsipirkinėjo prieÅ¡ apiplėšimÄ . Parduotuvėje žiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä ir jis pamatė tuos vyrus, stovėjusius už jo eilėje prie kasos, kartu su vyrais stovėjo dar 2 ar 3 moterys.

Po to, kai su pareigÅ«nais peržiÅ«rėjo parduotuvėje vaizdo įraÅ¡Ä , grįžo namo. Po kažkiek laiko jam paskambino pareigÅ«nai ir paprašė iÅ¡eiti prie laiptinės. Išėjus į laukÄ , policijos pareigÅ«nai paprašė prieiti prie tarnybinio automobilio, atidarė duris ir jis pamatė automobilyje sėdintį vienÄ iÅ¡ parduotuvėje matytų vyriÅ¡kių, kurį jis po apiplėšimo matė nubėgantį nuo jo. Kadangi jis nematė jį apiplėšusių vyrų veidų plėšimo metu, nes jie stovėjo jam už nugaros, negali pasakyti, kÄ bÅ«tent darė tas vyras, kurį pamatė sėdintį pareigÅ«nų automobilyje, t. y. negali pasakyti, ar tas vyras iÅ¡traukė jo piniginę, ar tas vyras sugriebė ir laikė jį už rankos, tačiau bÅ«tent tÄ vyrÄ jis matė nubėgantį nuo jo, po to kai atsisuko.

Jis apie tai ir pasakė policijos pareigÅ«nams. TÄ vyrÄ , kaip vyrÄ nubėgantį nuo jo po plėšimo, jis atpažino pagal jo drabužius, o pastarojo veidÄ jis matė parduotuvėje. Minėtas vyras, pamatęs jį, kreipėsi į jį vardu „J.“ ir dar pasakė, kad jie kaimynai, tačiau jis pastarojo kaip kaimyno nepažįsta. Nori patikslinti, kad po to, kai jis parduotuvėje sumokėjo už prekes, jis atsisėdo prie palangės parduotuvėje (t. 1, b. l. 36). 2017-08-0 apklaustas papildomai nukentėjusysis J.

K. patikslino, kad neteisingai įvertino plėšimo pagrobtÄ piniginę. Nuvažiavęs į Kalvarijų turgų, kurioe pirko piniginę, sužinojo, kad piniginė kainuoja 40 Eur. Piniginę pirko Å¡ių metų liepos mėnesio pradžioje, tačiau įsigijimo dokumento neiÅ¡saugojo. Taip pat sužinojo, kad kiekviena auksinė dantų karÅ«nėlė buvo 0,5 gramų svorio ir bendra 4-ių dantų karÅ«nėlių vertė yra 25,50 Eur. Plėšimo metu jam padaryta turtinė žala 1 015,10 Eur sumai (t. 1, b. l. 37).

Paskutinės apklausos metu (atlikta 2018-03-14) nukentėjusysis J. K. ankstesnius parodymus dar patikslino, nurodydamas, kad, stovėdamas eilėje prie kasos, atkreipė dėmesį, kad už jo stovi du vyriškiai, kurie jam pasirodė neblaivūs ir įtartini. Vyriškiai kalbėjosi su kažkokia moterimi ir ruošėsi pirkti alų. Jis pastebėjo, kad tuomet, kai jis atidarė savo piniginę, norėdamas atsiskaityti už prekes, tai tie du vyrai pamatė, kad jis piniginėje turi pinigų. Jis pagalvojo, kad tie vyrai galėtų jį apiplėšti, nes jie pamatė, kad jis turi pinigų.

Susimokėjęs už prekes, atsisėdo prie palangės parduotuvėje. Tada matė, kad tie vyrai ir moterys, stovėję už jo, iÅ¡ parduotuvės išėjo. Tada ir jis išėjo iÅ¡ parduotuvės, apsižiÅ«rėjo aplink, tų vyrų niekur nepastebėjo ir pradėjo eiti link savo namų. Eidamas link namų, nematė, kad tie vyrai bÅ«tų ėję jam iÅ¡ paskos. Kiek pamena, jam bÅ«nant tarp namų Nr. 3 ir 5, esančių Gedvydžių g., pajuto, kad iÅ¡ nugaros pusės kažkas rankomis staigiai ir stipriai sugriebė jam už deÅ¡inės rankos ir laikė jÄ , kad jis negalėtų pasiprieÅ¡inti, o kažkas kitas tuomet iÅ¡ jo Å¡ortų galinės deÅ¡inės pusės kiÅ¡enės iÅ¡traukė piniginę.

Jis pajautė, kad tai buvo tikrai ne vienas asmuo, pajautė, kad vienas asmuo laikė jo rankÄ , o kitas - traukė iÅ¡ kiÅ¡enės piniginę. Viskas įvyko labai greitai, jam atsisukus, pamatė nubėgančius nuo jo du vyriÅ¡kius. Jis nematė jį apiplėšusių vyriÅ¡kių veidų - nei tuomet, kai jie pagrobė jo piniginę, nei tuomet, kai jie nuo jo bėgo. Grįžęs namo nedelsiant iÅ¡kvietė policijÄ . Paskambinęs į policijÄ trumpai papasakojo įvykio esmę, nurodė, kad jį apiplėšė 2 vyrai.

Nurodydamas jį apvogusių vyriÅ¡kių amžių, apibÅ«dino iÅ¡ savo pojūčio po jų veiksmų, nes jį laikė stipriai už rankos, jautėsi, kad tai ne jaunas ir ne senas žmogus, o amžiaus viduryje. Kiek pamena, apklausos metu policijoje jis nurodė vyriÅ¡kių požymius, tačiau Å¡iai dienai jis jau nelabai juos beatsimena, kadangi pamažu tas įvykis blėsta atmintyje. Atrodo, kad vyriÅ¡kiai, bent vienas jų, buvo apsirengęs tamsiai, apie kÄ pasakė paskambinęs į policijÄ (tikslaus nuo jo bėgančių vyro apsirengimo nebepamena).

Dar kartÄ pakartoja, kad jį apiplėšusių vyrų veidų jis nematė, nes jie pribėgo ir apiplėšė jį iÅ¡ nugaros. Jis matė juos nubėgančius nuo jo ir tik iÅ¡ nugaros pusės. Atvažiavusiems policijos pareigÅ«nams papasakojo apie įvykį ir nurodė, kad jį apiplėšti galėjo 2 vyrai, kurie parduotuvėje matė jo piniginėje buvusius pinigus. Tada kartu su pareigÅ«nais buvo nuvykę į parduotuvę, kur vaizdo įraÅ¡e parodė tuos 2 vyrus, stovėjusius už jo prie kasos bei mačiusius jo piniginėje buvusius pinigus.

Dėl to daro prielaidÄ , kad bÅ«tent tie 2 vyrai ir pagrobė jo piniginę, kÄ jis ir pasakė pareigÅ«nams. Vėliau pareigÅ«nai prie jo namų atvežė vyriÅ¡kį. Atidaręs tarnybinio automobilio duris, pamatė automobilyje sėdintį vienÄ iÅ¡ parduotuvėje matytų vyriÅ¡kių, tačiau negali kategoriÅ¡kai tvirtinti, kad bÅ«tent tas automobilyje sėdėjęs vyriÅ¡kis apiplėšė jį, nes plėšimo metu nematė jį apiplėšusių vyrų veidų, nes pastarieji stovėjo jam už nugaros.

Kadangi, kaip jau paminėjo, tas vyras parduotuvėje matė jo piniginę, tai bÅ«tent dėl to mano, kad Å¡is jį ir apiplėšė. Jau minėjo negalintis pasakyti, kÄ bÅ«tent darė tas vyras, kurį pamatė sėdintį pareigÅ«nų automobilyje, t. y. ar tas vyras iÅ¡traukė jo piniginę, ar tas vyras sugriebė ir laikė jį už rankos, bet, kaip jam tada pasirodė, bÅ«tent tÄ vyrÄ matė nubėgantį nuo jo, po to, kai atsisuko po prieÅ¡ jį įvykdyto plėšimo. To vyro veidÄ matė parduotuvėje.

Nukentėjusysis pažymėjo kad minimas vyras, pamatęs jį, kreipėsi į jį vardu „J.“, pasakė, kad jie kaimynai, nors jis (J. K.) pastarojo kaip kaimyno nepažįsta, nors tokios galimybės ir neatmeta. Plėšimo metu pagrobtas 1 015,10 Eur vertės turtas (t. 1, b. l. 38-40). Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017-07-29, 20.28 val., bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad prieš 5 minutes pranešėjas ėjo iš parduotuvės „Maxima“, esančios Gedvydžių g. 17, Vilniuje, kai prie jo pripuolė du vyrai (apie 40 metų, tamsiai apsirengę, apie 180 cm ūgio), atėmė piniginę, kurioje buvo 500 eurų ir banko kortelės (t. 1, b. l. 14-22). 2017-07-29 įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – Gedvydžių g. 3, Vilniuje.

Prie apžiūros pridėtos 3 fotonuotraukos ir vietos planas (t. 1, b. l. 24-28). 2017-07-30 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu policijos pareigūnams buvo pateiktas vaizdo įrašas iš parduotuvės „Maxima“ (t. 1, b. l. 29). 2017-09-21 apžiūros protokolu kaip tik ir buvo apžiūrėtas pateiktas vaizdo įrašas, darytas 2017-07-29 parduotuvėje „Maxima“, esančioje Gedvydžių g. 17, Vilniuje. Vaizdo įrašo trukmė 00:00:55 min. Šiame vaizdo įraše matoma minėtos parduotuvės kasa, prie kurios atsiskaito pagyvenęs vyriškis.

Jis iÅ¡ savo piniginės iÅ¡traukia pinigus, paduoda kasininkei, kuri jam duoda krepÅ¡elį su daiktais, o pastarasis įsideda savo piniginę į galinę kelnių kiÅ¡enę. Prie kasos taip pat matyti dviejų vyrų ir trijų moterų kompanija, stovėjusi eilėje už pagyvenusio vyro. Esant vaizdo įraÅ¡o laikui 00:00:36, pagyvenęs vyras nueina nuo kasos. Esant vaizdo įraÅ¡o laikui 00:00:01, minėta kompanija taip pat nueina nuo kasos. Prie protokolo pridėtos dvi nuotraukos (t. 1, b. l. 30-32). 2018-02-26 kitų objektų apžiÅ«ros protokolu buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas praneÅ¡imo apie nusikaltimÄ garso įraÅ¡as.

Garso įraÅ¡e vyriÅ¡kas balsas nurodė, kad jam einant iÅ¡ parduotuvės FabijoniÅ¡kėse, jį užpuolė du plėšikai ir iÅ¡traukė iÅ¡ kiÅ¡enės visÄ piniginę su pinigais. VyriÅ¡kas balsas taip pat nurodė, kad piniginėje buvo apie 500 eurų, banko kortelė (t. 1, b. l. 46, 47-48). IÅ¡ AB „Swedbank“ pateiktos informacijos matyti, kad J. K. vardu iÅ¡duota mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-07-29, 20.37 val., buvo įdėta į bankomatÄ , esantį BieliÅ«nų g. 1, Vilniuje.

Operacija buvo atmesta, įvedus neteisingÄ PIN kodÄ (t. 1, b. l. 49-52). AB „Swedbank“ taip pat pateikė bankomato nuotraukas, kuriose užfiksuotas asmuo, vilkintis melsvos spalvos marÅ¡kinėlius, atlikęs minėtÄ operacijÄ (t. 1, b. l. 55-56). Byloje esantys asmens duomenys patvirtina, kad S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2017-08-06 (t. 1, b. l. 85). Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo iÅ¡vados Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai iÅ¡tirtus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ esmės pasitvirtino visi T.

P. pareikÅ¡ti kaltinimai (vėlesniais argumentais bus pasisakyta tik dėl kaltinimo susiaurinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį). Pats kaltinimasis kaltę pripažino iÅ¡ dalies, patvirtino įvykdęs BK 302 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje bei 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, tačiau neigė padaręs plėšimÄ . Neatkartojant visų kaltinamojo parodymų, kurie yra iÅ¡dėstyti ankstesnėje nuosprendžio dalyje (3-4 lapuose), taip pat detaliai užfiksuoti teismo posėdžio protokoluose (t. 2, b. l. 57-61, 100-106), pažymėtina, jog T.

P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kategoriÅ¡kai neigė veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį atlikęs, veikdamas su kitu asmeniu. Kaltinamasis teigė esÄ kartu su juo daugiau nieko nebuvo, nukentėjusįjį apvogti sugalvojo gana spontaniÅ¡kai, niekam nė neužsiminė apie savo veiksmus ir, juo labiau, niekas kartu su juo tokių veiksmų neatliko. Be to, anot T. P., jis nukentėjusįjį paprasčiausiai apvogė, o ne apiplėšė, t. y. pribėgo iÅ¡ galo ir nekliudomai iÅ¡traukė iÅ¡ J.

K. galinės kelnių kiÅ¡enės piniginę. TÄ padarė lengvai, kaltinamojo teigimu, neprireikė nei sugriebti, nei laikyti nukentėjusįjį už rankų, dėl ko atitinkamai nesutinkama su kaltinimo dalimi, jog nukentėjusiajam buvo atimta galimybė prieÅ¡intis. Galiausiai kaltinamasis nesutiko su tuo, jog kartu su pinigine buvo pagrobta 500 Eur grynųjų (pagal T. P. parodymus buvo tik 30 Eur), taip pat auksinis žiedas bei auksinės dantų karÅ«nėlės (t. 2, b. l. 57-61). Tokie T. P. parodymai rodo, jo kaltinamasis įrodinėja vienas pats padaręs paprasčiausiÄ vagystę (ne plėšimÄ ), tuo pačiu tikina, jog neteisėtai užvaldytas svetimas turtas buvo kur kas mažesnės apimties.

Visgi tokius kaltinamojo T. P. parodymus teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip siekį palengvinti savo teisinę padėtį. PrieÅ¡ingai nei įrodinėja kaltinamasis, nukentėjusysis J. K. viso ikiteisminio tyrimo metu tvirtino buvęs apiplėštas, pabrėžė, kad prieÅ¡ jį veikė ne vienas, o bÅ«tent du asmenys. Nukentėjusysis ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas 4 kartus (viena apklausa yra tik dėl pagrobtų daiktų turinio bei vertės) ir visus kartus tvirtino, kad jį užpuolė 2 asmenys, vienas kurių, priėjęs iÅ¡ galo, sugriebė už deÅ¡inės rankos bei laikė jÄ , dėl ko jis negalėjo pasiprieÅ¡inti, o tuo tarpu kitas asmuo, priėjęs taip pat iÅ¡ galo, iÅ¡ Å¡ortų deÅ¡inės pusės kiÅ¡enės iÅ¡traukė piniginę (t. 1, b. l. 35, 36, 38-40).

AnalogiÅ¡kai dėl neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų skaičiaus nukentėjusysis nurodė ir protokole-pareiÅ¡kime (t. 1, b. l. 1), be to, kas svarbu lygiai taip pat Å¡iÄ aplinkybę jis įvardina ir iÅ¡kart po įvykio paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui, kas užfiksuota tiek 2018-02-26 apžiÅ«ros protokole, tiek teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai iÅ¡klausytame garso įraÅ¡e (t. 1, b. l. 47 bei garso įraÅ¡as, patalpintas skaitmeninėje laikmenoje). Teismas dėl objektyvios priežasties nukentėjusiojo parodymų tiesiogiai teisme patikrinti negalėjo ((duomenys neskelbtini)J.

K. mirė), dėl ko pastarojo parodymai BPK 276 straipsnio tvarka teisme buvo perskaityti balsu. Nors vien tik ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotų parodymų perskaitymas pats savaime nėra prilyginamas savarankiÅ¡kam įrodinėjimo Å¡altiniui, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad tokie parodymai turi bÅ«ti ignoruotini, neturi reikÅ¡mės bendrame bylos duomenų kontekste ar neprisideda prie teismo vidinio įsitikinimo susiformavimo. Nagrinėjamoje byloje teismas neabejotinai remiasi apžiÅ«ros protokolu, taip pat garso įraÅ¡u, kurie patvirtina nukentėjusiojo nurodytÄ aplinkybę, kad jį užpuolė bÅ«tent du asmenys.

Dėl nurodytos priežasties nėra pagrindo netikėti, kad jie abu atliko veiksmus, nukreiptus prieÅ¡ nukentėjusįjį – vienas laikė už rankos, kitas iÅ¡traukė piniginę. Suprantama, kad kaltininkams buvo bÅ«tina veikti greitai – nusikaltimas buvo daromas vieÅ¡oje vietoje, paros laikas nebuvo vėlyvas, dėl ko tikimybė sutikti paÅ¡alinius asmenis ar atkreipti jų dėmesį buvo nemaža. Tuo tikslu buvo itin svarbu nusikalstamÄ veikÄ atlikti kuo greičiau, nesuteikiant nukentėjusiajam nė menkiausios galimybės pasiprieÅ¡inti.

Nors pastarasis ir buvo garbingo amžiaus, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad, matydamas prieÅ¡ jį atliekamus nusikalstamus veiksmus, nukentėjusysis bÅ«tų ramiai stebėjęs ir nereagavęs, juo labiau, kai vienoje rankoje turėjo lazdÄ (matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o). Kaltininkams pribėgus iÅ¡ galo ir vienam jų, sugriebus už rankos, nukentėjusysis pagal savo fizinį pajėgumÄ realiai nebeturėjo galimybės pasiprieÅ¡inti, juo labiau, kai viskas truko itin trumpai, dėl ko kaltinamasis T. P. be jokio vargo iÅ¡traukė iÅ¡ galinės Å¡ortų kiÅ¡enės piniginę.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas asmuo, veikęs kartu su T. P. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymus, praneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl plėšimo buvo įteiktas T. Å ., visgi vėlesnėje tyrimo eigoje prokurorės 2018-03-09 nutarimu pastarojo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 109-112). Ä®vertinus tai, jog toks prokurorės nutarimas yra įsiteisėjęs, teismas neturi pagrindo pasisakyti dėl T. Å ., tačiau turi pagrindÄ laikyti, kad kartu su T.

P. veikė dar vienas asmuo. Suprantama, jog kaltinamasis siekia tokio asmens neatskleisti, tačiau bylos duomenys neleidžia abejoti nukentėjusiojo J. K. nurodytomis aplinkybėmis dėl plėšimÄ Ä¯vykdžiusių asmenų skaičiaus. Kita vertus, netgi kaip liudytojai apklausti kaltinamojo pažįstami M. K., E. Å ., tas pats T. Å . nurodė, jog kaltinamasis pro krepÅ¡inio aikÅ¡telę prabėgo ne vienas, paskui jį atsilikęs kelis metrus, judėjo dar vienas vyras (bandyta tvirtinti, jog S. K., tačiau teismas tokių iÅ¡vadų daryti negali), kuris rusų kalba Å¡aukė spalilsia.

Tokiu būdu teismas laiko, jog kaltinimo dalis dėl veikimo su tyrimo nenustatytu asmeniu, pastarajam rankomis sugriebus ir laikant J. K. už dešinės rankos, taip atimant galimybę priešintis, yra pagrįsta. Pasisakant dėl plėšimo metu pagrobto turto apimties, primintina, jog kaltinamasis T. P. pripažįsta ištraukęs piniginę, kurioje, ant jo, buvo viso labo 30 Eur (neskaitant asmens dokumento, banko bei nuolaidų kortelių), kuriuos jis matė dar būdamas parduotuvėje, kai laukiant prie kasos stovėjo šalia nukentėjusiojo.

Tuo tarpu nukentėjusiojo J. K. parodymuose užfiksuota kur kas daugiau neteisėtai užvaldyto turto, t. y. pastarasis nurodė, kad plėšimo metu iš jo kartu su pinigine buvo pagrobti ir asmens dokumentas, banko kortelė, įvairios nuolaidų kortelės, 500 Eur grynųjų, vestuvinis žiedas bei dantų karūnėlės. Priešingai nei dėl ankstesnių aplinkybių, susijusių su apiplėšusių asmenų skaičiumi bei jų veiksmais, šiuo atveju toks pagrobtų daiktų turinys buvo nurodytas ne iš karto.

Antai, netrukus po įvykio paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui nukentėjusysis nurodė, kad jį užpuolę asmenys iÅ¡traukė iÅ¡ kiÅ¡enės piniginę su 500 Eur (b. l. 47, taip pat garso įraÅ¡as, patalpintas skaitmeninėje laikmenoje). Teikdamas pareiÅ¡kimÄ J. K. taip pat analogiÅ¡kai nurodė, kad plėšimo metu buvo pagrobta piniginė, kurioje buvo 500 Eur (t. 1, b. l. 1). Pirmoje apklausoje, atliktoje dar tÄ patį vakarÄ , nukentėjusysis teigė, kad pagrobtoje piniginėje buvo 500 Eur, taip pat asmens tapatybės kortelė, banko bei nuolaidų kortelės (t. 1, b. l. 35).

Po poros dienų apklaustas papildomai J. K. patikslino pagrobtos piniginės turinį ir nurodė, kad be anksčiau iÅ¡vardintų daiktų joje buvo ir vestuvinis žiedas bei 4 auksinės dantų karÅ«nėlės (t. 1, b. l. 36). TÄ patį nukentėjusysis patvirtino ir likusių dviejų apklausų metu (t. 1, b. l. 37, 38). Vertinant tokius nukentėjusiojo parodymus, matyti, jog nukentėjusysis apie tai, kad kartu su pinigine, be kita ko, buvo pagrobtas ir žiedas bei auksinės dantų karÅ«nėlės, nurodė ne iÅ¡ karto.

Galimai tokiÄ aplinkybę bÅ«tų galima pateisinti tuo, kad susijaudinęs po įvykio nukentėjusysis iÅ¡ties galėjo neprisiminti, kad piniginėje turėjo žiedÄ ir dantų karÅ«nėles, juo labiau, kad Bendrajam pagalbos centrui nurodė tik pačiÄ Ä¯vykio esmę (dėl pinigų sumos pasisakė tik paklaustas apie tai operatorės), pirminė apklausa vyko tÄ patį vakarÄ , pakankamai vėlyvu metu, kas vėlgi galėjo turėti įtakos asmens, juo labiau esančio garbingo amžiaus, gebėjimui tiksliai nurodyti, kas buvo laikoma piniginėje.

Atsižvelgiant į galimybės apklausti nukentėjusįjį teisme nebuvimÄ , teismas negali tiksliai iÅ¡siaiÅ¡kinti priežastis, dėl kurių tiek žiedas, tiek dantų karÅ«nėlės nei protokole, nei pirmojoje apklausoje nebuvo nurodyti tarp daiktų, kurie kartu su pinigine pagrobti plėšimo metu. Tokiu bÅ«du teismas negali konstatuoti esant aiÅ¡kiai bei nuosekliai nustatyta, jog kaltinamojo T. P. kartu su kitu tyrimo nenustatytu asmeniu plėšimo metu iÅ¡ nukentėjusiojo J. K. pagrobtoje piniginėje, be kita ko, buvo ir vyriÅ¡kas vestuvinis auksinis žiedas bei 4 auksinės dantų karÅ«nėles.

Dėl nurodytos priežasties nurodytų daiktų (žiedo bei dantų karÅ«nėlių) inkriminavimas Å¡alintinas iÅ¡ kaltinimo. Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo T. P. parodymų, pastarasis kategoriÅ¡kai neigė ir tai, jog piniginėje buvo nukentėjusiojo įvardinta grynųjų pinigų sumÄ , t. y. 500 Eur, ir tikino esÄ joje rado tik 30 Eur. Å ioje vietoje teismas visgi neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo J. K. nurodytomis aplinkybėmis dėl grynųjų pinigų sumos Tai, kad iÅ¡ jo pagrobtoje piniginėje buvo 500 Eur, pastarasis, nepaisant susijaudinimo, nurodė iÅ¡kart, kai jo apie tai paklausė Bendrojo pagalbos centro operatorė (užfiksuota skambučio garso įraÅ¡e ir minėto įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole), tokios pozicijos nukentėjusysis nuosekliai laikėsi viso ikiteisminio tyrimo metu.

Tad teismas Å¡iuo atveju neturi objektyvaus pagrindo laikyti, kad nukentėjusysis minimÄ aplinkybę nurodė iÅ¡galvotai. Vien kaltinamojo svarstymai, kad pensinio amžiaus asmuo tokios sumos paprasčiausiai negali turėti, juo labiau, jÄ neÅ¡iotis piniginėje, yra tik kaltinamojo iÅ¡sakomos prielaidos. Kaltinamasis teigė esÄ vaizdo įraÅ¡e aiÅ¡kiai matyti, kad piniginė yra beveik tuščia, joje nukentėjusiojo nurodytos sumos tikrai nėra, tačiau teisme peržiÅ«rėto vaizdo įraÅ¡o turinys rodo, kad parduotuvės stebėjimo kamerų užfiksuotas vaizdas nukentėjusiojo piniginės vidaus neaprėpė.

Pažymėtina, jog iÅ¡ minimo vaizdo įraÅ¡o matyti, kad kaltinamasis aiÅ¡kiai atkreipė dėmesį į nukentėjusiojo piniginę. Suprantama, kad tokį susidomėjimÄ ir ypač apsisprendimÄ Å¡iÄ piniginę iÅ¡ nukentėjusiojo užvaldyti nusikalstamu bÅ«du kaip tik ir galėjo nulemti pamatymas, jog nukentėjusiojo piniginėje yra kur kas didesnė pinigų suma nei kasininkės atiduota grÄ Å¾a. Tokiu bÅ«du teismas konstatuoja, kad T. P. kaltė įvykdžius plėšimÄ yra įrodyta. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus argumentus, kuriais iÅ¡ kaltimo Å¡alintinas auksinio vestuvinio žiedo bei 4 auksinių dantų karÅ«nėlių inkriminavimas, atitinkamai mažintina bendra pagrobto turto vertė (1 015,10-400-25,50).

Nukentėjusiojo įvardinta piniginės vertė laikytina tinkamo dydžio. Nors nukentėjusysis tokiÄ vertę nurodė ne iÅ¡ karto ir jÄ kelis kartus tikslino, tačiau iÅ¡ apklausų protokolų matyti, kad nukentėjusysis paaiÅ¡kino, jog piniginės pirkimo dokumentų buvo neiÅ¡saugojęs, dėl ko, siekdamas nurodyti tikrÄ kainÄ , vyko į Kalvarijų turgų, ten iÅ¡siaiÅ¡kino, kiek ji kainavo, kÄ 2017-08-02 apklausoje ir nurodė (t. 1, b. l. 37). Be to, iÅ¡ kaltinimo matyti, kad jame yra inkriminuota ir tai, jog plėšimo metu pagrobtoje piniginėje buvo ir įvairios nuolaidų kortelės. Atsižvelgiant į tai, jog plėšimo (taip pat vagystės) dalykas yra turtas, t. y. daiktai, turintys vertę ir fizinius parametrus, o Å¡iuo atveju nuolaidų kortelės jokia materialine iÅ¡raiÅ¡ka nėra įvertintos, pastarųjų įtraukimas į plėšimo metu pagrobtų daiktų sÄ raÅ¡Ä yra nepagrįstas, todėl taip pat Å¡alintinas.

Bylos įrodymais nustatyta, jog pagrobtoje piniginėje be anksčiau nurodytų daiktų buvo ir asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (J. K. vardu iÅ¡duota asmens tapatybės kortelė), taip pat elektroninė mokėjimo priemonė finansinei operacijai inicijuoti („Swedbank“ banko mokėjimo kortelė). Pats kaltinamasis neneigia, kad tiek tapatybės kortelė, tik banko kortelėje piniginėje iÅ¡ties buvo. Asmens kortelė jo visai nedomino, pastarÄ jÄ iÅ¡metė kartu su pinigine. Tuo tarpu banko kortelę pasiėmė, tikėdamasis, kad joje gali bÅ«ti pinigų, juo labiau, kai Å¡alia jos rado lapelį su užraÅ¡ytais skaičiais, manydamas, kad tai yra PIN kodas (t. 1, b. l. 134, 135, 146; t. 2, b. l. 57-61).

BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Neteisėtas elektroninių mokėjimo priemonių įgijimas pasireiÅ¡kia svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimu prieÅ¡ jos savininko valiÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad žmogus, kuris vagia rankinę ar piniginę paprastai suvokia, kad joje, be kitų daiktų, gali bÅ«ti asmens ar kiti dokumentai, banko kortelės, nes kaip tik tokiose vietose jie paprastai yra saugomi (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-39-696/2015, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-649-190/2015).

Laikytina, jog kaltinamasis turėjo suvokti ir numanyti, kad piniginėje nukentėjusysis gali turėti banko mokėjimo kortelę ar korteles, dėl ko pastarajam pagrįstai inkriminuotas neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas, taip pat laikymas. Sprendžiant klausimÄ dėl T. P. kaltės pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, remiantis aukščiau minėta teismų praktika, darytina iÅ¡vada, jog kaltinamasis pagrįstai turėjo numatyti, kad grobdamas J. K. piniginę gali pagrobti ir jo asmens dokumentus.

Kartu atkreiptinas dėmesys, jog BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos kvalifikavimui nėra bÅ«tina nustatyti kaltininko tikslus ar motyvus, darant nusikalstamÄ veikÄ . Nors kaltinamasis ir teigia esÄ jo nukentėjusiojo asmens dokumentas visai nedomino ir jį kartu su pinigine iÅ¡metė, tai nesudaro pagrindo teigti, kad jo veiksmuose nėra BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, T. P. veiksmai dėl banko mokėjimo kortelės bei asmens tapatybės kortelės pagrobimo teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį.

Galiausiai kaltinamasis T. P. neteisėtai įgytÄ ir nukentėjusiajam J. K. priklausančiÄ elektroninę mokėjimo priemonę, t. y. „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, dar ir panaudojo, kuomet bankomate suvedė PIN kodÄ , skaičių kombinacijÄ nurodydamas pagal piniginėje rastÄ lapelį. Nepaisant to, kad suvestas PIN kodas buvo neteisingas, finansinė operacija buvo inicijuota, banko kortelė panaudota. Kaltinamasis neneigia atlikęs nurodytus veiksmus, jo kaltę įrodo ir „Swedbank“ banko pateikti duomenys apie mokėjimo kortelės panaudojimÄ (t. 1, b. l. 55-56).

Minėtuose duomenyse, teismo pripažintinais įrodymais, aiškiai matyti prie bankomato stovintis kaltinamasis T. P., pateiktų fotografijų titruose yra užfiksuotas kaltinamojo panaudotos kortelės numerio paskutiniai keturi skaičiai, atitinkantys J. K. vardu išduotos kortelės paskutinius skaičius. Kaltinamojo T. P. veiksmai pilnai atitinka BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Dėl civilinio ieškinio Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis J. K. buvo pripažintas civiliniu ieškovu dėl 1 015,10 Eur dydžio turtinės žalos (t. 1, b. l. 43).

Visgi neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu buvo priimtas toks nutarimas, kadangi byloje civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas. Pažymėtina, jog civilinis ieÅ¡kinys yra atskiras dokumentas, kuriame dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyręs asmuo baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiÅ¡kia konkrečius reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . IÅ¡ nukentėjusiojo J. K. apklausos protokolų galima matyti, kad pastarasis nurodė, kad jam buvo padaryta įvardinto dydžio žala, iÅ¡reiÅ¡kė norÄ bÅ«ti pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu, tačiau civilinio ieÅ¡kinio, kaip tai numatyta BPK 112 straipsnio 1 dalyje, taip ir nepareiÅ¡kė.

Tikėtina, jog tokia situacija susiklostė dėl asmens nepakankamų žinių, kokius veiksmus pastarasis turi atlikti, keldamas reikalavimÄ atlyginti žalÄ , be to, nukentėjusysis galimai buvo suklaidintas ir tyrėjo veiksmų, kuomet Å¡is, net ir nesant pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio, pripažino J. K. civiliniu ieÅ¡kovu. Teismas klausimÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio, kaip atitinkamo dokumento, pateikimo bÅ«tų sprendęs teismo posėdžių metu, tačiau dėl nukentėjusiojo mirties fakto to padaryti negalėjo.

Tad, atsižvelgiant į tai, kad byloje civilinis ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas, atitinkamai nėra ir objektyvaus pagrindo spręsti tokio ieÅ¡kinio klausimÄ . Dėl bausmės Kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors byloje nėra raÅ¡ytinių dokumentų, patvirtinančių T.

P. neblaivumÄ , tačiau pats kaltinamasis nurodė nusikalstamų veikų padarymo dienÄ vartojęs alkoholį, buvęs apgirtęs. Pastarasis tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 134), tiek ir teisme (t. 2, b. l. 103) pažymėjo, jog, bÅ«damas blaivus, nebÅ«tų elgęsis nusikalstamai, girtumas buvo ta priežastis, dėl ko jis padarė nusikaltimus (tuos, kuriuos pripažino). Aplinkybę, jog T. P. vartojo alkoholį, parodė ir apklausti liudytojai E. Å ., M. K., T. Å ., O. P. (pastaroji iÅ¡sireiÅ¡kė, kad kaltinamasis, kuris yra jos sugyventinis, dėl suvartoto alkoholio nesvyravo, tačiau buvo gerokai iÅ¡gėręs).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, teismas laiko esant pilnÄ pagrindÄ minimÄ aplinkybę pripažinti sunkinančiÄ T. P. atsakomybę (dėl tokios galimybės kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu buvo įspėtas). Kaltinamajame akte prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių yra nurodyta ir tai, jog nusikalstamos veikos padarytos, veikiant bendrininkų grupe. IÅ¡ nagrinėjamos bylos matyti, jog tyrimo metu taip ir nebuvo nustatytas asmuo, veikęs kartu su kaltinamuoju. Tai, kad toks asmuo dalyvavo nusikaltimų, iÅ¡skyrus BK 215 straipsnio 1 dalį, padaryme, nekyla abejonių, tÄ nuosekliai ir kategoriÅ¡kai viso proceso metu tvirtino nukentėjusysis.

Atsižvelgiant į tai, kaltinime pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį yra inkriminuota, kad veiksmai atlikti veikiant kartu su tyrimo nenustatytu asmeniu (konkrečiai nekonstatuojant atitinkamos bendrininkavimo formos, t. y. bendrininkų grupės). Sprendžiant klausimÄ , ar byloje esančių duomenų užtenka pripažinti BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, teismas pažymi, jog tyrimo metu iÅ¡ esmės nebuvo surinkta konkrečių duomenų apie asmenį, su kuriuo veikė T.

P., t. y. tiksliai neaiÅ¡ku nei kaip tas asmuo atrodė (apart nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių, kad vyras buvo stambaus kÅ«no sudėjimo), nei koks jo amžius (yra tik nukentėjusiojo vertinimas, jog galimai apie 40 metų), sÄ moningumo laipsnis, taip pat kitų duomenų, leidžiančių bent kiek daugiau identifikuoti asmenį. Tokiu bÅ«du, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo anksčiau nurodytai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei konstatuoti. Teismas, skirdamas T. P. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad T. P. įvykdė keturis tyčinius apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), visi nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ . Taip pat įvertinami T. P. asmenybę charakterizuojantys požymiai: praeityje teistas aÅ¡tuonis kartus (t. 1, b. l. 168-172; 173-176), Å¡iuo metu yra suimtas baudžiamojoje byloje, kurioje jam pareikÅ¡ti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų), ne kartÄ baustas administracine tvarka, Å¡iuo metu ir nusikaltimų padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 177-178), iki suėmimo dirbęs (t. 1, b. l. 179), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VÄ® Psichikos sveikatos centre negydytas (t. 1, b. l. 183, 184), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitÄ neįraÅ¡ytas t. 1, b. l. 182).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam T. P. griežčiausiÄ jam inkriminuotų straipsnių sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , tačiau jo trukmę visais atvejais nustatant ženkliai mažesnę už galimÄ skirti tokios bausmės rūšies vidurkį.

Kaltinamojo asmenybė iÅ¡ esmės laikytina neigiama, pastarasis ne kartÄ teistas (taip pat kelis kartus ir dėl plėšimo), naujas nusikalstamas veikas padarė neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui, dėl ko konstatuotinas nusikaltimų recidyvas. Å iuo metu teisme gauta dar viena T. P. baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas, be kita ko, ir sunkaus nusikaltimo padarymu. Kaip minėta, pastarasis vykdo ir administracinius nusižengimus, nors byloje esančiuose duomenyse iÅ¡ medicinos įstaigų ir neužfiksuota, jog kaltinamasis buvo pristatytas apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei to, ar jis turi tokiÄ priklausomybę, tačiau ankstesni teistumai rodo, kad kaltinamajam nurodyto pobÅ«džio draudžiamų medžiagų vartojimas nėra svetimas.

Visos iÅ¡dėstytos aplinkybės rodo, jog kaltinamasis iÅ¡ esmės nėra linkęs kritiÅ¡kai vertinti savo elgesį, daryti teigiamas iÅ¡vadas ir keistis, o padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai. Pažymėtina, jog ankstesniais teismų nuosprendžiais T. P. buvo skirtos tiek Å¡velnesnės bausmės rūšys (bauda, areÅ¡tas), galiausiai pastarasis realiai atliko ir terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, tačiau net ir tai jo nuo naujų nusikaltimų nesulaikė. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo skirti Å¡velnesnes bausmės rūšis ar atidėti terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Pažymėtina, jog pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu (kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis), po ko už minėtus nusikaltimus paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-24 nuosprendžiu (BK 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalių tvarka).

Dėl kardomosios priemonės, daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Ikiteisminio tyrimo metu T. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 156), naikintina. Tolesnis jos taikymas netikslingas, kadangi T. P. terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžia nustatytina iškart po nuosprendžio paskelbimo, be to, kitoje teisme nagrinėjamoje byloje pastarajam yra taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įraÅ¡ais, prisegtas prie bylos 1-ojo tomo virÅ¡elio, paliktinas saugoti kartu su baudžiamÄ ja byla. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti T. P. subendrintÄ 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Å¡iÄ subendrintÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su bausme, skirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, ir paskirti T.

P. subendrintÄ 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Å¡iÄ bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-24 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirti T. P. galutinę subendrintÄ 2 (dvejų) 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. spalio 26 d. T. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti paskelbus nuosprendį (nuo 2018 m. spalio 26 d.).

DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti - kompaktinį diskÄ su garso ir vaizdo įraÅ¡ais, prisegtÄ prie bylos 1-ojo tomo virÅ¡elio, palikti saugoti kartu su baudžiamÄ ja byla. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė