2025-09-24 Nr. AB-14893-3-61-3-09938-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-908-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09938-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. P. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja G. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, (toliau – ir skundas) ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. BR6-7721 „Dėl atsakymo į prašymą“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 3IN-567 (8.1 E) „Dėl gauto skundo“ (toliau – ir Ministerijos sprendimas); 3) pripažinti pareiškėjos prašymo teikimo praleidimo priežastis svarbiomis ir įpareigoti Agentūrą iš esmės išspręsti pareiškėjos prašymą dėl leidimo pavėluotai deklaruoti pasėlius ir teikti paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus. Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. (duomenys neskelbtini) mirė jos mama B. P.. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas išduotas 2023 m. liepos 17 d. (toliau – ir Liudijimas). Tapusi teisėta paveldėto turto savininke ir 2023 m. rugpjūčio pabaigoje Nekilnojamojo turto registre įregistravusi Liudijime nurodytą nekilnojamąjį turtą savo vardu, pareiškėja įgijo teisę deklaruoti pasėlius ir teikti 2023 m. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraišką (toliau – ir Paraiška).

2.2. Vadovaudamasi Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-92, (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, pareiškėja 2023 m. rugsėjo 25 d. Agentūrai pateikė prašymą leisti pavėluotai deklaruoti pasėlius (toliau – ir 2023 m. rugsėjo 25 d. prašymas). Agentūra atsisakė 2023 m. rugsėjo 25 d. prašymą tenkinti.

2.3. Agentūra nesuprato 2023 m. rugsėjo 25 d. prašymo esmės, todėl priėmė nepagrįstą Sprendimą, nepasisakė dėl 2023 m. rugsėjo 25 d. prašyme nurodytų esminių aplinkybių. Agentūra neįvertino, kad pareiškėjai Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas išduotas tik 2023 m. liepos 17 d., t. y. pasibaigus 2023 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo laikotarpiui, ir kad ji, neturėdama Liudijimo neturėjo teisės teikti Paraiškos pagal Taisyklių nuostatas.

2.4. Ministerija pareiškėjos skundą išnagrinėjo netinkamai.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Agentūra atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. 2023 m. rugsėjo 25 d. prašyme išdėstytos aplinkybės ir pateikti dokumentai išsamiai išanalizuoti bei pagrįstai nustatyta, kad Agentūra negali priimti ir administruoti pareiškėjos pavėluotai 2023 m. rugpjūčio 29 d. pateiktos Paraiškos, nes 2023 m. rugsėjo 25 d. prašyme nurodytos aplinkybės nepriskirtinos prie nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių (force majeure aplinkybės), kurių pareiškėja negalėjo numatyti ir kontroliuoti, bei sutrukdžiusių pareiškėjai laiku pateikti Paraišką. Pareiškėjos pateikti dokumentai neįrodo, jog pareiškėja per visą nustatytą 2023 m. paramos paraiškų priėmimo laikotarpį negalėjo laiku pateikti 2023 m. paraiškos dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių.

4.2. Paramos paraiškos yra teikiamos kiekvienais deklaravimo metais ir šis procesas priklauso nuo paties paramos gavėjo ir jo apsisprendimo. 2023 m. paraiškų / pavėluotų 2023 m. paraiškų teikimo tvarką nustatančios Taisyklės buvo paskelbtos viešai prieš deklaravimo pradžią. Todėl pareiškėja, planuodama deklaruoti pasėlius 2023 m., turėjo domėtis 2023 m. paraiškų teikimo tvarka, numatyta Taisyklėse. Pareiškėja ir neturėdama išduoto Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, galėjo Paraišką pateikti, pateikdama tik mirusios mamos mirties liudijimą, o, gavusi Liudijimą, atlikti valdos perdavimo veiksmus, numatytus Taisyklių IX skyriuje „Žemės ūkio valdos perdavimas“. Pareiškėja galėjo kontroliuoti Paraiškos pateikimo procesą ir ją pateiktu laiku.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Ministerija atsiliepime į skundą nurodė, kad Agentūra, nagrinėdama pareiškėjos 2023 m. rugsėjo 25 d. prašymą, įvertino visas jame nurodytas aplinkybes, taip pat ir aplinkybes, susijusias su Liudijimo išdavimu. Visa informacija apie paraiškų teikimo tvarką ir datą yra ir buvo prieinama viešai tiek Agentūros, tiek Ministerijos tinklalapyje, teisės aktai, reglamentuojantys paraiškų teikimą, paskelbti viešai. Ministerija vertino, kad pareiškėja praleido įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą Agentūros Sprendimui ir Ministerijos sprendimui apskųsti.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjos G. P. skundą.

8. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

8.1. Pareiškėja 2023 m. rugsėjo 25 d. Agentūrai pateikė prašymą leisti pavėluotai deklaruoti pasėlius, t. y. priimti administruoti pavėluotai pateiktą 2023 m. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraišką. 2023 m. rugsėjo 25 d. prašyme pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė mama B. P., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Dėl šių priežasčių ir vaikų ligos negalėjo anksčiau pateikti Paraiškos. Pareiškėja 2023 m. rugsėjo 25 d. prašyme pažymėjo, kad ji rūpinasi ir garbaus amžiaus močiute, gulėjo ligoninėje, lankėsi pas gydytojus.

8.2. Agentūra 2023 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. BR6-7721 „Dėl atsakymo į prašymą” atsisakė priimti ir administruoti pareiškėjos pavėluotai 2023 m. rugpjūčio 29 d. pateiktą Paraišką, nes 2023 m. rugsėjo 25 d. prašyme nurodytos aplinkybės nepriskirtinos prie nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių (force majeure aplinkybės), kurių pareiškėja negalėjo numatyti ir kontroliuoti, bei sutrukdžiusių jai laiku pateikti Paraišką. Agentūra vertino, kad pareiškėjos kartu su 2023 m. rugsėjo 25 d. prašymu pateikti dokumentai neįrodo, jog ji per visą nustatytą 2023 m. paramos paraiškų priėmimo laikotarpį negalėjo laiku pateikti Paraiškos dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių.

8.3. Agentūra Sprendime nurodė, kad 2023 m. paraiškos buvo priimamos nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. birželio 20 d., o pavėluotai pateiktos 2023 m. paraiškos – iki 2023 m. birželio 30 d. Agentūra Sprendimą grindė 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2021/2116 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 (toliau – ir Reglamentas), Taisyklių ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. 3D-182 „Dėl 2023 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo datų nustatymo ir mokymų savivaldybių specialistams organizavimo“ (toliau – ir Įsakymas) nuostatomis.

8.4. Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros Sprendimu, 2023 m. spalio 19 d. pateikė skundą Ministerijai.

8.5. Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2023 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 3IN-567 (8.1 E) „Dėl gauto skundo” įformintu sprendimu pareiškėjos skundą atsisakė tenkinti. Ministerija sutiko su Agentūros Sprendime nurodytais argumentais, jog pareiškėja nei savo 2023 m. rugsėjo 25 d. prašyme, nei skunduose nenurodė jokių realių aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jos valios, ir kad būtent dėl jų egzistavimo ji negalėjo laiku pateikti Paraiškos. Ministerijos sprendime pažymėta, jog Agentūra Sprendime įvertino visas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jas pagrindžiančius dokumentus ir Sprendime pateikė argumentus, kurių pagrindu atsisakė priimti ir administruoti Paraišką. Ministerija vertino, kad Agentūros Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus. Sprendime nurodytos visos sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei motyvai. Ministerija nereikšmingu laikė pareiškėjos skundo argumentą, jog ji tik 2023 m. liepos 17 d. sužinojo apie 2023 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pabaigą, pabrėždama, kad 2023 m. paraiškų / pavėluotų 2023 m. paraiškų teikimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai buvo paskelbti viešai prieš deklaravimo pradžią.

9. Teismas vadovavosi Taisyklių 91 punktu dėl paraiškų teikimo tvarkos, nustatė, kad žemės ūkio ministras 2023 m. kovo 27 d. priėmė Įsakymą, kurio 1.1 punktu nustatė 2023 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios datą – 2023 m. balandžio 17 d., o 1.2 punktu – 2023 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pabaigos datą – 2023 m. birželio 30 d. (netiksliai nurodyta 2023 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pabaigos datą laikytina rašymo apsirikimu ir taisytina į 2023 m. birželio 20 d.). Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėja Paraišką pateikė 2023 m. rugpjūčio 29 d., t. y. pripažįstama aplinkybė, kad pareiškėja Paraišką pateikė pasibaigus nustatytam 2023 m. paraiškų priėmimo laikotarpiui, t. y. po 2023 m. birželio 30 d.

10. Aptaręs Taisyklėse įtvirtintą reguliavimą, teismas priėjo prie išvados, kad pavėluotai pateikta paraiška gali būti priimta nustačius vieną iš Taisyklių 94 punkte nurodytų sąlygų, t. y. 1) nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybę arba 2) kitas išimtines aplinkybes. Taisyklių 94 punkte įtvirtinta ir tai, kad visos šios aplinkybės neturi priklausyti nuo pareiškėjo valios, o pareiškėjas, sužinojęs apie tokias aplinkybes, prašymą priimti pavėluotai teikiamą paraišką kartu su pateikta paraiška seniūnijos darbuotojui privalo pateikti per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes (nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtines aplinkybes), bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.

11. Aptaręs Reglamento 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos tikslais force majeure ir išimtinės aplinkybės, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.212 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šalies atleidimo nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą sąlygas, pranešimo apie jų atsiradimą tvarką (CK 6.212 str. 3 d.), teismas nustatė, kad pareiškėja, būdama mirusios paramos gavėjos paveldėtoja, nurodo kelias pavėluotai pateiktos Paraiškos vėlavimo priežastis:

1) mamos mirtį, 2) vaikų ligas;

3) pačios nedarbingumą;

4) artimo asmens slaugą, 5) netinkamą seniūnijos darbuotojo konsultaciją, t. y. pavėluotai pateiktos Paraiškos vėlavimą grindžia išimtinėmis aplinkybėmis, o ne nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos mama B. P. mirė (duomenys neskelbtini), sūnus gimė (duomenys neskelbtini).Taigi pareiškėja aplinkybes, lėmusias Paraiškos pateikimo vėlavimo priežastis, sieja su įvykiais, įvykusiais 2022 m. ir iki 2023 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėja uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Baltupių medicinos centras” dėl planinės pagalbos lankėsi 2023 m. kovo 29 d., 2023 m. balandžio 26 d., 2023 m. gegužės 11 d., 2023 m. gegužės 19 d., 2023 m. gegužės 31 d., 2023 m. birželio 1 d., 2023 m. birželio 6 d., 2023 m. birželio 15 d., 2023 m. birželio 22 d.

Pareiškėja dėl skubios pagalbos 2023 m. birželio 19 d. kreipėsi į viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikas. Pareiškėja 2023 m. birželio 21 d. taip pat lankėsi UAB „Pašilaičių šeimos medicinos centras”, 2023 m. birželio 22 d. – Valstybinėje ligonių kasoje, vaistinėse. Teismas vertino, jog šie vienkartiniai pareiškėjos apsilankymai gydymosi įstaigose, vaistinėse, Taisyklių 94 punkto prasme negali būti laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis pareiškėjai pačiai ar per savo atstovą pateikti 2023 m. paraišką, juolab, jog pati pareiškėja pripažįsta ir teismui pateikia tai patvirtinančius įrodymus, kad jai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos nuo 2023 m. vasario 16 d. iki 2024 m. gruodžio 25 d.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė Agentūrai 2023 m. rugsėjo 25 d. prašyme kitų aplinkybių. Teismas sprendė, kad Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 94 punkto nuostatomis, pagrįstai atsisakė šias aplinkybes pripažinti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis ir pagrįstai šių aplinkybių nelaikė išimtinėmis Taisyklių 94 punkto prasme.

12. Teismas pažymėjo, kad dokumentai, kuriuos pareiškėjas arba jo atstovas (įgaliotas asmuo, tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai) paraiškų teikimo laikotarpiu privalo pateikti seniūnijos darbuotojui, nurodyti Taisyklių 92 punkto papunkčiuose. Aptaręs minėtų teisės normų turinį, teismas sprendė, jog aplinkybė, kad Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas pareiškėjai išduotas 2023 m. liepos 17 d., Taisyklių 94 punkto kontekste negali būti vertinama kaip nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybė ar išimtinė aplinkybė. Teismas nurodė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad prasidėjus 2023 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimui, pareiškėja pati ar per savo atstovą neturėjo galimybės seniūnijos darbuotojui pateikti Paraišką ir mirusios paramos gavėjos mirties liudijimo, kuris remiantis Taisyklių 92.1.8 papunkčiu yra pakankamas dokumentas, pagrindžiantis žemės valdymo teisės perėjimą ir paramos tęstinumą.

13. Teismas pabrėžė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsisakymo priimti ir administruoti Paraišką, ją pateikus pavėluotai, todėl pareiškėjos nurodyti Taisyklių 89, 90.3, 117 punktai neturi reikšmės bylai.

14. Teismas pripažino Agentūros Sprendimą teisėtu ir pagrįstu.

15. Teismas taip pat nurodė, kad Ministerija, atsisakydama tenkinti pareiškėjos skundą, iš esmės tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei pagrįstai pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja nenurodė kitų aplinkybių, kurių nevertino Agentūra bei Ministerijai. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsniu, Taisyklių 94 punktu ir nurodė, kad teismas viešojo administravimo subjektui suteiktų funkcijų nevykdo, todėl teismas neturi jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo pripažinti pareiškėjos 2023 m. rugsėjo 25 d. prašymo teikimo praleidimo priežastis svarbiomis ir įpareigoti Agentūrą iš esmės išspręsti pareiškėjos 2023 m. rugsėjo 25 d. prašymą dėl leidimo pavėluotai deklaruoti pasėlius ir teikti paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus.

16. Dėl termino skundui paduoti teismas vadovavosi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad pareiškėja skundą dėl Agentūros Sprendimo ir Ministerijos sprendimo panaikinimo teismui pateikė 2023 m. gruodžio 18 d. Kadangi Ministerija sprendimą priėmė ne 2023 m. spalio 19 d., kaip nurodoma atsiliepime į skundą, o 2023 m. lapkričio 17 d., teismas sprendė, kad pareiškėja nepraleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino skundą paduoti teismui.

17. Teismas detaliai nepasisakė dėl kitų pareiškėjos skunde ir Agentūros atsiliepime į skundą nurodytų argumentų, nes sprendė, jog jie neturi jokios įtakos bylos procesinei baigčiai. teismas pareiškėjos skundą atmetė, todėl netenkinti jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. 18. Pareiškėja G. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

19. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja skundo argumentus, skundžiamo teismo sprendimo motyvus ir akcentuoja, jog teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėja teikė paraišką ne mirusios mamos, o savo, kaip turto paveldėtojos, vardu (Taisyklių 92.1.8 p.), kad ją netinkamai konsultavo seniūnijos darbuotojai, reikalaudami teikti paraišką savo vardu, o Taisyklių 117 punkte nurodyta, jog parama mažinama 0,5 karto, jei asmuo deklaruoja plotą neturėdamas valdymo teisės. Pareiškėja teigia, kad atsakovas Sprendime nurodė, jog Rokiškio raj. paraiškos buvo priimamos nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. birželio 30 d., tačiau nepateikė pareiškėjai jokio dokumento, kaip numato Taisyklės. Tuo laikotarpiu pareiškėja nebuvo paveldėjusi turto ir jai nebuvo suteikta teisė teikti Paraišką. Pareiškėja pažymi, kad atsakovas nevertino paveldėjimo aplinkybės, o jos pateikti duomenys pagal Taisyklių 101, 101.1 punktus nebuvo sutvarkyti, vyko susirašinėjimas. Pareiškėja pažymi, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad prioritetas, kaip pateikti paraišką (savo ar mirusio asmens vardu), suteikiamas pareiškėjai, nuo pasirinktos deklaravimo formos priklauso ir išmokos, reglamentuotos Taisyklių 117 punkte.

20. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes, palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą, ir akcentuoja, kad:

21.1. 2023 m. paraiškos buvo priimamos nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. birželio 20 d. (Įsakymo 1 p.), o pavėluotai pateiktos 2023 m. paraiškos – iki 2023 m. birželio 30 d. (Taisyklių 94 p.). Pareiškėja 2023 m. rugsėjo 25 d. prašymą priimti pavėluotai teikiamą Paraišką pateikė atsakovui 2023 m. rugsėjo 26 d., pasibaigus numatytam 2023 m. paraiškų priėmimo laikotarpiui (po 2023 m. birželio 30 d.), todėl Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 94 punktu, turėjo įvertinti, ar vėlavimas nepriklausė nuo pareiškėjos valios bei ar pateikti tinkami nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinantys dokumentai. Tik esant force majeure aplinkybėms, neabejotinai leidžiančioms daryti išvadą, jog force majeure aplinkybių būta tokių, dėl kurių objektyviai nebuvo įmanomas 2023 m. paraiškos pateikimo procesas laiku, pavėluotai pateiktos paramos paraiškos priimamos administruoti. Nagrinėjamu atveju, nenustatyta tokių aplinkybių.

21.2. Nepagrįstas pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, jog Agentūra privalėjo informuoti pareiškėją apie paraiškų pateikimo pradžią, nes pareiškėjai ar asmenys paraiškas atsakovui teikia laisva valia, tad Agentūra niekaip negalėjo žinoti apie tai, ar pareiškėja planuoja teikti paraišką, ar ne.

21.3. Pagal Taisyklių 92.1.8 punktą, pareiškėja, mirus mamai ir neturint susitvarkius Liudijimo, galėjo Paraišką pateikti kartu su mamos mirties liudijimu, o, gavusi Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, atlikti valdos perdavimo veiksmus, numatytus Taisyklių IX skyriuje „Žemės ūkio valdos perdavimas“.

21.4. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti Taisyklių 89, 90.3, 117 punktai, kaip teisingai pripažinta teismo sprendime, neturi reikšmės nagrinėjamai bylai, nes reglamentuoja pateiktos paraiškos atitiktį kitiems Taisyklių reikalavimams, kurie šiai bylai nėra reikšmingi.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimą nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai interpretuojamomis teisės normomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti ir administruoti pareiškėjos pavėluotai pateiktą 2023 m. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraišką, teisėtumo ir pagrįstumo bei kitų susijusių reikalavimų.

24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančią medžiagą, pareiškėjos skundą atmetė, nustatęs, jog pareiškėja Paraišką pateikė pasibaigus nustatytam 2023 m. paraiškų priėmimo laikotarpiui, t. y. po 2023 m. birželio 30 d. bei pripažinęs, jog Agentūra pagrįstai atsisakė 2023 m. rugsėjo 25 d. prašyme nurodytas aplinkybės (mamos mirtis, kūdikio gimimas, vaikų ir pareiškėjos ligos, senyvo amžiaus giminaičio priežiūra, ilgas dokumentų tvarkymo procesas) pripažinti nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis (force majeure aplinkybės) ir pagrįstai šių aplinkybių nelaikė išimtinėmis. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad skundžiami sprendimai (Agentūros Sprendimas ir Ministerijos sprendimas) yra teisėti ir pagrįsti.

25. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, jog teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su nuosavybės (žemės ūkio valdos) paveldėjimu.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinusi pareiškėjos apeliacinio skundo ir atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes pareiškėjos inicijuotam ginčui išspręsti, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos faktais bei ginčui išspręsti aktualiomis teisės normomis pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Atsižvelgus į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmetami. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėja, sutiko su atsakovo argumentais ir rėmėsi jo pateiktais įrodymais, savaime nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

28. Apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, jog atsakovas Sprendime nurodė, jog Rokiškio raj. paraiškos buvo priimamos nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. birželio 30 d., tačiau nepateikė pareiškėjai jokio dokumento, kaip numato Taisyklės. Tuo laikotarpiu pareiškėja nebuvo paveldėjusi turto ir jai nebuvo suteikta teisė teikti Paraišką. Šiuo aspektu pažymėtina, jog būtent Taisyklės (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 26 d. iki 2024 m. kovo 19 d.) reglamentuoja reikalavimus pareiškėjams, siekiantiems gauti tiesiogines išmokas pagal tęstines Lietuvos kaimo plėtros programos priemones, reikalavimų administravimo bei kontrolės tvarką ir bendrąją paraiškos formą, taip pat jos pildymo ir administravimo tvarką (Taisyklių 1, 2 p.). Taisyklių 91 punkte nustatyta, jog paraiškų teikimo laikotarpis nustatomas kiekvienais metais atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu. Paraiškos teikiamos savivaldybės, kurioje registruotas pareiškėjo valdos centras, seniūnijose ir (ar) struktūriniame padalinyje arba užsisakius elektroninę paslaugą Elektroninių valdžios vartų portale https://www.epaslaugos.lt. Elektroninio žemėlapio struktūra, duomenų atvaizdavimo tvarka ir elektroninio įbraižymo reikalavimai nurodyti Taisyklių 7 priede. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai patvirtina, jog pareiškėja yra susipažinusi su Taisyklių nuostatomis, todėl jai turėjo būti žinoma ir 2023 m. paraiškų / pavėluotų 2023 m. paraiškų teikimo tvarka (Taisyklių VII skyrius „Paraiškų teikimo ir duomenų apdorojimo tvarka“). Atsakovo Sprendimo 1 išnašoje yra aiški nuoroda į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. 3D-182 „Dėl 2023 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo datų nustatymo ir mokymų savivaldybių specialistams organizavimo“, Įsakymas yra užregistruotas Teisės aktų registre 2023 m. kovo 27 d., viešai prieinamas (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActSearch), todėl pareiškėja turėjo galimybę su juo susipažinti ir vadovautis jo nuostatomis, o atsakovas neturėjo pareigos jo papildomai pareiškėjai pateikti.

29. Taisyklių 92.1.8 punkte nustatyta, jog pareiškėjas arba jo atstovas (įgaliotas asmuo, tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai) paraiškų teikimo laikotarpiu seniūnijos darbuotojui pateikia pareiškėjo mirties įrašą liudijantį išrašą, paveldėjimo teisės liudijimą (jeigu paraiškos teikimo metu jis yra išduotas paveldėtojui), kai paraišką teikia mirusio fizinio asmens valdos paveldėtojas. Taigi iš aptarto teisinio reguliavimo darytina išvada, jog jeigu paraišką teikia mirusio fizinio asmens valdos paveldėtojas būtinas dokumentas yra tik pareiškėjo mirties įrašą liudijantis išrašas, o paveldėjimo teisės liudijimas pateikiamas tik tada, jeigu paraiškos teikimo metu jis jau yra išduotas.

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjos mama mirė (duomenys neskelbtini), o 2023 m. paraiškos buvo priimamos nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. birželio 20 d., pavėluotai pateiktos – iki 2023 m. birželio 30 d., taigi priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėja, ji turėjo teisę pateikti Paraišką, kartu paduodant tik VšĮ Vilniaus rajono poliklinikos (duomenys neskelbtini) išrašytą medicininį pareiškėjos mamos mirties liudijimą.

31. Vertinant pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, susijusius su netinkamu konsultavimu seniūnijoje, nesutvarkytais duomenimis pagal Taisyklių 101, 101.1 punktus, pažymėtina, jog pareiškėja patikslintame skunde įvardino tik vieną asmenį – Rokiškio žemėtvarkos skyriaus vyriausiąją specialistę R. R. – su kuria vyko susirašinėjimas mobilaus telefono žinutėmis ir įregistravimas palikimo VĮ Registrų centre buvo baigtas 2023 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje. Pareiškėja nepateikė teismui minėtą komunikaciją pagrindžiančių dokumentų, byloje nėra jokių įrodymų apie pareiškėjos gautas konsultacijas, jas suteikusius specialistus bei konsultacijų netinkamumą. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kurie seniūnijos darbuotojai turėjo pareigą veikti Taisyklių 101.1 punkte nustatytu būdu (pagal pareiškėjo pateiktus duomenis elektroniniu būdu įbraižo pareiškėjo deklaruojamų naudmenų ar kitų plotų ribas ir pagal Taisyklių 2 priede pateiktą pildymo instrukciją užpildo Taisyklių 1 priede pateiktos Paraiškos elektroninę formą (įveda duomenis į PPIS)), tačiau šios savo pareigos neatliko. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aptarti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai atmetami.

32. Kadangi pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių kitų argumentų, kurių nebuvo įvertinęs teismas, teisėjų kolegijos vertinimu Agentūros priimtas Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, priimtu tinkamai pritaikius ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas ir įvertinus aktualias faktines aplinkybes.

33. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis