fa8f9769-db24-4206-b7fa-632b4fa6b96d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-470-1078/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26181-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; 1.1.7.2.3 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 21 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, sekretoriaujant Agnei Audickaitei, Gražinai Osinskajai, Aušrai Razutienei, Dianai Kiverytei, dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei, kaltinamajam V. S. N., jo gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui baudžiamojoje byloje T.

B. civilinei ieÅ¡kovei baudžiamojoje byloje B. K., nepilnamečio nukentėjusiojo H. B. įstatyminei atstovei B. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. S. N., gim. (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

V. S. N. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: jis, 2018 m. birželio 3 d., apie 11.30 val., vieÅ¡ojoje vietoje – gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, įžūliu elgesiu ir vandaliÅ¡kais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais tuo, kad iÅ¡reikÅ¡damas savo nepasitenkinimÄ nepilnamečių M. K. ir H. B. veiksmais, kadangi jie surinkinėjo ant gatvės medinę rampÄ , skirtÄ Å¡okinėti su dviračiais, vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, liepė Å¡iems iÅ¡eiti iÅ¡ Å¡ios vietos, tačiau Å¡iems nepaklusus, laikydamas rankoje kirvį, grasino minėtiems nepilnamečiams, po ko ranka tyčia sudavė du smÅ«gius M.

K. į veido sritį, tuo padarydamas Å¡iam kairės akies apatinio voko poodinę kraujosruvÄ , kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei tyčia kirviu nemažiau trijų kartų trenkė į H. B. medinę rampÄ â€žHooper“, kurios vertė 300 eurų, tokiu bÅ«dų jÄ sugadindamas, tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarkÄ . Å iais savo veiksmai padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. N. dėl pareikÅ¡tų kaltinimų kaltės nepripažino.

Nurodė, kad birželio mėnesį, tikslios datos neprisimena, ryte atsikėlęs iÅ¡girdo triukÅ¡maujančius jaunuolius prie garažų. Vaikai ten renkasi dažnai ir atlieka chuliganiÅ¡kus veiksmus. Išėjęs į laukÄ jis pamatė du jaunuolius prie savo garažo. Matė, kad jaunuoliai buvo pasidėję medinę rampÄ prie tvoros link garažo įėjimo, ten buvo apiplėšytas Å¡iferis ir vaikai landžiojo po garaÅ¾Ä . Vaikai taip pat turėjo ir dviratį, tačiau dviratis buvo ant žalios vejos, prieÅ¡ingoje pusėje nei yra jo garažas.

Matė, kad prieÅ¡ nagrinėjamÄ konfliktÄ H. B. buvo ant jo garažo stogo, mano, kad ant stogo jaunuolis buvo todėl, kad stengėsi pamatyti, ar jis (kaltinamasis) yra namuose. PaaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ vaikai medinę rampÄ buvo pasistatę bÅ«tent prie jo garažo iÅ¡ kiemo pusės esančio stulpo, taip, kad užlipdami ant tos rampos, galėtų toliau lipti ant stulpo, o po to ant stogo. Jis paklausė vaikų, kÄ jie ten daro, paėmė ranka medinę rampÄ , tam kad jÄ nuneÅ¡tų į kitÄ gatvės pusę.

M. K. jo paklausė, kÄ jis čia daro ir puolė jį už deÅ¡inio peties, dėl ko jis M. K. nustÅ«mė, stÅ«mė pataikydamas ar tai į kaklÄ , ar tai į veidÄ . M. K. ir toliau jį puolė, tačiau jis dar kartÄ M. K. nustÅ«mė ir nunešė rampÄ Ä¯ kitÄ gatvės pusę. Tuo metu H. B. pradėjo jį muÅ¡ti pagaliu, sužeidė pirÅ¡tÄ , buvo sulaužyti pirÅ¡tai. Mano, kad H. B. lazdÄ iÅ¡silaužė iÅ¡ toje vietoje augančių jaunų klevų. Ta lazda trenkė jam, bandė ranka gintis ir tada H.

B. vožė per pirÅ¡tÄ . Jis (kaltinamasis) buvo piktas dėl tokio vaikų chuliganizmo, todėl tÄ rampÄ dar ir suspardė, po ko nuėjo namo. RampÄ buvo numetęs ant žalios vejos. Kai jau buvo grįžęs namo, pas jį atvyko policijos pareigÅ«nai, jis policijos pareigÅ«nams sužalojimų nerodė, tik parodė, kad buvo sugadinta stogo danga, tačiau policijos pareigÅ«nas jo neklausė, o tik Å¡aukė ant jo. Dėl konflikto metu patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė, tačiau vienas pirÅ¡tas taip ir liko kreivas.

Vienas ir kitas pirÅ¡tai lūžo, pats tÄ jautė, nes negalėjo nei dirbti nieko, nei paimti. Pažymėjo, jog konflikto su vaikais metu jis kirvio rankose neturėjo, o M. K. pastÅ«mė tik ranka kažkur į veidÄ , stÅ«mė į kaklÄ . Atsakydamas į klausimus kaltinamasis nurodė, jog teismo posėdžio metu teigia, kad rampÄ nešė ranka, o ikiteisminio tyrimo nurodė, jog jÄ nuspyrė, turbÅ«t dėl to, kad pareigÅ«nė, suraÅ¡iusi protokolÄ , galimai ne taip suprato, kÄ jis pasakoja. Jis rankoje laikė rampÄ ir tik vėliau jÄ nuspyrė.

BÅ«tent neÅ¡ant rampÄ ir įvyko susistumdymas, kai berniukai jį puolė, jis rampÄ padėjo ant žemės. Tuo metu jam H. B. ir sudavė su lazda per Å¡onus. Nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad rampos nespardė, o jÄ kapojo kirviu, tačiau tai netiesa, tiesiog tyrėja blogai surašė protokolÄ , jis jokio kirvio konflikto metu rankose neturėjo, nes apskritai jis kirvio net neturi, turi tik maÅ¾Ä kirvukÄ mėsai kapoti, o didelio kirvio – neturi. Kaltinamasis nurodė, kad (duomenys neskelbtini), yra jo privati teritorija, susidedanti iÅ¡ sklypo, aptverto tvora, sklype stovi namas.

Jam priklausančio garažo iÅ¡važiavimas iÅ¡eina į gatvę. Pažymėjo, kad vaikai rampÄ buvo pasistatę bÅ«tent jo privačioje teritorijoje – tarp tvoros stulpo ir garažo durų. Kai jis jaunuolių paprašė iÅ¡eiti, jie sakė, kad gerai, iÅ¡eis. Kai po konflikto jis išėjo namo, vaikai tÄ rampÄ iÅ¡sinešė, mano, kad patys jÄ apgadino, o vėliau, kai atvažiavo policija, vėl atgal prie jo namų jÄ atnešė. Pati ta rampa padaryta iÅ¡ faneros, kai jis į jÄ spyrė, tai ir įtrÅ«ko rampos skersiniai, spyrė į jÄ pora kartų.

Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad jam pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl rampos sulaužymo pripažįsta, nes jis tÄ rampÄ ir sulaužė, o dėl neturtinės žalos – nepripažįsta, nes jis nieko nepadarė. Kai ranka stÅ«mė M. K., tai galėjo jį sužaloti, bet jis norėjo tik nuo savęs jį atstumti, stÅ«mė Å¡velniai, tai nemano, kad visgi galėjo M. K. sužaloti. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja (ir civilinė ieÅ¡kovė) B. K. nurodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta, nes seniai gyvena tame rajone, o kaltinamasis labai gerai pažįsta ir jos sutuoktinį, ir anytÄ .

Apie įvykį jai yra žinoma tik tai, kÄ pasakojo vaikai, t. y. kad kaltinamasis atėjo su kirviu, vaikai gynė rampÄ , M. K. norėjo pasitraukti su dviračiu, tuomet kaltinamasis jam ir sudavė. Jai žinoma, kad kaltinamasis kirviu sukapojo rampÄ , po to norėjo prieiti prie dviračio, o M. K. bandė dviratį patraukti. Nurodė, kad nors kaltinamasis pažįsta jos Å¡eimÄ , tačiau nėra niekada anksčiau skundęsis jos sÅ«naus elgesiu. Pamena, kad teismo nagrinėjamo įvykio dienÄ , jai sugrįžus namo, atbėgo jos sÅ«nus visas iÅ¡raudęs ir pasakė, kad su ja nori pasiÅ¡nekėti policininkas, sÅ«nus jai pasakė, kad jam trenkė kaimynas.

SÅ«nui po akimi buvo guzas, buvo patinę. SÅ«nus pasakojo, kad gindamas rampÄ , jis kaimynÄ pastÅ«mė vienÄ kartÄ ranka. Guzas ir patinimas po akimi laikėsi maždaug apie savaitę. PaaiÅ¡kino, kad reiÅ¡kia 300 Eur ieÅ¡kinį dėl sÅ«naus patirtos neturinės žalos atlyginimo, nurodė, kad tokios sumos reikalauja iÅ¡ kaltinamojo, siekiant nubausti jį, kad jis daugiau taip nesielgtų. Jos sÅ«nui dėl Å¡io įvykio buvo didelis stresas, jis buvo iÅ¡sigandęs dėl tokio kaltinamojo elgesio, kurį laikÄ bijojo iÅ¡eiti į gatvę žaisti.

Atsakydama į klausimus liudytoja nurodė, kad jos manymu, vaikai rampÄ nusinešė bÅ«tent prie kaltinamojo namų, kadangi ta gatvelė yra asfaltuota, jie ten Å¡okinėja su dviračiais. Ten ne vien nukentėjusieji žaidžia, bet ir kiti vaikai, niekam netrukdo tokiu savo elgesiu tik vienam kaltinamajam. Teismo posėdžio metu liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, atsakė į teismo bei proceso dalyvių klausimus. Nurodė, jog kai ji matė rampÄ , ji gulėjo ant žolės, buvo sudaužyta į smulkius gabaliukus.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis T. B. nurodė, kad jis yra nukentėjusiojo H. B. tėvas. Jo sÅ«nus yra perspektyvus dviratininkas, aktyviai sportuoja. 2018 m. birželio 3 d., jo sÅ«nus su draugu į (duomenys neskelbtini), atsinešė rampÄ , kuria naudodamiesi jie Å¡okinėja su dviračiais. BÅ«tent į tÄ vietÄ vaikai nusinešė rampÄ , nes ten yra nuokalnė, neapaugusi krÅ«mais, patogi Å¡uoliams su dviračiu. Kodėl įvyko tas incidentas, jam nėra žinoma, apie įvykį žinoma tik tai, kÄ pasakojo sÅ«nus.

Jis (H. B.) su draugu parėjo namo, atsinešė sulaužytÄ rampÄ , buvo matyti, kad M. K. trenkta į veidÄ . Dėl to jis iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Jam atėję namo vaikai papasakojo, kad žmogus, iÅ¡ (duomenys neskelbtini), su kirviu sulaužė rampÄ ir trenkė M. K. į veidÄ . Ä® įvykio vietÄ jis nuėjo tik tuomet, kai atvažiavo policijos pareigÅ«nai, nes jis ir pats bijojo to žmogaus su kirviu. BÅ«nant įvykio vietoje H. B. ir parodė, kur stovėjo ta rampa, nuo rampos buvo nugulėta žolė.

RampÄ pastatė ten, kur jÄ prieÅ¡ tai vaikai buvo pasistatę – ant žolės, prieÅ¡ingoje gatvės pusėje nei kaltinamojo namas. Su pareigÅ«nais jie rampÄ nusinešė atgal, tam kad policijos pareigÅ«nai galėtų pasidaryti nuotraukas. Rampa buvo fotografuojama tiek prie jų namų, tiek ir įvykio vietoje. Kur tiksliai fotografavo(duomenys neskelbtini), nežino, nes jis tuo metu rašė pareiÅ¡kimÄ . Ä®vykio vietoje matė kaltinamÄ jį, tačiau jo kalba nebuvo riÅ¡li, sužalojimų ant kaltinamojo nematė.

Nurodė, kad rampos, kuriÄ sukapojo kaltinamasis, vertė yra 300 Eur, Å¡iÄ rampÄ jo sÅ«nui H. B., kaip perspektyviam sportininkui, davė naudotis rampos gamintojai (duomenys neskelbtini), jis jaučiasi materialiai atsakingas už Å¡iÄ rampÄ , nors materialinė atsakomybė jokia sutartimi neįtvirtinta, mano, kad gamintojui reikės atlyginti žalÄ , be to, dabar jo sÅ«nus neturi kuo sportuoti, todėl teks pirkti kitÄ tokiÄ rampÄ , nes rampa nesutaisoma, ji buvo tiesiog sukapota. Rampos svoris apie 15-20 kg. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigÅ«nas A.

S., nurodė, kad buvo gautas iÅ¡kvietimas, jog apgadinta dviračio rampa, jam atvykus į įvykio vietÄ , jį pasitiko du jaunuoliai, parodė tÄ rampÄ ir paaiÅ¡kino, kad pagyvenęs vyriÅ¡kis ant jų rėkė ir kirviu apgadino rampÄ . Jis pats bendravo su tuo žmogumi, jei gerai pamena, tai – salėje esantis kaltinamasis, jis sakė, kad vaikai jam pastoviai trukdo, dažnai pasistato tÄ rampÄ ir prieÅ¡ jo namus (t. y. kitoje gatvės pusėje) važinėja. Kaltinamasis piktinosi vaikų elgesiu, teigė, kad jie triukÅ¡mauja, trukdo ilsėtis.

Liudytojas nurodė, kad jis su kitais pareigÅ«nais ieÅ¡kojo kirvio, bet nerado, ar pats kaltinamasis kÄ nors nurodė apie kirvį, nepamena. Liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir atsakė į proceso dalyvių klausimus, paaiÅ¡kino, kad įvykio vietÄ jam parodė arba vaikai, arba vieno iÅ¡ vaikų tėvas, rampa tuo metu buvo ant žolės už gatvės, rampa buvo sugadinta. Lyg ir pamena, kad kaltinamasis kažkÄ nurodė apie stogÄ , bet ar buvo ant stogo apgadinimai, nepamena, jei buvo – tai turėjo bÅ«ti užfiksuota jo tarnybiniame praneÅ¡ime.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigÅ«nas A. M. nurodė, kad buvo gautas iÅ¡kvietimas dėl sugadintos rampos, įvykio vietoje buvo kaltinamasis. Kaltinamasis buvo piktas ant pareigÅ«nų, teigė kad jis sudaužė rampÄ ir liks kaltas, piktinosi, kad bus vežamas į komisariatÄ . Kaltinamasis elgėsi neadekvačiai, tampėsi, nervavosi, buvo sunku susiÅ¡nekėti. Paklausus dėl ko įvyko konfliktas, kaltinamasis nurodė, kad jam nuolat trukdo vaikai. Kaltinamasis įvykio vietoje nurodė, kad konfliktas kilo, nes vaikai jam pastoviai trukdo, vaikas Å¡okinėjo per rampÄ , kėlė triukÅ¡mÄ , dėl to sudaužė tÄ rampÄ .

Kiek pamena, įvykio vietoje kirvis rastas nebuvo. Kur buvo pati rampa, jis nepamena, ji buvo sulaužyta. Nepamena, ar kaltinamasis bÅ«tų minėjęs, kad jį sumušė. Tikrai pamena, jog kaltinamasis teigė, jog vaikai laipiojo po jo stogus, kažkÄ vagia ar laužo, tačiau nepamena, ar kaltinamasis kalbėjo bÅ«tent apie tÄ dienÄ , ar apskritai apie gatvėje žaidžiančius vaikus. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigÅ«nė J. P. nurodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimÄ dėl V.

S. N. veiksmų, apklausė jį. Apklausos protokolÄ surašė pagal tai, kÄ pasakojo pats V. S. N., kuris pats perskaitė protokolÄ , pasirašė, kad protokolas suraÅ¡ytas teisingai. Kaltinamasis apklausos metu apie įvykį kalbėjo nenoriai. Apklausos metu kažkÄ kalbėjo apie vaikus, tačiau tai buvo aplinkybės, nesusijusios su nagrinėjamu įvykius. Apie bÅ«tent tuos vaikus, kurie yra nukentėję, jis nieko nepasakojo. Tiesiog nurodė abstrakčiai, kad vaikai kelia triukÅ¡mÄ , kenkia jam. Jai susidarė įspÅ«dis, kad V.

S. N. yra tiesiog nusiteikęs prieÅ¡ vaikus, žaidžiančius gatvėje. Kiek ji pamena, apklausos metu V. S. N. nieko nesakė, kad įvykio dienÄ vaikai buvo įsibrovę į jo teritorijÄ , sakė, kad kažkas kažkada apipaišė jo garaÅ¾Ä , tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tai nesusiję su įvykiu, ji Å¡ių aplinkybių protokole nefiksavo. Liudytoja nurodė, kad nepamena, jog kaltinamasis apklausos metu bÅ«tų nurodęs, kad vaikai jį sužalojo, jei bÅ«tų tokias aplinkybes nurodęs, tai bÅ«tų užfiksavusi protokole.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. N. nurodė, kad jis yra kaltinamojo sÅ«nus. Jo tėtis (kaltinamasis) gyvena (duomenys neskelbtini), Å¡iuo adresu yra žemės sklypas, gyvenamasis namas, garažas. Teritorija yra aptverta, tačiau nuosavybės teise priklausanti teritorija yra mažesnė nei aptvertoji. Jo tėvas yra bendruomeniÅ¡kas, nekonfliktiÅ¡kas, principingas, teisingas, mėgstantis bendrauti, giliai tikintis, įsitikinęs pergale. Apie teismo nagrinėjamÄ Ä¯vykį jam nieko nėra žinoma, iÅ¡skyrus tai, kad toks įvykis buvo.

Jo tėvas turi didelį kirvį, nes juo kapoja malkas, kirvį laiko kažkur prie namų. Stogo apgadinimų nėra matęs, bet garažas bÅ«na pastoviai apgadintas, apipieÅ¡tas. Tėvas jam nepasakojo, kas konkrečiai apgadino ar apipiešė garaÅ¾Ä , laipiojo per tvorÄ . Tėvas taip pat nepasakojo ir apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį, o jis pats ir neklausinėjo. Nepamena, kad tėvas bÅ«tų skundęsis sveikata, kad negali dirbti, tėvÄ lanko vienÄ kartÄ Ä¯ savaitę. Nematė, kad tėvo ranka ar pirÅ¡tai bÅ«tų sutvarstyti.

Dėl vaikų keliamo triukÅ¡mo yra skundusis ir mama. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigÅ«nė K. T. nurodė, kad buvo gautas iÅ¡kvietimas, jog asmuo vieÅ¡oje vietoje užpuolė vaikus ir kažkÄ sulaužė. Ji atliko įvykio vietos apžiÅ«rÄ , apklausė nukentėjusių vaikų tėvus. Nepamena, ar bendravo su sulaikytuoju, nes jo įvykio vietoje nebuvo, jis buvo pristatytas į policijos komisariatÄ . Ä®vykio vietoje buvo apžiÅ«rėta pati gatvė, tikslių detalių nepamena, ji užraÅ¡inėjo viskÄ , kÄ pasakojo tėvai, vaikų tėvai jai sakė, kad asmuo vaikus puolė kirviu ir kirviu sugadino kažkokį daiktÄ .

Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog byloje yra atskirai užpildyti įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas ir atskirai daiktų apžiÅ«ros protokolas, tai galimai Å¡ie du veiksmai buvo atlikti atskirai, ir tas sulaužytas daiktas buvo apžiÅ«rėtas ne kartu su įvykio vieta, o kitoje vietoje. To daikto apžiÅ«ros protokolas nėra sietinas su įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu. Atsakydama į kaltinamojo gynėjo klausimÄ , liudytoja nurodė, jog, atliekant įvykio vietos apžiÅ«rÄ , buvo apžiÅ«rėta gatvė kaip vieÅ¡a vieta ir nebuvo aiÅ¡kinamasi, kur yra privačios teritorijos ribos.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. G. nurodė, kad jis dirba (vadovauja) UAB (duomenys neskelbtini), Å¡i bendrovė gamina įrangÄ gravitaciniam (kalnų dviračių) sportui. Nukentėjusįjį T. B. pažįsta, nes jis yra perspektyvaus jauno sportininko H. B. tėvas. Jo bendrovė kaip gamintojai H. B. kaip talentingam sportininkui suteikė naudotis rampÄ jo kaip sportininko tobulėjimui, o už tai norėjo gauti nuotraukų ir vaizdo medžiagos reklamai. Dėl tos rampos nebuvo pasiraÅ¡yta jokio sutartis, tiesiog draugiÅ¡kai geranoriÅ¡kai susitarė dėl perdavimo naudotis ir reklamos.

Kai tÄ rampÄ perdavė H. B., nei jis, nei jo kolegos nesitikėjo jÄ atgauti, ji tiesiog buvo perduota rėmimo tikslais. Dėl to, kad rampa sulaužyta, jis jokių pretenzijų H. B. neturi. Nurodė, kad neÅ¡ant rankose tos rampos sulaužyti neįmanoma, metant jÄ â€“ ji taip pat neturėtų lūžti. Ji gali bÅ«ti sulaužoma, jei ji apversta bÅ«tų daužoma į kokį nors metalinį daiktÄ , taip pat ir kirviu galima sulaužyti. Tokios rampos vertė svyruoja nuo 285 Eur iki 345 Eur. Apie tai, kad rampa buvo sulaužyta jam papasakojo H.

B., kuris jam teigė, jog jis su draugu pasistatė rampÄ netoli namų, pradėjo važinėtis, atėjo piktas žmogus su kirviu ir rampÄ sukapojo ar apkapojo, o H. B. su draugu labai iÅ¡sigando ir pabėgo. Liudytojas nurodė, kad gaminant tokias rampas, yra tikrinama, kokį svorį ji atlaiko (atlikę bandymus, nustatė, kad tokia rampa atlaiko apie 100 kg svorį), siekiama, atsižvelgiant į tai, kam ji skirta, kad ji nelūžtų. Atsižvelgiant į jam teismo posėdžio metu parodytas nuotraukas, matyti, kad buvo sulaužytos rampos sijos keliose vietoje, taip lūžti nuo naudojimosi rampa, negali, nes sijos lūžusios keliose vietose.

NeÅ¡ant rampÄ rankoje taip sulaužyti rampos sijų taip pat nėra įmanoma. Sviedžiant rampÄ , galėtų apsidaužyti rampos iÅ¡oriniai kampai ir kraÅ¡tai, tačiau ne sijos. Tam kad taip lūžtų sijos, reikėtų daug kartų daužyti apverstÄ sijÄ Ä¯ kokį nors metalinį ar betoninį daiktÄ , taip pat Å¡okinėjant dideliam žmogui daug kartų ant tokios rampos. Kirviu tokiÄ rampÄ , sudėtÄ naudojimui, taip pat yra galima sulaužyti, nes ji yra visgi medinė. Atsakydamas į gynėjo klausimus, liudytojas nurodė, jog spardant taip, kaip matyti nuotraukose, rampos sulaužyti nėra įmanoma, iÅ¡ nuotraukų matyti aÅ¡trÅ«s lūžiai, todėl reikėtų apversti rampÄ ir tiksliai koncentruotai smÅ«giuoti, tada gal bÅ«tų ir įmanoma ir su koja taip sulaužyti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigÅ«nas V. K. nurodė, kad teismo nagrinėjamo įvykio detaliai nepamena, prisimena, jog buvo gautas iÅ¡kvietimas, kad užpulti vaikai. Nuvykus į įvykio vietÄ ten jau buvęs kolega nurodė įvykio aplinkybes, t. y. kad vaikai, Å¡okinėję per medinį kalniukÄ , buvo užpulti kito asmens, vienam vaikui buvo suduota per veidÄ , sukapotas medinis kalniukas. Bendravo su vaikus užpuolusiu asmeniu ir jį sulaikė. Kiek pamena, kaltinamasis jiems sakė, kad vaikai buvo patekę į privačiÄ teritorijÄ , Å¡okinėjo, bėgiojo prie jo garažo, jam neatlaikė nervai ir jis iÅ¡bėgo vaikų sudrausminti.

Kaltinamasis neigė mušęs vaikus ar kÄ nors laužęs. Liudytojas nurodė, jog jokių konfliktų su kaltinamuoju įvykio vietoje nebuvo. Kaltinamasis elgėsi neadekvačiai, jam drebėjo rankos, prakaitavo, nenuosekliai dėstė aplinkybes, vaikščiojo pirmyn ir atgal. Jis (liudytojas) ant kaltinamojo įvykio vietoje balso pakėlęs nebuvo. Atvykęs pagal iÅ¡kvietimÄ , jis matė sulaužytÄ rampÄ , ji buvo sulaužyta iÅ¡ vidau keliose vietose (sulaužyti laikikliai). Rampa gulėjo kitoje gatvės pusėje nei kaltinamojo gyvenamasis namas.

Liudytojas taip pat nurodė, jog jis įvykio vietoje vaikų neapklausinėjo, matė, kad vaikai buvo sutrikę, iÅ¡sigandę, nors vienas vaikas sakė, kad jam buvo suduota į veidÄ , tačiau jis pats vizualiai ant vaiko sužalojimų nematė. Taip pat liudytojas nurodė, kad ant kaltinamojo rankų jokių sužalojimų nematė, pats kaltinamasis sužalojimais nesiskundė, nieko nenurodė apie apgadintÄ turtÄ . Jis pastebėjo, kad kaltinamasis buvo nusiteikęs agresyviai vaikų atžvilgiu, tai jautėsi iÅ¡ to, kaip kaltinamasis kalbėjo apie vaikus, jautėsi neapykanta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. S. N. nurodė, kad jis savo kaltės dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažįsta. PaaiÅ¡kino, kad įvykis įvyko 2018 m. birželio 3 d., vienas jaunuolis užlipęs ant rampos užsilipo ant jo garažo stogo, o kitas stebėjo aplinkÄ . Dėl to jis (V. S. N.) nusprendė jaunuolius iÅ¡varyti, jis liepė jiems eiti lauk ir koja paspyrė jų turėtÄ rampÄ Ä¯ kitÄ gatvės pusę. Jaunuoliai nepaklausė jo raginimų, ant garažo stogo užsilipęs jaunuolis nusilaužė nuo medžio Å¡akÄ ir su ja puolė kaltinamÄ jį, tačiau jis sugebėjo atimti pagalį ir numetė jį į Å¡onÄ .

Dėl to supykęs jis nuėjo atsineÅ¡ti kirvį ir su juo du kartus trenkė per rampÄ ir jÄ sulaužė. Be to kaltinamasis nurodė, kad jaunuolių nelietė, nemušė, negrasino, o tik liepė iÅ¡eiti ir nelįsti prie jo garažo (t. 1, b. l. 94). Pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ apklaustas nepilnametis nukentėjusysis M. K. parodė, kad vasarÄ , birželio mėn., tikslaus laiko nepamena, bet dienos metu, buvo susitikęs su draugu H. B., kuris turėjo tramplinÄ dviračiams, ir kartu su juo nuėjo į (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena tas kaimynas.

Jie buvo ant žolės prie kalno, paskui ten eina gatvė ir kaimyno vartai. Ant žolės jie ir surinkinėjo tÄ rampÄ . Pradėjus jiems surinkinėti rampÄ , atėjo kaimynas ir liepė jiems neÅ¡dintis, įžeidinėjo juos. Jie atsakė, kad tuoj iÅ¡eis, bet jiems reikėjo atgal surinkti tÄ tramplinÄ . Kaimynas, nelaukdamas, kol jis ir H. B. sudės tramplinÄ , sugrįžo neÅ¡inas kriviu. Kirvis buvo medine rankena ir geležine geležte, galimai apie 45 cm., dydžio, gal didesnis. Kaimynas grįžęs prie jų su kirviu, pradėjo kapoti rampÄ (tramplinÄ ) (kapojo tiek kirvio aÅ¡triÄ ja, tiek bukÄ ja dalimis), norėjo ir H.

B. dviratį sukapoti, tačiau jis (M. K.) spėjo tÄ dviratį patraukti, po ko kaimynas jam du kartus sudavė į kairės akies sritį. Jis tÄ kaimynÄ Å¡iek tiek pastÅ«mė kaire ranka, nes deÅ¡ine ranka laikė dviratį, ir kartu su H. B. pabėgo. Kiek pamena, H. B. tÄ vyrÄ Å¡iek tiek pastÅ«mė, kai jis kirviu kapojo rampÄ . Nukentėjusysis nurodė, kad kai pamatė kaimynÄ su kirviu, jis labai iÅ¡sigando, bijojo tiek dėl savęs, tiek dėl draugo, tuo metu rampa mažai jiems ir terÅ«pėjo, norėjo pabėgti iÅ¡ ten.

Po visko, jie grįžo katu su H. B. namo, juos pamatė H. B. tėvas ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Tas kaimynas nuolat jiems žaidžiantiems reikÅ¡davo pretenzijas, tačiau tik jis vienas, kiti kaimynai nesiskundė jų elgesiu, niekada nepriekaiÅ¡tavo. Nurodė, kad iÅ¡kart po to, kai jam kaimynas sudavė į veidÄ , jis dėl iÅ¡gÄ sčio ir Å¡oko, skausmo nejuto, tik po to pradėjo skaudėti, atsirado mėlynė. Dėl tos mėlynės, jis jautėsi blogai, kai reikėjo važiuoti į miestÄ ir pan.

Nukentėjusysis nurodė, kad jis ant to kaimyno garažo stogo niekada nėra laipiojęs, be to, mano, kad neįmanoma ant jo ir užlipti, nes iÅ¡kart nuslystum (t. 1, b. l. 53-56). Pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ apklaustas nepilnametis nukentėjusysis H. B. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dienÄ , tai buvo vasara, dienos metas, jis susitiko su M. K., su savimi turėjo specialiÄ medinę rampÄ , kuriÄ pastačius galima per jÄ Å¡okinėti dviračiu. Jie su draugu pasistatė tÄ rampÄ (duomenys neskelbtini), asfaltuotoje dalyje, tam, kad dviračiu bÅ«tų galima nuÅ¡okti ant žolės. Kai jie statėsi rampÄ , prie jų priėjo vyriÅ¡kis, liepė jiems iÅ¡ ten iÅ¡eiti, pasakė, kad jiems čia ne poligonas.

Jis numetė rampÄ , paskui išėjo, jie atgal pasistatė tÄ rampÄ , pradėjo ardyti tÄ rampÄ , bet dar nespėjo, nes tas vyras vėl atėjo, tik šįkart nešėsi kirvį, pradėjo daužyti tÄ rampÄ kirviu. Jie rėkė, kad jis nustotų, bet jis vis tiek toliau daužė, pradėjo kapoti su kirviu, daug dalių sukapojo. M. K. buvo su jo dviračiu, tas vyriÅ¡kis norėjo kirsti kirviu per dviratį, bet draugas spėjo patraukti dviratį. M. K. bandė gintis, bandė stumdytis, o tas vyriÅ¡kis M.

K. trenkė delnu per veidÄ du kartus. Tada jie atsitraukė, M. K. paėmė dviratį, o jis paėmė kitus daiktus (kuprinę, Å¡almus). Vyras kapojo rampÄ , jie rėkė, kad jis liautųsi, tačiau vyriÅ¡kis sukapojęs rampÄ išėjo pas save į kiemÄ . Tada jie greit pasiėmė rampÄ ir pabėgo pas save į namus, visÄ situacijÄ papasakojo tėčiui, kuris iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Jis bendravo su atvykusiais policijos pareigÅ«nais, papasakojo jiems kas nutiko, policijos pareigÅ«nai fotografavo tiek rampÄ , tiek įvykio vietÄ .

Nukentėjusysis nurodė, kad jis anksčiau nėra buvęs to vyriÅ¡kio kieme ar lipęs ant jo garažo stogo (t. 1, b. l. 66-69). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. K. nurodė, kad į jÄ 2018 m. birželio 3 d. apie 12.00 val. kreipėsi jos nepilnametis sÅ«nus M. K., jis pasakė, kad tÄ pačiÄ dienÄ apie 11.30 val. jiems kartu su H. B. važinėjant dviračiu per rampÄ prie (duomenys neskelbtini) namo išėjo kaltinamasis su kirviu rankoje ir liepė vaikams neÅ¡dintis iÅ¡ gatvės, teigdamas, kad gatvė priklauso jam, kitu atveju, nurodė, sulaužysiÄ s kirviu jų daiktus.

Tuo metu kaltinamasis priėjo prie M. K. ir sudavė jam ranka du kartus į veido sritį sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Kitam jaunuoliui kaltinamasis su kirviu sulaužė medinę rampÄ . Vaikai dėl tokio elgesio labai iÅ¡sigando ir pabėgo. H. B. tėvai iÅ¡kvietė policijÄ . Dėl įvykio M. K. patyrė po kaire akimi sumuÅ¡imo žymę, be to yra labai iÅ¡sigandęs ir jaučiantis didelę psichologinę įtampÄ (t. 1, b. l.25-26). IÅ¡ papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos ir civilinės ieÅ¡kovės baudžiamojoje byloje B.

K. parodymų nustatyta, kad dėl M. K. patirto fizinio skausmo jis buvo psichologiÅ¡kai paveiktas, todėl ji pareiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį 300 eurų sumai, kadangi vaikui buvo nejauku eiti į mokyklÄ su sužalotu veidu ir vaikas patyrė stresÄ pamatęs kirvį (t. 1, b. l. 28). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas byloje T. B. nurodė, kad 2018 m. birželio 3 d. namo grįžo jo sÅ«nus H. B., jis atrodė iÅ¡sigandęs. Vaikas papasakojo, kad jam kartu su M. K. žaidžiant (duomenys neskelbtini) iÅ¡ namo išėjo kaltinamasis su kirviu, Å¡aukdamas necenzÅ«rinius žodžius, ir liepė vaikams iÅ¡eiti lauk iÅ¡ gatvės. Vaikams nespėjus to padaryti, grįžo kaltinamasis ir su kirviu sudaužė rampÄ , be to grasino sukapoti dviratį.

M. K. užstojo H. B., kas galimai nepatiko V. S. N., dėl ko pastarasis kelis kartus smogė M. K. į veidÄ . ViskÄ sužinojęs iÅ¡ vaikų iÅ¡kvietė policijÄ . T. B. nurodė, kad jo sÅ«nus patyrė psichologinį stresÄ , labai pergyvena ir yra susijaudinęs. Ä®vykio metu buvo sugadinta H. B. padovanota medinė rampa, kurios vertė – 300 Eur (t. 1, b. l. 71). Papildomai apklaustas T. B. nurodė, kad medinės rampos „Hooper“, kainavusios 300 Eur, įsigijimo dokumentų jis neiÅ¡saugojo (t. 1, b. l. 73).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. N., kaltinamojo sÅ«nus, nurodė, kad apie patį įvykį nieko negali papasakoti, nes jo nematė. PaaiÅ¡kino, kad jis gyvena atskirai nuo tėvų, jo tėvo psichinė bÅ«klė yra gera. Jo tėvas yra labai tikintis žmogus, geranoriÅ¡kas, padedantis kitiems, niekada nenaudoja smurto. Tėvas yra skundęsis, kad vaikai jam apgadino garaÅ¾Ä (apraÅ¡inėjo nepadoriais užraÅ¡ais), kas taip padarė, jiems nėra žinoma. Tėvas sudrausmina asmenis, jei mato, kad jie elgiasi netinkamai.

Apie įvykį 2018 m. birželio 3 d. tiksliai pasakyti negali, tačiau mano, kad jo tėvÄ iÅ¡provokavo jaunuolių elgesys (t. 1, b. l. 80). IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. S. parodymų nustatyta, kad 2018 m. birželio 3 d. apie 11.38 val. patruliuodamas gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini). asmuo grasina su kirviu dviem nepilnamečiam ir sulaužė jų medinę rampÄ . Atvykus minėtu adresu, prie jo prisijungė kitas ekipažas. Jį pasitiko T. B., kuris paaiÅ¡kino, kad jam sÅ«nus H.

B. pasakė, kad bÅ«damas su draugu M. K. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie jų laikydamas kirvį rankoje artinosi V. S. N.. Minėtas asmuo M. K. delnu du kartus sudavė į veido sritį ir sulaužė jų medinę rampÄ , kuri buvo pastatyta Å¡alikelėje. Pačio V. S. N. lauke nebuvo, todėl nukentėję asmenys jiems parodė, kur jis gyvena. Jie pasibeldė į duris, kurias atidarė pats V. S. N. ir paaiÅ¡kino, kad su Å¡iais vaikais jis konfliktavo ne pirmÄ kartÄ , kad jam visuomet jie trukdo, kad yra banditai, kad vaikai jam sulaužė pastato (sandėliuko), Å¡alia garažo, stogÄ .

Daugiau nieko neaiÅ¡kino tik kartojo tÄ patį. Jiems atvykus į įvykio vietÄ kirvio ar lazdos nebuvo, apžiÅ«rėjus teritorijÄ jo nematė ir kieme. Matė tik sulaužytÄ rampÄ . Nori paminėti, kad vyras atrodė piktas ir nusiteikęs prieÅ¡ vaikus, pastoviai Å¡aukė, kad vaikai jam trukdo. V. S. N. paklausus, ar trenkė M. K., jis tai neigė, sakė, kad tik su koja sulaužė medinę rampÄ . Kitas ekipažas V. S. N. pristatė tolimesniam aiÅ¡kinimuisi į policijos komisariatÄ (t. 1, b. l. 83-84).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes A. S. nurodė ir savo 2018 m. birželio 3 d. tarnybiniame praneÅ¡ime (t. 1, b. l. 12). IÅ¡ byloje esančio 2018 m. birželio 3 d. B. K. protokolo-pareiÅ¡kimo nustatyta, kad ji kreipėsi į policijÄ dėl to, jog 2016 m. birželio 3 d. apie 11.30 min., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), kaimynas, vardu V., gyvenantis (duomenys neskelbtini), keikdamasis necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡bėgo į gatvę rankoje laikydamas kirvį, kuriuo grasino M. K., ir jo draugui H., po ko ranka sudavė du smÅ«gius jos sÅ«nui į veido sritį, tokiais veiksmais jam sukeldamas fizinį skausmÄ bei kirviu apgadino sÅ«naus draugo medinę rampÄ (t. 1, b. l. 1).

IÅ¡ byloje esančios BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės nustatyta, kad 2018 m. birželio 3 d., apie 11.38 val., į BendrÄ jį Pagalbos CentrÄ (BPC) paskambino asmuo, prisistatęs B., ir nurodė, kad prieÅ¡ 10 min, (duomenys neskelbtini) atėjęs kaimynas grasino vaikams kirviu, sulaužė jų daiktus, vaikai nenukentėjo. BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje taip pat užfiksuota papildoma informacija apie įvykį (t. 1, b. l. 7). IÅ¡ byloje esančių B. K. ir T. B. raÅ¡ytinių praneÅ¡imų, matyti, jog B.

K. surašė raÅ¡ytinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė, jog 2018 m. birželio 3 d., apie 11.30 val. jos sÅ«nui kaimynas (duomenys neskelbtini), trenkė du kartus per veidÄ , T. B. savo raÅ¡ytiniame praneÅ¡ime nurodė, kad 2018 m. birželio 3 d., apie 11.30 val. vyriÅ¡kis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gatvėje užpuolė jo sÅ«nų bei pastarojo draugÄ , grasino kirviu bei sulaužė medinę rampÄ , kurios vertė 300 Eur, M. K. du kartus sudavė į veidÄ (t. 1, b. l. 8-9). IÅ¡ 2018 m. birželio 3 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros eiga ir rezultatai užfiksuota protokole bei protokolo priede – fotolentelėje (t. 1, b. l. 13-16). IÅ¡ 2018 m. birželio 3 d. SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog T. B. pateikė medinę sudedamÄ jÄ rampÄ (t. 1, b. l. 17), kuri buvo apžiÅ«rėta, apžiÅ«ros eiga ir rezultatai užfiksuoti 2018 m. birželio 3 d Daiktų apžiÅ«ros protokole bei protokolo priede – fotolentelėje (t. 1, b. l. 18-19), daiktų apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad rampa iÅ¡rinkta dalimis, medinės detalės sugadintos – matomos laužymo žymės, sugadintas tvirtinimo mechanizmas, keli rampos dalių galai nulaužti (t. 1, b. l. 18-19).

IÅ¡ 2018 birželio 4 d. specialisto iÅ¡vados Nr. G 1819/2018 (01) nustatyta, kad M. K. nustatytas kairės akies apatinio voko poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu, M. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 22). IÅ¡ byloje esančio 2018 m. spalio 15 d. D. N. elektroninio laiÅ¡ko nustatyta, kad jis policijos pareigÅ«nams pateikė (duomenys neskelbtini), esančio pastato, kuriame taip pat yra ir garažas, fotonuotraukÄ (t. 1, b. l. 81). Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Å io nusikaltimo objektas – vieÅ¡oji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant minėtÄ BK straipsnį bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai:

1) įžūlus elgesys, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiÅ¡kia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Nors vieno iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veiksmų atlikimo, kilus BK 284 straipsnyje numatytiems padariniams, pakanka, kad asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka.

Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. VandaliÅ¡ki veiksmai apima svetimo turto daužymÄ , ardymÄ , padegimÄ , apipylimÄ dažais ar kitokį niokojimÄ . Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį bÅ«tina nustatyti ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieÅ¡ asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis iÅ¡gÄ stis ar kyla sumaiÅ¡tis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015). Veika, numatyta BK 284 straipsnio, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

Motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali bÅ«ti tiek chuliganiÅ¡ki, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiÅ¡ki arba kitokie. Asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas nepaneigia veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015).

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog teismo nagrinėjamo įvykio vietoje, kuomet kaltinamasis atliko jam inkriminuojamus veiksmus, buvo trys asmenys – nukentėjusieji M. K. bei H. B. ir kaltinamasis V. S. N., kitų tiesiogiai įvykį mačiusių asmenų nėra. Taigi siekiant nustatyti, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , yra bÅ«tina itin detaliai analizuoti Å¡ių asmenų, kurie visi tiesiogiai susiję su įvykiu, parodymų nuoseklumÄ ir jų atitikimÄ kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms.

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ apklausti nukentėjusieji H. B. ir M. K. davė nuoseklius parodymus apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį, o bÅ«tent, kad jiems surinkinėjant medinę rampÄ netoli kaltinamojo namų, iÅ¡ savo kiemo išėjęs kaltinamasis liepė jiems iÅ¡ ten iÅ¡eiti, o jiems nespėjus to padaryti, V. S. N. išėjo iÅ¡ savo kiemo neÅ¡inas kirviu, kuriuo sukapojo H. B. turėtÄ medinę rampÄ , kėsinosi apgadinti ir H. B. dviratį, tačiau M. K. bandant jį patraukti ir ranka atsistumti nuo kaltinamojo, pastarasis du kartus ranka trenkė M.

K. į veido sritį. TokiÄ Ä¯vykių versijÄ nukentėjusieji pateikė tiek, kaip minėta, apklausti ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ vykusioje apklausoje, tiek ir iÅ¡kart po įvykio savo tėvams, t. y. T. B. ir B. K., kurie tiek apklausti ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes. Be to, tokius nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, jog M.

K. nustatyta kairės akies apatinio voko poodinė kraujosruva, galimai padaryta įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, daiktų (medinės sudedamosios rampos) apžiÅ«ros protokole ir fotolentelėje užfiksuotais duomenimis, t. y. kad policijos pareigÅ«nams apžiÅ«rint minėtÄ rampÄ , ant jos buvo matomos laužimo žymės. IÅ¡ dalies nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir paties kaltinamojo teisme duoti parodymai, t. y. kad jis visgi stengdamasis atsistumti nuo M. K., ranka galėjo jam pataikyti į veido arba kaklo sritį.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis, nors ir neigė kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau neneigė, jog tarp jo ir nukentėjusiųjų H. B. bei M. K. nagrinėjamo įvykio dienÄ Ä¯vyko konfliktas, kurio metu jis sugadino H. B. medinę rampÄ ir galimai, gindamasis nuo M. K., pastarÄ jį užgavo. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai proceso metu iÅ¡siskyrė, jie prieÅ¡tarauja ir byloje nustatytoms aplinkybėms. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, jog jis pamatė ant jo garažo stogo užlipusį jaunuolį, o kitÄ â€“ stebintį aplinkÄ , dėl ko nusprendė iÅ¡vaikyti juos, koja paspyrė medinę rampÄ (atkreiptinas dėmesys, kad rampos svoris, kaip teisme nurodė apklaustas liudytojas T.

B., yra apie 15-20 kg., todėl kaltinamojo teiginiai, kad jis tokio svorio daiktÄ tiesiog paspyrė, teismui kelia pagrįstų abejonių). Teisme kaltinamasis jau teigė, kad jis įvykio dienÄ matė visgi du jaunuolius landžiojančius po jo garažo stogÄ , tačiau vėliau tos pačios apklausos metu jau nurodė, kad ant stogo buvo tik vienas H. B.. Be to, nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, jog rampÄ iÅ¡ pradžių tik paspyrė, tačiau apklausiamas teisme jau nuosekliai dėstė, kaip jis rampÄ nešėsi rankoje ir tada neva buvo užpultas M.

K.. Pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. S. N. nenurodė nieko apie tai, kad M. K. bÅ«tų jį puolęs, o jis atsistumdamas nuo pastarojo bÅ«tų ranka kliudęs jo veidÄ . Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis visgi teigė, jog jis rampÄ sugadino, jÄ kapodamas kirviu, kas patvirtina ir nukentėjusiųjų duotus parodymus apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį, tačiau apklausiamas teisme kaltinamasis iÅ¡ esmės pakeitė pozicijÄ , kategoriÅ¡kai teigdamas, jog jis rampos kirviu nekapojo ir apskritai namuose kirvio neturi, o rampÄ galėjo sugadinti jÄ tiesiog suspardydamas.

Kaltinamasis tokį pozicijos dėl veiksmų, kuriais buvo sugadinta nukentėjusiajam H. B. priklausanti rampa, argumentavo tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu apklausÄ atlikusi policijos pareigÅ«nė blogai surašė apklausos protokolÄ . Visgi teisme apklausta ir įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ liudytoja policijos pareigÅ«nė J. P., atlikusi V. S. N. apklausÄ , nurodė, kad ji apklausos protokole nurodė tokias aplinkybes, kokias jas nurodė pats kaltinamasis, kuris, beje, tokių parodymų teisingumÄ patvirtino ir savo paraÅ¡u.

Be to, kaltinamojo teisme duotus parodymus apie tai, kad jis neva net neturi kirvio, paneigė jo sÅ«naus liudytojo D. N. parodymai, kuris apklausiamas teisme nurodė, kad jo tėvas (V. S. N.) tikrai turi kirvį, kuriuo kapoja malkas. Kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis rampos nekapojo, o jÄ tiesiog suspardė, kaip kad teigė teisme, paneigia teisme apklausto ir dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ Ä¯spėto liudytojo L. G., atstovaujančio sulaužytos rampos gamintojÄ , paaiÅ¡kinimai, kad atsižvelgiant į rampos paskirtį, jos technines savybes ir įvertinus fotonuotraukoje užfiksuotus rampos apgadinimus, negalima teigti, kad ji buvo suspardyta, nes tokie apgadinimai spardant ar nusviedžiant rampÄ negalėjo atsirasti, tačiau tokie apgadinimai tikrai galėjo atsirasti rampÄ daužant kirviu.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kaltinamasis nurodė, kad jį pagaliu užpuolė H. B., tačiau ikiteisminio tyrimo metu V. S. N. teigė, jog pagaliu H. B. bandė jam suduoti į pilvÄ , tačiau to padaryti nepavyko, o teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis jau teigė, kad H. B. pagaliu jam sudavė ne į pilvÄ , o į rankÄ ir netgi padarė pakankamai rimtus sveikatos sužalojimus – sulaužė pirÅ¡tus, dėl ko jis kurį laikÄ negalėjo nei dirbti, nei ko nors paimti į rankas.

Taigi apie patirtus pirÅ¡tų lūžius kaltinamasis nurodė tik apklausiamas teisme, apie tokį rimtÄ sveikatos sutrikdymÄ jis nenurodė ne tik apklausiamas kaip įtariamasis, bet niekam neužsiminė ir iÅ¡kart po įvykio, kÄ patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigÅ«nas V. K.. Be to, V. S. N. teiginius apie sulaužytus pirÅ¡tus paneigė ir teisme apklaustas liudytojas jo sÅ«nus D. N., kuris teismui nurodė, kad jis nematė, kad tėvo rankos pirÅ¡tai bÅ«tų sutvarstyti ar kad jis dėl sužalojimų bÅ«tų kurį laikÄ negalėjęs dirbti.

Be to, pagrįstų abejonių kelia ir kaltinamojo parodymai apie tai, kad H. B. konflikto pradžioje buvo apskritai užlipęs ant jo garažo stogo, nes pagal kaltinamojo pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ , medinė rampa buvo pastatyta jo teritorijoje, atremta į tvoros stulpÄ , kad nuo ten bÅ«tų lengviau užlipti ant stogo, tačiau kaip matyti iÅ¡ byloje esančios nuotraukos, pateiktos D. N. elektroniniu paÅ¡tu, tvoros stulpas, į kurį neva buvo atremta rampa, yra prie pat pakankamai stataus pastato (ne garažo) stogo skliauto ir nuo to stulpo iki nuožulniosios stogo dalies yra pakankamai didelis atstumas.

Be to, kaip nurodė kaltinamasis, H. B., kai jis (kaltinamasis) nešė medinę rampÄ , vis dar buvo ant stogo ir ten iÅ¡silaužinėjo medžio Å¡akÄ , tad lieka neaiÅ¡ku, kaip, dar kaltinamajam beneÅ¡ant per gatvę rampÄ , H. B. galėjo atsirasti prie kaltinamojo, t. y. kokiu bÅ«du jis ne tik nusileido nuo to stogo, bet dar ir iÅ¡silaužė medžio Å¡akÄ , o tada pribėgo prie kaltinamojo, jei rampos, kuri bÅ«tina, anot kaltinamojo, užlipti ant stogo, jau nebebuvo, ir kokiu greičiu jis (H. B.) Å¡iuos veiksmus turėjo atlikti.

Be to, tiek apklausiamas teisme H. B. tėvas (liudytojas T. B.), tiek jau minėtas liudytojas L. G. nurodė, kad įvykio metu sugadinta medinė rampa H. B. kaip perspektyviam sportininkui buvo suteikta treniruotėms, ir tokia rampa yra pakankamai brangi, todėl labai abejotina, kad nukentėjusysis neva laipiojimui ant kaltinamojo garažo stogo naudotų ne kÄ kitÄ , o bÅ«tent brangų jo paties treniruotiems bÅ«tinÄ sportinį inventorių. Taigi, kaip matyti iÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, nors kaltinamojo pozicija įvykio atžvilgiu nekito, tačiau jo nurodomos aplinkybės, iÅ¡dėstytos ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu skyrėsi esminiai, kaltinamasis apklausiamas teisme savo pasakojimu stengėsi sumenkinti savo elgesio konflikto metu pavojingumÄ , teigdamas, kad kirvio neturėjo, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes (kad kirvio apskritai neturi, kad konflikto metu patyrė rimtus sužalojimus, kuriuos jam neva padarė nukentėjusysis), stengėsi nukentėjusiųjų elgesį konflikto metu hiperbolizuoti, teigdamas neva jie landžiojo po jo privačiÄ nuosavybę – garažo stogÄ , sulaužė jam pirÅ¡tus, visų parodymų metu kaltinamasis prikaiÅ¡iojo nukentėjusiųjų chuliganiÅ¡kÄ elgesį dar iki nagrinėjamo įvykio, nors tokių duomenų byloje apskritai nėra.

Be to, kaltinamojo teisme duoti parodymai, kurie lyginant su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pasižymėjo iÅ¡samumu ir detalumu, prieÅ¡tarauja kitų teisme apklaustų liudytojų parodymams ir bylos medžiagai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis viso proceso metu davė skirtingus parodymus, jo duoti parodymai, iÅ¡ dalies yra paneigti kitų, su įvykių nesusijusių liudytojų parodymais, teismas kaltinamojo parodymus pripažįsta nepatikimais ir vertina kaip jo gynybinę pozicijÄ siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Ä®vertinus aukščiau teismo aptartus įrodymus ir jų visÄ visumÄ , teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje įrodyta, jog V.

S. N., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vartodamas necenzÅ«rinius žodžius liepė nukentėjusiesiems M. K. ir H. B. iÅ¡eiti iÅ¡ Å¡ios vietos, tačiau Å¡iems nespėjus to padaryti per kaltinamÄ jį tenkinantį laikÄ , jis laikydamas rankoje kirvį, grasino nepilnamečiams, po ko ranka tyčia sudavė du smÅ«gius M. K. į veido sritį, taip padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ (kairės akies apatinio voko poodinę kraujosruvÄ ), bei tyčia kirviu nemažiau trijų kartų trenkė į H.

B. medinę rampÄ â€žHooper“ tokiu bÅ«dų jÄ sugadindamas. Aplinkybė, kad tokiais kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, patvirtina tai, jog V. S. N. aukščiau nurodytus veiksmus atliko vieÅ¡oje vietoje, t. y. gatvėje, kurioje be jo gyvena ir kiti asmenys, važiuoja transporto priemonės, dėl tokio V. S. N. elgesio, kuomet buvo vartojamas smurtas prieÅ¡ nepilnametį asmenį, kirviu gadinamas turtas bei gÄ sdinami nepilnamečiai, vartojami necenzÅ«riniai žodžiai, buvo sukeltas itin didelis iÅ¡gÄ stis tiek įvykio vietoje buvusiems ir nuo kaltinamojo veiksmų nukentėjusiems nepilnamečiams, tiek ir jų tėvams.

Teisme apklaustas liudytojas policijos pareigÅ«nas pažymėjo, jog atvykus į įvykio vietÄ , nukentėję vaikai atrodė iÅ¡sigandę ir pasimetę. Toks kaltinamojo elgesys, akivaizdu, peržengė normalaus, moralės ir teisės normomis apibrėžtas bendravimo ribas ir sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį. Kartu teismas pažymi, kad, kaip minėta, Å¡ios nusikalstamos veikos kvalifikavimui motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji požymiai, todėl aplinkybė, kad kažkokie tyrimo metu nenustatyti asmenys praeityje yra apgadinę kaltinamojo turtÄ , negali pateisinti kaltinamojo kaip brandaus amžiaus žmogaus veiksmų, kuomet jis ranka suduoda nepilnamečiui asmeniui bei rankoje laikydamas kirvį juos gÄ sdina ir gadina jų turtÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog aptarti kaltinamojo V. S. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje. Dėl kaltinimo tikslinimo Kaltinamajame akte nurodoma, jog V. S. N. tyčia kirviu ne mažiau trijų kartų trenkė į H. B. tėvui T. B. priklausančiÄ medinę rampÄ â€žHooper“, tačiau bylos nagrinėjimo metu tiek iÅ¡ paties T. B. parodymų, tiek iÅ¡ liudytojo L. G. parodymų nustatyta, jog minėta medinė rampa iÅ¡ esmės buvo perduota naudotis ne T.

B., o jo nepilnamečiui sÅ«nui H. B.. Teismo posėdžio metu liudytojas L. G. taip pat paaiÅ¡kino, jog Å¡iÄ rampÄ H. B. perdavė žodinio susitarimo bÅ«du mainais į reklaminę medžiagÄ , jokių pretenzijų dėl Å¡ios rampos neturi ir jau perdavimo momentu neturėjo ketinimų vėliau iÅ¡ H. B. rampÄ atgauti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad H. B. rampa gamintojo buvo perduota naudotis, nesitikint, kad tokia rampa bus kada nors grÄ Å¾inta gamintojui, laikytina, kad Å¡i rampa H. B. buvo perleista valdyti, naudoti ir disponuoti ja savo nuožiÅ«ra, t. y. jo nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, V.

S. N. pareikÅ¡tas kaltinimas tikslintinas, nurodant kad jis apgadino H. B. medinę rampÄ â€žHooper“. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iÅ¡ esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, bÅ«das ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybÄ .

Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybÄ bÅ«tų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų bÅ«ti kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-233/2008, 2K-381/2011, 2K-651/2012, 2K-282/2013, 2K-262/2014, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje patikslintos kaltinimo aplinkybės neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, bausmei bei nesuvaržo teisiamojo teisės į gynybÄ . Dėl bausmės skyrimo, kardomosios priemonės Kaltinamojo V. S. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog kaltinimasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , į kaltinamojo asmenybę: praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, kaltinamasis yra vyresnio amžiaus, senatvės pensininkas.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimesnis Å¡ios bausmės minimaliai ribai. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. S. N. skiriamÄ laisvės apribojimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. birželio 3 d. 11.54 val. iki 2018 m. birželio 4 d. 14.44 val., t. y. dvi paras, kas atitinka keturias laisvės apribojimo dienas. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas nepilnamečio nukentėjusiojo H.

B. tėvas T. B. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos – 300 Eur atlyginimo. Tiek civiliniame ieÅ¡kinyje, tiek ir teismo posėdžio metu T. B. nurodė, kad turtinę žalÄ patyrė dėl to, jog kaltinamasis kirviu sugadino medinę rampÄ â€žHooper“. Apklaustas teismo posėdžio metu T. B. patikslino, jog medinė rampÄ â€žHooper“ buvo perduota naudotis jo sÅ«nui, Å¡iÄ aplinkybę bei rampos vertę teisme patvirtino ir apklaustas liudytojas L. G..

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis jam pareikÅ¡tÄ T. B. civilinį ieÅ¡kinį pripažino. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo nuosprendžiu nustatyta, jog nukentėjusysis H. B. žalÄ patyrė bÅ«tent dėl kaltinamojo V. S. N. neteisėtų veiksmų, nukentėjusiojo nepilnamečio tėvo T. B. civilinis ieÅ¡kinys dėl 300 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai, tačiau minėta suma kaip teisėtam rampos savininkui priteistina ne T. B., o H. B., pavedant Å¡iÄ pinigų sumÄ uzufrukto teise valdyti nepilnamečio H.

B. tėvui T. B.. Taip pat Å¡ioje baudžiamojoje byloje nepilnamečio nukentėjusiojo M. K. įstatyminė atstovė motina B. K. pareiÅ¡kė 300 Eur ieÅ¡kinį dėl nukentėjusiojo M. K. patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieÅ¡kinyje B. K. nurodė, kad jos sÅ«nus buvo sužalotas dėl ko patyrė nepatogumų einant į mokyklÄ , juto fizinį skausmÄ , buvo paveiktas psichologiÅ¡kai. Teisiamojo posėdžio metu pagrįsdama pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dydį B. K. iÅ¡ esmės nurodė analogiÅ¡kus pagrindus kartu nurodydama ir tai, kad toks ieÅ¡kinio dydis pasirinktas ir siekiant nubausti kaltinamÄ jį už jo padarytus veiksmus.

Teismui yra suprantamas nukentėjusiojo M. K. motinos reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , kadangi nusikalstama veika, natÅ«ralu, buvo nukentėjusiajam sukelti neigiami iÅ¡gyvenimai, jis nusikaltimo metu jautė fizinį skausmÄ , dėl panaudoto smurto patyrė nepatogumų, tačiau pažymėtina, kad sveikatos sutrikdymas ir jo liekamieji reiÅ¡kiniai netruko ilgai, o tenkinant civilinį ieÅ¡kinį yra sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, bet ne kaltininko nubaudimo klausimas, todėl M. K. įstatyminės atstovės civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiojo M.

K. naudai priteistina 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, pavedant Å¡iÄ pinigų sumÄ uzufrukto teise tvarkyti B. K.. Dėl daiktų likimo, kiti klausimai Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du kompaktiniai diskai su vaizdo įraÅ¡ais, kuriuose užfiksuota nepilnamečių H. B. ir M. K. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos, esantys byloje (voke prisegtame prie bylos 1 tomo galinio virÅ¡elio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91 straipsnio 2 dalimi nustatytina, kad į baudžiamÄ jÄ bylÄ 2019 m. kovo 12 d. pateikta H.

B. įstatyminės atstovės B. B. medicininė pažyma (t. 2, b. l. 9), pateisinanti jos nedalyvavimÄ teisiamajame posėdyje, yra pripažintina nevieÅ¡a bylos medžiaga, kadangi joje užfiksuoti ypatingi asmens duomenys. Teismas, įvertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, n u s p r e n d ž i a : V. S. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

V. S. N. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2018 m. birželio 3 d., 11.54 val. iki 2018 m. birželio 4 d., 14.44 val., t. y. 2 paras, kas vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka 4 laisvės apribojimo dienas. V. S. N. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du kompaktinius diskus su vaizdo įraÅ¡ais, kuriuose užfiksuota nepilnamečių H. B. ir M. K. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos, esančius byloje (voke prisegtame prie bylos 1 tomo galinio virÅ¡elio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje. T. B. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, iÅ¡ kaltinamojo V. S. N. nukentėjusiojo H. B. naudai priteisti 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, pavedant Å¡iÄ pinigų sumÄ uzufrukto teise valdyti nepilnamečio H.

B. tėvui T. B.. B. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamojo V. S. N. nukentėjusiojo M. K. naudai priteisti 200 Eur (du Å¡imtus eurų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, pavedant Å¡iÄ pinigų sumÄ uzufrukto teise valdyti nepilnamečio M. K. motinai B. K.. IÅ¡aiÅ¡kinti V. S. N., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91 straipsnio 2 dalimi nustatyti, kad į baudžiamÄ jÄ bylÄ 2019 m. kovo 12 d. pateikta H. B. įstatyminės atstovės B. B. medicininė pažyma (t. 2, b. l. 9), yra nevieÅ¡a bylos medžiaga. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Narbutaitė