A-442-2915-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-2915/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00488-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Vidai Kisielienei,

atsakovo atstovui Viktorui Popandopului,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Init“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Init“ skundą atsakovui Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Pūkas“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir Komisija; atsakovas) 2012 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. KS-8 „Dėl nuobaudos taikymo UAB „Init“ už licencijos Nr. K126 sąlygų pažeidimus“.

Nurodė, kad atsakovas 2012 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. KS-8 „Dėl nuobaudos taikymo UAB „Init“ už licencijos Nr. K126 sąlygų pažeidimus“ (toliau – ir Sprendimas), vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 6 ir 13 punktais, paskyrė UAB „Init“ nuobaudą – įspėjimą – už tai, kad pareiškėjas, pažeisdamas licencijos Nr. K126 7 punkto sąlygas, neretransliavo televizijos programos „Pūkas-TV“. Manė, kad nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalį pareiškėjas (kabelinės televizijos operatorius) privalo retransliuoti visas nekoduotas nacionalines LRT televizijos programas ir už tai nemoka nei retransliuotojas, nei transliuotojas – nacionalinė LRT.

Kitų komercinių televizijų programų retransliavimas neprivalomas. Nuo 2011 m. liepos 1 d. retransliavimas bet kokių Lietuvos programų (išskyrus nacionalines LRT televizijos programas), dėl kurių retransliavimo nebuvo susitarta, yra neteisėtas, negali būti įtrauktas į kabelinės televizijos operatorių licencijas ir turi būti nutrauktas. Komisija 2011 m. gegužės 11 d. sprendime Nr. KS-41 nusprendė licencijose nustatyti konkrečias televizijos programas, kurias retransliuotojai, teisės aktų nustatyta tvarka įsigiję atitinkamas teises, retransliuos nuo 2011 m. liepos 1 d.

Pareiškėjas nutraukė TV programos „Pūkas-TV“ retransliavimą nuo 2011 m. liepos 1 d., nes dėl šios programos retransliavimo nebuvo sudaryta sutartis, taip pat nebuvo gautas atitinkamas leidimas iš transliuotojo UAB „Pūkas“. 2011 m. liepos 1 d. UAB „Init“ retransliavimo licencijoje Nr. K126 7 punkte pateiktame retransliuojamų televizijos programų sąraše nebuvo nurodyta „Pūkas-TV“. 2011 m. spalio mėnesį pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su prašymu papildyti licencijos Nr. K126 7 punktą, įtraukiant papildomas televizijos programas, dėl kurių retransliavimo buvo susitarta su transliuotojais, tame tarpe ir su UAB „Pūkas“.

Komisija 2011 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. KS-174 „Dėl UAB „Init“ licencijos Nr. K126 sąlygų pakeitimo“, papildė licenciją nurodant, kad papildomai UAB „Init“ turi teisę retransliuoti „Pūkas-TV“. Pareiškėjas kreipėsi su prašymu į TEO LT, AB pateikti „Pūkas-TV“ skaitmeninį signalą į UAB „Init“ kabelinės televizijos stotį. Dėl techninių problemų iš TEO LT pusės šis procesas užtruko ir tik nuo 2011 m. gruodžio 22 d. atsirado techninė galimybė retransliuoti „Pūkas-TV“ programą UAB „Init“ kabelinės televizijos vartotojams.

Pažymėjo, kad nesutinka su atsakovo pozicija, jog privalo retransliuoti visas televizijos programas, numatytas licencijos Nr. K-126 7 punkte. Privalomas retransliavimas yra tik visų nekoduotų nacionalinės LRT televizijos programų arba tų programų, kurioms privalomai retransliuojamų programų statusą yra suteikusi komisija, įvertinusi televizijos programų kultūrinę ar visuomeninę vertę. „Pūkas-TV“ programai Komisija nėra suteikusi privalomai retransliuojamos programos statuso. Manė, kad nuo 2011 m. spalio 12 d. (nuo licencijos Nr. K126 papildymo) turi teisę retransliuoti „Pūkas-TV“ programą, bet ne pareigą.

Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. ĮV-281, 46 punktas numato licencijos turėtojų teises. Jame nurodyta, kad licencijos turėtojas turi teisę užsiimti licencijoje nurodyta veikla. Taip pat teigė, kad sisteminė Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.77-2.79 straipsnių analizė aiškiai parodo, jog ūkio subjektui išduota licencija būtent suteikia teisę (o ne nustato pareigą) teikti tam tikras paslaugas ar užsiimti tam tikra ūkine veikla.

Šiuo atveju nuobauda (įspėjimas) pareiškėjui yra paskirta dėl to, kad jis nepasinaudojo savo teise retransliuoti „Pūkas-TV“ programą nuo 2011 m. spalio 12 d. Be to, pareiškėjo kaltės, kad „Pūkas-TV“ programų retransliavimas buvo pradėtas nuo 2011 m. gruodžio 22 d., nėra.

Atsakovas su skundu nesutiko.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas, pažeisdama licencijos Nr. K126 7 punkto sąlygas, nuo 2011 m. spalio 13 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d. neretransliavo televizijos programos „Pūkas-TV“, dėl ko Sprendimu pareiškėjui pareikštas įspėjimas. Pagal teisės aktų ir licencijos Nr. K126 nuostatas, pareiškėjas turi teisę, bet ne pareigą verstis licencijuojama televizijos ir radijo programų retransliavimo kabelinės televizijos ir laidiniais plačiajuosčio ryšio tinklais veikla, tačiau privalo tai daryti tik licencijoje Nr. K126 nustatytomis sąlygomis. Pažymėjo, kad pareiškėjas visuomet gali kreiptis į Komisiją dėl konkrečių retransliuojamų televizijos programų išbraukimo iš retransliuojamų televizijos programų sąrašo ar pakeitimo kitomis retransliuojamomis televizijos programomis, jeigu tik šios televizijos programos nėra privalomai retransliuojamos. Licencijos Nr. K126 10 punkte ir Komisijos 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. KS-41 3 punkte įtvirtinta nuostata, suteikianti pareiškėjui teisę retransliuoti tik licencijoje nustatytas televizijos programas, turi būti suprantama ne kaip pareiškėjo teisė savo pasirinkimu retransliuoti ar neretransliuoti licencijoje nustatytas televizijos programas, o kaip draudimas retransliuoti į retransliuojamų televizijos programų sąrašą neįtrauktas televizijos programas. Pagal Taisyklių 47.2 punkto nuostatas licencijos turėtojas privalo nedelsiant informuoti Komisiją apie negalimumą laikytis licencijos ir (ar) padarytus licencijos sąlygų pažeidimus. Pareiškėjas neinformavo Komisijos apie negalimumą laiku pradėti televizijos programos „Pūkas-TV“ retransliavimą ir nesikreipė į Komisiją dėl šios televizijos programos išbraukimo iš licencijoje Nr. K126 nustatyto retransliuojamų televizijos programų sąrašo. Pažymėjo, kad televizijos programa „Pūkas-TV“ yra transliuojama be sąlyginės prieigos (nekoduota) per antžeminę analoginę televizijos stotį 52 TV kanalu Kaune. Todėl pareiškėjas, vykdydamas licencijuojamą veiklą Kaune, turėjo galimybę priimti šios televizijos programos signalą iš alternatyvaus šaltinio ir pareiškėjo argumentai dėl objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių jai tinkamai vykdyti licencijos Nr. K126 sąlygas, atmestini.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnį, (2010 m. rugsėjo 30 d. įstatymo Nr. XI-1046 redakcija), 2010 m. rugsėjo 30 d. Visuomenės informavimo įstatymo 2, 22, 24, 27, 27-1, 33, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 straipsniu pakeistą Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio redakciją. Pažymėjo, kad pagal Taisyklių 46 punktą ir 47 punktą licencijos turėtojų ir LRT teisės yra užsiimti licencijoje, LRT leidime nurodyta veikla, kreiptis į Komisiją su prašymais ir pasiūlymais, įstatymų nustatyta tvarka apskųsti teismui Komisijos sprendimus; licencijos turėtojų ir LRT pareigos yra užsiimti radijo, televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla tik licencijoje, LRT leidime nustatytomis sąlygomis, nedelsiant informuoti Komisiją apie negalimumą laikytis licencijos, LRT leidimo sąlygų ir (ar) padarytus licencijos, LRT leidimo sąlygų pažeidimus, Komisijos nustatyta tvarka teikti Komisijai informaciją apie faktiškai vykdomą radijo, televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą ir jos rezultatus ir kt.

Nustatė, kad Komisija 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. KS-41 nusprendė pakeisti retransliavimo licencijų, išduotų iki 2011 m. liepos 1 d., sąlygas ir šiose licencijose papildomai nustatyti, be kita ko, konkrečias televizijos programas, kurias retransliuotojai, teisės aktų nustatyta tvarka įsigiję atitinkamas teises, retransliuos nuo 2011 m. liepos 1 d., taip pat kad nuo 2011 m. liepos 1 d. visi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys televizijos programų retransliuotojai turi teisę retransliuoti konkrečias, retransliavimo licencijose nustatytas, televizijos programas.

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą, taip pat 2002 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimu Nr. 17 UAB „Init” retransliavimo licencijos Nr. K126 11 punkte nurodytą sąlygą, nustatančią, kad UAB „Init”, nutraukusi kurios nors 7 punkte nustatytos televizijos programos retransliavimą, privalo ne vėliau kaip per 60 dienų kreiptis į Komisiją dėl atitinkamo licencijos sąlygų pakeitimo, taip pat ne vėliau kaip per 15 dienų informuoti Komisiją apie kiekvieną licencijoje nustatytos televizijos programos retransliavimo laikiną sustabdymą, atnaujinimą, retransliavimo nutraukimą ir (ar) naujos televizijos programos retransliavimo pradžią, teismas nurodė, kad teisė Lietuvos Respublikoje verstis televizijos programų retransliavimo veikla įgyjama tik Taisyklėse nustatyta tvarka gavus retransliavimo licenciją (išskyrus Visuomenės informavimo įstatyme nustatytus atvejus), ši veikla vykdoma tik licencijoje nustatytomis sąlygomis, kurių licencijos turėtojas privalo laikytis.

UAB „Init” išduotos licencijos 7 punktas, kuriame nurodytos programos, kurias ji įsipareigoja retransliuoti, buvo papildytas Komisijos 2011 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. KS-174, kuriam įsigaliojus, ji jau privalėjo vykdyti visas papildytos licencijos sąlygas, tačiau to nedarė – iki 2011 m. gruodžio 22 d. neretransliavo „Pūkas-TV“ dėl nesutarimų su UAB „Pūkas“. Todėl Komisija už minėtą licencijos pažeidimą pagrįstai taikė Visuomenės informavimo įstatyme numatytą poveikio priemonę, kuri, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, parinkta tinkamai.

Teismas pabrėžė, kad privalomai retransliuojamos televizijos programos yra tiesiogiai nurodytos Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, be to, toks statusas, kuris įpareigoja retransliuoti nemokamai, gali būti suteikiamas ir kitoms televizijos programoms Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimu. Įpareigoti retransliuotoją privalomai retransliuoti kitas, t. y. neturinčias privalomai retransliuojamų televizijos programų statuso, televizijos programas Komisija neturi teisės, todėl vien aplinkybė, kad retransliuotojai, laisva valia prisiėmę įsipareigojimą retransliuoti konkrečią televizijos programą, kurio gali bet kada nustatyta tvarka atsisakyti, privalo vykdyti tokį įsipareigojimą, nesudaro pagrindo matyti, kad tokio pobūdžio retransliavimo licencijos sąlygos varžo ūkinės veiklos laisvę.

Pažymėjo, kad „Pūkas-TV“ retransliavimas tik 2011 m. gruodžio 22 d. pradėtas ne tiek dėl nurodomų techninių nesklandumų, kadangi iki 2011 m. liepos 1 d. UAB „Init” sėkmingai retransliavo „Pūkas-TV“, be to, netgi buvus techninėms kliūtims retransliuoti „Pūkas-TV“, pareiškėjas, vykdydama licencijos sąlygas, privalėjo apie tai informuoti Komisiją, tačiau to nepadarė.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Nurodo, kad nuo 2011 m. spalio 13 d. įgijo teisę retransliuoti „Pūkas-TV“, bet ne pareigą, už kurios neatlikimą pareiškėjas galėtų būti baudžiamas administracine tvarka. „Pūkas-TV“ programoms nėra suteiktas privalomai retransliuojamos programos statusas, todėl pagal Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio l dalį, 3 dalį ir 6 dalį pareiškėjas neprivalo retransliuoti „Pūkas-TV“. Pažymi, kad pagal Taisyklių 46 punktą, licencijos turėtojas turi teisę užsiimti licencijoje nurodyta veikla. Be to, 2011 m. gegužės 11 d.

Komisijos sprendimo Nr. KS-41 „Dėl Visuomenės informavimo įstatymo 2, 22, 24, 27, 271, 33, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1048 nuostatų įgyvendinimo tvarkos“ 3 punkte yra nustatyta, jog nuo 2011 m. liepos 1 d. visi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys televizijos programų retransliuotojai turi teisę retransliuoti konkrečias, retransliavimo licencijose nustatytas, televizijos programas. Pabrėžia, kad iš 2011 m. gegužės 4 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. PP- 10, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė prijungti prie bylos, matyti, jog Komisija leidžia, nustato „pilną programų meniu“, todėl negalima aiškinti, kad retransliuotojas privalo retransliuoti visas komercinių televizijų programas, kurios išvardintos Licencijos 7 punkte.

Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdyje galėjo patvirtinti liudytojas J. B., dalyvavęs 2011 m. gegužės 4 d. Komisijos posėdyje, kuris buvo atvykęs į teismą, tačiau teismas atmetė pareiškėjo prašymą apklausti jį liudytoju. Tokiu būdu teismas nesiekė objektyviai išnagrinėti šią administracinę bylą ir išsamiai atsakyti į aktualius teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimus. Mano, kad iš Komisijos išduotos UAB „Init“ retransliavimo licencijos Nr. K126 10 punkto, numatančio, jog licencijos turėtojas turi teisę retransliuoti tik licencijos 7 punkte nustatytas televizijos programas bei Komisijai pateiktame sąraše nurodytas radijo programas ir tik įstatymų nustatyta tvarka įsigijęs visas teises, būtinas šių televizijos ir radijo programų retransliavimui, kad šiame punkte nustatytas reikalavimas įsigyti retransliavimo teises netaikomas licencijos 6 punkte nurodytoms privalomai retransliuojamoms televizijos programoms, aiškiai matyti, kad yra daromas skirtumas tarp licencijos 6 punkte nurodytų privalomai retransliuojamų programų ir 7 punkte išvardinto programų sąrašo.

Be to, jeigu vadovautis atsakovo pozicija, kad operatorius privalo retransliuoti kiekvieną televizijos programą nuo jos įrašymo į licenciją dienos (Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos), Licencijos 11 punkto reikalavimas ne vėliau kaip per 15 dienų informuoti Komisiją apie kiekvieną naujos televizijos programos retransliavimo pradžią yra visiškai nereikalingas. Kad kabelinės televizijos operatorius turi tam tikrą laisvę pasirinkti iš Licencijos 7 punkte išvardintų programų sąrašo patvirtina ir Licencijos 12 punktas. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog retransliacijos negalėjo pradėti dėl nuo UAB „Init“ nepriklausančių priežasčių, todėl nėra pareiškėjo kaltės. Atsakovai nepaneigė pareiškėjo pateikto rašytinio įrodymo – TEO LT, AB rašto, kad „Pūkas-TV“ skaitmeninis signalas į Init/Vnita stotį pateiktas tik 2011 m. gruodžio 22 d., o teismo sprendimo motyvas, jog tokia technine galimybė buvo, nes UAB „Init“ iki 2011 m. liepos 1 d. sėkmingai retransliavo „Pūkas-TV“, nepagrįstas byloje esančiais įrodymais.

Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka.

Nurodo, kad Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 2 punktu diskrecijos teisė nustatyti ir keisti licencijos sąlygas suteikta Komisijai, be to, šio įstatymo 33 straipsnio 5 dalis imperatyviai nustato, kad retransliavimo licencijose Komisija nustato konkrečias televizijos programas, kurias licencijos turėtojas pagal Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalį (privalomai retransliuojamos televizijos programos) ir (ar) pagal savo paties prisiimtus įsipareigojimus privalo retransliuoti. Remiasi Visuomenės informavimo įstatymo 31 straipsnio 1 ž dalimi, Taisyklių 47.1 punktu ir pažymi, kad UAB „Init“ suteikiamos teisės yra nurodytos Licencijos Nr. IC126 1 punkte, kuris nustato, jog ši retransliavimo licencija suteikia teisę retransliuoti televizijos ir radijo programas kabelinės televizijos tinklais ir laidiniais plačiajuosčio ryšio tinklais. Licencijos Nr. K126 II skyrius „Televizijos programų retransliavimas“ nustato televizijos programų retransliavimo veikios sąlygas. Šio skyriaus 7 punkte nustatytas konkretus televizijos programų sąrašas, kuris apima tiek Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas privalomai retransliuojamas televizijos programas, tiek ir tas televizijos programas, kurias pasirinko ir pats prašė įtraukti į jam išduodamą licenciją pareiškėjas, visas šias televizijos programas pareiškėjas privalo retransliuoti vykdydamas retransliavimo veiklą. Pareiškėjas turi teisę, bet ne pareigą verstis licencijuojama televizijos programų retransliavimo kabelinės televizijos ir laidiniais plačiajuosčio ryšio tinklais veikla, tačiau jeigu jau pasinaudoja šia teise, retransliavimo veiklą jis privalo vykdyti tik jam išduotoje Licencijoje Nr. K126 nustatytomis sąlygomis. Pabrėžia, kad pareiškėjas nevykdė Taisyklių 47.2 punkte nustatytos pareigos nedelsiant informuoti Komisiją apie negalimumą laikytis licencijos sąlygų, taip pat nepasinaudojo savo teise ir nesikreipė į Komisiją dėl minėtos televizijos programos išbraukimo iš Licencijos 7 punkte numatyto retransliuojamų televizijos programų sąrašo, o tiesiog savavališkai nevykdė Licencijos Nr. K126 sąlygų ir nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų išvengta pažeidimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo priteisti iš pareiškėjo visas bylinėjimosi išlaidas.

Teigia, kad sistemiškai analizuojant Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 59 dalies, 31 straipsnio 12 dalies, Taisyklių 38 punkto nuostatas, taip pat ir pačią pareiškėjui išduotą Licenciją Nr. K126, kurios 7 punkte pateikto retransliuojamų televizijos programų sąrašo 172 eilutėje nustatyta, jog licencijos turėtojas privalo 168 valandas per savaitę, 24 val. per parą retransliuoti televizijos programa „Pūkas-TV“, darytina išvada, kad retransliuotojas pagal Komisijos išduotą retransliavimo licenciją privalo retransliuoti licencijoje nurodytas programas nustatytomis sąlygomis, t. y. retransliuoti programą „Pūkas-TV“ ne mažiau laiko, nei nurodyta licencijoje. Tvirtina, kad retransliuotojas privalo retransliuoti visas nekoduotas nacionalines LRT televizijos programas, kurios nėra nurodytos licencijoje, programas, kurioms komisija yra suteikti privalomai retransliuojamos programos statusą ir kurios nėra nurodytos licencijoje, taip pat visas programas, nurodytas retransliuotojui išduotoje licencijoje pagal licencijoje nurodytas sąlygas. Pažymi, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymo 31 straipsnio 12 dalį pareiškėjas negali pateisinti licencijoje nurodytos programos „Pūkas-TV“ netransliavimo kitos, licencijoje nenurodytos ir Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies prasme neprivalomos programos transliavimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir Komisijos) 2012 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. KS-8 „Dėl nuobaudos taikymo UAB „Init“ už licencijos Nr. K126 sąlygų pažeidimus“. Pareiškėjui nuobauda buvo paskirta už tai, kad pareiškėjas neretransliavo televizijos programos „Pūkas-TV“, nors pareiškėjo licencijoje yra nustatyta, kad licencijos turėtojas privalo 168 val. per savaitę, 24 val. per parą retransliuoti televizijos „Pūkas-TV“ programą (b.l. 5).

Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad, Komisija radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjams, taip pat kitiems asmenims, elektroninių ryšių tinklais transliuojantiems ar retransliuojantiems audiovizualinius ir (ar) garso kūrinius, pažeidusiems Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, šio įstatymo reikalavimus ar licencijų sąlygas, nevykdantiems Komisijos priimtų sprendimų ar įpareigojimų, įstatymų nustatyta tvarka taikyti šias poveikio priemones: pareikšti įspėjimą, ne ilgiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti licencijos galiojimą, panaikinti licencijos galiojimą, skirti Administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodytas nuobaudas, kreiptis į teismą dėl informacinės visuomenės informavimo priemonių veiklos sustabdymo ar nutraukimo šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegijos nuomone, Komisijos sprendimu pareiškėjui paskirta poveikio priemonė įspėjimas pagal teisinę prigimtį ir tikslą yra administracinė sankcija, analogiška administracinei nuobaudai – įspėjimui, kuri numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 23 straipsnyje, įtvirtinančiame, jog įspėjimas kaip administracinė nuobauda pareiškiamas raštu arba įstatymų nustatytais atvejais įforminamas kitokiu nustatytu būdu.

Taigi atsakomybė už veikas, numatytas Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1 punkte, gali būti taikoma tik tais atvejais, kai retransliuotojas nesilaiko norminiais teisės aktais nustatytos aiškios tvarkos, leidžiančios jam aiškiai suvokti savo teises ir pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byla Nr. N6-1313/2006).

Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. Konstitucinė asmens ūkinės veiklos laisvė sudaro sąlygas įgyvendinti įvairius asmens siekius (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2002 m. kovo 14 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus, suponuojanti inter alia sutarčių sudarymo laisvę, sąžiningos konkurencijos laisvę, galimybes nekliudomai pertvarkyti ūkio subjektus, keisti jų veiklos pobūdį taip, kad nebūtų trukdoma, reaguojant į rinkos pokyčius, steigti naujų ūkio subjektų ar likviduoti esančiųjų; ji yra neatsiejama nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba, priešingai, norinčiam ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir be dirbtinių kliūčių iš jos pasitraukti (Konstitucinio Teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarimas).

Tačiau Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 2000 m. spalio 18 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. balandžio 9 d. nutarimai). Tačiau nustatomais apribojimais neleistina paneigti tokių esminių ūkinės veiklos laisvės nuostatų kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. Pagal Konstituciją valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d. nutarimas).

Pareiškėjo vykdoma radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir retransliavimo veikla yra licencijuojama (Visuomenės informavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis). Taigi pareiškėjo vykdomai ūkinei veiklai (televizijos ir (ar) radijo programų retransliavimas) yra taikomi tam tikri privalomi nurodymai ir apribojimai.

Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 59 dalis numato, kad retransliavimo licencija – tai Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė jį turinčiam asmeniui verstis radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo veikla nustatytoje teritorijoje ir nustatomos tokio retransliavimo sąlygos.

Taigi, atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą bei konstitucinius ūkinės veiklos principus, retransliavimo licencijos išdavimas negali būti vertinamas kaip ūkio subjekto pareiga nuo licencijos išdavimo dienos pradėti visų licencijoje nurodytų programų retransliavimą, nes tuo būtų paneigtas konstitucinis ūkinės veiklos laisvės principas, kuris suteikia galimybę ūkio subjektui savarankiškai priimti sprendimus, taip pat ir sprendimą, kada pradėti ūkinę veiklą gavus įstatymų nustatyta tvarka išduodamą licenciją.

Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies formuluotė „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą“ reiškia ne valstybės teisę savo nuožiūra administruoti visą ar tam tikrą ūkinę veiklą, bet jos teisę nustatyti ūkinės veiklos teisinį reguliavimą, inter alia ūkinės veiklos sąlygų, ribojimų (draudimų) nustatymą, procedūrų reglamentavimą teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimai). Ūkinės veiklos reguliavimas paprastai yra susijęs su ūkinės veiklos sąlygų nustatymu, tam tikrų procedūrų reglamentavimu, ūkinės veiklos kontrole, taip pat su tam tikrais šios veiklos ribojimais ar draudimais (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2008 m. kovo 5 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2009 m balandžio 29 d. nutarimas).

Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys televizijos programų retransliuotojai privalo retransliuoti visas nekoduotas nacionalines LRT televizijos programas. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Komisija, įvertinusi transliuojamos specialiosios televizijos programos kultūrinę ar visuomeninę vertę, gali transliuotojo prašymu jai suteikti privalomai retransliuojamos programos statusą ir numatyti, kad ją privalo nemokamai retransliuoti programų retransliuotojai. Privalomai retransliuojamomis televizijos programomis pripažįstamos tik specialiosios kultūros, švietimo, mokslo, žinių, sporto ar regioninės televizijos programos. Priimdama tokį sprendimą, Komisija apibrėžia retransliavimo mastą.

Pareiga retransliuoti tam tikras televizijos programas yra ūkinės veiklos laisvės apribojimas, kuris, atsižvelgiant į oficialioje konstitucinėje doktrinoje suformuluotas ūkinės veiklos laisvės ribojimo sąlygas, gali būti nustatytas tik įstatymu. Todėl nagrinėjamu atveju, apibrėžiant pareiškėjo pareigas, susijusias su televizijos programų retransliavimu, yra reikšmingos tik Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos.

Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnyje yra aiškiai įtvirtinta, kad pareiškėjas privalo retransliuoti visas nekoduotas nacionalines LRT televizijos programas, taip pat kitas televizijos programas, kuriai Komisija suteikia privalomai retransliuojamos programos statusą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui išduotos retransliavimo licencijos Nr. K126 7 punkte nurodytai kokiai nors programai, išskyrus LRT televizijos programas, būtų suteiktas privalomai retransliuojamos programos statusas. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas, pradėjęs veiklą pagal jam išduotą retransliavimo licenciją, privalėjo retransliuoti tik LRT televizijos programas.

Nors Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 5 dalis nustato, kad retransliavimo licencijose Komisija nustato konkrečias retransliuojamas televizijos programas, kalbas, kuriomis retransliuojamos ir (ar) rodomos su subtitrais televizijos programos, kitas retransliavimo sąlygas, tačiau ši nuostata nereiškia, jog Komisija retransliuotojui gali nustatyti papildomus įpareigojimus, susijusius su privalomu tam tikrų televizijos programų retransliavimu, išskyrus įtvirtintus minėtose Visuomenės informavimo įstatymo nuostatose.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nei Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Kultūros ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. ĮV-281, nei licencijos sąlygos tiesiogiai nenustato jokių papildomų įpareigojimų pareiškėjui, susijusių su privalomu visų licencijoje nurodytų televizijos programų retransliavimu, išskyrus televizijos programas, nurodytas Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 ir 6 dalyse.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Komisijos 2011 m. spalio 12 d. sprendimu Nr.KS-174 pakeitus pareiškėjo licencijos Nr.K126 sąlygas ir į retransliuojamų programų sąrašą įtraukus televizijos „Pūkas-TV“ programą, pareiškėjas įgijo teisę, bet ne pareigą šią programą retransliuoti, kadangi byloje nėra duomenų, jog šiai programai Komisija yra suteikusi privalomai retransliuojamos programos statusą. Todėl pareiškėjas iki 2011 m. gruodžio 22 d. neretransliuodamas televizijos „Pūkas-TV“ programos licencijos 7 punkto sąlygų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas, prieidamas išvadą, kad retransliuotojas privalo retransliuoti visas programas, nurodytas retransliuotojui išduotoje licencijoje, neteisingai aiškino Visuomenės informavimo įstatymo bei Taisyklių nuostatas.

Pareiškėjui išduotos retransliavimo licencijos 11 punkte nurodytos sąlygos, kad licencijos turėtojui nutraukus kurios nors licencijos 7 punkte nustatytos programos televizijos programos retransliavimą, jis privalo ne vėliau, kaip per 60 dienų kreiptis į Komisiją dėl atitinkamo Licencijos sąlygų pakeitimo, kad licencijos turėtojas taip pat privalo ne vėliau kaip per 15 dienų informuoti Komisiją apie kiekvieną licencijoje nustatytos televizijos programos retransliavimo laikiną sustabdymą, atnaujinimą, retransliavimo nutraukimą ir (ar) naujos televizijos programos retransliavimo pradžią. Tačiau šios sąlygos yra susijusios tik su pareiškėjo pareiga informuoti Komisiją apie televizijos programos retransliavimo pradžią, programos retransliavimo sustabdymą ar nutraukimą bei pareiga kreiptis į Komisiją dėl licencijos sąlygų pakeitimo, kai nutraukiamas licencijoje nustatytos programos retransliavimas, bet nenustato jokių įpareigojimų pareiškėjui privalomai transliuoti visas jam išduotos licencijos 7 punkte nurodytas programas.

Teisėjų kolegija nevertina, ar pareiškėjas, 2011 m. gruodžio 22 d. pradėjęs retransliuoti televizijos „Pūkas-TV“ programą, pažeidė licencijos 11 punkte nustatytas sąlygas dėl Komisijos informavimo, nes aplinkybės, susijusios su pareiškėjui išduotos licencijos 11 punkte nustatytų sąlygų vykdymu, nebuvo nuobaudos skyrimo pagrindas.

Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino bei pritaikė ginčo teisinį santykį reguliuojančias materialiosios teisės normas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Kadangi, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas iki 2011 m. gruodžio 22 d. neretransliuodamas televizijos „Pūkas-TV“ programos licencijos 7 punkto sąlygų nepažeidė, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas, o skundžiamas atsakovo sprendimas dėl administracinės sankcijos taikymo naikintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Init“ apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Init“ skundą patenkinti ir panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2012 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. KS-8 „Dėl nuobaudos taikymo UAB „Init“ už licencijos Nr. K126 sąlygų pažeidimus“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė