fa8e54e1-e6c5-4ed7-bef0-1c493631a213 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-1312-264/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18139-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.; 3.3.1.14.; 3.3.2.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja AuÅ¡ra Baubienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės V. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-1641-752/2016 pagal ieÅ¡kovės V.

Å . ieÅ¡kinį atsakovui A. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo ir atsakovo A. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei V. Å . dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė:I. Ginčo esmėKauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovės V. Å . ieÅ¡kinį atsakovui A.

P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo ir atsakovo A. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei V. Å . dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsakovas A. P. prieÅ¡ieÅ¡kinyje prašė taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – nustatyti tokiÄ laikinÄ Å¡alių nepilnamečio vaiko M. P. bendravimo su tėvu A.

P. tvarkÄ : kiekvienÄ savaitgalį nuo penktadienio 17 val. tėvas A. P. pasiima vaikÄ M. P. iÅ¡ jo motinos V. Å . faktinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir pristato vaikÄ atgal į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 20 val. IeÅ¡kovė V. Å . atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nurodė, jog atsižvelgiant į vaiko užimtumÄ ir savaitgalį vykstančius užsiėmimus neįmanoma laikinÄ bendravimo tvarkÄ nustatyti kaip pageidauja atsakovas.

IeÅ¡kovė pageidavo, kad bÅ«tų atsižvelgta į vaiko užsiėmimų grafikÄ ir vaiko norus. Tėvas gali pasiimti sÅ«nų M. P. iÅ¡ mamos faktinės gyvenamosios vietos po Å¡eÅ¡tadieninio užsiėmimo (duomenys neskelbtini arba krepÅ¡inio) ir pristatyti vaikÄ sekmadienį atgal į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ 20 val. Jei vaikui savaitgalį vyksta varžybos tėvas privalėtų vaikÄ pristatyti į varžybas. Taip pat tėvas gali pasiimti sÅ«nų per moksleivių atostogas, suderinus pasiėmimo ar grÄ Å¾inimo laikÄ pagal sÅ«naus veiklas bÅ«reliuose.Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius iÅ¡vadoje nurodė, kad tikslinga taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - nustatyti A.

P. bendravimo su sÅ«num M. P. bendravimo tvarkÄ , tačiau šį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ bÅ«tina patikslinti ir konkretizuoti. Taip pat bÅ«tina iÅ¡klausyti vaiko nuomonę ir norus, nustatyti jo emocinį prisiriÅ¡imÄ ir pan.Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius iÅ¡vadoje nurodė, kad abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimÄ ir jo teisę bendrauti su abiem tėvais, todėl skyrium gyvenančiam tėvui turėtų bÅ«ti sudaryta galimybė maksimaliai bendrauti su sÅ«numi.

Taip pat turi bÅ«ti teikiama pirmenybė vaiko interesams. II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2016-03-17 nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies. Nustatė laikinÄ atsakovo A. P. bendravimo su sÅ«numi M. P. tvarkÄ - atsakovas su sÅ«numi bendrauja kiekvienÄ savaitgalį, pasiimdamas sÅ«nų M. P. iÅ¡ motinos faktinės gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį 10:00 val., arba iÅ¡ ugdymo įstaigos ar užsiėmimų (pasibaigus užsiėmimui), ir grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 20 val.

Jei vaikui savaitgalį vyksta varžybos, tėvas privalo užtikrinti vaiko dalyvavimÄ jose.Teismas pažymėjo, jog byloje nėra objektyvių duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ riboti atsakovui, kaip nepilnamečio vaiko tėvui, galimybę bendrauti su vaiku. Atsižvelgdamas į vaiko interesus bendrauti ne tik su motina, bet ir su tėvu, teismas ėmėsi priemonių užtikrinti Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ . Be to, teismo vertinimu, bÅ«tina kuo skubiau sureguliuoti Å¡iÄ situacijÄ ir užtikrinti tėvo ir sÅ«naus bendravimÄ , kad jų emocinis ryÅ¡ys nenutrÅ«ktų. IÅ¡ ieÅ¡kovės atsiliepimo, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vados teismas nustatė, kad nepilnametis Å¡iuo metu lanko mokyklÄ , taip pat krepÅ¡inio, kyokushin treniruotes, jaunųjų kompiuterininkų mokyklÄ .

Teismo vertinimu praÅ¡oma nustatyti laikina bendravimo tvarka pirmiausiai turi atitikti vaiko interesus. Nurodė, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, tačiau Å¡i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais. Teismas Ä®vertinęs Å¡alių pozicijas, institucijų teikiančių iÅ¡vadÄ byloje iÅ¡vadas, vaiko interesus, vadovaujantis protingumo kriterijais, sprendė, kad atsakovo praÅ¡oma nustatyti laikina bendravimo tvarka koreguotina.

Teismas netenkino atsakovo praÅ¡ymo nustatyti, kad atsakovas vaikÄ pasiima penktadienį, kadangi iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad vaikas lanko mokyklÄ , taip pat kiekvienÄ dienÄ dalyvauja bÅ«reliuose, o grįžus po pamokų ir užsiėmimų, vaikui reikia paruoÅ¡ti pamokas, pailsėti. Teismo vertinimu, nors vaikas ir yra užimtas, lanko daug užsiėmimų, tačiau atsakovas kaip vaiko tėvas, turi teisę bendrauti su sÅ«numi. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas nustatė, kad atsakovas su sÅ«numi laikinai bendrauja kiekvienÄ savaitgalį, pasiimdamas sÅ«nų M.

P. iÅ¡ motinos faktinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) Å¡eÅ¡tadienį 10:00 val., arba iÅ¡ ugdymo įstaigos ar užsiėmimų (pasibaigus užsiėmimui) ir grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 20 val. Jei vaikui savaitgalį vyksta varžybos, tėvas privalo užtikrinti vaiko dalyvavimÄ jose. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė V. Å . atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti (pakeisti) skundžiamÄ 2016-03-17 Kauno apylinkės teismo nutartį ir pritaikyti bendravimo grafikÄ , atsižvelgiant į ieÅ¡kovės ir vaiko interesus.

Atskirajame skunde nurodomi Å¡ie argumentai:1. Bendravimo grafikas, kurio praÅ¡o nustatyti atsakovas užtikrina tik atsakovo interesus bendravime su vaiku. Teismas turėtų atsižvelgti į vaiko užimtumo grafikÄ . KrepÅ¡inio treniruotės duomenys neskelbtini klube: pirmadienį, trečiadienį, ketvirtadienį 16 val.; Å¡eÅ¡tadienį - 12 val. Treniruočių grafikas suraÅ¡ytas ir laisvai prieinamas kiekvienam besidominčiam internetiniame duomenys neskelbtini klubo puslapyje duomenys neskelbtini. Taip pat vaikas dalyvauja krepÅ¡inio varžybose, kurios vyksta 1-2, kartais 3 kartus per savaitę, dažnai Å¡eÅ¡tadienį arba sekmadienį.

Varžybų grafiko iÅ¡ anksto žinoti, kad suplanuoti savaitgalius nėra galimybės, treneris praneÅ¡a ne ankščiau kaip prieÅ¡ savaitę. Karate kyokushin treniruotės klube duomenys neskelbtini: antradienį - 16.30 val., penktadienį - 17 val. Treniruočių grafikas taip pat patalpintas internetiniame klubo puslapyje duomenys neskelbtini. KeletÄ kartų per sezonÄ savaitgaliais vyksta varžybos. duomenys neskelbtini (jaunųjų kompiuterininkų mokykla): paskaitos vyksta kintančiu grafiku kas antrÄ Å¡eÅ¡tadienį arba sekmadienį skirtingu laiku - 8val., 10.30 val. arba 13 val.

Paskaitų grafikÄ galima sekti duomenys neskelbtini tinklapyje duomenys neskelbtini. Atsižvelgiant į vaiko užimtumÄ ir savaitgalį vykstančius užsiėmimus neįmanoma laikinÄ bendravimo tvarkÄ nustatyti kaip pageidauja atsakovas ir kaip nustatė teismas ginčo nutartyje.2. Tėvas niekada nėra padėjęs atlikti pamokų sÅ«nui, tÄ visada darė ir daro ieÅ¡kovė, todėl pirmiausiai vaikas turi bÅ«ti atlikęs pamokas, tik tuomet važiuoti pas tėvÄ , kad nesuprastėtų vaiko pažangumas mokykloje.

Tėvas gali pasiimti sÅ«nų M. P. iÅ¡ mamos faktinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) po Å¡eÅ¡tadieninio užsiėmimo (duomenys neskelbtini arba krepÅ¡inio) ir pristatyti vaikÄ sekmadienį atgal į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ 20 val. Jei vaikui savaitgalį vyksta varžybos tėvas privalėtų vaikÄ pristatyti į varžybas. Taip pat tėvas gali pasiimti sÅ«nų per moksleivių atostogas, suderinus pasiėmimo ar grÄ Å¾inimo laikÄ pagal sÅ«naus veiklas bÅ«reliuose.3. Nustatytas grafikas pažeidžia ieÅ¡kovės interesus bendravime su vaiku.

IeÅ¡kovė dirba savo darbovietėje darbo dienomis. Teismas, nustatydamas bendravimo tvarkÄ ieÅ¡kovei nepaliko nei vieno savaitgalio bendravimui su vaiku.

4. Vaikas pagal teismo nustatytÄ grafikÄ motinai turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas sekmadienį 20 val., atsižvelgiant į tai, kad vaikas turės iÅ¡kęsti kelionę iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) miestÄ . Å ioje vietoje taip pat neatsižvelgta į vaiko interesus. SÅ«nus eina į 5 klasę, tokio amžiaus vaikai 20 val. jau turi gulėti lovoje, kad galėtų ramiai iÅ¡simiegoti prieÅ¡ pirmadienio pamokas mokykloje. GrÄ Å¾inus sÅ«nų motinai 20 val. sekmadienį, sÅ«nus dar privalėtų nusiprausti, persirengti, po kelionės susitvarkyti daiktus, jau nekalbant apie pamokų ruoÅ¡Ä , ar mokyklinių daiktų susidėjimÄ rytojaus pamokoms mokykloje.Atsakovas A.

P. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016-03-17 nutartį. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:1. Atskirasis skundas negali bÅ«ti tenkinamas, nes nėra suformuluotas atskirojo skundo dalykas – ieÅ¡kovė apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o „pritaikyti bendravimo grafikÄ , atsižvelgiant į ieÅ¡kovės ir vaiko interesus“, tačiau nenurodo kaip konkrečiai ji siÅ«lo keisti nutartimi nustatytÄ laikinÄ jÄ vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkÄ .2.

Nutartyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad atsakovas gali pasiimti vaikÄ tik pasibaigus užsiėmimui, o jei savaitgalį vyksta varžybos, atsakovas turi užtikrinti vaiko dalyvavimÄ jose. Pažymėtina, kad atsakovas pats yra suinteresuotas, kad vaikas lankytų užsiėmimus, dalyvautų varžybose. Atsakovas neabejotinai ir toliau užtikrins vaiko dalyvavimÄ užsiėmimuose ir varžybose.

3. IeÅ¡kovė nurodo, kad vaiko parvežimas sekmadienį 20 val. neatitinka vaiko interesų, nes vaikas nespės pasiruoÅ¡ti pirmadieniui eiti į mokyklÄ . Deja, bet ieÅ¡kovė taip ir nenurodė, kokia valanda bÅ«tų tinkama grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Dėl to nėra galimybės nei atsikirsti į tokį ieÅ¡kovės argumentÄ , nei pateikti pozicijÄ Å¡iuo klausimu.4. Atsakovas visada atsižvelgia į vaiko interesus ir veikia pirmiausia vaiko naudai ir interesams. Bet kokiu atveju, bendravimo tvarka negali riboti atsakovo bendravimo su vaiku, nes nėra nustatyta, kad ribojamas atsakovo maksimalus bendravimas su vaiku, kaip tai užtikrina Civilinis kodeksas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo A. P. praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iÅ¡ dalies ir nustatyta laikina atsakovo A.

P. bendravimo su sÅ«numi M. P. tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies ir nustatė laikinÄ atsakovo bendravimo su sÅ«numi M. P. tvarkÄ - atsakovas su sÅ«numi bendrauja kiekvienÄ savaitgalį, pasiimdamas sÅ«nų M. P. iÅ¡ motinos faktinės gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) Å¡eÅ¡tadienį 10:00 val., arba iÅ¡ ugdymo įstaigos ar užsiėmimų (pasibaigus užsiėmimui), ir grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 20 val.

Jei vaikui savaitgalį vyksta varžybos, tėvas privalo užtikrinti vaiko dalyvavimÄ jose.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikinÄ ginčo objektÄ .

Laikinosios apsaugos priemonės Å¡eimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra bÅ«tinas siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesÄ bendrauti ir matytis su abiem tėvais.

Å ia laikinÄ ja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ si, privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami Å¡ias pareigas, turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis. Å io straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas.

Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.

Apeliantė nurodo, kad atsižvelgiant į vaiko užimtumÄ ir savaitgalį vykstančius užsiėmimus neįmanoma laikinÄ bendravimo tvarkÄ nustatyti kaip pageidauja atsakovas ir kaip nustatė teismas ginčo nutartyje. Atskirajame skunde apeliantė nurodo vaiko lankomus bÅ«relius, vaiko užimtumo grafikÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad toks pats užimtumo grafikas buvo pateiktas atsiliepime į atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ dėl bendravimo grafiko nustatymo.

Apeliantė atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį bei atskirajame skunde taip pat nurodo, kad tėvas gali pasiimti sÅ«nų M. P. iÅ¡ mamos faktinės gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) po Å¡eÅ¡tadieninio užsiėmimo ((duomenys neskelbtini) arba krepÅ¡inio) ir pristatyti vaikÄ sekmadienį atgal į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ 20 val. Jei vaikui savaitgalį vyksta varžybos tėvas privalėtų vaikÄ pristatyti į varžybas. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės pozicijÄ dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo bei pateiktÄ vaiko užimtumo grafikÄ apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas nustatydamas laikinÄ bendravimo tvarkÄ bÅ«tent ir atsižvelgė į vaiko užimtumÄ , jo interesus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad artėja moksleivių vasaros atostogos, kurių metu papildomi užsiėmimai nevyksta.Apeliantės teigimu, nustatytas grafikas pažeidžia ieÅ¡kovės interesus bendravime su vaiku, kadangi ieÅ¡kovė dirba savo darbovietėje darbo dienomis, o teismas, nustatydamas bendravimo tvarkÄ ieÅ¡kovei nepaliko nei vieno savaitgalio bendravimui su vaiku.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šis apeliantės argumentas nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamos nutarties neteisėtumo. Civiliniame procese įtvirtintas rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Šiuo atveju apeliantė nurodydama, kad ji darbo dienomis dirba nepateikė tai patvirtinančių įrodymų ( pvz. darbo grafikas, darbo laiko pradžia ir pabaiga, kuriomis savaitės dienomis ji dirba ir pan.).

Be to, apeliantė nenurodė kuriais savaitgaliais vaikas galėtų bÅ«ti su ja, o kuriais su atsakovu, todėl apeliantės skunde iÅ¡dėstyta pozicija vertintina kaip nemotyvuota ir nenuosekli. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliantės argumentus dėl vaiko grÄ Å¾inimo laiko. Apeliantės teigimu, sÅ«nus eina į 5 klasę, tokio amžiaus vaikai 20 val. jau turi gulėti lovoje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė tiek atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį, tiek pačiame atskirajame skunde pasisakydama dėl atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos pati nurodo, kad tėvas turi pristatyti vaikÄ sekmadienį atgal į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ 20 val.

Taip pat sutiktina su atsakovo atsiliepime nurodytu argumentu, kad pati ieÅ¡kovė nenurodė, kokia valanda bÅ«tų tinkama grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , nenurodo kaip konkrečiai ji siÅ«lo keisti nutartimi nustatytÄ laikinÄ jÄ vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkÄ .Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, iÅ¡samiai dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako kaip neturinčių reikÅ¡mės galutiniam procesiniam sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasikeitus ar paaiÅ¡kėjus tam tikroms aplinkybėms, kurios gali turėti reikÅ¡mės nustatytai laikinai bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkai, Å¡alims nėra užkertama galimybė pateikti pirmos instancijos teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ , įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas iÅ¡vadas, todėl priėmė visapusiÅ¡kai teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės atskirÄ jį skundÄ Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ apeliantės nepriteistinos, kadangi jos nevirÅ¡ija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a:atskirÄ jį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento. Teisėja                                                                              AuÅ¡ra Baubienė