fa8dabd4-202a-4cb7-b4fd-ef4a1b2e5e92 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I3-1595-428/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02696-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.7; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 20 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Nataljos Zelionkienės, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui, dalyvaujant pareiškėjos D.

P. atstovei advokatei N. Ž., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei J. S.-A., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. P. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija nustatė: PareiÅ¡kėja D. P. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus su skundu, praÅ¡ydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ Nr. 7S-92-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei D. P.“;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. spalio 2 d. atsakymÄ Nr. 7SD-6895-(14.7.104.) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“;

3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. lapkričio 4 d. atsakymÄ Nr. 1 SS-2097-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“;

4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl nuosavybės teisių į buvusios savininkės K. B. nuosavybės teise valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 52,67 ha žemės (duomenys neskelbtini) (buvusiame (duomenys neskelbtini)) kaime, atkÅ«rimo pareiÅ¡kėjai D. P.. PareiÅ¡kėja skunde nurodė ir jos atstovė advokatė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėja pretendavo atkurti nuosavybės teises į K. B. nuosavybės teise valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 52,67 ha žemės (duomenys neskelbtini) (buvusiame (duomenys neskelbtini)) kaime, bei pageidavo, kad nuosavybės teisės bÅ«tų atkuriamos natÅ«ra.

Skundžiamu atsakovės sprendimu nepagrįstai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę atlyginant pinigais. PareiÅ¡kėja nesutinka su atlyginimo pinigais bÅ«du, nurodydama, jog gauti kompensacijos pinigais nepageidauja. Atsakovė 2007 metais informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog grÄ Å¾intina žemė priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, kadangi užimta Lietuvos žemės Å«kio universiteto mokslo ir mokymo reikmėms naudojamu žemės sklypu, ir pareiÅ¡kėjai pasiÅ«lė kompensacijÄ pinigais, akcijomis, lygiaverčiu žemės, miÅ¡ko sklypu kitoje kadastro vietovėje.

PareiÅ¡kėja tais pačiais 2007 metais sužinojo, jog ne visa Lietuvos žemės Å«kio universitetui suteikta žemė naudojama mokslo ir mokymo reikmėms, buvo sprendžiamas klausimas dėl minėtos žemės ploto sumažinimo galimybių. PareiÅ¡kėjai atsirado reali viltis, jog bus atkurtos nuosavybės teisės natÅ«ra. PareiÅ¡kėjos teigimu, nurodyta situacija lėmė, jog ji pagrįstai tikėjosi, kad nuosavybės teisės bus atkurtos natÅ«ra, ir nepasirinko atlyginimo bÅ«do už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, kadangi žemės grÄ Å¾inimo procedÅ«ra tęsėsi ir nebuvo užbaigta, o atsakovė neteikė pareiÅ¡kėjai jokios informacijos apie tolesnę nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rÄ .

PareiÅ¡kėja 2019 m. spalio 5 d. kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ydama suteikti informacijÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. PareiÅ¡kėja pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 18 straipsnio 3 dalį, institucijos, nagrinėjančios piliečių praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, nesant galimybės pagal šį įstatymÄ nuosavybę grÄ Å¾inti natÅ«ra, privalo piliečiams raÅ¡tu pasiÅ«lyti kitus Å¡iame įstatyme numatytus atlyginimo bÅ«dus.

Atsakovė pažeidė Å¡iÄ pareigÄ , neinformuodama pareiÅ¡kėjos apie tai, jog jokių galimybių atkurti nuosavybės teises natÅ«ra nėra, ir raÅ¡tu nepasiÅ«lydama rinktis kitų įstatyme numatytų atlyginimo bÅ«dų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1051 patikslino naudojamo mokslo ir mokymo reikmėms sklypo dydį, sumažindama 1,09 ha žemės plotu. Minėta informacija pagrįstai suteikė viltį, jog pareiÅ¡kėjai bus atkurtos nuosavybės teisės į minėtoje teritorijoje buvusiÄ Å¾emę natÅ«ra.

Tačiau tik 2019 metais pareiÅ¡kėjai tapo žinoma, jog sumažintas mokslo ir mokymo reikmėms žemės plotas nepateko į pareiÅ¡kėjai priklausančios žemės ribas. Atsakovė anksčiau apie tai pareiÅ¡kėjos neinformavo, taip pat nepasiÅ«lė rinktis kitų AtkÅ«rimo įstatyme numatytų atlyginimo bÅ«dų, nevykdydama AtkÅ«rimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos. PareiÅ¡kėja teigė, jog atsakovė skundžiamame 2019 m. spalio 2 d. raÅ¡te Nr. 7SD-6895-(14.7.104.) pateikė neiÅ¡samų paaiÅ¡kinimÄ .

Atsakovė nenurodė, kodėl anksčiau neinformavo pareiÅ¡kėjos, kad nėra galimybės grÄ Å¾inti buvusio savininko turėtÄ Å¾emę natÅ«ra, sumažėjus mokslo ir mokymo reikmėms naudojamo sklypo dydžiui, todėl netinkamai įgyvendino AtkÅ«rimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ pareigÄ . Atsakovės pareiga apima ne tik piliečių (pretendentų) informavimÄ , jei nėra galimybės grÄ Å¾inti buvusio savininko turėtos žemės natÅ«ra, bet ir raÅ¡tiÅ¡kÄ pasiÅ«lymÄ rinktis kitus Å¡iame įstatyme numatytus atlyginimo bÅ«dus.

Å iuo konkrečiu atveju pareiÅ¡kėja turėjo bÅ«ti informuota apie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijoje 2018 metais svarstymo sumažinti mokslo ir mokymo reikmėms naudojamo sklypo dydį rezultatus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 17 d. nutarimÄ Nr. 1051, pasiÅ«lant rinktis kitus įstatyme numatytus atlyginimo bÅ«dus. PareiÅ¡kėja nurodė, jog atsakovė sprendimÄ atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais grindė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), 31 punkto nuostatomis, jog tuo atveju, kai per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nustatytus terminus piliečiai nepareiÅ¡kė valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ ar atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ jį turtÄ , arba nepareiÅ¡kė valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo, kai piliečio pateiktame praÅ¡yme nurodytas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«das nenumatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme ar nurodytu bÅ«du nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamÄ jį turtÄ , nuosavybės teisės Å¡iems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2006 m. gruodžio 4 d. raÅ¡tu Nr. 373 ir 2007 m. kovo 1 d. raÅ¡tu Nr. 97 informavo pareiÅ¡kėjÄ apie kompensavimo bÅ«do pasirinkimo galimybę, nors terminas tokiÄ valiÄ pareikÅ¡ti AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo numatytas tik iki 2003 m. balandžio 1 d. Tačiau atsakovė, nevykdydama pareigos, numatytos AtkÅ«rimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje – nesant galimybės nuosavybę gražinti natÅ«ra, iki 2003 m. balandžio 1 d. raÅ¡tu nepasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai kitų AtkÅ«rimo įstatyme numatytų atlyginimo bÅ«dų, taip pažeidė nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rÄ bei pareiÅ¡kėjos teisę pasirinkti nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dÄ , atitinkantį jos valiÄ .

PareiÅ¡kėja pabrėžė, jog atsakovės neveikimas neturi bÅ«ti priežastimi riboti AtkÅ«rimo įstatyme numatytÄ pareiÅ¡kėjos teisę pasirinkti atlyginimo bÅ«dÄ . Taip pat dėl minėtų atsakovės veiksmų jai neturi kilti neigiamų pasekmių, todėl skundžiami atsakovės administraciniai aktai naikintini kaip nepagrįsti ir neteisėti. Atsakovė atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjai atkurti nuosavybės teises, grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra, bÅ«tų buvę galima tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų sumažintas Lietuvos žemės Å«kio universiteto mokslo ir mokymo reikmėms naudojamas žemės plotas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1026.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1051 mokslo ir mokymo reikmėms naudojamas žemės plotas sumažintas 1,09 ha plotu, į kurį buvusios savininkės K. B. turėta žemė nepateko. PareiÅ¡kėjai nepasirinkus jokio atlyginimo bÅ«do už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę nuosavybės teisės skundžiamu sprendimu buvo atkurtos pinigais. AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad žemė, suteikta kaimo vietovėje mokslo ir studijų institucijoms, Å¡ių institucijų įsteigtoms vieÅ¡osioms įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymÄ ir tyrimus, profesinio mokymo, valstybinėms socialinės globos bei rÅ«pybos įstaigoms, valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės Å«kiams ir specializuotÄ veislininkystės bei sėklininkystės veiklÄ vykdančioms valstybės kontroliuojamoms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip 1/2 akcijų, yra valstybės iÅ¡perkama.

Å ios žemės naudotojų sÄ raÅ¡Ä ir jų naudojamų žemės sklypų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tvarkos 31 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, kai per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nustatytus terminus piliečiai nepareiÅ¡kė valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ ar atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ jį turtÄ , arba nepareiÅ¡kė valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo, kai piliečio pateiktame praÅ¡yme nurodytas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«das nenumatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme ar nurodytu bÅ«du nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamÄ jį turtÄ , nuosavybės teisės Å¡iems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Atsakovė 2019 m. spalio 2 d. raÅ¡tu Nr. 7SD-6895-(14.7.104.) informavo pareiÅ¡kėjÄ apie tai, kad jai 2003 metais ir 2007 metais buvo praneÅ¡ta, jog už buvusio savininko turėtÄ Å¾emę, kuri priskirta valstybės iÅ¡perkamai, turi pasirinkti kitÄ (-us) nuosavybės teisių atlyginimo bÅ«dÄ (-us). Taigi, apie tai, kad turi pasirinkti kitÄ (-us) nuosavybės teisių atlyginimo bÅ«dÄ (-us), pareiÅ¡kėjai buvo žinoma, tačiau savo apsisprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ar atlyginimo bÅ«do nepakeitė.

AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos privalo per mėnesį nuo sprendimo, kurio pagrindu iÅ¡likęs nekilnojamasis turtas nebepriskirtinas valstybės iÅ¡perkamam turtui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raÅ¡tu informuoti pilietį, kurio praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ nagrinėja ir kurio iÅ¡likęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės iÅ¡perkamam, apie galimybę tokį iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ grÄ Å¾inti natÅ«ra ir pasiÅ«lyti jam pakeisti valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtÄ atkÅ«rimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1051 sumažinus mokslo ir mokymo reikmėms naudojamÄ plotÄ buvusios savininkės K. B. turėta žemė taip ir liko valstybės iÅ¡perkama, todėl laikytina, kad atsakovė apie tai pareiÅ¡kėjos dar kartÄ informuoti pareigos neturėjo. PareiÅ¡kėjos skundas nepagrįstas, todėl atmestinas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo įgyvendinimo bÅ«do. Skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 7S-92-(14.7.3.) pareiÅ¡kėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės K.

B. valdyto nekilnojamojo turto dalį – 52,67 ha žemės, atlyginant pinigais –16 345 Eur suma – už valstybės iÅ¡perkamÄ 52,67 ha dydžio žemės plotÄ . PareiÅ¡kėja nesutinka, kad už negrÄ Å¾intÄ valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę bÅ«tų atlyginama pinigais. PareiÅ¡kėjos teigimu, atsakovė netinkamai įgyvendino pareigas, numatytas AtkÅ«rimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, laiku neinformavo pareiÅ¡kėjos apie tai, jog nėra jokių galimybių atkurti nuosavybės teises natÅ«ra.

Taip pat nepasiÅ«lė pasirinkti kitų AtkÅ«rimo įstatyme numatytų atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ bÅ«dų iki AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyto termino – iki 2003 m. balandžio 1 d. Todėl nepagrįstas ir neteisėtas skundžiamas 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. 7S-92-(14.7.3.), kuriuo nuosavybės teisės atkurtos pinigais. Taip pat nepagrįsti ir neteisėti skundžiami atsakovės raÅ¡tai: 2019 m. lapkričio 4 d. raÅ¡tas Nr. lSS-2097-(7.5.) ir 2019 m. spalio 2 d. raÅ¡tas Nr. 7SD-6895-(14.7.104.), kuriais buvo nevertinamas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas sustabdyti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo projekto svarstymÄ ir pareiÅ¡kėjos nurodyti neteisėti institucijos veiksmai nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese.

Byloje nėra ginčo dėl pareiÅ¡kėjos subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į K. B. nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 52,67 ha žemės (duomenys neskelbtini)kaime. Taip pat byloje nėra ginčo, jog pareiÅ¡kėja pageidavo, kad nuosavybės teisės bÅ«tų į žemę bÅ«tų atkurtos natÅ«ra buvusioje vietoje. PareiÅ¡kėja konkrečios valios dėl atlyginimo bÅ«do už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, užimtÄ Lietuvos žemės Å«kio universiteto mokslo ir mokymo reikmėms, nebuvo nurodžiusi.

PareiÅ¡kėja kategoriÅ¡kai nesutinka, jog nuosavybės teisės už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę bÅ«tų atkurtos atlyginant – pinigais. PareiÅ¡kėja skundÄ argumentavo tuo, jog atsakovė, nesant galimybės atkurti nuosavybės teisių natÅ«ra, nesudarė pareiÅ¡kėjai galimybės pasirinkti lygiaverčius atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę bÅ«dus bei sukÅ«rė pagrįstÄ lÅ«kestį tikėtis, jog nuosavybės teisės bus atkurtos natÅ«ra. Atsakovė tvirtino, jog pareiÅ¡kėjai atkurti nuosavybės teises, grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra, bÅ«tų buvę galima tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų sumažintas Lietuvos žemės Å«kio universiteto mokslo ir mokymo reikmėms naudojamas žemės plotas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1026.

Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1051 mokslo ir mokymo reikmėms naudojamas žemės plotas buvo sumažintas tik 1,09 ha plotu, į kurį buvusios savininkės K. B. turėta žemė nepateko. PareiÅ¡kėjai nepasirinkus jokio atlyginimo bÅ«do už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę nuosavybės teisės buvo atkurtos pinigais. Atsakovė, priimdama skundžiamus administracinius aktus, vadovavosi AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi ir Tvarkos 31 punkto nuostata, jog tuo atveju, kai per AtkÅ«rimo įstatymo nustatytus terminus piliečiai nepareiÅ¡kė valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ ar atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ jį turtÄ , arba nepareiÅ¡kė valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo, kai piliečio pateiktame praÅ¡yme nurodytas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«das nenumatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme ar nurodytu bÅ«du nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamÄ jį turtÄ , nuosavybės teisės Å¡iems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Bylos duomenys patvirtino, jog žemė, į kuriÄ pretendavo pareiÅ¡kėja atkurti nuosavybės teises, užimta Lietuvos žemės Å«kio universiteto mokslo ir mokymo reikmėms naudojama žeme. Atsakovė 2003 m. vasario 27 d. praneÅ¡imu Nr. 137-9 informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog ji turi iki 2003 m. balandžio 1 d. pateikti praÅ¡ymÄ Å¾emėtvarkos skyriui ir nurodyti kompensavimo bÅ«dÄ už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę (b. l. 70). PareiÅ¡kėjai buvo nurodyta, jog iki nurodytos datos nepareiÅ¡kus valios dėl bÅ«do, nuosavybės teisės bus atkurtos praÅ¡ymus nagrinėjančios institucijos parinktu bÅ«du.

Tačiau atsakovės 2003 m. vasario 27 d. praneÅ¡imo Nr. 137-9 pareiÅ¡kėja negavo, tai patvirtina registruoto laiÅ¡ko duomenys, jog pareiÅ¡kėja negyvena adresu (duomenys neskelbtini), siunčiamas praneÅ¡imas buvo grÄ Å¾intas atsakovei (b. l. 71). PareiÅ¡kėja 2003 m. kovo 27 d. pateikė atsakovei praÅ¡ymÄ , nurodydama, jog atsisako siÅ«lomų kompensavimo bÅ«dų, ir pageidaudama, jog žemė bÅ«tų grÄ Å¾inta natÅ«ra buvusioje vietoje (b. l. 72). Atsakovė 2006 m. gruodžio 4 d. raÅ¡tu Nr. 373 ir 2007 m. kovo 1 d. raÅ¡tu Nr. 97 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad jos paveldima žemė pagal AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnį priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, nes užimta Lietuvos žemės Å«kio universiteto mokslo ir mokymo reikmėms, ir pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai atlyginimo bÅ«dus – kompensacijÄ pinigais, akcijomis, lygiaverčiu žemės, miÅ¡ko sklypais kitoje kadastro vietovėje, informuojant atsakovę iki 2007 m. kovo 19 d., kokį kompensavimo bÅ«dÄ pareiÅ¡kėja už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę pasirinko, nes nenurodžius valios dėl kompensavimo bÅ«do nuosavybės teisės pareiÅ¡kėjai bus atkurtos atsakovės parinktu bÅ«du (b. l. 26, 73).

PareiÅ¡kėja 2007 m. kovo 20 d. pateikė atsakovei praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad norėtų iÅ¡samiau sužinoti apie kompensavimo bÅ«dų eigÄ ir metodus, pasirenkant lygiavertį žemės sklypÄ ir atlyginimÄ pinigais (b. l. 74). Atsakovė 2007 m. balandžio 2 d. raÅ¡tu Nr. 135 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad kompensacija pinigais ir iÅ¡vada dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn kitoje vietoje yra skaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtintÄ metodikÄ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1075 patvirtintÄ Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkÄ ir sÄ lygas (b. l. 75).

IÅ¡ esmės atsakovė nurodė vienintelę priežastį, dėl kurios nuosavybės teisės pareiÅ¡kėjai atkurtos atlyginant pinigais: tai, kad pareiÅ¡kėja AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu –iki 2003 m. balandžio 1 d. nepasirinko atlyginimo bÅ«do. Pažymėtina, jog reikalauti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos atitinkamo elgesio standarto bÅ«tų galima, jeigu atsakovė bÅ«tų tinkamai įgyvendinusi pareigÄ informuoti pareiÅ¡kėjÄ apie nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ ir nustatytais terminais apie galimybę iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bÅ«do.

AtkÅ«rimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog institucijos, nagrinėjančios piliečių praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, nesant galimybės pagal šį įstatymÄ nuosavybę grÄ Å¾inti natÅ«ra, privalo piliečiams raÅ¡tu pasiÅ«lyti kitus Å¡iame įstatyme numatytus atlyginimo bÅ«dus. AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojusi iki 2012 m. lapkričio 22 d., numatė terminÄ , iki kurio pabaigos pilietis gali pareikÅ¡ti arba pakeisti valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ .

Pagal minėtÄ AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. galėjo pareikÅ¡ti arba pakeisti valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiÅ¡kė valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , atkÅ«rimo bÅ«dÄ privalėjo parinkti institucija, vykdžiusi nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ .

Nuo 2012 m. lapkričio 22 d. įsigaliojo nauja AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio redakcija su vėlesniais pakeitimais (2012 m. lapkričio 8 d. Ä®statymo Nr. XI-2404 redakcija), kuri jau nebenumatė piliečiams teisės pareikÅ¡ti arba pakeisti valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai pilietis, pateikęs praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turėjo teisę pakeisti valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ .

AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimais buvo nustatyti dar kiti terminai piliečiams, tačiau pateikusiems praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančiÄ miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d. Atsakovė, siųsdama pareiÅ¡kėjai raÅ¡tus: 2006 m. gruodžio 4 d. raÅ¡tÄ Nr. 373 ir 2007 m. kovo 1 d. raÅ¡tÄ Nr. 97, kuriais siÅ«lė pasirinkti atlyginimo bÅ«dÄ už valstybės iÅ¡perkamÄ paveldimÄ Å¾emę po to, kai jau buvo pasibaigęs AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytas valios dėl atlyginimo bÅ«do pateikimo terminas, nesilaikė AtkÅ«rimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje ir 21 straipsnio 3 dalyje ir Tvarkoje numatytų pareigų ir procedÅ«rų, nes neinformavo pareiÅ¡kėjos iki 2003 m. balandžio 1 d. apie galimybę pareikÅ¡ti valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ .

PareiÅ¡kėja 2019 m. rugsėjo 9 d. praÅ¡ymu prašė atsakovės suteikti informacijÄ apie galimybę atkurti nuosavybės teises natÅ«ra sumažinus Lietuvos žemės Å«kio universiteto mokslo ir mokymo reikmėms naudojamos žemės plotus (b. l. 89). Atsakovė 2019 m. rugsėjo 12 d. raÅ¡tu Nr. 7SD-6316-(14.7.104) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad parengė sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais projektÄ ir pakvietė pareiÅ¡kėjÄ atvykti į posėdį, kuriame bus svarstomas minėto sprendimo priėmimo klausimas (b. l. 101).

PareiÅ¡kėja 2019 m. rugsėjo 23 d. pateikė atsakovei skundÄ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus veiksmų, kadangi pareiÅ¡kėja nebuvo informuota apie galimybes atkurti nuosavybės teises natÅ«ra bei apskritai jai nebuvo teikiama jokia informacija dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, dėl to pareiÅ¡kėja neturėjo galimybės apsispręsti ir iÅ¡reikÅ¡ti valios dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kitais įstatyme numatytais bÅ«dais (b. l. 93–96).

Taip pat pareiškėja 2019 m. rugsėjo 24 d. su prašymu kreipėsi į atsakovę dėl parengto sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais projekto svarstymo 2019 m. rugsėjo 26 d. posėdyje sustabdymo (b. l. 92). Pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 24 d. prašymas nebuvo vertinamas, sprendimo procedūra nebuvo sustabdyta, pareiškėjai 2019 m. rugsėjo 26 d. 10 val. neatvykus į posėdį, 2019 m. rugsėjo 27 d. buvo priimtas skundžiamas sprendimas atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į buvusios savininkės K.

B. nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto dalį – 52,67 ha žemės, atlyginant pinigais, už 52,67 ha žemės –16 345 Eur. Atsakovė pareiÅ¡kėjos 2019 m. rugsėjo 9 d. ir 2019 m. rugsėjo 24 d. praÅ¡ymus iÅ¡nagrinėjo ir į juos atsakė tik skundžiamu 2019 m. spalio 2 d. raÅ¡tu Nr. 7SD-6895-(14.7.104.) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ nurodydama, jog atkurti nuosavybės teises, grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra, nėra galimybės (b. l 90–91). Atsakovė nurodė, kad pareiÅ¡kėja anksčiau buvo informuota Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2003 m. vasario 27 d. ir 2007 m. kovo 1 d. raÅ¡tais dėl atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ bÅ«do pasirinkimo, kadangi pareiÅ¡kėjai nepasirinkus atlyginimo bÅ«do buvo priimtas sprendimas už buvusios savininkės K.

B. nuosavybės teise valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 52,67 ha žemės atlyginti pinigais. PareiÅ¡kėja 2019 m. rugsėjo 23 d. su skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos dėl neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus veiksmų (b. l. 92). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos skundžiamu 2019 m. lapkričio 4 d. raÅ¡tu Nr. 1SS-2097-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė ir nurodė, jog jos pretenzijos nepagrįstos (b. l. 20–23).

AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog buvusio savininko žemė grÄ Å¾inama natÅ«ra turėtoje vietoje, iÅ¡skyrus žemę, pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei, ir žemę, kurios Å¡io straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrÄ Å¾inti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Valstybės iÅ¡perkamos žemės kategorijų sÄ raÅ¡as pateiktas AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1–14 punktuose ir 2 dalyje. Žemė iÅ¡ Å¡io AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkama valstybės ir už jÄ atlyginama pagal Å¡io AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji suteikta kaimo vietovėje mokslo ir studijų institucijoms, Å¡ių institucijų įsteigtoms vieÅ¡osioms įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymÄ ir tyrimus, profesinio mokymo, valstybinėms socialinės globos bei rÅ«pybos įstaigoms, valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės Å«kiams ir specializuotÄ veislininkystės bei sėklininkystės veiklÄ vykdančioms valstybės kontroliuojamoms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip 1/2 akcijų.

Å ios žemės naudotojų sÄ raÅ¡Ä ir jų naudojamų žemės sklypų dydžius nustato Vyriausybė (AtkÅ«rimo įstatymo 12 str. 1 d. 8 p.). Buvusios savininkės K. B. valdyta žemė – 52,67 ha – buvo suteikta ir naudojama Lietuvos žemės Å«kio universiteto mokslo ir mokymo reikmėms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1026, iÅ¡ pareiÅ¡kėjos, kaip pretendentės atkurti nuosavybės teises, iÅ¡perkama valstybės. Institucija, įgyvendinanti nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ â€“ Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija 2007 m. spalio 4 d. raÅ¡tu Nr. 4-1787 ir 2007 m. lapkričio 20 d. raÅ¡tu Nr. 4-2143 kreipėsi į Lietuvos Respublikos SeimÄ , Lietuvos Respublikos MinistrÄ PirmininkÄ , Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijÄ , Lietuvos žemės Å«kio universiteto rektorių, nurodydama, jog sprendžiant klausimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo piliečiams, kurių žemė yra suteikta Lietuvos žemės Å«kio universitetui ir Lietuvos veterinarijos akademijai mokslo ir mokymo reikmėms, kilo problemų, kadangi piliečiai nepasirinko kitų nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dų, o AtkÅ«rimo įstatyme numatytas priverstinis nuosavybės atkÅ«rimo bÅ«das nebuvo efektyvus.

Atsakovė siūlė keisti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatas, kad būtų numatyta galimybė formuoti sklypus individualiai statybai piliečiams, kurių žemė suteikta mokslo ir mokymo reikmėms ir prašoma sumažinti mokslo reikmėms suteiktus žemės plotus. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1051 patikslino mokslo reikmėms naudojamo sklypo dydį sumažindama 1,09 ha žemės plotu, į kurį buvusios savininkės K.

B. turėta žemė nepateko, todėl K. B. turėta žemė yra valstybės iÅ¡perkama ir pareiÅ¡kėjai natÅ«ra negali bÅ«ti grÄ Å¾inama. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, galima neabejotinai teigti, jog pareiÅ¡kėjai objektyviai nebuvo žinomos realios galimybės dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra, iki nebuvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 17 d. nutarimas Nr. 1051 patikslinti mokslo reikmėms naudojamo sklypo dydį. Atsakovė nuo 2007 metų kovo mėnesio neinformavo pareiÅ¡kėjos apie nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rÄ ir galimybės atkurti nuosavybės teises natÅ«ra nebuvimÄ .

Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2018 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1051 sumažinus Lietuvos žemės Å«kio universiteto mokslo ir mokymo reikmėms naudojamos žemės plotus, nepranešė pareiÅ¡kėjai, jog nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių pareiÅ¡kėjai natÅ«ra. Tik pačiai pareiÅ¡kėjai pateikus atsakovei 2019 m. rugsėjo 9 d. praÅ¡ymÄ dėl informacijos suteikimo, atsakovė 2019 m. rugsėjo 12 d. raÅ¡tu Nr. 7SD-6316-(14.7.104) informavo pareiÅ¡kėjÄ apie galimybės atkurti nuosavybės teises natÅ«ra nebuvimÄ bei nurodė, jog parengė sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais projektÄ ir pakvietė pareiÅ¡kėjÄ atvykti į posėdį, kuriame turėjo bÅ«ti svarstomas minėto sprendimo priėmimo klausimas.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė nepateisinamai ilgai, nuo 2007 m. kovo mėnesio iki 2019 m. rugsėjo 12 d., beveik 12 metų, neteikė pareiÅ¡kėjai jokios informacijos apie nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ ir per šį laikotarpį taip pat nepriėmė sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Pažymėtina, jog pagal AtkÅ«rimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, institucija, nagrinėjanti piliečio praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, privalėjo priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų Å¡iame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos.

Teisės aktai nesuteikė atsakovė teisės nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rų tęsti neribotÄ laikÄ , nepriimant sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo piliečiui, pateikusiam visus nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, ilgiau nei nurodyta AtkÅ«rimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje. Byloje nenustatyta jokių pagrįstų ir objektyvių aplinkybių, jog atsakovei trÅ«ko dokumentų sprendimui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo priimti ar objektyviai egzistavo aplinkybės lėmusios sprendimo priėmimÄ tik 2019 metų rugsėjo mėnesį, t. y. tik po 12 metų.

Netinkamas atsakovės veikimas, neinformavimas pareiÅ¡kėjos apie tai, kad sumažinus mokslo reikmėms suteiktus ir naudojamus žemės plotus pareiÅ¡kėjai nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių natÅ«ra, skundžiamo sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo nepriėmimas per protingÄ ir objektyvų laikÄ nuo visų dokumentų pateikimo ir parengimo dienos, lėmė tokiÄ situacijÄ , jog pareiÅ¡kėja visiÅ¡kai pagrįstai tikėjosi, jog nuosavybės teisės jai bus atkurtos natÅ«ra ir todėl neiÅ¡reiÅ¡kė konkrečios valios dėl atlyginimo bÅ«do už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad vienas iÅ¡ teisėtų lÅ«kesčių principo elementų yra ir tai, kad asmenys, kurie pagal įstatymÄ Ä¯gijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad Å¡ios teisės nustatytÄ laikÄ bus iÅ¡laikytos ir įgyvendintos. Toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad Å¡i jo teisė bus valstybės saugoma ir ginama (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).

Nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisiniuose santykiuose abiem Å¡alims, t. y. institucijai ir piliečiui, tenka pareigos. Pažymėtina, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ žemę vykdančios institucijos privalo laikytis gero administravimo imperatyvų, o pretendentas – atidumo ir rÅ«pestingumo standartų. Pirmiau nustatytų aplinkybių kontekste, bÅ«tent atsakovė nevykdė pareigos, numatytos AtkÅ«rimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, raÅ¡tu pasiÅ«lyti pareiÅ¡kėjai kitus Å¡iame įstatyme numatytus atlyginimo bÅ«dus, iki nebuvo pasibaigęs AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas, t. y. iki 2003 m. balandžio 1 d., pareikÅ¡ti valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do.

PareiÅ¡kėjos nepasirinkimas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do iki AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyto termino – iki 2003 m. balandžio 1 d. – negali bÅ«ti vertinama kaip pareiÅ¡kėjos nerÅ«pestingas ir nesÄ Å¾iningas neveikimas ar nepagrįstas delsimas iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ bÅ«do. PareiÅ¡kėja nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese dalyvavo rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai. AtkÅ«rimo įstatyme nustatytais terminais pareiÅ¡kėja pateikė visus nuosavybės teisių atkÅ«rimui reikalingus dokumentus, taip pat buvo pakankamai aktyvi, domėjosi galimybe atkurti nuosavybės teises natÅ«ra, bei siekė iÅ¡samiai sužinoti apie kompensavimo bÅ«dų įvykdymo eigÄ ir metodus.

Tačiau institucijos, vykdančios nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , neveikimas ir buvo bÅ«tent ta priežastis, turėjusi įtakos neteisingam ir nepagrįstam nuosavybės teisių atkÅ«rimui – pinigais, bei lėmė teisines pasekmes pareiÅ¡kėjai, nes jos teisės į nuosavybės atkÅ«rimÄ negalėjo bÅ«ti įgyvendintos AtkÅ«rimo įstatyme numatytais terminais ir tuo bÅ«du, kurį pareiÅ¡kėja bÅ«tų pasirinkusi ir jo siekusi, jeigu bÅ«tų tinkamai informuota apie nuosavybės teisių atkÅ«rimo galimybes.

Ä®vertinus nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjai nepagrįstai nuosavybės teisės atkurtos jai nepriimtinu atlyginimo bÅ«du – pinigais. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2404 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. lapkričio 22 d.), tuo atveju, kai Å¡io įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiÅ¡kė valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ ar atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ , arba nepareiÅ¡kė valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo, kai praÅ¡yme nurodytas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«das nenumatytas Å¡iame įstatyme, ar nurodytuoju bÅ«du nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamÄ jį turtÄ , nuosavybės teisės Å¡iems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Tačiau atsakovė skundžiamÄ sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo atlyginant pinigais delsė priimti nepateisinamai ilgai, nepateikdama pareiÅ¡kėjai jokios informacijos apie nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ros eigÄ nuo 2007 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. rugsėjo 2 d., kai pati pareiÅ¡kėja kreipėsi į atsakovę dėl informacijos apie nuosavybės teisių atkÅ«rimo galimybes. Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog dėl nepagrįstai ilgo laiko, per kurį atkuriamos nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , gali bÅ«ti iÅ¡kreipta ar net paneigta pati restitucijos instituto esmė, pažeistos asmens konstitucinės nuosavybės teisės, taip pat kitos teisės (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. ir 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimai).

Atsakovės pasirinktas nerÅ«pestingas neveikimas, ne laiku suteikta ir nepakankama informacija apie nuosavybės teisių atkÅ«rimo galimybes, atlyginimo bÅ«dus už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ , pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo sustabdyti parengto sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais projekto priėmimÄ ne vertinimas, neatitiko gero administravimo principo, kurio įgyvendinimÄ užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, bei iÅ¡kreipė AtkÅ«rimo įstatymo preambulėje įtvirtintÄ pagrindinį nuosavybės atkÅ«rimo proceso tikslÄ â€“ grÄ Å¾inti iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra, o jei Å¡ios galimybės nėra, teisingai už jį atlyginti.

Pažymėtina, jog Europos SÄ jungos Pagrindinių teisių chartijoje nustatyta kiekvieno asmens teisė į gerÄ administravimÄ reiÅ¡kia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti neÅ¡aliÅ¡kai, teisingai ir per kuo trumpesnį laikÄ (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 1 d.). Pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį, teisė į gerÄ administravimÄ apima: kiekvieno asmens teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam prieÅ¡ taikant bet kokiÄ individualiÄ jam nepalankiÄ priemonę (a punktas); administracijos pareigÄ pagrįsti savo sprendimus (c punktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 30, 2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo normas, p. 464–465).

Atsakovė, priimdama pareiÅ¡kėjai nepalankų sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo atlyginant pinigais, neiÅ¡siaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjos valios dėl atlyginimo bÅ«do, todėl neturėjo teisės atkurti nuosavybės teises kitu lygiaverčiu atlyginimo bÅ«du pinigais. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. 7S-92-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei D. P.“ naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Taip pat atsižvelgus į minėtas faktines aplinkybes ir argumentus, neabejotinai galima konstatuoti, jog atsakovė skundžiamais raÅ¡tais: 2019 m. spalio 2 d. raÅ¡tu Nr. 7SD-6895-(14.7.104.) atsakydama pareiÅ¡kėjai į jos praÅ¡ymÄ ir 2019 m. lapkričio 4 d. raÅ¡tu Nr. 1 SS-2097-(7.5.) vertindama pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl atsakovės Kauno skyriaus veiksmų, nepagrįstai neatsižvelgė į faktines aplinkybes ir pareiÅ¡kėjos valiÄ atkurti, nesant galimybės atkurti nuosavybės teisių natÅ«ra, atlyginti pareiÅ¡kėjai priimtinu bÅ«du už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ , tačiau ne pinigais.

Atsakovė skundžiamu 2019 m. spalio 2 d. raÅ¡tu Nr. 7SD-6895-(14.7.104.) informavo pareiÅ¡kėjÄ apie nuosavybės teisių atkÅ«rimo galimybes tik tuomet, kai jau buvo parengtas sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo projektas, atsisakydama tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl sprendimo procedÅ«ros sustabdymo. Atsakovė skundžiamu 2019 m. lapkričio 4 d. raÅ¡tu Nr. 1 SS-2097-(7.5.) nepagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl atsakovės Kauno skyriaus netinkamų veiksmų, objektyviai nevertindama Kauno skyriaus veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo neinformavus pareiÅ¡kėjos apie nuosavybės teisių atkÅ«rimo galimybes AtkÅ«rimo įstatymo numatytais terminais ir sÄ lygomis.

Skundžiami raštai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, būtent – individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010).

Ä®vertinus nustatytas aplinkybes ir teisės aktų reikalavimus, skundžiami 2019 m. spalio 2 d. raÅ¡tas Nr. 7SD-6895-(14.7.104.) ir 2019 m. lapkričio 4 d. raÅ¡tas Nr. 1 SS-2097-(7.5.) naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti. Ginčo atveju akivaizdu, jog nebuvo įvykdytos AtkÅ«rimo įstatyme numatytos procedÅ«ros atkurti pareiÅ¡kėjai nuosavybės teises lygiaverčiu ir jai priimtinu atlyginimo bÅ«du. Taigi, konstatuotina, jog atsakovė nevykdė pareigos, numatytos AtkÅ«rimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje ir Tvarkos 3 punkte, piliečiui nuosavybės teises atkurti ar už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ atlyginti piliečio praÅ¡yme atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ nurodytu ar AtkÅ«rimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkÅ«rimo ar atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ bÅ«du bei siÅ«lyti nuosavybės atkÅ«rimo bÅ«dÄ , jei pagal šį įstatymÄ negalima atkurti nuosavybės teisių praÅ¡yme nurodytu bÅ«du.

Atsakovė iÅ¡ esmės pažeidė nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rÄ ir pareiÅ¡kėjos teisę atkurti nuosavybės teises pasirinktu nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«du, atitinkančiu jos valiÄ . PareiÅ¡kėja dėl atsakovės netinkamo veikimo, informacijos stokos, tokios galimybės pareikÅ¡ti valios dėl atlyginimo bÅ«do neturėjo. Kaip ne kartÄ yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), asmeniui, pretenduojančiam atkurti nuosavybės teises, neturi kilti neigiamų pasekmių dėl to, kad valstybės įgaliota nagrinėti piliečių praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo institucija neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti pagal imperatyviÄ teisės normÄ (LVAT 2014 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-590/2014, 2014 m. balandžio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-587/2014).

Taigi, pareiÅ¡kėjos teisės atkurti nuosavybės teises teisingai atlyginant už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ buvo pažeistos dėl atsakovės neteisėto neveikimo, nesuderinamo su pareiÅ¡kėjos pagrįstais ir teisėtais lÅ«kesčiais bei valia pasirinkti adekvatų atlyginimo bÅ«dÄ už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ , atitinkantį pareiÅ¡kėjos valiÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog formalus teisės taikymas negali užkirsti kelio sÄ Å¾iningam asmeniui pasinaudoti įstatyme numatyta materialine teise, Å¡iuo atveju, atkurti nuosavybės teises pasirinktu atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę bÅ«du (LVAT 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-492/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog atsakovė nevykdė pareigos informuoti pareiÅ¡kėjÄ apie nuosavybės teisių atkÅ«rimo galimybes bei neatliko visų kitų AtkÅ«rimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, 21 straipsnio 3 dalyje ir Tvarkos 3 punkte nustatytų procedÅ«rų, numatančių galimybę pretendentei atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu bÅ«du, kurį pareiÅ¡kėja bÅ«tų pasirinkusi, jeigu atsakovė bÅ«tų tinkamai informavusi pareiÅ¡kėjÄ apie galimybės atkurti nuosavybės teises natÅ«ra nebuvimÄ ir galimybę pasirinkti atlyginimo bÅ«dÄ , panaikinus skundžiamÄ sprendimÄ ir skundžiamus raÅ¡tus, atsakovė įpareigotina iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl nuosavybės teisių į buvusios savininkės K.

B. nuosavybės teise valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 52,67 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, atkÅ«rimo pareiÅ¡kėjai, sudarant pareiÅ¡kėjai galimybę iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do, jei nuosavybės teisių negalima atkurti natÅ«ra turėtoje vietoje. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos D. P. skundÄ patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ Nr. 7S-92-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei D. P.“. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. spalio 2 d. atsakymÄ Nr. 7SD-6895-(14.7.104.) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. lapkričio 4 d. atsakymÄ Nr. 1 SS-2097-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

Ä®pareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl nuosavybės teisių į buvusios savininkės K. B. nuosavybės teise valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 52,67 ha žemės (duomenys neskelbtini)kaime, atkÅ«rimo pareiÅ¡kėjai D. P.. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjai Jolanta Medvedevienė Ramūnas Šarka Natalja Zelionkienė