fa8d975f-1710-4ce4-9f5d-34ff46dab586 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-885/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38507-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aivos Survilienės, Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei, nuteistajam S. A.-S., jo gynėjai advokatei Astai MartiÅ¡ienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. A.-S. gynėjos advokatės Astos MartiÅ¡ienės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. A.-S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda bei priteista iÅ¡ S. A.-S. 200 E. H.

L. neturtinei žalai atlyginti ir 800 E. H. L. iÅ¡laidų advokato paslaugoms atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. S. A.-S. nuteistas pagal BK 284 straipsnį, už tai, kad jis vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: jis, 2020 m. rugsėjo 20 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, konflikto metu, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, t. y.

Å¡alia buvusiems asmenims bei rodydamas aiÅ¡kų elementarių moralės bei elgesio normų niekinimÄ , be jokios priežasties, tyčia kumščiu vienÄ kartÄ sudavė H. L. į veidÄ ir tokiu bÅ«du padarė nukentėjusiajam H. L. 2 cm skersmens, geltonÄ poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniojo skruosto apatinėje dalyje – nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei nukentėjusiajam H.

L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde nuteistojo S. A.-S. gynėja advokatė A. MartiÅ¡ienė praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. spalio 21 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neįrodžius, kad S. A.-S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje; atlikti byloje įrodymų tyrimÄ . 3.1. Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vadomis ir teigia, kad teismas nagrinėdamas S. A.-S. atsakomybę pagal BK 284 straipsnį, turėjo nustatyti kaip jis suvokė savo veiksmų pobÅ«dį, kokios paskatos lėmė tokius veiksmus ir kokių padarinių jais buvo siekiama, taip pat ir įvertinti jo atliktų veiksmų pobÅ«dį, intensyvumÄ ir situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, taip pat teismas turėjo aiÅ¡kiai pasisakyti dėl S. A.-S. padarytų prieÅ¡ H.

L. galimai fizinio smurto veiksmų apimties. 3.2. Apeliantė pažymi, kad S. A.-S. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jis buvo užpultas dviejų jaunuolių ir tik gynėsi prisidengdamas rankomis nuo daugybės smÅ«gių kumščiais, nuo smÅ«gių buvo nukritęs ant žemės, jam gulinčiam ant žemės buvo spardoma į galvÄ . Anot apeliantės, bylos medžiagoje neginčijamų S. A.-S. kaltės įrodymų, patvirtinančių jį smurtavus prieÅ¡ nukentėjusįjį H. L. ir tokiais veiksmais padarius vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , nėra.

Nes, be nukentėjusiojo H. L. ir suinteresuoto bylos baigtimi liudytojo D. P. parodymų, byloje daugiau nėra jokių neginčytinų įrodymų, kad S. A.-S. tyčia sužalojo H. L. ir tokiais veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Teismas neturėjo pakankamo pagrindo besÄ lygiÅ¡kai tikėti nukentėjusiojo parodymais bei jo draugų parodymais ir pagrįsti nuosprendį remiantis iÅ¡ esmės vien tik jais. 3.3. Skunde teigiama, kad teismas nekreipė dėmesio į tai, kad draugų parodymuose yra prieÅ¡taravimų.

Liudytojai G. D. ir J. S. nurodė, kad jie stovėjo už automobilio, buvo prietema ir jie nematė, o tvirtina, kad tik žinojo ar suprato, jog S. A.-S. smūgiavo H. L.. Šie abu liudytojai painiojasi parodymuose ir dėl to, kokiu atstumu stovėjo nuo S. A.-S. ir H. L.. Teismas, remdamasis liudytojų G. D. ir D. P. parodymais, nevertino byloje nustatytos aplinkybės, kad įvykio metu buvo tamsu. S. A.-S. apklausose nurodė, kad jis nematė kitų asmenų, tuo metu kai buvo mušamas H. L. ir jo draugo. Teismas visiškai atmesdamas bet kokius S. A.-S. parodymus, išimtinai vadovavosi H.

L. ir jo draugų parodymais. Pažymėjo, kad be H. L. ir D. P. bei G. D. ir J. S. daugiau liudytojų mačiusių konfliktÄ nėra. 3.4. Apeliantės teigimu, nebuvo nustatyti ir apklausti visi asmenys galimai matę konfliktÄ . IÅ¡ filmuotos medžiagos matyti, kad įvykio metu kavinėje buvo daugiau asmenų, ne tik viena liudytoja apklausta E. D., taip pat matyti sujudimas prie kavinės durų kaip tik konflikto metu. Kavinė turi langÄ iÅ¡ kiemo pusės, kavinėje buvę asmenys galėjo matyti įvykį. 3.5.

Anot apeliantės, teismas taip pat neatidžiai vertino H. L. ir D. P. parodymus apie tai kokiu bÅ«du S. A.-S. neva smogė H. L.. Å ie nurodė, kad S. A.-S. smÅ«giavo deÅ¡ine ranka tiesiai prieÅ¡ save, griÅ«damas į priekį. H. L. ir D. P. demonstravo, aiÅ¡kino S. A.-S. smÅ«gį kaip iÅ¡ peties, horizontalų, į viršų nenukreiptÄ . Tačiau H. L. nurodė, kad jo Å«gis yra virÅ¡ 180 cm. Tuo tarpu S. A.-S. Å«gis 160 cm. D. P. Å«gis taip pat yra virÅ¡ 180 cm. Taigi, pagal nukentėjusiojo H. L. ir liudytojo D.

P. parodymus, S. A.-S. griÅ«damas į priekį su iÅ¡tiesta ranka prieÅ¡ save mažai tikėtina, kad galėjo pasiekti H. L. veidÄ . Teismas taip pat nevertino, kad S. A.-S. nurodė, jog yra kairiarankis, be to, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino liudytoja apklausta jo motina E. D. A.. 3.6. Teismas remdamasis H. L. ir jo draugų parodymais nepakankamai įvertino jų itin akcentuotÄ aplinkybę, kad S. A.-S. griuvinėjo ir buvo atsitrenkęs į automobilio bamperį. Teismas vertindamas Å¡ių asmenų parodymus nekreipė dėmesio į tai, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr.G2974/2020(01) nurodyta, jog sužalojimai S. A.-S. negalėjo bÅ«ti padaryti atsitrenkiant veidu (deÅ¡ine veido puse) į kietÄ , bukÄ pavirÅ¡ių; pagal veido audinių sužalojimo pobÅ«dį ir lokalizacijÄ patvirtinti Å¡ių sužalojimų padarymo galimybę, tiriamajam griÅ«vant ir veido deÅ¡ine puse atsimuÅ¡ant į automobilio dalis, kaip nurodo liudytojai, negalima. 3.7.

Teismas neįvertino policijos pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo aplinkybių ir priežasčių. Policijos pareigÅ«nams buvo skambinta du kartus. Pirmojo skambučio metu H. L. perėmęs telefono aparatÄ nurodė, kad policijos nereikia. Policijos pareigÅ«nus vėliau iÅ¡kvietė D. P., kuris prisipažino sudavęs smÅ«gį kumščiu į veidÄ S. A.-S.. Skambučio į bendrosios pagalbos centrÄ metu buvo nurodyta „pažįstamam trenkė nepažįstamas“. Atvykus policijos pareigÅ«nams H. L. nusiskundimų neturėjo, sužalojimų ant jo veido policijos pareigÅ«nai nematė.

Policijos BIRT ataskaitoje nurodyta, kad pranešėjas H. L. pretenzijų neturi <...> sužalojimų nepatyrė. Teismas nevertino ir G. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad H. L. jautėsi gerai, ji nematė sužalojimų. J. S. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad „H. veide nemačiau matomo sužalojimo“. Pažymėjo, kad D. P. apklausos metu nurodė „tas vyras (S. A.-S.) po mano jam suduoto smÅ«gio nugriuvo ant žemės“. 3.8. Pažymėjo, kad H. L. į medicinos įstaigÄ dėl sužalojimų kreipėsi tik praėjus 5 dienoms po įvykio.

Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 2802/2020(01) dėl H. L. patvirtina tik faktÄ , t. y. kad H. L. buvo padarytas nežymus kÅ«no sužalojimas. Tačiau byloje nėra jokių patikimų objektyvių duomenų (iÅ¡skyrus suinteresuotų asmenų melagingus ir prieÅ¡taringus parodymus), kad sužalojimai atsirado dėl S. A.-S. tariamų veiksmų. Tuo tarpu specialisto iÅ¡vada dėl S. A.-S. patirtų sužalojimų reiÅ¡kia, kad yra pagrįstų abejonių dėl S. A.-S. nustatytų sužalojimų atsiradimo aplinkybių (t. y. sužalojimai neatsirado liudytojų nurodytomis aplinkybėmis) ir tai dar kartÄ patvirtina, kad nukentėjusysis H.

L. ir jo draugai Å¡ioje byloje bÅ«dami liudytojais davė melagingus parodymus ir iÅ¡kraipė faktines aplinkybes. Pažymėjo, kad nepaÅ¡alintos abejones turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. 3.9. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad atvykę policijos pareigÅ«nai įvykio vietos nuodugniai neapžiÅ«rėjo, neužėjo į kavinę, neužėjo į muzikos studijÄ , esančiÄ rÅ«syje, prie kurios laiptelių įvyko konfliktas. Teismas akcentavo S. A.-S. neva faktinių aplinkybių neatitinkantį paaiÅ¡kinimÄ , kad jį sumušę asmenys pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, kai tuo tarpu atvykusius policijos pareigÅ«nus pasitiko H.

L. su draugais. Teismas net nesvarstė aplinkybės, kad šie asmenys galėjo būti muzikos studijoje iki atvyko policijos pareigūnai. 3.10. Teismas neįvertino ir kitų prieštaravimų H. L. parodymuose: H. L. tvirtina, kad atvykę policijos pareigūnai dar ilgai neva ieškojo S. A.-S.. Tačiau H. L. patvirtino, kad gerai žinojo, kur gyvena S. A.-S., tačiau dėl nepaaiškintų priežasčių jo adreso policijos pareigūnams nenurodė. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad atvykus policijos pareigūnams, 10 min. po konflikto, H.

L. neįvardino S. A.-S. kaip jį užpuolusio asmens, nenurodė jo vardo ir pavardės, nors jį pažįsta nuo vaikystės, priešingai, nei vėliau ikiteisminio tyrimo metu, kai jau H. L. pradėjo tvirtinti, kad buvo sumuštas, išsigandęs ir šokiruotas, iš karto po įvykio H. L. policijos pareigūnams patvirtino, kad jokių nusiskundimų neturi. 3.11. Apeliantės teigimu, byloje nėra surinkta S. A.-S. inkriminuotos nusikalstamos veikos minėtų objektyviųjų, taip pat ir subjektyviųjų požymių.

Neatskleista, kaip pasireiÅ¡kė S. A.-S. veiksmų pavojingumas aplinkiniams bei aplinkai, kaip tarp S. A.-S. ir H. L. įvykęs konfliktas Å¡okiravo ir iÅ¡gÄ sdino paÅ¡alinius asmenis, nepagrįsta S. A.-S. inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Byloje nėra neginčytinai nustatyta, kad dėl S. A.-S. veiksmų kilo BK 284 straipsnyje nustatyti padariniai – buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka. 3.12. Skunde nurodoma, kad S. A.-S. veiksmai nebuvo nukreipti į tai, kad H.

L. bÅ«tų sužalotas ir bÅ«tent tokiais įžūliais S. A.-S. veiksmais bÅ«tų sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Konfliktas tarp S. A.-S. ir H. L. bei D. P. truko vos porÄ minučių, konfliktas vyko vidiniame kieme, tai patvirtina, kad S. A.-S. veiksmai neperžengė privataus konflikto ribos, dėl tokių jo veiksmų nebuvo sukeltas pavojus visuomenei ar aplinkiniams žmonėms, o S. A.-S. neturėjo tyčios ir tikslo sutrikdyti visuomenės rimties ir tvarkos ir jos nesutrikdė. Paminėjo, kad jeigu S. A.-S. ir galėjo suduoti smÅ«gį H.

L., tai S. A.-S. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, nes S. A.-S. mušė kumščiais ir spardė du už jį aukÅ¡tesni ir jaunesni, akivaizdu, kad fiziÅ¡kai stipresni asmenys. Å ioje byloje nagrinėjamo konflikto aplinkybės patvirtina, kad jo metu dominavo iÅ¡imtinai asmeniniai motyvai ir kad S. A.-S. nesiekė pažeisti vieÅ¡osios tvarkos ar sutrikdyti visuomenės rimties. PrieÅ¡ingai, S. A.-S. turėjo gintis nuo jį užpuolusių jaunuolių. 3.13. Pasak apeliantės, byloje nepakanka tvirtų, neginčytinų įrodymų, kad dėl neįrodyto S. A.-S. veiksmo buvo sutrikdytas kitų žmonių darbas, buities reikalai ar poilsis, nes kaip parodė liudytojai, jie tiesiog stebėjo, matė kaip S. A.-S. griuvinėjo.

Byloje nenustatytos konkrečios priežastys, dėl kurių įvykio metu buvę asmenys, kurie vėliau buvo apklausti kaip liudytojai galėjo pasijusti nesaugiai ir kokiÄ realiÄ grėsmę jie tuo metu jautė ar iÅ¡ viso jautė. Teismas nevertino liudytojos G. D. parodymų, kad ji labai iÅ¡sigando tuo metu, kai S. A.-S. nugriuvo ant automobilio. Teismas taip pat nevertino ir liudytojos S. P. parodymų, kad atbėgusi iÅ¡ kavinės ji klausė S. A.-S. „ar nereikia greitosios“. Akivaizdu, kad byloje surinktų įrodymų, kad S. A.-S. turėjo tyčiÄ sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarkÄ ar demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams, nepakanka. 3.14.

Apeliantės teigimu, S. A.-S. veiksmai negali būti laikomi pakankamai įžūliais ir agresyviais, kad jis galėtų būti traukiamas baudžiamojon, o ne administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnį. Byloje nenustatyti S. A.-S. veiksmai, kurie atitinka įžūlų elgesį, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Nors jo elgesys galimai nepateisinamas, tačiau nepasižymėjo ypatingu įžūlumu, agresyvumu ir intensyvumu (konfliktas tarp asmenų truko neilgai), nenustatytos aplinkybės, pavirtinančios, kad kilo įstatyme reikalaujami padariniai – buvo sutrikdyta viešoji tvarka.

S. A.-S. elgesys pagal savo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį nesiekia ribos, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė, todėl jos, kaip kraÅ¡tutinės, paskutinės priemonės (ultima ratio), taikymas Å¡ioje byloje nepagrįstas. 3.15. Skunde atskirai paminėta, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino fakto, jog dėl Å¡io 2020 m. rugsėjo 20 d. įvykio prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ vienu metu buvo pradėti ir atliekami du savarankiÅ¡ki ikiteisminiai tyrimai, Å¡iose bylose suteikiant konflikto dalyviams skirtingÄ procesinį statusÄ .

Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaÅ¡iais atvejais yra suformavęs praktikÄ , kad ikiteisminis tyrimas dėl vieno įvykio turėtų prasidėti ir vykti vienoje byloje, ir tik tada, kai yra surinkti pagrindiniai bylos įrodymai, jais paneigiama galima bÅ«tinosios ginties situacija ir patvirtinamos aplinkybės, kad abi pusės vadovavosi bÅ«tent agresyviais, puolamaisiais interesais, baigiamojoje ikiteisminio tyrimo stadijoje tyrimas turėtų bÅ«ti atskirtas į du atskirus tyrimus. Tačiau Å¡iuo atveju buvo atliekami du ikiteisminiai tyrimai, be to, ikiteisminis tyrimas, kuriame S. A.-S. buvo pareikÅ¡ti kaltinimai vyko žymiai intensyviau.

Tuo pat metu ikiteisminiame tyrime, kuriame S. A.-S. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, daugiau kaip 6 mėnesius iš viso nebuvo atliekami jokie veiksmai, o vėliau buvo tik formaliai pakartotas baudžiamasis procesas prijungiant pirmojo ikiteisminio tyrimo dokumentus. Nei ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai, nei pirmosios instancijos teismas nesuteikė jokios reikšmės faktui, kad konflikto su H. L. metu S. A.-S. buvo sulaužytas žandikaulis, kurį reikėjo operuoti, t. y. S. A.-S. buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas.

2. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis S. A.-S. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 3. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl S. A.-S. kaltės pagal BK 284 straipsnį.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atlikusi dalinį įrodymų tyrimÄ apeliacinėje instancijoje, aplinkybių, teikiančių pagrindÄ nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ S. A.-S. nutraukti ar priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nenustatė.

4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad S. A.-S. buvo užpultas dviejų jaunuolių ir tik gynėsi, jo veiksmai nebuvo nukreipti į tai, kad H. L. bÅ«tų sužalotas, neturėjo tyčios ir tikslo sutrikdyti visuomenės rimties ir tvarkos, ir jos nesutrikdė, dominavo iÅ¡imtinai asmeniniai motyvai. Gynybos teigimu, nors S. A.-S. elgesys galimai nepateisinamas, tačiau nepasižymėjo ypatingu įžūlumu, agresyvumu ir intensyvumu, nenustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad kilo įstatyme reikalaujami padariniai – buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde, kaip ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kaltę neigė ir kaltinime jam inkriminuotų veiksmų nepripažino, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo pateikiamÄ Ä¯vyko versijÄ Ä¯vertino kaip pasirinktÄ gynybos taktikÄ , siekiant iÅ¡vengti atsakomybės, ir jÄ motyvuotai atmetė.

5. S. A.-S. neneigia aplinkybės, kad nukentėjusiajam sudavė kumščiu vienÄ smÅ«gį į veidÄ , tokį savo elgesį teisindamas bÅ«tinosios ginties situacija. Å ioje byloje sprendžiant S. A.-S. kaltės dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo klausimÄ , buvo remiamasi nukentėjusiojo H. L. parodymais, kurie viso proceso metu dėl esminių Å¡iai bylai aplinkybių buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis parodė, kad atvažiavęs kaltinime nurodytu laiku ir vietoje susitiko su draugais – J.

S., G. D. ir D. P., pastarasis jam pasakė, kad prie jo ,,prikibo“ S. A.-S.. Nukentėjusysis paprašė, kad S. A.-S. pasitrauktų, nes jis užstojo jo automobilio bagažinę, o Å¡is jam atsakė necenzÅ«riniais žodžiais. Pakartotojo, kad S. A.-S. pasitrauktų. Tuomet S. A.-S., svirdamas, griÅ«damas ant jo, deÅ¡iniu kumščiu trenkė jam į deÅ¡inį skruostÄ . Nukentėjusysis užsimerkė ir prisėdo Å¡alia turėklų, atsimerkęs pamatė, kad D. P. trenkė S. A.-S. į kairę veido pusę, Å¡is nukrito ant žemės. S. A.-S. atsistodamas svirduliavo, neiÅ¡laikė pusiausvyros, griuvo tiesiai į jo automobilio bagažinės bamperį (1 t., b. l. 34-35; 2 t. b. l. 146-148).

Nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino ir tiesiogiai įvykį matę liudytojai J. S., G. D. ir D. P., kurių parodymai nuosprendyje išsamiai aprašyti ir įvertinti pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, taip pat liudytojų E. D., S. L., J. A. parodymai, kiti rašytiniai bylos duomenys.

6. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai J. S., G. D. ir D. P. patvirtino nukentėjusiojo parodymus apie konflikto pradžiÄ ir priežastį, nuteistojo elgesį, nukentėjusiojo ir jų (liudytojų) reakcijÄ Ä¯ nuteistojo veiksmus. Esminiai liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų skirtumai, prieÅ¡taringumas nėra nustatyti. Liudytojas D. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad H. L. nuteistajam nieko nesakė, paprašė, kad nelįstų prie jų, o Å¡is nukentėjusiajam atsakė necenzÅ«riniais žodžiais ir matė, kaip nuteistasis deÅ¡inės rankos kumščiu trenkė H.

L. į veidÄ , pataikė į kažkurį skruostÄ . Po Å¡io smÅ«gio H. L. žengė atgal, atsirėmė į turėklus. Tada S. A.-S. pasisuko į jį (liudytojÄ ), jis iÅ¡sigando ir deÅ¡ine ranka sudavė nuteistajam į kairį skruostÄ prie akies (2 t., b. l. 152-154). Liudytoja G. D. nurodė, kad atėjęs H. L. nuteistajam pasakė, kad Å¡is neblaivus ir eitų namo. S. A.-S. neklausė ir matė, kaip Å¡is ranka trenkė H. L., pataikė į veidÄ , prie akies, o D. P. trenkė atgal S. A.-S. (2 t., b. l. 156-157).

Liudytojas J. S. nurodė, kad jiems rakinant dviračius, S. A.-S. smogė H. L., o D. P. trenkė atgal S. A.-S. (2 t., b. l. 149-150). Liudytojos E. D. ir S. L. įvykio tiesiogiai nematė. Liudytoja E. D. nurodė, kad iš S. L. žino, jog S. A.-S. trenkė H. L. (2 t., b. l. 150-152). Liudytoja S. L. nurodė, kad atbėgęs prie jų, kur jos rūkė prie studijos, D. P. joms pasakė, kad S. A.-S. trenkė H. L., bei patvirtino, kad S. A.-S. buvo apsvaigęs, neadekvatus, svirduliavo; S. A.-S. agresyviai ėjo link H.

L., laikė kumščius, jie jautė grėsmę, S. A.-S. toliau lindo prie jų, prie H. L., D. P., todėl buvo nuspręsta kviesti policijÄ antrÄ kartÄ dėl jo paties saugumo (2 t., b. l. 155-157).

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiojo draugų J. S., G. D. ir D. P. (tiesiogiai mačiusių įvykį) parodymuose yra prieÅ¡taravimų, tačiau parodymų prieÅ¡taringumÄ atskleidžiantys argumentai nėra nurodyti (apart stovėjimo atstumas ir tamsus paros metas), toks vertinimas pagrįstas subjektyvia apeliantės nuomone, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Esminiai prieÅ¡taravimai liudytojų skirtingu proceso metu duotuose parodymuose nėra nustatyti, parodymus teisme jie davė bÅ«dami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , nuosekliai nurodė visas tiriamo įvykio aplinkybes, iÅ¡samiai atsakė į teismo ir proceso dalyvių pateiktus tikslinančius klausimus.

Spręsti apie galimÄ liudytojų, o ypač akcentuojamÄ liudytojo D. P., suinteresuotumÄ Å¡ioje byloje, siekį pakenkti nuteistajam jį apkalbant, taip pat nėra pagrindo. Kaip minėta, apie kavinės vidiniame kieme (automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje) buvusiÄ situacijÄ nuoseklius ir neprieÅ¡taringus parodymus davė nukentėjusysis ir liudytojai buvę automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje ir Å¡ioje byloje vertinamÄ Ä¯vykį (jo epizodÄ ) stebėję (jame dalyvavę) tiesiogiai, todėl nors liudytojų nurodytas nežymiai skirtingas stovėjimo nuo S. A.-S. ir H.

L. atstumas, liudytojų teisme duotus parodymus vertinti, kaip neobjektyvius ir nepatikimus, nėra pagrindo. Priešingai, kaip ir pažymėta apkaltinamajame nuosprendyje, paties nuteistojo parodymai yra prieštaringi (kad įvykio vietoje buvo du vaikinai, nors iš minėtų liudytojų parodymų matyti, kad įvykio vietoje nurodytu laiku buvo visi minėti liudytojai; su nukentėjusiuoju buvęs nepažįstamasis jam (nuteistajam), gulint ant žemės, spyrė į žandikaulį kairėje, vėliau nurodė, kad jam buvo nustatytas dešinio žandikaulio lūžis (nustatyta ir specialisto išvadoje Nr. G 2974/2020(01)).

Dėl Å¡io S. A.-S. padaryto sužalojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, kuris Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 7-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. balandžio 12 d. nutarimu buvo nutrauktas D. P. atžvilgiu, konstatavus, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, jo veiksmas galėtų bÅ«ti traktuojamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalies požymius, tačiau tai jis atliko įgyvendindamas savo teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (2 t., b. l. 162-164).

Atlikus šį ikiteisminį tyrimÄ nustatyta, kad konfliktinė situacija tarp S. A.-S., H. L. ir D. P. iÅ¡ esmės prasidėjo dėl S. A.-S. kaltės, Å¡iam pradėjus konfliktÄ ir pirmam sudavus smÅ«gį H. L., dėl ko D. P. ėmėsi intensyvių smurtinių veiksmų, t. y. gynė H. L. ir smÅ«giavo atgal S. A.-S.. Nutarime iÅ¡kelta abejonė, ar S. A.-S. buvo sumuÅ¡tas ir jam specialistų fiksuoti sužalojimai buvo padaryti bÅ«tent Å¡io nagrinėjamo įvykio metu ir vietoje ir H. L.; tikėtina S. A.-S. galėjo bÅ«ti sumuÅ¡tas visiÅ¡kai kitoje vietoje ir kitų asmenų.

Šis nutarimas įsiteisėjęs, laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir jis tik patvirtina, kad nuteistasis sudavė pirmas, o jam vėliau padaryti sužalojimai, dėl kurių buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, išvados dėl jo kaltės nekeičia.

8. Nenustatyta, kad nukentėjusįjį, liudytojus ir nuteistÄ jį iki Å¡ioje byloje vertinamo įvykio bÅ«tų sieję konfliktiÅ¡ki santykiai ar kitos aplinkybės, dėl kurių nukentėjusysis ir liudytojai bÅ«tų suinteresuoti apkalbėti nuteistÄ jį. Nuteistasis tokių aplinkybių taip pat nenurodė. Tai, kad nukentėjusiojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai savo turiniu nėra visiÅ¡kai identiÅ¡ki, asmenims teisminio bylos nagrinėjimo metu savo parodymus papildant, patikslinant, nėra pagrindas jų nepripažinti BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais.

Kaip minėta, dėl esminių Å¡iai bylai aplinkybių nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytos aplinkybės nesiskyrė, o neesminiai neatitikimai (kokiu atstumu įvykio metu stovėjo liudytojai, nuteistasis griuvinėjo ir buvo atsitrenkęs į automobilio bamperį), įvertinus praėjusį laiko tarpÄ nuo apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir kiekvieno jų subjektyvų gebėjimÄ Ä¯siminti ir perteikti informacijÄ , taip pat įvertinus tai, jog asmenys davė parodymus apie konfliktinę, juos Å¡okiravusiÄ situacijÄ , kurioje patys dalyvavo, yra objektyviai pateisinami.

Taigi, apeliantės pasvarstymai dėl nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų neiÅ¡samumo, esminių prieÅ¡taravimų jų parodymuose, yra nepagrįsti, sÄ lygoti vien tik subjektyvaus vertinimo. Juos paneigia nuosprendyje apraÅ¡ytas nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų turinys bei iÅ¡samÅ«s motyvai dėl jų vertinimo.

9. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl S. A.-S. kaltės, priešingai skundo teiginiams, grindė ne tik išimtinai nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, bet ir kitais juos patvirtinančiais bylos duomenimis:

1) specialisto iÅ¡vada Nr. G 2802/2020(01), kurioje H. L. nustatyta poodinė kraujosruva deÅ¡iniame skruoste, kuri kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir padaryta iÅ¡vada, kad sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas 2020 m. rugsėjo 20 d., vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 47-48). Gynyba tiek apeliaciniame skunde, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu akcentuoja, kad H. L. į medicinos įstaigÄ kreipėsi tik po penkių dienų nuo įvykio, ir tai kelia dideles abejones, ar tie sužalojimai atsirado nagrinėjamo konflikto metu.

Tačiau lyginant nukentėjusiojo H. L. parodymus kartu su minėtų liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį, parodymais, akivaizdu, kad Å¡iuose parodymuose nėra prieÅ¡taravimų dėl S. A.-S. veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį, liudytojai patvirtino matę nuteistojo suduotÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ . Nukentėjusysis H. L. įvykio metu jautė poveikį jo sveikatai (po jam S. A.-S. suduoto smÅ«gio į veidÄ , nukentėjusysis užsimerkė ir prisėdo Å¡alia turėklų), byloje nėra duomenų, kad per penkias dienas H.

L. bÅ«tų kitur susižalojęs, o penkios dienos nėra toks ilgas laiko tarpas, kad paneigtų nukentėjusiajam padarytÄ sužalojimÄ susijusį priežastiniu ryÅ¡iu su įvykiu, todėl teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti, kad H. L. sužalojimai buvo padaryti bÅ«tent nagrinėjamo įvykio metu;

2) proceso veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotais duomenimis, kurie patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad konfliktÄ pradėjo S. A.-S. ir pirmas sudavė smÅ«gį H. L., po ko D. P. smÅ«giavo atgal S. A.-S. ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus (1 t., b. l. 14-17; 66-68, 71-80). Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neįvertino policijos pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo aplinkybių ir priežasčių. Tačiau nukentėjusysis H. L. aiÅ¡kiai nurodė, kad S. A.-S. pažinojo, naudojosi vienomis patalpomis, bendravo darbiniais klausimais, konfliktų nebuvo, todėl pirmÄ kartÄ nekvietė policijos, nes nuteistasis buvo neblaivus, galvojo gal iÅ¡sispręs, bet nuteistajam toliau elgiantis agresyviai, kabinėjantis prie jų bei jam griuvinėjant, policija antrÄ kartÄ buvo iÅ¡kviesta dėl jo paties saugumo.

Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad nenorėjo raÅ¡yti ir pareiÅ¡kimo, nes žmogus buvo neblaivus. Å ias aplinkybes patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas policijos pareigÅ«nas J. A., kad H. L. ir jo draugas teigė, jog H. L. smÅ«gį sudavęs vyriÅ¡kis atrodė agresyvus, buvo visiÅ¡kai neblaivus, dėl ko jie kvietė policijÄ , kad Å¡is toliau nesikabinėtų prie kitų žmonių;

3) į įvykio vietÄ atvykusio policijos pareigÅ«no J. A., apklausto liudytoju, parodymais apie įvykį mačiusių liudytojų reakcijÄ (jie buvo Å¡okiruoti, iÅ¡sigandę), liudytojų paaiÅ¡kinimais apie įvykio vietoje buvusio nuteistojo elgesį (elgėsi neadekvačiai, atrodė neblaivus, keikėsi, keistai kabinėjosi prie nukentėjusiojo, liudytojo D. P., buvo agresyvus), pokalbio su nukentėjusiuoju aplinkybes (nukentėjusysis nurodė, kad iki atvykstant policijos pareigÅ«nams, įvyko konfliktas su jam pažįstamu S. A. – S., kuris be jokios priežasties pirmas kumščiu sudavė jam į veidÄ ) (1 t., b. l. 128-129; 2 t., b. l. 183-184);

4) kitų objektų apžiÅ«ros protokolais, kuriuose detaliai apraÅ¡yta kompaktiniuose diskuose esančių garso įraÅ¡o ,,2020_09_20_20-08-13_37061850874“ ir vaizdo įrašų ,,Export_20200920_195900“, ,,Export_20200920_200000“, ,,Export_20200920_201643“, ,,Export_20200920_201746”, apžiÅ«ra (garso įraÅ¡e užfiksuota, kad Bendrojo pagalbos centrui D. P. pranešė, jog „trenkė žmogui į galvÄ iÅ¡gėręs žmogus“, vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota, kaip nuteistasis S. A.-S. po Å¡io įvykio sveikai atrodantis eina per pėsčiųjų perėjÄ ) (1 t., b. l. 21-22; 143-145).

Nors gynyba akcentuoja, kad iÅ¡ vaizdo įrašų matyti, kad D. P. buvo sutrikęs, dėl ko sutrikęs nebuvo atskleista ir nėra aiÅ¡ku, tačiau natÅ«ralu, kad nuteistajam pradėjus konfliktÄ ir pirmam sudavus smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ , liudytojas D. P. sutriko nuo nuteistojo neprognozuojamų veiksmų (ir ne tik D. P., bet ir kiti įvykį matę liudytojai buvo sutrikę ir Å¡okiruoti), todėl gindamas nukentėjusįjį smÅ«giavo atgal S. A.-S.. Liudytojas D. P. po Å¡io smÅ«gio iÅ¡kart nubėgo į kavinę, pakvietė ten buvusiÄ liudytojÄ S. L. ir grįždamas iÅ¡kart iÅ¡kvietė pareigÅ«nus.

Taigi aptarti parodymai vienas kitam neprieÅ¡tarauja ir vienas kitÄ papildo, juos pirmosios instancijos teismas betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė teisiamojo posėdžio metu, juos iÅ¡analizavo ir įvertino tiek kiekvienÄ atskirai, tiek visumoje, sujungdamas į vientisÄ loginę grandinę, dėl jų vertinimo nuosprendyje iÅ¡dėstė motyvuotas ir pagrįstas iÅ¡vadas. Nesutikti su jomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

10. Skunde nemažai dėmesio skiriama aplinkybėms dėl konflikto pradžios, jį sÄ lygojusios priežasties, tvirtinama, kad teismas Å¡ių aplinkybių nuosprendyje nenustatė, jas ignoravo, nors, pasak gynybos, bÅ«tent konflikto priežastis įrodo, kad jo tikslas nebuvo pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o asmeninio pobÅ«džio. Tokie apeliantų teiginiai nepagrįsti, juos nuosprendyje iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvai paneigia. Skundžiamame nuosprendyje yra nustatyta, kad vertinamu atveju konfliktas kilo dėl to, kad nuteistasis kabinėjosi prie kavinės automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje buvusių D.

P. ir H. L., pastarajam be jokios priežasties suduodamas smÅ«gį į veidÄ . Å ios aplinkybės neneigia ir pats nuteistasis. Tačiau asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas nepaneigia veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141/2015, 2K-146-511/2016, 2K-234-895/2020).

11. Nuteistasis S. A.-S., nukentėjusiajam pakartotinai papraÅ¡ius pasitraukti, turėjo galimybę nueiti, tačiau nuteistasis svirdamas, griÅ«damas ant jo, trenkė jam deÅ¡iniu kumščiu ir pataikė į veidÄ , dėl ko nukentėjusysis užsimerkė ir prisėdo Å¡alia turėklų. Liudytojas D. P. gindamas H. L. smÅ«giavo atgal S. A.-S.. Nuteistasis nugriuvo, atsistodamas svirduliavo, neiÅ¡laikė pusiausvyros, griÅ«damas atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilio bamperį. Atsistojęs, savo veiksmų nebaigė, sugniaužęs kumščius ir iÅ¡pÅ«tęs krÅ«tinę ėjo link jų, toliau kabinėjosi.

Tuomet liudytojas D. P. nubėgo į kavinę, pakvietė liudytojÄ S. L. ir grįždamas iÅ¡kvietė policijÄ . Tuomet nuteistasis S. A.-S. nuėjo į aikÅ¡telės gilumÄ , buvo priėjęs prie aikÅ¡telėje stovėjusio automobilio BMW keleivio pusės lango, pastovėjęs keletÄ minučių nuėjo toliau. Atvykus policijos pareigÅ«nams, nuteistasis S. A.-S. iÅ¡ įvykio vietos buvo pasiÅ¡alinęs. Gynybos praÅ¡ymu apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, buvo apklaustas liudytojas E. B., kuris įvykio nematė, neįvardijo laiko iki kada jis buvo kavinėje ir nurodė, kad nebuvo susitikęs su nuteistuoju, o tik jį matė.

Esant Å¡ioms aplinkybėms nuteistojo akcentuojamÄ konflikto priežastį (asmenines paskatas) vertinti kaip paneigiančias nuteistojo veiksmų prieÅ¡ingumÄ teisei ir Å¡alinančias jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę, nėra pagrindo. Nuteistasis S. A.-S., dėl mažareikÅ¡mės priežasties, asmeniniams santykiams spręsti pasirinkdamas vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ â€“ dėl nuteistojo neadekvataus, agresyvaus elgesio, panaudoto fizinio smurto buvo Å¡okiruoti ir iÅ¡sigandę įvykį matę G.

D., J. S., D. P., vėliau atėjusi liudytoja S. L. bei sureagavę į konfliktinę situacijÄ iÅ¡ kavinės išėję asmenys, buvo sugadintas vakaras (nutrauktas poilsis) (Å¡iÄ aplinkybę patvirtino tiek nukentėjusysis, tiek minėti liudytojai). Ä® įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, kurie taip pat patvirtino matę, jog liudytojai buvo pasimetę, iÅ¡sigandę. Taigi nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nuteistojo sukeltas konfliktas, turėjęs asmenines paskatas (priežastį), dėl nuteistojo pasirinktos konflikto sprendimo vietos ir sprendimo bÅ«do, akivaizdžiai peržengė privataus konflikto ribas ir sukėlė BK 284 straipsnyje numatytus padarinius – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

12. Nuteistojo teigimu, jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alina veikimas bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, tačiau nuteistojo versija dėl bÅ«tinosios ginties situacijos paneigta ir anksčiau minėtame D. P. atžvilgiu atliktame ikiteisminiame tyrime, kuris buvo nutrauktas, bÅ«tent D. P. veikus bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Su bÅ«tinosios ginties situacija susijusius nuteistojo argumentus vertinti kitaip nei atliktame ikiteisminiame tyrime ir dėl jų daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

13. BÅ«tinoji gintis, kaip baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė, įtvirtinta BK 28 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį ir Å¡iÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Vadovaujantis BK 28 straipsnio 2 dalimi, asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi: kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan.

Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-303/2017, 2K-36-788/2021).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje nustatytÄ Ä¯vykio situacijÄ bei jos dalyvių veiksmus, nėra pagrindo konstatuoti, jog S. A.-S. veikė bÅ«tinosios ginties situacijoje. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai ir motyvuotai pasisakė dėl visų byloje iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo, prieÅ¡ingai, negu nurodoma skunde, tiek konflikto priežastį, tiek nuteistojo veiksmus ir nukentėjusiojo elgesį bei liudytojo D. P. elgesį bÅ«tinosios ginties kontekste įvertino, ir nuteistojo S. A.-S. versijÄ , kad smÅ«gius nukentėjusiajam jis sudavė dėl to, kad pats nukentėjusiojo ir liudytojo buvo užpultas, pagrįstai bei motyvuotai atmetė.

Bylos duomenimis, konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo bei liudytojo D. P. kilo dėl S. A.-S. kabinėjimosi prie D. P.. BÅ«tent pats nuteistasis buvo konflikto iniciatorius, kabinėjosi prie aikÅ¡telėje buvusių asmenų, savo nepasitenkinimÄ reiÅ¡kė tiek žodžiais, tiek veiksmais, panaudojo fizinį smurtÄ â€“ pirmas sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam H. L., jį sužalojo. Be to, net ir po to, kai nukentėjusysis pakartotinai paprašė jo pasitraukti, nuteistasis, galėdamas netrukdomai pasiÅ¡alinti iÅ¡ aikÅ¡telės, savo veiksmų nenutraukė ir toliau elgėsi agresyviai bei neadekvačiai, sugniaužęs kumščius ir iÅ¡pÅ«tęs krÅ«tinę ėjo link jų, toliau kabinėjosi, iÅ¡ aikÅ¡telės išėjo tik po to, kai jam buvo pasakyta, kad bus iÅ¡kviesta policija.

Taigi nenustatyta, kad nukentėjusysis bÅ«tų atlikęs kokius nors veiksmus, keliančius nuteistojo sveikatai, gyvybei ar turtui tiesioginę, realiÄ ir akivaizdžiÄ grėsmę, dėl kurios jam bÅ«tų reikėję gintis pačiam ar ginti kitus asmenis. PrieÅ¡ingai, pats nuteistasis pasižymėjo impulsyviu, aktyviu elgesiu, pirmas sudavė nukentėjusiajam smÅ«gį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas ir Å¡ioje nutartyje dar kartÄ aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistojo S. A.-S. veiksmai nevertintini kaip veikimas bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, nes pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio jis bÅ«tų turėjęs teisę gintis, nenustatytas.

KonfliktÄ sÄ moningai sukėlė ir jį aktyviai palaikė nuteistasis S. A.-S.. Jo sukeltas žodinis konfliktas peraugo į fizinį kontaktÄ , kai nuteistasis, nesant jokio akivaizdaus, realaus pavojaus, turėdamas galimybę bet kada palikti aikÅ¡telę, pirmas puolė nukentėjusįjį ir jam sudavė smÅ«gį, o vėliau, ir po D. P., ginant nukentėjusįjį, suduoto smÅ«gio, ir toliau elgėsi agresyviai, kabinėjosi. Nors nuteistajam po Å¡io įvykio buvo nustatyti sužalojimai (dėl kurių atliktame ikiteisminiame tyrime liko abejonės, ar S. A.-S. sužalojo ir H.

L., tikėtina, kad S. A.-S. galėjo bÅ«ti sumuÅ¡tas kitoje vietoje ir kitų asmenų), nustačius, kad pirmas smÅ«gius sudavė nuteistasis, o nukentėjusysis nesmÅ«giavo, o gindamas nukentėjusįjį smÅ«gį nuteistajam sudavė D. P., Å¡iÄ aplinkybę vertinti, kaip įrodančiÄ bÅ«tinosios ginties situacijÄ , nėra pagrindo.

15. Nėra pagrindo sutikti ir su gynybos teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė subjektyviojo BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymio – tyčios. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jame motyvuotai pasisakyta, kokie įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ ir abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ pažeidusių veiksmų, kaip tyčinių, vertinimo. Å iuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad apie subjektyviosios pusės (kaltės) turinį sprendžiama ne tik remiantis kaltininko parodymais, bet ir vertinant bylos įrodymų visumÄ , byloje nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes.

Taigi aplinkybė, kad nuteistasis savo kaltę dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo neigia tvirtindamas, jog veikė dėl asmeninių paskatų, nėra pagrindas iÅ¡vadai, jog tyčia pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ nuteistojo veiksmuose nenustatyta ir bylos duomenimis neįrodyta. Kaip jau minėta, asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas nepaneigia veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Vertinamu atveju nuteistojo pasirinktas veikimo bÅ«das, jo elgesys paties sukeltoje konfliktinėje situacijoje leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis S. A.-S. BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Apie tyčios pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ buvimÄ vertinamu atveju leidžia spręsti nuteistojo atliktų veiksmų pobÅ«dis, jo pastangos juos darant, trukmė, intensyvumas (nuteistasis vieÅ¡oje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje elgėsi agresyviai, įžūliai, pirmas panaudojo smurtÄ , nenutraukė net ir turėdamas tokiÄ galimybę, į praÅ¡ymÄ nekibti prie žmonių nereagavo, toliau sugniaužęs kumščius ir iÅ¡pÅ«tęs krÅ«tinę ėjo link jų, kabinėjosi, dėl nuteistojo elgesio buvo sugadintas vakaras, iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, nuteistasis pasitraukė iÅ¡ įvykio vietos tik jam praneÅ¡us apie iÅ¡kviestÄ policijÄ ;

Å¡ių veiksmų įžūlumo, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nemenkina ir argumentai, kad nuteistojo veiksmai truko neilgai, kadangi aikÅ¡telėje vis dar buvo minėti liudytojai bei kiti Å¡ioje aikÅ¡telėje buvę asmenys (BMW automobilyje sėdėję asmenys, prie kurių buvo priėjęs nuteistasis, iÅ¡ kavinės išėję asmenys ir sureagavę į konfliktinę situacijÄ )). Ä®vertinus paminėtÄ , jokių pagrįstų abejonių dėl subjektyviojo BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio buvimo S. A.-S. veiksmuose nekyla.

16. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai vertinant įrodymus nebuvo padaryti, teismas teisingai nustatė S. A.-S. veiksmuose visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius ir pagrįstai jį pripažino kaltu dėl Å¡io nusikaltimo padarymo. Byloje surinkti, pirmosios instancijos teismo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti ir įvertinti, bei Å¡ioje nutartyje dar kartÄ aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad S. A.-S., vieÅ¡oje vietoje, Å¡alia buvusių asmenų, be jokios priežasties, tyčia kumščiu vienÄ kartÄ sudavė nukentėjusiajam į veidÄ , t. y. paties sukelto asmeninio pobÅ«džio konflikto aiÅ¡kinimuisi pasirinkdamas vieÅ¡Ä vietÄ ir akivaizdžiai visuomenės rimtį sutrikdantį bÅ«dÄ , pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Apeliacinio skundo argumentai nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų dėl S. A.-S. kaltės nepaneigia ir nesudaro pagrindo jo atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Å ios iÅ¡vados kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) iÅ¡dėstytos motyvuotos iÅ¡vados dėl apeliacinio skundo esmės neturi bÅ«ti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ , bet turi bÅ«ti atsakyta į apeliacinio skundo praÅ¡ymus ar esminius argumentus.

Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde naujos aplinkybės, faktai ar duomenys, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir liko Å¡io teismo neiÅ¡tirti ir neįvertinti, nėra nurodyti. Skundas iÅ¡ esmės yra paremtas nuteistojo subjektyviu įsitikinimu, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, faktinę konflikto situacijÄ vertino neteisingai, tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, įrodymų vertinimo klaidų ar kitų esminių BPK pažeidimų nenustatė.

Teisėjų kolegija, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl S. A.-S. kaltės ir jų iš naujo nekartoja.

17. Nuteistojo S. A.-S. padarytas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, negali bÅ«ti vertinamas kaip nedidelis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas pagal ANK 481 straipsnį. ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už necenzÅ«rinius žodžius ar gestus vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamÄ kibimÄ prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį. Analizuojant aptariamo straipsnio turinį, matyti, kad bÅ«tinasis Å¡io administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau iÅ¡vardytais veiksmais pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas.

Tiek BK 284 straipsnio, tiek ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijose nustatytos veikos yra panaÅ¡ios savo pavojingumo pobÅ«džiu, nes kėsinamasi į vienÄ ir tÄ pačiÄ vertybę – vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Kita vertus, vienas iÅ¡ nusikalstamos veikos ir administracinio nusižengimo atribojimo kriterijų yra padariniai. BK 284 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. dėl kaltininko veiksmų, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai, kyla baudžiamajame įstatyme nustatyti padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Tuo tarpu ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo – nedidelio vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo – sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, o tik konkrečius veiksmus, kuriais, kaip minėta, siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015, 2K-229-976/2018, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019). IÅ¡ aptaro, nustačius neteisėtais kaltininko veiksmais sukeltus padarinius, t. y. jog buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, spręsti jo administracinės atsakomybės klausimÄ pagal ANK 481 straipsnį, kurio sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, nurodydamas tik konkrečius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį, nėra galimybės. Å iuo atveju, dėl neteisėtų S. A.-S. veiksmų (dėl suduoto smÅ«gio nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ; dėl nuteistojo elgesio aikÅ¡telėje buvę ir tiesiogiai įvykį matę liudytojai buvo Å¡okiruoti, jų vakaras buvo sugadintas, buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai; iÅ¡ vaizdo įrašų matyti, kad konflikto metu prie kavinės durų buvo sujudimas, iÅ¡ kavinės išėję asmenys atkreipė dėmesį į įžūlius smurtinius nuteistojo veiksmus ir reagavo į konfliktinę situacijÄ ) kilus veikos padariniams, t. y. sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarkÄ , jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

18. Pagrindo tenkinti apeliantės apeliacinį skundÄ dėl neva nenustatytų ir neapklaustų visų asmenų galimai mačiusių konfliktÄ bei, kad atvykę policijos pareigÅ«nai įvykio vietos nuodugniai neapžiÅ«rėjo (neužėjo į kavinę, į muzikos studijÄ , esančiÄ rÅ«syje, prie kurios laiptelių įvyko konfliktas) taip pat nėra. Ä®rodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis. Jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, jog naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-788/2015, 2K-97-976/2016).

Aptariamu atveju, įvertinus byloje esančių duomenų visumÄ , jų pagrįstumÄ bei objektyvumÄ , spręstina, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti S. A.-S. kaltę pagal BK 284 straipsnį. Nustatyti ir apklausti visus galimai mačiusius įvykį asmenis Å¡iuo atveju, kai dėl to paties įvykio jau buvo apklausti minėti liudytojai, betarpiÅ¡kai patvirtinę byloje nustatinėjamas aplinkybes, žinant, kad policijos pareigÅ«nai atvykę į įvykio vietÄ jÄ apžiÅ«rėjo ir apklausė ten visus buvusius asmenis, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

PrieÅ¡ingu atveju galima bÅ«tų spręsti klausimÄ dėl bylų nagrinėjimo greitumo ir ekonomiÅ¡kumo principų pažeidimo. Juo labiau, jog teisingÄ sprendimo priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo S. A.-S. gynėjos advokatės Astos MartiÅ¡ienės apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai ArÅ«nas Bartkus Aiva Survilienė Nijolė Žimkienė