2016-03-29 Nr. DBT-46-3-61-3-00025-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-13/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00025-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2016 m. kovo 29 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų J. Z. ir R. Z. skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Vilniaus energija“ dėl žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti iš atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 8 748,74 Eur žalos atlyginimą.

Pareiškėjai nurodė, kad kartu su daugiabučio namo, kuriame gyvena, gyventojais, siekdami sumažinti didžiules gyventojų išlaidas šildymui, parengė specialų šilumos paskirstymo metodo, pritaikyto jų namui, projektą ir 2009 m. teikė jį derinti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Pareiškėjų teigimu, dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vilkinimo derinti minėtą metodą, pareiškėjai negalėjo jo taikyti ir susimažinti šilumos vartojimą butų ir patalpų šildymui. Dėl to pareiškėjai patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pasak pareiškėjų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija neteisėtai nesiėmė priemonių įgyvendinti savo pačios 2011 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. O3-427, kuriuo specialus šilumos paskirstymo metodas buvo suderintas. Atsakovas taip pat nepagrįstai besąlygiškai sutiko su visais UAB „Vilniaus energija“ kritiškais argumentais dėl minėto metodo. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pažeidė Civilinio kodekso 1.5 straipsnio nuostatas, reikalaujančias vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kadangi atsisakė surengti trišalį pasitarimą tarp pareiškėjų, UAB „Vilniaus energija“ ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Atsakovo neteisėti veiksmai taip pat pasireiškė tuo, jog buvo nepagrįstai reikalaujama nustatyti nepaskirstyto karšto vandens suvartotus kiekius butų savininkams, neatsižvelgiant į jų karšto vandens skaitiklių rodmenis, reikalavo pasirinkti 2-ą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą bei pertvarkyti minėtą metodą dalimis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad pareiškėjai reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškia teigdami, jog žalą patyrė dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vilkinimo jos kompetencijai atlikti priskirtus veiksmus, t. y. reikalavimo pertvarkyti komisijos patvirtintą specialųjį šilumos paskirstymo metodą (toliau – ir Metodas). Viena vertus, pareiškėjai reikalavimą reiškia administravimo subjektui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, kuriai suteikta teisė patvirtinti Metodą. Kita vertus, žalą kildina iš to, jog negalėdami taikyti Metodo, jie patyrė žalą, kuri kilo dėl to, jog įdiegus Metodą šilumos vartojimas šildymui būtų sumažintas vidutiniškai 20 proc., todėl teismas turėtų vertinti šilumos vartojimo kiekio sunaudojimo dydį nepritaikius Metodo bei suvartojimą jį pritaikius. Pareiškėjai taip pat teigia, jog patyrė Metodo projekto rengimo, derinimo ir taisymo išlaidas, išlaidas susijusias su skundo parengimu bei neturtinę žalą, kuri pasireiškė tuo, jog dėl atsakovo veiksmų kaimynai pareiškėjų atžvilgiu susidarė priešišką nuomonę. Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 7 dalį, ginčai, kylantys iš energetikos vartojimo teisinių santykių, priskirtini bendrosios kompetencijos teismams. Atsižvelgiant į tai, teismui kilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Pareiškėjai reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kurios atsiradimą sieja su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiksmais/neveikimu tvirtinant daugiabučiame pastate suvartojamo šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) metodą.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Ginčus dėl žalos atlyginimo pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nagrinėja administraciniai teismai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal Energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija reguliuoja energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą ir atlieka valstybinę energetikos priežiūrą. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747, 10.31 punkte įtvirtina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos funkcija yra rekomenduojamų taikyti pastate suvartojamo šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) metodų tvirtinimas ir derinimas. Įgyvendindama šią funkciją, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija vadovaujasi Šilumos ūkio įstatymu ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtintomis Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklėmis.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra subjektas, vykdantis viešojo administravimo funkcijas energetikos srityje. Derindama ir tvirtindama pastatų suvartojamo šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) metodus, ši komisija veika jai teisės aktų pavestoje viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis). Taigi pareiškėjų reiškiamas reikalavimas yra susijęs su žalos, kildinamos iš minėtos valstybės valdžios institucijos neteisėtos veikos, atlyginimu, patenkančiu į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reguliavimo sritį. Keliamas ginčas neperžengia Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos atlyginimo kategorijos ribų ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Pažymėtina, kad tai, jog pareiškėjų nurodoma patirtos turtinės žalos apskaičiavimas yra susijęs su suvartoto šilumos kiekio skaičiavimu, keliamo ginčo rūšinio teismingumo nekeičia, kadangi ginčo esmę sudaro valstybės pareigos atlyginti žalą (viešosios atsakomybės) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas nustatymas.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjų J. Z. ir R. Z. skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Vilniaus energija“ dėl žalos atlyginimo grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Irmantas Jarukaitis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys