fa8c3e0f-10c0-4ef9-9e18-e3f60f627ebd · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-1595-431/2015             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38176-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 32.5.; 36.2.; 63.1.; 121.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, JÅ«ratės Varanauskaitės,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Medicinos bankas“ ir notarei J.

Å . dėl neteisėtų veiksmų ir vykdomojo raÅ¡to panaikinimo, tretieji asmenys byloje – UAB „Žaidimų Å¡alis“ ir partneriai, UAB „Onis Market“ ir UAB „Lokantera“.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė          IeÅ¡kovas prašė pripažinti atsakovo UAB „Medicinos bankas“ visus ir bet kokius veiksmus, kuriais yra siekiama iÅ¡ieÅ¡koti 65.386,04 € sumÄ pagal Kredito sutartį Nr. LOAN_67028 su vėlesniais pakeitimais iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančių negyvenamųjų patalpų, neteisėtais iki UAB „Medicinos bankas“ atliks iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus iÅ¡ UAB „Lokantera“, UAB „Onis Market“ ir UAB „Žaidimų Å¡alis“ ir partneriai turto ir turtinių teisių, panaikinti notarės J.

Å . 2013 m. spalio 23 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä kaip neteisėtÄ . Nurodė, kad 2008 m. gegužės 26 d. atsakovas UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „Žaidimų Å¡alis“ ir partneriai sudarė Kredito sutartį Nr. LOAN_67028, pagal kuriÄ atsakovas kredito gavėjui suteikė 435.000,00 Lt kreditÄ iki 2011 m. balandžio 26 d. Papildomais susitarimais negrÄ Å¾into kredito suma buvo nustatyta 79.057,54 €, o galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas pratęstas iki 2014 m. rugpjūčio 26 d. Pagal Kredito sutarties 2.7. punktÄ kredito gavėjo tinkamas įsipareigojimų įvykdymas buvo užtikrintas kredito gavėjo visų sÄ skaitų banke, jose esančių ir bÅ«simų piniginių lėšų bei turtinių teisių į jas įkeitimu, nekilnojamojo turto hipoteka ir INVEGA garantija.

Pagal Kredito sutarties 2.7.2. punktÄ ieÅ¡kovas, atsakovas ir kredito gavėjas 2008 m. birželio 9 d. sudarė hipotekos lakÅ¡tÄ , kuriuo atsakovo naudai buvo įkeistas ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. 2009 m. rugpjūčio 19 d. Papildomo susitarimu Nr. 2 Kredito sutarties 2.7. punkte nurodytas prievolių užtikrinimo sÄ raÅ¡as buvo papildytas 2.7.4. punktu, įtvirtinant trečiojo asmens UAB „Lokantera“ laidavimÄ už kredito gavėjo tinkamÄ prievolių įvykdymÄ . 2010 m. spalio 8 d.

Papildomu susitarimu Nr. 3 Kredito sutarties 2.7. punkte nurodytas prievolių užtikrinimo sÄ raÅ¡as buvo papildytas dar vienu 2.7.5. punktu, kuris įtvirtino trečiojo asmens UAB „Onis Market“ laidavimÄ už kredito gavėjo tinkamÄ prievolių įvykdymÄ . Atsakovas kreipėsi į notarę, kuri 2013 m. spalio 23 d. atliko vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , siekiant iÅ¡ieÅ¡koti atsakovo naudai iÅ¡ hipoteka užtikrinto ieÅ¡kovo turto. Kredito sutarties įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, nei ieÅ¡kovui, nei laiduotojams praneÅ¡imais nėra pateikta jokių duomenų apie tai, jog Kredito sutartis yra nutraukta vienaÅ¡aliÅ¡kai.

Nenutraukus Kredito sutarties, nėra teisinio pagrindo atlikti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus iÅ¡ IeÅ¡kovo turto. Pagal CK 4.195 straipsnio 1 dalį įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos. Pagal bendrÄ taisyklę, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ ja prievole turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Tiek laiduotojai, tiek kredito gavėjas yra solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, todėl atsakovas turi teisę reikalauti kredito gavėjo neįvykdytos prievolės tinkamo įvykdymo tiek iÅ¡ kredito gavėjo, tiek iÅ¡ laiduotojų.

Atsakovas iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus iÅ¡ ieÅ¡kovo turto galėjo pradėti vykdyti tik tuo atveju, jeigu negavo tinkamo prievolės įvykdymo iÅ¡ kredito gavėjo bei solidariųjų laiduotojų. Todėl iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai iÅ¡ ieÅ¡kovo turto yra pradėti neteisėtai, o vykdomasis įraÅ¡as – naikintinas.Atsakovas UAB „Medicinos bankas“ nesutiko su ieÅ¡kiniu. Nurodė, jog kredito sutartis yra nutraukta. PraneÅ¡imai apie kredito sutarties nutraukimÄ pateikti į bylÄ . Pagal 2013 m. spalio 23 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä skola pirmiausiai bus iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ UAB „Žaidimu Å¡alis“ ir partneriai, o vėliau iÅ¡ ieÅ¡kovo įkeisto turto.

Nurodo, kad subsidiarus skolininkas atsako papildomai greta pagrindinio skolininko, tai yra tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Tai reiÅ¡kia, jog skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas, pirmiausia, nukreiptinas į skolininkų turtÄ , ir tik tokio turto nepakakus – į įkeistÄ turtÄ , priklausantį įkaito davėjams, kurie nėra skolininkai. Kitaip tariant, kreditorius pirmiausia turi pareikalauti, kad prievolę įvykdytų pagrindinis skolininkas. Pagal įstatymÄ svetimo daikto hipotekos atveju notaro padarytas vykdomasis įraÅ¡as skirtas visai skolos sumai iÅ¡ieÅ¡koti tiek iÅ¡ įkeisto daikto, tiek iÅ¡ kito skolininko turto ne ginčo tvarka.

Atsakovo veiksmai, gaunant vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , nelaikytini neteisėtais, kadangi vykdomajame įraÅ¡e aiÅ¡kiai įvardintas ieÅ¡kovo prievolės subsidiarumas, ir visų pirma antstolis imasi veiksmų bei priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ pagrindinio skolininko – trečiojo asmens UAB „Žaidimų Å¡alis ir partneriai“. Laidavimo prievolė yra solidari ir atsakovas neturi jokios pareigos pirma skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į trečiojo asmens UAB „Žaidimų Å¡alis ir partneriai“ laiduotojus pagal ginčo kredito sutartį.

Laidavimas yra Å¡alutinė prievolė, kurios likimas priklauso iÅ¡imtinai nuo kreditoriaus valios. Atsakovas neprivalo pasinaudoti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ bankrutuojančios UAB „Lokantera“ ir UAB „Onis market“ galimybėmis. IeÅ¡kovo subsidiari atsakomybė pagal CK 4.195 straipsnį dėl to nepasikeistų.                          Atsakovė, notarė J. Å ., nesutiko su ieÅ¡kiniu. Nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 27 d. į jÄ kreipėsi atsakovas dėl vykdomojo įraÅ¡o dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ 2008 m. birželio 9 d. sutartinės hipotekos lakÅ¡tu įkeisto turto atlikimo. 2013 m. spalio 2 d. skolininkui ir įkaito davėjui lakÅ¡te nurodytais buveinės adresais buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas, raginantis ne vėliau kaip per 20 dienų po praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo sumokėti kreditoriui skolÄ ir apie prievolės įvykdymÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti notarui arba pateikti duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo.

Skolininkui ar įkaito davėjui nepateikus įrodymų, kad prievolė pagal Kredito sutartį įvykdyta, 2013 m. spalio 23 d. buvo atliktas vykdomasis įraÅ¡as dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ lakÅ¡tu įkeisto turto. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 491 straipsnį notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo, patikrina:

a) ar vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal hipotekos kreditoriaus praÅ¡ymÄ pateikia asmuo, kuris yra hipotekos kreditorius;

b) ar hipotekos kreditoriaus praÅ¡yme dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registre nurodytus duomenis; ar pasibaigęs hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieÅ¡ terminÄ patenkinti hipoteka užtikrintÄ reikalavimÄ , ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose. Notaras netikrina kitų, negu anksčiau nurodyta duomenų atitikties ir neatsako už juos. LakÅ¡tu skolininkas, įkaito davėjas ir kreditorius susitarė, jog įkeičiamu turtu yra užtikrinami tie reikalavimai ta apimtimi, kuri yra jo patenkinimo momentu, įskaitant palÅ«kanas, netesybas, nuostolius padarytus prievolės įvykdymo termino praleidimu, taip pat iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas.Trečiasis asmuo, BUAB „Lokantera“, nesutiko su ieÅ¡kiniu.

Nurodė, kad kredito sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Žaidimų šalis“ ir partneriai yra akivaizdžiai nutraukta. Ieškovo argumentai, susiję su subsidiariosios ir solidariosios atsakomybės normų taikymu, yra nepagrįsti ir prieštarauja BUAB „Lokantera“ kreditorių teisėms. Laidavimas yra šalutinė prievolė, kurios likimas priklauso išimtinai nuo kreditoriaus valios. Atsakovas gali ir nepasinaudoti išieškojimo iš bankrutuojančios UAB „Lokantera“ ir UAB „Onis market“ galimybėmis, kadangi tai lemia šalutinės prievolės, laidavimo, esmė.

Å iuo atveju kreditorius turi teisę pasirinkti, iÅ¡ kurių užtikrinimo priemonių vykdys iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Å ios pasirinkimo teisės neturi ieÅ¡kovas, įstatymuose nenumatyta jokių imperatyvių nuostatų, kad svetimo daikto hipotekos atveju turi bÅ«ti pirmiausiai įvykdytas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ Å¡alutinės prievolės – laidavimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė           Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė atsakovui UAB „Medicinos bankas“ iÅ¡ ieÅ¡kovo 2.904,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 108,90 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.           Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių nėra ginčo, kad pagal iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ieÅ¡kovo atsakomybė subsidiari. Pagal 2013 m. spalio 23 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä skola pirmiausiai iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ UAB „Žaidimų Å¡alis“ ir partneriai, o vėliau iÅ¡ subsidiariai atsakingo asmens – ieÅ¡kovo įkeisto turto. Subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra kreditoriui akcesorinė ir subsidiarus skolininkas atsako papildomai greta pagrindinio skolininko, tai yra tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas.

Tai reiÅ¡kia, jog skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas, pirmiausia, nukreipiamas į skolininkų turtÄ , ir tik tokio turto nepakakus – į įkeistÄ turtÄ , priklausantį įkaito davėjams, kurie nėra skolininkai, tai yra kreditorius pirmiausia turi pareikalauti, kad prievolę įvykdytų pagrindinis skolininkas. Pagrindinis skolininkas atsako savo turtu, o jo neturint, kreditorius gali praÅ¡yti pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ kito subsidiariosios atsakomybės subjekto, Å¡iuo atveju įkaito davėjų turto. Pagal CK 4.195 straipsnį svetimo daikto hipotekos atveju notaro padarytas vykdomasis įraÅ¡as skirtas visai skolos sumai iÅ¡ieÅ¡koti tiek iÅ¡ įkeisto daikto, tiek iÅ¡ kito skolininko turto ne ginčo tvarka ir atsakovo veiksmai gaunant vykdomÄ jį įraÅ¡Ä nelaikytini neteisėtais, kadangi vykdomajame įraÅ¡e aiÅ¡kiai įvardintas ieÅ¡kovo prievolės subsidiarumas, ir visų pirma, antstolis imasi veiksmų bei priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ pagrindinio skolininko – trečiojo asmens UAB „Žaidimų Å¡alis“ ir partneriai.             Pagal įstatymÄ laidavimas yra Å¡alutinė prievolė, kurios likimas priklauso iÅ¡imtinai nuo kreditoriaus valios (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Atsakovas neprivalo pasinaudoti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ bankrutuojančios UAB „Lokantera“ ir UAB „Onis market“ galimybe, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ subsidiari atsakomybė CK 4.195 straipsnio prasme dėl to nepasikeistų. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , reikalavimo dalykÄ , bet ir kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip.

Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalį kreditorius iki pareikÅ¡damas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingÄ terminÄ iÅ¡ skolininko negavo atsakymo į pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , tai kreditorius gali pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui.

Taigi, CK 6.245 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimai turi bÅ«ti pareikÅ¡ti tik pagrindiniam skolininkui (Å¡iuo atveju UAB „Žaidimų Å¡alis“ ir partneriai), kad atsakovas turėtų galimybę visa apimtimi nukreipti reikalavimÄ Ä¯ subsidiariai atsakingÄ asmenį (IeÅ¡kovÄ ).           Subsidiari ieÅ¡kovo atsakomybė buvo įtvirtinta 2012 m. liepos 1 d. CK pakeitimais, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad hipotekos sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovui buvo suprantama ir žinoma, kad UAB „Žaidimų Å¡alis“ ir partneriai, nevykdant kredito sutarties sÄ lygų, skolos ieÅ¡kojimas pirmiausiai bus nukreiptas į IeÅ¡kovo įkeistÄ turtÄ , o vėliau ir į kitÄ skolininko turtÄ .

Pagal Civilinio kodekso papildymo 4.192 (1), 4.194 (1) straipsniais įstatymo 54 straipsnio 2 dalį iki Å¡io Ä®statymo įsigaliojimo iÅ¡duoti hipotekos (įkeitimo) lakÅ¡tai keičiami, baigiami vadovaujantis Å¡io Ä®statymo nustatyta sutartinės hipotekos ar priverstinės hipotekos (įkeitimo) keitimo ir baigimo tvarka. Taigi, teisės norma įtvirtina, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ieÅ¡kovo turto turi bÅ«ti atliekamas Å¡iuo metu galiojančia teisės normų tvarka. Pagal bylos duomenis Hipotekos sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovo prievolė buvo solidari, todėl vadovaujantis hipotekos sandorio sudarymo metu galiojusiomis teisės normomis už pagrindinio skolininko prievolių neįvykdymÄ , visų pirma, atsakytų ieÅ¡kovas, o skola, visų pirma, turėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ atsakovo naudai įkeisto ieÅ¡kovui priklausančio turto, kas reikÅ¡tų visiÅ¡kÄ ieÅ¡kovo reikalavimų nepagrįstumÄ .

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas yra subsidiariai atsakingas ne už laiduotojų, o kredito gavėjo tinkamÄ prievolių vykdymÄ , todėl atsakovui pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ kredito gavėjo ir neradus turto, iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ieÅ¡kovo turto yra teisėtas ir pagrįstas.  III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai           IeÅ¡kovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.          Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:         1) IeÅ¡kovas nesutinka su teismo pozicija, jog atsakovas turi teisę nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄ iÅ¡ karto po reikalavimo pareiÅ¡kimo kredito gavėjui, tačiau nepareiÅ¡kus reikalavimų ir neiÅ¡ieÅ¡kojus iÅ¡ kredito gavėjo laiduotojų, kaip solidarių skolininkų, turto.

Teismo nurodytos CK normos reglamentuoja reikalavimų pareiÅ¡kimo sekÄ tais atvejais, kai yra pagrindinis skolininkas ir subsidiarus skolininkas, tačiau nereglamentuoja atvejų, kai yra ne tik pagrindinis skolininkas, bet ir vienas ar keli solidarÅ«s bendraskoliai. CK 6.6 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį, o CK 6.245 straipsnio 5 dalis nustato, jog kreditorius iki pareikÅ¡damas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo.

Å i norma nereguliuoja tų atvejų, kai su pagrindiniu skolininku yra solidarius skolininkas. Minėtos normos niekaip nepagrindžia teismo motyvų, kadangi reglamentuoja skirtingus, nei byloje, teisinius santykius. IeÅ¡kovo prievolės subsidiarumas lemia tai, jog atsakovas prieÅ¡ vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo turto privalo ne tik iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kredito gavėjo turto, tačiau ir iÅ¡ kartu su kredito gavėju solidariai atsakingų skolininkų – laiduotojų. Bendroji taisyklė nurodo, jog skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

Nagrinėjamu atveju laiduotojai yra solidariÄ jÄ prievolę kartu su kredito gavėju turintys bendraskoliai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 pažymima, jog solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ , prieÅ¡ingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį.

Taigi tiek laiduotojai, tiek kredito gavėjas yra solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, todėl konstatuotina, jog atsakovas turi teisę reikalauti kredito gavėjo neįvykdytos prievolės tinkamo įvykdymo tiek iÅ¡ kredito gavėjo, tiek iÅ¡ laiduotojų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2012, nagrinėdamas subsidiariÄ atsakomybę pagal garantijos teisinius santykius, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog subsidiarios atsakomybės principas reiÅ¡kia, kad, vykdant teismo sprendimÄ , pirmiausia priteistų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimas bus vykdomas iÅ¡ atsakovo turto, o jo neturint, - iÅ¡ kasatorės turto.

Taigi pagal teismų praktikÄ subsidiaraus skolininko atžvilgiu vykdymo veiksmai gali bÅ«ti pradėti tik nesant kredito gavėjo bei solidariųjų laiduotojų turto. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2SA-165-661/2013 nurodyta, kad skolininkai atsako kreditorei solidariai, o įkaito davėjai atsako kreditorei subsidiariai. Subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra akcesorinė. Jos esminis bruožas tas, kad subsidiarus skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, tai yra tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas.

Tai reiÅ¡kia, jog skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas, pirmiausia, nukreiptinas į skolininkų turtÄ , ir tik tokio turto nepakakus – į įkeistÄ turtÄ , priklausantį įkaito davėjams, kurie nėra skolininkai. Kreditorius pirmiausia turi pareikalauti, kad prievolę įvykdytų pagrindinis skolininkas. Minėta nutartimi iÅ¡ esmės konstatuota ir tai, kad kreditorius gali vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkaito davėjo, kaip subsidiariai atsakingo asmens, turto ne tik tada, kai nepakanka skolininko turto, tačiau tik tada, kai nepakanka ir solidariai su skolininku atsakingų asmenų turto.

Teismo argumentas dėl tariamo vykdomojo raÅ¡to teisėtumo yra nepagrįstas. Vykdomasis raÅ¡tas nepagristai nustato, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo turto ieÅ¡kojimÄ galima vykdyti prieÅ¡ tai nesikreipus į kredito gavėjo laiduotus.            2) Teismas nurodo, kad Hipotekos lakÅ¡to sudarymo metu ieÅ¡kovo prievolė atsakovui buvo solidari, tai yra jog vadovaujantis hipotekos sandorio sudarymo metu galiojusius teisės normomis už pagrindinio skolininko prievolių neįvykdymÄ , visų pirma, atsakytų ieÅ¡kovas.

Tokia teismo pozicija yra visiškai nepagrįsta ir prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.127, 4.170, 4.171, 4.172, 4.173, 4.174, 4.175, 4.176,4.177,4.,4.179,4.180,4.181,4.182,4.183, 4.184, 4.185, 4.186, 4.187, 4.188, 4.189, 4.190, 4.191, 4.192,4.193,4.195.4.196,4.197,4.198,4.199, 4.200, 4.201, 4.202, 4.204, 4.206, 4.207, 4.209, 4.210,4.211, 4.212, 4.213, 4.214, 4.216, 4.219, 4.220, 4.221, 4.223, 4.224, 4.225, 4.226, 4.256 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 4.192 (1), 4.194 (1) straipsniais įstatymo nuostatoms.

Ä®statymu priimti CK pakeitimai įsigaliojo 2012 m. liepos 1 d. Ä®statymas nenumato, kad įkaito davėjo atsakomybė (solidarioji ar subsidiarioji) nustatoma pagal iki Ä®statymo įsigaliojimÄ galiojusias teises normas. Å iÄ pozicijÄ patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1246/2013, kurioje nurodyta, kad kadangi svetimo daikto hipotekos atveju Å¡alia pagrindinio skolininko atsiranda papildomas skolininkas (skolininkų daugetas), juos su kreditoriumi siejanti prievolės rÅ«Å¡is yra subsidiarioji.

Å i iÅ¡vada darytina, remiantis bendruoju prievolių rÅ«Å¡ių klasifikavimu, esant skolininkų daugetui (dalinės, solidarios ir subsidiarios) bei CK 6.6 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kuriÄ solidari skolininko prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis. Nagrinėjamu atveju, nesant įstatymo bei Å¡alių susitarimo dėl solidarios svetimo daikto hipotekos davėjo atsakomybės taikymo, prievolė pagal hipotekos lakÅ¡tÄ pagrindinio skolininko kreditoriui yra subsidiari. Kreditoriaus teisė reikalauti, kad svetimo daikto hipotekos davėjas, kaip subsidiarus bendraskolis, vykdytų turimÄ subsidiariÄ prievolę, yra saistoma galimybės gauti reikalavimo dalies patenkinimÄ iÅ¡ pagrindiniam skolininkui priklausančio turto.

Vadovaujantis CK 4.195 straipsnio 3 dalimi, jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto. Nors svetimo daikto hipotekos sandorio sudarymo metu ex lege nebuvo įtvirtintos analogiškos išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto taisyklės, tačiau tokia taisyklė išplaukia iš papildomo skolininko prievolės kreditoriui subsidiarumo.

Konstatuotina, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog iki Ä®statymo įsigaliojimo galiojusios CK nuostatos taikytinos ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo įkeisto turto vykdymui.           Atsakovas UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti pirmos instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Nurodo, kad laidavimo prievolė yra solidari, tačiau atsakovas neturi jokios pareigos (kylančios įstatymo ar sandorio pagrindu) visų pirma skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į pagrindinio skolininko laiduotojus pagal kredito sutartį.

Laidavimas yra Å¡alutinė prievolė, kurios likimas priklauso iÅ¡imtinai nuo kreditoriaus valios, atsakovas neprivalo pasinaudoti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ bankrutuojančios UAB „Lokantera“ ir UAB „Onis market“ galimybėmis. Pažymėtina, kad hipotekos lakÅ¡tu ieÅ¡kovas užtikrino ne laiduotojų prievolių vykdymÄ , o iÅ¡imtinai pagrindinio skolininko prievolių vykdymÄ atsakovui. Taigi, atsakovo reikalavimas į skolininkÄ apskritai nesiejamas su kreditoriaus reikalavimu į pagrindinio skolininko laiduotojus.             Atsakovė notarė J.

Å . atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 yra konstatavęs, jog Civilinis kodeksas laidavimÄ ir įkeitimÄ (hipotekÄ ) reglamentuoja netapačiai, bet jų vienas kitam neprieÅ¡pastato, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , reikalavimo dalykÄ , bet ir nuspręsti, iÅ¡ kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip.

Hipotekos sutartyje kreditorius ir ieÅ¡kovas nebuvo susitarę, jog kreditorius iÅ¡ pradžių iÅ¡ieÅ¡kojimÄ turi nukreipti į laiduotojų turtÄ , o tik vėliau į ieÅ¡kovo Hipotekos sutartimi įkeista turtÄ . Taigi, ieÅ¡kovo reikalavimas pirmiausia nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko ir laiduotojų, kaip solidarių skolininkų, turtÄ , o tik vėliau į ieÅ¡kovo Hipotekos sutartimi įkeistÄ turtÄ , yra nepagrįstas, nes vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiÅ¡kai neįvykdė vienas iÅ¡ skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusiÄ prievolės dalį įvykdytų bet kuris iÅ¡ kitų skolininkų arba visi jie bendrai.

Tad reikalavimų pateikimas skolininkui ir laiduotojams kiekvienam atskirai ar abiem kartu yra kreditoriaus diskrecijos teisė, o ne pareiga. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ hipotekÄ Ä¯keistÄ turtÄ , prieÅ¡ tai nepareiÅ¡kus reikalavimų laiduotojams, kai prievolė yra užtikrinta laidavimu ir skolininkui nepriklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu.           Byloje nustatyta, kad UAB „Žaidimų Å¡alis“ ir partneriai su atsakovu „Medicinos bankas“ 2008 m. gegužės 26 d. sudarė Kredito sutartį Nr. LOAN_67028, pagal kuriÄ atsakovas suteikė kredito gavėjui, UAB „Žaidimų Å¡alis“ ir partneriai 435.000,00 Lt kreditÄ iki 2011 m. balandžio 26 d. (t.

I, b.l. 14-19). Pagal sutarties 2.7 punktÄ kredito gavėjo prievolių įvykdymas užtikrinamas kredito gavėjų visų sÄ skaitų banke įkeitimu, nekilnojamojo turto hipoteka ir INVEGA garantija. Notaras 2008 m. birželio 9 d. patvirtino hipotekos lakÅ¡tÄ , pagal kurį atsakovui UAB „Medicinos bankas“ buvo įkeistas ieÅ¡kovui priklausantis nekilnojamas turtas, kuriuo buvo užtikrintas 2008 m. gegužės 26 d. kredito sutarties su visais esamais ir bÅ«simais jos sÄ lygų pakeitimais ir papildymais įvykdymas (t.

I, b.l. 24-25). 2009 m. rugpjūčio 17 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie 2008 m. gegužės 26 d. kredito sutarties buvo nustatyta, kad kredito suma – 92.825,00 €, jos grÄ Å¾inimo terminas – 2014 m. rugpjūčio 26 d. (t. I, b.l. 20-21). 2009 m. rugpjūčio 19 d. papildomu susitarimu Nr. 2 prie kredito sutarties buvo pakeistas sutarties 2.7 punktas, jį papildant UAB „Lokantera“ laidavimu (t. I, b.l. 29; t. II, b.l. 45-48). 2010 m. spalio 8 d. papildomu susitarimu Nr. 3 prie kredito sutarties buvo nustatyta, jog kredito likučio suma – 79.057,54 €, sutartis papildyta 2.7.5 punktu, pagal kurį prievolių įvykdymas užtikrinamas papildomai UAB „Onis Market“ laidavimu, pasiraÅ¡ant laidavimo sutartį (t.

I, b.l. 22-23; t. II, b.l. 42-44).           Atsakovas UAB „Medicinos bankas“ 2013 m. rugsėjo 25 d. pateikė notarui praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo, kuriame nurodė, kad kredito sutartis buvo nutraukta nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d., skolininkas skolos negrÄ Å¾ina, todėl prašė iÅ¡duoti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo įkeistÄ turtÄ pagal hipotekos lakÅ¡tÄ (t.

I, b.l. 30-31). Notarė 2013 m. spalio 23 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kuriame nurodė, jog siÅ«lo pagal šį vykdomÄ jį įraÅ¡Ä priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumÄ iÅ¡ UAB „Žaidimų Å¡alis“ ir partneriai, nurodytÄ hipotekos sandoryje hipotekos turėtojo UAB „Medicinos bankas“ naudai pagal 2008 m. birželio 9 d. patvirtintÄ sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ . Ä®kaito gavėjas, kaip su skolininku subsidiariai atsakingas asmuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (t.

I, b.l. 37).  Hipoteka ir laidavimas yra tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dai. Hipoteka – daiktinės teisės institutas. Å ios daiktinės teisės bÅ«dingi bruožai yra jos absoliutumas, pirmumas prieÅ¡ kitus kreditorius ir sekimas paskui įkeistÄ daiktÄ . Viena iÅ¡ sutartinės hipotekos rÅ«Å¡ių yra svetimo daikto hipoteka. Esant sutartinei svetimo daikto hipotekai, t. y. kai hipoteka kreditoriaus reikalavimo tinkamo įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas ne skolininkui, bet trečiajam asmeniui priklausantis nekilnojamasis turtas (CK 4.181 straipsnis), Å¡is kreditoriui už skolininko neįvykdytas prievoles atsako tik hipoteka įkeistu turtu (CK 4.195 straipsnio 1 dalis). 2011 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas įstatymas Nr. XI-1842, įsigaliojęs 2012 m. liepos 1 d., kuriuo buvo pakeista ir papildyta dauguma CK ketvirtosios knygos XI skyriaus, reglamentuojančio hipotekÄ , normų.

CK 1.7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta lex retro non agit taisyklė. Pagal minėto įstatymo 54 straipsnio 2 dalį iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti hipotekos (įkeitimo) lakštai keičiami, baigiami vadovaujantis šio įstatymo nustatyta sutartinės hipotekos ar priverstinės hipotekos (įkeitimo) keitimo ir baigimo tvarka. Tuo tarpu minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo įregistruoti hipotekos (įkeitimo) kreditorių reikalavimai tenkinami eile, nustatyta pagal iki šio įstatymo įsigaliojusias teisės normas.

IeÅ¡kovas su atsakovu hipotekos lakÅ¡tÄ sudarė 2008 m. birželio 9 d. Taigi nagrinėjamu atveju taikytina 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovo argumentas, jog pirmos instancijos teismas vadovavosi negaliojančiomis teisės normomis, yra nepagrįstas.PrieÅ¡ aukščiau minėto įstatymo įsigaliojimÄ , CK 4.195 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymÄ tik įkeistu savo daiktu.

Naujoji šio straipsnio 1 dalies redakcija papildomai numato, jog įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos. Pažymėtina, kad anksčiau galiojusi šios teisės normos redakcija nedetalizavo įkeisto daikto savininko atsakomybės apimties ar eiliškumo, taip pat neįtvirtino prievolės solidarumo. Kadangi svetimo daikto hipotekos atveju šalia pagrindinio skolininko atsiranda papildomas skolininkas (skolininkų daugetas), juos su kreditoriumi siejanti prievolės rūšis yra subsidiarioji.

Å i iÅ¡vada darytina, remiantis bendruoju prievolių rÅ«Å¡ių klasifikavimu, esant skolininkų daugetui (dalinės, solidarios ir subsidiarios) bei CK 6.6 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kuriÄ solidari skolininko prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis; solidarioji prievolė atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1246/2013).

Todėl sutiktina su ieÅ¡kovu, jog nagrinėjamu atveju, nesant įstatymo bei Å¡alių susitarimo dėl solidarios svetimo daikto hipotekos davėjo atsakomybės taikymo, ieÅ¡kovo prievolė pagal 2008 m. birželio 9 d. hipotekos lakÅ¡tÄ pagrindinio skolininko kreditoriui yra subsidiari. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pasisakęs dėl hipotekos ir laidavimo, kaip prievolių užtikrinimo bÅ«dų, tarpusavio santykio. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad CK normos laidavimÄ ir hipotekÄ , kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dus, reglamentuoja netapačiai, tačiau jų nesuprieÅ¡ina, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos.

Laiduotojo prievolė, laiduojant kreditoriui už skolininkÄ , yra asmeninio pobÅ«džio. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ (CK 6.80 straipsnio 2 dalis). Prievolės solidarumas lemia kreditoriaus pasirinkimo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Taigi, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , reikalavimo dalykÄ , bet ir kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (LAT 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-7-364/2010; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2011).

Pagal nurodytÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ kreditorius nagrinėjamoje byloje teisėtai naudojosi savo pasirinkimo teise ir iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipė tik į pagrindinį skolininkÄ ir su juo subsidiariai atsakingÄ ieÅ¡kovÄ .IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde remiasi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SA-165-661/2013, kurioje buvo aptariama netapati nagrinėjamai bylai teisinė situacija, kadangi analizuojama prievolė buvo užtikrinta tik svetimo daikto hipoteka, o ne laidavimu, solidarieji bendraskoliai abu buvo pagrindiniai skolininkai, o ne skolininkas ir laiduotojas.

Be to, Å¡ioje nutartyje padarytos iÅ¡vados iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja skundžiamame teismo sprendime padarytoms iÅ¡vadoms. Notarė 2013 m. spalio 23 d. vykdomajame įraÅ¡e nurodė, jog ieÅ¡kovas yra tik subsidiariai atsakingas asmuo, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal šį vykdomÄ jį raÅ¡tÄ bus nukreiptas pirmiausia į pagrindinio skolininko – kredito gavėjo – turtÄ .             Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalį kreditorius iki pareikÅ¡damas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo.

Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingÄ terminÄ iÅ¡ skolininko negavo atsakymo į pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , tai kreditorius gali pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje vienam iÅ¡ laiduotojų, UAB „Lokantera“, 2012 m. liepos 18 d. Vilniaus apygardos teisme buvo iÅ¡kelta bankroto byla (N. B2-369-577/2014). Atsakovas 2013 m. spalio 4 d. raÅ¡tu kreipėsi į laiduotojÄ UAB „Onis Market“ ragindamas įvykdyti kredito gavėjo prievolė (t.

I, b.l. 34-35), tačiau minėtas skolininkas savo prievolės neįvykdė. Todėl kreditorius pagrįstai pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalies nuostatas reikalavimÄ nukreipė į ieÅ¡kovo įkeistÄ turtÄ .  Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str., n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                                                                                                                             Laima Gerasičkinienė                                                                                                                                                                                                                                                       Dainius Rinkevičius                                                                                                                                                                                                                        JÅ«ratė Varanauskaitė