Legislator Case Law & Legislation
fa8bcf2f-5b80-4b1f-b10b-cfd84c4edceb AI generated

fa8bcf2f-5b80-4b1f-b10b-cfd84c4edceb · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Case Number fa8bcf2f-5b80-4b1f-b10b-cfd84c4edceb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-282-386/2012 m. Proceso Nr. 3-63-3-00136-2010-8 (S)                     Teismo procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 22 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Å arkauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. Å ., atsakovo atstovui ArÅ«nui Venckui, 2012 m. kovo 13 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

Legislator headnote

AI generated

fa8bcf2f-5b80-4b1f-b10b-cfd84c4edceb · Klaipėdos apygardos administracinis teismas: Tačiau pagal darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį (b.l.75-76) pareiÅ¡kėjas 2008 m. liepos 5 d. (poilsio diena) dirbo 3 val., kurios buvo skaičiuojamos kaip darbo valandos poilsio dienÄ ir kaip virÅ¡valandinis darbas, todėl taikant DK 193 straipsnio nuostatas neteisingai buvo priskaičiuotas 100,56 Lt dydžio priedas. 2008 m. liepos 26 d. (poilsio diena) pareiÅ¡kėjas dirbo 8 val., iÅ¡ kurių 5 val. buvo dirbtos nakties metu. Å ios 8 val. buvo skaičiuojamos kaip dirbtos poilsio dienÄ , ir kaip virÅ¡valandžiai, o taip pat kaip 5 val. naktinės darbo valandos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-282-386/2012 m. Proceso Nr. 3-63-3-00136-2010-8 (S)                     Teismo procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 22 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Å arkauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. Å ., atsakovo atstovui ArÅ«nui Venckui, 2012 m. kovo 13 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

Å . praÅ¡ymÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtų priedų ir priemokų prie pareiginės algos dalies priteisimo, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas D. Å . 2010 m. kovo 15 d. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo priteisti neiÅ¡mokėtÄ priedų ir priemokų prie pareiginės algos dalį – 1 270,25 Lt, susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Nurodo, kad dirbo statutiniu valstybės tarnautoju laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., už atliktas pareigas jam nebuvo sumokėtas priklausantis darbo užmokestis, kadangi buvo ribojama priedų ir priemokų dalis (remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi iÅ¡mokama priemokų ir priedų dalis negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos). Teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.PareiÅ¡kėjas D.

Å . palaiko praÅ¡ymÄ ir praÅ¡o priteisti visÄ 1270,25 Lt darbo užmokesčio nepriemokÄ .Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimuose į praÅ¡ymÄ (b.l.11-13; 70-72) praÅ¡o praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Nurodo, kad pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato finansų skyriaus 2010-03-04 pateiktÄ raÅ¡tÄ Nr. 30-S-2500 iki 2009-01-01 Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate skaičiuojant darbo užmokestį už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis buvo taikomos Darbo kodekso (toliau – ir DK) 194 ir 193 straipsnių nuostatos, t.y. ta pati darbo valanda buvo dvigubai apmokama kaip už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis ir dar papildomai pusantro karto apmokama kaip už darbÄ naktį.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-09-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006 nurodė, jog virÅ¡valandinis darbas ir (arba) darbas naktį dirbamas Å¡venčių ir (arba) poilsio dienomis, tai už tokį darbÄ mokama pagal DK 194 nuostatas, o 193 straipsnis netaikomas. IÅ¡ to seka, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 už naktinį darbÄ Å¡venčių dienomis neteisingai priskaičiuota 832,44 Lt ir neiÅ¡mokėta už 2008 m. liepos ir spalio mėnesius 747,40 Lt atlyginimo dalis, kuri vadovaujantis DK 224 straipsniu negali bÅ«ti iÅ¡mokėta, o pareiÅ¡kėjui priteistina suma yra 522,85 Lt.

Taip pat praÅ¡o atsakovu įtraukti Lietuvos valstybę ir sprendimo vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui.Atsakovo atstovas ArÅ«nas Venckus praÅ¡o praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies atsiliepimuose iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundÄ nepateikė, atstovas į bylos nagrinėjimÄ neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai.Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

Konstatuojama:PraÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Å ioje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., kuri buvo neiÅ¡mokėta taikant Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, ribojančiÄ priedų ir priemokų sumÄ (ne daugiau kaip 70 procentų). Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus (23-26 straipsnių nuostatos), kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad D.

Å . dirbo statutiniu valstybės tarnautoju Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate. PareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu priteisti darbo užmokesčio dalį 1 270,25 Lt už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 į teismÄ kreipėsi 2010-03-15, todėl laikytina, kad nepraleistas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IÅ¡ pateiktų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (b.l.73-74) matyti, kad atsakovas skaičiuojant darbo užmokestį už darbÄ naktį, poilsio ir Å¡venčių dienomis taikė Darbo kodekso 194 straipsnio bei 193 straipsnio nuostatos, tai yra buvo dvigubai apmokama kaip už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis ir kaip už naktinį darbÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-451/2006 konstatavo, kad Darbo kodekso 194 straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti mokėjimÄ už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis. Kai virÅ¡valandinis darbas ir (arba) darbas naktį dirbamas Å¡venčių, ir (arba) poilsio dienomis, tai už tokį darbÄ mokama pagal Darbo kodekso 194 straipsnio nuostatas, o Darbo kodekso 193 straipsnis netaikytinas. Pagal atsakovo 2010 m. kovo 5 d. pažymÄ Nr. 3-PAZ1-1609 pareiÅ¡kėjui už darbÄ 2008 m. liepos mėnesį buvo priskaičiuota ir neiÅ¡mokėta 339,53 Lt suma.

Tačiau pagal darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį (b.l.75-76) pareiÅ¡kėjas 2008 m. liepos 5 d. (poilsio diena) dirbo 3 val., kurios buvo skaičiuojamos kaip darbo valandos poilsio dienÄ ir kaip virÅ¡valandinis darbas, todėl taikant DK 193 straipsnio nuostatas neteisingai buvo priskaičiuotas 100,56 Lt dydžio priedas. 2008 m. liepos 26 d. (poilsio diena) pareiÅ¡kėjas dirbo 8 val., iÅ¡ kurių 5 val. buvo dirbtos nakties metu. Å ios 8 val. buvo skaičiuojamos kaip dirbtos poilsio dienÄ , ir kaip virÅ¡valandžiai, o taip pat kaip 5 val. naktinės darbo valandos.

Kaip matyti, taikant DK 193 straipsnio nuostatas neteisingai buvo priskaičiuotas 268,16 Lt dydžio priedas už 8 val.virÅ¡valandinio darbo ir 55,85 Lt dydžio priedas už darbÄ nakties metu. Viso 2008 m. liepos mėnesį taikant DK 193 straipsnio nuostatas neteisingai priskaičiuota 424,57 Lt. Pagal minėtÄ atsakovo pateiktÄ pažymÄ pareiÅ¡kėjui už darbÄ 2008 m. spalio mėnesį buvo priskaičiuota ir neiÅ¡mokėta 708,97 Lt suma. Tačiau pagal darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį (b.l.77-78) pareiÅ¡kėjas 2008 m. spalio 10 d. (poilsio diena), dirbo 6 val., iÅ¡ kurių 2 val. buvo dirbamos nakties metu.

Å ios 6 val. buvo skaičiuojamos kaip darbo valandos poilsio dienÄ , ir kaip virÅ¡valandinis darbas, o taip pat kaip 2 val. darbo nakties metu, todėl taikant DK 193 straipsnio nuostatas neteisingai buvo priskaičiuotas 151,74 Lt dydžio priedas už 6 val. virÅ¡valandinio darbo ir 13,52 Lt dydžio priedas už darbÄ nakties metu. 2008 m. spalio 11 d. (poilsio diena) pareiÅ¡kėjas dirbo 7.45 val., kurios buvo dirbtos nakties metu. Å ios 7.45 val. buvo skaičiuojamos kaip dirbtos poilsio dienÄ ir, kaip virÅ¡valandžiai, o taip pat kaip 5 val. darbo nakties metu.

Kaip matyti, taikant DK 193 straipsnio nuostatas neteisingai buvo priskaičiuotas 188,53 Lt dydžio priedas už 7.45 val.virÅ¡valandinio darbo ir 54,08 Lt dydžio priedas už darbÄ nakties metu. Viso 2008 m. spalio mėnesį, taikant DK 193 straipsnio nuostatas neteisingai priskaičiuota 407,87 Lt. Pagal Darbo kodekso 224 straipsnio 3 dalį negalima iÅ¡ darbuotojo iÅ¡ieÅ¡koti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymÄ apskaičiuoto darbo užmokesčio, iÅ¡skyrus skaičiavimo klaidos atvejus. PareiÅ¡kėjui atsakovo pateiktoje pažymoje už 2008 m. liepos mėnesį nurodyta priskaičiuota bei neiÅ¡mokėta 339,53 Lt suma, tačiau teismui įvertinus pateiktus įrodymus nustatyta, jog taikant DK 193 straipsnio nuostatas nepagrįstai priskaičiuota 424,57 Lt suma; kadangi pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta tik 339,53 Lt, todėl bÅ«tent Å¡ia suma atitinkamai mažintina priteistina neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis.

PareiÅ¡kėjui atsakovo pateiktoje pažymoje už 2008 m. spalio mėnesį nurodyta priskaičiuota bei neiÅ¡mokėta 708,97 Lt suma, tačiau nustačius, jog taikant DK 193 straipsnio nuostatas nepagrįstai priskaičiuota 407,87 Lt suma, Å¡ia suma atitinkamai mažintina priteistina neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis.  Todėl nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ribojant priedų ir priemokų mokėjimÄ Â nesumokėta 522,85 Lt (1270,25 – (339,53 + 407,87)) ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas Å¡ioje dalyje tenkintinas.

             Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija Nr. IX-856) 25 ir 26 straipsniuose numatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai ir priemokos ir nurodytas priedų ir priemokų sÄ raÅ¡as. Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 221, 481, 501 straipsniais įstatymu (įstatymo redakcija 2007 m. birželio 7 d. Nr. X-1175, 2007-06-07 Žin., 2007, Nr. 69-2723) buvo pakeistas ir papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Å¡io Ä®statymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai. Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos ) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismo nutarime konstatuota, kad negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai. Todėl ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nesant nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ maksimaliÄ mokėtinÄ ribÄ , pažeistos Konstitucijos nuostatos.

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Vadinasi, pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, ir konstitucinį teisinės valstybės principÄ Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje „Darbo užmokestis“, kuris vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams buvo taikomas be iÅ¡lygų, turėjo bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ .Taigi, Konstitucinis teismas konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , už šį darbÄ nebÅ«tų mokama, bÅ«tų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus.

Todėl net ir sprendimo priėmimo metu nesant nustatytam teisiniam reguliavimui pagal kurį bÅ«tų galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, pareiÅ¡kėjas pagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl piniginės iÅ¡mokos priteisimo, kadangi kitų bÅ«dų kompensuojant už atliktÄ darbÄ nėra numatyta. Vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis, konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi iÅ¡ pateiktų pažymų apie pareiÅ¡kėjui mokėtÄ darbo užmokestį, matyti, kad buvo taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytų priedų ir priemokų ribojimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti sprendimo įvykdymo terminÄ .              Kreipimasis į teismÄ teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sÄ lygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismÄ kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neiÅ¡nyksta asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004;

A1-638/2005).Sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui yra iÅ¡nykęs, todėl atsakovas – Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, įpareigojamas pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį. Atsakovo praÅ¡ymas atsakovu įtraukti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atmestinas.

LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

PareiÅ¡kėjas tarnybos teisiniais santykiais ginčo laikotarpiu buvo tiesiogiai susijęs su Klaipėdos apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, t.y. subjektu (pareiÅ¡kėjo darbdaviu), privalančiu mokėti pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus. Todėl bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė.

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo D.Å .  praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjui D. Å . priteisti iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 522,85 Lt (penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt du litus, 85 ct) už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neiÅ¡skaičiuoti).

Kitoje dalyje praÅ¡ymo netenkinti.Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                                                        Laimutė Jokubauskaitė