2021-08-19 Nr. AB-16110-4-49-3-00122-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3767-502/2021

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00122-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsienietei H. A. (H. A.), jos atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjams T. T. ir A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės H. A. (H. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietės H. A. (H. A.) sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę H. A. (toliau – ir užsienietė, apeliantė) Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 8 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas užsienietės prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodyta:

2.1. Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 11 d. apie 05.20 val., veikdama 17 asmenų grupėje, Rimšės kaimo prieigose, Rimšės sen., Ignalinos r. buvo sulaikyta, kadangi neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną, neturėdama su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietė prisistatė (duomenys neskelbtini) piliete H. M. A., pateikė prieglobsčio prašymą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre. Migracijos departamentas prieglobsčio prašymą nagrinėja skubos tvarka.

2.2. Migracijos departamentas 2021 m. liepos 1 d. rašte nurodė, kad H. A. piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, pasinaudodama nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis, Lietuvoje nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, naktį kirto Lietuvos valstybės sieną, sulaikyta paaiškino, kad išvyko iš savo šalies į Europą, negalėjo nurodyti atvykimo aplinkybių, teikė miglotus paaiškinimus dėl savo kelionės tikslo bei dokumento praradimo aplinkybių. Šios aplinkybės, Migracijos departamento vertinimu, pagrindžia prielaidą, kad, vengdama galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ji gali pasislėpti arba, net nelaukdama sprendimo dėl jos teisinės padėties, išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybės, taip sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties, todėl šiuo atveju egzistuoja užsienietės sulaikymo pagrindai.

2.3. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tokių asmenų atžvilgiu, kurių asmens tapatybė yra patvirtina, jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir bendradarbiauja su valdžios institucijomis, teismais. Šiuo atveju užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką neturėdama jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos, ir iki šiol jo nepateikė.

3. Užsienietė paaiškino, kad į Lietuvą atvyko be dokumentų, kuriuos iš jos paėmė dar Turkijoje. Į Lietuvą atvyko krovininiu automobiliu. Bijo gyventi (duomenys neskelbtini), nes jai grasino jos brolis, dėl pagalbos į (duomenys neskelbtini) policiją nesikreipė, nes ten niekas jai padėti negali.

4. Užsienietės atstovas nurodė, kad sutinka tenkinti Teikimą, kadangi nėra kitos alternatyvos taikyti kitą priemonę.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. liepos 9 d. sprendimu Teikimą tenkino ir sulaikė (duomenys neskelbtini) pilietę H. A. Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 8 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

6. Teismas nustatė, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 11 d., apie 05.20 val., veikdama 17 asmenų grupėje, Rimšės kaimo prieigose, Rimšės šen., Ignalinos r. buvo sulaikyta, kadangi neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną, neturėdama su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietė prisistatė (duomenys neskelbtini) piliete H. A. bei pateikė prieglobsčio prašymą, Migracijos departamento sprendimu buvo apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre. Migracijos departamentas prieglobsčio prašymą nagrinėja skubos tvarka.

7. Teismas sprendė, jog užsienietės sulaikymas yra pagrįstas, kadangi alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams pasiekti, bet svarbu ir tai, kad alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tokių asmenų atžvilgiu, kurių asmens tapatybė yra patvirtinta, jie nekelia jokios grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir kurie bendradarbiauja su valdžios institucijomis, teismais. Šiuo atveju užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką neturėdama jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos, kurios nepateikė iki šiol. Be to, vengdama galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ji gali pasislėpti arba, net nelaukdama sprendimo dėl jos teisinės padėties, išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybes, taip sukeldama nelegalios migracijos grėsmę. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jos teisinės padėties, todėl šiuo atveju egzistuoja užsienietės sulaikymo pagrindai.

III. 8. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimą, Teikimą tenkinti iš dalies pritaikant apeliantei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas, spręsdamas apeliantės sulaikymo klausimą, netinkamai išaiškino bei taikė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymo) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų, 5 dalies 8, 10 ir 12 punktų nuostatas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog apeliantės prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau tai nereiškia, jog sulaikymo klausimo nagrinėjimo metu nesant išsiaiškintų prieglobsčio motyvų, vien šios sąlygos pakanka, kad būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Vien tai, kad užsienietė prieglobsčio prašymą pateikė po sulaikymo, taip pat nereiškia, kad ji prieglobsčio prašymą pateikė išimtinai tik siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos perėjimą. Be to, įstatymas neįtvirtina konkretaus laikotarpio, per kurį turi būti pateiktas prieglobsčio prašymas.

9.2. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sulaikymo pagrindu (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti užsieniečio tapatybę (pilietybę)) gali būti remiamasi tik tam tikrą laikotarpį, per kurį kompetentingos institucijos turi imtis visų reikiamų priemonių, siekiant išsiaiškinti užsieniečio tapatybę. Apeliantė paaiškino neturinti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, kadangi jis buvo atimtas kelionės metu dar Turkijoje. Užsienietei esant sulaikytai, jai buvo apribotos galimybės gauti ir pateikti paso nuotrauką, todėl ji kartu su apeliaciniu skundu pateikia paso nuotrauką, siekdama patvirtinti jos nurodytą tapatybę bei paneigti prielaidą dėl jos nebendradarbiavimo. Apeliantės tapatybei esant nustatytai, o Centrui nepateikus jokių kitų duomenų, galinčių pagrįsti įtarimus, kad užsienietė gali pasislėpti, siekdama grąžinimo ar išsiuntimo (šis klausimas dar nėra išspręstas), nėra pagrindo teigti esant įrodytai tikimybei dėl apeliantės pasislėpimo rizikos. Be to, užsienietė nekalba jokia kita kalba, išskyrus gimtąją, todėl jos galimybės išvykti ir keliauti savarankiškai vertintinos kritiškai.

9.3. Teismas nepagrįstai motyvavo apeliantės sulaikymą įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 12 punktu, kadangi šioje normoje numatytas bandymas neteisėtai vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu nėra aplinkybė, įrodanti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

9.4. Atsižvelgus į tai, kad apeliantės tapatybė yra nustatyta, nėra duomenų, kad ji keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, ji bendradarbiauja su institucijomis nustatant jos teisinę padėtį, yra pagrindas užsienietei taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimą.

11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Apeliantė, atvykusi į Lietuvos Respubliką, prisistatė (duomenys neskelbtini) piliete H. M. A., per pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą pasivadino H. A., vėliau pateikė, jos teigimu, ir savo asmens dokumento nuotrauką, tačiau toks dokumentas (tinkamai nepatvirtintas, kad kopija yra tikra) negali būti laikomas tapatybę patvirtinančio dokumentu, kadangi nėra galimybės įsitikinti jo autentiškumu. Be to, atvykimas į užsienio valstybę be jokių asmens tapatybės dokumento bei nenuoseklus savo anketinių duomenų pateikimas negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Apeliantė, būdama pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes, reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir ji turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte. Šiuo atveju aplinkybė, kad apeliantė apeliacinės instancijos teismui teikė dokumento kopiją, kuria ji siekė įrodyti savo asmens tapatybę, nepašalina jos anksčiau atliktų veiksmų ir dėl to kilusių teisinių pasekmių. Didelė tikimybė, kad apeliantė teikia dokumento kopijos nuotrauką tik norėdama gauti laisvo judėjimo galimybę.

11.2. Apeliantės argumentas, susijęs su ribota galimybe keliauti dėl kalbos barjero, yra abstraktus ir deklaratyvus. Pagal bendra praktiką savarankiškai keliaujančių ir tik gimtąją kalbą mokančių arba neraštingų užsieniečių skaičius yra tapatus kelias užsienio kalbas mokančių ir savarankiškai keliaujančių užsieniečių skaičiui, ir vieni ir kiti sėkmingai pasiekia bet kokią pasaulio šalį. Pati apeliantė sėkmingai atvyko iš savo kilmės šalies į Lietuvą, nors, kaip teigia, nežino užsienio kalbų.

11.3. Suteikus apeliantei laisvo judėjimo galimybę prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu (kol nebus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje), iškils rizika, kad ji nesulauks galutinio sprendimo ir išvyks iš Lietuvos Respublikos, siekdama išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę H. A. Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 8 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo.

13. Užsienietės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad užsienietė bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis nagrinėjant jos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Pakankama ir proporcinga priemonė yra užsienietės apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

14. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

15. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, nagrinėjamu atveju įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad užsienietė valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą, t. y. neteisėtai, nepateikdama jos tapatybę patvirtinančių dokumentų, o prašymą suteikti prieglobstį, prisistatydama H. M. A., pateikė po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų. Migracijos departamentas nagrinėja užsienietės prieglobsčio prašymą skubos tvarka. Siekdama parodyti bendradarbiavimą su Lietuvos institucijomis, kartu su apeliaciniu skundu ji pateikė paso kopiją. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors užsienietės tapatybė oficialiai nėra patvirtinta, į administracinę bylą pateikta neišversto asmens dokumento kopija, patvirtina, jog ji nevengia bendradarbiauti su teismu, siekiant nustatyti jos tapatybę ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, o duomenų, kad ji keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, jog, išnyko pirmosios instancijos teismo nustatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintas sulaikymo pagrindas.

17. Nors nagrinėjamu atveju išlieka pirmosios instancijos teismo nustatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas, t. y. turi būti išsiaiškinti motyvai, kuriais grindžiamas užsienietės prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau byloje spręstina dėl alternatyvios sulaikymui priemonės užsienietei skyrimo. Užsienietė prašo skirti jai Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

18. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3689-662/2021).

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad užsienietė apeliacinės instancijos teismui pateikė (duomenys neskelbtini) jai išduoto paso kopiją, kuri sutampa su jos nurodytu vardu ir pavarde, byloje nėra duomenų apie tai, kad užsienietė galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas dėl užsienietės prieglobsčio prašymo, yra pagrindas skirti užsienietei sulaikymui alternatyvią priemonę – apgyvendinti užsienietę Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.).

20. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimas yra keistinas, užsienietę paleidžiant iš sulaikymo Centre ir skiriant jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsienietės (duomenys neskelbtini) pilietės H. A. (H. A.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimą pakeisti ir skirti (duomenys neskelbtini) piliete H. A. (H. A.) prisistatančiam asmeniui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietę Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. spalio 8 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Virginija Volskienė