fa88e545-d1cd-40fa-88c3-ee9bbee13e8a · Alytaus rajono apylinkės teismas

                                          Civilinė byla Nr. 2-503-292/2017Procesinio sprendimo kategorija 1.3.2.9.10.10.;1.3.2.9.13.; 1.3.6.3.2.1.; 1.3.6.4.1.3.; 1.3.6.4.2 (S) ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 22 d.Alytus       Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Kvederavičienė, sekretoriaujant A. Č., dalyvaujant ieškovei I. V. ir jos atstovams advokatams V.

K. ir V. P., atsakovui direktoriui M. R. J. ir atsakovės atstovams advokatams D. F.- N. ir G. A.,          uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. V. ieÅ¡kinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „H.“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių iÅ¡mokų priteisimo.          Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė I. V. ieÅ¡kiniu (1 tomas, b. l. 1-6) praÅ¡o:- pripažinti 2016-12-02 UAB „H.“ įsakymu jai skirtÄ drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo, negaliojančia, o jos atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 1 p., 237 str., neteisėtu;- priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „H.“ jos naudai 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo;- priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „H.“ 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas;- įpareigoti atsakovę nuo priteistų sumų, susijusių su darbo santykiais, sumokėti mokesčius į biudžetÄ .

Nurodė, kad atsakovė su ja 2011-01-27 sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 63 ir ji buvo priimta dirbti direktorės pavaduotoja.Nuo 2016-09-01 ji buvo perkelta dirbti į meistrės pareigas, nustatant jai 1500 Eur atlyginimÄ su kintamu priedu. Å ių pareigų ėjimo metu, jai grįžus iÅ¡ atostogų, pačiÄ pirmÄ dienÄ - 2016-12-01, ji gavo darbdavio praÅ¡ymÄ pasiaiÅ¡kinti dėl 2016-11-28, 2016-11-29 ir 2016-11-30 bendrovės direktoriui iÅ¡ bendrovės darbuotojų gautų raÅ¡tų, kuriuose buvo nurodoma, kad darbuotojai su ja nesutinka dirbti, nes ji juos įžeidinėjanti, vadinanti paniekinamais žodžiais, taip pažeisdama jų orumÄ , jog ji kelianti darbuotojams įtampÄ , žeminanti juos, trukdanti susikaupti ir dirbti.

Per jÄ darbuotojai nuolat jaučia psichologinį spaudimÄ , nes gÄ sdinanti juos „užmuÅ¡ti“, dėl ko darbuotojai patiria nuolatinį stresÄ , nemiega naktimis ir jaučiasi pažeminti. PraÅ¡yme buvo nurodyta, jog ji privalo pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ iki tos pačios dienos 16 valandos. Jame buvo nurodyta, kad drausminė nuobauda jai gali bÅ«ti skiriama ir be jos pasiaiÅ¡kinimo, jei be svarbių priežasčių ji pasiaiÅ¡kinimo nepateiks.Mano, kad terminas pasiaiÅ¡kinti į jai visiÅ¡kai nežinomas, nesuprantamas ir nebÅ«tas aplinkybes, buvo visiÅ¡kai trumpas ir negali bÅ«ti laikomas protingu laiko tarpu tokiam pasiaiÅ¡kinimui pateikti, juolab, kad tai buvo jos pirmoji darbo diena po atostogų, toks terminas buvo nustatytas manant, jog ji nesugebės per trumpÄ laikÄ pateikti pasiaiÅ¡kinimo ir iÅ¡ anksto suplanuotas atleidimas iÅ¡ darbo įvyks greitai ir tyliai.Tačiau nurodytu terminu ji pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ , ir nurodė visÄ tiesÄ apie jÄ Å¡meižiančiÄ informacijÄ , kuri neatitinka tikrovės. Jai nebuvo aiÅ¡kus pažeidimo turinys, nes darbdavys nenurodė, kuo konkrečiai ji yra kaltinama ir kokį galimÄ pažeidimÄ ji padarė.

DK 235 str. 2 d. yra numatyta 10 punktų konkrečių pažeidimų, iÅ¡ kurių darbdavys nei vieno nenurodė. Ä®monės Vidaus darbo tvarkos taisyklių 11.3.1. p. numatomas tik neleistinas elgesys su lankytojais, tačiau praÅ¡yme pasiaiÅ¡kinti apie lankytojus nekalbama.Darbdaviui ji nurodė, kad kolektyvas yra didelis ir ji galbÅ«t galėjo kam nors neįtikti, tačiau tai neduoda pagrindo jos Å¡meižti. Tokie faktai neegzistavo ir neegzistuoja, tokių žodžių kaip nurodyta, darbuotojų atžvilgiu ji nevartojo, jų neįžeidinėjo, psichologinio spaudimo nedarė.PasiaiÅ¡kinimo institutu yra siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieÅ¡ skirdamas nuobaudÄ , žinotų visas aplinkybes, reikÅ¡mingas drausminei nuobaudai taikyti.2016-12-02 įsakymu jai buvo skirta drausminė nuobauda- atleidimas iÅ¡ darbo ir darbo sutartį nutarta nutraukti nuo 2016-12-02.

Drausminė nuobauda jai buvo skirta remiantis tik darbuotojų raÅ¡tais, raÅ¡ytais jos atostogų metu, iÅ¡ jų turinio darbdaviui padarius iÅ¡vadÄ , kad jos veiksmai žemina darbuotojų orumÄ , sukelia nuolatinę įtampÄ darbe, darbuotojai negali susikaupti, tinkamai vykdyti savo darbinių pareigų, todėl darbdavys nusprendė, kad Å¡iais veiksmais pažeidžiamos žmonių konstitucinės teisės. Darbdavys nurodė, kad ji pažeidė DK 235 str. 2 d. ir UAB „H.“ Vidaus darbo tvarkos taisyklių 11.3.1 p., todėl padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ .Ä®sakyme nebuvo nurodytos konkretaus padaryto pažeidimo aplinkybės, t. y. laikas, vieta, data, nukentėję asmenys, konkretÅ«s veiksmai nukentėjusių asmenų atžvilgiu, padaryta žala ir kt.

Darbdavys net nevertino jo raÅ¡yto pasiaiÅ¡kinimo, jo nepaneigė, nesudarė komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui skirti ir tikėtina, kad jo visai netyrė. Darbdavys neiÅ¡liko objektyvus ir neÅ¡aliÅ¡kas.Dirbdama Å¡iame darbe ji nebuvo bausta jokiomis drausminėmis nuobaudomis, todėl nesuprantama už kokius pažeidimus ji yra nubausta taip griežtai, todėl ir praÅ¡o jos atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu.Darbe, po tokio susidorojimo su ja, tvyro nepasitikėjimo vieni kitais atmosfera, darbuotojai galimai buvo prieÅ¡ jÄ suagituoti, ji Å¡meižiama ir kaltinama nebÅ«tais dalykais, todėl nepageidauja grįžti į darbÄ , nes ten jai bus sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti.Pagal DK 300 str. 3 d., jeigu darbuotojas buvo atleistas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymo nustatytÄ tvarkÄ , teismas jį grÄ Å¾ina į darbÄ ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumÄ už šį laikotarpį, jei darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.Dėl tokio neteisingo ir nenuspėjamo darbdavio veiksmo, ji buvo Å¡okiruota, patyrė emocinį Å¡okÄ , iki Å¡iol negali atsigauti, kad taip savanaudiÅ¡kai darbdaviui galima elgtis darbuotojų atžvilgiu.

Ji neteko vienintelio savo pragyvenimo Å¡altinio, yra suglumusi, nežino kaip reiks pasirÅ«pinti savimi ir Å¡eima, o esant dideliam nedarbo lygiui Å¡alyje, tikėtis gauti naujÄ darbÄ yra sunku. Iki Å¡iol ji yra bedarbė. Dėl didelių pergyvenimų, pablogėjo sveikata, ji yra lengvai pažeidžiama, negali susikoncentruoti jokiai kitai veiklai. Atleidimas iÅ¡ darbo jai sukėlė neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie turės ilgalaikes pasekmes ateityje, ji patyrė nepagrįstÄ reputacijos pablogėjimÄ ir pažeminimÄ kitų darbuotojų akyse ir tai gali blogai jai atsiliepti darbo paieÅ¡kose, nes kaip rodo praktika, naujas darbdavys dažnai renka informacijÄ apie bÅ«simÄ darbuotojÄ iÅ¡ ankstesnių darboviečių, todėl jai padarytÄ neturtinę žalÄ vertina 2000 Eur ir praÅ¡o jÄ priteisti.

Atsakovė UAB „H.“ su ieÅ¡kiniu nesutinka, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ( 1 tomas b. l. 19-27), o bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovai nurodė, kad atsakovė įmonėje nuo 2016-09-01 dirbo meistrės pareigose ir vadovavo 18 darbuotojų siuvinėjimo skyriuje ir 22 darbuotojams pakavimo skyriuje. Kadangi ieÅ¡kovė ir buvusi įmonės direktorė yra seserys, tai nėra aiÅ¡ku, ar sprendimas perkelti ieÅ¡kovę į meistrės pareigas buvo padarytas remiantis ieÅ¡kovės patirtimi ir profesine kvalifikacija, ar tik subjektyviomis aplinkybėmis.2016-11-28, 2016-111-29 ir 2016-11-30 buvo gauti darbuotojų skundai, kuriuose nurodyta, kad ieÅ¡kovė įžeidinėja darbuotojus, naudoja psichologinį smurtÄ , grasina juos užmuÅ¡ti, dėl ko darbuotojai patiria nuolatinį stresÄ , jaučiasi pažeminti ir nemiega naktimis.

Skundus surašė ir pasirašė darbuotojai, kurie buvo pavaldÅ«s ieÅ¡kovei. Jie aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė, jog nebenori dirbti su ieÅ¡kove, nes ieÅ¡kovė jiems kelia įtampÄ , nuolat žemina, trukdo dirbti ir susikaupti.Kadangi dėl ieÅ¡kovės veiksmų buvo gautas ne vienas skundas, o darbdavio pareiga yra tinkamai organizuoti darbÄ bei užtikrinti saugias sÄ lygas darbuotojams, įmonės direktorius nedelsdamas ėmėsi veiksmų- pasikalbėjo su darbuotojais pateikusiais skundus ir paprašė ieÅ¡kovės pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl skunduose iÅ¡dėstytų aplinkybių.

Pagal DK 240 str. 1 d., terminÄ , per kurį darbuotojas turi pasiaiÅ¡kinti, nustato darbdavys. Todėl atsižvelgęs į aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas, pažeidimo sunkumÄ ir kitÄ informacijÄ , darbdavys, pasinaudodamas diskrecijos teise, numatė terminÄ , kuris mano, jog buvo pakankamas pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ .Pažymėtina, kad per trumpÄ laikÄ buvo gauti net tris skundai. Vadovas negalėjo delsti ir siekdamas darbuotojams užtikrinti palankias darbo sÄ lygas bei iÅ¡vengti tolesnio galimo teisių pažeidimo, buvo priverstas nustatyti kaip įmanoma trumpesnį laikÄ pasiaiÅ¡kinimui pateikti.

IeÅ¡kovė neprašė pratęsti termino, nenurodė, jog paaiÅ¡kinimo rengimas gali užtrukti dėl to, kad reikės surinkti ir pateikti tam tikras aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Todėl nebuvo aplinkybių, dėl kurių ieÅ¡kovei nustatytas terminas pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ bÅ«tų laikomas per trumpu ar nepakankamu. IeÅ¡kovė teigdama, kad jos atleidimas buvo suplanuotas iÅ¡ anksto, nepateikė jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų.2016-12-01 praÅ¡yme pasiaiÅ¡kinti nurodyta, jog ieÅ¡kovė neleistinai elgėsi su UAB „H.“ darbuotojais, ne kartÄ juos įžeidinėjo, iÅ¡vadino juos prie bendradarbių paniekinamais žodžiais, taip pažeidė jų orumÄ , o tokius veiksmus draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija (21 str.), DK 235 straipsnio 2 d. ir UAB „H.“ Vidaus darbo tvarkos taisyklės (11.3.1 p.).

Ä®sakyme skirti drausminę nuobaudÄ nurodyta, kad ieÅ¡kovė tiesiogiai pažeidė žmonių- UAB „H.“ darbuotojų- konstitucines teises.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.DK 235 str. 2 d. 1 p. įtvirtina, kad Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises.Å iose teisės normose įtvirtinta, kad Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo turinį sudaro ne tik neleistinas elgesys su lankytojais, bet ir kiti veiksmai, kuriais tiesiogiai pažeidžiamos žmonių konstitucinės teisės.Mano, kad ieÅ¡kovei paskirta drausminė nuobauda- atleidimas iÅ¡ darbo nėra per griežta drausminė nuobauda.

Pasitikėjimo darbuotoju praradimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra kriterijus vertinant, ar toks pažeidimas pripažintinas Å¡iurkščiu. Atsakovė, gavus darbuotojų skundus, kuriuose jie iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ dirbti su ieÅ¡kove ir nuolat jaučiamÄ Ä¯tampÄ , prarado pasitikėjimÄ jos galimybėmis tinkamai organizuoti darbÄ Ä¯monėje, dėl tokio pažeidimo iÅ¡ esmės pažeisti darbdavio interesai.IeÅ¡kovė savo raÅ¡ytiniame pasiaiÅ¡kinime ir žodžiu neigė padariusi pažeidimÄ , nors jai pavaldÅ«s darbuotojai nurodė prieÅ¡ingas aplinkybes.

Be to, ieÅ¡kovė darbuotojus įžeidinėjo ir žemino nuolat ir tai nebuvo atsitiktinis įvykis, todėl pagrįstai buvo priimtas sprendimas atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo, baiminantis, kad ieÅ¡kovės tyčiniai veiksmai gali pasikartoti ateityje. Todėl ieÅ¡kovės elgesys tiek padarant darbo drausmės pažeidimÄ , tiek vėliau, rodo, kad atsakovė turėjo pagrindÄ prarasti pasitikėjimÄ ieÅ¡kove ir dėl to nutraukti su ja darbo santykius.Siekdama, kad bÅ«tų priteista neturtinė žala, ieÅ¡kovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltę, patirtos žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų.

IeÅ¡kovė neįrodinėja civilinės atsakomybės sÄ lygų- nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovei pasireiÅ¡kė neigiami padariniai (pvz. sveikatos suprastėjimas), taip pat neįrodo, kad tam tikrus neigiamus padarinius ji galimai patirs ateityje, nurodydama, kad Å¡ių padarinių ieÅ¡kant kito darbo, ji kol kas nepatyrė. IeÅ¡kinys atmestinas. Bylos esmė. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, nustatančių darbo drausmės pažeidimo pobÅ«dį skiriant drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo (DK 235 str. 2 d. 1 p.) aiÅ¡kinimo ir taikymo.

Nustatytos faktinės aplinkybės. Iš bylos duomenų nustatyta, kad su ieškove 2011-01-27 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis (1 tomas, b. l.

7) ir į darbÄ ji priimta dirbti direktorės pavaduotoja. Nuo 2016-09-01 ieÅ¡kovė perkelta į meistrės pareigas. 2016-12-02 darbdavio įsakymu (1 tomas, b. l. 9-10) ieÅ¡kovei paskirta drausminė nuobauda- darbo sutarties nutraukimas, už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , numatytÄ DK 235 str. 2 d. 1 p., nurodant, jog ji tiesiogiai pažeidė žmonių- UAB „H.“ darbuotojų- konstitucines teises. Dėl drausminės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros. DK 240 str. 1 d. nustatyta darbdavio pareiga prieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo ir jei per darbdavio arba administracijos nustatytÄ terminÄ be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiÅ¡kinimo, drausminę nuobaudÄ galima skirti ir be pasiaiÅ¡kinimo.

Pažymėtina, kad darbuotojo raÅ¡ytinis pasiaiÅ¡kinimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo garantija. Å ios garantijos nepaisymas trukdo tinkamai iÅ¡tirti darbo drausmės pažeidimÄ ir drausminės nuobaudos skyrimo sÄ lygas. Darbdavio raÅ¡te turi bÅ«ti nurodytas protingas terminas darbuotojui pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ raÅ¡tu, padaryti darbo drausmės pažeidimai, dėl kurių darbuotojas turi pateikti pasiaiÅ¡kinimus, pasiÅ«lymas darbuotojui pasiaiÅ¡kinime nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės drausminės nuobaudos taikymui.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos (1 tomas, b. l. 11-12), toks raÅ¡ytinis pasiaiÅ¡kinimas iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo pareikalautas, nes procedÅ«ros nesilaikymas turi svarbiÄ reikÅ¡mę sprendžiant klausimÄ dėl darbuotojų teisių gynimo. PraÅ¡yme pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ buvo nurodytas konkretus darbo drausmės pažeidimas bei darbo drausmės pažeidimo aplinkybės, pasiÅ«lytas laikas pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , todėl pripažintina, kad ieÅ¡kovė žinojo nuo ko gintis. Ir nors pasiaiÅ¡kinimÄ buvo praÅ¡yta pateikti iki tos pačios dienos- 2016-12-01 16 valandos, ieÅ¡kovė pasiaiÅ¡kinimÄ pateikė (1 tomas, b. l. 13), nurodydama, kad darbdavio nurodytos aplinkybės neegzistavo ir neegzistuoja.

Nustatyti terminÄ pasiaiÅ¡kinimui pateikti yra darbdavio diskrecijos teisė, tik jis turi bÅ«ti protingas. Tačiau iÅ¡ to, kad nustatytu terminu ieÅ¡kovė pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ , neprašė jo pratęsti ir iÅ¡ esmės paaiÅ¡kino dėl praÅ¡yme pasiaiÅ¡kinti nurodytų aplinkybių, jas neigdama, rodo, kad terminas buvo pakankamas, o pažeidimo turinys aiÅ¡kus, juolab, kad ir iÅ¡ liudytojų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad gavusi praÅ¡ymÄ pasiaiÅ¡kinti, ieÅ¡kovė grasino darbuotojams teismu.

                     Dėl darbo drausmės pažeidimo sudėties, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus( DK 136 str. 3 d. 2 p.).              Lietuvos Respublikos darbo kodekse šiurkštus darbo pareigų pažeidimas išskirtas atskiru straipsniu, atsižvelgiant į darbo sutarčių socialinę ir ekonominę reikšmę, jos įtvirtintos vienoje normoje.             Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas toks darbuotojo elgesys, kuris atsižvelgiant į jo padarymo pobūdį, pasekmes bei darbuotojo kaltę yra rimtas, labai sunkus darbo pareigų pažeidimas, kuris jokiais būdais negali būti toleruojamas darbovietėje, ir į kurį neturi būti žiūrima atlaidžiai, atskirais atvejais sukeliantis ar galintis sukelti sunkias neigiamas pasekmes tiek darbdavio, tiek kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų teisėms ir interesams.

             Todėl darbo pareigos pažeidimo priskyrimas prie Å¡iurkščių yra vertinamasis kriterijus ir reikia atskirti tokio pažeidimo elementus.             Drausminės atsakomybės taikymo pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas. Pagal DK 234 str. darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimas yra viena iÅ¡ teisės pažeidimo rÅ«Å¡ių, todėl jam bÅ«dingi visi teisės pažeidimo elementai- objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant Å¡ių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę.             Darbo drausmės pažeidimo subjektu laikomas nusižengęs darbuotojas, turintis darbinį teisnumÄ ir veiksnumÄ .

Darbo drausmės pažeidimo objektu pripažįstama darbovietėje nustatyta darbo tvarka. Darbo drausmės pažeidimo objektyvioji pusė- tai darbuotojo neteisėtas elgesys (darbo pareigų, nustatytų darbo sutartyje ir vietiniuose norminiuose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Darbo drausmės subjektyvioji pusė- tai darbo drausmę pažeidusio darbuotojo kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.Kaip jau minėta, vienu iš darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis- darbuotojo neteisėtas elgesys, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas.

Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieÅ¡tarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, taip pat taisyklėms, nustatytoms lokaliniuose aktuose- darbo tvarkos taisyklėse ar pareiginėse instrukcijose.Pažymėtina, kad darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi bÅ«ti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo darbo trÅ«kumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-26 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-69/2007, I.Č. v.

UB „K. r.“).Pripažintina, kad atsakovė įrodė aplinkybes, kurios leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistos jos kaip darbdavio teisės ir pažeisti jos interesai. Todėl yra pagrindas konstatuoti ieÅ¡kovės neteisėtÄ elgesį ir kaltę. IeÅ¡kovė iÅ¡ darbo atleista už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , t. y. už veiksmus, tiesiogiai pažeidžiančius žmonių konstitucines teises (DK 235 str. 2 d. 1 p.), nes dirbdama meistre (jai buvo pavaldÅ«s ir ji organizavo darbÄ 40- čiai siuvinėjimo, lyginimo, pakavimo skyrių darbuotojų) su jais elgėsi neleistinai, nepagarbiai, žemino darbuotojų orumÄ dėl ko sukeldavo nuolatinį stresÄ ir įtampa darbuotojų darbe, o tai neleisdavo jiems susikaupti, ir todėl buvo trukdomas darbuotojų darbas, sulygtas jų darbo sutartimi.IeÅ¡kovė nesutikdama su atleidimu iÅ¡ darbo, kelia darbo drausmės pažeidimo kvalifikavimo kaip Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo klausimÄ , neigdama nurodytas aplinkybes ir akcentuodama atleidimo iÅ¡ darbo nepagrįstumÄ .Tokiu atveju teismo pareiga įvertinti ar ieÅ¡kovės padarytÄ nusižengimÄ darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų ir dėl to buvo pagrindas taikyti griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo.Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintos žmogaus teisės ir jų apsauga.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes“.1998-12-09 nutarime Konstitucinis teismas konstatavo, kad „Prigimtinės žmogaus teisės, tai individo prigimtinės galimybės, kurios užtikrina jo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ socialinio gyvenimo srityse.“Vertinant įrodymų visetÄ - raÅ¡ytinius įrodymus- 2016-12-02 įsakymÄ skirti drausminę nuobaudÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovės veiksmai žemina darbuotojų orumÄ ir sukelia nuolatinę įtampÄ darbe, dėl ko darbuotojai negali susikaupti ir tinkamai vykdyti savo pareigų (1 tomas, b. l. 9-10), Meistro pareiginius nuostatus (1 tomas, b. l. 35-38), iÅ¡ kurių matyti, kad meistro pareigos ir funkcijos yra organizuoti ritmingÄ pamainos gamybinių užduočių vykdymÄ , siekti aukÅ¡to darbo naÅ¡umo ir saugoti įmonės vardÄ , UAB „H.“ Vidaus darbo tvarkos taisykles (1 tomas, b. l. 44-50), kurių 11.3.1 p. numato, kad Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra laikomi veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises, 2016-11-29 ir 2016-11-29 darbuotojų kolektyvinius praÅ¡ymus direktoriui (2 tomas b. l. 35), kurie buvo apklausti bylos nagrinėjimo metu liudytojais ir patvirtino tas pačias praÅ¡ymuose nurodytas aplinkybes dėl darbuotojų žeminimo, trukdymo susikaupti darbui dėl keliamos įtampos, atskirų darbuotojų nusiskundimus (2 tomas, b. l. 127-131), Å¡alių bei jų atstovų paaiÅ¡kinimus bei iÅ¡klausius liudytojus O.

S., Ž. M., K. K., A. P., J. B., J. J., I. U., R. J., N. P., R. T., G. I., D. B., J. L., R. S., J. P., D. A., E. B., I. G., L. J., L. K., S. P., D. K., R. A., N. M., I. P., kurios patvirtino aplinkybes dėl ieškovei pavaldžių darbuotojų orumo žeminimo, vadinant juo įžeidžiamais žodžiais kitų darbuotojų akivaizdoje- „siuvinėjimo debylkos“, „nukirsti rankas ir užmušti maža“, „smirdė (smirdžius), „nukaposiu nagus“, „netikėlės“, „vištos“ ir kt., dėl nuolatinio jų stebėjimo (stovėjimo už nugaros, darbuotojams atliekant operacijas, ir laiko fiksavimo kiek užtrunkama tualete, draudimo atsiliepti ir kalbėti telefonu, nors dalis darbuotojų turi nepilnamečių vaikų ir buvo priverstos slėptis po siuvimo mašinos stalu, kad galėtų atsiliepti telefonu).

Tokie veiksmai žemina darbuotojų orumÄ - prigimtinę žmogaus teisę, negali bÅ«ti toleruojami darbo kolektyve, nes sukelia nuolatinį stresÄ ir įtampÄ kolektyve, kas besÄ lygiÅ¡kai atsiliepia darbo rezultatams, o tai pažeidžia ir darbdavio interesus, o taip pat jo reputacijai. Tokių ieÅ¡kovės veiksmų negalima įvardyti vadovo reiklumu, siekiant paruoÅ¡ti reikiamÄ produkcijos kiekį iÅ¡siuntimui. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, darytina iÅ¡vada, jog jie patvirtina, kad ieÅ¡kovės atlikti veiksmai darbdavio pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas, todėl už jį galėjo bÅ«ti skiriama DK 237 str. 1 d. 3 p. nurodyta drausminė nuobauda- atleidimas iÅ¡ darbo.

IeÅ¡kovė pažeidė Konstitucijoje įtvirtintÄ pareigÄ gerbti žmogaus teises bei tiesiogiai jos darbÄ reglamentuojančių ir kitų teisės aktų nuostatas, ir tokie veiksmai kvalifikuotini kaip Å¡iurkÅ¡tÅ«s. Vadovo (meistro) veikla organizuojant darbÄ , susijusi su žmonių bendravimu ir mandagiu elgesiu su jam pavaldžiais darbuotojais, ir todėl ypač jautri pažeidimams. Pripažintina, kad ieÅ¡kovė darbo drausmės pažeidimÄ padarė ne dėl aplaidumo ir neatsargumo, o tyčiniais veiksmais, neatsižvelgdama į Vidaus darbo tvarkos taisyklėse (IX Darbo etika) nurodytus reikalavimus, kad darbo santykiai grindžiami padorumu ir sÄ Å¾iningumu, o sÄ Å¾iningumÄ ir pagarbÄ turi rodyti abi pusės: ir darbdavys ir darbuotojas.

DK 35 str. 1 d. taip pat numato, kad darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Žmogaus (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei pavaldžių darbuotojų) orumo žeminimas negali bÅ«ti siejamas su vadovo reiklumu. Vertintina ir tai, kad Å¡iuo atveju darbuotojos, buvusios pavaldžios ieÅ¡kovei, darbo santykiuose yra silpnesnė teisinių santykių Å¡alis, o ieÅ¡kovei, kaip vadovaujančiam gamybos procese vadovui ir kaip stipresnei darbo santykių Å¡aliai, suteikiama daugiau įgaliojimų vykdant darbinę veiklÄ , todėl keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti keliÄ piktnaudžiauti savo galiomis.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos- iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.).Sprendžiant dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo apimties, tai atsakovė pateikė duomenis (2 tomas, b. l. 1-17) ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 10 461,06 Eur už byloje dalyvavusių dviejų advokatų pagalbÄ . Dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, tai jos neturi virÅ¡yti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nurodytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ advokatų darbo ir darbo laiko sÄ naudas (CPK 98 str. 1 d.).

Atsakovės atstovai nepateikė detalizuotos užmokesčio apskaičiavimo pažymos, tačiau iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės atstovai parengė procesinius dokumentus- atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kurio parengimo maksimalÅ«s kaÅ¡tai pagal Rekomendacijas yra 2000 Eur ir dalyvavo 2017-02-28 parengiamajame teismo posėdyje nuo 9 val. 11 min. iki 9 val. 29 min., 2017-03-22 teismo posėdyje nuo 9 val. 13 min. iki 16 val. 26 min., 2017-05-03 teismo posėdyje nuo 9 val. 10 min. iki 13 val. 43 min., 2017-06-02 teismo posėdyje nuo 9 val. 13 min. iki 11 val. 26 minučių.

P. R. už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ maksimalus dydis yra apie 80 Eur. IÅ¡ viso teismo posėdžiuose praleista 14 valandų, todėl už atstovavimÄ teismo posėdžiuose priteistina 1120 Eur, iÅ¡ viso: 3120 Eur. Taikytini maksimalÅ«s užmokesčio už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ ir atstovavimÄ teisme dydžiai, atsižvelgiant į tai, kad atstovams buvo bÅ«tina iÅ¡vykti į kitÄ vietovę nei yra advokatų registruota darbo vieta. Nenustatyta, kad kelių advokatų byloje dalyvavimas buvo bÅ«tinas.

Atsižvelgtina ir į tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovė gindama savo interesus taip pat turėjo panaÅ¡aus dydžio iÅ¡laidų- 3640 Eur (2 tomas, b. l. 22). IÅ¡ ieÅ¡kovės taip pat priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.).              Teismas, vadovaudamasis CPK 268-270 str., n u s p r e n d ž i a:              ieÅ¡kinį atmesti.          Priteisti iÅ¡ I. V. Uždarajai akcinei bendrovei „H“ 3120 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai atlyginti.          Priteisti iÅ¡ I.

V. 15,23 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.          Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                              Dalia Kvederavičienė                                                                                   Â