fa886ae5-e7ec-4e50-a028-1fdda25f1ff9 · Panevėžio miesto apylinkės teismas

                          Civilinė byla Nr.2-4497-812/2012                                                      Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03585-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.2; (S)                                                                               PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S2012 m. gegužės 17 d.Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Daina Lisaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“ ieškinio atsakovams V.

S. ir M. S. dėl skolos, delspinigių, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, priėmimo klausimÄ , n u s t a t ė : IeÅ¡kovė UAB ,,Kalnapilio – Tauro grupė“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovų V. S. ir M. S. skolÄ pagal laidavimo sutartį, sudarytÄ tarp Å¡alių, kuria buvo užtikrinta tiekimo sutartis, sudaryta tarp ieÅ¡kovės ir bankrutavusios UAB „Zaudita“. IeÅ¡kinį atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).Teisės kreiptis į teismÄ tvarkÄ nustato Civilinio proceso kodekso normos.

Teismingumas yra numatytas kaip viena iÅ¡ tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, kurios buvimÄ ar nebuvimÄ teismas privalo aiÅ¡kintis ex officio ieÅ¡kinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Civilinio proceso kodekso 29 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas teismui pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 32 str. 1 d. Å¡alys gali raÅ¡ytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumÄ .

Å ioje teisės normoje atsispindi ginčo Å¡alių autonomijos principas. Ä®statymas suteikia laisvę Å¡alims susitarti dėl kitos bylos nagrinėjimo vietos nei turėtų bÅ«ti pagal procesinius įstatymus. Å alių valia keisti bylos teritorinį priklausymÄ teismams yra ribojama tik ta apimtimi, kuria pažeidžia imperatyvias iÅ¡imtinio ir rÅ«Å¡inio teritorinio teismingumo taisykles (LR CPK 32 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu susitarimas pastarųjų taisyklių nepažeidžia, jis turi bÅ«ti teismų pripažįstamas ir vykdomas, esant galimybei jį įgyvendinti.

Ä®statymas nereikalauja nurodyti konkretaus teismo, kuriam pavedama spręsti ginÄÄ . Civilinio proceso kodekso 32 str. 1 d. prasme turi bÅ«ti paisoma ne tik Å¡alių valios perduoti ginÄÄ spręsti kokiam nors konkrečiam teismui, bet ir jų valios perduoti ginÄÄ spręsti kokios nors teritorijos teismui bei valios atmesti kokios nors teritorijos teismų kompetencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-748/2002). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 2006-11-22 ieÅ¡kovė UAB ,,Kalnapilio – Tauro grupė“ sudarė su Å¡iuo metu bankrutavusia UAB „Zaudita“ tiekimo sutartį, kuria Å alys įsipareigojo kilusius ginčus spręsti derybų keliu, o nepavykus ginčo iÅ¡spręsti derybų keliu, ginčas sprendžiamas Lietuvos Respublikos teisme, pagal Tiekėjo buveinės vietÄ â€“ Å¡iuo atžvilgiu Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Ä®sipareigojimų pagal Å¡iÄ sutartis įvykdymo užtikrinimui su atsakovais V. S. ir M. S. 2011-02-21 buvo sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurios 11 punktÄ , visus ginčus, galinčius kilti dėl Å¡ios sutarties, Å¡alys turi siekti iÅ¡spręsti derybų keliu, o nepavykus iÅ¡spręsti ginčo derybų keliu, ginčas nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teisme pagal suinteresuotos Å¡alies pareiÅ¡kimÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais norminiais aktais.Teismas pažymi, jog laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymÄ atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.).

Laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininkÄ yra asmeninio pobÅ«džio. Tais atvejais, kai laiduotojui tenka atsakyti už skolininko prievoles solidariai su skolininku arba subsidiariai, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo prievolę, vykdymo procese laiduotojo prievolė įgyja daiktinės prievolės pobÅ«dį, nes laiduotojas atsako savo turtu pagal prisiimtÄ asmeninę prievolę. Todėl esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, nesant sutartinio teismingumo sÄ lygai laidavimo sutartyje, kilęs ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas teisme pagal atsakovų gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Kadangi iÅ¡ Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM iÅ¡rašų matyti, kad atsakovų V. S. ir M. S. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės UAB ,,Kalnapilio – Tauro grupė“ ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas Panevėžio miesto apylinkės teismui pažeidus teritorinio teismingumo principÄ , todėl ieÅ¡kinį atsisakytina priimti. IeÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kintina, kad ji turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui pagal CPK 29 straipsnio nuostatas. Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas             n u t a r ė:

Atsisakyti priimti ieÅ¡kovės UAB ,,Kalnapilio – Tauro grupė“ ieÅ¡kinį atsakovams V. S. ir M. S. dėl skolos, delspinigių, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimoIÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovei UAB ,,Kalnapilio – Tauro grupė“, kad jis turi teisę pateikti ieÅ¡kinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nutartis per 7 dienas gali bÅ«ti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme. Teisėja                                                    Daina Lisaitė