2020-03-10 Nr. AB-5517-3-61-3-01573-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-248-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01573-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. (J. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. gegužės 4 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas tvirtino, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. jis buvo laikomas Alytaus PN netinkamomis sąlygomis. Sąlygos tualetuose, prausyklose ir maisto gaminimo patalpoje buvo antisanitarinės, koridoriai ir gyvenamosios patalpos – kritinės būklės, patalpos seniai remontuotos. Kratos metu pareigūnai išplėšė medines grindis ir jų nesutvarkė. Spintelės, lovos pasenusios, lovų gultai ištampyti, juose nepatogu miegoti. Langai ir durys netvarkingi, pro langus pūtė skersvėjis. Žiemą buvo ypač šalta. Pareiškėjas pažymėjo, kad pataisos įstaigos administracija nereaguoja į žodinius prašymus, susidoroja su nuteistaisiais, kurie rašo skundus kitoms institucijoms (pagal pareigūnų tarnybinius pranešimus skiriamos drausminės nuobaudos, tokiu būdu užkertant kelią nuteistajam būti paleistu lygtinai). Pareiškėjas teigė dėl tokių bausmės atlikimo sąlygų patyręs pažeminimą, stresą, sutriko jo miegas ir kt., dėl netinkamų buitinių sąlygų tarp nuteistųjų kildavo konfliktai. Pareiškėjas pabrėžė, kad valstybės daromi žmogaus teisių pažeidimai yra tęstiniai ir kad neturtinės žalos atlyginimas negali būti mažinamas atsižvelgiant į atitinkamoje valstybėje asmenų gaunamas pajamas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo įsitikinimu, ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Teisės aktai nenumato gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų. Pažymėjo, kad jei pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtoje kameroje ar būryje, jis turėjo teisę apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus (pvz., perkelti jį į kitą kamerą), tačiau jis nepasinaudojo šia teise. Atsakovas paaiškino, kad Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus PN, nenustatė pažeidimų, pats pareiškėjas nesikreipė į Alytaus visuomenės sveikatos centrą. Alytaus PN nustatyta oro temperatūra palaikoma nepertraukiamai visoje įstaigoje. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovo nuomone, pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais, konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo (neveikimo) ir kilusių pasekmių, taip pat nepagrindžia žalos dydžio.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo J. P. skundą.

6. Teismo vertinimu, Alytaus visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktuose užfiksuotos aplinkybės (higienos normų nuostatų pažeidimų nenustatyta) paneigė pareiškėjo teiginius, susijusius su Alytaus PN patalpų antisanitarine būkle, kiaurais langais ir išluptomis grindimis. Teismas laikė nepagrįstomis pareiškėjo pretenzijas dėl pasenusių spintelių ir lovų, kiaurų langų, pažymėjęs, jog teisės aktai nereglamentuoja nei kietojo, nei minkštojo inventoriaus susidėvėjimo lygio, Alytaus PN tvirtino užtikrinantis teisės aktuose nustatytus reikalavimus, o pareiškėjas nėra kreipęsis į pataisos įstaigą su skundais. Be to, pareiškėjas nedetalizavo savo teiginių, jog kamerose buvo šalta ir seni baldai (kada ir kuriose kamerose buvo nesilaikoma nustatytų reikalavimų, t. t.), nenurodė šiuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, neindividualizavo dėl to kilusių subjektinių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat priežastinio ryšio. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės grindžiamos ne įrodymais, o bendro pobūdžio teiginiais (buvo šalta, baldai pasenę ir pan.), todėl nelaikytinos detalizuotu kalinimo sąlygų apibūdinimu ir nėra pagrindo pripažinti nustatytais atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus (neveikimą). Atsižvelgdamas į tai, kad nenustatytas atsakovo atstovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumas, teismas padarė išvadą, jog valstybei nekilo pareiga atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą.

III. 7. Pareiškėjas J. P. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimo prašo tenkinti jo skundo reikalavimus, taip pat išreikalauti filmuotą medžiagą apie laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygas Alytaus PN.

8. Pareiškėjas teigia, kad jis Alytaus PN buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Gyvenamosios patalpos perpildytos, jų būklė itin prasta. Gyvenamosiose patalpose neteisėtai įrengtos dviaukštės lovos. Alytaus PN 1-ojo lokalinio sektoriaus pastatas dar 2008 metais buvo pripažintas avariniu. Patalpų grindų danga nėra lengvai valoma ir dezinfekuojama, nes 4 būrio 3 sekcijoje grindys betoninės, kitose patalpose yra skylėtos medinės grindys (grindys išluptos kratos metu). Skylės nuo buvusių kratų yra ir sienose. Pareiškėjas tvirtina, kad patalpoje, kurioje jis atliko bausmę, buvo drėgna, pelėsis. Maisto gaminimo patalpoje purvina, nuolat prišiukšlinta, ši patalpa netvarkoma. Sanitariniame mazge pertvaros surūdijusios, bėga vanduo, nuolat purvina, smirda. Prausykloje vaizdas toks pat baisus kaip ir tualete. 1-ajame aukšte nėra patalpos rūbams džiovinti. Pareiškėjas pakartoja, kad dėl netinkamų gyvenamųjų sąlygų tarp nuteistųjų kildavo konfliktai, baldai buvo seni. Jis kai kur matė tarakonų. Pareiškėjas pažymi, kad dėl tokių bausmės atlikimo sąlygų pablogėjo jo sveikata, jis patyrė gilių dvasinių išgyvenimų, stresą ir kt. Paaiškina, kad jis anksčiau niekur nesikreipė, nes neturi teisinio išsilavinimo ir nežinojo, jog reikia kreiptis raštu, ne žodžiu. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu 1-asis lokalinis sektorius yra uždarytas remontui, tačiau remontas ten dar nevyksta, todėl galima filmuoti. Be to, pareiškėjo teigimu, gyvenamosiose patalpose temperatūra buvo žemiau 20 laipsnių, nes langai ir durys buvo seni, netvarkingi. Pareiškėjas mano, kad bendrabutyje Nr. 1 atliktas remontas, o 1-asis lokalinis sektorius galbūt yra bendrabutyje Nr. 2, todėl atsakovas klaidina teismą, pateikdamas informaciją apie bendrabutį Nr. 1, o ne bendrabutį Nr. 2. Bendrabutyje Nr. 2 skalbimo mašina stovi prausykloje, o ne tam skirtoje patalpoje, džiovyklos išvis nėra. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad įkalinimo vietose trūksta teisinės informacijos, todėl dauguma nuteistųjų nežino, kur reikia kreiptis. Pareiškėjas teigia ir tai, kad dėl neskirto dietinio maisto davinio 2015–2016 metais pablogėjo jo sveikata (sumažėjo trombocitų kiekis kraujyje).

9. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

10. Atsakovo nuomone, pareiškėjas savo reikalavimus grindžia abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių objektyvių įrodymų. Pareiškėjas nepagrindė nei būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nei patirtos žalos dydžio.

11. Pareiškėjas teismui 2019 m. sausio 24 d. padavė (išsiuntė) skundo papildymą, kuriame nurodė, kad Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 buvo pripažintas avarinės būklės 2008 m. vasario 15 d., bendrabučio būklės pablogėjimas pradėtas fiksuoti 1997 metais. Bendrabutį Nr. 2 sudaro 1, 2 ir 3 lokaliniai sektoriai. Pareiškėjas pakartoja, kad gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, ir teigia, jog atsakovas pateikė klaidingus duomenis apie gyvenamųjų patalpų plotą. Priešingai nei teigia atsakovas, 1-ajame lokaliniame sektoriuje nėra skalbyklos ir džiovyklos. Patalpoje, kurioje buvo tualetas ir praustuvai, stovėjo dažnai gendanti skalbimo mašina. Pareiškėjas nurodė, kad 2015–2016 metais į Alytaus PN buvo perkelti nuteistieji iš Pravieniškių 3-ųjų pataisos namų, dalis jų sutalpinta į 1-ąjį lokalinį sektorių, naujai atvykusiems nuteistiesiems tiesiog pastatytos papildomos lovos. Pareiškėjas abejoja atsakovo pateiktais duomenimis, jog Alytaus PN darbuotojai yra išklausę privalomuosius higienos įgūdžių mokymo kursus. Pabrėžia, kad pasikeitęs teisinis reglamentavimas, lėmęs minimalios ploto normos vienam asmeniui sumažėjimą nuo 5 kv. m iki 3,6 kv. m, iš esmės reiškia bausmės sugriežtinimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN neužtikrinimu pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. gegužės 24 d., atlyginimo priteisimo.

13. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai bei aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

15. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Alytaus PN buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

16. Pareiškėjas skunde teigė, kad Alytaus PN 1-ojo lokalinio sektoriaus patalpos buvo antisanitarinės būklės, jos ilgai netvarkomos, neremontuojamos. Konkrečiau paaiškino, kad medinės grindys buvo išluptos kratos metu ir paliktos nesutvarkytos, spintelės ir lovos senos, nudėvėtos (lovose nepatogu miegoti), dėl netvarkingų langų ir durų patalpose susidarydavo skersvėjis, žiemą buvo šalta. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad įstaigos administracija nepaiso žodinių prašymų, susidoroja su skundus kitoms institucijoms rašančiais nuteistaisiais.

17. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte Nr. PA-436 (b. l. 29–31) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) (b. l. 25–28) užfiksuotas aplinkybes (be kita ko, jog kamerų tipo patalpose grindų, vidaus apdailai naudotos medžiagos yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos, kamerose langai yra skaidraus stiklo, atsidaro ir yra pritaikyti natūraliam patalpų vėdinimui; patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, skiriamos valymo priemonės; higienos normų nuostatų pažeidimų nenustatyta), atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su Alytaus PN patalpų antisanitarine būkle, kiaurais langais ir išluptomis grindimis. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad kamerose spintelės ir lovos senos, buvo šalta, iš esmės remdamasis atsakovo teiginiais, jog Alytaus PN užtikrina teisės aktų reikalavimų laikymąsi, bei aplinkybe, jog šie pareiškėjo teiginiai nedetalizuoti, jis nebuvo kreipęsis į įstaigos administraciją su nurodytomis pretenzijomis.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ir jo papildyme palaiko savo poziciją, jog patalpos buvo netvarkingos, avarinės būklės, medinėse grindyse skylės, baldai seni, dėl prastos durų ir langų būklės patalpose būdavo šalta. Pareiškėjas taip pat nurodo daug naujų aplinkybių ir pretenzijų, susijusių su patalpų perpildymu, valyti netinkamomis betoninėmis grindimis, skalbyklos ir džiovyklos patalpų neįrengimu, tarakonų buvimu, netinkamu maitinimu, teisinės informacijos pataisos įstaigose trūkumu ir kt. Pareiškėjas nepaaiškina, kodėl šios papildomos aplinkybės nebuvo nurodytos anksčiau, neįvardija jokių objektyvių kliūčių tokias pretenzijas išdėstyti pirmosios instancijos teismui. Kadangi pareiškėjo naujai pateikti nusiskundimai (dėl patalpų perpildymo, parazitų, netinkamo maitinimo ir t. t.) nebuvo nurodyti ir, atitinkamai, išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, t. y. šie argumentai peržengia pirmosios instancijos teismui pateikto ir teismo priimto nagrinėti skundo ribas, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo jų tirti ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, todėl nepasisako dėl šių pareiškėjo nusiskundimų pagrįstumo.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo nurodytas laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas, kiek tai buvo įmanoma pagal pareiškėjo abstrakčiai išdėstytus argumentus. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų motyvais, kad visuomenės sveikatos centrų 2015 m. gruodžio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 7 d. atliktų viso Alytaus PN (ne tik bendrabučio Nr.

1) patikrinimo vietoje rezultatai iš esmės paneigia skunde išdėstytus argumentus apie Alytaus PN patalpų netvarkingumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nusiskundimai yra deklaratyvaus pobūdžio, jiems trūksta konkretumo (pvz., nenurodyta, kada pareigūnai išplėšė medines grindis), taip pat į tai, kad dauguma pareiškėjo pretenzijų grindžiamos subjektyviais pojūčiais (pvz., pareiškėjas nurodo, kad žiemą būdavo šalta, tačiau tai, jog jam buvo šalta, savaime nereiškia, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai dėl temperatūros patalpų viduje).

Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius apie prastą būklę būtent tų patalpų, kuriose jis buvo laikomas (ne viso bendrabučio), ir būtent ginčui aktualiu laikotarpiu (pareiškėjo pateiktas pripažinimo avariniu aktas Nr. 7-1691, b. l. 121, buvo priimtas 2008 m. vasario 27 d., t. y. daugiau nei 7 metai iki ginčui aktualaus laikotarpio pradžios), taip pat kad jis būtų informavęs pataisos namų administraciją apie jo netenkinančias bausmės atlikimo sąlygas (pvz., prašęs pakeisti gultą, kuriame neva buvo nepatogu miegoti).

Pareiškėjas skunde užsiminė, kad buvo kreipęsis į įstaigos administraciją žodžiu, bet nekonkretizavo, kada, į ką ir dėl ko kreipėsi, nepaaiškino, kokių veiksmų ėmėsi (jei ėmėsi) kai, jo teigimu, žodiniai prašymai buvo ignoruojami. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo (jo atstovo) neteisėtų veiksmų (neveikimo), nes skunde nurodytos aplinkybės grindžiamos bendro pobūdžio teiginiais (buvo šalta, baldai pasenę ir pan.), todėl nelaikytinos detalizuotu kalinimo sąlygų apibūdinimu.

Konstatavus vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – valstybės valdžios institucijų ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo) – neegzistavimą, pareiškėjo reikalavimas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą yra atmestinas.

20. Dėl pareiškėjo prašymo išreikalauti iš Alytaus PN vaizdo įrašus teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių ginčų teisenoje teismui numatytas aktyvus vaidmuo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str., 56 str. 4 d., 80 str. 1 d.). Kai konkrečioje byloje paaiškėja, jog, siekiant nustatyti visas nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, į bylą turi būti pateikti papildomi įrodymai, teismas gali imtis procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai, iškviesti liudytojai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 4 d., 67 str. 1 d., 79 str. 1 d., 80 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad teismo pareigos būti aktyviu pažeidimas konstatuotinas tais atvejais, kai teismas, būdamas informuotas apie apsunkintą dokumentų gavimą, nepagrįstai atsisako tenkinti pareiškėjo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ir dėl to neužtikrinamas visapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas (žr., pvz., 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-564-146/2017). Procesinio teismo aktyvumo renkant įrodymus ribų vertinimas taip pat aktualus šalių lygiateisiškumo ir teisėjų nešališkumo principų įgyvendinimo aspektu.

Todėl sisteminis proceso teisės normų aiškinimas suponuoja, jog teismas turi pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str.). Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai; prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 4 d.). Ši proceso teisės norma aiškintina kaip nustatanti taisyklę, kad įrodymus pateikia proceso dalyviai.

Teismas, nepažeisdamas šalių lygiateisiškumo ir teisėjų nešališkumo principų, paprastai išreikalauja tuos įrodymus, kurių proceso dalyviai negali gauti patys, o savo iniciatyva imasi rinkti įrodymus tik tuo atveju, jei to reikalauja viešasis interesas (kai jis byloje neginamas proceso dalyvių), arba kai nesiėmus priemonių rinkti įrodymus būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (kai jie byloje neginami proceso dalyvių) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-415/2017).

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde suformulavo prašymą teismui išreikalauti filmuotą medžiagą, kurioje būtų matyti Alytaus PN patalpų būklė. Pastebėtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo neprašė išreikalauti kokius nors įrodymus (tarp jų – vaizdo įrašus). Pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, jog ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. Alytaus PN užfiksuoti vaizdo įrašai, atsižvelgiant į nustatomus palyginti trumpus tokių duomenų saugojimo terminus, yra iki šiol išlikę. Priešingai, iš pareiškėjo išsireiškimų apeliaciniame skunde manytina, jog jis pageidauja, kad Alytaus PN gyvenamųjų patalpų, kuriose jis atliko bausmę, būklė būtų užfiksuota šiuo metu. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad dabartinė patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčui aktualiu laikotarpiu, būklė savaime nepatvirtintų jo teiginių apie netinkamas kalinimo sąlygas pagrįstumo, nes nuo pareiškėjo buvimo atitinkamose patalpose jau yra praėję 4–5 metai, per šį laiką sąlygos šiose patalpose galėjo reikšmingai pasikeisti. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas dėl įrodymų išreikalavimo netenkinamas.

22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. P. (J. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė