fa80f3f7-5952-4d98-bdcd-c4d879b0dff3 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                  Civilinė byla Nr. 2S-678-450/2015                 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36377-2014-2                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.4.; 122.4 (S)            VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2015 m. sausio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dalyvaujant tretiesiems asmenims Palangos miesto apylinkės teismui ir Palangos miesto apylinkės teismo teisėjai D. V., dėl žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė D. B. pateikė teismui ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neteisėtais teisėjos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Ieškovė prašė atlyginti jos patirtas 900 Lt bylinėjimosi išlaidas, skirtas advokato teisinei pagalbai civilinėje byloje Nr. 2-5-588/2014, nagrinėjamoje Palangos miesto apylinkės teisme teisėjos D. V., atlyginti. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 900 Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje Nr. 2-5-588/2014, nagrinėjamoje Palangos miesto apylinkės teisme teisėjos D.

V.. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos (CK 6.272 str. 2 d.): žala ir nuostoliai (CK 2.49 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.).Å io ieÅ¡kinio pateikimo metu civilinė byla, kurioje ieÅ¡kovė patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas praÅ¡o priteisti iÅ¡ valstybės, nėra iÅ¡nagrinėta. Advokato atstovavimo iÅ¡laidos yra procesinio pobÅ«džio iÅ¡laidos, atlygintinos proceso įstatymų - Å¡iuo atveju Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų.Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas bus sprendžiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka civilinėje byloje Nr. 2-5-588/2014, nagrinėjamoje Palangos miesto apylinkės teisme, todėl ieÅ¡kinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).III.

Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė D. B. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį priimti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5-588/2014 dėl testamento pripažinimo negaliojančiu pagal ieÅ¡kovo J. B. ieÅ¡kinį atsakovei D. B.. BylÄ nagrinėja teisėja D. V. (J.).

Byla dėl testamento nagrinėjama nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio, o per šį laikotarpį įvyko penki parengiamieji posėdžiai ir, perėjus į teismo posėdį, septyni teismo posėdžiai. Todėl Å¡iuo metu yra atsiradęs realus pagrindas vertinti, ar dėl konkrečių teismo (teisėjos D. V.) veiksmų, kurie bÅ«tų pripažinti kaltais ir neteisėtais, ieÅ¡kovė patyrė realiÄ Å¾alÄ , kuri negali bÅ«ti jai atlyginta kaip pagrįstos procesinės iÅ¡laidos. Nepriklausomai nuo galutinio nagrinėjamos civilinės bylos dėl testamento nuginčijamo rezultato negali bÅ«ti pateisinami teismo nepagrįstai ir neteisėtai sukuriamos Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurios nėra priskiriamos pagrįstoms procesinėms iÅ¡laidoms.

Å ios Å¡alių iÅ¡laidos yra jų patirti nuostoliai. Teismo nurodytų privalomų atsakomybės sÄ lygų buvimas sÄ lygoja ieÅ¡kovės subjektinę teisę į žalos atlyginimÄ , o privalomų atsakomybės sÄ lygų nebuvimas ar trÅ«kumas sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti. Jeigu teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ nuspręstų, kad visų iÅ¡laidų atlyginimo klausimas gali bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡skirtinai tik toje byloje, kurioje tokios iÅ¡laidos atsirado, kad dėl tokių iÅ¡laidų atsiradimo nėra akivaizdžios teisėjos kaltės ar jos neteisėtų veiksmų, tai tokie pagrindai galėtų sÄ lygoti ieÅ¡kinio atmetimÄ .

Tačiau galimas ieÅ¡kinio nepagrindimas ar nepakankamas jo įrodymas nesuteikia teismui teisės atsisakyti priimti ieÅ¡kinį motyvuojant tuo, kad toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kadangi tokiu bÅ«du paneigiama Å¡alies konstitucinė teisė kreiptis į teismÄ , siekiant kad bÅ«tų apginta jos pažeista teisė (Konstitucijos 30 str.). Taigi Å¡iuo atveju teismo taikytas teisinis pagrindas, atsisakant priimti ieÅ¡kinį tuo pagrindu, kad toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, yra neteisėtas.IV.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).Å ioje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį, teisėtumo ir pagrįstumo.Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jÄ Ä¯gyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d.

IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika; 2012, 36). Todėl materialinio teisinio pobÅ«džio aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo teise į reikalavimo patenkinimÄ , turi bÅ«ti analizuojamas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės (ieÅ¡kovės) D. B. ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo priėjo prie iÅ¡vados, kad toks ieÅ¡kinys nenagrinėtinas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), iÅ¡ esmės argumentuodamas tuo, kad ieÅ¡kovės turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (nuostolių, kuriuos praÅ¡oma priteisti Å¡ioje byloje) atlyginimo klausimas bus sprendžiamas civilinėje byloje Nr. 2-5-588/2014, nagrinėjamoje Palangos miesto apylinkės teisme.

Su tuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.Spręsdamas pareikÅ¡to ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , pirmosios instancijos teismas tinkamai neįsigilino į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ (dėl žalos (nuostolių) atlyginimo) bei jo faktinį pagrindÄ (galimai neteisėti bylÄ nagrinėjančio teisėjo veiksmai). Nors ieÅ¡kiniu praÅ¡omi atlyginti nuostoliai (žala) yra kitoje civilinėje byloje Nr. 2-4-588/205 (buvęs Nr. 2-5-588/2014) ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, tačiau CPK įtvirtintas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo teisinis reguliavimas (CPK 93 str., 98 str.) neužkerta kelio ieÅ¡kovei pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio dėl tokių iÅ¡laidų kaip nuostolių (žalos) atlyginimo, kuriuos, anot ieÅ¡kovės, sÄ lygojo neteisėti civilinę bylÄ Nr. 2-4-588/2015 (buvęs Nr. 2-5-588/2014) nagrinėjančios teisėjos veiksmai (CK 6.272 str.).

Taigi, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantė (ieÅ¡kovė) D. B. turi teisę pareikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinį, o teismas turi pareigÄ (esant tinkamai įvykdytoms teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygoms) šį ieÅ¡kinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, nepriklausomai nuo to, ar civilinėje byloje Nr. 2-4-588/2015 ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, sudarančios Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykÄ , yra/bus atlygintos ar ne. Å ios aplinkybės, kaip ir visos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos (žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė), vertintinos bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės, sprendžiant dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumo, o ne ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje.Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį, netinkamai taikė civilinio proceso normas, todėl ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ iÅ¡sprendė neteisingai.

Tai sudaro teisinį pagrindÄ skundžiamÄ nutartį panaikinti. Kadangi kompetencija spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kovės D.

B. ieÅ¡kinio atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dalyvaujant tretiesiems asmenims Palangos miesto apylinkės teismui ir Palangos miesto apylinkės teismo teisėjai D. V., dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                 Asta Radzevičienė