fa7fb0b1-847b-4f22-9acb-8bc85e268a82 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generated                                                                                      2.4.6.4.4.  LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo), Albino Bielskio ir Jono Algimanto Venckaus,sekretoriaujant Gabrielei SamaÅ¡kienei,dalyvaujant prokurorams Tomui MeÅ¡kauskui ir ArtÅ«rui Urbeliuinuteistiesiems V.
Legislator headnote
AI generatedfa7fb0b1-847b-4f22-9acb-8bc85e268a82 · Lietuvos apeliacinis teismas: Po 1993 m. balandžio 3 d., apie 22 val., įvykdyto tyÄinio R. J. nužudymo, A. B. su D. E. ir V. V. užkasÄ 5,45 mm kalibro âKalaÅ¡nikovâ sistemos automatÄ ir likusius ne daugiau kaip 23 vnt. Å¡ovinių Å¡alia kelio TelÅ¡iai - PlungÄ 7-ame kilometre esanÄios automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄs, kurioje neteisÄtai 5,45 mm kalibro âKalaÅ¡nikov" sistemos automatÄ ir likusius ne daugiau kaip 23 vnt. 5,45 mm kalibro Å¡ovinių neteisÄtai laikÄ iki 1993 m. gegužÄs mÄn. pabaigos, tiksliai tyrimo metu nenustatytos, taÄiau ne trumpiau kaip iki 1993 m. gegužÄs 25 d.
Full text
                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-18/2011                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.5;                                                                                     1.2.3.2.7; 1.2.3.2.9.; 1.1.12.1.; 2.4.6.3.1.;                                                                                      2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.4.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.3.;
                                                                                      2.4.6.4.4.  LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo), Albino Bielskio ir Jono Algimanto Venckaus,sekretoriaujant Gabrielei SamaÅ¡kienei,dalyvaujant prokurorams Tomui MeÅ¡kauskui ir ArtÅ«rui Urbeliuinuteistiesiems V.
Å ., D. E., V. V., gynÄjams advokatams Violetai MikutaviÄienei, Kristinai Sandaraitei-Butvilienei ir Aldevinui Å vedui, teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų V. Å ., D. E., V. V. apeliacinius skundus dÄl Å iaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo:V. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas :- pagal 2000 m. BK 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 5 p. (dÄl J. nužudymo) - laisvÄs atÄmimu aÅ¡tuoniolikai metų; - pagal 2000 m. BK 25 str. 3 d., 253 str. 1 d. (dÄl neteisÄto ginklų laikymo) - laisvÄs atÄmimu dvejiems metams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinus apÄmimo bÅ«du, subendrinta bausmÄ paskirta laisvÄs atÄmimas aÅ¡tuoniolikai metų.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., Å¡i bausmÄ dalinio sudÄjimo bÅ«du subendrinta su bausmÄmis, paskirtomis Å iaulių apygardos teismo 2004 m. sausio 15 d. ir pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. vasario 4 d. nuosprendžiais, galutinÄ subendrinta bausmÄ paskirta laisvÄs atÄmimas dvideÅ¡imÄiai metų, bausmÄ atliekant pataisos namuose.D. E. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 2000 m. BK 129 str. 2 d. 7, 9 p. (dÄl R. J. nužudymo) - laisvÄs atÄmimu aÅ¡tuoneriems metams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirtÄ bausmÄ apÄmimo bÅ«du subendrinus su Å iaulių apygardos teismo 1996 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinÄ subendrinta bausmÄ paskirta laisvÄs atÄmimas aÅ¡tuoneriems metams, bausmÄ atliekant pataisos namuose.Tuo paÄiu nuosprendžiu D.
E. baudžiamoji byla pagal 2000 m. BK 238 str. (dÄl nepraneÅ¡imo apie ruoÅ¡iamÄ ir padarytÄ nusikaltimÄ ) ir 2000 m. BK 25 str. 2 d., 253 str. 2 d. (dÄl neteisÄto ginklų laikymo), remiantis BPK 3 str. 1 d. 2 p., nutraukta, suÄjus apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo senaties terminui.Be to, tuo paÄiu nuosprendžiu D. E. kardomoji priemonÄ - raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti, nebendrauti su A. V. ir registruotis TelÅ¡ių rajono PK - pakeista į suÄmimÄ , suimant teismo salÄje. V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 7, 9 p. (dÄl R.
J. nužudymo) (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 red.) - laisvÄs atÄmimu dvylikai metų, bausmÄ atliekant pataisos namuose.Tuo paÄiu nuosprendžiu V. V. baudžiamoji byla pagal 2000 m. BK 25 str. 2 d., 253 str. 2 d. (dÄl neteisÄto ginklų laikymo), nutraukta, suÄjus apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo senaties terminui. Tuo paÄiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti A. B. ir S. Ž., o A. V. baudžiamoji byla pagal 2000 m. BK 238 str. nutraukta suÄjus apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo senaties terminui.
Be to, tuo paÄiu nuosprendžiu iÅ¡ nuteistųjų V. Å ., A. B. ir S. Ž. priteista solidariai nukentÄjusiajai A. G. 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 2000 Lt laidojimo iÅ¡laidų; nukentÄjusiajai N. J. 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti; nukentÄjusiajai V. J. 70000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 4000 Lt laidojimo iÅ¡laidų ir 4000 Lt turtinei žalai (dÄl sudeginto automobilio) atlyginti; nukentÄjusiajai L. Ž. 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä :
D. E. ir V. V. nuteisti už tai, kad veikdami grupe su nuteistuoju A. B. ir B. J., kuriam 1998 m. balandžio 4 d. mirus ikiteisminis tyrimas nutrauktas, 1993 m. kovo mÄn. â balandžio mÄn. 3 d. laikotarpiu, TelÅ¡iuose, dÄl savanaudiÅ¡kų paskatų už B. J. pažadÄtÄ 15000 JAV dolerių atlyginimÄ už R. J. nužudymÄ , A. B. su D. E. dalį iÅ¡ anksto neaptartos atlyginimo sumos už nužudymo vykdymÄ pažadÄdami V. V., suplanuodami su bendrininkais nusikaltimo darymo vietÄ , laikÄ ir bÅ«dÄ , A.
B. su D. E. perduodami V. V. gautÄ iÅ¡ B. J. nusikaltimo padarymui skirtÄ 5,45 mm kalibro âKalaÅ¡nikovâ sistemos automatÄ su jam skirtais 60 vnt. Å¡ovinių ir įsipareigodami po nužudymo padarymo iÅ¡vežti nusikaltimo vykdytojÄ V. V. iÅ¡ įvykio vietos, 1993 m. balandžio 3 d., apie 22 val., pastate, esanÄiame TelÅ¡iuose, (duomenys neskelbtini), tuo metu buvusiame restorane â(duomenys neskelbtini)â, Å¡io restorano darbo ir klientų jame lankymosi metu, V. V. iššovus ne mažiau kaip septynis kartus iÅ¡ 5,45 mm kalibro âKalaÅ¡nikovâ sistemos automato iÅ¡ pastato balkono pro langÄ Ä¯ restorano salÄje prie vieno iÅ¡ staliukų sÄdintį R.
J., dviejose vietose perÅ¡ovus nukentÄjusiajam deÅ¡inÄ Å¡launį bei padarius kiaurinius Å¡launikaulio, Å¡launinÄs arterijos bei venos pažeidimus, tuo sukÄlus sunkaus laipsnio Å¡okÄ , dÄl ko 1993 m. balandžio 5 d., 7 val. 15 min., nukentÄjusysis TelÅ¡ių centrinÄje ligoninÄje mirÄ, t. y. tyÄia nužudÄ R. J. dÄl savanaudiÅ¡kų paskatų, pavojingu daugelio tuo metu įvykio vietoje buvusių žmonių gyvybei bÅ«du.Be to, D. E. ir V. V., veikdami bendrininkų grupe su nuteistuoju A.
B. ir B. J., kuriam 1998 m. balandžio 4 d. mirus ikiteisminis tyrimas nutrauktas, neturÄdami leidimo, neteisÄtai disponavo Å¡aunamaisiais ginklais ir dideliu kiekiu Å¡audmenų: 1993 m. kovo mÄn., B. J. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir iÅ¡ nenustatyto asmens neteisÄtai įgijus, laikius ir garažų masyve, esanÄiame, TelÅ¡iuose, (duomenys neskelbtini), perdavus A. B. ir D. E. du Å¡aunamuosius ginklus ir jiems skirtus Å¡audmenis - 5,45 mm kalibro âKalaÅ¡nikovâ sistemos automatÄ su jam skirtais 60 vnt. 5,45 mm kalibro Å¡oviniais bei pistoletÄ âMakarovâ su jam skirtais 8 vnt. 9 mm kalibro Å¡oviniais, A.
B. ir D. E. neteisÄtai laikÄ Å¡iuos ginklus garažų masyve, esanÄiame TelÅ¡iuose, (duomenys neskelbtini). TÄsdami nusikalstamÄ veikÄ , A. B. su D. E. 1993 m. balandžio 3 d. minÄtame garažų masyve perdavÄ V. V. tyÄinio R. J. nužudymo vykdymui 5,45 mm kalibro âKalaÅ¡nikovâ sistemos automatÄ ir 60 vnt. 5,45 mm kalibro Å¡ovinių, bei kartu iÅ¡bandÄ Å¡Ä¯ ginklÄ kelyje Pieliai â Eigirdžiai, esanÄiame TelÅ¡ių raj., iššaudami 30 vnt. Å¡ovinių į kelio ženklÄ .
Po 1993 m. balandžio 3 d., apie 22 val., įvykdyto tyÄinio R. J. nužudymo, A. B. su D. E. ir V. V. užkasÄ 5,45 mm kalibro âKalaÅ¡nikovâ sistemos automatÄ ir likusius ne daugiau kaip 23 vnt. Å¡ovinių Å¡alia kelio TelÅ¡iai - PlungÄ 7-ame kilometre esanÄios automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄs, kurioje neteisÄtai 5,45 mm kalibro âKalaÅ¡nikov" sistemos automatÄ ir likusius ne daugiau kaip 23 vnt. 5,45 mm kalibro Å¡ovinių neteisÄtai laikÄ iki 1993 m. gegužÄs mÄn. pabaigos, tiksliai tyrimo metu nenustatytos, taÄiau ne trumpiau kaip iki 1993 m. gegužÄs 25 d.
TÄsdami nusikalstamÄ veikÄ , A. B., V. V. ir D. E. 1993 m. gegužÄs mÄn. pabaigoje, 25-26 d. laikotarpiu, su 5,45 mm kalibro âKalaÅ¡nikovâ sistemos automatu likusiais ne daugiau kaip 5,45 mm kalibro 23 vnt. Å¡ovinių grÄ Å¾ino B. J., atveždami ir palikdami jo nurodytame garažų masyve, esanÄiame TelÅ¡iuose, (duomenys neskelbtini) g. Tuo paÄiu, A. B., vienÄ mÄnesį po 1993 m. balandžio 3 d., garažų masyve, esanÄiame TelÅ¡iuose, (duomenys neskelbtini) g., neteisÄtai laikÄ pistoletÄ âMakarovâ su jam skirtais 8 vnt. 9 mm kalibro Å¡oviniais, kol neteisÄtai juos tame paÄiame garažų masyve realizavo J.
J. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas J. J. 2005-01-11 mirus). TaÄiau, suÄjus apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo senaties terminui, baudžiamasis procesas pagal 2000 m. BK 25 str. 2 d., 253 str. 2 d. (dÄl neteisÄto ginklų laikymo) jiems nutrauktas.V. Å . nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su nuteistaisiais A. B. ir S. Ž., V. Å . organizavus, t. y. parengus, nusikalstamÄ veikÄ ir jai vadovavus - TelÅ¡iuose, MasÄio ežero apylinkÄse pažadÄjus A. B. ne mažiau kaip 15000 JAV dolerių dydžio atlyginimÄ už A.
J. ir B. J. nužudymÄ , skvere, esanÄiame TelÅ¡iuose, Å¡alia (duomenys neskelbtini) g., davus nurodymÄ dÄl nusikaltimo darymo laiko, TelÅ¡ių raj., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) girininkijos 6-o kvartalo teritorijoje perdavus nužudymo įrankius - ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos markÄs ir modelio revolverį su ne mažiau kaip 10 vnt. Å¡ovinių bei âTTâ markÄs pistoletÄ su ne mažiau kaip 16 vnt. Å¡ovinių, bute, esanÄiame TelÅ¡iuose, (duomenys neskelbtini), per V.
R. avansu sumokÄjus A. B. 10000 Lt, A. B. 1998 m. kovo mÄn., kelyje KelmÄ - TelÅ¡iai susitarus su S. Ž. už dalį V. Å . pažadÄto atlyginimo kartu nužudyti A. J. ir B. J.; 1998 m. balandžio 4 d., apie 15 val., TelÅ¡ių raj., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) girininkijos 6-o kvartalo teritorijoje, automobilyje âAudi-80â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. iššaudamas iÅ¡ âTTâ markÄs pistoleto ne mažiau kaip tris kartus A. J. į deÅ¡inÄ pakauÅ¡io sritį, deÅ¡inį veido žandÄ , deÅ¡inÄ kaklo pusÄ, tuo padarydamas nukentÄjusiajam mirtinus kaukolÄs skliauto ir pamato kaulų lūžius, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ ir kraujo iÅ¡siliejimÄ po jų dangalais, S. Ž. iššovus iÅ¡ revolverio ne mažiau kaip vienÄ kartÄ B.
J. į kairį smilkinį, tuo padarius nukentÄjusiajam mirtinus kaukolÄs skliauto ir pamato kaulų lūžius, galvos smegenų dangalų pažeidimus, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ su kraujo iÅ¡siliejimu po dangalais ir nutekÄjimu į Å¡oninius galvos smegenų skilvelius, taip dÄl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudÄ du žmones.Be to, V. Å . nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su nuteistaisiais A. B. ir S. Ž., neturÄdamas leidimo, neteisÄtai disponavo Å¡aunamaisiais ginklais ir Å¡audmenimis:
V. Å . nuo 1998 m. pradžios iki 1998 m. kovo mÄn. pabaigos organizuojant dviejų žmonių â A. J. ir B. J. - nužudymÄ , tuo tikslu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir iÅ¡ nenustatyto asmens neteisÄtai įgijus ir laikius du Å¡aunamuosius ginklus ir jiems skirtus Å¡audmenis - 7,62 mm kalibro âTTâ markÄs pistoletÄ su jam skirtais ne mažiau kaip 16 vnt. 7,62 mm kalibro Å¡ovinių bei tyrimo metu nenustatytÄ 9 mm kalibro revolverį su jam skirtais ne mažiau kaip 10 vnt. â38 Specialâ Å¡ovinių, 1998 m. kovo mÄn., tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ , TelÅ¡ių raj., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) girininkijos 6-o kvartalo teritorijoje, nužudymo vykdymui V.
Å . perdavÄ A. B. Å¡aunamuosius ginklus ir Å¡audmenis, o A. B. iki 1998 m. balandžio 4 d. neteisÄtai laikÄ 7,62 mm kalibro âTTâ markÄs pistoletÄ su jam skirtais ne mažiau kaip 16 vnt. 7,62 mm kalibro Å¡ovinių bei tyrimo metu nenustatytÄ 9 mm kalibro revolverį su jam skirtais ne mažiau kaip 10 vnt. â38 Specialâ Å¡ovinių, bute, esanÄiame TelÅ¡iuose, (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ su S. Ž. juos iÅ¡bandÄ, Å¡audydami miÅ¡ke, esanÄiame TelÅ¡ių raj., tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyv., o 1998 m. balandžio 4 d., apie 15 val., su S. Ž. panaudojo B.
J. ir A. J. nužudyme, po ko Å¡aunamuosius ginklus ir likusius Å¡audmenis tÄ paÄiÄ dienÄ Ä¯metÄ Ä¯ Ilgio ežerÄ , esantį TelÅ¡ių raj.Be to, V. Å . veikdamas organizuota grupe su nuteistaisiais A. B. ir S. Ž. tyÄia sunaikino svetimÄ turtÄ : A. B. ir S. Ž., vykdydami nusikaltimo organizatoriaus V. Å . (dÄl Å¡io nusikalstamos veikos epizodo ikiteisminis tyrimas nutrauktas, suÄjus baudžiamosios atsakomybÄs senaties terminui) 1998 m. balandžio 5 d. TelÅ¡iuose A. B. duotÄ Å¾odinį nurodymÄ sunaikinti dviejų žmonių â A.
J. ir B. J. - nužudymo dÄl savanaudiÅ¡kų paskatų pÄdsakus, A. B. su S. Ž. 1998 m. balandžio 5d., nuo 20 val. iki 22 val., PlungÄs raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., padegÄ ir sudegino A. J. 4000 Lt vertÄs automobilį âAudi 80â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Be to, D. E. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 1998 m. balandžio 4 d. kelyje Kretinga - PlungÄ Å¾odžiu perduodamas A. V. pažadÄ A. B. už B. J. nužudymÄ sumokÄti 10000 JAV dolerių dydžio atlyginimÄ , tuo sustiprindamas jau esantį A.
B. pasiryžimÄ dÄl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudyti A. J. ir B. J., dÄl savanaudiÅ¡kų paskatų kurstÄ, t. y. palenkÄ A. B. dÄl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudyti B. J.. DÄl to, o taip pat ir dÄl V. Å . atlikto A. J. ir B. J. nužudymo organizavimo, 1998 m. balandžio 4 d., apie 15 val., TelÅ¡ių raj., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) girininkijos 6-o kvartalo teritorijoje, automobilyje âAudi-80â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. iššaudamas iÅ¡ âTTâ markÄs pistoleto ne mažiau kaip tris kartus A.
J. į deÅ¡inÄ pakauÅ¡io sritį, deÅ¡inį veido žandÄ , deÅ¡inÄ kaklo pusÄ, tuo padarydamas nukentÄjusiajam mirtinus kaukolÄs skliauto ir pamato kaulų lūžius, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ ir kraujo iÅ¡siliejimÄ po jų dangalais, o S. Ž. iššaudamas iÅ¡ revolverio ne mažiau kaip vienÄ kartÄ B. J. į kairį smilkinį, tuo padarydamas nukentÄjusiajam mirtinus kaukolÄs skliauto ir pamato kaulų lūžius, galvos smegenų dangalų pažeidimus, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ su kraujo iÅ¡siliejimu po dangalais ir nutekÄjimu į Å¡oninius galvos smegenų skilvelius, nužudÄ A.
J. ir B. J..Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o apygardos teismo nuosprendį iÅ¡ dalies pakeisti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo- V. Å . pripažinti kaltu dÄl A. ir B. J. nužudymo organizavimo dÄl savanaudiÅ¡kų paskatų, t.y. dÄl nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktuose        ( 2000-09-26 įstatymo redakcija ) padarymo ir nuteisus jį galutine 20 metų laisvÄs atÄmimo bausme, paskirti jÄ atlikti kalÄjime.
Nuteistojo V. Å . apeliacinį skundÄ atmesti;- D. E. pripažinti kaltu dÄl A. ir B. J. nužudymo kurstymo, t.y. dÄl nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ( 2000-09-26 d. įstatymo redakcija ) padarymo ir nuteisti jį laisvÄs atÄmimu dvylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, visas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudÄjimo bÅ«du ir subendrintÄ bausmÄ už visus padarytus nusikaltimus D. E. skirti penkiolika metų laisvÄs atÄmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., Å¡iÄ bausmÄ apÄmimo bÅ«du subendrinti su Å iaulių apygardos teismo 1996 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinÄ subendrintÄ bausmÄ paskirti laisvÄs atÄmimÄ penkiolikai metų, paskiriant jÄ atlikti pataisos namuose.
Nuteistojo D. E. apeliacinį skundÄ atmesti;- netenkinti prokuroro skundo dalies dÄl pripažinimo D. E. kaltu neteisÄtai disponavus Å¡aunamaisiais ginklais ir Å¡audmenimis R. J. nužudymo epizode;- nuteistojo V. V. apeliacinį skundÄ atmesti;- vadovaujantis 2010 m. balandžio 6 d. LR apeliacinio teismo nuosprendyje nurodytais motyvais, panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dÄl papildomo veikų kvalifikavimo pagal 2000 m. BK 25 straipsnį V. Å ., D. E. ir V. V.. Prokuroras mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , neteisingai paskyrÄ bausmes, nuosprendyje iÅ¡dÄstytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei netinkamai iÅ¡sprÄsti kiti nuosprendžio klausimai.
Apeliaciniame skunde neginÄijamos teismo iÅ¡vados dÄl V. Å . pripažinimo kaltu dÄl A. J. ir B. J. nužudymo organizavimo. TaÄiau prokuroras mano, kad teismas nepagrįstai iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino kvalifikuojanÄiÄ aplinkybÄ - savanaudiÅ¡kas paskatas. Nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad V. Å . už nužudymÄ A. B. iÅ¡ anksto pažadÄjo ne mažiau kaip 15000 JAV dolerių ir dalį Å¡ios sumos sumokÄjo. Vadovaudamasis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 âDÄl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybÄs byloseâ 21 p. nuostatomis, prokuroras teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino, jog V.
Å . organizavo dviejų žmonių nužudymÄ dÄl savanaudiÅ¡kų paskatų. Teismas teisingai įvertino V. Å . padarytų nusikaltimų sunkumÄ , pavojingumo laipsnį ir kaltinamojo asmenybÄ bei pagrįstai skyrÄ jam griežÄiausiÄ bausmÄs rūšį. TaÄiau, prokuroro nuomone, teismas nepakankamai atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad Å¡is nuteistasis jau atlieka ankstesniu nuosprendžiu jam skirtÄ ilgalaikÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ, kuri savo tikslų, prokuroro nuomone, akivaizdžiai nepasiekÄ.
Teismas, skirdamas V. Å . analogiÅ¡kas bausmÄs atlikimo sÄ lygas, nesilaikÄ baudžiamojo proceso teisingumo ir bausmÄs paskirties principų - paveikti bausmÄ atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų. DÄl to V. Å . skirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo sÄ lygos turi bÅ«ti griežtinamos.Pirmos instancijos teismas padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nÄra pakankamai duomenų, patvirtinanÄių D. E. kurstymÄ 1998 m. nužudyti B. J. dÄl savanaudiÅ¡kų paskatų.
Taip pat nepagrįstai teismas perkvalifikavo nuteistojo D. E. veikÄ pagal BK 238 str. ir procesÄ jam nutraukÄ, suÄjus baudžiamosios atsakomybÄs senaties terminams. Tokia teismo iÅ¡vada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Prokuroro nuomone tam, kad nuteistojo D. E. veikÄ kvalifikuoti kaip veikimÄ dÄl savanaudiÅ¡kų paskatų, pakanka fakto, kad už nusikaltimo padarymÄ jo vykdytojui buvo pažadÄti bei vÄliau sumokÄti pinigai. Prokuroro nuomone, kvalifikuojant nuteistojo D. E. veiksmus kaip kurstymÄ nužudyti, neturi reikÅ¡mÄs laikotarpis nuo A.
V. apsisprendimo sutikti su D. E. jam perduotomis A. B. sÄ lygomis iki B. J. nužudymo įvykdymo. Å is laikas buvo pakankamas surasti B. J. ir jį nužudyti. Nuteistasis V. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o perkvalifikuoti jo padarytÄ nusikaltimÄ iÅ¡ BK 129 str. 2 d. 7, 9 p. į BK 135 str. 1 d. bei jam taikyti BK 95 str. 1 d. nuostatas.Apeliantas nurodo, kad, Å¡audamas į nukentÄjusįjį R. J., suprato, jog dÄl Å¡ių jo veiksmų gali nukentÄti ir kiti žmonÄs. TodÄl prieÅ¡ šį nusikaltimÄ , jis mokÄsi Å¡audyti iÅ¡ automato, Å¡audydamas į kelio ženklÄ , ir taip įgijo įgÅ«džių.
Siekdamas iÅ¡vengti paminÄtų padarinių bei rizikuodamas savo gyvybe, jis į R. J. Å¡ovÄ kitiems žmonÄms nepavojingu bÅ«du. Teismas nepagrįstai neatsižvelgÄ Ä¯ paminÄtas aplinkybes.Kartu teismas nepagrįstai pripažino, jog šį nusikaltimÄ apeliantas padarÄ dÄl savanaudiÅ¡kų paskatų. Apeliantas nurodo, kad nukentÄjusysis R. J. jam grasino, Å¡is grasinimas buvo realus, iÅ¡sakytas apelianto draugų akivaizdoje. Be to, R. J. visada su savimi neÅ¡iojosi Å¡aunamÄ jį ginklÄ .
DÄl Å¡ių realių grasinimų ir nukentÄjusiojo charakterio, apeliantas sutiko su nuteistojo A. B. pasiÅ«lymu padaryti nusikaltimÄ . Be to, apeliantas Å¡ovÄ nukentÄjusiajam į kojas, nes jo tikslas buvo sunkiai sužaloti R. J., taÄiau jo nenužudyti. TodÄl, apelianto nuomone, nukentÄjusiojo mirties priežastis buvo â nelaiku suteikta medicininÄ pagalba. Tai patvirtina ir teismo medicinos eksperto A. Garmaus iÅ¡vada. Teismas nepagrįstai jį pripažino nuteistojo V. Å . grupuotÄs nariu bei neatsižvelgÄ Ä¯ jo prisipažinimÄ padarius šį nusikaltimÄ .
Teismo posÄdžio metu prokurorai nepagrįstai teigÄ, kad jis slapstÄsi. Kartu apeliantas nurodo, kad jam nebuvo leista susipažinti su teisiamojo posÄdžio protokolais. Jis norÄjo įvykdyti nusikaltimÄ , numatytÄ 1961 m. BK 111 str., už kurio padarymÄ buvo numatyta maksimali septynerių metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ bei deÅ¡imties metų senaties terminas. Tokie patys terminai yra numatyti ir naujajame baudžiamajame kodekse.Nuteistasis V. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti.
Taip pat praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį, kuriuo iÅ¡ apelianto solidariai su nuteistaisiais A. B. ir S. Ž. priteisti civiliniai ieÅ¡kiniai nukentÄjusiosioms A. G., N. J., V. J. ir L. Ž. turtinių ir neturtinių žalų bei laidojimo iÅ¡laidų atlyginimui, taip pat - už sudegintÄ automobilį.Apeliantas, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d., 305 str. 1 d. 2 p., teigia, kad teismas nesilaikÄ BPK ir teismų praktikos suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarÄ klaidingas iÅ¡vadas dÄl faktinių aplinkybių, dÄl ko netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ .
Be to, teismas, netinkamai vertindamas bylos aplinkybes, bylÄ iÅ¡nagrinÄjo neiÅ¡samiai, neobjektyviai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, taikant BPK normas, reglamentuojanÄias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ . Vadovaudamasis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 âDÄl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojanÄias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â nuostatomis, teigia, kad nuosprendis yra neteisÄtas ir nepagrįstas, nes jame iÅ¡dÄstytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Kartu teigia, kad nuosprendis priimtas nesant įrodymų, patvirtinanÄių apelianto kaltÄ dÄl jam inkriminuotų nusikaltimų. Be to, teismas priÄmÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį remdamasis tik nuteistųjų A. B., D. E. ir S. Ž., liudytojų V. V., V. R., A. Å . ir V. B. parodymais. Apeliantas, cituodamas nuteistojo A. B. parodymus, teigia, kad jie yra prieÅ¡taringi, iÅ¡galvoti, subjektyvÅ«s, nepatikimi, neįrodantys apelianto dalyvavimo nusikaltimų padaryme, jų nepatvirtina kiti objektyvÅ«s bylos duomenys.
Nuteistasis A. B. tik apkalba apeliantÄ dÄl prieÅ¡iÅ¡kų jų tarpusavio santykių. Kartu apeliantas nurodo, kad nusikalstamų veikų padarymo metu, jis gyveno JAV. Grįžus gyventi į LietuvÄ , apeliantÄ su B. J. siejo bendri verslo reikalai, o ne konkurencija ar siekimas pasidalyti įtakos sferomis. TodÄl apeliantas teigia, kad nuteistojo A. B. parodymai yra tik jo samprotavimai, pamastymai ir prielaidos, kurie negali bÅ«ti įrodymais, nes jie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų.Kartu apeliantas skunde teigia, kad ir nuteistojo D.
E. parodymai yra iÅ¡galvoti, neatitinkantys faktinÄs padÄties ir byloje nÄra objektyvių faktinių duomenų, patvirtinanÄių juos.Nuteistojo S. Ž. parodymai yra nepatikimi ir jais negalima vadovautis. Be to, Å¡is nuteistasis niekada netvirtino, kad jam A. B. už 7000 JAV dolerių liepÄ nužudyti brolius J.. Tokių parodymų niekada nÄra davÄs ir pats nuteistasis A. B..Apeliantas su nuteistuoju S. Ž. nÄra pažįstami, todÄl jis negalÄjo kalbÄtis su A. B. dalyvaujant nepažįstamam asmeniui S. Ž..
Be to, teismas nuosprendyje neteisingai nurodÄ S. Ž. parodymus, duotus teisiamajame posÄdyje. Å is nuteistasis parodÄ, kad B. J. ir V. Å . buvo tik âprieÅ¡iÅ¡kai nusiteikÄâ, o ne âpriklausÄ prieÅ¡ingoms stovyklomsâ. Nuteistasis S. Ž. teisiamajame posÄdyje paneigÄ savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apeliantas, cituodamas Å¡io nuteistojo parodymus, nurodo, kad Å¡ie parodymai paneigia nuteistojo A. B. parodymus apie ginklus ir nurodymÄ iÅ¡kasti duobÄ. Liudytojo V. V. parodymai yra prielaidos, samprotavimai, pamÄ stymai ir juos laikyti įrodymais negalima.Apeliantas, cituodamas liudytojo V.
R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, teigia, kad jie yra prieÅ¡taringi, labai subjektyvÅ«s, nÄra teisiÅ¡kai vertingi, nes neatskleidžia kitų savarankiÅ¡kų įrodymų Å¡altinių, patvirtinanÄių jo nurodomas aplinkybes. Be to, Å¡ie liudytojo V. R. parodymai paneigia nuteistojo A. B. aiÅ¡kinimÄ , kad kai jis telefonu praneÅ¡Ä apeliantui apie brolių J. nužudymÄ , apeliantas nekalbÄjo, o tik tylÄjo.Liudytojo A. Å . parodymai yra nekonkretÅ«s, jis negalÄjo nenurodyti kada, kur ir kokiomis aplinkybÄmis vyko pokalbis apie nusikaltimo (brolių J. nužudymÄ ) užsakymÄ .
Apelianto nuomone, Å¡ie liudytojo A. Å . parodymai yra tik jo mÄ stymai, samprotavimai, kurių nepatvirtina kiti objektyvÅ«s bylos duomenys, todÄl jie negali bÅ«ti pripažinti įrodymais.Liudytojas V. B. teisme patvirtino, kad apeliantas neužsakÄ brolių J. nužudymo.Apeliantas skunde tvirtina, kad su broliais J. jis buvo iÅ¡siaiÅ¡kinÄs santykius, jie tarpusavyje normaliai bendravo ir neturÄjo tikslo bei motyvo susidoroti vienas su kitu. Nuteistųjų A. B. ir S. Ž., liudytojų L. J., A. G. ir A. Å ., nukentÄjusiųjų L.
Ž. ir N. J. parodymų apie apelianto ir B. J. konfliktÄ Å¡altinis yra girdÄtos kalbos TelÅ¡iuose. Nei vienas iÅ¡ Å¡ių asmenų nepaaiÅ¡kino nesutarimų priežasÄių ir taip negalÄjo padaryti dÄl to, kad apeliantui ir nukentÄjusiajam B. J. nebuvo dÄl ko konfliktuoti. PaminÄti asmenys disponavo labai sena informacija ir jÄ panaudojo apkalbÄdami apeliantÄ .Apeliantas teigia, kad teismas jo kaltÄ Ä¯rodinÄja subjektyviais, byloje nepatikrintais kita bylos medžiaga, nuteistojo A. B. teiginiais apie ginklų gavimÄ ir reikalavimÄ juos grÄ Å¾inti, sunaikinti nusikaltimo pÄdsakus, netikrus JAV dolerius bei duobÄs iÅ¡kasimÄ miÅ¡ke.
Kartu apeliantas teigia, kad byloje surinkti duomenys (kalkių nuvežimas prie iÅ¡kastos duobÄs, ginklų iÅ¡bandymas ir rastos kulkos medyje, netikri JAV doleriai, straipsnis apie apeliantÄ spaudoje) patvirtina tik nužudymo faktÄ ir neįrodo jo organizacinio vaidmens nužudyme, jo užsakymo nužudyti nukentÄjusiuosius, nes tokio užsakymo nebuvo. Be to, atsisakymas duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nereiÅ¡kia, jog apeliantas sutiko su įtarime nurodytomis aplinkybÄmis.Apelianto nuomone, teismo nuosprendžio 19-20 lapuose iÅ¡dÄstyti motyvai yra tik teismo prielaidos ir samprotavimai, kurie neparemti bylos medžiaga ir apeliantui sunkiai suprantami.
TodÄl teigia, kad byloje nÄra įrodyta jo kaltÄ, kuri grindžiama tik prielaidomis, o ne neginÄijamais įrodymais, surinktais vadovaujantis BPK normomis. Vadovaudamasis paminÄto senato nutarimo Nr. 40 3.1.8 p. nuostatomis, teigia, kad visos abejonÄs turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos jo naudai, todÄl dÄl jo turi bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.Teismas nepagrįstai pripažino apeliantÄ kaltu dÄl tyÄinio svetimo turto sunaikinimo. Nors ikiteisminis tyrimas dÄl Å¡ios nusikalstamos veikos apeliantui nutrauktas, suÄjus baudžiamosios atsakomybÄs senaties terminui, taÄiau jis Å¡io nusikaltimo nepadarÄ.
Jis niekada nei žodžiu, nei jokiais kitais veiksmais nedavÄ A. B. ar kuriam kitam asmeniui nurodymo sunaikinti nusikaltimo pÄdsakus, t. y. padegti ir sudeginti A. J. automobilį âAUDI 80â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rÄmÄsi prieÅ¡taringais nuteistojo A. B. parodymais, neaptardamas apelianto kaltÄs dÄl Å¡io nusikaltimo padarymo, kada ir kokiu bÅ«du jis davÄ nurodymÄ tyÄia sunaikinti paminÄtÄ automobilį bei kokie patikimi įrodymai patvirtina A.
B. parodymus. Kartu apeliantas nesutinka iÅ¡ jo solidariai su nuteistaisiais A. B. ir S. Ž. priteistais civiliniais ieÅ¡kiniais nukentÄjusiosioms A. G., N. J., V. J. ir L. Ž. bei praÅ¡o juos atmesti.Nuteistasis D. E. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo bylÄ pagal 1961 m. BK 18 str. 6 d., 105 str. 4, 8 p. (dÄl R. J. nužudymo) ir pagal 2000 m. BK 25 str. 2 d., 253 str. 2 d. (dÄl neteisÄto ginklų laikymo) nutraukti suÄjus apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo senaties terminui, o pagal 2000 m.
BK 238 str. (dÄl nepraneÅ¡imo apie ruoÅ¡iamÄ ir padarytÄ nusikaltimÄ ) - jį iÅ¡teisinti.Taip pat praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu sprÄsti, ar 1961 m. BK 49 str. 4 d. (1982-12-29 įst. Nr. X-2767 red.) toje dalyje, kuria nenustatyti požymiai, pagal kuriuos teismas turÄtų nusprÄsti, kuriems asmenims - tiek kaltinamiems dÄl nusikaltimo, už kurį hipotetiÅ¡kai galÄtų bÅ«ti paskirta mirties bausmÄ, padarymo, tiek teismui faktiÅ¡kai pagal bylos aplinkybes nustaÄius pagrindus taikyti griežÄiausiÄ bausmÄ už tokį nusikaltimÄ - negalima taikyti senaties, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 4 d.
įtvirtintiems teisinÄs valstybÄs, teisinio tikrumo, teisinio aiÅ¡kumo, teisingumo principams.Taip pat apeliantas praÅ¡o paskirti komisinÄ teismo medicinos deontologinÄ ekspertizÄ, pavedant jÄ atlikti Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto ekspertams, į ekspertų komisijÄ Ä¯traukiant prof.hab.dr. A.A. Garmų. Ekspertams užduoti Å¡iuos klausimus, ar 1993 m. balandžio 3â5 dienomis TelÅ¡ių centrinÄje ligoninÄje R. J. buvo atliekamas tinkamas gydymas? ar R. J. atsisakymas nuo kojos amputacijos sÄ lygojo R.
J. sveikatos sutrikimus, buvusius jo mirties priežastimi? ar R. J. dÄl savo sveikatos bÅ«klÄs galÄjo priimti valinius sprendimus dÄl gydymo bÅ«do pasirinkimo?Apelianto nuomone, nuosprendyje iÅ¡dÄstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, dÄl kurių buvo suvaržytos jo teisÄs ir kurie sukliudÄ teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄti bylÄ , tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ bei priimti teisingÄ nuosprendį.Apeliantas cituoja teismo medicinos ekspertizÄs 1993-04-05 akto Nr. 189 iÅ¡vadas dÄl nukentÄjusiojo R.
J. mirties priežasties ir teigia, kad jos prieÅ¡taringos, neiÅ¡samios, neargumentuotos. Bylos nagrinÄjimo metu Å¡ių prieÅ¡taravimų paÅ¡alinti nepavyko, todÄl jie turi bÅ«ti aiÅ¡kinami apelianto naudai. Be to, ekspertas A. S. nÄra įtrauktas į teismo medicinos ekspertų sÄ raÅ¡Ä , todÄl byloje turi bÅ«ti paskirta teismo medicinos deontologinÄ ekspertizÄ, pavedant jÄ atlikti kvalifikuotiems specialistams. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetÄ Å¡Ä¯ apelianto praÅ¡ymÄ . AbejonÄs dÄl nukentÄjusiojo R.
J. tinkamo gydymo patvirtina ir teismo medicinos specialisto prof.hab.dr. A.A. Garmaus konsultacinÄ iÅ¡vada bei liudytojų parodymai, jog įvykio vietoje R. J. buvo sÄ moningas bei dar grasino medicininÄ pagalbÄ suteikusiam gydytojui. TodÄl apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 46 âDÄl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei byloseâ 4 p. nuostatomis, teigia, kad jo padaryta nusikalstama veika turi bÅ«ti kvalifikuojama kaip pasikÄsinimas nužudyti arba kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.
Byloje nenustatyta ar R. J. atsisakymas nuo kojos amputacijos buvo jo mirties priežastis, ar tai įtakojo sveikatos bÅ«klÄs pablogÄjimÄ , todÄl bÅ«tina nustatyti kaip ir kokiu mastu Å¡ios aplinkybÄs įtakojo priežastinį ryšį ir kaip jos susijusios su atsiradusiomis pasekmÄmis. Be to, atsisakymas nuo pasiÅ«lyto gydymo bÅ«do yra valinis veiksmas, todÄl jei juo buvo pakeista su Å¡autiniais sužalojimais susijusio priežastinio ryÅ¡io eiga, galÄjo atsirasti priežastinis ryÅ¡ys tarp paties R.
J. veiksmų ir jo mirties. Apelianto nuomone, nuo Å¡ių aplinkybių teisingo iÅ¡tyrimo priklauso jo padarytos veikos kvalifikacija kaip baigto nusikaltimo ar pasikÄsinimo jį padaryti, bei teisingos bausmÄs paskyrimas.Nuteistasis D. E., vadovaudamasis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 1999 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 18 âDÄl teismų praktikos nužudymų byloseâ 5 p. nuostatomis, teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidÄ BPK 303-307 str. reikalavimus, nemotyvuotai konstatuodamas, jog apeliantas buvo aktyvus nusikaltimo dalyvis, vykdÄs iÅ¡ anksto aptartas funkcijas.
TaÄiau, skirdamas bausmÄ, teismas nurodÄ, kad apelianto vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad apeliantas nedalyvavo tiesiogiai atimant gyvybÄ nukentÄjusiajam R. J., jis tik vairavo automobilį ir padÄjo paslÄpti ginklus bei pasislÄpti nusikaltimo vykdytojams. TodÄl tokios teismo iÅ¡vados, kad jis buvo vykdytojas, yra nepagrįstos ir prieÅ¡tarauja Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotai praktikai (baudžiamoji byla Nr. 2K-7-544/2005). Jo veiksmai turi bÅ«ti perkvalifikuoti pagal 1961 m.
BK 18 str. 6 d., 105 str. 4, 8 p., atitinkamai turi bÅ«ti paskirta Å¡velnesnÄ bausmÄ bei atsižvelgiama sprendžiant dÄl senaties termino pritaikymo.Apeliantas, cituodamas 1961 m. BK 7 str. 3 d. ir 1961 m. BK 49 str. 4 d. (1982-12-29 įstatymo Nr. X-2767 redakcija) nuostatas, teigia, kad teismas nepagrįstai jam netaikÄ patraukimo baudžiamojon atsakomybÄn senaties termino. Jis charakterizuojamas teigiamai, byloje nustatytos jo atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs, nusikaltimas nebuvo baigtas, jo vaidmuo - antraeilis, pagrindų skirti jam griežÄiausiÄ bausmÄ byloje nÄra, o konkreÄių pagrindų netaikyti senaties termino įstatymas nenumato.
Teismo atsisakymas apeliantui taikyti deÅ¡imties metų patraukimo baudžiamojon atsakomybÄn senaties terminÄ , prieÅ¡tarauja aukÅ¡Äiau paminÄtoje nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-544/2005, formuojamai teismų praktikai bei pažeidžia nulla peona sine lege /nÄra bausmÄs be įstatymo/ principÄ .Pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusias 1961 m. BK 49 str. 4 d. nuostatas, teismo diskrecijos teisÄ netaikyti senaties buvo siejama ne su nusikaltimo rūšimi ar baudžiamojo įstatymo norma, numatanÄia iÅ¡imtinÄ mirties bausmÄ, taÄiau su konkretaus nusikaltimo aplinkybÄmis ir kaltininko asmenybe.
IÅ¡ 1961 m. BK 49 str. 4 d. nuostatų matyti, kad kaltininkui, kuriam paskirta mirties bausmÄ, senaties terminas netaikomas ir mirties bausmÄ pakeiÄiama laisvÄs atÄmimu. IÅ¡ 1961 m. BK 49 str. 4 d., 104 ir 105 str. nuostatų matyti, kad dÄl nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 104 str., padarymo, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, galÄjo bÅ«ti paskirta griežtesnÄ bausmÄ (maksimali bausmÄ - dvylika metų laisvÄs atÄmimo), nei už nusikaltimÄ , numatytÄ 1961 m. BK 105 str. (minimali bausmÄ - aÅ¡tuoneri metai laisvÄs atÄmimo).
Apelianto nuomone, toks senaties taikymo aiÅ¡kinimas, atsižvelgiant vien į formaliÄ galimybÄ taikyti iÅ¡imtinÄ bausmÄ, kad senaties terminas gali bÅ«ti netaikomas asmenims, kurių padarytos veikos kvalifikuotos pagal BK straipsnius, numatanÄius mirties bausmÄ arba laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄ, nenustaÄius, kad iÅ¡imtinÄ bausmÄ taikytina konkreÄiam kaltininkui, prieÅ¡tarauja baudžiamųjų įstatymų paskirÄiai - nustatyti nusikalstamų veikų pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį ir jas atitinkanÄias bausmes (1961 m.
BK 1 str. 3 p.). Be to, iÅ¡imtinÄ mirties bausmÄ pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusiÄ Ä¯statymo redakcijÄ galÄjo bÅ«ti skiriama tik už pabaigtÄ nužudymÄ (TSRS AukÅ¡Äiausiojo teismo plenumo 1960-06-04 nutarimo Nr. 4 âDÄl teisminÄs praktikos tyÄinio nužudymo byloseâ 10 p.). Europos žmogaus teisių teismas (toliau â EŽTT) savo nutarimuose taip pat pripažįsta, kad galimybÄ asmeniui žinoti draudžiamas veikas ir gresianÄiÄ bausmÄ vertinama ne tik pagal veikos padarymo metu galiojusius valstybÄs įstatymus, bet ir pagal teismų sprendimuose pateiktus teisinius iÅ¡aiÅ¡kinimus.Å ioje byloje nÄra paÅ¡alintos abejonÄs dÄl nukentÄjusiojo R.
J. mirties priežasties jam paÄiam sÄ moningai atsisakius gydymo ir tokiu bÅ«du pakeitus priežastinio ryÅ¡io vystimÄ si. TodÄl, neesant priežastinio ryÅ¡io tarp apelianto veikos ir atsiradusių pasekmių, jo veika turÄjo bÅ«ti kvalifikuota kaip pasikÄsinimas padaryti nusikaltimÄ . Be to, iÅ¡imtinÄ bausmÄ pagal veikos padarymo metu galiojusį įstatymÄ jam negalÄjo bÅ«ti taikoma ir nebuvo pagrindų atsisakyti taikyti patraukimo baudžiamojon atsakomybÄn senaties terminÄ . Apeliantui, vadovaujantis 1961 m.
BK 7 str. 3 d. nuostatomis, turÄjo bÅ«ti taikoma veikos padarymo galiojusi įstatymo redakcija 1961 m. BK 49 str. 4 d., kaip dÄl senaties termino taikymo sÄ lygų labiausiai lengvinanti jo teisinÄ padÄtį.Kartu apeliantas mano, kad veikos padarymo metu galiojusio 1961 m. BK 49 str. 4 d. (1982-12-29 įst. Nr. X-2767 red.) nuostatos dalyje, kur nenustatyti požymiai, pagal kuriuos teismas turÄtų nusprÄsti, kuriems asmenims negalima taikyti senatį, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 4 d. įtvirtintiems teisinÄs valstybÄs, teisinio tikrumo, teisinio aiÅ¡kumo, teisingumo principams, nes nesant aiÅ¡kaus teisinio reguliavimo asmeniui bÅ«tų taikoma įstatymu nenumatyta bausmÄ.Nuteistasis, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo âDÄl kai kurių teisÄs aktų, kuriais reguliuojami valstybÄs tarnybos ir su ja susijÄ santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymamsâ 11 pastraipos nuostatomis, teigia, kad pagal 1961 m.
BK 49 str. 4 d. įstatymo redakcijos turinį, asmuo negali žinoti, kokio elgesio iÅ¡ jo reikalaujama, kad pasibaigtų jo, kaip baudžiamojo teisinio-santykio subjekto statusas dÄl padaryto nusikaltimo suÄjus bendrojoje teisÄs normoje nustatytam 10 metų patraukimo baudžiamojon atsakomybÄn senaties terminui. Neesant įstatymu nustatytų pakankamai konkreÄių kriterijų, pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti asmenų ratÄ , kuriems netaikoma patraukimo baudžiamojon atsakomybÄn senatis, teismas neturi galimybÄs nuosprendyje iÅ¡dÄstyti konkreÄius teisinius argumentus.
Konstitucinio teismo nutarimuose yra konstatuota, kad teismų sprendimų aiÅ¡kumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, teisÄs į teisingÄ teisinį procesÄ , taip pat teisÄs į teisminÄ gynybÄ , garantija. TodÄl apeliantas teigia, kad nesant teisinių iÅ¡aiÅ¡kinimų teismų sprendimuose 1961 m. BK 49 str. 4 d. taikymo klausimu, asmuo neturi galimybÄs sprÄsti ir atitinkamai pasirinkti savo elgesio variantus, tikÄdamasis dÄl senaties pritaikymo savo atžvilgiu.Kriterijai, leidžiantys pritaikyti senatį yra esminiai asmens teisiniam statusui, pagal savo esmÄ prilygstantys baudžiamosios atsakomybÄs už tam tikras veikas, bausmÄs dydžio, trukmÄs nustatymui ir galimybÄs bÅ«ti lygtinai atleistam nuo laisvÄs atÄmimo bausmÄs prieÅ¡ terminÄ nustatymui.
Kartu apeliantas pažymi, kad atsisakius taikyti senatį, pagal 1961 m. BK 49 str. 4 d., nesant tam aiÅ¡kaus teisinio reguliavimo požymių, pagal kuriuos asmuo galÄtų pasirinkti savo elgesį, yra pažeidžiamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â Konvencijos) 7 str. 1 d. nuostatos.Be to, jam nebuvo pateiktas kaltinimas dÄl nepraneÅ¡imo apie ruoÅ¡iamÄ ir padarytÄ nusikaltimÄ . Jam nebuvo žinoma kada, per kokį laikotarpį, kokiu bÅ«du, kokiai konkreÄiai teisÄsaugos institucijai jis turÄjo praneÅ¡ti apie ruoÅ¡iamÄ ir padarytÄ nusikaltimÄ .
Jis neturÄjo galimybÄs pateikti paaiÅ¡kinimų dÄl paminÄtų aplinkybių, tuo buvo pažeista jo teisÄ Ä¯ gynybÄ , o byloje neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tirtos nusikalstamos veikos aplinkybÄs. TodÄl apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pažeidÄ BPK 255 str. 2 d. nuostatas.Kartu apeliantas teigia, kad jam paskirta per griežta bausmÄ. Paskutinį kartÄ jis nuteistas prie 13 metų. Byloje nustatytos jo atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs, iki nuosprendžio priÄmimo dirbo, charakterizuojamas teigiamai.
Jam yra nustatyta sunki galvos smegenų trauminÄ liga, dÄl kurios jis turi sistemingai gauti stacionarų gydymÄ . Apeliantas teigia, kad jis yra nebepavojingas visuomenei. Taip pat nuteistasis D. E. skundu praÅ¡Ä panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria apeliantui pakeista kardomosios priemonÄs rūšis. Byloje įrodymai iÅ¡tirti ir jis negali trukdyti procesui. Apeliantas teigia, kad jis neturi jokių priežasÄių slÄptis nuo teismo. Be to, už nusikaltimÄ , dÄl kurio padarymo yra nuteistas, gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, taip pat jam gali bÅ«ti paskirta bausmÄ, nesusijusi su laisvÄs atÄmimu.
Viso bylos tyrimo metu laikÄsi kardomosios priemonÄs sÄ lygų. Apeliacinis procesas gali tÄstis reikÅ¡mingÄ laiko tarpÄ , o dÄl ligos bÅ«ti kardomojo kalinimo sÄ lygomis jam bus labai sunku.Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu iÅ¡ dalies tenkino Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros prokuroro, nuteistųjų V. Å ., D. E., V. V. apeliacinius skundus.Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2010 m. lapkriÄio 2 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendį nuteistiesiems V.
V., D. E. ir V. Å . ir perdavÄ Å¡iÄ bylos dalį iÅ¡ naujo nagrinÄti apeliacine tvarka.ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje prokuroras praÅ¡Ä pilnai tenkinti prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dÄstytais motyvais nuteistųjų D. E. ir V. Å . atžvilgiu, o nuteistųjų V. V., D. E. ir V. Å . apeliacinius skundus atmesti. Nuteistieji D. E., V. V., V. Å . ir jų gynÄjai praÅ¡Ä pilnai tenkinti jų paduotus apeliacinius skundus, o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros prokuroro, nuteistųjų D.
E., V. V. ir V. Å . apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.   DÄl R. J. nužudymo ir neteisÄto disponavimo Å¡aunamaisiais ginklais Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino D. E. ir V. V. kaltais dÄl tyÄinio R. J. nužudymo iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų ir kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, bei jų nusikalstamÄ veikÄ Å¡iame epizode kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktus. Nuteistieji D. E. ir V. V. savo apeliaciniuose skunduose skundžia nuosprendį Å¡ioje dalyje teisÄs taikymo aspektu, taÄiau neginÄija savo nusikalstamų veikų apimties.
Nors nuteistieji D. E. ir V. V. savo skunduose vienodais motyvais nesutinka su jų veikos kvalifikavimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktus, taÄiau pagal atsiradusias pasekmes ir bendrininkavimo lygį kiekvienas iÅ¡ jų praÅ¡o skirtingai kvalifikuoti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nuteistasis V. V. skunde nurodo, kad savo veiksmais padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ 1961 m. BK 111 straipsnio 1 dalyje, taÄiau vertinant tai, jog senasis ir naujasis baudžiamieji kodeksai numato tÄ patį 10 metų senaties taikymo terminÄ už analogiÅ¡ko nusikaltimo padarymÄ , praÅ¡o jo veikÄ perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį ir bylÄ nutraukti pagal BK 95 straipsnio 1 dalį, suÄjus apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo senaties terminui.
Nuteistasis D. E. nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad jo veika R. J. nužudymo atveju buvo kvalifikuota kaip vykdytojo, todÄl praÅ¡o jÄ perkvalifikuoti į 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį ir 105 straipsnio 4 bei 8 punktÄ , o bylÄ nutraukti suÄjus senaties terminui pagal 1961 m. BK 49 straipsnio 4 dalį. TeisÄjų kolegija savo iÅ¡vadas dÄl D. E. ir V. V. skundų motyvų, kiek tai lieÄia nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ kaip tyÄinį nužudymÄ sunkinanÄiomis aplinkybÄmis pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktus ir baudžiamojo įstatymo galiojimÄ laike, pasisakys kartu, nes abu skundai grindžiami iÅ¡ esmÄs vienodais argumentais.Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad R.
J. mirtis įvyko nuo Å¡autinio deÅ¡inÄs Å¡launies sužalojimo su Å¡launikaulio, Å¡launinÄs arterijos ir venos pažeidimais, sukÄlusiais sunkaus laipsnio Å¡okÄ . Tokie sužalojimai gyviems asmenims bÅ«tų sunkÅ«s ir pavojingi gyvybei. Nuteistieji D. E. ir V. V. kelia abejones ar nusikalstama veika buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmÄmis, nes nukentÄjusiojo gydymas nebuvo savalaikis ir tinkamas, o Å¡ios aplinkybÄs galÄjo bÅ«ti mirties priežastimi. Be to, nuteistasis V.
V. tvirtina, kad Å¡audÄ R. J. į kojas ir norÄjo jį tik sužaloti, bet nenužudyti. Nuteistojo D. E. nuomone, nukentÄjusysis R. J. mirÄ dÄl to, kad atsisakÄ nuo kojos amputacijos, o tai pakeitÄ priežastinio ryÅ¡io eigÄ , todÄl veika kvalifikuotina kaip bendrininkavimas pasikÄsinant nužudyti.Kolegija atmeta Å¡iuos nuteistųjų D. E. ir V. V. argumentus kaip nepagrįstus ir vertina juos kaip kaltinamųjų pasirinktÄ gynybinÄ pozicijÄ . Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrÄ ir įvertino Å¡iame bylos epizode surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavÄs, kolegijos nuomone, teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje iÅ¡dÄstÄ motyvuotas iÅ¡vadas dÄl nuteistųjų D.
E. ir V. V. kaltÄs, bendrininkaujant tyÄia nužudžius R. J. ir jų padarytos nusikalstamos veikos juridinÄs kvalifikacijos. Ä®rodymai, kuriais teismas pagrindÄ nuteistųjų kaltÄ, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu V. V. davÄ pakankamai iÅ¡samius parodymus apie R. J. nužudymo aplinkybes. Taip pat Å¡io nusikaltimo rengimo ir padarymo aplinkybÄs yra nustatytos ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posÄdyje iÅ¡tirtais įrodymais â įvykio vietos apžiÅ«ra, teismo ekspertizÄmis, specialistų iÅ¡vadomis, liudytojų E. J., G.
J., A. J., I. B., A. Å ., A. K., E. F., E. D., A. N., A. S. ir E. D. parodymais, iÅ¡ dalies â kitų nuteistųjų â A. B. ir D. E. parodymais. TeisÄjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad V. V., veikdamas bendrininkų grupe su A. B. ir D. E., tyÄia nužudÄ R. J. dÄl savanaudiÅ¡kų paskatų ir pavojingu daugelio žmonių gyvybei bÅ«du, pasisako tik dÄl V. V. skundo motyvų, lieÄianÄių veikos teisinÄ kvalifikacijÄ ir nusikaltimo padarymo motyvus.
Nors V. V. skunde nurodo, kad jis norÄjo R. J. tik padaryti sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o jo nužudyti neturÄjo tikslo, Å¡ie argumentai yra paneigti byloje iÅ¡tirtais įrodymais. 1961 m. BK 111 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi iki 1993 m. liepos 2 d., tyÄinį sunkų žmogaus sužalojimÄ , sukÄlusį mirtį, traktavo ne kaip nusikaltimÄ gyvybei, bet kaip kvalifikuotÄ tyÄinį sunkų kÅ«no sužalojimÄ . TaÄiau taip kvalifikuoti veikÄ buvo galima tik tuo atveju, kai dÄl tyÄia ( tiesiogine ar netiesiogine ) padaryto sužalojimo nukentÄjusysis mirÄ ir Å¡ių padarinių     ( mirties ) atžvilgiu jo kaltÄ pasireiÅ¡kÄ neatsargumu.
Jei tiesiogine ar netiesiogine tyÄia buvo padarytas pavojingas gyvybei kÅ«no sužalojimas ir nukentÄjusysis mirÄ, kaltÄs dÄl neatsargumo mirties atžvilgiu negali bÅ«ti, nes kaltininkas tyÄia pavojingu bÅ«du žalodamas kitÄ Å¾mogų, visada suvokia mirties galimybÄ. Pagal 2000 m. BK 129 straipsnį, nužudymas gali bÅ«ti padarytas tiesiogine apibrÄžta tyÄia, kai veikiama siekiant atimti gyvybÄ, ir neapibrÄžta tyÄia, kai veikiama siekiant, ar sutrikdyti žmogaus sveikatÄ , ar atimti gyvybÄ.
Å ių tyÄios rūšių nustatymas ypaÄ svarbus ir sprendžiant dÄl V. V. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, t.y. atribojant tyÄinį nužudymÄ kaip baigtÄ nusikaltimÄ , ar pasikÄsinimÄ , nuo tyÄinio sveikatos sutrikdymo kaip panaudoto smurto padarinių. Apie V. V. tyÄios turinį turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , jo elgesį iki nusikaltimo padarymo ir po jo.
Byloje nustatyta, kad V. V., veikdamas iÅ¡ anksto susitarusių asmenų grupÄje su D. E., A. B. ir B. J., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas dÄl mirties, už pažadÄtÄ atlygį, iššaudamas ne mažiau kaip septynis kartus iÅ¡ âKalaÅ¡nikovâ sistemos automato, tyÄia nužudÄ R. J.. V. V. teisminio bylos nagrinÄjimo metu davÄ pakankamai iÅ¡samius parodymus apie R. J. nužudymo aplinkybes, jo parodymai dÄl nusikaltimo rengimo ir vykdymo eigos pilnai atitinka jo bendrininkų D. E. ir A.
B. parodymus. Jis parodÄ, kad 1993 m vasario mÄnesį, D. E. su A. B. jam pasiÅ«lÄ už 15000 JAV dolerių atlygį nužudyti R. J.. Tai, kad nusikaltimo tikslas buvo R. J. nužudymas, o ne jo sužalojimas, akivaizdžiai parodo tokios aplinkybÄs, kad smulkiai buvo aptartas nusikaltimo padarymo planas, parinktas Å¡aunamasis ginklas, kuris buvo iÅ¡bandytas taiklumu Å¡audant į kelio ženklus, numatyta nusikaltimo padarymo vieta ir pasiÅ¡alinimo iÅ¡ jos bÅ«das. Byloje nustatyta, kad pagrindine R. J. mirties priežastimi buvo Å¡autinis deÅ¡inÄs Å¡launies sužalojimas su Å¡launikaulio, Å¡launinÄs arterijos ir venos pažeidimais, kurie sukÄlÄ nukentÄjusiajam sunkaus laipsnio Å¡okÄ .
Eksperto iÅ¡vadoje pažymÄta, kad tokie sužalojimai gyviems asmenims yra sunkÅ«s ir pavojingi gyvybei ( t. I, b.l. 115-119, 122-123 ). Kolegija atmeta nuteistojo V. V. versijÄ apie tai, kad Å¡audÄ R. J. į kojas, norÄdamas tik sužaloti, kaip nepagrįstÄ ir neatitinkanÄiÄ byloje nustatytų aplinkybių. IÅ¡ dalies tokia versija yra paneigta ir paties V. V. parodymais, kuriuos jis davÄ apklaustas kaltinamuoju pirmosios instancijos teisme. V. V. parodÄ, kad norÄjo sužeisti R. J. ir padaryti jį invalidu, taÄiau apie tai anksÄiau neparodÄ, ânes galvojo, jog policija tokia pati, kaip ir prieÅ¡ 11 metųâ.
IÅ¡ tokių V. V. parodymų galima sprÄsti, kad jie nÄra objektyvÅ«s ir atspindintys realiÄ Ä¯vykio situacijÄ ir buvo duoti dÄl subjektyvių priežasÄių. BÅ«tina pažymÄti dar vienÄ aplinkybÄ, kuri iÅ¡dÄstyta paties nuteistojo V. V. skunde ir netiesiogiai parodo, jog nusikaltimo tikslas buvo nužudyti, o ne sužaloti R. J.. V. V. savo skunde, neigdamas kvalifikuojanÄiÄ aplinkybÄ, kad nusikaltimas padarytas iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, tvirtina, jog R. J. jam grasino susidorojimu ir jo grasinimai galÄjo bÅ«ti realiai įvykdyti.
Å ie skundo teiginiai parodo, kad galimai apie V. V. ir R. J. santykius žinojo D. E. su A. B., kurie neatsitiktinai jį įtraukÄ Ä¯ nusikaltimo eigÄ , nurodydami jam nuÅ¡auti R. J..   Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo objektyviai įvertintus įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog sužalojimai R. J. padaryti veikiant tiesiogine tyÄia. Tokia iÅ¡vada daroma, kad R. J. nužudymui buvo panaudotas didelÄs galios Å¡aunamasis automatinis ginklas, į R. J. buvo iššauti septyni šūviai iÅ¡ pakankamai mažo nuotolio.
V. V. pripažino, kad nukentÄjusiajam R. J. nukritus ant grindų, jis dar bandÄ Å¡auti, taÄiau automato dÄtuvÄje jau buvo pasibaigÄ Å¡oviniai. Å ios aplinkybÄs suponuoja neginÄytinÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinÄjamu atveju negali bÅ«ti neatsargumas kaip kaltÄs forma kilusių padarinių atžvilgiu, todÄl veikos kvalifikavimas pagal 1961 m. BK 111 straipsnio 2 dalį, ar tuo labiau pagal 2000 m. BK 135 straipsnį, yra negalimas. Visos Å¡iame nuosprendyje paminÄtos aplinkybÄs, kurios nustatytos iÅ¡ esmÄs remiantis paÄių nuteistųjų parodymais, duoda pagrindo iÅ¡vadai, jog V.
V., Å¡audydamas âKalaÅ¡nikovâ sistemos automatu iÅ¡ artimo atstumo į R. J., numatÄ, kad nuo gautų sužalojimų nukentÄjusysis gali mirti ir tokių pasekmių siekÄ. Tokių iÅ¡vadų nepaneigia ir V. V. skunde nurodyti teiginiai, jog turÄjo Å¡audymo įgÅ«džių, nes prieÅ¡ R. J. nužudymÄ jis Å¡audÄ Ä¯ kelio ženklus, todÄl be vargo galÄjo pataikyti R. J. ne į kojas, o į kitÄ gyvybei svarbiÄ kÅ«no vietÄ .Tiek V. V., tiek D. E. savo apeliaciniuose skunduose itin akcentuoja tÄ aplinkybÄ, kad R.
J. mirties priežastimi buvo netinkamas gydymas, o ne jam padaryti Å¡autiniai sužalojimai. Teiginiams pagrįsti nuteistieji remiasi byloje duota eksperto A. Garmaus iÅ¡vada. Å ie nuteistųjų skundų argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Teismų praktikoje, buvusioje tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek Å¡iuo metu, laikomasi nuostatos, kad atsakomybÄ už žmogaus gyvybÄs atÄmimÄ kyla tada, kai tarp tarpininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių ( mirties ) yra priežastinis ryÅ¡ys.
Jei nukentÄjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybÄ už žmogaus gyvybÄs atÄmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentÄjusysis mirÄ tuoj pat po padarytos veikos, ar praÄjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir, kad nesant Å¡ių aplinkybių, mirties galbÅ«t buvo galima iÅ¡vengti ( Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo âDÄl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei byloseâ 4 punktas ).
TeisÄjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis Å¡ioje nuosprendžio dalyje. Teismo ekspertizÄs aktu nustatyta, kad R. J. mirties priežastimi buvo jam padaryti Å¡autiniai sužalojimai ( t. I, b.l. 126-127 ). Eksperto A. Garmaus iÅ¡vada dÄl mirties priežasties nepaneigia pirmosios ekspertizÄs iÅ¡vadų, nes joje tik iÅ¡reikÅ¡tos abejonÄs dÄl gydymo savalaikiÅ¡kumo. PažymÄtina, kad ir pats ekspertas A. Garmus tyrimo iÅ¡vadose yra pažymÄjÄs, jog pateiktieji bylos medžiagos klinikiniai duomenys apie R.
J. sužalojimų gydymÄ ir mirtį TelÅ¡ių rajono centrinÄs ligoninÄs traumatologiniame skyriuje yra nepakankamai pilni, todÄl neleidžia daryti kategoriÅ¡kų iÅ¡vadų apie R. J. gydymo kokybÄ bei savalaikiÅ¡kumÄ ( t. 12, b.l. 38-39 ). IÅ¡ to, kas iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, kad pavÄluotas specializuotas angiochirurginÄs pagalbos suteikimas arba jos nesuteikimas nuteistojo atsakomybÄs neÅ¡alina, taigi neturi įtakos nuteistųjų D. E. ir V. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimui.DÄl R.
J. nužudymÄ kvalifikuojanÄio požymio â savanaudiÅ¡kų paskatų. Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , kai nužudoma siekiant turÄti iÅ¡ to kokiÄ nors turtinÄ naudÄ sau ar kitiems asmenims. Pagal šį punktÄ veika kvalifikuojama, kai tokias paskatas kaltininkas turÄjo iki nužudymo pradžios arba jos kilo kÄsinimosi į gyvybÄ metu. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad R. J. buvo nužudytas už 15000 JAV dolerių atlygį, kurį nusikaltimo padarymo bendrininkams pažadÄjo B.
J.. Å iÄ aplinkybÄ savo skunde mÄgina paneigti V. V., nurodydamas, kad R. J. jam grasino susidorojimu, rankose laikÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir jam atrodÄ, kad toks grasinimas yra realus. TaÄiau Å¡ie skundo teiginiai yra nepagrįsti ir paneigti pakankamai detaliais D. E. ir A. B. parodymais, kuriuos jie davÄ teisme. PažymÄtina, kad ir pats V. V. nepaneigÄ, kad jis turÄjo turtinÄ naudÄ dÄl R. J. nužudymo ( t. 11, b.l. 183-184, 185-188 ). V. V. parodÄ, kad B. J. paduotus 15000 JAV dolerių jie trise buvo nutarÄ pasidalinti lygiomis dalimis.
IÅ¡ Å¡ios sumos D. E. su A. B. nupirko automobilį ir atidavÄ 4000 JAV dolerių. Nuteistasis A. B. Å¡ioje dalyje parodÄ, kad už nužudymÄ B. J. su D. E. jam davÄ auksinių grandinÄlių, bei vÄliau D. E. jam perdavÄ 4000 JAV dolerių. DÄl V. V. gauto atlygio A. B. parodÄ, kad bÅ«damas užsienyje V. V. telefonu papraÅ¡Ä D. E., kad jam nupirktų jo pasirinktÄ automobilį âOpel Asconaâ, už kurį buvo sumokÄta 1000 JAV dolerių. Å is automobilis ir likusi pinigų JAV doleriais dalis buvo atiduota V.
V.. Taip pat kolegija pažymi, kad jei ir buvo nesutarimų tarp V. V. ir R. J., tai toks papildomas motyvas nužudyti neÅ¡alina savanaudiÅ¡kumo požymio ir nesudaro pagrindo jį paÅ¡alinti iÅ¡ kaltinimo.Nuteistasis D. E. nesutinka su jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija, nes jis nedalyvavo atimant gyvybÄ R. J. ir jo vaidmuo pasireiÅ¡kÄ tik padÄjime padaryti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . D. E. nuomone, jo veika turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį ir 105 straipsnio 4 ir 8 punktus. DÄl įstatymo taikymo laiko atžvilgiu kvalifikuojant D.
E. ir V. V. nusikalstamÄ veikÄ , kolegija pasisakys vÄliau. ApeliacinÄs instancijos teisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nors į R. J. Å¡ovÄ tik V. V., taÄiau ir kiti nusikaltimo padarymo bendrininkai, jų tarpe ir D. E. yra vykdytojai, nes vykdÄ iÅ¡ anksto aptartas savo funkcijas. BÅ«tinu bet kurios bendrininkavimo formos požymiu yra bendrininkų tarpusavio susitarimas  ( BK 24 straipsnio 1 dalis ). Ä®statymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dÄl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas, todÄl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį, atsižvelgÄs į konkreÄios bylos aplinkybes.
Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma â žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais, kaip gestai, mimika ir panaÅ¡iai, todÄl įrodinÄjant susitarimo buvimÄ nÄra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarÄ nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t.y. iki bus pasiektas norimas susitarimas. NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad tarp bendrininkų A.
B., D. E. ir V. V. buvo bendras susitarimas pagal B. J. užsakymÄ nužudyti R. J.. Tokia iÅ¡vada daroma įvertinus ir palyginus tarpusavyje D. E., A. B. ir V. V. parodymus, kurie esminÄse aplinkybÄse dÄl rengimosi nužudyti R. J. sutampa tarpusavyje ir neprieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems ir teismo įvertintiems objektyviems įrodymams. D. E. teisme parodÄ, kad pirmiausiai B. J. už 15000 JAV dolerių atlygį pasiÅ«lÄ pagrobti R. J., tam tikslui jam asmeniÅ¡kai parodÄ garaÅ¾Ä , kur buvo automobilis âLada 2109â, âKalaÅ¡nikovâ sistemos automatas, pistoletas, apranga, dvi apkabos Å¡ovinių, o taip pat jam patikÄjo raktÄ nuo Å¡io garažo.
Kai nepavyko R. J. pagrobti, B. J. liepÄ jį nužudyti ir tai padaryti nurodÄ â(duomenys neskelbtini)â restorane. Kaip nustatyta iÅ¡ A. B. ir D. E. parodymų, R. J. nužudymo planas buvo parengtas iÅ¡ anksto, suskirstyti bendrininkų vaidmenys ir tik po to buvo pasitelktas V. V., kuris turÄjo Å¡auti į R. J.. Å ias aplinkybes savo parodymuose patvirtino ir V. V., kad iÅ¡ kalbų suprato, jog jau buvo aptartos visos R. J. nužudymo aplinkybÄs, o nužudymo planÄ jam iÅ¡dÄstÄ D. E. su A. B..
IÅ¡ to, kas iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, jog D. E. bando sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme, nurodydamas, kad jis tik vairavo automobilį, padÄjo paslÄpti ginklus ir pasislÄpti savo bendrams. BK 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, o ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad padÄjÄju yra asmuo, kuris tik padeda daryti nusikalstamÄ veikÄ duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones ar Å¡alindamas kliÅ«tis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iÅ¡ anksto pažadÄjÄs paslÄpti nusikaltÄlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius, priemones, Å¡ios veikos pÄdsakus ar nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus, taip pat asmuo, iÅ¡ anksto pažadÄjÄs realizuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.
Darytina iÅ¡vada, kad padÄjÄjas pats aktyviai nedalyvauja nusikaltimo padaryme ir tik padeda jį padaryti, be padÄjÄjo nusikaltimas taip pat gali bÅ«ti padaromas, tik jo padarymas bÅ«na apsunkintas. NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad D. E., nepaisant, kad jis ir nepaleido šūvių į R. J., buvo vienas aktyviausių R. J. nužudymo vykdytojų, juo pasitikÄjo ir nužudymo užsakovas B. J.,  todÄl kvalifikuoti jo veikÄ kaip padÄjÄjo, nÄra teisinio pagrindo.Nuteistojo D. E. apeliaciniame pateikiama nemažai argumentų dÄl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo nustatant aplinkybes, nuteistojo nuomone, bÅ«tinas pagal 1961 m.
BK 7 straipsnio 2 dalį ir 49 straipsnio 4 dalį, skiriant bausmÄ dÄl R. J. nužudymo. Taip pat D. E. pažymi, kad teismas nuosprendyje netinkamai taikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , nustatant ar buvo pagrindas skirti iÅ¡imtinÄ bausmÄ, su kuria 1961 m. BK 49 straipsnio 4 dalis siejo senaties termino netaikymÄ . Nors nuteistasis V. V. skunde praÅ¡o nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti į 1961 m. BK 111 straipsnio 2 dalį arba naujojo BK 135 straipsnį, taÄiau dÄl Å¡ių skundo motyvų kolegija jau pasisakÄ, nagrinÄdama D.
E. skundo argumentus dÄl įstatymo taikymo, kolegija pasisakys ir dÄl galimumo taikyti senaties terminÄ V. V. atžvilgiu. Sutinkamai su LR Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsÄjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1698, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, jeigu asmuo iki 2003 m. gegužÄs 1 d. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri atitinka naujajame baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, Å¡i veika perkvalifikuojama pagal atitinkamÄ naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, Å¡velninantį bausmÄ arba kitokiu bÅ«du palengvinantį nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinÄ padÄtį.
Taigi, įstatymų leidÄjas numatÄ, kad pagal BK 3 straipsnį, veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmÄ Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinÄ padÄtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ ir yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims. Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumÄ , griežtinantis bausmÄ arba kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinÄ padÄtį, neturi grįžtamosios galios    ( LR BK įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis ).
Kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje nuosprendžio dalyje nuteistųjų V. V. ir D. E. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmÄs teisingai taikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ jo galiojimo laike aspektu, nors ir padarÄ klaidų BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu palygindamas 1961 m. BK 105 straipsnį ir 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalį. Nusikalstama veika, už kuriÄ V. V. ir D. E. nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, buvo padaryta 1993 m. balandžio 3 dienÄ , t.y. galiojant 1961 m. BK. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad tuo metu galiojusio BK 105 straipsnio sankcija numatÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ nuo deÅ¡imties iki dvideÅ¡imties metų arba laisvÄs atÄmimÄ iki gyvos galvos, kai, tuo tarpu, 2000 m.
BK 129 straipsnio 2 dalies sankcija už analogiÅ¡kas veikas nustatÄ laisvÄs atÄmimÄ nuo penkerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvÄs atÄmimo bausmÄ iki gyvos galvos. TaÄiau teismo nurodyta BK 105 straipsnio redakcija galiojo tik nuo 1998 m. gruodžio 31 d., o nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo 1991 m. gruodžio 3 d. BK 105 straipsnio redakcija, numaÄiusi už tyÄinį nužudymÄ sunkinanÄiomis aplinkybÄmis laisvÄs atÄmimo bausmÄ nuo aÅ¡tuonerių iki penkiolikos metų arba mirties bausmÄ.
DÄl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas privalÄjo BK 3 straipsnio 1 dalies pagrindu palyginti nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį baudžiamÄ jį įstatymÄ su 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalimi ( 2000 m. rugsÄjo 26 d. įstatymo redakcija ). Å i baudžiamojo įstatymo redakcija galiojo nuo 2000 m. gegužÄs 1 d. iki 2007 m. liepos 21 d. ir numatÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ nuo penkerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvÄs atÄmimÄ iki gyvos galvos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai baudžiamasis įstatymas sumažina minimaliÄ atitinkamos bausmÄs ribÄ ir kartu padidina maksimaliÄ , tai atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , kaltininko asmenybÄ ir kitas bylos aplinkybes, turinÄias reikÅ¡mÄs bausmÄs skyrimui.
Jeigu atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir kitas reikÅ¡mingas bausmÄs skyrimui aplinkybes, kaltininkui gali bÅ«ti paskirta bausmÄ, arÄiau minimalios naujojo įstatymo sankcijoje numatytos ribos, Å¡is įstatymas kaltininkui yra Å¡velnesnis, todÄl remiantis BK 7 straipsnio 2 dalimi, veika kvalifikuojama ir bausmÄ skiriama bÅ«tent pagal šį įstatymÄ ( LR AukÅ¡Äiausiojo Teismo Senato nutarimo âDÄl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojanÄias baudžiamųjų įstatymų galiojimÄ laiko atžvilgiuâ 15 punktas ).
Nors pirmosios instancijos teismas ir palygino ne tas baudžiamųjų įstatymų redakcijas, taÄiau iÅ¡ esmÄs teisingai pritaikÄ Ä¯statymÄ , kvalifikuodamas D. E. ir V. V. nusikalstamÄ veikÄ pagal 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalį ( 2000 m. rugsÄjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija ), nes bÅ«tent ji palankesnÄ BK 3 straipsnio taikymo aspektu. TokiÄ iÅ¡vadÄ kolegija daro atsižvelgusi į nuosprendyje iÅ¡dÄstytus bausmÄs skyrimo D. E. ir V. V. motyvus. Skirdamas bausmÄ už R. J. tyÄinį nužudymÄ V.
V., teismas nurodÄ, kad jis padarÄ labai sunkų nusikaltimÄ , buvo betarpiÅ¡ku nusikaltimo vykdytoju, padarytas nusikaltimas pasireiÅ¡kÄ iÅ¡skirtiniu agresyvumu ir cinizmu, nes Å¡audÄ automatiniu ginklu restorane į R. J., kai aplinkui buvo daug žmonių, todÄl jam buvo paskirta griežtesnÄ bausmÄ, nei Å¡io nusikaltimo bendravykdytojams. Su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡dÄstyta pozicija galima sutikti tik iÅ¡ dalies. Byloje nustatyta ir kolegija dÄl to jau pasisakÄ Å¡iame nuosprendyje, kad visi nusikaltimo padarymo bendrininkai buvo bendravykdytojais, o D.
E. vaidmuo rengiant šį nusikaltimÄ buvo netgi didesnis nei V. V.. Å ios aplinkybÄs teismas skundžiamame nuosprendyje nevertino ir paskyrÄ nuteistiesiems D. E. ir V. V. per daug diferencijuotas laisvÄs atÄmimo bausmes. D. E. nuteistas laisvÄs atÄmimu aÅ¡tuoneriems metams, o V. V. â dvylikai metų laisvÄs atÄmimo. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybÄms, individualizuojant bausmÄ, skiriama vienoda teisinÄ reikÅ¡mÄ, todÄl padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio, jo padarymo aplinkybių negali neutralizuoti nuteistojo asmenybÄ ( BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas ).
Skirdamas daug didesnÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ V. V. nei kitiems už tÄ patį nusikaltimÄ nuteistiems bendrininkams, teismas neatsižvelgÄ, kad V. V. anksÄiau nebuvo teistas, nusikalstama veika buvo padaryta prieÅ¡ penkiolika metų iki priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, per šį laikotarpį V. V. nepadarÄ naujų nusikaltimų, aiÅ¡ku, atsižvelgiant į laikotarpį, per kurį jis slapstÄsi ir gyveno JAV. V. V. pilnai prisipažino nusikalstamÄ veikÄ , tai sprendžiama iÅ¡ to, kad jis nurodÄ visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, nepaisant to, kad jis skundu praÅ¡Ä perkvalifikuoti savo padarytÄ veikÄ Ä¯ lengvesnÄ.
Atsižvelgdama į visas iÅ¡dÄstytas aplinkybes, apeliacinÄs instancijos teisÄjų kolegija sprendžia, kad laisvÄs atÄmimo bausmÄ V. V. atžvilgiu už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktuose, turi bÅ«ti sumažinta dvejais metais â iki deÅ¡imties metų laisvÄs atÄmimo. Pirmosios instancijos nuosprendis Å¡ioje dalyje keiÄiamas dÄl neteisingai paskirtos bausmÄs ( BPK 328 straipsnio 2 punktas ).Nuteistasis D. E. nepagrįstai praÅ¡o taikyti jo atžvilgiu 1961 m.
BK 49 straipsnyje numatytÄ apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo senatį ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.Senaties terminas pradedamas skaiÄiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmÄ priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priÄmimu. Nors nusikalstama veika, už kuriÄ nuteistas D. E., atitiko 1961 m.
BK 105 straipsnio 4 ir 8 punktuose numatyto nusikaltimo požymius ir iki naujojo baudžiamojo kodekso įsigaliojimo Å¡iai nusikalstamai veikai buvo taikoma 1961 m. BK 49 straipsnio 4 dalies nuostata, taÄiau ji negali bÅ«ti taikoma perkvalifikavus nusikalstamÄ veikÄ pagal atitinkamÄ naujojo baudžiamojo kodekso straipsnį. 2000 m. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto âfâ papunktis numato dvideÅ¡imties metų senaties terminÄ apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijÄs su tyÄiniu kito žmogaus gyvybÄs atÄmimu.
Be to, prieÅ¡ingai, nei teigiama D. E. skunde, jei taikyti jo atžvilgiu 1961 m. BK 49 straipsnį, kurioje numatytas deÅ¡imties metų senaties terminas apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, tai nepalengvintų nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinÄs padÄties, nes pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ , klausimÄ ar taikyti senatį, sprendžia teismas, taigi, senaties terminas gali bÅ«ti ir ilgesnis nei dvideÅ¡imt metų. Pagal 1961 m. BK 49 straipsnio reikalavimus, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, jo padarymo aplinkybes, veikÄ kvalifikuojanÄias aplinkybes, o taip pat nuteistojo D.
E. asmenybÄ apibÅ«dinanÄius duomenis ir jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Po R. J. nužudymo D. E. padarÄ dar dvi nusikalstamas veikas ir tai rodo jo didesnį pavojingumÄ visuomenei ir atkaklų nenorÄ gyventi dorai. Å ios kolegijos nurodytos aplinkybÄs turi pranaÅ¡umo prieÅ¡ D. E. apeliaciniame skunde nurodytas pozityvias aplinkybes. Senaties taikymas už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ prieÅ¡tarautų ir teisingumo principui. Å ioje dalyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikÄ senaties termino 1993 metais D.
E. padarytam nusikaltimui ir šį sprendimÄ motyvavo, iÅ¡ esmÄs kolegija sutinka su nuosprendyje iÅ¡dÄstyta motyvacija. AnalogiÅ¡kais motyvais senaties terminas už R. J. tyÄinį nužudymÄ 1993 metais, negali bÅ«ti taikomas ir V. V. atžvilgiu.Nuteistojo D. E. skunde daug dÄmesio skiriama tariamam BK 49 straipsnio 4 dalies prieÅ¡taravimui Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 4 daliai, Europos Žmogaus Teisių ir Laisvių Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies nuostatoms, o taip pat EŽTT ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijai.
Å iuos prieÅ¡taravimus apeliantas sieja su skundžiamo nuosprendžio trÅ«kumais ir teisinÄs valstybÄs teisingumo teisinio tikrumo, teisinio aiÅ¡kumo principų pažeidimais. Argumentuodamas Å¡iuos teiginius, D. E. tvirtina, kad neturÄjo galimybÄs pasirinkti elgesio variantÄ tikintis senaties taikymo savo atžvilgiu. Kolegijos tokie teiginiai vertinami kaip deklaratyvÅ«s, nes nusikaltimÄ padarÄs asmuo per įstatymo numatytÄ senaties terminÄ turi elgtis taip, kad teismas galÄtų padaryti iÅ¡vadÄ , jog ryÅ¡ys tarp nusikalstamos veikos ir baudžiamosios atsakomybÄs nutrÅ«ko, bausmÄs vaidmuo tapo beprasmis, o kaltininkas â nebepavojingas visuomenei.
Byloje nustatyta, kad D. E. po R. J. nužudymo padarÄ dar dvi nusikalstamas veikas, todÄl paminÄtos nuostatos jo atžvilgiu negali bÅ«ti taikomos. DÄl paminÄtų motyvų, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dÄl 1961 m. BK 49 straipsnio 4 dalies atitikimo Lietuvos Konstitucijai nÄra pagrindo. Taip pat nÄra pagrindo teigti, kad BK 49 straipsnio 4 dalis prieÅ¡tarauja Konstitucijos, Konvencijos nuostatoms, bei nacionalinių ir tarptautinių teismų jurisprudencijai.Prokuroro apeliaciniame skunde ginÄijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas â taikyti D.
E. atžvilgiu senatį dÄl disponavimo Å¡aunamaisiais ginklais ir Å¡audmenimis, panaudotais R. J. nužudyme. IÅ¡ esmÄs Å¡is klausimas siejamas su D. E. pareikÅ¡tu kaltinimu dÄl kurstymo 1998 metais nužudyti A. ir B. J.. DÄl prokuroro, D. E. ir V. Å . skundų motyvų A. ir B. J. nužudymo epizode, kolegija pasisakys vÄliau. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. E. atžvilgiu taikÄ senatį dÄl neteisÄto disponavimo Å¡aunamaisiais ginklais ir dideliu kiekiu Å¡audmenų ( BK 95 straipsnio 1 dalis ir 253 straipsnio 2 dalis ), bei jo atžvilgiu bylÄ nutraukÄ.
DÄl tos paÄios veikos padarymo apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo senatis buvo pritaikyta ir V. V. atžvilgiu, taÄiau Å¡ioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismas pagrįstai nutraukÄ bylÄ Å¡ioje dalyje D. E. atžvilgiu, suÄjus apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo senaties terminui. Nusikalstama veika, numatyta 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalyje, kuria D. E. buvo kaltinamas, buvo padaryta nuo 1993 m. kovo iki 1993 m. gegužÄs 25-26 d. Nusikaltimo padarymo metu galiojo 1991 m. gruodžio 3 d.
įstatymo Nr. I-2061 redakcija, kuri papildÄ BK 234 straipsnį antrÄ ja dalimi ( veikos apimtimi atitinkanÄia 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalį ) ir numatÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ nuo penkerių iki deÅ¡imties metų. 2000 m. BK 253 straipsnio redakcija už analogiÅ¡kÄ veikÄ numatÄ laisvÄs atÄmimÄ nuo ketverių iki aÅ¡tuonerių metų, taigi, Å¡is įstatymas BK 3 straipsnio 2 dalies prasme, yra palankesnis ir turi bÅ«ti taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims.
BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto âdâ papunktyje buvo numatytas deÅ¡imties metų senaties terminas, todÄl, nepriklausomai nuo vÄliau padarytų nusikaltimų, už kuriuos D. E. buvo nuteistas, o taip pat nuo to, ar D. E. pripažintinas kaltu A. ir B. J. nužudymo epizode, apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo senatis jo atžvilgiu suÄjo 2005 m. gegužÄs 13 d., kaip pagrįstai ir nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Byla D. E. atžvilgiu pagal 2000 m. BK 25 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį ( dÄl neteisÄto ginklų laikymo ), pagrįstai nutraukta suÄjus apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo senaties terminui, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu.Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punkto reikalavimus, neiÅ¡sprendÄ daiktinių įrodymų â R.
J. rÅ«bų likimo. Å is nuosprendžio trÅ«kumas, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 dalimi, iÅ¡taisomas apeliacinÄs instancijos teisme, priimant sprendimÄ rÅ«bus sunaikinti. DÄl A. ir B. J. tyÄinio nužudymo ir neteisÄto disponavimo Å¡aunamaisiais ginklais ir Å¡audmenimis Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje nuosprendžio dalyje kaltais dÄl A. ir B. J. tyÄinio nužudymo sunkinanÄiomis aplinkybÄmis pripažino A. B., S. Ž. ir V. Å ., o D. E. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 24 straipsnio 5 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikavo į BK 238 straipsnį.
Kadangi LR AukÅ¡Äiausiojo teismo 2010 m. lapkriÄio 2 d. nutartimi apeliacinÄs instancijos teismo nuosprendis buvo panaikintas D. E. ir V. Å . atžvilgiu, tai kolegija Å¡ioje dalyje pasisakys dÄl prokuroro, D. E. ir V. Å . skundų motyvų. Prokuroras savo skunde nurodo, kad teismo iÅ¡vados, kuriomis pripažinta, kad nepakanka įrodymų, jog D. E. kurstÄ nužudyti B. J. iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dÄl ko nuosprendis Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti pakeistas. Nuteistasis D.
E. nesutinka su jo pripažinimu kaltu ir nuteisimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 238 straipsnyje, nes toks kaltinimas jam iÅ¡ viso nebuvo pareikÅ¡tas, kuo buvo suvaržyta jo teisÄ Ä¯ gynybÄ , nurodo, kad jam inkriminuotos veikos jis nepadarÄ, todÄl praÅ¡o iÅ¡teisinti.Kadangi prokuroro ir D. E. skundai tarpusavyje yra susijÄ Ä¯rodymų vertinimo prasme, kolegija dÄl jų pasisakys kartu. D. E. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dÄl to, kad jis, 1998 m. balandžio 4 d. kelyje Kretinga-PlungÄ, žodžiu perduodamas A.
V. pažadÄ A. B. už B. J. nužudymÄ sumokÄti 10000 JAV dolerių dydžio atlyginimÄ , tuo sustiprindamas jau esantį A. B. pasiryžimÄ dÄl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudyti A. J. ir B. J., dÄl savanaudiÅ¡kų paskatų kurstÄ, t.y. palenkÄ A. B. dÄl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudyti B. J.. DÄl to, o taip pat dÄl V. Å . atlikto A. J. ir B. J. nužudymo organizavimo, 1998 m. balandžio 4 d. A. B. su S. Ž. iššaudami iÅ¡ Å¡aunamųjų ginklų šūvius A. J. ir B.
J., pastaruosius tyÄia nužudÄ. AnalogiÅ¡kas kaltinimas buvo pateiktas ir A. V., t.y., kad jis, per D. E. žodžiu pažadÄdamas A. B. už B. J. nužudymÄ sumokÄti 10000 JAV dolerių dydžio materialinį atlyginimÄ , sustiprino A. B. pasiryžimÄ dÄl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudyti A. J. ir B. J.. Teismo nustatyta, kad byloje nÄra surinkta pakankamai D. E. kaltÄs įrodymų, o tik daromos prielaidos dÄl nusikaltimo nužudyti B. J. kurstymo. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarÄ Ä¯vertinÄs paties D.
E., A. B., iÅ¡ dalies - A. V. parodymus, kuriuos tarpusavyje gretino, bei remdamasis kitais byloje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais, su kurių vertinimu kolegija sutinka. Nuteistasis D. E. pirmosios instancijos teisme parodÄ, kad apie tai, kad A. B. planuoja nužudyti B. J., jis sužinojo iÅ¡ paties A. B. likus maždaug mÄnesiui iki nužudymo. Likus kelioms dienoms iki nužudymo, jis A. B. papasakojo apie B. J. ir jo aplinkos žmonių reikalavimus suvesti juos su A. V.. Pagal D. E. parodymus, tuomet A. B. pasiteiravo, ar A.
V. sutiktų mokÄti už jo ir A. B. problemų iÅ¡sprendimÄ . Susitikimo su A. V. metu, pastarasis sutiko už tai sumokÄti 10000 JAV dolerių. Taip pat D. E. parodÄ, kad apie brolių J. nužudymÄ sužinojo kitÄ dienÄ , susitikÄs KlaipÄdoje su A. B., kai pastarasis jam apie tai pasakÄ. VÄliau D. E. gavo iÅ¡ A. V. 10000 JAV dolerių, kuriuos perdavÄ A. B.. PradÄjus ikiteisminį tyrimÄ dÄl brolių J. nužudymo, 1998 metais D. E. buvo tris kartus apklaustas, taÄiau tuo metu jis neparodÄ apie tai, jog A.
B. pasakojo apie B. J. reikalavimus suvesti jį su A. V., taip pat apie tai, kad A. B. per jį ( D. E. ) siÅ«lÄ A. V. mokÄti pinigus už âproblemų iÅ¡sprendimÄ â ( t. 4, b.l. 55-56, 59-62, 64-65 ). Apklaustas liudytoju 2006-11-15 D. E. pakeitÄ parodymus ir paaiÅ¡kino, kad tarp B. J. bei A. V. buvo rimtų nesutarimų dÄl verslo Baltarusijoje ir kad B. J. reikalauja 40000 JAV dolerių skolos grÄ Å¾inimo iÅ¡ A. V., dÄl to praÅ¡Ä jo ( D. E. ) suorganizuoti susitikimÄ su A. V.. Žinodamas, kad A.
B. gerai sutaria su B. J., papasakojo A. B. apie tai, kad iÅ¡ A. V. reikalaujama 40000 JAV dolerių tariamos skolos ir papraÅ¡Ä pagalbos apginti A. V. nuo B. J.. Už âpagalbÄ â A. B. pageidavo, kad A. V. sumokÄtų 10000 JAV dolerių ir pastarasis, perdavus jam šį A. B. pageidavimÄ , sutiko Å¡iÄ pinigų sumÄ mokÄti. Sekantį kartÄ jis matÄsi su A. V. 1998-04-04 ir pastarasis vis teiravosi, ar A. B. jau pakalbÄjo su B. J.. Kai paskambino A. B. tuo reikalu, jis pasakÄ, kad âvisi iÅ¡sibÄgiojoâ, o sekanÄiÄ dienÄ susitikimo metu A.
B. pasakÄ, kad abiejų brolių J. jau nebÄra. D. E. parodÄ, kad jis buvo nustebo sužinojÄs, kad nužudytas B. J., nes A. B. praÅ¡Ä tik apsaugos A. V., taip pat jam buvo netikÄta, jog buvo nužudyti abu broliai J.. PraÄjus kelioms savaitÄms, jis perdavÄ A. B. 5000 JAV dolerių, kuriuos buvo žadÄjÄs A. V., o dar praÄjus dviems savaitÄms perdavÄ jam likusius pinigus nuo sutartos 10000 JAV dolerių sumos ( t. 4, b.l. 131-134 ). Apklaustas įtariamuoju 2007-02-09 d. D. E. iÅ¡ dalies savo anksÄiau parodymus pakeitÄ ir papildÄ tuo, kad likus maždaug mÄnesiui iki J. nužudymo, jis TelÅ¡iuose atsitiktinai susitiko su A.
B., kuris pasakÄ, kad iÅ¡ V. Å . gavo užsakymÄ nužudyti B. J. ir tai padaryti nori Baltarusijoje. Po to, esant B. J. reikalavimui, kad A. V. grÄ Å¾intų skolÄ , jis susitiko su A. B. prie IlgÄs ežero ir A. B. pasiÅ«lÄ, jog A. V. galÄtų 5000 JAV dolerių prisidÄti prie V. Å . užsakymo nužudyti B. J., o dar 5000 JAV dolerių sumokÄtų už âapsaugÄ â. Apie šį A. B. pasiÅ«lymÄ , neįvardindamas V. Å . pavardÄs, jis papasakojo A. V. ir Å¡is sutiko mokÄti 10000 JAV dolerių A.
B., kad tik nebÅ«tų problemų su B. J.. Po dviejų savaiÄių vykusio susitikimo su A. B. metu, kai jau žinojo, jog broliai J. yra nužudyti, Baltarusijoje jis perdavÄ A. B. iÅ¡ A. V. gautus 5000 JAV dolerių, o dar vÄliau ir likusius pinigus ( t. 4, b.l. 172-175 ). IÅ¡ esmÄs tuos paÄius parodymus D. E. davÄ ir sekanÄių apklausų metu ( t. 4, b.l. 180-182, 181-186, 189-193 ).Pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. B. iÅ¡ dalies patvirtino D. E. parodymus ir paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ brolių J. nužudymÄ Ä¯ jį kreipÄsi D.
E., kad B. J. aplinkos žmonÄs jam grasina ir reikalauja juos suvesti su A. V.. Jis liepÄs perduoti A. V., kad iÅ¡sprÄs jo problemÄ už 15000 JAV dolerių. PasiÅ«lÄ sumokÄti A. V. dÄl to, kai suprato, jog V. Å . nesumokÄs jam pažadÄtos pinigų sumos už brolių J. nužudymÄ . VÄliau D. E. jam perdavÄ, jog A. V. sutinka mokÄti 10000 JAV dolerių už jo problemos iÅ¡sprendimÄ ir jau po J. nužudymo gavo per du kartus iÅ¡ D. E. sutartÄ pinigų sumÄ . A. B. parodÄ, kad A. V. jo nekurstÄ nužudyti brolių J..
TaÄiau apklaustas įtariamuoju ikiteisminio bylos tyrimo metu 2006-06-23, 2006-06-27, 2006-08-04 ir 2006-08-08 dienomis, A. B. visiÅ¡kai neužsiminÄ apie D. E. ir A. V. vaidmenį dÄl J. nužudymo, patvirtindamas, kad J. nužudÄ tik V. Å . nurodymu. Tik apklaustas papildomai įtariamuoju 2006-12-06 A. B. parodymus papildÄ ir paaiÅ¡kino, kad B. J. jam pasakÄ, jog jis reikalauja pas A. V. pinigų. VÄliau jam apie tai sakÄ D. E. ir praÅ¡Ä užstoti A. V., todÄl jis žinodamas, kad vis tiek V. Å . nurodymu privalÄs nužudyti brolius J. ir gali negauti už tai pažadÄto atlygio, nusprendÄ pasipelnyti A.
V. sÄ skaitÄ bei perdavÄ D. E., kad už problemos su J. iÅ¡sprendimÄ pageidautų 15000 JAV dolerių. Po to suderÄjo, kad jam užteks ir 10000 JAV dolerių. A. B. pabrÄžÄ, kad nekonkretizavo kokiu bÅ«du jis iÅ¡sprÄs problemas su J., taigi, apie jo ketinimÄ nužudyti juos, D. E. nieko nežinojo. KitÄ dienÄ po J. nužudymo jis buvo susitikÄs su D. E. ir jam pasakÄ, kad problemÄ iÅ¡sprendÄ, t.y. J. nÄra ir niekas jų nebesuras. Be to, A. B. parodÄ, kad prieÅ¡ J. nužudymÄ buvo susitikÄs su V.
Å . ir Å¡is pasakÄ, kad dabar pats laikas juos nužudyti, nes yra kilÄs konfliktas tarp A. V. bei B. J., todÄl nužudymo atveju įtarimai kristų ne ant jo, bet ant A. V. ( t. 5, b.l. 106-108 ). Apklaustas įtariamuoju 2007-01-30 A. B. parodymus pakeitÄ ir parodÄ, kad D. E. iÅ¡ jo žodžių žinojo, kad jis gavo V. Å . nurodymÄ nužudyti brolius J., o sužinojÄs apie problemas tarp A. V. ir B. J., norÄjo, kad A. V. jam sumokÄtų už nužudymÄ , nes nesitikÄjo gauti iÅ¡ V. Å . pinigų. Be to, D.
E. jam perdavÄ A. V. sutikimÄ mokÄti 10000 JAV dolerių už B. J. nužudymÄ , bet tik tada, kai B. J. bus nužudytas ( t. 5, b.l. 109-110 ). IÅ¡ esmÄs tokius pat parodymus A. B. davÄ ir apklaustas įtariamuoju 2007-05-05, taÄiau patikslino, kad jo apsisprendimui nužudyti brolius J. lemiamos įtakos turÄjo tik V. Å . reikalavimas ir iÅ¡ to iÅ¡plaukianti grÄsmÄ savo gyvybei, o ne pasiÅ«lytas atlygis už nužudymÄ ( t. 5, b.l. 127 ). Nuteistasis S. Ž. teismo posÄdyje ir ikiteisminio tyrimo metu pirmųjų apklausų parodÄ, kad nužudyti brolius J. dÄl jų nesutarimo su V.
Å . už atlygį jam pasiÅ«lÄ A. B. ( t. 5, b.l. 15-17, 27-29, 31-33, 84-86 ). Tik 2006-11-30 S. Ž. parodÄ, kad A. B. iki J. nužudymo dažnai susitikdavo ir kalbÄdavosi su D. E., taip pat jie buvo susitikÄ kelyje prieÅ¡ vienÄ ar dvi dienas iki nužudymo. IÅ¡ to S. Ž. sprendžia, kad D. E. galÄjo žinoti apie bÅ«simÄ nužudymÄ . Taip pat jis matÄ A. B. susitinkant su D. E. Baltarusijoje, kai pastarasis padavÄ A. B. nemaÅ¾Ä pluoÅ¡tÄ pinigų JAV doleriais ( t. 5, b.l. 93-94 ). Nuteistasis A.
V. pirmosios instancijos teismo posÄdyje parodÄ, kad turÄjo tarpusavio problemų dÄl pinigų su B. J., taÄiau su D. E. nesitarÄ dÄl jo nužudymo ir už tai pinigų nemokÄjo. Pinigus mokÄjo D. E. ne âuž apsaugÄ â, bet kaip âduoklÄâ. AnalogiÅ¡kus parodymus A. V. davÄ ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, įtariamuoju ir kaltinamuoju ( t. 4, b. l. 81-82, 85-86, 87-89, 140-141, 150-152, 195 ).Ä®vertinusi byloje surinktus įrodymus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vis tiktai nÄra neginÄijamai nustatyta, jog D.
E. kurstÄ A. B. nužudyti B. J., o tuo labiau â A. J.. Tokia iÅ¡vada daroma palyginus tarpusavyje ir kitų byloje iÅ¡tirtų įrodymų kontekste D. E., A. B., iÅ¡ dalies â S. Ž. parodymus. Nors jų parodymai, duoti ikiteisminio bylos tyrimo metu ir teisme dalinai skyrÄsi, taÄiau juos sugretinus tarpusavyje ir su kitais įrodymais Å¡iame bylos epizode, galima padaryti objektyvias iÅ¡vadas dÄl D. E. kaltÄs. Baudžiamojoje teisÄje kurstytoju laikomas asmuo, palenkÄs kitÄ asmenį padaryti nusikalstamÄ veikÄ .
Kurstytojas yra nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis sukelia kitiems asmenims pasiryžimÄ , norÄ padaryti atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Sprendžiant iÅ¡ prokuroro apeliacinio skundo turinio, savanaudiÅ¡kos paskatos nužudyti B. J. pasireiÅ¡kÄ tuo, kad A. V. per D. E. siekÄ iÅ¡vengti galimo B. J. smurto už tariamai ar tikrai negrÄ Å¾intÄ skolÄ . TaÄiau byloje nustatyta, kad tuo metu, kai D. E. kreipÄsi į A. B. pagalbos dÄl A. V. apsaugos, pastarasis jau buvo apsisprendÄs nužudyti abu brolius J. ir šį apsisprendimÄ lÄmÄ V.
Å . nurodymas. D. E. nebuvo Å¡io nusikaltimo iniciatoriumi. NÄra pagrindo netikÄti A. B. parodymais, kad nepaisant D. E. praÅ¡ymo padÄti apsisaugoti A. V. nuo B. J., jis vis tiek V. Å . nurodymu bÅ«tų nužudÄs B. ir A. J.. Byloje nÄra duomenų, kad V. Å . ir D. E. su A. V. veikÄ iÅ¡vien siekdami to paties tikslo â B. ir A. J. mirties. DÄl V. Å . skundo motyvų Å¡iame nuosprendyje dar bus pasisakyta papildomai, taÄiau kiek tai lieÄia D. E., darytina iÅ¡vada, kad V. Å . turÄjo savų argumentų, dÄl ko siekÄ paÅ¡alinti brolius J. ir jie nesusijÄ su tariamomis A.
V. skolomis. Kaltinant D. E. kurstymu nužudyti B. J., byloje nepagrįstai sumenkinamas V. Å . vaidmuo organizavus dvigubÄ Å¾mogžudystÄ. Taip pat nÄra pagrindo netikÄti A. B. parodymais ir toje dalyje, kad A. V. sÄ skaita jis siekÄ pasipelnyti, nes turÄjo pagrindo manyti, kad V. Å . jam žadÄtų pinigų už brolių J. nužudymÄ nesumokÄs. Tokia iÅ¡vada daroma įvertinus A. B. parodymus, kai V. Å . jam pažadÄjo 15000 JAV dolerių už B. J. nužudymÄ , taÄiau vÄliau liepÄ nužudyti ir A.
J., taÄiau aiÅ¡kiai nepažadÄjo A. B. pakelti atlygio už dviejų žmonių nužudymÄ . Kaip vÄliau parodÄ A. B., už nužudymÄ iÅ¡ V. Å . jis gavo 10000 litų, 10000 padirbtų ir 5000 tikrų JAV dolerių. Kaip nustatyta iÅ¡ A. B. parodymų, juos iÅ¡ dalies patvirtina V. Å . apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis neigia savo kaltÄ, V. Å . žinojo apie A. V. nesutarimus su B. J. ir ragino A. B. greiÄiau nužudyti abu J., nes tokiu atveju įtarimai kristų ne ant jo, o ant A. V.. Tai, kad D.
E. nesusijÄs su A. ir B. J. nužudymu parodo ir ta aplinkybÄ, kad galimai prieÅ¡iÅ¡ki santykiai siejo tik A. V. su B. J., o A. B. buvo apsisprendÄs nužudyti ir A. J. ir tai padarÄ V. Å . nurodymu, âjog brolis nekerÅ¡ytųâ. Palyginus D. E. ir A. B. parodymus, nustatyta, kad paskutinis jų pokalbis dÄl A. V. su B. J. problemų įvyko vienÄ dienÄ prieÅ¡ brolių J. nužudymÄ . Tuo metu A. B. jau buvo apsisprendÄs nužudyti abu J., tam turÄjo ginklus ir buvo pasitelkÄs į pagalbÄ S. Ž., todÄl dienÄ prieÅ¡ nužudymÄ Ä¯vykÄs susitikimas su D.
E., jokios įtakos vÄlesniems įvykiams nebeturÄjo. Tai, kad pagal S. Ž. parodymus, D. E. vienÄ ar dvi dienas iki nužudymo buvo susitikÄs su A. B. pasikalbÄti, neprieÅ¡tarauja aukÅ¡Äiau aptartiems įrodymams ir nepaneigia iÅ¡vados, kad D. E. veiksmai nebuvo susijÄ priežastiniu ryÅ¡iu su A. B. veiksmais ir atsiradusiais padariniais â A. ir B. J. mirtimi. Pirmosios instancijos teismas nepažeidÄ BPK 20 straipsnio reikalavimų, vertindamas ikiteisminio tyrimo metu D. E. ir A. B. duotus parodymus ir nesuteikÄ jiems prioritetinÄs reikÅ¡mÄs teisme duotų parodymų atžvilgiu.
Ikiteisminio tyrimo metu prokurorui ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti parodymai savaime įrodomosios reikÅ¡mÄs priimant nuosprendį neturi, taÄiau jie turi reikÅ¡mÄ kitų byloje surinktų įrodymų galutiniam vertinimui ir teismo vidinio įsitikimo formavimui. PrieÅ¡taravimai tarp abiejų nuteistųjų parodymų buvo iÅ¡samiai aptarti tiek pirmosios instancijos, tiek Å¡iame apeliacinÄs instancijos teismo nuosprendyje, taÄiau galutinÄs iÅ¡vados dÄl nepagrįsto kaltinimo D. E. kurstymu nužudyti, lieka nepakitusios.
Byloje nÄra kitų įrodymų, kurie paneigtų jau aptartus ir sudarytų prielaidas juos atmesti. D. E. iÅ¡ kaltinimo iÅ¡teisintinas, nepadarius veikos, turinÄios nusikaltimo požymių ( BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas ). Nuosprendžiu teismas nustatÄ, kad D. E. veiksmuose yra kito nusikaltimo, numatyto BK 238 straipsnyje, sudÄtis, todÄl jo veika iÅ¡ BK 24 straipsnio 5 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuota į BK 238 straipsnį, taÄiau suÄjus apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo senaÄiai, procesas jo atžvilgiu buvo nutrauktas.
Nuteistasis D. E. skundžia ir Å¡iÄ nuosprendžio dalį, bei nurodo, kad dÄl nepraneÅ¡imo apie ruoÅ¡iamÄ ir padarytÄ nusikaltimÄ kaltinimas jam nebuvo pateiktas ir tuo buvo pažeista jo teisÄ Ä¯ gynybÄ . D. E. skundas Å¡ioje dalyje yra pagrįstas bei tenkintinas, pirmosios instancijos nuosprendis Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti panaikintas dÄl esminio BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo ir priimtas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis ( BPK 329 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai ). Perkvalifikavus D. E. veikÄ iÅ¡ BK 24 straipsnio 5 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies į BK 238 straipsnį iÅ¡ esmÄs pasikeitÄ faktinÄs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybÄs pagal bendrininkų rūšį, nusikalstamų veikų padarymo vietÄ , laikÄ ir bÅ«dÄ .
Jei kaltinimas keiÄiamas ne vien tik siaurinant jo apimtį ir veika kvalifikuojama pritaikant naujÄ teisinį požymį, kaip yra Å¡iuo atveju, bei bÅ«tina Å¡iÄ veikÄ pripažinti nusikalstama, kaltinamajam turi bÅ«ti iÅ¡ anksto praneÅ¡ama apie tokio pakeitimo galimybÄ ir teismo proceso metu sudaromos sÄ lygos dÄl to iÅ¡dÄstyti savo argumentus bei pateikti įrodymus. Å is esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas buvo iÅ¡samiai aptartas ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. lapkriÄio 2 d. nutartyje iÅ¡nagrinÄjus D.
E. kasacinį skundÄ . BPK 256 straipsnio reikalavimų nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo laikomasi, todÄl nuosprendis Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti panaikintas. Nors nuteistasis A. V. neskundÄ nuosprendžio Å¡ioje dalyje dÄl veikos perkvalifikavimo į BK 238 straipsnį, taÄiau jeigu apeliacinÄs instancijos teismas, nagrinÄdamas bylÄ , nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dÄl jų skundas, patikrina, ar tai turÄjo neigiamos įtakos ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems ( BPK 320 straipsnio 3 dalis ).
Kolegija tais paÄiais pagrindais panaikina nuosprendį dalyje ir A. V. atžvilgiu, kurioje pagal BK 238 straipsnį byla atžvilgiu nutraukta suÄjus apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo senaties terminui ir priima naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Nuteistojo V. Å . apeliaciniame skunde ginÄijamos visos teismo iÅ¡vados ir Å¡ias iÅ¡vadas pagrindžiantys įrodymai, daugumoje atvejų apsiribojant teiginiais, kad V. Å . kaltinantys įrodymai yra nepatikimi, prieÅ¡taringi, iÅ¡galvoti, o teismo iÅ¡vados â prielaidos ir niekuo nepagrįsti samprotavimai.
Kolegija atmeta Å¡iuos skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes V. Å . kaltÄ organizavus dviejų asmenų nužudymÄ yra įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais. Skundžiamame nuosprendyje, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, yra iÅ¡dÄstytos iÅ¡samios teismo iÅ¡vados, kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia. Ä®rodymai byloje įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų, t.y. jų patikimumas ir įrodomoji vertÄ nustatyta atsižvelgiant į visumÄ bylos aplinkybių ir jų tarpusavio ryšį. Skundo teiginiai, kad nuosprendis suraÅ¡ytas pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, neatitinka tikrovÄs, nes pats apeliantas analizuoja tuos paÄius įrodymus, kuriais teismas grindÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.
Tai, kad nuosprendyje įrodymai įvertinti ne taip, kaip pageidauja apeliantas, nereiÅ¡kia , kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ar byla iÅ¡nagrinÄta neiÅ¡samiai. Skunde apeliantas V. Å . nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu grindžiamas iÅ¡ esmÄs tik A. B. parodymais, kurie yra pakankamai prieÅ¡taringi ir nepatikimi. V. Å . nuomone, tai, kad jis praeityje A. B. buvo sumuÅ¡Äs ir jų santykiai yra prieÅ¡iÅ¡ki, duoda pakankamo pagrindo abejoti jo parodymų patikimumu. TaÄiau prieÅ¡ingai nei mano apeliantas, pirmosios instancijos teismas, priimdamas V.
Å . atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrįstai rÄmÄsi A. B. parodymais, kadangi jie susijÄ ir neprieÅ¡tarauja nuteistųjų S. Ž., D. E., liudytojų V. R., V. S., A. Å ., V. B., V. V. parodymams. Kolegija, aptardama D. E. apeliacinio skundo motyvus, jau tyrÄ nuteistųjų D. E., A. B. ir S. Ž. parodymus, kurie buvo duoti ikiteisminio bylos tyrimo metu bei teisme, bei padarÄ iÅ¡vadÄ , kad broliai J. buvo nužudyti V. Å . nurodymu. Byloje nÄra objektyvių parodymų, kad A. B. galÄtų apkalbÄti V.
Å . labai sunkaus nusikaltimo organizavimu, prieÅ¡ingai, nustatyta, kad V. Å . pasitikÄjo A. B., nes per jį platino netikrus JAV dolerius, leido jam savo nuožiÅ«ra pasirinkti nusikaltimo bendravykdytojÄ .Apeliantas V. Å . skunde tvirtina, kad jo ir B. J. santykiai yra geri ir todÄl jam nebuvo reikalo jį žudyti. TaÄiau šis skundo teiginys yra paneigtas A. B., D. E., liudytojų V. S., J. E., D. B., V. J., L. J., A. G., A. Å . ir L. Ž. parodymais. NukentÄjusioji V. J. teisme parodÄ, kad V. Å . jų namuose yra grasinÄs, buvo sprogdinami jų namai.
Nužudytojo B. J. duktÄ L. Ž. parodÄ, jog daug metų tarp jos tÄvo ir V. Å . tvyrojo įtampa, per tai ji neturÄjo ramaus gyvenimo. Liudytojas L. J. parodÄ, kad žinojo apie įtemptus brolio B. J. santykius su V. Å ., taip pat žinojo, kad V. Å . su savo sÄbrais kÄsinasi į jį. Tai, kad tarp B. J. ir V. Å . buvo prieÅ¡iÅ¡ki santykiai, pakankamai iÅ¡samiai yra parodÄs A. B., nes 1997 metais B. J. buvo praÅ¡Äs jo su kulkosvaidžiu nužudyti V. Å ., taÄiau jis atsisakÄ tai daryti.
Kaip nustatyta pagal pakankamai iÅ¡samius A. B., iÅ¡ dalies â S. Ž., liudytojų V. V. ir A. G. parodymus, apie kilusiÄ grÄsmÄ bÅ«ti nužudytam V. Å . žinojo, todÄl tai jį paskatino imtis atsakomųjų priemonių B. J. atžvilgiu ir praÅ¡yti A. B., kad jį ( B. J. ) nužudytų. V. Å . ne tik užsakÄ pas A. B. už atlygį nužudyti abu brolius J., taÄiau ÄmÄsi ir kitų veiksmų, kurie rodo jį buvus Å¡io nusikaltimo organizatoriumi â jis perdavÄ A. B. ginklus, parodÄ miÅ¡ke duobÄ, kurioje reikÄs užkasti lavonus, rÅ«pinosi nusikaltimo pÄdsakų sunaikinimu, taip pat, žinodamas apie blogus santykius tarp A.
V. ir B. J., skatino A. B. greiÄiau įvykdyti užsakymÄ , kad įtarimas kristų ant A. V.. Å iuos A. B. parodymus patvirtino ir nužudyme dalyvavÄs S. Ž., kad jam 1998 metų kovo mÄnesį bendraujant su A. B., pastarasis pasiÅ«lÄ už 7000 JAV dolerių nužudyti J.. S. Ž. taip pat patvirtino, jog iÅ¡ A. B. žodžių sužinojo, jog už nužudymÄ pinigus sumokÄs V. Å . ir iÅ¡ to suprato, jog pastarasis yra nužudymo užsakovas. Kaip nustatyta iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros, J. lavonai buvo rasti toje pat duobÄje, kuriÄ A.
B. parodÄ V. Å .. A. B. parodymų teisingumÄ , o kartu paneigia apelianto argumentus ir ta aplinkybÄ, jog V. Å . nurodymu sekanÄiÄ dienÄ buvo sudegintas Audi-80 markÄs automobilis, kuriame buvo nuÅ¡auti J.. V. Å . savo apeliaciniame skunde cituoja tik tuos liudytojų parodymus, kurie labiau naudingi jam arba apsiriboja deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kad kaltinimÄ patvirtinantys liudytojų parodymai yra prielaidų lygio arba, kad jų negalima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. TaÄiau toks įrodymų vertinimas, kokio pageidauja V.
Å ., prieÅ¡tarautų BPK 20 straipsnyje suformuluotoms įrodymų vertinimo taisyklÄms. Apeliantas skunde nenurodo, kodÄl liudytojų girdÄti A. B. ir V. Å . pokalbiai turÄtų bÅ«ti vertinami kaip prielaidos ir kaip tokių pokalbių metu iÅ¡girstÄ bylai reikÅ¡mingÄ informacijÄ galima bÅ«tų patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Kolegija dar kartÄ pažymi, kad tiek A. B., tiek kitų asmenų parodymai byloje yra lyginami tarpusavyje ir gretinami su kitais įrodymais ir tik pasitvirtinus vienai ar kitai reikÅ¡mingai aplinkybei, ji yra vertinama kokiÄ tai turi įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ V.
Å . kaltÄs atžvilgiu. Nuteistasis V. Å . nieko neužsimena skunde apie liudytojo A. Å . ikiteisminio tyrimo metu ( t. 6, b.l. 103-106 ) ir teisme ( t. 12, b.l. 24 ) duotus parodymus, kad jis asmeniÅ¡kai girdÄjo V. Å . ir V. B. pokalbį, kurio metu V. Å . sakÄ, jog A. B. įvykdÄ jo užsakymÄ ir dar iÅ¡ kito žmogaus už nužudymÄ paÄmÄ pinigus. Be to liudytojas A. Å . parodÄ, kad važiuojant TelÅ¡ių gatvÄmis, V. Å . parodÄ Å¾mogų ilgais plaukais ir pasakÄ, kad jis ieÅ¡ko ar jau surado, kas nužudys B.
J.. Jis žino, kad V. Å . parodÄ Ä¯ A. V.. Lyginant Å¡ioje dalyje A. Å . parodymus su D. E. ir A. B. parodymais, nustatyta, kad jie tarpusavyje sutampa ir pavirtina tÄ aplinkybÄ, kad V. Å . buvo informuotas apie nesutarimus dÄl pinigų tarp A. V. ir B. J. ir tuo nesutarimu siekÄ pasinaudoti nužudant J.. Teismas tinkamai vertino taip pat ir liudytojų V. S. ir V. B. parodymus dÄl A. V. vaidmens J. nužudyme, kolegija su Å¡iais vertinimais sutinka ir plaÄiau nuosprendyje iÅ¡dÄstytų argumentų nebekartoja.
Liudytojo A. B. parodymų teisingumÄ taip pat patvirtina ir liudytojas A. B., kuriam A. B. yra sakÄs, jog A. V. jam užmokÄjo už J. nužudymÄ , praÅ¡Äs prisidÄti ir V. Å ., taÄiau Å¡is nedavÄs pinigų. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. Å . kaltÄ organizavus J. nužudymÄ , pagrįstai rÄmÄsi ir liudytojos V. B. parodymais, kad ji važiuodama link Tverų pamatÄ keliu ateinanÄius savo vyrÄ su S. Ž., o Å¡alia keliuko miÅ¡ko pusÄje matÄ Ä¯klimpusį baltos spalvos Audi-80 markÄs automobilį.
Po to matÄ pro langÄ A. B. einantį su V. Å ., grįžÄs vyras parneÅ¡Ä daugiau kaip 1000 JAV dolerių ir pasakÄ, kad gavo tuos pinigus iÅ¡ V. Å .. Å ioje dalyje sutampa ir A. B. parodymai apie tai, kokia valiuta ir sumÄ jis gavo už V. Å . už J. nužudymÄ . Tiesiogiai V. Å . kaltÄ organizavus J. nužudymÄ patvirtina ir liudytojo V. R. teisme duoti parodymai. Apeliaciniame skunde V. Å . vertina V. R. parodymus, kuriuos jis davÄ ikiteisminio tyrimo metu sau naudinga linkme, taÄiau visiÅ¡kai neatsižvelgia į teisme duotus parodymus.
Teisme V. R. parodÄ, kad po vieno pokalbio tarp A. B. ir V. Å ., pastarasis jam pasakÄ, jog iÅ¡ A. B. sužinojo, kad B. J. nori jį nuÅ¡auti. Kai po mÄnesio V. Å . susitiko su A. B. kavinÄje ir kalbÄjosi, po to pokalbio, jis ( V. Å . ) liepÄ jam perduoti A. B. 2000 netikrų JAV dolerių. Be to, V. R. patvirtino, kad bÅ«damas sodyboje pas V. Å . girdÄjo, kaip jam kažkas paskambino ir po pokalbio V. Å . jam pasakÄ, kad skambino A. B. ir pasakÄ, kad âpatvarkÄ brolius J.â. Nors pirmosios instancijos teismas liudytojo V.
V. parodymais nepagrindÄ V. Å . kaltÄs, apeliantas skunde aiÅ¡kiai nenurodo kokias gynybinei pozicijai naudingas aplinkybes patvirtina minÄtas liudytojas. Kitos V. Å . apeliaciniame skunde minimos aplinkybÄs kaip kalkių nuvežimas, ginklų iÅ¡bandymas, netikrų JAV dolerių gavimas tiesiogiai V. Å . kaltÄs nepatvirtina, taÄiau jas vertinant su kitais skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais, galima padaryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad apelianto V. Å . kaltÄ dÄl A. ir B. J. nužudymo sunkinanÄiomis aplinkybÄmis yra įrodyta.
Taip pat kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dÄl V. Å . kaltÄs tyÄia sunaikinant svetimÄ turtÄ â J. Audi-80 markÄs automobilį. Tokia iÅ¡vada daroma įvertinant A. B., o iÅ¡ dalies ir V. B. parodymus, nes pastaroji važiuodama matÄ automobilį prie miÅ¡ko kelio. A. B. teisme patvirtino, kad V. Å . liepÄ sudeginti automobilį, nes jame galÄjo likti įkalÄių. A. B. parodymų patikimumas jau buvo aptartas Å¡iame nuosprendyje ir dar kartÄ prie Å¡io klausimo kolegija nebegrįžta.
Byloje nÄra duomenų apie tai, kad A. B. bÅ«tų davÄs parodymus, jog automobilį jam liepÄ sudeginti D. E..Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ V. Å . pareikÅ¡to kaltinimo paÅ¡alino nužudymÄ kvalifikuojanÄiÄ aplinkybÄ â savanaudiÅ¡kas paskatas. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad savanaudiÅ¡kas paskatas teismas siejo tik su įtakos sferų nepasidalinimu tarp B. J. ir V. Å ., todÄl pastarasis organizavo B. J. nužudymÄ dÄl kerÅ¡to už siekį nužudyti jį patį.
TaÄiau teismas neatkreipÄ dÄmesio į susiformavusiÄ teismų praktikÄ , kas asmens, kuris kitÄ asmenį kurstÄ, organizavo ar padÄjo jam padaryti nužudymÄ už atlyginimÄ , veika turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio atitinkamÄ dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ( 2004 m. birželio 18 d. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 46 âDÄl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei byloseâ 20 p. ). Byloje yra nustatyta, kad V. Å ., organizuodamas nužudymÄ , A.
B. iÅ¡ anksto pažadÄjo 15000 JAV dolerių. Nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas dÄl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir V. Å . nusikalstama veika iÅ¡ 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto perkvalifikuotina į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktus ( 2000 m. rugsÄjo 26 d. įstatymo redakcija ).Apeliantas V. Å . skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas dvejų metų laisvÄs atÄmimo bausme pagal 2000 m. BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį dÄl neteisÄto ginklų laikymo.
Nuosprendžio konstatuojamoje dalyje nurodyta, jog V. Å . 1998 m. pradžioje â 1998 m. kovo pabaigoje organizuojant dviejų žmonių â A. ir B. J. nužudymÄ , tuo tikslu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir iÅ¡ nenustatyto Å¡altinio neteisÄtai įgijus, neteisÄtai laikÄ du Å¡aunamuosius ginklus ir jiems skirtus Å¡audmenis â 7,62 mm kalibro âTTâ markÄs pistoletÄ su jam skirtais ne mažiau kaip 16 vienetų 7,62 mm kalibro Å¡ovinių bei tyrimo metu nenustatytÄ 9 mm kalibro revolverį su jam skirtais ne mažiau kaip 10 vienetų â38 Specialâ Å¡ovinių.
Nors V. Å . buvo inkriminuoti du nusikalstamos veikos objektyvinÄs pusÄs požymiai â neteisÄtas įgijimas ir laikymas, taÄiau nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas tik už neteisÄtÄ ginklų laikymÄ . Be to, Å¡aunamųjų ginklų ir Å¡audmenų įgijimas ir laikymas nÄra pagrįstas BPK nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. Å . kaltu ir nuteisdamas jį už  kelių BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymÄ , byloje privalÄjo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktÄ ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄtais įrodymais, nekeldamas nÄ vienai iÅ¡ Å¡ių dviejų veikų įrodinÄjimui bei pagrindimui skirtingų ( mažesnių ar didesnių ) reikalavimų.
NagrinÄjamu atveju byloje nenustatytos esminÄs Å¡aunamųjų ginklų bei Å¡audmenų įgijimo ir laikymo aplinkybÄs ( kur, kaip, kokiais veiksmais, iÅ¡ kokio asmens įgyti, kur laikomi, bei kas patvirtina, kad tie daiktai visÄ laikÄ buvo V. Å . žinioje. Byloje yra duomenų, kad ginklus ir Å¡audmenis V. Å . perdavÄ A. B. ir jie buvo panaudoti brolių J. nužudyme, taÄiau už Å¡aunamųjų ginklų ir Å¡audmenų realizavimÄ V. Å . nepripažintas kaltu ir nenuteistas. Nesant dÄl Å¡ios nuosprendžio dalies prokuroro ar nukentÄjusiųjų skundo, apeliacinÄs instancijos teismas negali sunkinti nuteistojo padÄties ( BPK 320 straipsnio 4 dalis ), todÄl Å¡ioje dalyje apkaltinamasis nuosprendis V.
Å . atžvilgiu panaikinamas ir priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis ( BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).Pagal BPK 331 straipsnio 4 dalį, jeigu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeiÄiamas, apeliacinÄs instancijos teismo nuosprendyje turi bÅ«ti iÅ¡vados dÄl baudžiamojo įstatymo taikymo ir bausmÄs skyrimo.Apeliaciniu skundu prokuroras skundžia nuosprendį dalyje dÄl jo manymu neteisingai paskirtos bausmÄs V. Å .. Prokuroro nuomone, V. Å . skirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs sÄ lygos turi bÅ«ti sugriežtintos, nes jis jau seniai atlieka ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ bausmÄ, kuri savo tikslų akivaizdžiai nepasiekÄ.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmÄ V. Å ., atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad jis padarÄ labai sunkų tyÄinį nusikaltimÄ , yra viena jo atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ ir nÄra atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių, atlieka bausmÄ už tai, kad nuo 1990 m. iki 2000 m. liepos 19 d. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, yra už tai nuteistas ir atlieka bausmÄ. Kolegija atmeta prokuroro skundo motyvus kaip nepagrįstus ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dÄl bausmÄs, artimos sankcijoje numatytam maksimumui, skyrimo.Teisingumas yra vienas iÅ¡ pagrindinių teisÄs tikslų.
BK 1 straipsnyje įtvirtintos baudžiamosios teisÄs paskirties nuostatos reiÅ¡kia, kad nusikalstamas veikas padarÄ asmenys atsako pagal Baudžiamajame kodekse nustatytus baudžiamosios atsakomybÄs pagrindus ir sÄ lygas. BausmÄs paskirtis â sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybÄ daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmÄ atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).
Skiriant bausmÄ, turi bÅ«ti laikomasi visų Å¡ių reikalavimų, nei vienam iÅ¡ BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinÄ prioritetinÄ reikÅ¡mÄ, jų siekiai turi bÅ«ti protingai subalansuoti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-576/2006, 2K-444/2007). TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad, skiriant bausmÄ nuteistajam V. Å ., minÄti reikalavimai nebuvo tinkamai įvertinti, nes buvo pernelyg sureikÅ¡minta V. Å . asmenybÄ, neįvertinta tai, ar iki tų nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nuteistas Å¡ioje byloje, jis anksÄiau buvo pripažintas kaltu dÄl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir už tai nuteistas.
Nuosprendis Å¡ioje dalyje keiÄiamas dÄl neteisingai paskirtos bausmÄs ( BPK 328 straipsnio 2 punktas ). Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas, skirdamas bausmÄ, turi atsižvelgti į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybÄ, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. vasario 4 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas Å iaulių apygardos teismo 2004 m. sausio 15 d. nuosprendis, V.
Å . buvo pripažintas kaltu padarÄs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 2 dalyje bei 181 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmes už abi nusikalstamas veikas buvo subendrintos ir V. Å . paskirta galutinÄ trylikos metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Nusikalstama veika, kurios padarymu V. Å . kaltinamas Å¡ioje byloje ( A. ir B. J. nužudymo organizavimas ), buvo padaryta 1998 m. kovo-balandžio mÄnesiais, t.y. tuo metu, kai V. Å . dar nebuvo pripažintas kaltu ir nuteistas už anksÄiau padarytus nusikaltimus.
Tokiu bÅ«du, prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad V. Å . atžvilgiu paskirtoji trylikos metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ nepasiekÄ savo tikslų, yra nepagrįstas, nes V. Å . dar nebuvo nuteistas ir bausmÄs neatlikinÄjo. SureikÅ¡mindamas V. Å . asmenybÄ, pirmosios instancijos teismas, nors ir atsižvelgdamas į skirtingÄ bendrininkavimo laipsnį, per daug diferencijavo laisvÄs atÄmimo bausmes organizuotos grupÄs nariams A. B. ir S. Ž.. Nuteistajam A. B. už tyÄinį J. nužudymÄ pagal 2000 m.
BK 25 straipsnio 2 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktus paskirta bausmÄ â laisvÄs atÄmimas penkiolikai metų, o subendrinus visas A. B. paskirtÄ sias bausmes, jam skirta septyniolikos metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ. TaÄiau lyginant bausmių paskyrimo motyvus V. Å . ir A. B. atžvilgiu, turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad A. B. yra nuteistas už trijų žmonių tyÄinį nužudymÄ , esant nusikaltimus kvalifikuojanÄių požymių, o V. Å . - dÄl vieno nusikalstamos veikos epizodo - dviejų žmonių nužudymo organizavimo iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų.
S. Ž. už J. nužudymÄ paskirta keturiolikos metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ. KeiÄiant bausmÄ V. Å . atžvilgiu, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, atsižvelgtina ir į tai, kad jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas dÄl vieno nusikalstamos veikos epizodo, pagal kurį pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu ir paskyrÄ dvejų metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ ( BK 25 straipsnio 3 dalis ir 253 straipsnio 1 dalies ). Kolegija, įvertinusi tai, kas iÅ¡dÄstyta, o taip pat V. Å . vaidmenį labai sunkaus tyÄinio nusikaltimo padaryme, atsižvelgdama į BK 41 straipsnio ir 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, daro iÅ¡vadÄ , jog V.
Å . už nusikalstamos veikos, numatytos 2000 m. BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 punktuose, turi bÅ«ti paskirta didesnÄ nei įstatymo sankcijos vidurkį atitinkanti penkiolikos metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Paskirtoji bausmÄ subendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių reikalavimais.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad dalis V. Å . ( BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 punktai ), D. E. ir V. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų, iÅ¡ kurių dalis bylos nutraukta, suÄjus apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo senaties terminui ( BK 253 straipsnio 2 dalis ), papildomai kvalifikuotos su nuoroda į BK 25 straipsnį.
Toks kvalifikavimas, apibÅ«dinantis bendrininkavimo formÄ , yra perteklinis, todÄl skundžiamo nuosprendžio dalys dÄl paminÄtų nusikalstamų veikų papildomo kvalifikavimo pagal 2000 m. BK 25 straipsnio 2, 3 dalis, naikintinos. Taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendis keiÄiamas dÄl netinkamai iÅ¡sprÄstų kitų klausimų. Nuosprendyje nenurodyti motyvai, kuriais remiantis priteistas neturtinÄs žalos atlyginimas A. G., M. J., V. J. ir L. Ž.. Nusikalstama veika, dÄl kurios padarymo yra kaltinami kaltinamieji, buvo padarytos iki 2001 m. liepos 1 dienos, t.y. iki naujojo LR CK priÄmimo ir įsigaliojimo.
Senasis 1964 m. LR CK nenumatÄ neturtinÄs žalos instituto ta prasme ir apimtimi, kokia yra dabar galiojanÄioje redakcijoje. Pagal senÄ jį CK praÅ¡yti neturtinÄs ( moralinÄs ) žalos atlyginimo buvo leidžiama tik vieninteliu įstatymo numatytu atveju, t.y. bylose dÄl garbÄs ir orumo gynimo, o neturtinÄs žalos dydis buvo ribojamas 10000 lt. dydžio suma. NeturtinÄs žalos, kai ji yra suprantama dabar, institutas, atsirado tik naujajame Civiliniame kodekse. Naujojo LR CK 6.250 str. ir 6.251 str. numato kokiais atvejais asmuo, patyrÄs moralinÄ Å¾alÄ dÄl padarytų nusikalstamų veikų, turi teisÄ ir gali gauti neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
Kadangi neturtinÄs žalos atlyginimo institutas nebuvo numatytas iki 2001 07 01 d. galiojusiame LR CK, todÄl ji tuo metu nebuvo galima kaip civilinio ieÅ¡kinio dalykas. Remiantis Å¡ia iÅ¡vada, visi civiliniai ieÅ¡kiniai dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo yra nepagrįsti ir turi bÅ«ti atmesti. Nors nuteistieji A. B. ir S. Ž. neskundÄ nuosprendžio Å¡ioje dalyje dÄl nepagrįstai priteistos neturtinÄs žalos atlyginimo, taÄiau jeigu apeliacinÄs instancijos teismas, nagrinÄdamas bylÄ , nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dÄl jų skundas, patikrina, ar tai turÄjo neigiamos įtakos ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems ( BPK 320 straipsnio 3 dalis ).
Tuo remiantis, nuosprendis Å¡ioje dalyje keiÄiamas ne tik V. Å ., taÄiau ir S. Ž. bei A. B. atžvilgiu. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 3, 4 dalimis, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais, 329 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktais, n u s p r e n d ž i a :             Panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį, kurioje byla D. E. ir A. V. atžvilgiu pagal 2000 m. BK 238 straipsnį ( dÄl nepraneÅ¡imo apie ruoÅ¡iamÄ ir padarytÄ nusikaltimÄ ) remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu nutraukta suÄjus apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo senaties terminui.
            Priimti Å¡ioje dalyje naujÄ nuosprendį - D. E. ir A. V. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 5 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte iÅ¡teisinti.             KardomÄ jÄ priemonÄ A. V. atžvilgiu â 30000 Lt. dydžio užstatÄ â panaikinti ir jį grÄ Å¾inti A. V.. Laikinai apribotas A. V. teises į 370800 Lt. vertÄs nekilnojamÄ jį turtÄ , panaikinti.           Panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį dÄl V.
Å . pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal 2000 m. BK 253 straipsnio 1 dalį ( dÄl neteisÄto dviejų Å¡aunamųjų ginklų ir jiems skirtų Å¡audmenų â 7, 62 mm kalibro âTTâ markÄs pistoleto su ne mažiau kaip 16 Å¡ovinių ir nenustatyto 9 mm kalibro revolverio su ne mažiau 10 Å¡ovinių įgijimo ir laikymo ) ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį â V. Å . iÅ¡ kaltinimo pagal 2000 m. BK 253 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti.          Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. nuosprendį pakeisti.          Sumažinti V.
V. pagal 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktus         ( dÄl R. J. nužudymo ) paskirtÄ bausmÄ iki 10 ( deÅ¡imties ) metų laisvÄs atÄmimo, jÄ paskiriant atlikti pataisos namuose.          Perkvalifikuoti V. Å . nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 punktus ( 2000 m. rugsÄjo 26 d. redakcija ) ir sumažinti jam paskirtÄ bausmÄ iki 15 ( penkiolikos ) metų laisvÄs atÄmimo.          Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Å¡iÄ bausmÄ dalinio sudÄjimo bÅ«du subendrinti su Å iaulių apygardos teismo 2004 m. sausio 15 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. sausio 4 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmÄmis ir galutinÄ subendrintÄ bausmÄ paskirti laisvÄs atÄmimÄ 15 ( penkiolika ) metų ir 6 ( Å¡eÅ¡erius ) mÄnesius laisvÄs atÄmimo, bausmÄ paskiriant atlikti pataisos namuose.
            Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ V. Å ., A. B. ir S. Ž. solidariai priteista 50000 Lt. A. G., 30000 Lt. N. J., 70000 Lt. V. J. ir 50000 Lt. L. Ž. neturtinei žalai atlyginti.                  A. G., N. J., V. J. ir L. Ž. civilinius ieÅ¡kinius dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atmesti.Panaikinti nuosprendžio dalis dÄl V. Å . inkriminuotos nusikalstamos veikos papildomo kvalifikavimo pagal 2000 m. BK 25 straipsnio 3 dalį, o D. E. ir V.
V. â dÄl inkriminuotų nusikalstamų veikų papildomo kvalifikavimo pagal 2000 m. BK 25 straipsnio 2 dalį.Daiktinius įrodymus â R. J. rÅ«bus â sunaikinti.KitÄ Å iaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                         Linas Žukauskas TeisÄjai                                                                     Albinas Bielskis                                                                                                Jonas Algimantas Venckus