fa7e88fb-b652-4c87-ad46-45f8ec93201c · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-5416-621/2018 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01285-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 5 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Žanas Kubeckas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. V. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-5, 30-32 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Atsakovas, TelÅ¡ių aps. VPK) 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo 2016-06-22 iki 2016-06-28 buvo laikomas TelÅ¡ių aps. VPK Mažeikių areÅ¡tinėje. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje su dar vienu asmeniu.

Jis buvo patalpintas į kamerÄ skirtÄ sveikiems asmenims, o pareiÅ¡kėjas yra neįgalus, jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Kameroje sanitarinis mazgas įrengtas taip, kad nuo bendro patalpos ploto atskirtas tik 1,5 m. aukščio sienele, sanitariniame mazge įrengtas tupimas unitazas. PareiÅ¡kėjas dėl skausmų kojose negalėjo savarankiÅ¡kai atlikti gamtinių reikalų (atsitÅ«pti ir atsistoti), o sanitariniame mazge nebuvo jokių rankenų ir atramų, dėl to tekdavo kreiptis pagalbos į kartu kalintį asmenį.

Tai pareiÅ¡kėjui sukėlė diskomfortÄ , gėdÄ , bejėgiÅ¡kumÄ bei nepilnavertiÅ¡kumÄ . Sanitariniame mazge nebuvo atskiros ventiliacijos sistemos, todėl kameroje buvo nemalonus kvapas. PareiÅ¡kėjui tai buvo aktualu, nes jis serga sunkiomis kvėpavimo ligomis. Sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atskirtas nuo bendro kameros ploto, todėl atliekant gamtinius reikalus jį galėjo matyti kiti asmenys. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Å iaulių TI atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (22-27 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas TelÅ¡ių aps. vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo areÅ¡tinėje Gamyklos g. 36, Mažeikiai buvo laikomas nuo 2016-06-22 11:10 val. iki 2016-06-28 09:55 val. AreÅ¡tinės keturvietės kameros gyvenamasis plotas yra 21.60 m2, dvivietės kameros gyvenamasis plotas yra 11.52 m2, vienvietės kameros plotas yra 6.93 m2. Vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra: dvivietėje kameroje - 5.76 m2, keturvietėse - 5.51 m2 (HN37:2009). Kamerose baldai yra vienodo dydžio visose kamerose: stalas užima 0,54 m2, lova - 1,6 m2, suolas - 0,32 m2, spintelė - 0,42 m2, sanitarinis mazgas užima - 1.26 m2, tačiau jo plotas į bendrÄ kameros plotÄ neįskaičiuojamas.

Bendruosius policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Higienos norma HN 37:2009), 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Higienos norma HN 134:2015).

Higienos normos HN 37:2009 V skyrius numato: „Policijos areÅ¡tinių įrengimo reikalavimai“ <<.. 20 p. Policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . 21 p. Policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. 30 p. Kameroje turi bÅ«ti įrengtos metalinės (vieno arba dviejų aukÅ¡tų) lovos su metaliniu dugnu, kuriame iÅ¡gręžtos skylės vėdinimui, prie sienų pritvirtinamos pakabos drabužiams.

Atsižvelgiant į vietų skaičių prie kiekvienos lovos turi būti spintelė be stalčių, suolas arba taburetės bei 1 stalas. Visi baldai, esantys kameroje, tvirtinami prie grindų ar sienų. Pagal HN 37:2009 20 p. kamerose viskas yra įrengta. Pagal HN 37:2009 21 p. <<...>> kamerose yra dvigubi langai, išorinis stiklas yra skaidrus, vidinio lango stiklas yra sustiprintas bei armuotas, skaidraus stiklo. Bet to visose be išimties kamerose yra įdiegtos papildomai dienos liuminescencinės lempos. Langai yra pritaikyti vėdinimui, jie atsidaro iš kameros vidaus pusės (su ribotuvais, kad nebūtų galima perdavinėti daiktų), todėl atitinka higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus (24 p. Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema).

Be to, kameros yra dar papildomai vėdinamos mechaniniu bÅ«du, elektros varikliai, per ventiliacinius vamzdynus priverstinai įpučia ir iÅ¡traukia orÄ . Pagal HN 37:2009 30 p. <<...>> kamerų viduje visa tai yra įdiegta. Be to, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-01-12 įsakymu Nr. 5-V-31 pakeisti kai kurie 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ patvirtinti punktai. 29 p. pakeistas ir iÅ¡dėstytas taip:

„29. Kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas su nežemesne kaip 160-180 cm aukščio atskiriamÄ jÄ pertvara ir varstomomis 120 cm durimis. Tarp grindų ir sanitarinio mazgo durų apačios paliekamas 10-20 cm tarpas, slenkstis nedaromas...“ atlikus viešųjų pirkimų procedÅ«ras areÅ¡tinėje minėto punkto reikalavimai buvo įgyvendinti, t. y. paaukÅ¡tintos sienelės (pertvaros) ir įrengtos sanitarinio mazgo durys. Aktualiu laikotarpiu teritorinės policijos komisariatų areÅ¡tinės savo darbe vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintomis „Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklėmis“, bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-677 patvirtinta „Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija“. Pagrindinės instrukcijos sÄ vokos sako, kad Policijos areÅ¡tinė - vieta, skirta sulaikytiems, suimtiems, nuteistiems, administracine tvarka areÅ¡tuotiems bei kitiems asmenims laikyti, vadovaujantis įstatymuose, kituose teisės aktuose bei Å¡ioje instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais.

Teisės aktuose, reglamentuojančiuose areÅ¡tinės veiklÄ , nustatymus įrengimams nėra numatyta, kad turi bÅ«ti įrengti sanitariniai mazgai pritaikyti neįgaliesiems. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 įsakymo Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“ 21 p nurodoma: „Į policijos areÅ¡tinę nepriimami asmenys: <<...>>21.2. turintys gydytojo iÅ¡duotÄ pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad jiems Å¡iuo metu bÅ«tinas stacionarinis gydymas sveikatos priežiÅ«ros, ir jų uždarymas į policijos areÅ¡tinę gali bÅ«ti pavojingas jų sveikatai ar gyvybei; 21.3. neįgalieji, turintys gydytojo iÅ¡duotÄ pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad jiems Å¡iuo metu reikalinga priežiÅ«ra, ir jų uždarymas į policijos areÅ¡tinę gali bÅ«ti pavojingas jų sveikatai ar gyvybei“.

PareiÅ¡kėjas, atvykęs į areÅ¡tinę, gydytojo pažymų, dėl sveikatos bÅ«klės, draudžiančių jį laikyti areÅ¡tinėje, neturėjo, asmens byloje tokių dokumentų taip pat nebuvo. Neįgalumas jam nustatytas dėl anksčiau nustatytų lėtinių ligų ir tai niekaip nesusiję su pareiÅ¡kėjo buvimu areÅ¡tinėje. PareiÅ¡kėjo medicininėje kortelėje nebuvo įraÅ¡yta jokių nurodymų, rekomendacijų gydymui. Be to, pagal susiklosčiusiÄ praktikÄ , yra žinoma, kad jei asmeniui reikalingas stacionarinis medicininis gydymas, ar dėl sveikatos bÅ«klės jis negali bÅ«ti konvojuojamas, jei konvojavimas pakenktų asmens sveikatos bÅ«klei, tokie asmenys, informavus konvojavimo paraiÅ¡kÄ pateikusį pareigÅ«nÄ ar įstaigÄ , į areÅ¡tinę nėra konvojuojami.

Apie tai, kad areÅ¡tinė atitinka visus keliamus reikalavimus, aktualiu laikotarpiu, užfiksuota patikrinimuose, kuriuos atliko Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos TelÅ¡ių departamentas. 2016-06-20 TelÅ¡ių visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimÄ areÅ¡tinėje ir iÅ¡vadoje Nr. PA.8-167 nurodė, kad areÅ¡tinė atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. (patikrinimo aktas pridedamas).

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pažeidusių jo teises bei nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos. Pažymi, kad tam tikra asmenų, esančių areÅ¡tinėje, privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laikymo areÅ¡tinėje pasekmė, tačiau negalima teigti, kad areÅ¡tinėje dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų teiginių jis buvo kankinamas, patyrė nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį, dvasinius bei emocinius iÅ¡gyvenimus ir sunkumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kita (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007).

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami ir dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu ar keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k- 3-376/2007). Kaip konstatuota Teismų praktikoje, reikalavimas atlyginti žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ir pačios žalos padarymu.

Vien pareiškėjo teiginių, kad areštinė neatitinka higienos normų reikalavimų, netinkamai įrengta sanitarinis mazgas (dėl aukščiau išdėstytų objektyvių priežasčių), žalai atlyginti nepakanka. Būtina įrodyti, kad tokie pareigūnų veiksmai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes ir neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-180-246/07).

PareiÅ¡kėjas 2016-06-22 15.10 val. pagal TelÅ¡ių apskr. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. K. paraiÅ¡kÄ buvo konvojuotas į AreÅ¡tinę. 2016-06-23 9 val. procesinių veiksmų atlikimui pareiÅ¡kėjas iÅ¡ AreÅ¡tinės iÅ¡vežtas į TelÅ¡ių apskr. VPK., į AreÅ¡tinę grÄ Å¾intas 2016-16-23 14.35 val. PareiÅ¡kėjas planiniu konvojumi buvo konvojuotas 2016-06-28 ryte, 9.55 val., į Kauno tardymo izoliatorių. Nuo atvykimo į areÅ¡tinę pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas vienas į dvivietę kamerÄ Nr. 12 ir iki iÅ¡vykimo į Kauno tardymo izoliatorių kameroje buvo vienas.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-31 pakeisti kai kurie 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ patvirtinti punktai. 29 p. pakeistas ir iÅ¡dėstytas taip: „29. Kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas su nežemesne kaip 160-180 cm aukščio atskiriamÄ ja pertvara ir varstomomis 120 cm durimis. Tarp grindų ir sanitarinio mazgo durų apačios paliekamas 10-20 cm tarpas, slenkstis nedaromas...“.

Atlikus viešųjų pirkimų procedūras, Areštinėje minėto punkto reikalavimai buvo įgyvendinti, t. y. paaukštintos sienelės (pertvaros) ir įrengtos sanitarinio mazgo durys. 2016 m. liepos 11 d. gautas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Finansų ir investicijų valdybos raštas „Dėl policijos įstaigų ir patalpų 2016 metų paprastojo remonto rezervo lėšų panaudojimo“, kuriuo skiriamos lėšos Telšių apskr. VPK Areštinei (esančiai Mažeikių r.

PK) perdaryti policijos areÅ¡tinių sanitarinio mazgo patalpas (paaukÅ¡tinti sieneles, įrengti varstomas duris). Atlikus viešųjų pirkimų procedÅ«ras, 2016 m. spalio 20 d. buvo pasiraÅ¡yta AreÅ¡tinės sanitarinių mazgų pertvarkymo darbų pirkimo rangos sutartis Nr. 86-ST2-101, pagal kuriÄ Rangovas įsipareigoja darbus baigti iki 2016 m. lapkričio 30 d. PareiÅ¡kėjo buvimo areÅ¡tinėje laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjo skundų nebuvo gauta. PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas V. V. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti jam 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2016-06-22 iki 2016-06-28, neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina dėl netinkamų laikymo sÄ lygų TelÅ¡ių apskrities VPK Mažeikių rajono PK areÅ¡tinėje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, yra ne kartÄ pažymėjęs, kad tais atvejais, kai sprendžiama dėl suėmimo vykdymo teritorinių policijos areÅ¡tinėse sÄ lygų atitikties teisės aktams poįstatyminių teisės aktų lygmenyje turi bÅ«ti atsižvelgiama į Vidaus reikalų ministerijos valdymo srityje priimtÄ norminį teisės aktÄ â€“ Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintas Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisykles (galiojo iki 2017-04-04) (toliau – Taisyklės), taip pat į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d.

įsakymu Nr. V-820 patvirtintÄ Higienos normÄ HN 37:2009 (toliau – HN 37:2009) (galiojo iki 2015-11-01) (LVAT 2015 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015, 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1189-822/2015, 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2250-662/2015, 2016 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1669-575/2016 ir kt.). HN 37:2009 6 punkte buvo numatyta, jog policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 20 punkte buvo nustatyti sanitarinio mazgo įrengimui keliami reikalavimai, pagal kuriuos policijos areÅ¡tinės kameroje turėjo bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame, be kita ko, turėjo bÅ«ti įrengtas unitazas.

AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 6 punkte nustatyta, kad į policijos areÅ¡tines uždaryti asmenys turi bÅ«ti laikomi tokiomis sÄ lygomis, kurios užtikrintų jiems saugiÄ aplinkÄ . Turi bÅ«ti užtikrinamos asmenų teisės ir teisėti interesai. Su asmenimis, laikomais policijos areÅ¡tinėse, turi bÅ«ti elgiamasi taip, kad bÅ«tų iÅ¡saugota jų sveikata ir savigarba. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog nesėdimo tualeto įrengimas (buvimas) areÅ¡tinėje neatitinka teisės aktų reikalavimų ir pažeidžia kalinamo asmens teises (pvz., 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-954-442/2018, 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2254-520/2017 ir kt.).

Iš asmens sveikatos istorijos (6 b. l.), asmens kortelės išrašo (15-22 b. l.) matyti, kad pareiškėjas turėjo sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam kilo papildomų nepatogumų naudojantis tupimu unitazu. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo teises, neužtikrinant galimybės naudotis sėdimu unitazu. Pareiškėjas nurodė, jog buvo pažeistas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento patikrinimo akto Nr. PA.8-167 (25.14.3.8.12) (23-26 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2016-10-20 buvo užfiksuota, jog areštinės kamerose sanitarinis mazgas atskirtas 1,2 metro aukščio pertvara.

Nors sanitarinio mazgo atitvėrimas 120–130 cm sienele ir laikomas atitinkančiu nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimus, paprastai tokio pobÅ«džio bylose vertina, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumÄ ir sukelti jam nemalonius iÅ¡gyvenimus (žr., pvz.,2018 m. kovo 21 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1855‑575/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1006-442/2017 ir kt.).

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovo atstovas bÅ«tų ėmęsis kitų priemonių, užtikrinančių sanitarinio mazgo zonoje esančių asmenų privatumÄ . Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas neužtikrino pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu. Atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nebuvo visiÅ¡kai atitvertas nuo likusios kameros dalies, teismas pagrįstais pripažįsta pareiÅ¡kėjo teiginius dėl blogo kvapo kameroje.

Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudencijÄ , teismo pareiga motyvuoti priimtÄ spendimÄ nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ pareiÅ¡kėjo argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieÅ¡ SuomijÄ ir kt.). Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas TelÅ¡ių aps. VPK Mažeikių areÅ¡tinėje, buvo kalinamas sÄ lygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias. Vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

Teismas įvertinęs visas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Be to, pareiÅ¡kėjas TelÅ¡ių aps. VPK Mažeikių areÅ¡tinėje buvo laikomas trumpÄ laikÄ â€“ Å¡eÅ¡ias dienas, dėl laikymo sÄ lygų su skundais ar praÅ¡ymais nesikreipė.

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, kalinimo TelÅ¡ių aps. VPK Mažeikių areÅ¡tinėje laikotarpį, įvertindamas turimų įrodymų visumÄ , remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2018-02-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-954-442/2018, 2017-01-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2-858/2017, 2018-01-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-923-822/2017 ir kt.), taip pat įvertindamas pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimaliÄ mėnesinę algÄ , vidutinį darbo užmokestį), bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 50 Eur.

Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti jam 500 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iÅ¡ dalies. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. V. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjas Žanas Kubeckas